Byla 2K-555-788/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinį skundą M. V. baudžiamojoje byloje dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. baudžiamoji byla nutraukta dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi; patvirtintas 2014 m. gruodžio 17 d. susitaikymo protokole tarp nukentėjusiojo M. M. ir M. V. sudarytas susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; iš M. V. nukentėjusiajam M. M. priteista 130,33 Eur proceso išlaidoms apmokėti.

5Šiuo nuosprendžiu M. V. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl devynių veikų) išteisintas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties.

6Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

8M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

92012 m. lapkričio 6 d., būdamas savo namuose Kėdainiuose, ( - ), radęs M. M. (kartu gyvenančiam motinos draugui) AB „Swedbank“ banko išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, šiuos duomenis neteisėtai paėmė (įgijo) ir naudojo iki 2013 m. vasario 4 d. 10.00 val.

10M. V., 2012 m. lapkričio 6 d., apie 15.24 val., būdamas savo namuose, pasinaudodamas kompiuterine sistema (IP adresas 86.100.221.8.) ir neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 450 Lt (130,33 Eur), kuriuos, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. ( - ) ir šios kortelės PIN kodu, iš M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos iš bankomato H378, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 93, per tris kartus tą pačią dieną neteisėtai paėmė.

11M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 7 d., apie 08.31 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 550 Lt (149,15 Eur), kuriuos, pasinaudodamas ta pačia M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, iš bankomato H095, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, tą pačią dieną neteisėtai paėmė.

12M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 21 d., apie 12.37 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.vivus.lt, M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 1000 Lt (289,62 Eur), iš kurių 500 Lt (144,81 Eur) tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, pervedė į D. S. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, o 2012 m. lapkričio 26 d. per du kartus dar pervedė 300 Lt (86,87 Eur), o 2012 m. lapkričio 25 d., pasinaudodamas ta pačia M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, iš bankomato H056, esančio Kėdainiuose, Gegučių g. 13, per du kartus neteisėtai paėmė 200 Lt (57,92 Eur).

13M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. sausio 28 d., apie 11.34 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 600 Lt (173,77 Eur), kuriuos, pasinaudodamas tą pačią M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, tą pačią dieną neteisėtai paėmė iš bankomato H378, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 93.

14M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 1 d., apie 10.04 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 300 Lt (86,87 Eur), kuriuos, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, tą pačią dieną neteisėtai paėmė iš bankomato H095, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80.

15M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 4 d., apie 09.34 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.vivus.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 200 Lt (57,92 Eur), kuriuos, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, tą pačią dieną neteisėtai paėmė iš bankomato H095, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80.

16M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 5 d., apie 09.34 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 200 Lt (57,92 Eur), kuriuos, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, tą pačią dieną neteisėtai paėmė iš bankomato H095, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80.

17M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 6 d., apie 9.56 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 300 Lt (86,87 Eur), kuriuos, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, tą pačią dieną neteisėtai paėmė iš bankomato H095, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80.

18M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 7 d., apie 10.21 val., būdamas savo namuose, interneto svetainėje www.smscredit.lt M. M. vardu sudarė kredito sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į tą pačią nukentėjusiojo sąskaitą buvo pervesti 100 Lt (28,96 Eur), kuriuos, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, tą pačią dieną neteisėtai paėmė iš bankomato H095, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80.

19Tokiais savo veiksmais M. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, iš viso – 3700 Lt (1071,59 Eur).

20Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Šiulys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21Prokuroras skunde nesutinka su tuo, kad M. V. buvo išteisintas pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, t. y. kad M. V. prie informacinių sistemų neteisėtai jungėsi naudodamasis tikrais, nors ir neteisėtai gautais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo veiksmais ir informacinių sistemų apsaugos priemonių nepažeidė (nebuvo sudėties požymių). Tokia išvada, pasak prokuroro, padaryta neišsamiai įvertinus bylos faktines aplinkybes, iš esmės neišnagrinėjus bei nemotyvuotai atmetus prokuroro apeliacinio skundo argumentus (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimai).

22Pasak prokuroro, teismų išvada, kad M. V., atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, nepažeidė AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemonių, neteisinga. Elektroninėje erdvėje vykdomas sukčiavimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tarp jų ir prisijungimo kodus, neįmanomas be neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos – kito asmens banko sąskaitos, t. y. nepadarius atskiro baigto nusikaltimo, numatyto BK 1981 straipsnio 1 dalyje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šį straipsnį galima taikyti tik tada, kai, jungdamasis prie informacinės sistemos, kaltininkas siekia pamatyti informacinės sistemoje laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.), kad neteisėtai jungdamasis prie informacinės sistemos kaltininkas turi sugadinti informacinės sistemos apsaugos priemones ar pakenkti apsaugos priemonių režimui. BK tokių požymių neišskiria, pažeidimai prisijungiant prie informacinės sistemos gali būti įvairūs, alternatyvūs. Vykdydamas šios kategorijos nusikalstamas veikas kaltininkas iš pradžių neteisėtai įgyja nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis (BK 214 straipsnis), po to, pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungia prie internetinės bankininkystės sistemos (1981 straipsnis) ir atlieka neteisėtas finansines operacijas, pervesdamas pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į savo ar juos paimdamas grynais pinigais, ir taip apgaule įgyja svetimą turtą (tokia praktika yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-375/2012).

23Prokuroras nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. V. veikos buvo kvalifikuotos kaip tęstinės, sujungtos vieninga tyčia – iš M. M. sąskaitos paimtais pinigais periodiškai gerinti savo asmeninio gyvenimo kokybę, taip pasisavinti M. M. priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas teismų praktiką ir aiškindamas tęstinio nusikaltimo sampratą, išskirtinai pasisakė tik dėl nusikaltimų nuosavybei, visiškai neanalizuodamas šių veikų BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies, kontekste.

24Pasak prokuroro, kaltininkas neturėjo vieningo sumanymo užvaldyti bendrai teismo įvardytą pinigų sumą – 3700 Lt (1071,59 Eur). Jis nežinojo sąskaitoje buvusio pinigų likučio, nežinojo ir neplanavo, kada finansinę operaciją inicijuos kitą kartą, kokią pinigų sumą jis užvaldys. 27 veikos buvo daromos per ilgą laikotarpį, t. y. nuo 212 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 7 d. Nenustatyta, kad jis iš anksto būtų sumanęs ir ateityje taip pat nusikalsti, priešingai jis panaudodavo mokėjimo instrumentą ir jį padėdavo į tą pačią vietą, iš kur vėl paimdavo sugalvojęs nusikalsti, vėlesnių ketinimų neplanavo. Šiuo atveju nebuvo vieningo sumanymo.

25Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja kasacinei nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2014, kurioje pasisakyta, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika kartu su BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytomis veikomis yra reali nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgiant į tai, M. V. negalėjo būti taikoma BK 38 straipsnio 1 dalis, nes jis padarė ne vieną nusikalstamą veiką, o kelias, sudarančias realią nusikalstamų veikų sutaptį.

26Be to, skunde nurodoma, kad nors kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas inicijavo susitaikymą. Be to, teismas neįvertino, kad žala buvo padaryta ne tik nukentėjusiajam M. M., bet ir valstybei, finansų sistemai, elektroninių duomenų bei informacinių sistemų saugumui, todėl kaltininkas privalėjo susitaikyti su atitinkamą veiklos sritį administruojančių institucijų įgaliotais atstovais, o to padaryta nebuvo. Teismas apie tai nepasisakė, BK 38 straipsnį pritaikė formaliai. Be to, M. V. elgesys neatitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas neatsižvelgė į padarytų veikų skirtingą pobūdį, sunkumą, jų skaičių (27), netinkamai įvertino kaltininko asmenybę ir padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltininko padaryta nusikalstama veika nebuvo dėsninga jo gyvenime. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, net praėjus dvejiems metams po padarytų nusikalstamų veikų, kaltininkas nesiėmė jokių priemonių ir pastangų sušvelninti jo sukeltus padarinius, atlyginti žalą, neatsiprašė ir neieškojo būdų susitaikyti.

27Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl tęstinės veikos

29Prokuroro skundo argumentas dėl netinkamo veikos vertinimo kaip tęstinės atmestinas.

30Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015).

31Nagrinėjamoje byloje M. V. buvo pateikti kaltinimai dėl devynių epizodų neteisėtai įgyjant ir panaudojant kito asmens elektroninių mokėjimo priemonių duomenis bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, taip pat užvaldant svetimą turtą. Kiekvienas epizodas kaltinamajame akte kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį. Taip pat atskirai buvo inkriminuota viena nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas visus devynis epizodus įvertino kaip dviejų tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, idealią sutaptį. Atskirai buvo kvalifikuota veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo veikų kvalifikavimo atmesti.

32Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas sutinka su teismų vertinimu, pagal kurį visi devyni nusikalstamos veiklos epizodai atitinka tęstinumo požymius. Pirmosios instancijos teismas tokį savo vertinimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis savo tikslą realizavo iš esmės analogiškais veiksmais, veikė įgyvendindamas vieningą sumanymą dėl to paties dalyko, visus veiksmus atliko per pakankamai trumpą laiką, pinigus gaudavo iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui pritarė nurodydamas, kad M. V. kiekvienu konkrečiu atveju iš esmės tapatūs ir vienas nuo kito laiku nenutolę nusikalstami veiksmai padaryti analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties tikslo, pasinaudojant ta pačia svetima banko kortele, M. M. vardu sudarant kredito sutartis, gaunant pinigus iš tos pačios sąskaitos ir padarant žalą tam pačiam fiziniam asmeniui – M. M.. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti priešingų išvadų. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju M. V. tikslas buvo susijęs su siekiu pasipelnyti kartas nuo karto pasisavinant pinigus iš kito asmens sąskaitos, o veikos padarymo būdas visais atvejais buvo toks pats. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad veika buvo nukreipta į vieno asmens turto užvaldymą ir vieno asmens bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie vienos ir tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos. Iš esmės nuteistasis turėjo vieningą sumanymą nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, konstatavę nuteistojo M. V. veiksmuose tęstinės nusikalstamos veikos požymius, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

34Dėl BK 38 straipsnio taikymo

35BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

36Prokuroro skundo argumentas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, yra nepagrįstas. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis susitaikė tik su nukentėjusiuoju M. M., nors žala buvo padaryta ir valstybei, finansų sistemai, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, todėl kaltininkas privalėjo susitaikyti su atitinkamą veiklos sritį administruojančios institucijos ir banko atstovais. Iš esmės prokuroras susitaikymo privalomus subjektus griežtai sieja su nusikalstamų veikų objektais, t. y. tomis saugomomis vertybėmis, kurios pažeidžiamos nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju tokios sąsajos yra daugiau teorinio pobūdžio ir, jomis vadovaujantis, susitaikymo institutas baudžiamojoje teisėje būtų nepateisinamai susiaurintas. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbiau nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nors šioje byloje atskleistomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti valstybės ir bankų finansiniai interesai, tačiau dėl M. V. veiksmų konkrečią turtinę žalą patyrė tik nukentėjusiuoju pripažintas M. M., su kuriuo nuteistasis susitaikė. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad reikalavimas susitaikyti su valstybės institucijų ar banko atstovais šioje situacijoje nebūtų pakankamai protingas ir teisingas, nes apsunkintų paties BK 38 straipsnio taikymą, leistų susidaryti dirbtinėms kliūtimis susitaikyti su realiai žalą patyrusiu asmeniu. Konstatuotina, kad šiuo atveju susitaikymas su realiai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiu ir žalos patyrusiu asmeniu teismo buvo patvirtintas pagrįstai, nustačius žalos atlyginimo sąlygas, taigi BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas visiškai įgyvendintas.

37Atmestini ir prokuroro teiginiai, kad bylos aplinkybės neatitinka 4 punkte nurodytos sąlygos, jog yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes teismas neatsižvelgė į į padarytų veikų skirtingą pobūdį, sunkumą, jų skaičių (27), netinkamai įvertino kaltininko asmenybę. Analogiški argumentai buvo pateikti ir prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau jie apeliacinės instancijos teismo motyvuotai atmesti. Teismas teisingai akcentavo, kad darant išvadą dėl to, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, svarbu analizuoti kaltininko asmenybę. Šioje byloje teismas nustatė, kad M. V. apibūdinamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, taigi manytina, kad jo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. V. padarė jam inkriminuotas veikas prieš kartu gyvenantį motinos draugą, kuris jam už tai atleido.

38Nors M. V. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, tai savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Prokuroro teiginys, kad M. V. padarė net 27 nusikalstamas veikas, neatitinka bylos medžiagos ir paneigtas šioje nutartyje anksčiau nurodytais argumentais. Kasacinio skundo argumentas, kad M. V. padaryta veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir kitos jo padarytos veikos sudaro ne idealią, o realią sutaptį, taip pat nepagrindžia išvados dėl susitaikymo negalimumo. Toks prokuroro teiginys būtų pagrįstas, jei BK 38 straipsnyje būtų nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Tačiau BK 38 straipsnyje tokios sąlygos nenumatyta. Pažymėtina ir tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą, tačiau tarp jų nėra nė vienos, kuri trukdytų M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su teismų išvada, kad yra pagrindas manyti, jog M. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

39Konstatuotina, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, M. V. teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

40Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį

41Kasaciniame skunde taip pat ginčijamos teismų išvados, kad M. V., jungdamasis prie internetinės bankininkystės sistemos, nepažeidė AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemonių, o tik siekė pasisavinti svetimus pinigus. Su prokuroro pateiktais argumentais šiuo klausimu sutiktina.

42BK 1981 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015). Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu, kuris šios bylos kontekste negali būti laikomas nereikšmingu vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų. Nagrinėjamoje byloje M. V. neteisėtai jungdavosi prie AB „Swedbank“, tik M. M. buvo suteiktos internetinės bankininkystės paslaugos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, be kita ko, atlikti mokėjimo operacijas. Ne mažiau svarbu tai, kad M. V. padaryti neteisėti prisijungimai prie internetinės bankininkystės leido neteisėtai sudaryti kredito sutartis ir taip apgaule įgyti jam nepriklausantį (svetimą) turtą.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad BK 1981 straipsnio 1 dalies inkriminavimas nagrinėjamoje byloje M. V. buvo reikalingas. Kita vertus, net ir inkriminavus šią nusikalstamą veiką, tai negalėtų esmingai pakeisti padarytų veikų pavojingumo (BK 1981 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika yra nesunkus nusikaltimas) ir M. V. asmenybės vertinimo, taigi nesudarytų kliūties taikyti susitaikymo institutą. Todėl, vadovaujantis proceso greitumo, tikslingumo ir ekonomiškumo principais, darytina išvada, kad nėra procesinės prasmės naikinti teismų sprendimus ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno... 5. Šiuo nuosprendžiu M. V. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl devynių... 6. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,... 8. M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, padarytas šiomis... 9. 2012 m. lapkričio 6 d., būdamas savo namuose Kėdainiuose, ( - ), radęs M.... 10. M. V., 2012 m. lapkričio 6 d., apie 15.24 val., būdamas savo namuose,... 11. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 7 d., apie 08.31... 12. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 21 d., apie 12.37... 13. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. sausio 28 d., apie 11.34 val.,... 14. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 1 d., apie 10.04 val.,... 15. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 4 d., apie 09.34 val.,... 16. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 5 d., apie 09.34 val.,... 17. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 6 d., apie 9.56 val.,... 18. M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 7 d., apie 10.21 val.,... 19. Tokiais savo veiksmais M. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, iš... 20. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 21. Prokuroras skunde nesutinka su tuo, kad M. V. buvo išteisintas pagal BK 1981... 22. Pasak prokuroro, teismų išvada, kad M. V., atlikęs kaltinime nurodytus... 23. Prokuroras nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvada,... 24. Pasak prokuroro, kaltininkas neturėjo vieningo sumanymo užvaldyti bendrai... 25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja kasacinei nutarčiai... 26. Be to, skunde nurodoma, kad nors kaltininkas prisipažino padaręs... 27. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl tęstinės veikos... 29. Prokuroro skundo argumentas dėl netinkamo veikos vertinimo kaip tęstinės... 30. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama... 31. Nagrinėjamoje byloje M. V. buvo pateikti kaltinimai dėl devynių epizodų... 32. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas sutinka su teismų... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl BK 38 straipsnio taikymo... 35. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs... 36. Prokuroro skundo argumentas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės... 37. Atmestini ir prokuroro teiginiai, kad bylos aplinkybės neatitinka 4 punkte... 38. Nors M. V. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, tai savaime nėra... 39. Konstatuotina, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios BK 38 straipsnio... 40. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį... 41. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamos teismų išvados, kad M. V.,... 42. BK 1981 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad BK 1981... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus...