Byla 1A-7-628-2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Angelės Ikasalienės ir J. Č., sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei R. L., nuteistiesiems K. K. ir B. P., jų gynėjams advokatams E. J. ir R. S., nukentėjusiajai L. S., jos atstovui advokatui R. G., ekspertui D. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato E. J. bei nuteistojo B. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

2- K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

3- B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir, vadovaujantis LR BK 54 str. 1 d., 3 d., nuteistas 30 MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.

4Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys atmestas.

5Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6K. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2007 m. sausio 19 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su UAB „I.“ direktoriumi B. P., būdamas UAB „I.“ konsultantu ir aktyviai dalyvaujantis šios įmonės veikloje, turėdamas tikslą apgaule UAB „I.“ ( - ) naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiosios L. S. 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio prie ( - ), Vilniaus mieste, jis (K. K.) inicijavo fiktyvų UAB „V.“ akcijų pirkimą – pardavimą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje pateikė UAB „I.“ direktoriui B. P. pasirašyti fiktyvią 2006 m. gruodžio 18 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią B. P. ją pasirašius, A. D. neva už 1050700 Lt pardavė UAB „I.“ 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „V.“ ( - ) akcijų, po ko jis, K. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų savininkų sutikimo, dėl ko pradžioje reikia sudaryti mainų sutartį, L. S. priklausančią žemės sklypo dalį išmainant į UAB „V.“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau išpirkti akcijas, nenurodydamas konkretaus akcijų išpirkimo termino, ir sumokėti L. S. 1050700 Lt, neketindamas savo pažado tesėti, tokiu būdu jis, K. K. tyčia suklaidino L. S. ir inicijavo mainų sutarties sudarymą, pateikdamas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro, ( - ), Vilniuje, notarei D. J. visus reikiamus dokumentus mainų sutarčiai sudaryti bei vienašališkai nustatęs mainomos L. S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 Lt ir mainomų UAB „V.“ akcijų vertę – 1051000 Lt, ir L. S., paveikta jo, K. K., aukščiau nurodytų melagingų duomenų ir pažado, 2007 m. sausio 19 d. minėtame notaro biure, su UAB „I.“, atstovaujama B. P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kurią L. S. išmainė jai priklausančią aukščiau nurodytą 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie ( - ), Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „V.“ akcijų, priklausančių UAB „I.“, kurių nominali vertė 10000 Lt, ir šios sutarties pagrindu (Mainų sutarties 3.1 str.) L. S. perdavė žemės sklypo dalį UAB „I.“ privačion nuosavybėn, o UAB „I.“ priėmė šį turtą šia sutartimi jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną ir įgijo nuosavybės teises į jį, tačiau vėliau jis, K. K., savo pažado L. S. neištesėjo, UAB „V.“ akcijų iš jos neišpirko ir pažadėtos sumos nesumokėjo, tokiu būdu UAB „I.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. S. priklausančią 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie ( - ), Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt. Tokiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

7B. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos, iki 2007 m. sausio 19 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su UAB „I.“ konsultantu ir aktyviai dalyvaujančiu šios įmonės veikloje K. K., būdamas UAB „I.“ direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule UAB „I.“ ( - ) naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiosios L. S. 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio prie ( - ), Vilniaus mieste, K. K. inicijavus fiktyvų UAB „V.“ akcijų pirkimą-pardavimą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje pateikus jam, B. P., pasirašyti fiktyvią 2006-12-18 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jam, B. P. ją pasirašius, A. D. neva už 1050700 Lt pardavė UAB „I.“ 100 vnt. 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „V.“ ( - ) akcijų, po ko K. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų savininkų sutikimo, dėl ko pradžioje reikia sudaryti mainų sutartį, L. S. priklausančią žemės sklypo dalį išmainant į UAB „V.“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau išpirkti akcijas, nenurodydamas konkretaus akcijų išpirkimo termino, ir sumokėti L. S. 1050700 Lt, neketindamas savo pažado tesėti, tokiu būdu K. K. tyčia suklaidino L. S. ir inicijavo mainų sutarties sudarymą, pateikdamas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro, Gedimino pr. 3A-2, Vilniuje, notarei D. J. visus reikiamus dokumentus mainų sutarčiai sudaryti bei vienašališkai nustatęs mainomos L. S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 Lt ir mainomų UAB „V.“ akcijų vertę – 1051000 Lt, ir L. S., paveikta K. K. aukščiau nurodytų melagingų duomenų ir pažado, 2007 m. sausio 19 d. minėtame notaro biure su UAB „I.“, atstovaujama jo, B. P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kurią L. S. išmainė jai priklausančią aukščiau nurodytą 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie ( - ), Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „V.“ akcijų, priklausančių UAB „I.“, kurių nominali vertė 10000 Lt, ir šios sutarties pagrindu (Mainų sutarties 3.1 str.) L. S. perdavė žemės sklypo dalį UAB „I.“ privačion nuosavybėn, o UAB „I.“ priėmė šį turtą šia sutartimi jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną ir įgijo nuosavybės teises į jį, tačiau vėliau K. K. savo pažado L. S. neištesėjo, UAB „V.“ akcijų ir jo neišpirko ir pažadėtos sumos nesumokėjo, tokiu būdų UAB „I.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – L. S. priklausančią 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie ( - ), Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt. Tokiais savo veiksmais B. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

8Apeliaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią K. K. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d., ir priimti naują nuosprendį – K. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik išdėstė kaltinamųjų K. K. ir B. P. teisme duotus parodymus, po to visų kitų liudytojų ir L. S. parodymus, nurodė, kad įvertino juos ir padarė išvadą, kad K. K. kaltė visiškai įrodyta. Tačiau, apelianto teigimu, iš nuosprendžio aprašomosios dalies teksto matyti, kad į faktines bylos aplinkybes teismas neįsigilino, iš esmės nevertino nei kaltinamųjų parodymų, nei liudytojų ir L. S. parodymų ir tik formaliai konstatavo, kad K. K. kaltė visiškai įrodyta, o L. S. parodymais netikėti nėra pagrindo. Nė dėl vienų iš teisme apklaustų asmenų duotų parodymų teismas nepasisakė, nepaaiškino, kodėl tiki vienais jų parodymais, o netiki kitais, neatliko jokios parodymų analizės, kokių asmenų ir kurie jų parodymai patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, nesiaiškino ir nuosprendyje neaptarė liudytojų ir L. S. parodymuose esančių akivaizdžių prieštaravimų, atkartojo prokuroro suformuluoto kaltinimo frazes. Tokiu būdu, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 str. 5 d. reikalavimų vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

10Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas K. K. pripažino kaltu nenustatęs būtino sukčiavimo sudėties požymio - apgaulės, neatskleidė jos esmės ir turinio. Nusikalstamos veikos aplinkybės, pripažintos įrodytomis, nuosprendyje nėra aprašytos, įrodymai, kuriais grindžiama teismo išvada, motyvai, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, neišdėstyti, padarytos išvados yra prieštaringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d., net nepasisakė, kokios aplinkybės rodo, kad pastarasis turėjo tyčią panaudodamas apgaulę užvaldyti nukentėjusiosios žemės sklypo dalį, taip pat nepasisakė dėl apgaulės turinio, K. K. bei L. S. parodymų vertinimo, neatskleidė, kuo remdamasis teismas padarė išvadas, kad K. K. kažką žadėjo, ką nors buvo įsipareigojęs, ir ko neištesėjo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl UAB „V.“ akcijos buvo įsigytos fiktyviai, ir ką reiškia tokia frazė, kokiu būdu ir kieno buvo suklaidinta L. S..

11Apelianto teigimu, Vilniaus apylinkės teismas nepatikrino ir nieko nepasisakė ir dėl galimai išimtinai civilinio teisinio pobūdžio santykių tarp K. K. ir L. S., įteisintų 2007 m. sausio 8 d. sutartyje. Nuteistojo K. K. gynėjo advokato E. J. vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad L. S. mainų sutartį pasirašė notaro akivaizdoje, jai buvo išaiškinta sutarties esmė, teisinės pasekmės, jai nebuvo sudaryta kliūčių susipažinti su šia sutartimi, nuo jos nebuvo nuslėptos esminės sutarties sąlygos ir nebuvo nurodyta klaidingų sąlygų. Teisme nenustatyta, kad kokia nors apgaulė buvo naudojama įtraukiant L. S. į jai nenaudingą sandorį, tuo labiau nenustatyta, kad buvo ketinama to sandorio nevykdyti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad po 2007 m. sausio 19 d., kai buvo sudaryta mainų sutartis, iki pat 2007 m. gruodžio 14 d., kada prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teises į šį žemės sklypą, t.y. per beveik metus laiko UAB „I.“ įgyto žemės sklypo neperleido tretiesiems asmenims, nedovanojo jo, neišmainė, todėl neabejotina, kad sudarant mainų sutartį notarinėje kontoroje L. S. atžvilgiu jokia apgaulė nebuvo panaudota. Notaras mainų sutarties sudarymo metu L. S. viską paaiškino ir nurodė sandorio sudarymo pasekmes.

12Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis ir kokiu pagrindu nustatė, kad K. K. inicijavo mainų sutarties sudarymą. Nenurodė, kokiais įrodymais paremtas teiginys, kad K. K. notarei D. J. pateikė šiam sandoriui reikalingus dokumentus. Priešingai, pati notarė D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji neprisimena, kas jai tuos dokumentus pateikė. Vilniaus apylinkės teismas šiuo atveju padarė tik niekuo nepagrįstą prielaidą, kad tai padarė K. K. šios aplinkybės nepagrįsdamas jokiais įrodymais.

13Be viso to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta minimo žemės sklypo ir įmonės UAB „V.“ akcijų verte. Kaltinime teigiama, kad UAB „V.“ akcijų vertė yra lygi jos įstatiniam kapitalui, t.y. 10 000 Lt, nors byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. balansą ši įmonė valdė 1 980 048 Lt vertės turtą. L. S. žemės sklypo vertė sandorio dienai pagal VĮ „Registrų centro“ 2012 m. kovo 1 d. pažymą buvo 1 999 334 Lt. Tačiau, ši suma yra apskaičiuota pagal viso 8,8440 ha ploto sklypo vertę aritmetiškai paskaičiavus L. S. tenkančios dalies kainą. Byloje nenustatyta, kokia būtų to L. S. priklausiusio žemės sklypo kaina įvertinus jį kaip atskiro sandorio objektą, jo paklausumą, vietą, perspektyvą jį perparduoti, esamus suvaržymus ir kt. Tokiu būdu, tikroji šių abiejų objektų vertė nenustatyta, todėl teigti, kad buvo sudaryta nelygiaverčių mainų sutartis, teismas neturėjo pagrindo. Konkrečių šių objektų tyrimų nebuvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu, o K. K. ir jo gynėjo prašymai dėl tokio tyrimo paskyrimo buvo nemotyvuotai atmesti ir teisme. Teismas tiesiog konstatavo, kad mainų sutartis nelygiavertė remdamasis vidutine žemės sklypo rinkos verte 2007 m. sausio 1 d., kurią pažymoje pateikė VĮ „Registrų centras“. Notarės D. J. parodymai dėl teisingos sandorio vertės pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti. Apelianto teigimu, jeigu Notarė įformino sandorį su akivaizdžiai neteisinga kaina, tai turėtų būti svarstomas ir notarės atsakomybės klausimas, nes notaras atsako už sandorių teisėtumą.

14Be to, teismas pripažinęs, kad K. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su B. P., turėjo atskleisti jų susitarimo daryti nusikalstamą veiką kartu turinį bei nustatyti jų tyčios bendrumą ar bendro intereso buvimą, tačiau to nepadarė.

15Pažymima ir tai, kad L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, dalis iš kurių vertintini kaip melagingi parodymai.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

17Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl B. P. veikos pagrįstos ne įrodymais, bet prielaidomis. Be to, bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipė dėmesį tik į kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgė į nuteistąjį teisinančius, pažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimus, t.y. esmingai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Tuo tarpu kita grupė bylos duomenų (įrodymų) - nepalankių ir prieštaraujančių kaltinimui, vienaip ar kitaip teisinančių B. P. - nuosprendyje iš viso nevertinti. Pažymima, jog šie kaltinimui prieštaraujantys įrodymai byloje nebuvo paneigti kitais, taip pat nuosprendyje nenurodyta, kodėl į juos nėra atsižvelgiama. Dėl šios priežasties, nuteistojo teigimu, nuosprendis surašytas esmingai pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus.

18Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo B. P. veiksmų, savo išvadas grindė iš esmės vieninteliu motyvu - aplinkybe, kad nuteistasis B. P. buvo UAB „I.“ direktorius, kuris sudarė iš pradžių UAB „V.“ akcijų įsigijimo sandorį, vėliau ginčo mainų sutartį. Tačiau, vien šios aplinkybės nustatymas nepatvirtina B. P. veiksmų neteisėtumo, t.y. LR BK 182 str. numatytos veikos padarymo.

19Teigiama, kad B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios valią sudaryti mainų sutartį, t.y. jokia apgaulė nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo panaudota. Nukentėjusioji L. S., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė kad B. P. nepažįsta, ne jis bendravo su nukentėjusiąją, ne su juo buvo derinamos minėtos sutarties vykdymo sąlygos, atsiskaitymo už parduotą sklypą klausimas, ne jis siūlė vykti pas notarą pasirašyti mainų sutartį.

20Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad L. S. perduotų pagal minėtą mainų sutartį akcijų vertė lygi UAB „V.“ įstatiniam kapitalui. Pasak apelianto, tai, kad ginčo mainų sutarties sudarymo metu akcijų rinkos vertė buvo ne 10.000,00 Lt pirmiausia patvirtino liudytoja notarė D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2012 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad prieš pasirašant minėtą sutartį ji užsakė UAB „V.“ balansą ir įvertino, kad sudaromas lygiavertis sandoris. Tačiau, kodėl šie liudytojo parodymai, teisinantys B. P., nevertinti, pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja. Pažymima, kad liudytoja notarė D. J. nurodė, kad šio balanso buvo paprašyta tam, kad būtų galima įsitikinti, ar tai bus lygiaverčiai mainai. Be to, iš byloje esančio UAB „V.“ balanso turinio taip pat galima nustatyti tikrąją akcijų vertę, kuriame atsispindi, jog įmonė mainų sutarties sudarymo metu turėjo turto už 1.980.048,00 Lt, 2006 metų bendrovės veikla buvo pelninga. Tai, kad akcijų vertė ne 10.000,00 Lt patvirtino ir liudytoju apklaustas A. D., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2012 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad akcijos buvo vertos daugiau nei 1,3 mln. Be to, remiantis bylos medžiagoje pateiktu Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priedu Nr. 1, sutarties šalys susitarė dėl sutarties kainos - 1.050.700,00 Lt. Taigi palyginus šiuos duomenis su byloje esančio VĮ „Registrų centro“ duomenimis apie žemės sklypą, žemės sklypų perleidimo sutartimis, akcijų vertė mainų sudarymo metu buvo lygiavertė žemės sklypo vertei.

21Apeliaciniame skunde be viso ko nurodoma, kad byloje netinkamai nustatytas ir įvertintas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis - kaltė, dėl ko nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nuosprendyje konstatavo, jog šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodymų vertinimo kontekste leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog B. P. tiesiogine tyčia atliko nurodytus neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju buvo nustatyta, kad B. P. neneigia, jog buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L. S., tačiau ją pasirašinėjo turėdamas visai kitą informaciją, t.y. apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus jis nieko nežinojo. Jis nepažinojo nei L. S. prieš tai, nei kitų liudytojų. B. P. įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus, t.y. jo, kaip UAB „I.“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo išmainytos į žemės sklypą, o vėliau visa įmonė su jai visu kitu priklausančiu turtu buvo užvaldyta.

22Pabrėžiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp apelianto B. P. ir nukentėjusiosios L. S. susiklostė išimtinai turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir būdais. Pati nukentėjusioji L. S. 2012 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. P. nepažįsta, jam jokių pretenzijų neturi, nei jis pas ją pirko, nei pardavė žemės sklypą, dėl ko net nesupranta, ką jis byloje veikia. Nukentėjusioji davė tuos pačius parodymus ir 2012 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu.

23Nuteistojo K. K. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo B. P. apeliaciniai skundai tenkintini.

24Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, akcentavo tik K. K. ir B. P. kaltinančius įrodymus, nevertindamas ir neanalizuodamas juos teisinančių įrodymų, visiškai neaptarė ir nuteistųjų kaltės turinio, kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toks įrodymų vertinimas apkaltinamajame nuosprendyje prieštarauja LR BPK 20 str. nuostatoms, todėl baudžiamojoje byloje esančių duomenų bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir K. K. ir B. P. atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.).

26Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, K. K. ir B. P. buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., padarymą. Pirmosios instancijos teismas, šių asmenų atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nustatė, kad K. K. tyčia suklaidino nukentėjusiąją L. S., nurodydamas, kad reikia sudaryti mainų sutartį L. S. priklausančią žemės sklypo dalį išmainant į UAB „V.“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau akcijas išpirkti ir sumokėti L. S. 1050700 litų, neketindamas savo pažado tesėti, inicijavo mainų sutarties sudarymą vienašališkai nustatęs mainomos L. S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 litų ir mainomų UAB „V.“ akcijų vertę – 1051000 litų, po ko, L. S. su UAB „I., atstovaujama B. P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kurią L. S. išmainė jai priklausančią žemės sklypo dalį, kurios vidutinė rinkos vertė 2007-01-19 dienai – 1999334 litų į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „V.“ akcijų, priklausančių UAB „I.“, kurio nominali vertė – 10000 litų.

27Pagal LR BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

28Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas.

29Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

30Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant jam priklausantį, t.y. svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai - sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą ir pan.

31Apgaulei sukčiavimo atveju taikomas esmingumo kriterijus, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytinas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis juo naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).

32Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus šių aplinkybių plotmėje pastebėtina, kad apylinkės teismas ne tik kad neatskleidė būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės esmės bei turinio K. K. bei B. P. veiksmuose, formaliai išdėstydamas teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, bet ir nepasisakė, kokios aplinkybės rodo K. K. bei B. P. tyčią panaudojant apgaulę užvaldyti nukentėjusiosios žemės sklypo dalį.

33Remiantis baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, nuteistųjų K. K. bei B. P., iš dalies ir pačios nukentėjusiosios L. S. parodymais, mainų sutartis, kurią, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. S. pasirašė K. K. pateikus jai melagingą informaciją apie šios sutarties reikalingumą, buvo pasirašyta nukentėjusiajai žinant jos esmę bei suvokiant visas su minėtos sutarties įgyvendinimu susijusias sąlygas. Pati nukentėjusioji, apklausiama tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, patvirtino, kad būnant notarų kontoroje mainų sutarties pasirašymo dieną, jai buvo paaiškinta, kad šia sutartimi ji jai priklausančio žemės sklypo dalį maino į UAB „V.“ akcijas, kurias R. B. bei K. K. iš jos žadėjo išpirkti dviejų metų laikotarpyje sutartyje numatytomis sąlygomis, kas suponuoja išvadą, jog pastaroji suprato aptariamos sutarties esmę, suvokė, jog savo žemės sklypo dalį ji iškeičia į UAB „V.“ akcijas bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutartį L. S. pasirašė ne dėl to, kad buvo suklaidinta, o siekdama parduoti savo žemės sklypą bei gauti už ją sutartyje nurodytą pinigų sumą.

34Šių aplinkybių visumoje, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad K. K. L. S. pateikė melagingą informaciją apie mainų sutarties reikalingumą, nurodydamas, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų bendrasavininkų sutikimo, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad pagal LR CK 4.79 str. 2 d. nuostatas, dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Šios teisės normos analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tais atvejais, kai dalies, esančios bendroje nuosavybėje, savininkas ketina parduoti sau priklausančią nuosavybės dalį, jis apie tai privalo pranešti kitiems bendraturčiams, iš ko spręstina, kad K. K. su šiomis aplinkybėmis supažindindamas L. S., jokios melagingos informacijos jai nepateikė. Nukentėjusiajai buvo išaiškintos tokio žemės sklypo pardavimo sąlygos bei apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

35Analizuojant apgaulės K. K. bei B. P. veiksmuose turinį, akcentuotina ir tai, kad nukentėjusioji L. S. aptariamą mainų sutartį pasirašė notaro akivaizdoje. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 str. nuostatomis, notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, sudarant mainų sutartį notaro akivaizdoje, L. S. turėjo būti išaiškintos sudaromos mainų sutarties sąlygos, jos esmė bei teisinės pasekmės. Priešingai nukentėjusiosios L. S. nurodytoms aplinkybėms, jog mainų sutarties esmės jai notarė neaiškino, jos išvis nebuvo pasirašant sutartį, notarė D. J., patvirtinusi mainų sutartį tarp UAB „I.“ ir L. S., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad nors ir nelabai prisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau nemano, kad klientė L. S. nesuprato, kokią sutartį pasirašinėja, pažymėdama, kad jeigu ji (D. J.) matytų, jog asmuo nesupranta, kokį sandorį ketina sudaryti, jos pareiga būtų išaiškinti klientui, ką jis pasirašo. Kaip nurodė notarė, prieš pasirašant bet kokią sutartį, ji paklausia, ar šalims viskas aišku, ar yra klausimų. Jei nei viena šalis jokių pretenzijų ar klausimų neturi, sutartis pasirašoma.

36Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad sukčiavimo atveju apgaulei taikomas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, vadovaujantis kuriuo, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių bei ištirtų įrodymų pagrindu konstatuojama, kad L. S., turėdama galimybę išsiaiškinti esmines notaro akivaizdoje pasirašomos mainų sutarties sąlygas, jos teisines pasekmes, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, galimų neigiamų jos atžvilgiu pasekmių nesiaiškino, jokių pretenzijų sutarties pasirašymo metu neturėjo, jų neišreiškė ir sutartį tvirtinusiam notarui, jai nebuvo sudaryta kliūčių susipažinti su šia sutartimi, nuo jos nebuvo nuslėptos esminės sutarties sąlygos, iš ko spręstina, kad šiuo atveju apgaulei taikomas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus nebuvo išpildytas. Nors pirmosios instancijos teismas tokius nukentėjusiosios veiksmus traktavo kaip teisinį jos neišprusimą, tačiau, remiantis bylos duomenimis, L. S. nuo 1994 metų iki 2007 metų buvo sudariusi net septynis notarinius sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Liudytojas R. B. byloje patvirtino, kad L. S. su juo notariškai taip pat buvo patvirtinusi sandorį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą perleidimo, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji žinojo sandorių, sudaromų notarų akivaizdoje, tvarką bei jų pasekmes.

37Tuo tarpu vertinant nuteistojo B. P. galimai neteisėtus veiksmus, lėmusius nukentėjusiosios apsisprendimą sudaryti mainų sandorį, pažymėtina, kad tai patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Juo labiau, nei vienas iš teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų tokių B. P. veiksmų nepatvirtino, netgi priešingai, nukentėjusioji L. S. tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme betarpiškai nurodė, kad B. P. ji nepažįsta, matė jį tik vieną kartą pasirašant aptariamą mainų sutartį, jokių veiksmų jos atžvilgiu jis neatliko, todėl pastaroji nesuprantanti, ką jis veikia bylos nagrinėjime. Duomenų apie galimai neteisėtus B. P. veiksmus, lėmusius nukentėjusiosios apsisprendimą, neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

38Tokiu būdu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, galima daryti tik vieną išvadą, t. y., kad tarp B. P., K. K. bei nukentėjusiosios L. S. susiklostė išimtinai turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami LR CPK nustatyta tvarka. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, civilinių sutarčių nevykdymas savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai sukelia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – civilinės sutarties įvykdymo, t.y. pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo negalimumas dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų panaudojimo. Tais atvejais, kai vengiama vykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltininkas savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa nebeįmanomas, neperspektyvus dėl sąmoningų kaltininko veiksmų, laikoma, kad veika peržengė civilinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-214/2008, 2K-387/2008).

39Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nėra ir nebuvo sumenkintos galimybės atkurti jos manymu pažeistas teises, t.y. reikšti civilinį ieškinį UAB „I.“ dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine ir pripažįstant ją pirkimo – pardavimo sutartimi LR CK 1.87 str. pagrindu bei reikalauti priteisti sutartą pinigų sumą, arba reikšti reikalavimą mainų sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, t.y. nukentėjusioji neprarado galimybės įgyvendinti savo teises civiline tvarka, o tai reiškia, kad šiuo atveju civiliniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius, nes civilinių teisinių santykių peraugimas į baudžiamuosius galimas tik esant tam tikroms aplinkybėms – kaltininko subjektyviųjų požymių, nusikalstamos veikos elementų visumai, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka arba tokia galimybė yra panaikinta dėl kaltininko nusikalstamų veikų apribojimo. Konstatuojant šią išvadą būtina pažymėti ir tai, kad po 2007 m. sausio 19 d., t.y. mainų sudarymo dienos, iki pat 2007 m. gruodžio 14 d., kai prokuroro sprendimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, t.y. per beveik metus laiko UAB „I.“ įgyto žemės sklypo neperleido tretiesiems asmenims, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pakeisti šio žemės sklypo savininką.

40Iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku ir tai, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad UAB „V.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta fiktyviai, neatskleidė, kokiomis aplinkybėmis šis fiktyvumas pasireiškė. Remiantis liudytoju teismo posėdžio metu apklausto A. D. parodymais, jis buvo UAB „V.“ direktorius ir akcininkas, savo akcijas ir pačią įmonę perdavęs UAB „I.“. Liudytojas paaiškino, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pasirašant abiems šalims, tačiau pinigai už parduotą įmonę jam iki šiol nėra sumokėti. Po akcijų pardavimo jis jokių reikalų su UAB „I.“ neturėjo, visus dokumentus perdavė V. V. ir UAB „I.“ atstovui, tuo tarpu jokių priemonių, kad pinigai už UAB „V.“ akcijas jam būtų grąžinti, jis nesiėmė, skolą perdavė advokatų kontorai. Šių parodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad aptariama akcijų pirkimo – pardavimo sutartis šiuo metu vis dar galioja, duomenys, susiję su UAB „I.“ skola, susidariusia minėtos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra perduota advokatų kontorai, kas neabejotinai leidžia teigti, kad skolos išieškojimas vis dar galimai bus nukreiptas į UAB „I.“ turtą ir sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sąlygos bus įvykdytos, todėl visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis šios sutarties sudarymą pirmosios instancijos teismas traktavo kaip fiktyvų.

41Abejotina ir skundžiamo nuosprendžio išvada, jog tarp UAB „I.“, atstovaujamos direktoriaus B. P., bei nukentėjusiosios L. S., buvo pasirašyta nelygiaverčių mainų sutartis. Ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje grindžiama tuo, kad aptariama mainų sutartimi L. S. išmainė jai priklausančią žemės sklypo dalį, kurios vidutinė rinkos vertė sutarties pasirašymo dienai – 1999334 litų, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „V.“ akcijų, priklausančių UAB „I.“, kurių nominali vertė – 10000 litų, tačiau visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta tikroji tiek žemės sklypo, tiek įmonės akcijų vertė.

42Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nukentėjusiajai L. S. priklausiusio aptariamo žemės sklypo vertė 2007 m. sausio 19 d. – 1999334 litų, tačiau pažymėtina, kad tokia žemės sklypo vertė buvo nustatyta masinio vertinimo būdu. Pagal Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo raštą dėl informacijos pateikimo, masinis žemės vertinimas – tai žemės vertinimas, kai naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje vietoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita. Šiame rašte pabrėžiama, kad pagal žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius, neturi būti atsižvelgiama į žemės vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų, statinių ir sodinių, žemės sklypui nustatytų servitutų ir kitų apribojimų, disponavimo suvaržymų, kaimyninių turto vienetų būklės, individualiai įrengtų komunikacijų, pravažiavimo apsunkinimo, reljefo ypatumų (b. t. 10, b. l. 124). Aptartų duomenų visuma suponuoja išvadą, kad siekiant nustatyti tikslią L. S. žemės sklypo vertę, ją įvertinti būtina atsižvelgiant į individualius žemės sklypo požymius, lokalizacijos vietą, funkcionalumą visumoje bei tikėtiną autonominį panaudojimą, kas neabejotinai turi įtakos objekto vertei.

43Apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad nekilnojamojo objekto vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu nėra tiksli, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, tikrąją L. S. priklausiusio žemės sklypo vertę mainų sutarties pasirašymo dienai, 2014 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pavesta atlikti aptariamo žemės sklypo individualaus vertinimo ekspertizę. Ją atlikęs turto vertintojas – ekspertas D. G. pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, jog tiriamo žemės sklypo vertė 2007 m. sausio 19 d., apskaičiuota lyginamuoju metodu lygi 22000 litų (ekspertizės aktas, 31 psl.).

44Ekspertas buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kurio metu paaiškino, kad žemės sklypo vertę sąlygoja tai, kad Registrų centras nustato žemės sklypus ne individualiu, o masiniu vertinimu. Žemės sklypai tiesiog zonuojami ir nėra atsižvelgiama į jų tam tikras ypatybes, netgi į tai, jog nagrinėjamu atveju, sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje. Tai ir yra masinis vertinimas. Siekiant nustatyti tikrąją tiriamo žemės sklypo vertę, buvo pateikta užklausa Aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto plėtros departamentui. Aplinkybių, susijusių su aptariamo žemės sklypo vertės nustatymu, tyrimo metu buvo nustatyta, jog galimybės urbanizuoti šią teritoriją bent jau artimiausiu metu, nėra. Kadangi registrų centras pateikia netikslius duomenis, atliekami individualūs turto vertinimai. Individualaus ir masinio vertinimo kainos gali ženkliai skirtis, nes vertindamas Registrų centras neatsižvelgia į žemės sklypo pobūdį. Žemės sklypo vertės atskaitos taškas sudarant sandorį yra realūs pardavimai. Buvo gauti raštai, jog aptariamo žemės sklypo pobūdžio keisti negalima, užstatymas, urbanizacija taip pat negalimi, galimas tik želdiniams, todėl žemės sklypo kainą buvo būtina mažinti vidutiniškai 50%. Kitas dalykas dėl ko labai mažėjo kaina – negalimumas atidalinimo iš bendros nuosavybės, todėl vertė dar mažėja.

45Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad K. K. bei B. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl nelygiaverčių mainų bei didelės vertės svetimo turto įgijimo, remiantis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nepasitvirtino.

46Vertinant aptartas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes nukentėjusiosios L. S. parodymų kontekste, sutiktina ir su nuteistojo K. K. gynėjo skundo argumentais, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, L. S. skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose tam tikras įvykio aplinkybes aiškino skirtingai ir nevisiškai nenuosekliai, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai abejoti tokių nukentėjusiosios parodymų visišku patikimumu, juo labiau kategoriškai jais remtis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu.

47Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. parodė, kad K. K. ji pažįsta, o B. P. nepažinojo, matė tik vieną kartą, kai pasirašė mainų sutartį. Paaiškino, kad prieš 11 metų R. B. sutiko jai padėti susirasti jos senelio B. K. žemę, tačiau dokumentai nebuvo rasti. Po to iš žemėtvarkos tarnybos ji gavo pranešimą, kad yra atkurta jos močiutės V. K. žemė. Ji nuvyko į žemėtvarkos tarnybą su savo pussesere Rudzinska, kuri supažindino ją su S. V.. Pastarasis sutiko nupirkti iš jos žemės sklypą. Tuo metu jau turėjo dokumentą, patvirtinantį, kad jai ir jos tėvui priklauso 24 arų žemės sklypas. Su S. V. jie sudarė sutartį, kad pastarasis nupirks iš jos ir iš tėvo žemę, tai buvo 2006 m. spalio mėn. Po kelių savaičių jos namuose atsirado R. B. su K. K.. R. B. ji jau nebuvo mačiusi porą metų, o K. K. visai nepažinojo. Jie pradėjo kalbėti apie žemę, tačiau ji pasakė, kad dėl žemės sklypo pardavimo sudarė sutartį su S. V.. Po kelių dienų jie vėl grįžo ir pradėjo aiškinti, kad S. V. ją apgaus. Viso K. K. su R. B. buvo atvykę apie 3-4 kartus, vežė ją į kavinę, įkalbinėjo nutraukti sutartį su S. V., siūlė parduoti namą. 2007 m. sausio 08 d. K. K. su R. B. ją išvežė gyventi į vieno kambario butą Apkasų gatvėje, Vilniuje, kad jos nerastų S. V. ir neduotų pasirašyti jokių dokumentų. K. K. kontoroje Žemaičių gatvėje ji sudarė sutartį be notaro, K. K. atspausdino sutartį ir abu pasirašė. Esmė sutarties buvo ta, kad jeigu K. K. atsiima iš S. V. jos žemę, tai žemės sklypą ji su K. K. dalinasi per pusę. Praėjus keletui dienų, į butą Apkasų gatvėje atvažiavo R. B. ir ją nuvežė į notarų kontorą Gedimino prospekte, kur ir buvo pasirašyta mainų sutartis. K. K. paaiškino, kad tai daroma tam, kad niekas neatsitiktų su žemės sklypu. Mainų sutartyje buvo nurodyta, kad po 2-3 metų jai bus sumokėta 1000050 litų už žemės sklypą, o pusė šios sumos liks K. K.. Jai buvo perrašytos tik akcijos, pinigų ji negavo. Bute Apkasų gatvėje ji pragyveno tik 3 mėnesius, vėliau atsisakė ten gyventi dėl tėvo sveikatos. Po to jai pasiūlė kreiptis į UAB „T.“. Su S. V. ji atsisakė bendradarbiauti, kadangi buvo susitarusi su K. K. ir R. B.. B. P. pirmą kartą pamatė pasirašant mainų sutartį notarinėje kontoroje, apie jį nieko negali pasakyti, jis kažką aptarinėjo notarinėje kontoroje su K. K., po to K. K. išėjo, liko tik ji su Z. G., R. B. ir B. P.. Pasirašant sutartį S. V. nedalyvavo. Jai niekas neaiškino, kam reikalinga mainų sutartis. Po sutarties pasirašymo 2007 m. sausio mėn. ji gavo akcijas. Suprato, kad savo žemę išmainė į kažkokias akcijas, vėliau sužinojo, kad įmonė bankrutavo, jokios veiklos nevykdo. S. V. jai ir tėvui yra sumokėjęs 1500 litų, kai pasirašinėjo sutartį, jokių pinigų daugiau negavo. Sutartį pasirašė tik pasitikėdama žmonėmis. Buvo pažadėta grąžinti pinigus už žemę. Įtikino, kad mainų sandoris reikalingas tik tam, kad ji galėtų atsikratyti S. V. paslaugų. R. B. ir K. K. įtikino, kad be bendrasavininkių sutikimo neįmanoma parduoti žemės sklypo ir mainų sutartis reikalinga tam, kad pakeisti žemės sklypo savininką. Sklypo kainą nustatė ne ji, pasirašydama sutartį suprato, kad šios sumos, tai yra 1000050 litų, pusė turėtų atitekti jai. Apie akcijas yra girdėjusi tik tiek, kad galima gauti dividendus ir jai visai nerūpėjo įmonės veikla. Po sutarties sudarymo ji skambino Z. G. ir domėjosi apie K. K. ir R. B.. Po ko, pastarasis paprašė atvykti į Vilnių, kur ji susitiko su K. K. ir Z. G.. K. K. įrodinėjo, kad mainų sutartis buvo sudaryta tik šiaip sau, pastarasis įrodinėjo, kad viena dalis žemės sklypo priklauso jai, o jos tėvui priklausantis žemės sklypas priklauso K. K.. Įvyko ginčas, nes K. K. su jos tėvu nebuvo sudarę jokios sutarties, tėvo interesų K. K. neatstovavo. K. K. siūlė atsiimti akcijas, nurodydama, kad pastarosios jai nereikalingos. Pinigus už žemę jai žadėjo grąžinti R. B. ir K. K..

48Nukentėjusioji L. S. buvo pakartotinai apklausta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Ji paaiškino, kad K. K. nepažinojo, pažinojo tik R. B., kuris ieškojo jos senelio žemės, bet kai tos žemės jis nerado, jis kažkur dingo. Kai ji (L. S.) gavo laišką iš žemėtvarkos, informuojantį apie tai, kad jai atkurta močiutės V. K. žemė, po kelių dienų pas ją atvažiavo pusseserė su V., kuris norėjo padėti atkurti žemę ir ją nupirkti. Praėjus dar kiek laiko, gal pusei mėnesio ar porai savaičių, atvažiavo R. B. su K. K.. Tai buvo 2006 m. spalio mėnesį. Tuo metu ji (L. S.) jau buvo pasirašiusi sutartį su V.. Sutartį su V. pasirašė galbūt 2006 m. spalio 30 d., tiksliai nepamena. Po kelių savaičių atvažiavo K. K. su R. B. pas ją (L. S.) į namus. Pradėjo aiškinti, kad galima senelio žemę atkurti. Jie išvažiavo. Po poros dienų vėl grįžo, tada ji parodė sutartį, pasirašytą su V.. Nuo tada, jie pradėjo važinėti į kavines pas ją (nukentėjusiąją) kaime, įkalbinėti, kad pasirašytų sutartį su K. K. ir R. B.. Įkalbėjo, kad jie atims žemę iš V., jog panaikins tą sutartį ir ji (L. S.) liks su K. K.. Tada jie su K. K. pasirašė sutartį jo kontoroje, kuria buvo nustatyta, kad, kai bus atstatyta nuosavybės teisė, tai pusė gautos sumos bus jos (L. S.), o kita pusė K. K.. Po kelių dienų K. K. su R. B. atvažiavo ir išvežė ją (nukentėjusiąją) gyventi į butą Žirmūnuose. Nuvežė į butą, tam, kad kaip jie aiškino, V. prie jos nekibtų, kad ji nieko nepasirašytų. Tikrai ne jos sutikimu važiavo į tą butą. Jie pasakė, kad ji turi atskirai gyventi, kad kaime nesirodytų. Ją vežė ne per prievartą, bet įtikino, kad ten jai bus geriau, saugiau. V. nei karto nesilankė. Į butą nuvažiavo po Naujųjų Metų, vežė R. B. su K. K.. Tame bute ji (L. S.) gyveno nuo sausio mėnesio, Velykoms grįžo namo. Bute ją pastoviai lankė K. K. su R. B.. K. K. mažiau atvažiuodavo, o R. B. daugiau, nes jis ją (nukentėjusiąją) vežiojo į Mokesčių inspekciją, kad deklaraciją išimti, į kažkokius tai bankus, kad kažkokius kvitus sumokėti už kažką, valgyti atveždavo. Mainų sutartis buvo sudaryta sausio mėnesį. Ji jau gyveno tame bute Žirmūnų mikrorajone. Mainų sutartis sudaryta sausio 19 d. Apie tą sutartį nieko nežinojo.

49Papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad jai nėra žinoma UAB „V. K.“. Sutarties su K. K. esmė ir buvo ta, kad ją apgins nuo V., kai parduos žemę jiems, t.y. UAB „Verslo kontinentai“ padedant, tai pusę pinigų sumokės UAB „Verslo kontinentai“ ir pusę jai (L. S.). Vieną dieną atvažiavo R. B. ir pasakė jai (L. S.) važiuoti į notaro kontorą. Paaiškino, kad jai (L. S.) priklausančios žemės negalima parduoti. Atvažiavo jos paimti R. B., o K. K. laukė prie notarų kontoros su žmona. Anksčiau ji nežinojo, kad toje notarų kontoroje bus pasirašyta mainų sutartis. Tą pačią dieną R. B. pasakė, kad bus sudaryta mainų sutartis. Bute jai nieko nesakė, apie tai ji buvo informuota tik notarų kontoroje. Notaro kontoroje buvo Z. su žmona, G. ir paskui atėjo B. P.. Iki tol B. P. nei karto nebuvo mačiusi. Dar K. K. užėjo, kažką su B. P. pakalbėjo ir išėjo. Koridoriuje jai (L. S.) K. K. pasakė, kad viskas bus tvarkoje, 6000 litų sumokėjo notarei. Kai ji (nukentėjusioji) sėdėjo notaro kontoroje, jiems kiekvienam davė perskaityti mainų sutarties egzempliorius, B. P., R. B. bei jai su G. Dar R. B. ji paklausė, ar čia ne apgaulė. Jis prisiekė, kad čia viskas bus tvarkoje, jog per metus ar du jie vėl atsiims savo akcijas. Po sandorio sudarymo ji grįžo į tą butą ir jame buvo iki Velykų, iki kovo pabaigos. Iki Velykų ji (L. S.) dar bendravo su K. K. bei R. B.. Iki Velykų jai nekilo jokių įtarimų. Po Velykų ji persikėlė į kaimą. Visą laikotarpį, kol ji (L. S.) gyveno tame bute, iš pradžių jie abu, t.y. K. K. su R. B. padėjo. K. K. nupirkdavo maisto, duodavo po 20 Lt, po 10 Lt. Grįžus į kaimą ją aplankė mokesčių inspektoriai. Paklausė, kur yra akcijos ir pasakė, kad tai tik mainų sutartis. Tada ji (L. S.) kreipėsi į savo posūnį A. O.. Jis per internetą pažiūrėjo, kad ta firma bankrutuoja ir pasiūlė susipažinti su T. M.. Tada A. O. ją nuvežė į tą UAB „T.“, kur ji susipažino su T. M.. Vasaros metu ji dar buvo susitikusi su K. K. ir R. B., kurie klausinėjo, kodėl ji pabėgo iš miesto, kodėl ketina viską nutraukti, o ji (L. S.) atsakė, kad jai grąžintų žemę arba pinigus. Nuo to laiko su jais ji nesusitikinėjo. Galbūt po metų G. prašė jos susitikti. Ji sutiko, atvažiavo K. K., kuris paaiškino, kad jai priklausiusi žemės dalis dabar priklauso jam, o jos tėvo dalį reikia parduoti. Jie susiginčijo, ji pasakė, kad K. K. su jos tėvu jokios sutarties pasirašęs nebuvo. Paskui susitarė vėl susitikti, norėjo geruoju su K. K. išsiaiškinti, kad jis jai (L. S.) sumokės, o ji parašys pareiškimą, jog jokių pretenzijų jam neturi. Susitiko pirmame teisme Pašilaičiuose, ji (L. S.) parašė raštelį, kad jokių pretenzijų neturi. Kiek sumokės K. K., dar nebuvo aptarta. Tuo momentu jis jai davė 500 litų. Paskui ji skambino K. K., aiškino jam, kad pastarasis sakė padėsiąs, bet jis nieko nedarė. Po to ji vėl kreipėsi į policiją, nes K. K. dingo.

50Analizuojant aptartus L. S. parodymus, vertinant jų sąsają, matyti, kad aiškindama aplinkybes dėl paties mainų sutarties sudarymo fakto, L. S. nebuvo visai nenuosekli. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji parodė, kad apie mainų sutartį nieko nežinojo, sutarties pasirašymo dieną pas ją atvykęs R. B., ją paėmė ir kažkur vežė, paklausus, kur veža, atsakė, kad į notarų kontorą pasirašyti kažkokių dokumentų detaliai neaiškindamas, kam tie dokumentai reikalingi. K. K. jų laukė notarų kontoroje, kur pasakė, kad viskas bus gerai, kad šia sutartimi ji atsikratys S. V.. Šių parodymų metu L. S. nurodė, kad nesuprato, kokią mainų sutartį ji pasirašė, žinojo tik tiek, kad už ją bus sumokėti pinigai. Tuo tarpu apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu L. S. iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad jai buvo paaiškinta, jog mainų sutartis reikalinga dėl to, kad savo žemės sklypo dalies ji negalinti parduoti, kad išmainytos akcijos iš jos bus išpirktos kelių metų laikotarpyje. Neatitikimų nukentėjusiosios parodymuose įžvelgiama ir dėl jos apgyvendinimo Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. S. paaiškino, kad į Apkasų gatvėje, Vilniuje, esantį butą ją išvežė K. K. kartu su R. B., po to, kai pastarieji susitarė su ja (nukentėjusiąja) dėl jai priklausiusio žemės sklypo atgavimo, papildomai parodydama, kad tame bute ji buvo laikoma kaip kalėjime – neleido nei į kiemą išeiti, nei į parduotuvę, nei į kaimą nuvažiuoti. Gyvenant aptariamame bute jai K. K. duodavo pinigų cigaretėms, pirkdavo maistą. Apklausiama bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusioji paaiškino, kad į butą ją išvežė K. K. ir R. B., tačiau jau pabrėžė, kad ten ji važiavo įtikinta pastarųjų, jog ten jai bus geriau, saugiau (kad jos nerastų V.), pažymėjo, kad jai būnant minėtame bute, jai padėjo tiek R. B., tiek K. K.. R. B. ją lankydavo dažniau.

51Aiškindama susižinojimo apie UAB „I.“ bankrotą aplinkybes, nukentėjusioji vėlgi buvo nenuosekli, ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad apie šios įmonės bankrotą ji sužinojo tuomet, kai visą situaciją papasakojo A. O. bei perdavė jam visus turėtus dokumentus, o pastarasis išsiaiškinęs jai nurodė, jog UAB „I.“ bankrutavo ir ji jokių pinigų negaus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šias aplinkybes ji aiškino kitaip, nurodydama, kad apie įmonės bankrotą sužinojo internete bei jai apie tai pasakius advokatei R. Š.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, L. S. šias aplinkybes paaiškino kitaip, t. y., kad jai grįžus į kaimą iš buto, kurį jai nuomojo K. K. su R. B., pas ją apsilankė mokesčių inspektoriai, kurie paaiškino, kad ji (L. S.) pasirašė tik mainų sutartį, po ko, ji kreipėsi į savo posūnį A. O., kuris internetu rado informaciją, jog UAB „I.“ bankrutuoja.

52Nevisiškai nuoseklių L. S. parodymų kontekste, būtina aptarti ir liudytojo R. B. parodymus. Pastarasis, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad L. S. pažįsta pagal skelbimą, iš jos įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Šeškinėje. Sudarė su pastarąja sutartį ir sumokėjo 5000 litų, pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau iki šiol dokumentų nesutvarkė. Jis įsigijo teisę į žemę, esančią Ozo gatvėje. K. K. pažįsta, tačiau su UAB „Verslo kontinentai“ nieko bendro neturi. Apie UAB „I.“ yra girdėjęs, jis juos padavė į teismą. Apie mainų sutartį sužinojo tik žemėtvarkos skyriuje. Teisių pirkimo sutartį su L. S. pasirašė notarinėje kontoroje, dėl mainų sandorio su K. K. jokių reikalų netvarkė. Nors dirbo UAB „Verslo kontinentai“ vadybininku, tačiau su šia byla ir sandorio dokumentais nieko bendro neturėjo. A. O. nepažįsta, apie sandorį su juo nekalbėjo. Kai sužinojo apie mainų sutartį, kreipėsi į teismą. Jis L. S. nesiūlė daryti mainų sutarties, dėl teisių perleidimo sutarties L. S. jokių pretenzijų nereiškė. Vieną kartą parduotą žemę L. S. išmainė dar kartą.

53Esant nustatytoms aplinkybėms, o būtent prieštaringiems aukščiau aptartų asmenų parodymams, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė nusikalstamos veikos - sukčiavimo aplinkybių įrodytumą, esant naujai nustatytoms ir ištirtoms aplinkybėms, t. y. paskirtos ekspertizės metu nustatytai žemės sklypo vertei, kuri neatitinka kaltinime nurodytos vertės, taip pat konstatuojant, jog tarp šalių šioje byloje, sudarant sandorį, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti sprendžiami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, priimtas K. K. bei B. P. atžvilgiu, panaikinamas. Kaltinamųjų K. K. ir B. P. atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

54Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., L. S. 1051000 Lt (vieno milijono penkiasdešimt vieno tūkstančio litų) civilinis ieškinys pareikštas K. K. ir B. P. paliekamas nenagrinėtu, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

55Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,

Nutarė

56Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują:

57K. K. ir B. P. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

58L. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant civilinei ieškovei, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

59K. K. ir B. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. - B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182... 4. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys atmestas.... 5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 6. K. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn.,... 7. B. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn.,... 8. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas E. J. prašo panaikinti... 9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 10. Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas K. K. pripažino kaltu... 11. Apelianto teigimu, Vilniaus apylinkės teismas nepatikrino ir nieko nepasisakė... 12. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis ir... 13. Be viso to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo... 14. Be to, teismas pripažinęs, kad K. K. nusikalstamą veiką padarė... 15. Pažymima ir tai, kad L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 18. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo... 19. Teigiama, kad B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios... 20. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu,... 21. Apeliaciniame skunde be viso ko nurodoma, kad byloje netinkamai nustatytas ir... 22. Pabrėžiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp apelianto B. P. ir... 23. Nuteistojo K. K. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo B. P. apeliaciniai... 24. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka,... 26. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, K. K. ir B. P.... 27. Pagal LR BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 28. Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės... 29. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką,... 30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti... 31. Apgaulei sukčiavimo atveju taikomas esmingumo kriterijus, t.y. suklaidinimas... 32. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus šių... 33. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, nuteistųjų K. K.... 34. Šių aplinkybių visumoje, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad K. K.... 35. Analizuojant apgaulės K. K. bei B. P. veiksmuose turinį, akcentuotina ir tai,... 36. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad sukčiavimo atveju... 37. Tuo tarpu vertinant nuteistojo B. P. galimai neteisėtus veiksmus, lėmusius... 38. Tokiu būdu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, galima daryti tik vieną... 39. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nėra ir nebuvo sumenkintos galimybės... 40. Iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku ir tai, kokiais duomenimis... 41. Abejotina ir skundžiamo nuosprendžio išvada, jog tarp UAB „I.“,... 42. Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 43. Apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis,... 44. Ekspertas buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu,... 45. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad K. K. bei B. P.... 46. Vertinant aptartas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes... 47. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo... 48. Nukentėjusioji L. S. buvo pakartotinai apklausta ir bylą nagrinėjant... 49. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad jai nėra žinoma UAB „V. K.“.... 50. Analizuojant aptartus L. S. parodymus, vertinant jų sąsają, matyti, kad... 51. Aiškindama susižinojimo apie UAB „I.“ bankrotą aplinkybes,... 52. Nevisiškai nuoseklių L. S. parodymų kontekste, būtina aptarti ir liudytojo... 53. Esant nustatytoms aplinkybėms, o būtent prieštaringiems aukščiau aptartų... 54. Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., L. S. 1051000 Lt (vieno milijono... 55. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,... 56. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti... 57. K. K. ir B. P. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos,... 58. L. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant civilinei... 59. K. K. ir B. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus...