Byla 2K-387/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, kuria nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, kuria nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmestas.

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu L. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams ir trims mėnesiams.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista J. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

7L. T. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar platinti įgijo nenustatytą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų, kurias iki 2008 m. gegužės 13 d., apytiksliai 14.00 val., laikė bute, esančiame Vilniuje, Taikos g. 34-61, kol prie minėto buto už 200 Lt pardavė J. M. 0,164 g narkotinės medžiagos - heroino bei tą pačią dieną, 16.10 val., atliktos kratos metu, tame pačiame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį 0,450 g narkotinės medžiagos - heroino, 0,013 g psichotropinės medžiagos - buprenorfino.

8Kasaciniu skundu nuteistasis L. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimais dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų ir netinkamo įstatymų taikymo (BPK 369 straipsnis). L. T. teigia, kad teismas kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepagrįstai rėmėsi nuteistosios J. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, kad ji narkotines medžiagas įsigijo iš L. T. , nes vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamajame posėdyje savo parodymus iš esmės pakeitė, nurodydama, kad narkotines medžiagas įsigijo čigonų tabore. J. M. teisme patvirtino, kad jai buvo daromas psichologinis poveikis. Kasatorius mano, kad pagal BK 189 ir 276 straipsnius prioritetas suteikiamas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktoms apklausoms, o būtent - ikiteisminio tyrimo teisėjui įtariamojo duotiems parodymams. Nuteistasis teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes suteikė prioritetą J. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotiems parodymams ir įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nuteistasis mano, kad narkotinių medžiagų ekspertizė neatsakė į klausimą, ar iš J. M. ir L. T. paimtuose maišeliuose esantys miltelių likučiai yra bendro grupinio priklausomumo, todėl teismas, nepašalinęs visų abejonių ir prieštaravimų, apkaltinamąjį nuosprendį rėmė prielaida ir padarė esminį BPK pažeidimą. Kasatorius nurodo, kad netinkamas, neatitinkantis įstatymo normų įrodymų vertinimas lėmė netinkamą jo veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir tokiu būdu iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

9Atsiliepime į nuteistojo L. T. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis L. T. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Prokuroras mano, kad nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas šioje byloje visapusiškai ištyrė įrodymus, juos vertino nešališkai, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą L. T. pritaikė tinkamai.

10Nuteistojo L. T. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų

12Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

13Kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau nenurodo konkretaus BPK reikalavimo pažeidimo padaryto nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija taip pat tokių pažeidimų nenustatė. Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutarties matyti, kad nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmestas. Apeliacinis skundas, kaip ir kasacinis, buvo paduotas tuo pačiu pagrindu – neįrodytas L. T. tikslas parduoti ar platinti narkotines medžiagas ir jų pardavimas J. M.

14Kasatoriaus pagrindinis motyvas – pirmosios instancijos nuosprendis neteisėtai pagrįstas nuteistosios J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nuo kurių ji atsisakė teisme ir prieš tai apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Toks pats motyvas buvo nurodytas ir apeliaciniame skunde.

15Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiaga tampa įrodymais tik tada, kai įrodymais šią medžiagą pripažįsta teismas. Priimtini yra visi duomenys. Jie vertintini bendrajame bylos kontekste ir jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios.

16Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teismui neturi, tačiau tai nereiškia, kad teismas priimdamas nuosprendį neturi atsižvelgti į juos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje nėra aiškiai pasisakyta, ar J. M. parodymai yra įrodymai. Nuosprendyje išsakytos abejonės dėl visų J. M. parodymų, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje jie vertinami bendrame bylos duomenų kontekste. Tai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatai, kuri nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesuabejojo liudytojų A. Š. , L. Ž. parodymais, kurie sekė L. T. namą ir sulaikė J. M. po to, kai ši apsilankė name, kur gyveno L. T. Pas ją buvo rasta narkotinė medžiaga, kurią, pagal jos pačios parodymus, ji įgijo iš asmens, vardu L., o T. vardas yra L. Teismų išvados yra pagrįstos ir kitais įrodymais: kratos metu rastomis ir paimtomis narkotinėmis medžiagomis, ekspertizių išvadomis.

17Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, patikrino bylą apeliacinio skundo ribose, todėl nėra pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo L. T. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai