Byla 2-1949-370/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų D. D. ir R. B., kartu atstovaujančio ir nepilnamečio E. B. interesams, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5360-866/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PLEASANT“ iškelta bankroto byla, pagal UAB „PLEASANT“ vadovo K. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas, UAB „PLEASANT“ vadovas K. N., prašė atsakovei UAB „PLEASANT“ iškelti bankroto bylą.
  2. Ieškovas nurodė, kad įmonė yra nemoki, todėl neturi jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės nemokumą, kaip pagrindą bankroto bylos iškėlimui, patvirtina 2016 metų balansas, pagal jį bendrovė turi turto už 94 779 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 294 468 Eur, iš jų 294 438,03 Eur suma yra pradelsta. 196 680,12 Eur skola R. K., 42 379,07 Eur dydžio skola D. D. ir D. D. bei 52 705,4 Eur skola E. B. ir R. B. išieškoma priverstinio vykdymo tvarka. Įmonė turi ir kitų kreditorių, be to, skola darbuotojams sudaro 174,23 Eur, o valstybei – 376,24 Eur. Šiuo metu išieškojimus ne ginčo tvarka vykdo VMI.
  3. Trečiasis asmuo R. B., kartu atstovaujantis ir nepilnamečio E. B. interesams, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos atsakovei iškėlimu.
  4. Trečiasis asmuo nurodė, kad pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekiama išvengti pradėto išieškojimo iš atsakovės pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-487/2016, kuria iš atsakovės ir R. K. solidariai E. B. ir R. B. priteista 50 000 Eur suma. Taip pat nurodė, kad atsakovės turtas buvo dirbtinai sumažintas siekiant įmonės nemokumo, pridėjo šį teiginį grindžiančius įrodymus.
  5. D. D. prašyme įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nurodė, kad minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, jai solidariai iš atsakovės ir R. K. priteista 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o jos motinai D. D. – 25 000 Eur. D. D. nuomone, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas siekiant išvengti neturtinės žalos atlyginimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – UAB „PLEASANT“ iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas), bankroto administratore paskyrė UAB „Projektų plėtros biuras“.
  2. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė įvertinęs byloje esančius duomenis (2016 m. liepos 19 d. balansą, pateiktą kreditorių sąrašą, debitorių skolas) patvirtinančius, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kelis kartus viršija balanse įrašyto turto vertę, taip pat tai, kad antstoliai S. M., N. Š. ir D. K. vykdo išieškojimo procedūras didžiausiems atsakovės kreditoriams, įmonei priklausantis turtas (butas, esantis ( - ), dalis žemės sklypo su statiniais, automobilis) – areštuotas. Atsakovė 2014 m., 2015 m., 2016 m. patyrė nuostolius, kurie didėjo, kai pardavimo pajamos sudarė vos 2 388 Eur, o įmonės debitorių skolos siekia 651,46 Eur.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Trečiasis asmuo D. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, neteisėta, nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas siekiant sąmoningai išvengti neturtinės žalos atlyginimo, kuri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-487/2016, priteista tretiesiems asmenims - R. B., E. B., D. D., D. D., solidariai iš nuteistosios R. K. ir atsakovės, už tai, kad R. K., vairuodama atsakovei priklausantį automobilį, pėsčiųjų perėjoje partrenkė Ž. B., kuri vėliau mirė. Įmonei iškėlus bankroto bylą jos kreditorių trečiųjų asmenų R. B., E. B., D. D., D. D. turimi finansiniai reikalavimai bus tenkinami tik trečiąja eile.
    2. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra daug mažesni, nei nurodyta kreditorių sąraše. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino didžiausios įmonės kreditorės – buvusios atsakovės akcininkės ir direktorės R. K. finansinio reikalavimo pagrindo ir jo pagrįstumo, nesidomėjo, ar egzistuoja neprotestuotinas vekselis, koks jo turinys, ar jis atitinka jo turinį ir formą, ar yra realus, atsižvelgiant į tai, kad jis pateiktas iš karto po 2015-03-06 eismo įvykio, kurio metu R. K. motina R. K. (atsakovės akcininkė, direktorė, darbuotoja) partrenkė Ž. B.. Ši aplinkybė, taip pat tikslus įsiskolinimo dydis ir (ar) skolos nebuvimas VMI, UAB „Makinta“, kurios vienintelė akcininkė ir direktorė taip pat yra R. K., yra svarbios sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą.
    3. Atsakovė realiai valdo daug didesnės vertės turtą, nei nurodytas 2016 m. liepos 19 d. balanse. Pirma, įmonei priklausančios transporto priemonės Toyota Land Cruiser likutinė vertė nurodyta 0,46 Eur, nors įsigijimo vertė – 33 870,81 Eur, o analogiškų metų analogiška transporto priemonė kainuoja apie 20 000 Eur. Antra, atsakovei priklausantis butas, esantis ( - ), pagal atliktą vertinimą / ekspertizę kainuoja 148 000 Eur, o šiuo metu vertė gali siekti 200 000 Eur ir negali būti tapatinama su įsigijimo ar likutine verte. Trečia, įmonės debitorių skolos sudaro ne 641,46 Eur, o 19 281,16 Eur sumą. Ketvirta, 2015 m. buvusiai atsakovės direktorei ir akcininkei R. K. išmokėtos didelės pinigų sumos.
    4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė veikia nuostolingai. R. K. atsakovės adresu sėkmingai vykdo analogišką veiklą kitoje įmonėje – UAB „Makinta“.
  3. Trečiasis asmuo R. B., kartu atstovaujantis ir nepilnamečio E. B. interesams, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  4. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nesivadovaujant visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
    2. Pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimu siekiama išvengti priverstinio išieškojimo iš įmonės tretiesiems asmenims. Tai patvirtina šios aplinkybės: pirma, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas paskelbus varžytynes butui, esančiam ( - ); antra, po autoįvykio, bet dar iki bankroto bylos iškėlimo, buvusiai atsakovės vadovei R. K. buvo išmokėtos didelės sumos, taip sumažinant įmonės turtą; trečia, R. K. naudai yra vykdomas išieškojimas iš atsakovės, suma – 185 372,13 Eur. Šios aplinkybės lemia ir tyčinį įmonės bankrotą (ĮBĮ 2 straipsnio 12 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė.
  5. Ieškovas K. N., rašytiniuose paaiškinimuose (Lietuvos apeliaciniame teisme gauti 2016-10-14), prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą. Nurodo, kad įmonė atitinka nemokios įmonės būseną net ir įvertinus atskiruosiuose skunduose nurodomus argumentus, susijusius su įmonės realia turto verte. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei vertintinas kaip teisingiausias ir greičiausias būdas atsiskaityti su kreditoriais.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „PLEASANT“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų nenustatyta.

5Dėl papildomų įrodymų

  1. Trečiasis asmuo D. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro viešai prieinamą informaciją apie įmonės UAB „PLEASANT“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, viešai prieinamą informaciją apie butų, esančių ( - ), kainas, viešai prieinamą informaciją apie transporto priemonių Toyota Land Cruiser (pagaminimo metai – 2008) vertes, viešai prieinamą informaciją apie UAB „Makinta“ ir jos vadovą, Nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Centro klubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės akto dėl buto, esančio ( - ), ištrauką.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi D. D. kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

6Dėl atsakovės (ne)mokumo kaip pagrindo kelti bankroto bylą

  1. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
  2. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „PLEASANT“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.
  3. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
  4. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo įvertinęs ieškovo K. N. kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus duomenis – įmonės finansinę atskaitomybę patvirtinančius dokumentus, kreditorių, debitorių sąrašus, duomenis iš viešųjų registrų. Jų pagrindu teismas nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai ne tik, kad viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, bet net ir kelis kartus jį viršija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą įvertinus visus turimus duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, vadovaujantis ir tinkamai taikant ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą bei 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
  5. Apeliantė D. D. atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad pagal byloje esančius (atsakovės vadovo pateiktus) duomenis, atsakovė formaliai atitinka nemokios įmonės statusą, tačiau kvestionuoja pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą ir teismo atliktą jų įvertinimą, t. y. nesutinka su 2016 m. liepos 19 d. balanse nurodyto turto verte bei pradelstų įsipareigojimų dydžiu (žr. į 9.2, 9.3 p.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, susijusių su įmonės (ne)mokumą nustatančių kriterijų įvertinimu.
  6. Iš byloje esančio atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-19 matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 294 468 Eur, o pateiktas kreditorių sąrašas su pradelstais mokėjimo terminais patvirtina, kad kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dieną beveik visa ši suma jau buvo pradelsta (b. l. 7). Be to, iš kreditorių sąrašo matyti, kad didžiąją dalį turimų įsipareigojimų sudaro trečiųjų asmenų reikalavimai (D. D., D. D. – 42 379,07 Eur, mokėjimo terminas – 2016-03-10; E. B., R. B. – 52 705,4 Eur, mokėjimo terminas 2016-03-10) bei R. K. turimas 196 680,12 Eur dydžio reikalavimas; viso – 291 764,59 Eur). Kiti įsipareigojimai kreditoriams sudaro santykinai mažą dalį pradelstų įsipareigojimų – 619,28 Eur skola UAB „Tokvila“ (mokėjimo terminas – 2015-10-30), 1 159,03 Eur skola UAB „Makinta“ (mokėjimo terminas – 2016-07-18), 30,43 Eur skola UAB „Vilniaus energija“ (mokėjimo terminas – 2016-07-31), 376,24 Eur skola VMI (mokėjimo terminas – 2016-06-27).
  7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės (ne)mokumą per įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, nurodė, kad antstoliai S. M., N. Š. ir D. K. vykdo išieškojimo procedūras didžiausių kreditorių naudai (R. ir E. B., D. D., D. D.), kurių reikalavimų suma, remiantis kreditorių sąrašu, sudaro 95 084,47 Eur (42 379,07 Eur + 52 705,4 Eur). Šios aplinkybės nėra ginčijamos. Taip pat D. D. neginčija ir atsakovės 344,66 Eur skolos UAB „Veliuonos pramogos“ bei 30,43 Eur skolos UAB „Vilniaus energija“, 619,28 Eur skolos UAB „Tokvila“. Apeliantės nuomone, į pradelstų įsipareigojimų sumą neturi būti įskaičiuojama tik 199 680,12 Eur skola buvusiai atsakovės direktorei ir akcininkei R. K. bei 1 159,03 Eur skola UAB „Makinta“ (žr. į 6.2 p.). Taigi, darytina išvada, kad apeliantė neginčija fakto, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreipimosi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 96 048,41 Eur (95 084,47 Eur + 344,66 Eur + 619,28 Eur).
  8. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, pradelstų įsipareigojimų dydis svarbus santykyje su įmonės turimu turtu, nes pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonė laikoma nemokia tik tuo atveju, jei įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliantė D. D. nurodo, kad 2016-07-19 balanse įrašyta turto vertė (94 779 Eur) neatitinka įmonės realios turto vertės, nes įmonės turima transporto priemonė ir nuosavybės teise priklausantis butas verti daug didesnės pinigų sumos, nei nurodyta jų likutinė vertė ilgalaikio turto sąraše (b. l. 22), kuri kartu atsispindi ir 2016 m. liepos 19 d. balanse (b. l. 5). Apeliantės nuomone, transporto priemonės vertė yra apytiksliai 20 000 Eur, o nuosavybės teise priklausantis butas gali siekti ir 200 000 Eur (žr. į 9.3 p.). Taip pat kvestionuojamas ir debitorių skolų dydis. Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad atsakovės realus turtas sudaro daugiau nei 250 000 Eur, todėl atsakovė negali būti laikoma nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės skaičiavimais. Nors apeliantė teigia, kad analogiškos transporto priemonės vertė apytiksliai siekia 20 000 Eur, o butas – 200 000 Eur, pažymėtina, kad šie duomenys negali būti laikomi patikimais ir teisingais jau vien dėl to, kad pagal pačios apeliantės pateiktus duomenis (b. l. 125-126) 2008 m. Toyota Land Cruiser automobilio vertė svyruoja nuo 8 790 Eur iki 38 000 Eur, priklausomai nuo transporto priemonės nusidėvėjimo ir kitų ypatybių. Tokia pati išvada darytina ir dėl buto, esančio ( - ). Kartu su atskiruoju skundu pateikti viešai prieinami duomenys apie butų, esančių Blindžių g. 24, Vilniuje, kainas nepagrindžia apeliantės pozicijos, jog konkretus atsakovei priklausantis butas vertas 200 000 Eur, juolab, kad byloje yra prieštaringų įrodymų – pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 72), buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 2013-03-01 masinio vertinimo metu nustatyta 54 449 Eur, o pagal pačios apeliantės pateiktą UAB „Centro klubas – Nekilnojamasis turtas“ išvadą, užsakytą antstolės N. Š., buto, esančio ( - ), vertė 2016 m. gegužės 20 d. buvo 148 000 Eur (b. l. 131-133). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir sutinkant su tuo, jog transporto priemonės vertė yra 20 000 Eur, o buto – 148 000 Eur (pagal atliktą konkretaus buto įvertinimą (b. l. 131-133), tai nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo. Įmonės pradelsti įsipareigojimai, kurie nėra ginčijami apeliantų, bet kuriuo atveju viršija pusę atsakovės turimo turto (94 779 Eur (2016-07-19 balanse nurodyto turto vertė) + 20 000 Eur (transporto priemonės vertė) + 148 000 Eur (buto vertė) – 86 112,43 Eur (buto likutinė vertė, atsispindinti ilgalaikio turto sudėtyje (b. l. 22, 5) = 176 666,57 Eur; 176 666.57 Eur:2 = 88 333,29 Eur).
  9. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Iš byloje esančių duomenų, taip pat informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad teismuose nėra pareikšta ieškinių, kuriuose UAB „PLEASANT“ būtų ieškovė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės D. D. argumentas, jog debitorių skola sudaro ne 651,46 Eur, o 19 287,16 Eur, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įtakos sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo neturi.
  10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę nemokia įvertinęs ir kitas aplinkybes – nuostolingą įmonės veiklą, nuostolių didėjimą, pardavimo pajamų dydį. Teismo vertinimu, apeliantės argumentą, jog įmonės atsakovės veikla nėra nuostolinga, paneigia byloje esantys atsakovės finansinę padėtį atspindintys dokumentai. Iš atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 matyti, kad įmonė 2013 metais patyrė nuostolių už 32 862 Lt, 2014 metais – už 64 343 Lt (b. l. 82), 2015 metais – 20 916 Eur, 2016 m. liepos 19 d. – 116 581 Eur (b. l. 6). Be to, iš atsakovės balansų matyti, kad jau 2013 metais įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Pažymėtina, kad pagal 8-ojo Verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ metodines rekomendacijas, nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Taigi, neigiamas nuosavas kapitalas, atsispindintis balansuose tik patvirtina įmonės nuostolingą veiklą.
  11. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nelaikytini teisiškai reikšmingais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl teisinę reikšmę turi tik tie įrodymai ir argumentai, kurie patvirtina ar paneigia sunkią įmonės finansinę padėtį, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais (taip pat žr į. 17, 19 p.). Įmonei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius atlieka ĮBĮ jam pavestas funkcijas, kartu ir pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat, padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, bankroto administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, aplinkybės, dėl kurių kilo bankrotas, tyčinio bankroto, įmonei nenaudingų sandorių sudarymo ir kiti klausimai bus sprendžiami įmonės bankroto procese ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl atskirųjų skundų argumentai, kuriais nurodoma, kad atsakovė visais įmanomais būdais siekia išvengti įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo, buvusiai atsakovės vadovei R. K. išmokėtų didelių sumų po autoįvykio ir iki bankroto bylos iškėlimo, aplinkybės, susijusios su vekseliu, jo išrašymo aplinkybėmis (žr. į.9.1, 11.2 p.) nagrinėjamu atveju vertinant tik bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimo pagrįstumą ir teisėtumą, nelaikytini teisiškai reikšmingais ir gali būti (bus) vertinami vykdant bankroto procedūras. Be to, 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje atsispindintys įmonės nuostoliai tiek 2013 metais (32 862 Lt), tiek 2014 metais (64 343 Lt) patvirtina, kad įmonė nuostolingai veikė dar iki autoįvykio. Atsižvelgiant į tai, kartu atmestini ir apeliantų R. B. ir E. B. atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl atsakovės nemokumo susidarymo aplinkybių.
  12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, susijusias su bankroto bylos įmonei iškėlimu, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą dėl UAB „PLEASANT“ nemokumo, todėl konstatuotina nesant pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Apeliantė D. D. atskirajame skunde prašo iš ieškovo K. N. priteisti 369,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, prideda bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai