Byla 1A-199-487/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir nuteista laisvės atėmimu 3 metams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nuteistajai R. K., jos gynėjui advokatui Audriui Vaičiūnui, nukentėjusiajam R. B. ir jo atstovui advokatui Ričardui Užolui, nukentėjusiosioms D. D., D. D. ir jų atstovei advokatei Gintarei Raišutienei, civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ atstovei R. K.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K., nukentėjusiųjų D. D., D. D. bei jų atstovės advokatės Gintarės Raišutienės ir nukentėjusiųjų R. B., E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir nuteista laisvės atėmimu 3 metams.

3Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams.

4Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę 2 metus.

6Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteista R. B. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteista E. B. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Nukentėjusiosios D. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteista D. D. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9Nukentėjusiosios D. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteista D. D. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10Priteista iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. 1 492,33 eurų išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

11Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

12R. K. nuteista už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, 2015-03-06, apie 10.30 val., Vilniuje, vairuodama UAB „Pleasant“ priklausantį automobilį Subaru Forester v.n. ( - ), važiavo Vilniaus miesto Kęstučio gatve nuo S.Moniuškos gatvės link Sėlių gatvės. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kęstučio g. 41A pastatu, buvo neatidi ir neatsargi, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusius pėsčiuosius, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė iš kairės pusės į dešinę ėjusius pėsčiuosius Ž. B., gim. 1981 m., ir E. B., gim. 2008 m. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji Ž. B. 2015-03-10 mirė VšĮ RVU ligoninėje, o pėsčiajam E. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d.

13Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir prašo priimti šioje dalyje naują nuosprendį: nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteisti R. B. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteisti E. B. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteisti D. D. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteisti D. D. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos sumokėjimą prašo išdėstyti trejiems metams, kiekvienais metais iki birželio 30 d. sumokant nukentėjusiesiems po vieną trečdalį priteistos sumos.

14Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems yra nepagrįstai didelis ir tokio neturtinės žalos dydžio apeliantė nesugabės atlyginti. Apeliantės nuomone, teismas, kad ir kruopščiai ištyręs bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 str. normas, tuo pačiu netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl, priimdamas nuosprendį, netinakamai nustatė priteistos neturtinės žalos dydį.

15Nuteistoji nurodė, kad ji, suprasdama, jog nukentėjusieji dėl netikėtos žmonos, mamos, dukters ir sesers žūties patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinį skausmą ir emocinius išgyvenimus, visgi mano, kad faktinės eismo įvykio aplinkybės nebuvo kuo nors ypatingos ar išsiskiriančios iš eismo įvykių visumos ar pasižyminčios jos (nuteistosios) nepagarbiu elgesiu tiek žuvusiosios, tiek ir nuketėjusiųjų atžvilgiu. Apeliantė, visiškai nevengdama atsakomybės, prašo atsižvelgti į tai, kad eismo įvykis, sukėlęs skaudžias pasekmes nukentėjusiesiems, dėl kurio ji pilnai pripažįsta savo kaltę, yra labiau panašus į nelaimingą atsitikimą, kurio priežastimi tapo neatsargus nuteistosios elgesys. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir atsižvelgė, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, tačiau, apeliantės įsitikinimu, netinkamai įvertino šio kriterijaus įtaką, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Apeliantės nuomone, teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra panašaus dydžio, kuris priteisiamas tyčinės kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką panašiose (neatsargių eismo įvykių) bylose, yra konstatavęs, jog neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems galėtų būti nuo 15 000 Lt iki 40 000 Lt (arba atitinkamai nuo 4344 Eur iki 11585 Eur).

16Nuteistoji pažymėjo, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas , kai jis yra proporcingas, ir yra pateisinamas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne ženkliai viršijantis įprastai priteisiamos neturtinės žalos dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kai eismo įvykio metu žūna žmogus, jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja žuvusiojo vaikui nuo 10 000 Lt (2896 Eur) iki 50 000 Lt (14481 Eur) ir žuvusiojo sutuoktiniui nuo 15 000 Lt (4344 Eur) iki 60 000 Lt (17377 Eur). Skunde minimos šį argumentą patvirtinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2010, 2K-89/2010, 2K-377/2009.

17Apeliantės R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turėjo atsižvelgti ir į jos realias galimybes priteistą neturtinę žalą atlyginti, t.y. nuteistosios gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitokį finansinį pajėgumą. Įvertinus jos amžių ir gaunamas pajamas (senatvės pensija), teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos iš viso 90 000 Eur nuteistoji nėra pajėgi atlyginti. Teismui pateiktas išrašas iš VSDFV duomenų bazės patvirtina, kad vienintelis jos pajamų šaltinis yra kiekvieną mėnesį gaunama senatvės pensija apie 230 Eur dydžio. Ji pagal jos gaunamas pajamas, neišskaičiuojant išlaidų, būtinų pragyvenimui, teismo priteisto dydžio neturtinę žalą turėtų mokėti daugiau nei 32 metus. Įvertinant tai, jog jai šiuo metu yra 64 metai, o Statistikos departamento duomenimis moterų, gyvenančių mieste, vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 80 metų, ji teismo priteistos neturtinės žalos negalėtų atlyginti net per visą savo gyvenimą.

18Nuteistoji taip pat pažymėjo, jog iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pagal savo galimybes iš dalies atlygino R. B. ir E. B. padarytą žalą, pervesdama 1000 Eur sumą į R. B. banko sąskaitą. Taip pat draudimo kompanija ERGO Insurance SE nukentėjusiam E. B. išmokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19Nukentėjusiosios D. D., D. D., jų atstovė advokatė Gintarė Raišutienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dalyje, kuria nukentėjusiųjų D. D. ir D. D. civiliniai ieškiniai civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ atžvilgiu buvo atmesti, ir priteisti solidariai iš nuteistosios R. K. bei civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ D. D. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. D. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat 1492,33 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiosioms D. D. ir D. D. solidariai iš kaltinamosios R. K. ir civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20Nukentėjusiosios ir jų atstovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, atmesdamas civilinius ieškinius įmonės UAB „Pleasant“ atžvilgiu, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės atsakomybės sąlygas, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos panašiose bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįsta nuosprendį, kuriuo civilinius ieškinius įmonės UAB „Pleasant“ atžvilgiu atmetė. Teismas, darydamas išvadą, kad kaltinamoji R. K. 2015-03-06 eismo įvykio metu, nors ir buvo susijusi su civiliniu atsakovu UAB „Pleasant“ darbo santykiais, tuo metu jokių darbinių funkcijų nevykdė, todėl atmetė civilinius ieškinius UAB „Pleasant“ atžvilgiu. Apeliantės pažymi, kad teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik nuteistosios ir civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ atstovės R. K. paaiškinimais, jog kaltinamoji nuvežė civilinio atsakovo atstovės vaikus į darželį ir važiavo į banką. Gi byloje esantys rašytiniai įrodymai, apeliančių požiūriu, patvirtina priešingas aplinkybes ir vienareikšmiškai įrodo, jog daug metų (įskaitant ir eismo įvykio dieną) nuteistoji R. K. buvo UAB „Pleasant“ darbuotoja ir netgi akcininkė (t.1 b.l.162-165), t.y. nuo 2005 metų kaltinamoji dirbo savo dukros R. K. įmonėje (kuri vėliau reorganizuota į UAB „Pleasant“), R. K. reguliariai buvo perkeliama į aukštesnes pareigas (t.2 b.l.11-18), už ją, kaip UAB „Pleasant“ darbuotoją, buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, kiti mokesčiai. Šie faktiniai duomenys rodo, jog R. K. minėtoje įmonėje dirbo faktiškai, o ne formaliai, kaip bando teigti tiek nuteistoji, tiek civilinio atsakovo atstovė, kurių nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Apeliantės teigia, kad baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog nuteistoji R. K. 2015-03-06 eismo įvykio metu buvo UAB „Pleasant“ darbuotoja ir akcininkė bei veikė savo įmonės interesais, t.y. minėto eismo įvykio metu ji vairavo įmonei UAB „Pleasant“ priklausantį automobilį. Pati nuteistoji 2015-11-18 teismo posėdyje patvirtino, kad vykdydavo įvairias darbines funkcijas, pavyzdžiui, pasirašydavo dokumentus, surinkdavo dokumentus, veždavo juos buhalterei ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė nuteistosios ir civilinio atsakovo atstovės paaiškinimams prioritetą kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste ir neatsižvelgė į tai, kad abiejų minėtų asmenų parodymai yra akivaizdžiai tendencingi, subjektyvūs, siekiant išvengti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: 1) nuteistoji yra civilinio atsakovo atstovės motina; 2) tiek nuteistoji, tiek civilinio atsakovo atstovė eismo įvykio dieną buvo įmonės UAB „Pleasant'“ akcininkės (tai buvo motinos ir dukros bendras verslas), todėl jos yra suinteresuotos, jog įmonei nebūtų pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo; 3) net ir aplinkybė, jog nuteistoji eismo įvykio metu galimai vežė civilinio atsakovo atstovės vaikus į darželį, akivaizdu, kad nuteistoji veikė civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ atstovės - akcininkės nurodymu.

21Pažymėjo, jog LR CK 6.264 str. 1 d. numato, kad asmuo, samdantis darbuotojus, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju už nukentėjusiesiems padarytą žalą turi atsakyti tiek civilinis atsakovas UAB „Pleasant“ (darbdavys), tiek nuteistoji R. K. (darbuotoja). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-328-24812015). Net jei teismas laikytų, kad nuteistoji 2015-03-06 eismo įvykio metu nevykdė darbinių funkcijų ir/ar neveikė darbdavio nurodymu (su kuo apeliantės nesutinka), bet kokiu atveju CK 6.265 str. 1 dalis numato, kad, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog nuteistoji R. K. 2015-03-06 eismo įvykio metu veikė darbdavio nurodymu, todėl dėl 2015-03-06 eismo įvykio metu padarytos žalos yra atsakingos tiek įmonė UAB „Pleasant“, tiek nuteistoji R. K..

22Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad 2015-03-06 eismo įvykis kilo ir reikalaujama atlyginti žala atsirado dėl transporto priemonės naudojimo. Atitinkamai CK 6.270 str. 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių ir kt. <...>), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 str. 2 d.). Atitinkamai automobilis Subaru Forester v.n. ( - ), kuris sukėlė 2015-03-06 eismo įvykį, įvykio dieną priklausė civiliniam atsakovui UAB „Pleasant“ nuosavybės teise, todėl ir šiuo pagrindu už civiliniuose ieškiniuose reikalaujamą atlyginti žalą atsako tiek civilinis atsakovas UAB „Pleasant“, tiek nuteistoji R. K.. Apeliantės prašo taip pat priteisti proceso išlaidomis laikytinas sumas 82,64 Eur antstolio išlaidų, taikant laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat 1379,40 Eur atstovės advokatės darbo apmokėjimo išlaidas.

23Nukentėjusysis R. B., veikiantis už save ir už savo nepilnametį sūnų E. B., apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dalyje dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo jam (R. B.) bei 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimo E. B. ir priteisti iš nuteistosios R. K. R. B. naudai 40 000 Eur neturtinės žalos, E. B. naudai – 40 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

24Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos. Apeliantas pažymėjo, kad eismo įvykio metu žuvusi jo sutuoktinė ir nepilnamečio sūnaus E. B. motina Ž. B. gyveno kartu su juo ir jų bendru sūnumi E. B.. Santykiai tarp jų buvo šilti ir geri. Jų šeima gyveno jiems su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute Perkūnkiemio g. 47-69, Vilniuje. Sutuoktinės netektis, patyrus tokius žiaurius sužalojimus, yra nežmoniškas emocinis smūgis jam, o ypač jų mažamečiam sūnui, po kurio jis iki šiol negali atsigauti. Jų sūnus E. B., būdamas mažametis, matė savo motinos žūtį ir dėl to patyrė nežmoniškų emocinių sukrėtimų, kurių negatyvios pasekmės, galinčios turėti neigiamos įtakos berniukui, konstatuotos psichologų, todėl mano, jog teismas neatsižvelgė į mažamečio psichikos jautrumą bei didelį pažeidžiamumą ir nepagrįstai sumažino priteistą neturtinės žalos sumą. Tiek apeliantas R. B., tiek jų mažametis sūnus turi teisę į teisingą įstatymo numatytą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas ir iš nuteistosios priteista visa reikalauta civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos suma. Po jo žmonos Ž. B. netekties tiek jis, tiek jų sūnus E. B. patyrė labai didelį nervinį šoką, emocinę depresiją. Teko kurį laiką vartoti raminančius vaistus. Apeliantas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 26 d. priimtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-3-37112003) konstatavo, jog <... neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus)...>. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas dėl kitų neturtinės žalos aspektų yra pažymėjęs, kad įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-669/2006).

25Nukentėjusysis R. B. skunde taip pat nurodė, kad pagal LR CK 6.270 str. nuostatas dėl atsiradusios žalos 2015-03-06 eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ automobilis, už žalą solidariai atsako automobilio savininkas ir asmuo, dėl kurio kilo įvykis. Tokiu būdu, dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo Ž. B. ir buvo sužalotas jų sūnus E. B., tarp šalių susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl bendraatsakovais laikytini tiek R. K., tiek automobilio savininkas UAB ,,Pleasant“, tiek draudimo bendrovė.

26 Nukentėjusiosios D. D., D. D., jų atstovė advokatė Gintarė Raišutienė atsikirtimu į nuteistosios R. K. apeliacinį skundą nesutinka su jo argumentais, kadangi nuteistosios skunde nagrinėjama teismų praktika, kuriai, anot nuteistosios, prieštarauja nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos dydis, savo aplinkybėmis nėra analogiška nagrinėjamai situacijai šioje baudžiamojoje byloje, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistoji ir iki nagrinėjamo įvykio ne vieną kartą bausta už KET pažeidimus. Dėl nuteistosios skundo argumento, kad teismas nepakankamai vertino jos senyvą amžių, turtinę padėtį, nukentėjusiosios mano, kad nuteistoji pati ėmėsi priemonių pabloginti savo materialinę padėtį - po įvykio pardavė butą, automobilį. Be to, kaip pažymima formuojamoje teismų praktikoje, kalto asmens turtinė padėtis tėra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, gi reikšmingesni kriterijai yra susiję su pažeistų vertybių vertinimu, padarytos žalos pasekmėmis. Nukentėjusiosios prašo nuteistosios skundą atmesti kaip nepagrįstą, iš nuteistosios priteisti išlaidas, susijusias su atsikirtimų parengimu.

27Teismo posėdžio metu nuteistoji R. K. ir jos gynėjas advokatas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

28Nukentėjusieji D. D., D. D., R. B. ir jų atstovai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios R. K. apeliacinį skundą atmesti.

29Civilinio atstakovo atstovė R. K. prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

30Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

31Nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiųjų D. D., D. D. ir jų atstovės advokatės Gintarės Raištienės, nukentėjusiojo R. B. savo ir atstovaujant nepilnametį nukentėjusįjį E. B., apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

32Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1p., 4 p.).

33Kaip matyti iš apeliacinių skundų, jais neginčijama nuteistosios R. K. veikos kvalifikacija, kaltė, jai paskirta bausmė, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, gi apeliaciniais skundais apeliantai ginčija teismo nuosprendį priteistų civilinių ieškinių dalyje - nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais, taip pat kelia klausimą dėl solidarios civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ kartu su nuteistąja atsakomybės už padarytą neturtinę žalą. Todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinių skundų ribose.

34Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

35Pirmosios instancijos teismas, R. K. pripažinęs kalta, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., konstatavo, kad nukentėjusieji (žuvusiosios sutuoktinis ir sūnus, o taip pat motina bei sesuo) dėl jos neatsargių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

36Teismas, nustatęs, kad dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusieji patyrė itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jų gyvenimą, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį - veika ne tyčinė, o padaryta dėl neatsargumo, įvertinęs kaltinamosios R. K. turtinę padėtį - ji yra senatvės pensininkė, pagrindinės gaunamos pajamos yra senatvės pensija, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš nuteistosios R. K. priteisė nukentėjusiajam žuvusiosios sutuoktiniui R. B. 20000 Eur, nukentėjusiajam žuvusiosios sūnui E. B. 30000 Eur, nukentėjusiajai žuvusiosios motinai D. D. 25000 Eur, nukentėjusiajai žuvusiosios seseriai D. D. 15000 Eur jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti, iš viso nukentėjusiesiems iš nuteistosios R. K. priteisė 90000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neabejotinai atsižvelgė ir į bylos duomenis, kad įvykio metu nuteistosios vairuotas automobilis Subaru Forester v.n. ( - ), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „Ergo Insurance SE“ ir draudimo bendrovė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų pagrindu atlygino nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, o taip pat nukentėjusiajam E. B. išmokėjo 5 000 Eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, draudimo bendrovė atlygino:180 Eur už E. B. suteiktas psichologo paslaugas, 3036,53 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. B. ir Ž. B. gydymą, 3 413,92 Eur žuvusiosios Ž. B. laidojimo išlaidų ir 247,00 Eur su laidojimu susijusių išlaidų tiesiogiai šias išlaidas patyrusiai D. D., 1322,00 Eur kapavietės sutvarkymo (paminklo pastatymo) išlaidas, 275,22 Eur už laikotarpiu nuo 2015-03-06 iki 2015-09-30 E. B. išmokėtą maitintojo netekimo pašalpą.

38Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ nukentėjusiajam E. B. išmokėjo maksimalią pagal įstatymą numatytą 5 000 Eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniais skundais jokie reikalavimai draudimo bendrovei dėl neturtinės žalos atlyginimo nekeliami.

39Apeliantė nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu, nesutikdama su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo sumažinti jį sumažinti, apeliantai nukentėjusieji, nesutikdami su jiems priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį padidinti ir priteisti solidariai iš nuteistosios ir iš civilinio atsakovo UAB „Pleasant“.

40Dėl apeliacinių skundų prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir iš civilinio atsakovo UAB „Pleasant“

41Apeliantai nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose, nesutikdami su jiems priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašydami jį padidinti, taip pat prašo neturtinę žalą priteisti solidariai iš nuteistosios ir iš civilinio atsakovo UAB „Pleasant“. Šį prašymą jie argumentuoja tuo, kad juridinis asmuo turi pareigą atsakyti už darbuotojų, einančių tarnybines pareigas, padarytą žalą, o taip pat juridinis asmuo laikytinas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, nes yra automobilio, kuriuo nuteistoji įvykdė eismo įvykį, savininkas.

42Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t.y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nereglamentuoja civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nagrinėjamoje byloje taikytinos atitinkamos CK normos.

43LR CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi, taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikia nustatyti ir papildomas sąlygas, t.y. turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, turi būti veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, žala padaryta einant darbo pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.).

44Iš nuteistosios R. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti (t.2 b.l. 71), kad ji bendrovėje darbinių funkcijų neatlikdavo, tik surinkdavo dokumentus ir nuveždavo pas buhalterę. Per dieną ji dirbdavo labai mažai, gal valandą ar pusantros, dirbdavo po darbo dienos, dažniausiai vėlai vakare. Gal buvo kur nors apibrėžtas darbo laikas, ji nežino. Ji buvo UAB „Pleasant“ vadovė, bendrovei vadovavo tik iki tol, kol jos dukra R. K. buvo dekretinėse atostogose. R. K. nurodė net neprisimenanti, ar bendrovėje buvo daugiau darbuotojų. Jos dukra R. K. teikdavo konsultacijas buhalteriniais klausimais. Nuteistoji patvirtino, kad ji su dukra R. K. gyveno ir dabar gyvena kartu.

45Iš civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ direktorės R. K. atsiliepimo į civilinius ieškinius bei pateiktų dokumentų matyti, kad darbo santykiai tarp R. K. ir jos dukters R. K. individualios įmonės susiklostė 2005 m. spalio 9 d. darbo sutarties Nr.1 pagrindu, kai R. K. įmonė, atstovaujama įmonės savininkės R. K., R. K. priėmė dirbti į šią įmonę valytojos pareigas (t.2 b.l.11). Vėliau R. K. įmonė buvo perregistruota į UAB „Pleasant“. UAB „Pleasan“ direktorės pareigas R. K. pradėjo eiti 2010 m. sausio 28 d. (t.2 b.l.15). R. K. niekuomet įmonėje nedirbo visu etatu pilnos darbo dienos. Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. 2015 m. gegužės 25 d., R. K. įmonėje dirbo sutrumpintą darbo laiką – 1,6 val. per dieną. 2015 m. kovo 6 d. 10.30 val. R. K. nevykdė darbo funkcijų ir eismo įvykis įvyko ne darbo laiku.

46Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neįrodyta, jog eismo įvykio metu bendrovei priklausančio automobilio vairavimas buvo susijęs su kaltinamosios R. K., kaip UAB „Pleasant“ direktorės, darbine veikla. Byloje surinktais duomenimis nepaneigta nuteistosios R. K. pozicija, kad ji, vairuodama bendrovei UAB „Pleasant“ priklausančią transporto priemonę, ją naudojo ne jai, kaip bendrovės direktorei, pavestų darbinių funkcijų atlikimui, o asmeniniais tikslais - minimu laiku vežė savo anūkus - dukters R. K. vaikus į darželį, vėliau asmeniniais reikalais, ketindama atlikti asmeninį pavedimą, važiavo į banką. Apeliantai nukentėjusieji prašo atmesti šią nuteistosios poziciją, kadangi ji yra suinteresuota mažesniu priteistinos žalos dydžiu, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime, nesant kitų objektyvių faktinių duomenų, neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą dėl darbinių funkcijų vykdymo.

47Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra bendrovė UAB „Pleasant“, kuri valdo nurodytą transporto priemonę nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Todėl už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui gali kilti deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis), bet ir kaip kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistoji R. K. mirtinai sužalojo pėsčiąją Ž. B. ir nežymiai sužalojo pėsčiąjį nukentėjusįjį E. B. darbdaviui UAB „Pleasant“ priklausančiu automobiliu.

48Teisėjų kolegijos vertinimu, nors baudžiamosiosio bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad R. K. eismo įvykį sukėlė, vykdydama darbines funkcijas, visgi neabejotina, kad R. K. nusikalstamus veiksmus atliko bendrovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu.

49Kaip nustatyta, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 3 d. nustatytų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, t.y. neįrodė, kad elgėsi taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kai kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir padaryti juo žalą, t.y. neįrodė, kad jis laikėsi iš bonus pater familias principo kilančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, taigi tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu ir nesudaryti prielaidų, juo pasinaudojus, kitiems asmenims padaryti žalą.

50Kaip matyti, civilinis atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių tam, kad nuteistoji R. K. ne jos darbo metu, kaip teigia, nesinaudotų darbdaviui priklausančia transporto priemone Subaru Forester v.n. ( - ). Nurodytos pareigos pažeidimo faktas yra pakankamas konstatuoti, jog dėl automobilio valdymo netekimo yra ir savininko kaltės, todėl jo veiksmus sieja priežastinis ryšys su atsiradusia žala, už kurią jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkas, atsako solidariai kartu su asmeniu, tiesioginio valdymo metu padidinto pavojaus šaltiniu padariusiu žalą kitiems asmenims (CK 6.270 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

51Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio

52Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala– tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visumą aplinkybių, reikšmingų teisingos ir protingos kompensacijos nukentėjusiajam nustatymui, įvertinti taip pat ir kalto asmens interesus ir surasti teisingą bei protingą interesų pusiausvyrą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms bylų faktinėms aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, dydžių nustatymo srityje iš esmės neįmanoma visiškai suvienodinti teismų praktikos, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika, nustatant neturtinės žalos dydį, yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, gali būti skirtingas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

53Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigine išraiška, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt, atitinkamai nuo 4344 iki 43 443 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013 ir kt.).

54Iš apeliacinių skundų matyti, kad, visų apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika - nuteistosios manymu, priteisdamas nukentėjusiesiems per didelį neturtinės žalos dydį, o nukentėjusiųjų nuomone, priteisdamas jiems pernelyg mažą neturtinės žalos dydį.

55Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliantų argumentus dėl priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžio, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžių kontekste, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas teisingai įvertino tiek nukentėjusiųjų (atskirai kiekvieno iš jų - sutuoktinio, sūnaus, motinos, sesers) patirtus išgyvenimus ir stresą, netekus artimojo žmogaus - jauno amžiaus, darbingos, energingos, sėkmingai vysčiusios verslą ir aktyviai dalyvavusios Vilniaus miesto politiniame gyvenime Ž. B., tiek ir nuteistosios asmenybę ir turtinę padėtį (neteista, senatvės pensininkė, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu administracinės nuobaudos nebegaliojo), tiek ir į paties nusikaltimo pobūdį (blaivaus asmens padarytas neatsargus nusikaltimas), taip pat atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų santykį su žuvusiąja (sutuoktiniui, sūnui, motinai, seseriai) ir kitas reikšmingas aplinkybes, savo išvadas išsamiai argumentuodamas, pagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino tik iš dalies ir nukentėjusiesiems iš viso priteisė 90000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija laiko, kad kiekvienam nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ir nuteistosios interesų pusiausvyrą, įvertinant ir nuteistosios galimybes atlyginti priteisto dydžio žalą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusiųjų atsiprašė, iš dalies atlygino žalą (1000 Eur nukentėjusiajam E. B., kuriam pačiam eismo įvykio metu buvo nežymiai strikdyta sveikata), prižadėjo, kiek galėdama, padarytą neturtinę žalą atlyginti, jos pajamų šaltinis yra senatvės pensija. Priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems atitinka ir suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje - eismo įvykio metu dėl asmens žūties jo artimiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteisti dydžiai svyruoja nuo 4344 Eur (15 000 Lt) Eur iki 43443 Eur (150 000 Lt) Eur. Todėl tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir priteisti jų prašomas didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

56Be to, nenustatyta, kad nuteistosios, kuri yra pensinio amžiaus, turtinė padėtis būtų itin sunki ar ji visiškai neturėtų galimybės atlyginti iš jos priteistą nuturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nenustatyta, kad eismo įvykio metu žuvusioji Ž. B. ir jos sūnus E. B. kokiais nors savo neatsargiais veiksmais būtų prisidėję prie žalos atsiradimo, todėl mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl jos amžiaus ir turtinės padėties ar žuvusiosios bei jos sūnaus neatsargumo, taip pat nėra pagrindo.

57Atlygintinos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi nulemti ir sprendimas, kad už eismo įvykio sukeltas pasekmes kartu su nuteistąja turi solidariai atsakyti ir padidinto pavojaus šaltinio savininkas - automobilio Subaru Forester v.n. ( - ) savininkė bendrovė UAB „Pleasant“. Žalą padariusio asmens, o kartu su juo už žalą atsakingo juridinio asmens, šiuo atveju civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta nukentėjusiesiems padarytos žalos įvertinimas. Teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems yra teisingas, protingas, nelaikytinas nei pernelyg dideliu, nei per mažu, atitinka Lietuvos Aukščiauiojo Teismo suformuotą praktiką panašiose bylose, todėl tenkinti apeliacinius skundus šiuo argumentu nėra pagrindo.

58Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo neturtinės žalos sumokėjimą išdėstyti trejiems metams, kiekvienais metais iki birželio 30 d. sumokant nukentėjusiesiems po vieną trečdalį priteistos sumos.

59Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

60Kaip paminėta, išdėstyti sprendimo vykdymą galima, konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Nors nuteistoji R. K. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ji yra senatvės pensininkė, priteista neturtinės žalos suma yra didelė ir ji iki gyvenimo pabaigos turės ją mokėti, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti ilgesnį terminą neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K., būdama pensininke, turi nekilnojamojo turto, o būtent, jai priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Be to, pažymėtina, kad proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo nuosprendžio vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nuteistoji R. K. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiųjų, patyrusių artimo žmogaus netektį, teisėtus lūkesčius. Nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymas trejų metų laikotarpiui ir vien nuteistajai palankių sąlygų atlyginti neturtinę žalą sudarymas pažeistų nukentėjusiųjų interesus. Todėl, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ir nuteistosios interesų proporciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo nuteistajai priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Tačiau pažymėtina, jog nuteistoji turi galimybę nuosprendžio vykdymo stadijoje susitarti su nukentėjusiaisiais dėl priteistos žalos išdėstymo, tokiu būdu sumažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

61Pažymėtina, kad pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, taip pat kitas išlaidas, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nukentėjusiųjų D. D. ir D. D. patirtas išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o taip pat išlaidos, susijusios su jų prašymu pritaikytų laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo priemonių vykdymu, kurios pripažintinos proceso išlaidomis, yra įrodytos rašytiniais duomenimis, todėl yra priteistinos iš nuteistosios. Nukentėjusysis R. B. apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydžio nenurodė ir rašytiniais bylos duomenimis turėtų išlaidų nepagrindė, todėl šis nukentėjusiojo R. B. prašymas netenkintinas.

62Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

63Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

64atmesti nuteistosios R. K. apeliacinį skundą.

65tenkinti iš dalies nukentėjusiųjų D. D., D. D. bei jų atstovės advokatės Gintarės Raišutienės ir nukentėjusiųjų R. B., E. B. apeliacinius skundus.

66Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nuosprendį pakeisti.

67Nukentėjusiajam R. B. iš nuteistosios R. K. priteistą 20 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš nuteistosios R. K. ir UAB „Pleasant“.

68Nukentėjusiajam E. B. iš nuteistosios R. K. priteistą 30 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš nuteistosios R. K. ir UAB „Pleasant“.

69Nukentėjusiajai D. D. iš nuteistosios R. K. priteistą 25000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš nuteistosios R. K. ir UAB „Pleasant“.

70Nukentėjusiajai D. D. iš nuteistosios R. K. priteistą 15000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš nuteistosios R. K. ir UAB „Pleasant“.

71Priteisti iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. 1 421,58 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R.... 4. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės... 5. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., R. K. paskirta baudžiamojo... 6. Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš... 7. Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš... 8. Nukentėjusiosios D. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš... 9. Nukentėjusiosios D. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš... 10. Priteista iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. 1 492,33 eurų... 11. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 12. R. K. nuteista už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė... 13. Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus... 14. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo priteistos neturtinės... 15. Nuteistoji nurodė, kad ji, suprasdama, jog nukentėjusieji dėl netikėtos... 16. Nuteistoji pažymėjo, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos... 17. Apeliantės R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 18. Nuteistoji taip pat pažymėjo, jog iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo... 19. Nukentėjusiosios D. D., D. D., jų atstovė advokatė Gintarė Raišutienė... 20. Nukentėjusiosios ir jų atstovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas,... 21. Pažymėjo, jog LR CK 6.264 str. 1 d. numato, kad asmuo, samdantis darbuotojus,... 22. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad 2015-03-06... 23. Nukentėjusysis R. B., veikiantis už save ir už savo nepilnametį sūnų E.... 24. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neišsamiai įvertino... 25. Nukentėjusysis R. B. skunde taip pat nurodė, kad pagal LR CK 6.270 str.... 26. Nukentėjusiosios D. D., D. D., jų atstovė advokatė Gintarė Raišutienė... 27. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. K. ir jos gynėjas advokatas prašė jos... 28. Nukentėjusieji D. D., D. D., R. B. ir jų atstovai prašė jų apeliacinius... 29. Civilinio atstakovo atstovė R. K. prašė nuteistosios apeliacinį skundą... 30. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.... 31. Nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiųjų D. D., D.... 32. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 33. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, jais neginčijama nuteistosios R. K.... 34. Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis keistinas dėl netinkamai... 35. Pirmosios instancijos teismas, R. K. pripažinęs kalta, padarius jai... 36. Teismas, nustatęs, kad dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusieji... 37. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neabejotinai... 38. Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 39. Apeliantė nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu, nesutikdama su iš jos... 40. Dėl apeliacinių skundų prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir... 41. Apeliantai nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose, nesutikdami su jiems... 42. Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, dėl... 43. LR CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo... 44. Iš nuteistosios R. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti (t.2 b.l.... 45. Iš civilinio atsakovo UAB „Pleasant“ direktorės R. K. atsiliepimo į... 46. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su... 47. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors baudžiamosiosio bylos duomenys neleidžia... 49. Kaip nustatyta, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neįrodė Lietuvos... 50. Kaip matyti, civilinis atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių tam,... 51. Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio... 52. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala– tai asmens... 53. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.... 54. Iš apeliacinių skundų matyti, kad, visų apeliantų nuomone, pirmosios... 55. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliantų... 56. Be to, nenustatyta, kad nuteistosios, kuri yra pensinio amžiaus, turtinė... 57. Atlygintinos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos... 58. Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo neturtinės žalos... 59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios... 60. Kaip paminėta, išdėstyti sprendimo vykdymą galima, konstatavus itin sunkią... 61. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas, teismas turi teisę... 62. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus... 63. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4... 64. atmesti nuteistosios R. K. apeliacinį skundą.... 65. tenkinti iš dalies nukentėjusiųjų D. D., D. D. bei jų atstovės advokatės... 66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nuosprendį pakeisti.... 67. Nukentėjusiajam R. B. iš nuteistosios R. K. priteistą 20 000 Eur sumą... 68. Nukentėjusiajam E. B. iš nuteistosios R. K. priteistą 30 000 Eur sumą... 69. Nukentėjusiajai D. D. iš nuteistosios R. K. priteistą 25000 Eur sumą... 70. Nukentėjusiajai D. D. iš nuteistosios R. K. priteistą 15000 Eur sumą... 71. Priteisti iš nuteistosios R. K. nukentėjusiajai D. D. 1 421,58 eurų...