Byla 1A-42-148/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: K. J. ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Egidijui Keriui, Tomui Meškauskui, gynėjams advokatams Arūnui Koskui, Erikai Jasiūtei, nuteistiesiems K. B., J. G., A. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. G. (A. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4J. G. (J. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7Šiaulių apygardos teisme, prie baudžiamosios bylos saugomi: automobilio „( - )“, v/n ( - ), užvedimo raktelis, automobilio „( - )“, v/n ( - ), dokumentai (8 lapai), ir Šiaulių AVPK pagal kvitą Nr. ( - ) saugomas automobilis „( - )“, v/n ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, nuo 2012 m. sausio 30 d., 19.00 val., automobilio „( - )“, v/n ( - ), priklausančio J. G., slėptuvėse – padangose, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2 800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurias veikiant bendru išankstiniu susitarimu, J. G. iš Ispanijos Karalystės neteisėtai gabeno slėptuvėse – automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangose, transportuojamo automobilio „M. B. 212“, v/n ( - ) priekaboje, iki Lietuvos Respublikos, Šiaulių miesto, ( - ) namo, kur, 2012 m. vasario 2 d., 21.30 val., neteisėtai gabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų perdavė A. G.; po ko, tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant bendru išankstiniu susitarimu, nuo 2012 m. vasario 2 d., 21.30 val., A. G. iš Šiaulių m. ( - ) labai didelį kiekį – 2 800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, paslėptą slėptuvėse –automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangose, transportuojamo automobilio „M. B. 212“, v/n ( - ) priekaboje, neteisėtai gabeno iki Šiaulių r. ( - ) esančios s/b „( - )“, ( - ), kol 21.50 val. automobilį „M. B. 212“, v/n ( - ) su priekaboje transportuojamu automobiliu „( - )“ v/n ( - ), sulaikė policijos pareigūnai.

10Be to, A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad pagal išankstinį susitarimą, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2012 m. sausio 30 d., 19.00 val., iš Ispanijos Karalystės, per Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką, 2012 m. vasario 2 d. 16.23 val. per Kalvarijos kelio postą, M.ampolės rajone, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami leidimo, slėpdami ir nepateikdami muitinės kontrolei, neteisėtai slėptuvėse – automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangose, priklausančio J. G., transportuojamo automobilio „M. B. 212“, v/n ( - ) priekaboje, gabeno labai didelį kiekį – 2 800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos.

11K. B. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. vasario 5 d., 20.45 val., savo gyvenamojo namo, esančio ( - ), Šiauliuose, antrame aukšte, kartoninėje dėžėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 1 674,87 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

12Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nepadarius jam šios nusikalstamos veikos. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, padarytų esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko turėtų būti panaikintas.

13Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, teismo išvados dėl jo kaltės yra pagrįstos prielaidomis ir duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio prasme, negali būti pripažinti įrodymais. Vien remiantis kratos protokole užfiksuotais duomenimis apie narkotinių medžiagų radimo jo namuose faktą jis negali būti pripažintas kaltu. Pirmiausia, pagal teismų formuojamą praktiką dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo, norint remtis šiais duomenimis turėjo būti išsiaiškinta, kaip šios narkotinės medžiagos atsirado jo namuose ir teisėtai gautais įrodymais patvirtinta, kad jis žinojo, jog laiko didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas išplatinti, ir siekė taip veikti. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Be to, apeliantas yra įsitikinęs, kad yra pagrindas iš viso abejoti šios kratos teisėtumu, nes ją atliko Šiaulių AVPK pareigūnai, kurie galimai veikė nusikalstamame susivienijime ir galimai turėjo išankstinį savanaudišką tikslą apkaltinti jį ir taip pasipelnyti (Šiaulių AVPK pareigūnams (R. P., T. R., R. D., R. I., G. A., G. V.), kurie šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir šioje byloje apklausti kaip liudytojai, pareikšti kaltinimai dėl eilės nusikalstamų veikų, kurias apeliantas skunde išsamiai aptaria; kratos metu iš jo namų buvo pavogti pinigai, dėl ko jis yra pripažintas nukentėjusiuoju byloje, kurioje yra teisiami Šiaulių AVPK pareigūnai, kas galėjo pareigūnus paskatinti padėti jo namuose narkotines medžiagas; vėliau po jo sulaikymo pareigūnai reikalavo iš jo ir brolio 70 000 litų, už tai, kad būtų paleisti). Be to, apeliantas mano, kad nustačius, kad laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m. pareigūnai veikė tyčia planuodami ir klastodami bylų duomenis, minėti asmenys taip pat negalėjo būti apklausti kaip liudytojai šioje byloje ir juo labiau remiamasi jų duotais parodymais pripažįstant jį kaltu, juolab, kad jų parodymai yra ir nenuoseklūs, ir prieštaringi, o teismas, nusprendęs remtis jų parodymais, iš esmės net negretino liudytojų parodymų tarpusavyje, nepašalino jų parodymuose esančių prieštaravimų, nevertino jų visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, juos iš esmės tik perrašė, ir nenurodė kaip jie atskleidžia kaltinime nurodytas aplinkybes (objektyviuosius ir subjektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos požymius), nors tai teismui būtų pagrindas taip pat suabejoti šių liudytojų patikimumu ir teisingumu. Tai yra, pavyzdžiui, teismas, remdamasis R. P. parodymais, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 12, b. l. 118-119), visiškai neatsižvelgė į jo duotų parodymų nenuoseklumą (dėl aplinkybių, apie medžiagų kvapą, jų radimo vietą, dėžės užkrovimą, taip pat dėl L. Š. pažinojimo, informavimo apie narkotines medžiagas), prieštaringumą, nesiaiškino pastarojo parodymų pakeitimo priežasčių, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jie prieštarauja kitų liudytojų parodymams: L. Š. parodymams dėl priežasties, kodėl jis laikė narkotines medžiagas namuose; T. R. parodymams dėl informatorių, kratų, atliktų pas jį ir G., atlikimo aplinkybių, kanapių nuėmimo, R. D. parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apelianto nuomone, yra nesuprantama, kodėl teismas laikė, kad R. P. vieno posėdžio metu duoti kaltinimui palankūs parodymai, kurie sutapo su paskutiniais L. Š. parodymais, yra teisingi. Teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Vien tai, kad tokius parodymus patvirtino L. Š., apelianto nuomone, dar nėra pagrindas tikėti tokiais R. P. parodymais, nes pats L. Š. eilę kartų melavo duodamas parodymus, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 12, b. l. 120-121), ir galimai klastojo ikiteisminio tyrimo duomenis, be to, tokius parodymus šis davė kai buvo apklausti visi liudytojai po keletą kartų, pats L. Š. išviešintas ir jau buvo aišku, kad šis ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus (kaip beje ir liudytojas Nr. 7), visa informacija šiam buvo žinoma, nes dalyvavo nusikalstamą veiką imituojančiame modelyje Šiaulių apygardos teisme. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad L. Š. parodymų teisingumu taip pat buvo pagrindas abejoti. Apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad L. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė įtakotas policijos pareigūno, dar neleidžia daryti išvados, kad teisme šis jau davė teisingus parodymus. Turėjo būti vertinama, kaip pastarojo melagingi parodymai įtakojo šios bylos eigą ir kaip trukdė nustatyti byloje tiesą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad R. P. pozicija duodant parodymus keitėsi atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (2014-01-23 teisme R. P. duoti parodymai atsirado apklausius liudytojus V. J., A. B., paviešinus L. Š., ir nustačius, kad visi duomenys, susiję su liudytoju Nr. 7 įslaptinimu buvo klastojami, suvokus, kad pradeda aiškėti tiesa) ir pastarojo pasirinktą gynybos poziciją, pastarojo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime. Apelianto įsitikinimu, tokiais prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų, kurie duodant parodymus yra saistomi jiems pareikštu kaltinimu, negalima remtis, o kartu ir laikyti, kad yra neginčijai įrodytos kaltinimo jam inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

14Apelianto nuomone, jo paties parodymai taip pat teismo buvo netinkamai įvertinti, teismas nuosprendyje juos iškraipė. Jis niekada nedavė tokių parodymų, kurie užfiksuoti nuosprendžio 37 lape. Toliau apeliantas skunde (t. 12, b. l. 117-118) dar kartą pakartoja savo parodymus, kuriuos jis yra davęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taip pat, apelianto teigimu, jo parodymai nebuvo ir tinkamai patikrinti. Tai yra, nors jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prašė nustatyti L. Š. ir šį apklausti, nes, kaip vėliau paaiškėjo būtent L. Š. atnešė dėžutę su narkotinėmis medžiagomis ir paliko jo namuose, jo parodymai nebuvo patikrinti ir, siekiant, kad byloje nebūtų nustatyta tiesą, L. Š. paslėptas šį įforminant kaip slaptą liudytoją Nr. 7, nesant tam jokio pagrindo (paaiškėjo, kad šis nieko neturėjo jokios informacijos apie G.) ir buvo daroma viskas, kad niekada nebūtų atlikta jo ir L. Š. akistata. Apelianto nuomone, jo naudai turėjo būti vertinama ir ta aplinkybė, kad jo namuose buvo rastas narkotinių medžiagų toks kiekis, kiek šis sumažėjo pradiniame įtarime G. nurodytam kiekiui. Byloje nėra paneigta, kad tai galėjo būti tos pačios kanapės, todėl šios abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai, o kartu ir kaip patvirtinančios jo parodymus, kad dėžutė su kanapėmis buvo atnešta pas jį ir palikta be jo valios šias įsigyti, laikyti, platinti. Byloje ikiteisminio tyrimo jokių pėdsakų (nei pirštų, nei DNR) ant paketų taip pat nerasta. Paketai, kaip paaiškėjo iš T. R., R. P. apklausų, taip pat buvo vežami neužklijuoti, neužantspauduoti ir nepateikti jam pasirašyti, pareigūnai juose landžiojo, tai yra nebuvo laikomasis nustatytos kratos rezultatams užfiksuoti, daiktiniams įrodymams pakuoti BPK nustatytos tvarkos. Todėl, apelianto nuomone, taip pat nėra paneigta, kad medžiagos galėjo būti pakeistos ir komisariate. Taip pat nebuvo tirta, ar ant šių paketų nėra L. Š. pėdsakų. Dėžė, kurioje buvo narkotinės medžiagos (tai nurodyta ir kratos protokole), dingo arba, apelianto teigimu, buvo specialiai sunaikinta, siekiant kad nebūtų rasti objektyvūs duomenys, tai yra pėdsakai tų asmenų, kurie kontaktavo su šia dėže ir buvo galimai prisidėję prie jos atgabenimo į jo namus. Visa tai, apelianto nuomone, rodo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų šioje byloje objektyviai ir nėra galimybės nustatyti, kas buvo tuose paketuose, koks tos medžiagos kiekis. Dėl to teismas negalėjo tokius duomenis BPK 20 straipsnio prasme laikyti tinkamais įrodymais.

15Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su liudytojų A. B., V. J. įvertinimu. Apelianto įsitikinimu, minėtų liudytojų parodymų nepaneigia L. Š. parodymai, kaip kad nurodo teismas nuosprendyje. Be to, apelianto teigimu, teismas, vertindamas liudytojų A. B., V. J. ir L. Š. parodymus taikė jiems skirtingas vertinimo taisykles. Liudytojų A. B., V. J. parodymus vertino itin preciziškai (menkiausią smulkmeną vertina jo nenaudai), o vertindamas L. Š. parodymus neatkreipė dėmesio į tai, kad šis daug kartų melavo, pats galimai elgėsi neteisėtai, klastojo šios bylos duomenis. Tai rodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo neobjektyvus ir nesistengė šios bylos išnagrinėti visapusiškai. Dėl ko jis buvo priverstas pats gintis nuo jam pareikštų kaltinimų ir įrodinėti savo nekaltumą. Apelianto įsitikinimu, liudytojų A. B., V. J. parodymais, kuriuos apeliantas skunde pacituoja (t. 12, b. l. 124-125), netikėti nėra jokio pagrindo, jie vieni kitus papildo (abi parodė, kad įvykio dieną matė vyriškį, atvykusį pilkos spalvos automobiliu, kurį V. J. atpažino kaip Rudį – L. Š.), jų parodymai atitinka ir faktines bylos aplinkybes (nurodyta dėžutė pagal jos aprašymą akivaizdžiai sutampa pagal požymius su dėžute, kuri buvo rasta). Byloje duomenų, kurie paneigtų šių liudytojų parodymus, taip pat nėra. Teismo nurodyta kitoje byloje Nr. 40-1-00490-11 telekomunikaciniais tinklais gauta informacija nėra pagrindas netikėti liudytojos V. J. parodymais. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas šią informaciją interpretuoja jam nenaudingai. Nėra užfiksuota tokių pokalbių (kurie yra pateikti ir jeigu jie tikrai yra jo), kurie leistų daryti išvadą, kad jis su šia liudytoja tarėsi dėl palankių jam parodymų davimo. Jis tik siekė, kad liudytoja atvyktų į teismą ir duotų parodymus apie jai žinomas aplinkybes, nes niekas nesistengė, kad būtų šioje byloje nustatyta tiesa. Be to, apelianto įsitikinimu, ši gauta informacija iš viso negalėjo būti vertinama, nes jo pokalbiai buvo pasiklausomi neturint tam prokuroro ar teismo leidimo, tai yra neteisėtai (nutarimas klausytis šių pokalbių buvo priimtas kito kaltinamojo byloje Nr. 40-1-00490-11 ir šį nutarimą priėmė prokuroras S. P., kuris yra pats apklaustas kaip specialusis liudytojas dėl galimai pastarojo padarytų nusikalstamų veikų ir buvo vėliau nušalintas nuo atliekamo šioje byloje ikiteisminio tyrimo, tai yra asmuo, kuris klastojo įrodymus ir naudojo byloje). Be to, pateikti pokalbiai skiriasi nuo tyrėjo, atlikusio jų analizę, nurodytų pokalbių turinio (neaišku, ar tai ištisiniai pokalbiai ir šie atspinti tyrėjo asmeninę nuomonę).

16Teismas, apelianto įsitikinimu, taip pat neteisingai įvertino ir liudytojo G. B. parodymus, motyvuodamas tai vien tuo, kad tai yra jo brolis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad G. B. yra šališkas. G. B. davė parodymus apie šiam žinomas aplinkybes įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pastarojo parodymų atmesti.

17Apeliantas skunde prašo įvertinti ir tai, kad jokių duomenų nei apie jo narkotinių medžiagų vartojimą, nei apie platinimą ar ketinimą platinti narkotines medžiagas byloje nėra ir niekada nebuvo. Teismas remiasi tik kaltinimui palankiais L. Š. parodymais, kurių negalima patikrinti. Byloje nėra užfiksuota jokių jo su L. Š. pokalbių, susitikimų, kas leistų daryti išvadą apie galimą prekybą narkotinėmis medžiagomis, kaip kad nurodė teismas nuosprendyje. Jis niekada anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis ar jų disponavimu. Byloje nebuvo ir tokių duomenų, kad pareigūnai kada nors būtų turėję informacijos, jog jis užsiima narkotinių medžiagų prekyba, tik pareigūnai, kaip matyti iš jiems pareikštų kaltinimų, darė viską, kad jis būtų apkaltintas tuo, ko nepadarė ir taip klastojo bylą. Pats L. Š. ilgą laiką buvo sekamas, nes buvo įtariamas daręs nusikalstamas veikas kartu su pareigūnais, šiam taikytos įvairios procesinės prievartos priemonės, tačiau nebuvo užfiksuota, kad šis kartu su juo būtų daręs kokias nors nusikalstamas veikas.

18Dėl viso tai, kas buvo pirmiau išdėstyta, apelianto įsitikinamu, jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

19Apelianto įsitikinimu, teismas be to, kad dėl jau jo aptartų aplinkybių netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taip pažeidė BPK 20, 21, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto straipsnių nuostatas, bet padarė ir kitus BPK pažeidimus, kurie laikytini esminiais. Visų pirma, jis ikiteisminio tyrimo metu buvo daugiau kaip metus suimtas, nors jokių faktinių duomenų, kuriais būtų pagrįsta jo kaltė, nebuvo surinkta, tokiu duomenų nenurodė ir teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, dėl ko buvo pažeisti BPK 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti nutarties turiniui reikalavimai (šie visi pažeidimai yra nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuomet jis buvo paleistas iš suėmimo). Taip pat, apeliantas tvirtina, kad buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, nes teisėja 2013 m. balandžio 25 d. papildomai apklausė liudytoją Nr. 7 dalyvaujant tik prokurorei. Duomenų, kad apie šią apklausą būtų pranešta kaltinamiesiems ir jų gynėjams, nėra. Šios aplinkybės Lietuvos apeliaciniam teismui leido suabejoti teismo šališkumu. Dėl to nagrinėjant šią bylą dėl to buvo nušalinta pirmoji Šiaulių apygardos teismo teisėja bei prokurorė. Be to, teisėja, vykdydama šio liudytojo apklausą, leido joje dalyvauti T. R. ir R. P., o L. Š. apklausos metu naudojosi užrašais ir, kaip nurodė L. Š., apklausos metu daugiau kalbėjo pareigūnai, o ne jis. Dėl viso to, apelianto teigimu, nebuvo užtikrinta ir BPK nustatyta liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos tvarka ir taip pažeistas ( - ) straipsnis. Apeliantas yra įsitikinęs, kad dėl to yra pagrindas abejoti ir tuo, ar Šiaulių apygardos teismas iš viso gali objektyviai išnagrinėti šią bylą, juolab, kad nors teisėja ir buvo nušalinta ir bylą nagrinėjo jau kitas teisėjas, pažeidimai daromi ir toliau (teismas, priėmęs nuosprendį, paskyrė jam kardomąsias priemones nenurodydamas jokių jo kaltės įrodymų, nors dėl to jau buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas).

20Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas A. Koskus apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį A. G. išteisinti, nes neįrodyta, kad šis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat prašo panaikinti ir A. G. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

21Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl A. G. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad įrodymai, kuriais teismas grindė išvadas dėl A. G. kaltės, dar neįrodo, kad pastarasis padarė šiam kaltinimo inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina tai, kad A. G. nors 2011 metų pabaigoje lankėsi Ispanijoje, tačiau su tėvu J. G. susitikęs nebuvo, apie tėvo sugrįžimą į Lietuvą ir automobilio įsigijimo aplinkybes sužinojo likus dviem savaitėms iki tėvo sugrįžimo į Lietuvą ir byloje duomenų, kurie paneigtų tokius A. G. parodymus, nėra. Be to, nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. A. G. buvo suimtas, todėl teismo išvada, kad A. G. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. lankėsi Ispanijoje, neatitinka ir tikrovės. Todėl, esant byloje tokiems duomenims, teismo išvada, kad nuteistieji iš anksto susitarę veikdami bendrai Ispanijoje nupirko automobilį ,,( - )“ ir ten į šio automobilio padangas įmontavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikytina neįrodytina, juolab, kad byloje net nebuvo nustatinėjama kada, kaip, kur ir kas į automobilio ,,( - )“ padangas įmontavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (nebuvo apklaustas Ispanijos pilietis Jose M., nebuvo patikrinta, kad J. G. į šį kreipėsi dėl automobilio įsigijimo, taip pat nepatikrinta A. G. iškelta versija apklausiant šį baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kad pastarojo DNR pėdsakai galėjo likti, kai T. R. trenkė šiam per veidą iš padangų išimtu paketu). Todėl, apelianto įsitikinimu, nesant byloje jokių duomenų apie A. G. ir J. G. išankstinį susitarimą bendrai veikiant nupirkti automobilį ir apie faktines narkotinių medžiagų atsiradimo šio automobilio padangose aplinkybes ir nustačius, kas A. G. automobilio įsigijimo metu 2012 m. sausio 25 d. iki pastarojo parvežimo 2012 m. vasario 2 d. buvo Lietuvoje (tai patvirtina apžiūros protokolas), automobilį su jame galimai esančiomis narkotinėmis medžiagomis gabeno M. K. (vairuotojas) ir J. G. (keleivis), galima daryti išvadą, kad neįrodyta, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje.

22Apelianto nuomone, A. G. negalėjo būti nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. G. žinojo, jog automobilio ,,( - )“ padangose yra galimai paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, ką pagal teismų praktiką teismas turėjo įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2007, Nr. 2K-72/2007). Be to, apelianto įsitikinimu, teismas, kadangi neatkreipė dėmesio į tai, kad 2012-02-02/ 2012-02-03 kratos protokolas yra surašytas ant keturių lapų, duomenys apie neva tai rastas narkotines medžiagas yra trečiame lape, kuriame nėra nei A. G., nei kitų asmenų parašų, be to, krata buvo atliekama trijose vietose, tačiau nevisi pareigūnai (tame tarpe ir R. M., kuris surašė kratos protokolą – šis nedalyvavo išmontuojant ratus, kai buvo rasti paketai) pasirašę kratos protokole dalyvavo visose trijose vietose, taip pat nevertino A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir Imuniteto Valdymai baudžiamojoje byloje Nr. ( - )-14 duotų parodymų, kad A. G. pasirašė ant paskutinio kratos protokolo lapo po trijų savaičių nuo šio surašymo tyrėjai D. D. atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, liudytojo A. K. parodymų, kuriais šis iš dalies patvirtino tokius A. G. parodymus, taip pat negalėjo daryti ir išvados, kad byloje yra įrodyta, kad narkotinės medžiagos buvo rastos būtent nuo automobilio ,,( - )“ nuimtuose ratuose. Vien prieštaringi ir nenuoseklūs buvusių pareigūnų T. R., R. P., R. I., R. M., G. A., R. R., G. V. parodymai apie kratos atlikimo aplinkybes dar neleidžia daryti išvados, kad narkotinės medžiagos buvo rastos būtent nuo automobilio ,,( - )“ nuimtuose ratuose. Juolab, kad byloje nėra paneigta gynybos versija, kad narkotines medžiagas galimai į automobilio ,,( - )“ padangas įmontavo Ispanijos pilietis Jose M ir nebuvo tinkamai patikrinti A. G. parodymai, kad buvęs pareigūnas R. P. siūlė šiam bendradarbiauti platinant narkotines medžiagas, o kai šis nesutiko, grasino pakišti narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė asmens, iš kurio R. P. ir (ar) T. R. neva tai sužinojo apie neva tai A. G. ir J. G. laikomas ir gabenamas narkotines medžiagas, galima daryti išvadą, kad galimai narkotines medžiagas į padangas įdėjo pats R. P. ar jo bendrininkas.

23Be to, kad apeliantas nesutinka su įrodymų įvertinimu, apeliaciniame skunde atskirai dar dėsto argumentus dėl to, kad priimti šioje byloje teisingą sprendimą sukliudė ir teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Apeliantas tvirtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, suvaržė kaltinamojo teisę žinoti, kuo šis yra kaltinamas, nes kaltinamajame akte nesant duomenų apie tai, kada, kur ir kaip iš anksto susitarė su J. G. įsigyti, įmontuoti į automobilio ,,( - )“ padangas ir jas vėliau, žinodamas apie padangose esančias narkotines medžiagas, jas laikė ir gabeno, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad A. G. ir J. G. neaišku kada ir kaip iš anksto susitarę Ispanijos Karalystėje, neaišku kur, kada, kaip į automobilio padangas įmontavo neaišku iš kur, kada įgytą, ar neįsigytą (turėtą) labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Teismas taip pat ignoravo tą aplinkybę, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, o kartu ir gynybos prašymus, kad byla būtų perduota prokurorui, tame tarpe ir dėl kaltinamojo akto trūkumų. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, nes rėmėsi duomenimis, kurie surinkti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtu, netgi nusikalstamu būdu (tiek vykdant operatyvinius veiksmus: neteisėtą sekimą, telefoninių pokalbių pasiklausymą, tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek jo metu atliekant neteisėtą kratą, tiek klastojant kratos protokolą). Teismas neatkreipė dėmesio į prie bylos prijungtą kaltinamąjį aktą (baudžiamojoje byloje Nr. ( - )-14), iš kurio matyto, kad prokuroras konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad T. R. ir R. P. kartu su kitais pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami neteisėtai rinkti įrodymus, pasunkinti asmenų teisinę padėtį, suklastojo A. G., J. G. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo baudžiamajame procese, be to, į įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto paketo turinį papildomai įdėjo narkotines medžiagas ir 2012 m. vasario mėnesį Šiaulių AVPK patalpose siekdami nuslėpti nusikaltimus parašais patvirtino 2012-02-02/2012-02-03 kratos protokole užfiksuotus tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas, esant tokiems duomenims, privalėjo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, o neteisėto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra neteisėtu būdu surinkti, suklastoti ir negalėjo jais vadovautis. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė ir A. G. teisę į bešališką ir nepriklausomą teismą bei BPK 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, nes Šiaulių apygardos teisme L. Š. buvo apklausiamas kaip liudytojas, dalyvaujant pareigūnams T. R. ir R. P., be to, nebuvo aiškintasi (nebuvo tirti prokurorės V. B. veiksmai) kaip atliekant ikiteisminį tyrimą dingo beveik 2 kg narkotinių medžiagų. Apelianto įsitikinimu, turėjo būti svarstomas klausimas dėl bylos perdavimo kitos apygardos teismui.

24Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas, paskirdamas nuosprendžiu A. G. suėmimą, pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarties nurodymus, kad suėmimas ilgesniam kaip 1,5 metų terminui pažeidžia A. G. teises, dėl ko A. G. turi būti panaikintas suėmimas.

25Nuteistojo J. G. gynėjas advokatas A. Koskus apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį J. G. išteisinti, nes neįrodyta, kad šis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat prašo panaikinti ir J. G. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

26Apeliantas, ginčydamas dėl J. G. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, skunde iš esmės dėsto analogiškus nesutikimo su nuosprendžiu argumentus, kokius dėstė ginčydamas dėl A. G. priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą. Be tų argumentų, kuriuos nurodė, papildomai tik nurodo, kad J. G. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų apie J. G. pėdsakus ant paketų, nėra užfiksuota jokių telefoninių pokalbių ar SMS žinučių, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad J. G. bent bendrais bruožais suvokė apie tai, kad yra gabenamos narkotinės medžiagos. Be to, sprendžiant klausimą dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, prašo įvertinti ir tai, kad byloje nustatyta, kad J. G. niekada nebuvo baustas administracine tvarka ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis kada nors būtų pats vartojęs narkotines medžiagas ir kad jis turi kokį nors bendrą supratimą apie narkotines medžiagas, jų rūšis, kiekius.

27Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo K. B. ir nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

28Nuteistojo K. B., nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliaciniai skundai atmestini.

29Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų K. B., A. G. ir J. G. kaltė, jų tyčia įrodytos ir veikos kvalifikuotos teisingai.

30Pirmiausia kolegija pasisako dėl BPK pažeidimų. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad pagrindiniai jų argumentai yra susiję su tuo, kad ikiteisminis tyrimas apskritai buvo neteisėtas, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pareigūnai R. P., T. R., R. D., R. I., G. A., G. V., kurie šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir davė parodymus kaip liudytojai, kitoje baudžiamojoje byloje yra kaltinami dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami neteisėtai rinkti įrodymus, pasunkinti asmenų teisinę padėtį, suklastojo ikiteisminio tyrimo dokumentus, į įvykio vietos apžiūros metu rasto paketo turinį papildomai įdėjo narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylą išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Vadovaujantis teismų praktika, teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, bylos duomenys buvo visiškai ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai argumentuotai išdėstyti, padarytos išvados pagrįstos. Tuo tarpu duomenys, kurie, teismo vertinimu, neatitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų, nepripažinti įrodymais ir nuosprendis jais negrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimų. Iš tiesų byloje pridėtas kaltinamasis aktas, iš kurio matyti, kad dėl liudytojų R. P. ir T. R. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), kuriame jie kaltinami tuo, kad nuo 2012 m. vasario 2 d. 23.22 val. iki 2012 m. vasario 3 d. 02.49 val. UAB „( - )“, esančioje ( - ), Šiauliuose, būdami valstybės tarnautojais - Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami turtinės naudos, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, atlikdami ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) procesinius veiksmus, kratos metu automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangose suradę labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – ne mažiau kaip 4800,30 g kanapių (ir jų dalių), 688,48 g kanapių dervos, pasisavino ir neteisėtai įgijo didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 2 kg kanapių (ir jų dalių).

31Taip pat jie kaltinami tuo, kad 2012 m. vasario 5 d., nuo 20.45 val. iki 22 val., K. B. name, esančiame ( - ), Šiauliuose, T. R. R. P., būdami Šiaulių ( - )pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami turtinės naudos, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagoje atlikdami kratą K. B. name nurodytu adresu, surado didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 2174,87 g kanapių (ir jų dalių), kurias nuvežė į Šiaulių apskrities VPK patalpas, esančias ( - ), Šiauliuose, ir kabinete Nr. 227, esančiame Šiaulių apskrities VPK patalpose, ( - ), Šiauliuose, neteisėtai įgijo ir pasisavino jiems patikėtą dalį minėtų narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 500 g kanapių (ir jų dalių), kurias tą pačią dieną Šiauliuose neteisėtai laikė, gabeno, o vėliau, 2012-02-05, aikštelėje, esančioje ( - ), Šiauliuose, R. P. už 5000 litų neteisėtai pardavė L. Š., o L. Š. 2012 metais įgytas narkotines medžiagas - kanapes (ir jų dalis) - laikė, gabeno ir pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. Tuo pačiu laikotarpiu Šiauliuose R. P. ir T. R. 5000 litų pasidalino lygiomis dalimis.

32Taigi iš tiesų pareigūnų liudytojų R. P. ir T. R. veikos, kurių padarymu jie kaltinami, liečia ir šios baudžiamosios bylos kai kurias aplinkybes. Kita vertus, nesutiktina su apeliantų teiginiais dėl jų teisinės padėties pasunkinimo – iš išdėstyto kaltinamojo akto dalies kitoje baudžiamojoje byloje aiškiai matyti, kad pareigūnai galimai pasisavino dalį rastų narkotinių medžiagų tiek iš K. B., tiek iš A. G. ir J. G., o ne įdėjo papildomai narkotinių medžiagų. Ekspertizėms abiem atvejais buvo siunčiamas narkotinių medžiagų kiekis be galimai pasisavintos dalies, taigi galima daryti išvadą, jog galimai mažesnis, nei realiai rastas kiekis. Todėl apie teisinės padėties pasunkinimą kalbėti nėra pagrindo, priešingai – nuo disponuotos narkotinės medžiagos kiekio baudžiamoji atsakomybė kinta – kuo kiekis mažesnis, tuo atsakomybė lengvesnė.

33Nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjas tvirtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, suvaržė kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, nes kaltinamajame akte nesant duomenų apie tai, kada, kur ir kaip jie iš anksto susitarė įsigyti, įmontuoti į automobilio ,,( - )“ padangas, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad A. G. ir J. G. neaišku kada ir kaip iš anksto susitarę Ispanijos Karalystėje, neaišku kur, kada, kaip į automobilio padangas įmontavo neaišku iš kur, kada įgytą, ar neįsigytą (turėtą) labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Taigi teismas ignoravo aplinkybę, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Šie nuteistųjų gynėjo argumentai atmetami, nes yra nepagrįsti. BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, tiek A. G., tiek J. G. buvo kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę ir veikdami kartu neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš nuteistųjų nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų įgijimu, tuo tarpu minėtas teiginys apie tai, kad neva teismas konstatavo, jog A. G. ir J. G. neaišku kur, kada, kaip į automobilio padangas įmontavo neaišku iš kur, kada įgytą, ar neįsigytą (turėtą) labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, net neatitinka tikrovės. Kaltinamajame akte nurodyta viskas, kas ir turi būti nurodyta pagal BPK 219 straipsnio nuostatas, todėl ir teisė žinoti kuo apeliantai buvo kaltinami, nebuvo pažeista.

34Taip pat nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjas tvirtina, kad teismas rėmėsi duomenimis, kurie surinkti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtu, netgi nusikalstamu būdu (tiek vykdant operatyvinius veiksmus: neteisėtą sekimą, telefoninių pokalbių pasiklausymą, tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek jo metu atliekant neteisėtą kratą, tiek klastojant kratos protokolą). Kolegija nesutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas kiek galėdamas visus neaiškumus šalino, aiškinosi įrodymų kilmę ir nuosprendį grindė patikimais įrodymais. Liudytojais apklausti minėti buvę pareigūnai R. P. ir T. R. paaiškino iš neįvardinto šaltinio turėjo gavę informacijos apie narkotinių medžiagų gabenimą iš užsienio, apie tai, kaip jos bus gabenamos bei, kad su jų gabenimų yra susijęs tėvas ir sūnus G.. Be to, žinodami, kad narkotinės medžiagos bus gabenamos transportuojamame automobilyje bei žinodami koks automobilis jį transportuoja atliko slaptą sekimą nuo šių automobilių įvažiavimo į Lietuvos Respubliką per Kalvarijų pasienio postą iki transportuoto automobilio „( - )” iškrovimo sodų bendrijoje Šiaulių raj. Taigi šių liudytojų duoti paaiškinimai apie informacijos gavimą ir šios informacijos patikrinimo metu, t.y. slapto sekimo metu, vėliau kratos metu gauti rezultatai, pagrindžia, kad pareigūnams suteikta informacija buvo teisinga ir kad ji pasitvirtino, o 2012 m. balandžio 24 d. slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, laikytini įrodymu ir šiais duomenimis teismas pagrįstai rėmėsi grįsdamas nuosprendį. Iš gautos informacijos sekė ir kitų pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas ir jų metu, t.y. 2012 m. vasario 2 d. atliktos įvykio vietos Šiaulių r., ( - ), s/b „( - )“, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie toje vietoje stovintį automobilį „MB“, v/n ( - ) su priekaba, ant kurios yra automobilis „( - )”, v/n ( - ), taip pat ir 2012 m. balandžio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys apie A. G. naudotų telefonų Nr. +( - ) ir Nr. +( - ) vykdytą pokalbių pasiklausimą ir laikotarpyje nuo 2012-01-31 iki 2012-02-02 užfiksuoti pokalbiai bei jų turinys yra duomenys, kuriuos teismas taip pat pagrįstai vertino kaip A. G. ir J. G. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Plačiau apie konkrečius įrodymus ir jų teisėtumą kolegija pasisakys aptardama konkrečias nusikalstamas veikas.

35Apie kitus apeliacinių skundų argumentus kolegija pasisako atskirai dėl K. B. padarytos nusikalstamos veikos ir A. G. bei J. G. nusikalstamų veikų.

36Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde ginčija surinktų įrodymų pagrįstumą. Nurodo, kad vien kratos protokole užfiksuotu faktu apie pas jį rastas narkotines medžiagas negalima remtis pripažįstant jį kaltu. Be to, turėjo būti išsiaiškinta kaip tos medžiagos pateko į jo namus bei įrodyta, jog jis turėjo tikslą jas platinti. Ant paketų jokių jo biologinių pėdsakų nerasta. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

37Byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad K. B. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. vasario 5 d., 20.45 val., savo gyvenamojo namo, esančio ( - ), Šiauliuose, antrame aukšte, kartoninėje dėžėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 1674,87 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

38Nuteistasis K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo namuose rastos narkotinės medžiagos yra ne jo, pas jį dar prieš kratą atvyko automobiliu L. Š. ir pasakė, kad turi žmonai staigmeną nupirkęs ir nori pas jį ją palikti, kad žmona nepamatytų, sakė, jog atvažiuos pasiimti už poros valandų. L. Š. iš mašinos paėmė dėžę ir paklausė, kur gali padėti. Jis liepė dėžę padėti garaže, L. Š. padėjo. K. B. savo automobilį įvarė į garažą, uždarė duris, apie paliktą dėžę pamiršo. Tokie nuteistojo parodymai paneigti objektyviais byloje surinktais duomenimis. Šioje vietoje pažymėtina, jog nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuosprendyje 37 lape užfiksuotais jo parodymais, kad jis parodė, jog dėžę, paėmęs iš L. Š. padėjo garaže bei nurodo, kad jis to neparodė. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad iš tiesų jo parodymai šioje dalyje prieštaringi. Nuteistasis tai teigė pamiršęs apie dėžę garaže, tai nunešęs ją į viršų.

39Iš 2012 m. vasario 5 d. kratos protokolo matyti, kad nustatyta, jog K. B. gyvenamajame name adresu ( - ), Šiauliuose, buvo atlikta krata, kurios metu namo antrame aukšte rasta ir paimta kartoninė dėžė, kurioje buvo du gelsvos spalvos plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga. Iš liudytojų G. A., R. I., T. R., R. P. parodymų matyti, kad jie atliko kratą K. B. name, dėžė su augalinės kilmės medžiaga buvo rasta namo antrame aukšte, tamsioje, negyvenamoje patalpoje, pačiame patalpos kampe, dėžutė buvo slepiama, šiek tiek užkrauta daiktais. Kratos protokolas pasirašytas kratą atlikusių pareigūnų, paties K. B. ir jo žmonos A. B.. Protokole nurodyta, kad dėl kratos pareiškimų negauta. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad dėžė su narkotinėmis medžiagomis buvo rasta namo antrame aukšte, negyvenamoje patalpoje, paslėpta po daiktais, o ne garaže, kur, kaip nurodo K. B., ją paliko. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis K. B. tyčia savo namuose neteisėtai laikė narkotines medžiagas, todėl jas slėpė.

40Taigi kaip minėta, K. B. namuose buvo rasta dėžė su dviem gelsvos spalvos plastikiniais maišeliais su augalinės kilmės medžiaga. Iš 2012 m. vasario 10 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš paketų Nr. ( - ), Nr. ( - ), rastų 2012 m. vasario 5 d. kratos metu pas K. B. gyvenamajame name, esančiame ( - ), Šiauliuose, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 1674,87 g (1 t. b. l. 101-104, 105).

41Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad kanapėse ir jų dalyse, rastose 2012-02-05 pas K. B., adresu ( - ), Šiauliai (paketuose Nr. ( - ), Nr. ( - )), ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai 12,5% ir 8,3%. Tirti pateiktos kanapės ir jų dalys yra narkotinė medžiaga.

42Liudytoja D. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad narkotinės medžiagos iš K. B. namų buvo atvežtos sudėtos paketuose. Po kratos paketai su narkotinėmis medžiagomis jai atnešami į kabinetą užklijuoti, užantspauduoti, sunumeruoti, ji paketų išpakuoti negali. Narkotines medžiagas, surašius užduotį, išsiunčia specialisto tyrimui į Vilnių, ką ji ir padarė.

43Liudytojas R. P. parodė, jog informaciją apie K. B. namuose laikomas narkotines medžiagas gavo iš L. Š., kuris buvo jo informatorius. L. Š. paaiškino, kad iš

44K. B. ne kartą ėmė narkotines medžiagas. L. Š. pranešė, kad K. B. atvažiavo pas jį ir paprašė pasidėti pas save narkotines medžiagas. L. Š. aiškino, kad galimai tai susiję su G. sulaikymu, šiaip nėra buvę, kad K. B. atvažiuotų ir prašytų palaikyti, pasaugoti narkotines medžiagas. L. Š. nesutiko iš K. B. paimti narkotines medžiagas, ir

45K. B., galimai, nusivežė tas narkotines medžiagas pas save. Jis (liudytojas) apie gautą informaciją informavo skyriaus vadovą T. R., tada buvo priimtas sprendimas pas K. B. atlikti kratą. Liudytojo R. P. parodymus patvirtina liudytojo L. Š. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Jis parodė, kad tą dieną, kai policijos darbuotojai sulaikė K. B., K. B. ryte, apie 10-11 val., atbėgo pas jį, buvo sutrikęs, pasimetęs, pasakė, kad jo žmonės „užlūžo“, yra sulaikyti pareigūnų ir jo paklausė, ar jis (liudytojas) negalėtų pas save pasidėti 4-5 kg kanapių. Jis sutiko, su K. B. susitarė, kad po pietų jis atvažiuos pas K. B. ir paims narkotines medžiagas. Jis apie pokalbį su K. B. pranešė telefonu policijos pareigūnui R. P., pasakė, kad pas K. B. turėtų būti 3-5 kg narkotinių medžiagų. R. P. jį įspėjo, kad pas K. B. darys kratą, todėl jis pas K. B. nebėjo. Pareigūnai atliko pas K. B. kratą ir rado narkotines medžiagas. Jis dieną, kai pas K. B. buvo atliekama krata, pas K. B. nebuvo, tą dieną jis K. B. jokios dėžutės neatnešė. Anksčiau pas jį yra buvęs, privažiuodavo, „pasignalindavo“ ir K. B. iš garažo atnešdavo narkotikus. Iš kur K. B. gaudavo narkotikų, nežino.

46Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. daug dėmesio skiria L. Š. parodymams, nurodydamas, jog jie visą laiką buvo prieštaringi, liudytojas melavo, klastojo dokumentus, o teismas vis tiek rėmėsi šiais prieštaringais liudytojo parodymais. Kolegija atmeta tokius K. B. apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo itin išsamiai, ir argumentuotai nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl remiasi L. Š. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu 2013 m. lapkričio 8 d. Teismas nuosprendyje nurodė, jog iš prie bylos pridėtų išslaptintų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos 2012 m. sausio 30 d. nutarimu liudytojui L. Š. buvo taikytas anonimiškumas, jį įvardijant liudytoju Nr. 7 (9 t., b. l. 44-45). Kaip liudytojas Nr. 7 L. Š. ikiteisminio tyrimo apklaustas 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. vasario 1 d. (9 t., b. l. 33, 34). Kaip anoniminis liudytojas L. Š. apklaustas teisėjos (kuri nusišalino nuo bylos nagrinėjimo) baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (6 t., b. l. 173-174; 7 t., b. l. 200-201). Iš Šiaulių apskrities VPK 2013 m. spalio 11 d. rašto Nr. 40-S-26260 matyti, kad Iš Šiaulių apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija priėmė nutarimą išslaptinti ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) priede Nr. 7 esančius įslaptintus dokumentus, t. y. liudytoją L. Š. (9 t., b. l. 29). Po liudytojo L. Š. išslaptinimo liudytojas L. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje. Jis parodė, kad jo kaip anoniminio liudytojo teisėjai duoti parodymai (6 t., b. l. 173-174) yra neteisingi parodymai. Perskaičius jo liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus (1 t., b. l. 33, 34), L. Š. parodė, kad šie parodymai neteisingi, nes buvo surašyti pareigūnų. Pareigūnas R. P. jam padavė surašytus parodymus, jis juos pasirašė. D. D. jo apklausos oficialiai nevykdė. Liudytojui parodžius bylos dokumentus (9 t., b. l. 54, 43), liudytojas parodė, jog šiuose dokumentuose pasirašė jis, policijos pareigūnas R. P. vieno susitikimo metu davė pasirašyti ir jis pasirašė. Oficialiai policijoje jis nebuvo apklaustas. Duoti melagingus parodymus apie G. nusikalstamą veiką jam nurodė pareigūnas R. P..

47Iš prie bylos prijungto kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje (teisminio proceso numeris ( - )), matyti teismui nagrinėti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje buvę Šaulių ( - )pareigūnai T. R. ir R. P. kaltinami tuo, kad dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, organizavo melagingų parodymų davimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, o būtent:

482012 m. sausio mėn. Šiauliuose T. R., būdamas valstybės tarnautojas - Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus viršininkas, ir Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus tyrėjas R. P., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, siekdami ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagoje neteisėtai surinkti duomenis apie A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, susitarė organizuoti tikrų dokumentų, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos dokumentų – prašymo dėl anonimiškumo taikymo, nutarimo dėl anonimiškumo taikymo, liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolų ir šių protokolų specialių priedų – suklastojimą, taip pat susitarė panaudojant suklastotus minėtus dokumentus inicijuoti anonimiškumo taikymą L. Š., sukurstyti L. Š. liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat R. P. ir T. R. parengė nusikalstamų veikų planą, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis. Vėliau, 2012 m. sausio mėn., Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose ( - ), Šiauliuose, T. R. raštu pateikė Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus vyresniajai tyrėjai D. D., kuriai 2012-01-30 buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ), tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, melagingai paaiškindamas, jog L. Š. prašo taikyti jam anonimiškumą, šios informacijos pagrindu D. D., nežinodama, kad T. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas J. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, taip pat nežinodama, jog L. Š. neprašė taikyti jam anonimiškumą, surašė 2012-01-30 L. Š. prašymą dėl anonimiškumo taikymo, LR BPK 198-200 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais surašė 2012-01-30 nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š., kuriame L. Š. įvardino liudytoju Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, šį nutarimą pasirašė, taip pat surašė ir pasirašė 2012-01-30 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolą, kuriame užfiksavo T. R. pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bei šio protokolo 2012-01-30 specialų priedą, ir L. Š. 2012-01-30 prašymą dėl anonimiškumo taikymo, 2012-01-30 nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š., 2012-01-30 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą perdavė R. P.. Vėliau, 2012 m. sausio mėn., Šiauliuose R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, sukurstė, o L. Š. sutiko ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagoje liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, suklastoti ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos dokumentus, susijusius su anonimiškumo taikymu ir liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausomis, be to, nurodytomis aplinkybėmis R. P. pateikė L. Š. T. R. minėtą surašytą tekstą, kuriame buvo tikrovės neatitinkanti informacija apie neva L. Š. žino apie A. G. daromas nusikalstamas veikas, nurodė L. Š. šį melagingą tekstą perskaityti, jį įsiminti ir atpasakoti liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų metu, ir L. Š. pasirašė R. P. pateiktus suklastotus ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos dokumentus, tai yra 2012-01-30 prašymą dėl anonimiškumo taikymo, kuriame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad L. Š. turi duomenų apie A. G. daromas nusikalstamas veikas, prašo ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagoje taikyti jam anonimiškumą, 2012-01-30 nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š., kuriame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad informaciją apie A. G. Šiaulių mieste platinamas narkotines ir psichotropines medžiagas pateikė L. Š., taip pat L. Š. pasirašė R. P. pateiktą 2012-01-30 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą, patvirtindamas melagingus parodymus, surašytus šiame priede ir 2012-01-30 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Vėliau, 2012 m. sausio mėn., Šiauliuose R. P. minėtus L. Š. pasirašytus, tai yra suklastotus, dokumentus – L. Š. prašymą, nutarimą dėl anonimiškumo taikymo, apklausos protokolo specialų priedą – laikė, gabeno ir Šiaulių apskrities VPK patalpose, ( - ), Šiauliuose, perdavė D. D., o D. D. šiuos suklastotus dokumentus prijungė prie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos.

49Vėliau, 2012 m. vasario mėn., Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose ( - ), Šiauliuose, T. R. raštu pateikė Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus vyresniajai tyrėjai D. D. papildomą tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, o D. D., nežinodama, kad T. R. pakartotinai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas J. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, surašė ir pasirašė 2012-02-01 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolą, kuriame užfiksavo T. R. pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bei šio protokolo 2012-02-01 specialų priedą, ir 2012-02-01 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, specialų priedą perdavė R. P.. Vėliau, 2012 m. vasario mėn., Šiauliuose R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė, o L. Š. pasirašė R. P. pateiktą suklastotą ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos dokumentą, tai yra 2012-02-01 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą, patvirtindamas melagingus parodymus, surašytus šiame priede ir 2012-02-01 liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Vėliau, 2012 m. vasario mėn., Šiauliuose R. P. minėtą suklastotą apklausos protokolo specialų priedą laikė, gabeno, Šiaulių apskrities VPK patalpose, ( - ), Šiauliuose, perdavė D. D., o D. D. šį suklastotą prijungė prie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos.

50Vėliau, 2012-11-29 apie 11.30 val., Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose ( - ), Šiauliuose, T. R. pateikė L. Š., kuriam Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2012-11-29 nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartimi, buvo leista atlikti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1, 3 d., imituojančius veiksmus, surašytus tekstus, kuriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie neva L. Š. žinomas A. G. daromas nusikalstamas veikas, nurodė L. Š. šiuos melagingus tekstus perskaityti, juos įsiminti ir Šiaulių apygardos teisme atpasakoti liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos metu. Vėliau, 2012-11-29, nuo 12.30 val. iki 13.10 val., Šiaulių apygardos teisme, esančiame Dvaro g. 83, Šiauliuose, L. Š., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str., dalyvaujant T. R. ir R. P., baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-354-2012 (ikiteisminio tyrimo Nr. ( - )) liudytojo Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos metu davė melagingus, tikrovės neatitinkančius, parodymus apie neva L. Š. žinomas A. G. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

51Įvertinęs šiuos išdėstytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojo L. Š. kaip liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat 2012 m. lapkričio 29 d. jo kaip liudytojo Nr. 7 duoti parodymai yra neteisingi, įtakoti policijos pareigūnų. Dėl šių aplinkybių teismas minėtus L. Š. parodymus atmetė ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi jo 2013 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Be to, jau išdėstytus liudytojo parodymus patvirtino objektyvūs bylos duomenys – kratos protokolas, specialistų išvados, kitų liudytojų parodymai.

52Nuteistasis K. B., bandydamas sumenkinti L. Š. duotus parodymus, skunde nurodo, kad šio liudytojo parodymus paneigia nuoseklūs liudytojų A. B. ir V. J. parodymai, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes. Tokie nuteistojo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokią versiją nuteistasis buvo iškėlęs ir pirmosios instancijos teisme, teismas jo prašymu iškvietė minėtas liudytojas į teisiamąjį posėdį ir apklausė. Liudytoja A. B. teisme parodė, kad 2012 m. vasario 5 d., apie 21 val., atvyko pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad įvyko eismo įvykis, reikia apžiūrėti jų automobilį. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį, tada užlipo į namo antrą aukštą, padavė lapą, ji suprato, kad bus atliekama krata. Tame lape buvo nurodyta, kad bus ieškoma narkotinių medžiagų ar neleistinų daiktų. Ji matė, kaip iš negyvenamosios patalpos atnešė dėžę. Dėžė buvo truputį pravira, iš dėžės pareigūnai nieko neištraukė, ji matė dėžėje kažkokį celofaninį maišą. Tiksliai nepamena, ar pareigūnai įvardijo konkrečiai, bet pasakė, kad dėžėje yra narkotikai. Tą dėžę ji matė pirmą kartą. Visur durys buvo praviros, ji buvo su sūnumi ir vienu pareigūnu R. P., jis viską užrašinėjo, ir ji girdėjo, kaip pareigūnas sušuko, kad rado, o ką rado, neįvardijo. Kaip sureagavo vyras, nežino, nes tuo metu jo nematė. Negirdėjo, ar vyras ką nors aiškino pareigūnams. Kai vyrą sulaikė, niekas jo neieškojo, neskambino. Iš kur ta dėžė atsirado jų namuose, nežino, bet tą dieną pro langą ji matė, kad buvo atvažiavęs kažkoks žmogus. Apie tą vyriškį ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė, nes tik po kiek laiko jį prisiminė ir jo nepažįsta. Automobilį matė, bet nežino jo modelio. Automobilis, kuriame buvo vienas vyriškis, privažiavo prie jų namo. Tuo metu, kai tas nepažįstamas žmogus buvo atvažiavęs, jos vyras buvo lauke, tvarkė automobilį. Ji matė tą vyriškį, išlipantį iš automobilio, o ar jis turėjo ką nors, ar ką nors nešė, nematė.

53Papildomos apklausos metu liudytoja A. B. parodė, kad ankstesniame posėdyje nepasakė visko, ką norėjo. Papildomai nori pasakyti, kad tą dieną, kai jos vyras buvo sulaikytas, po pietų prie namo privažiavo pilkas lengvasis automobilis, ir ji, priėjusi prie lango, matė išlipantį iš automobilio jai nepažįstamą vyrą, kuris kalbėjosi su jos vyru. Tuo metu su ja buvo draugė V. J.. Apie atvažiavusį vyrą nieko konkretaus ji negali pasakyti, pastarąjį matė iš nugaros, nematė, kad jis ką nors neštų.

54Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją V. J.. Ji parodė, kad tą dieną, kai suėmė K. B., ji su vaiku svečiavosi pas bendradarbę A. B.. P. B. buvo apie 2–3 val. Ji ruošėsi važiuoti namo, išsikvietė taksi. Išgirdusi, kad privažiavo automobilis, priėjo prie lango pasižiūrėti, gal taksi atvažiavo. Pamatė sidabrinės spalvos lengvąjį keturių durų automobilį, modelio nežino. Iš automobilio išlipo vyriškis, greitai nuėjo į garažą, nešinas dėžutę, kurią išsiėmė iš automobilio vairuotojo pusės, pro antras dureles, po to grįžo į automobilį be dėžutės, sėdo ir greitai išvažiavo. Vyriškis su K. B. galėjo užtrukti keletą minučių. Po kelių minučių atvažiavo taksi automobilis ir ji su vaiku išvažiavo namo. Prie lango ji buvo priėjusi viena, A. B. kartu priėjusi prie lango nebuvo ir to automobilio nematė. Ji A. B. apie tai net neužsiminė. Negalėtų pasakyti, kad A. B. nematė nei automobilio, nei to vyriškio, nes tą dieną apie tai jos net nekalbėjo, gal A. B. matė pro kitą langą. Ji atkreipė dėmesį, kad jai buvo matytas to atvažiavusio pas K. B. vyriškio veidas – vyriškis yra jų grožio salono „( - )“, esančio Akropolyje, Šiauliuose, Aido g., klientas, ateina kirptis. Ji pati nėra kirpėja, bet mato, kas ateina į saloną. Tą asmenį salone matė keletą kartų, nei vardo, nei pavardės nežino, asmeniškai nepažįsta, jį vadina pravarde R. Dėžutė, kurią R. nunešė į garažą, buvo ruda, kartoninė, kaip būna parduotuvėse nuo priemonių. Vyriškis dėžutę paėmė lengvai, žiūrint iš viršaus dėžutė neatrodė didelė, nešė ją viena ranka. Vyriškį ji atpažino, kai šis pasuko galvą ir ji pamatė jo veidą. Papildomos apklausos metu liudytoja V. J. parodė, kad jai parodytose nuotraukose yra asmuo pravarde R., L. Š., tai jis 2012 m. vasario 5 d. jai būnant pas kolegę A. B. namuose ir laukiant taksi automobilio, atvežė į B. namus minėtą dėžutę.

55Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šių liudytojų parodymų nepatvirtina kiti ištirti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jie prieštaringi ir tarpusavyje. Liudytoja A. B. pirmos apklausos teisiamajame posėdyje metu nenurodė, kad tą dieną, kai jų namuose buvo daroma krata, pas ją lankėsi draugė V. J.. Be to, ji apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną, kai jos vyras buvo sulaikytas, po pietų prie namo privažiavo pilkas lengvasis automobilis, ir ji, priėjusi prie lango, matė išlipantį iš automobilio jai nepažįstamą vyrą, kuris kalbėjosi su jos vyru. Apie atvažiavusį vyrą nieko konkretaus ji negali pasakyti, pastarąjį matė iš nugaros, nematė, kad jis ką nors neštų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. B. net apie jokį vyriškį, kuris būtų lankęsis prie jų namų kratos atlikimo dieną, neparodė. Toks asmuo atsirado tik teisme. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jie keitėsi kelis kartus, vis pasipildydami aplinkybėmis, neva patvirtinančiomis jos vyro nuteistojo K. B. nekaltumą. Iš pradžių ji teigė, kad kratos atlikimo dieną nepamena, kad būtų kas užėjęs ir prašęs pasaugoti kokią nors dėžę, vyras apie tai irgi nesakė. Pareigūnai negyvenamose patalpose rado dėžę, kurios viduje matėsi polietileninės pakuotės. Iš kur ta dėžė atsirado – ji nežinanti. Paskui atsirado vyras, kuris buvo privažiavęs ir kalbėjosi su jos vyru, ir vėliau atsirado V. J.. Liudytoja V. J. teisme parodė, kad tą dieną, kai suėmė K. B., ji svečiavosi pas bendradarbę A. B.. Ji ruošėsi važiuoti namo, išsikvietė taksi. Išgirdusi, kad privažiavo automobilis, priėjo prie lango pasižiūrėti, gal taksi atvažiavo. Pamatė sidabrinės spalvos lengvąjį keturių durų automobilį, modelio nežino. Iš automobilio išlipo vyriškis, greitai nuėjo į garažą, nešinas dėžutę, kurią išsiėmė iš automobilio vairuotojo pusės, pro antras dureles, po to grįžo į automobilį be dėžutės, sėdo ir greitai išvažiavo. Atpažino vyriškį pravarde Rudis. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus. A. B. pirmoje apklausoje teisiamajame posėdyje parodė, kad ji matė automobiliu atvykusį nepažįstamą vyriškį, pas jį jokios dėžutės nematė, dėžutę su maišeliais pirmą kartą pamatė kratos metu ją parodžius pareigūnams. Tuo tarpu V. J. parodė, kad matė iš automobilio išlipantį vyriškį, kuris nuėjo į garažą, nešinas dėžute, kurią išsiėmė iš automobilio vairuotojo pusės, po to grįžo į automobilį be dėžutės ir greitai išvažiavo.

56Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl liudytojos V. J. parodymų teisingumo ir patikimumo abejones kelia kitais ištirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, jog V. J. 2012 m. vasario 5 d. Biručių namuose nesilankė, o teisiamajame posėdyje davė neteisingus parodymus įtakota K. B. aplinkos asmenų. Teismas nurodė, kad iš 2013 m. gegužės 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, jo priedų – 2013 m. gegužės 8 d. suvestinės ( - ) V.B. (( - )) Nr. l, 2013 m. gegužės 8 d. registruotos Šiaulių apskrities ( - ) skyriuje Nr. ( - ), taip pat Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus vyresniojo tyrėjo 2013 m. balandžio 30 d. prašymo dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės matyti, kad laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. K. B. bendravo elektroninio ryšio priemonėmis su asmenimis vardu A. K. B. žmona, kuri naudojasi telefono abonento Nr. ( - ), M., kuris naudojasi telefono abonento Nr. ( - ), G., kuris naudojasi telefono abonento Nr. ( - ), su jais kalbėjosi apie teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą ir kad reikia tartis su Vaida apie parodymų, palankių K. B. davimą teisme, taip pat tarėsi, kad Vaida atvyktų į Šiaulių apygardos teismą apklausai. Iš 2012-12-18 užfiksuoto K. B. ir A. (K. B. žmonos) telefoninio pokalbio turinio matyti, kad K. B. prašė A., jog ši organizuotų Vaidos atvykimą į B. namus pasižiūrėti, kad „geriau įsivaizduotų viską“. Esant šioms aplinkybėms teismas liudytojų A. B. ir V. J. parodymus, kad asmuo pravarde R. (L. Š. pravardė) atvyko pas K. B. ir pas jį paliko dėžutę su narkotinėmis medžiagomis, atmetė. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde aptardamas pokalbius, nurodo, kad neaišku, gal tai frazės, išimtos iš konteksto, neaišku, ar tekstas vientisas, ar ne, taip pat neaišku, ar tai tyrėjo interpretacijos, ar taip buvo kalbėta. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėti pokalbiai yra vientisi, jie užfiksuoti pokalbių suvestinėje Nr. ( - ) (10 t., b. l. 129-136). Kita vertus, kaip ir numato baudžiamojo proceso įstatymas, byloje yra ir šių pokalbių protokolas (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas), kuriame remiantis minėta suvestine yra išanalizuotas ir apibendrintas pokalbių turinys (10 t., b. l. 127-128). Šis protokolas abejonių savo pagrįstumu bei teisėtumu nekelia, jame susisteminta informacija, gauta klausantis K. B. ir jo žmonos A. B., taip pat kitų asmenų pokalbių ir šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis su jais kalbėjosi apie teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą ir kad reikia tartis su Vaida (liudytoja V. J.) apie parodymų, palankių K. B. davimą teisme, taip pat tarėsi, kad minėta liudytoja atvyktų į Šiaulių apygardos teismą apklausai.

57Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. ginčija ir minėtų pokalbių kaip įrodymo teisėtumą. Nurodo, kad jo pokalbiai buvo pasiklausomi neturint tam prokuroro nutarimo, kuris buvo priimtas kito kaltinamojo byloje. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. BPK 162 straipsnyje nurodyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š. priėmė nutarimą dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje. Nutarime nurodė, kad 2013-06-28 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. B. pateikė 2013-06-27 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ji palaiko valstybinį kaltinimą Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-38- 354/2013 ir pagal policijos pareigūnų pateiktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr.( - ) yra duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones, reikšmingi teisme nagrinėjamai bylai. Aukštesnysis prokuroras nurodė, kad jo vertinimu, baudžiamojoje byloje Nr.( - ), vykdant naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr.( - ) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauti duomenys apie galimai nusikalstamą veiką-žinomai melagingų parodymų Šiaulių apygardos teisme davimą, ir šie duomenys yra reikšmingi baudžiamojoje byloje Nr.1-38-354/2013, kurioje K. B. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis BPK 162 straipsniu, vyriausiasis prokuroras nutarė baudžiamojoje byloje Nr.( - ) surinktą informaciją panaudoti baudžiamojoje byloje Nr.1-38-354/2013, perkeliant Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S. P. 2012-11-26 nutarimo Nr.( - ), Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo P. Š. 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties IKlNr.564 kopijas, 2013 m. gegužės 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą, jo priedus – 2013 m. gegužės 8 d. suvestinę ( - ) V.B. (( - )) Nr. l, 2013 m. gegužės 8 d. registruotą Šiaulių apskrities ( - )skyriuje Nr.( - ), garso įrašus kompaktinėje plokštelėje Nr.( - ), kompaktinėje plokštelėje Nr.( - ) (kopija), Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus vyresniojo tyrėjo R. M. 2013 m. balandžio 22 d. prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, Šiaulių apskrities ( - ) skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2013 m. balandžio 30 d. prašymą dėl elektroninių ryšių suvestinių, Šiaulių apskrities ( - )grupės vyresniosios tyrėjos N. G. 2013 m. birželio 27 d. tarnybinį pranešimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. B. 2013 m. birželio 27 d. tarnybinį pranešimą, Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininko V. Ž. 2013 m. birželio 28 d. raštas Nr.( - ). Taigi byloje yra ne tik pats nutarimas perkelti pokalbių suvestines, kurios ir turi reikšmės šiai baudžiamajai bylai, tačiau perkelti ir dokumentai, pagrindžiantys elektroninių ryšių tinklais perduodamų telefoninių pokalbių kontroliavimo, fiksavimo, kaupimo, įrašų darymo teisėtumą.

58Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog K. B. apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad A. B. ir V. J. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, yra visiškai deklaratyvus ir neatitinka realios tikrovės.

59Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai liudytojo G. B. parodymus įvertino kaip galimai šališkus vien dėl to, kad jis yra nuteistojo brolis. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Pirma – liudytojas G. B. iš tiesų yra nuteistojo K. B. brolis ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Antra – kaip matyti iš jo parodymų, jis apie bylai reikšmingas konkrečias aplinkybes nieko neparodė. Šis liudytojas parodė, kad praėjus maždaug pusei metų po jo brolio nuteistojo K. B. sulaikymo, jis sulaukė skambučio iš R. P., kuris jam siūlė rasti žmogų, pas kurį policija surastų didesnį kiekį narkotinių medžiagų, nei pas K. B., tuomet jis kalės tik 3 metus. Vėliau skambino kitas vyras, siūlė tą patį, tik kita paslaugos kaina. Liudytojas mano, kad su K. B. buvo būtent taip ir pasielgta. Taigi iš šių parodymų turinio akivaizdu, kad jie nepatvirtina konkrečių bylos aplinkybių, yra liudytojo pamąstymai ir teismas pagrįstai jais nuosprendžio negrindė.

60Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad turėjo būti įrodyta, kad jis turėjo tikslą platinti pas jį rastas narkotines medžiagas, ko padaryta nebuvo. Ir šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadą dėl K. B. tikslo platinti pas jį rastas narkotines medžiagas. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra požymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-618/2010). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kuris patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes, yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, jog specialistei pateiktose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinka 12,5 %, ir 8,3%. Taigi šios kanapės nėra priskiriamos prie pluoštinių kanapių, o pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kanapės (antžeminės dalys) nedideliu kiekiu laikoma (ne daugiau kaip) 5 g, dideliu kiekiu (daugiau kaip) 500 g ir labai dideliu kiekiu (daugiau kaip) 2 500 g. Iš jau minėtos 2012 m. vasario 10 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš paketų Nr. ( - ), Nr. ( - ), rastų 2012 m. vasario 5 d. kratos metu pas K. B. gyvenamajame name, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 1674,87 g. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pas nuteistąjį K. B. rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Šios narkotinės medžiagos rastos K. B. name paslėptos namo negyvenamoje patalpoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad duomenų, kad K. B. vartoja narkotines medžiagas ir rastas medžiagas įgijo savo reikmėms byloje nėra. Liudytojo L. Š. parodymais nustatyta, kad K. B. anksčiau yra platinęs narkotines medžiagas – jis iš K. B. ne kartą yra pirkęs narkotinių medžiagų. Išdėstytos aplinkybės iš tiesų buvo pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad K. B. narkotines medžiagas savo namuose laikė neteisėtai, turėdamas tikslą jas platinti.

61Taigi įvertinusi visas išdėstytas ir išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. B. kelta versija apie tai, kad jo namuose rastos narkotinės medžiagos yra ne jo, ir teismas neva nesiaiškino, iš kur jos atsirado, nepasitvirtino. Be to, jis nėra nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą, o nuteistas už jų laikymą, kas yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas teisingai K. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

62Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistųjų A. G. bei J. G. gynėjo advokato A. Koskaus apeliacinius skundus. Apeliaciniuose skunduose iš esmės dėstomi analogiški nesutikimo su nuosprendžiu argumentai, todėl kolegija dėl šių apeliacinių skundų pasisako bendrai, išskyrus tuos argumentus, kurie yra skirtingi.

63Abu nuteistieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Nuteistasis A. G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirbo ir gyveno Ispanijoje, bet maždaug nuo 2010 m. žiemos nuolat gyvena Lietuvoje. Per tą laikotarpį jis maždaug du kartus buvo Ispanijoje. Vieną kartą 2011 m. vasarą, kitą kartą - žiemą 2012 m. Gyvendamas Ispanijoje su tėvu bendravo tik kartais. Kai 2011 ar 2012 m. buvo Ispanijoje, su tėvu tikrai nebuvo susitikęs. Maždaug apie dvi savaites iki tėvo grįžimo į Lietuvą tėvas jam paskambino ir pranešė, kad ruošiasi grįžti. Tėvas jam pasakė, kad Ispanijoje nupirko automobilį ir nori parsigabenti į Lietuvą. Tėvas pasakė, kad automobiliu jis iki Lietuvos neatvažiuos, todėl reikia jį partempti. Jis per skelbimus internete surado firmą, kuri parveža krovinius ir žmones iš Ispanijos, suderino, kad jam praneš, kada automobilis važiuos į Ispaniją. Tam asmeniui, kaip suprato, V. Z. nusiuntė tėvo telefono numerį. Apie 600 Lt jis perdavė V. Z. iš karto, o dalį - apie 2600 Lt - turėjo sumokėti tėvas, kai automobilis grįš į Lietuvą. Daugiau tėvas jo jokių paslaugų neprašė. Tėvo kelionės į Lietuvą metu bendravo su juo telefonu, teiravosi, kaip sekasi. Grįžus tėvui, jis paklausė, ką daryti su automobiliu, nes ruošiasi važiuoti pas mamą į sodus. Tuomet abu sutarė, kad automobilį reikia nutempti į sodus. Jis išgirdo, kad V. Z. važiuos kaip tik į Bubių sodus, todėl su V. Z. suderino, kad automobilį jis nuveš. Soduose jis V. Z. parodė, kur sustoti ir nukelti automobilį nuo priekabos, bet tai nebuvo prie mamos namo, kadangi nebuvo galimybės privažiuoti. Sustojus, juos sulaikė policija. Pats asmeniškai jokios kontrabandos, narkotikų per Lietuvos Respublikos sieną neįvežė ir apie tai nieko nežino (2 t., b. l. 126-127, 132-136, 138-139). Kitas nuteistasis J. G. taip pat teisme atsisakė duoti parodymus ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad apie 7-8 metus gyvena ir dirba Ispanijoje. Kadangi pasibaigė jo lietuviško paso galiojimas, jis 2012 m. nusprendė grįžti į Lietuvą, susitvarkyti dokumentus, aplankyti mamą ir vėl išvažiuoti. Ispanijoje per draugus gavo vairuotojo M., kuris vežioja žmones ir krovinius į Ispaniją ir atgal, telefono numerį. Tam vairuotojui paskambino prieš porą savaičių iki išvykimo iš Ispanijos ir sutarė, kad norės važiuoti į Lietuvą. Vairuotojas M. į Ispaniją jo paimti atvažiavo 2012 m. sausio 30 d., apie 19 val. J. I. nusipirko sau automobilį „( - )“ ir buvo suderinęs, kad jį ant priekabos, prikabintos prie M. vairuojamo automobilio, parveš į Lietuvą. Automobilį jis pirko pagal skelbimą Ispanijos mieste Estepona iš nepažįstamo asmens. Tą automobilį nusipirko prieš dvi savaites iki važiavimo į Lietuvą. Automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis. Jį laikė pas save, prie namų. Niekam automobilio neskolino ir nebuvo davęs. Į autoservisą automobilio nevežė, tik pats apžiūrėjo, bet nieko netvarkė, padangų nekeitė. Atvažiavus M., automobilį užvežė ant priekabos pats. Ispanijoje buvo sustoję nakvynei. Tuo metu automobilis, esantis ant priekabos, buvo paliktas gatvėje. Jo niekas per naktį nesaugojo. Rytą jis automobilį vizualiai apžiūrėjo ir nieko įtartino nepastebėjo. Kaip automobilio padangose atsirado narkotikai, nežino ir neprisipažįsta, kad laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų. Prieš kokį mėnesį iki sulaikymo, sūnus A. G. buvo pas jį svečiuose Ispanijoje, pabuvo savaitę ir išvažiavo.

64Tokie nuteistųjų parodymai yra paneigti byloje surinktų ir išanalizuotų objektyvių įrodymų visuma. Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į nuteistųjų parodymų prieštaringumą net ir tarpusavyje. Nuteistasis A. G. parodė, kad lankėsi Ispanijoje 2011 m. vasarą, kitą kartą - žiemą 2012 m., tačiau su tėvu J. G. susitikę nebuvo. Tuo tarpu J. G. parodė, kad ne tik buvo susitikę, tačiau parodė, kad A. G. pas jį svečiavosi savaitę laiko. Tik klaidingai nurodė A. G. buvimo Ispanijoje laiką – prieš mėnesį iki sulaikymo. Byloje nustatytais duomenimis, A. G. Ispanijoje lankėsi ne prieš mėnesį, o mažiau prieš savaitę iki sulaikymo. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į nuteistojo A. G. gynėjo skundo argumentą, kad nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. A. G. buvo suimtas, todėl teismo išvada, kad jis „laikotarpiu nuo 2012-01-23 iki 2012-12-27 lankėsi Ispanijoje“, neatitinka ir tikrovės. Iš tiesų nuosprendyje teismas nurodė, jog „Iš 2012-03-27 apžiūros protokole nurodytų ištirtų dokumentų, A. G. telefono „Nokia 6280“ adresų knygos duomenų, liudytojo E. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis A. G. laikotarpyje 2012-01-23 iki 2012-12-27 lankėsi Ispanijoje“. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismo minėtų duomenų matyti, jog A. G. lankėsi Ispanijoje ne iki gruodžio 27 d., o iki sausio 27 d., o rašydamas mėnesį skaičiais, teismas padarė techninę klaidą. Juolab, kad kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas įskaitė į bausmės atlikimo laiką A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., taigi akivaizdu, kad tai apsirikimo klaida. Kita vertus, ji reikšmės nei A. G. veikų kvalifikavimui, nei jo kaltei pagrįsti, neturi. A. G. nuteistas už tai, kad veikas kartu su tėvu J. G. darė nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. vasario 2 d., kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Todėl nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad minėta teismo išvada, kad nuteistieji iš anksto susitarę veikdami bendrai Ispanijoje nupirko automobilį ,,( - )“ ir ten į šio automobilio padangas įmontavo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, yra neįrodyta, atmetama. Taigi jau minėtas 2012 m. kovo 27 d. apžiūros protokolas ir prie jo pridėti dokumentai: A4 formato lapas, atspausdintas internete, kuriame matyti užsakytas A. G. vardu kelionės bilietas 2012 m. sausio 22 d., firmoje „OLLEX“; tarpfilialinis kasos pajamų orderis Nr. 208405, išrašytas Šiaulių banko 2012 m. sausio 31 d., kuriame nurodyta, kad E. M. vardu įnešami 7 eurai Moneigram mokėjimui atlikti; AB „Šiaulių banko“ išspausdintas valiutos pardavimo kvitas Nr. 208454, kuriame nurodyta, jog 2012 m. sausio 31 d. Šiaulių banke buvo atlikta pinigų keitimo operacija, keičiant 24.23 Lt į 7 eurus; mokėjimo kopija – čekis, išspausdintas užsienio kalba, kuriame nurodytas 2012 m. sausio 31 d. atliktas Moneygram mokėjimas E. M. vardu bei tas pats siuntėjas ir gavėjas – E. M., grąžinamų pinigų suma 420 eurų; lapas, atspausdintas užsienio kalba, kuriame matyti A. G. vardu rezervuoti skrydžio bilietai 2012 m. sausio 27 d. iš „A. B.“ – patvirtina, kad A. G. 2012 m. sausio 23 d. – 2012 m. sausio 27 d. buvo Ispanijoje (2 t., b. l. 17-19, 20-32).

65Dar vienas svarbus dokumentas – 2012 m. kovo 27 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėti daiktai, paimti A. G. asmens kratos metu: automobilio „Honda“ raktelis, automobilio „( - )“ dokumentai, kuriuose nurodyti automobilio duomenys: identifikacinis Nr. ( - ), markė „Honda“, modelis „Civic“, prašymas dėl transporto priemonės perdavimo „Solicitud de transmisijon de vehiculo“. Indėlio (pinigų) sumokėjimo įrodymas „Justificante de deposito“ Nr. 29875, kuriame įrašytos J. M. ir J. G. pavardės bei data 2012 m. sausio 25 d., pradiniai automobilio įsigijimo dokumentai „Permiso de circulacion“, kur nurodytas nr. ( - ), data 1997 m. rugsėjo 25 d., Honda ( - ), J. M., UPB Sierra bermejaIII B39. Taip pat apžiūrėtas lapas, kuriame nukopijuotas asmens – C. G. R. I. asmens dokumentas (2 t., b. l. 108-109, 110-118). Šie objektyvūs duomenys paneigia nuteistojo J. G. parodymus apie tai, kad automobilį, kuriame rastos narkotinės medžiagos, jis pirko prieš dvi savaites iki sulaikymo. Dar daugiau – paminėti duomenys rodo, kad automobilis buvo nupirktas būtent A. G. lankymosi Ispanijoje metu – 2012 m. sausio 25 d. (pirmiau nurodyti duomenys rodo, kad jis Ispanijoje buvo nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 27 d.). Tai tik patvirtina abiejų nuteistųjų bendrus veiksmus ir paneigia jų parodymus apie nežinojimą iš kur J. G. iš Ispanijos vežto automobilio „( - )“, v/n ( - ) padangose atsirado narkotinės medžiagos.

66Iš 2012-02-02/2012-02-03 kratos protokolo matyti, kad jame užfiksuoti duomenys apie automobilio „( - )“, v/n ( - ), kratą ir jos rezultatus. Protokole nurodyta, kad kratos metu nuo automobilio „( - )“, v/n ( - ), ratlankių numontuotos padangos, numontavus priekinę kairiąją padangą nuo ratlankio, padangos ertmėje rastas polietilenu ir raudona juostele apsuktas paketas. Vėliau numontuota galinė kairioji padanga, padangos ertmėje rasti šeši įvairaus dydžio polietilenu bei juostele apsukti paketai. Toliau nuo ratlankio numontuota priekinė dešinioji padanga, jos ertmėje rasti penki įvairaus dydžio polietileniniai paketai. Toliau nuo ratlankio numontuota galinė dešinės pusės padanga, jos ertmėje rasti penki polietilenu apvynioti paketai. Padangose rasti paketai įpakuoti į specialius policijos paketus Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) (1 t., b. l. 82,83).

67Iš 2012-02-10 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad paketuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 688,48 g. Paketuose Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 2800,30 g. Paketai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) nepažeisti.

68Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad kratos protokolas surašytas ant 4 lapų, duomenys apie rastas narkotines medžiagas yra trečiame lape, kuriame nėra nei A. G., nei kitų asmenų parašų, o A. G. pasirašė tik po trijų savaičių. Tokie argumentai yra nelogiški ir nepagrįsti. Iš 2012-02-02/2012-02-03 kratos protokolo matyti, kad jame pasirašė kratoje dalyvavę asmenys, tame tarpe ir A. G.. Jame yra ir protokolo egzemplioriaus įteikimo data – 2012 m. vasario 3 d., pasirašė M. K., taigi darytina išvada, jog protokolas tai dienai jau tikrai buvo surašytas. O kad A. G. ir kiti kratoje dalyvavę asmenys pasirašė tik paskutiniame protokolo lape, tai dar nepatvirtina nei kratos protokolo neteisingumo ar neteisėtumo, nei kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima kelti klausimą dėl asmens teisių suvaržymo ir pan. Liudytojas R. M. parodė apie visą atliktos kratos tvarką, eiliškumą. Jis parodė, jog kratos protokolą surašė jis, vadovaujantis BPK 179 str., iš karto po ikiteisminio tyrimo veiksmo, tai yra po kratos atlikimo. Protokolą surašė savo darbo vietoje, tarnybiniame kabinete Nr. 339, apie 3 val. nakties, pasibaigus kratai, užtruko kelias valandas. Viskas, kas įrašyta šitame kratos protokole, įrašė jis. Kada baigėsi krata, yra įrašyta protokole, dabar tiksliai neprisimena. Kratos protokolo rašymo laikas neįeina į kratos darymo laiką. Surašius protokolą buvo surinkti visų kratoje dalyvavusių asmenų parašai. Pasirašė jis, kiti protokole nurodyti pareigūnai pasirašė susirinkę į darbą, nes po kratos atlikimo visi išvažiavo į namus, sulaikyti piliečiai, kiek prisimena, buvo išvežti į areštinę. Iki pietų A. G. ir mikroautobuso vairuotojas M. K. buvo atvežti įtarimų pareiškimui pas tyrėją, buvo sprendžiamas jų kardomosios priemonės klausimas, tada pasirašė ir jie, tik neprisimena eiliškumo, kuris buvo atvežtas pirmas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. G. kratos protokolą pasirašė po trijų savaičių nepagrįstas. Kita vertus, iš foto lentelės, esančios prie kratos protokolo aiškiai matyti, kad nuteistasis A. G. dalyvavo kratoje, nuimant ratus bei juos išmontuojant, matė, kad buvo rasti paketai ir pastabų protokole nepareiškė.

69Liudytoja D. D. parodė, kad ji atliko šios bylos ikiteisminį tyrimą. Atlikus kratą, paketai su narkotinėmis medžiagomis jai atnešti į kabinetą užklijuoti, užantspauduoti, sunumeruoti. Ji paketų išpakuoti negali. Narkotinės medžiagas, surašius užduotį, siunčiamos specialisto tyrimui į Vilnių. Pasverti narkotinių medžiagų neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklausta ši liudytoja. Ji parodė, kad šiuo metu nėra nei įtariamoji, nei kaltinamoji jokioje byloje. Ji patikslino savo parodymus apie tai, kad pati L. Š. neapklausė, o jai jo, kaip slapto liudytojo, parodymų turinį pateikė operatyviniai darbuotojai. Ji surašė apklausos protokolą, operatyviniai darbuotojai protokolą nunešė pasirašyti L. Š. ir atnešė jai jau su parašais. Kiek pamena, ta informacija buvo, jog automobiliu bus vežamos narkotinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir kad jos bus slepiamos, tiksliai nepamena, ar buvo nurodyta kur. Ji jau Panevėžio apygardos teisme patikslino savo parodymus dėl L. Š. apklausos, pirmose apklausose buvo minėjusi, jog kabinete pati apklausė L. Š., todėl, kad tai įprasta tvarka ir tuo metu ji neprisiminė tiksliai kaip vyko L. Š. apklausos procesas. L. Š. gerai pažinojo kaip žmogų, kuris duoda parodymus, yra anksčiau su juo bendravusi. Liudytoja neabejojo operatyvinių darbuotojų pateikta informacija, juo labiau, kad ta informacija pasitvirtino, ji buvo tyrėja šioje byloje, vedė bylą, ir mano, kad byloje ir be L. Š. parodymų pakako G. kaltės įrodymų. Pas A. G. į tardymo izoliatorių ji buvo atėjusi ir jie kalbėjosi dėl advokato keitimo, o kratos protokolą pildė ne ji ir parašų nerinko. Narkotinės medžiagos sveriamos preliminariai, neužrašant tikslaus kiekio, jie sveria dėl straipsnio dalies patikslinti, nes toliau tas medžiagas veža ekspertizei, kur ir nustatomas tikslus kiekis. Nagrinėjamas atvejis nebuvo išskirtinis, jie dirbo gavę medžiagas kaip įprastai, iki išsiuntimo ekspertizei narkotinės medžiagos buvo užantspauduotos ir saugomos jos darbo kabinete, kurias ji asmeniškai išsiuntė ekspertams. Dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo tik po dviejų savaičių liudytoja parodė, jog į Vilnių narkotinės medžiagos tyrimui siunčiamos ne kiekvieną dieną. Tomis dienomis, kai važiuoja automobilis, jis surenka iš viso komisariato ekspertams reikalingus siuntinius ir išveža į Vilnių vienu automobiliu, šiuo atveju buvo lygiai taip pat.

70Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir liudytojas T. R.. Jis parodė, kad pati informacija dėl nusikalstamų veikų buvo reali, bet dalis informacijos buvo vieno asmens, o kita dalis L. Š.. Kadangi kitas asmuo atsisakė būti įslaptintu liudytoju, visa informacija buvo įforminta L. Š. vardu. Tas kitas asmuo ir suteikė liudytojui informaciją apie G. nusikalstamas veikas, o šią informaciją jis perdavė R. P.. Buvo gauta informacija, kad bus G. veš į Lietuvą narkotines medžiagas, kiek pamena, buvo smulkiau nurodyta kur jas veš, bet tiksliai negali nurodyti. Iš viso buvo du informacijos šaltiniai. Kas buvo kitas šaltinis ir ar tai buvo P. O., liudytojas nenorėjo atsakyti. Tas kitas asmuo liudytojui buvo žinomas iš anksčiau. Pristačius į apeliacinės instancijos teismą liudytoją P. O., jis paaiškino, jog nebuvo apklaustas šioje byloje, nė vieno iš trijų nuteistųjų nepažįsta ir nieko neturi ir nenori parodyti. Todėl šis liudytojas neapklaustas.

71Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog kratoje dalyvavusių policijos pareigūnų liudytojų R. P. ir T. R. parodymais nustatyta, kad jie kratos metu, įmonės „( - )“ patalpose, kur buvo išmontuojamos automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangos, pasisavino dalį rastų narkotinių medžiagų. Kaip minėta, dėl šių liudytojų R. P. ir T. R. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio proceso numeris ( - ), kuriame jie kaltinami tuo, kad nuo 2012 m. vasario 2 d. 23.22 val. iki 2012 m. vasario 3 d. 02.49 val. UAB „( - )“, esančioje ( - ), Šiauliuose, būdami valstybės tarnautojais - Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami turtinės naudos, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, atlikdami ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) procesinius veiksmus, kratos metu automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangose suradę labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – ne mažiau kaip 4800,30 g kanapių (ir jų dalių), 688,48 g kanapių dervos, pasisavino ir neteisėtai įgijo didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 2 kg kanapių (ir jų dalių). Tuo pačiu laikotarpiu, 2012 m. vasario mėn., Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose ( - ), Šiauliuose, R. P. ir T. R., siekdami nuslėpti nusikaltimus, suklastojo tikrą dokumentą – ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagoje parašais patvirtino 2012-02-03 kratos protokole užfiksuotus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ), padangose buvo rasta 17 paketų.

72Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šie duomenys rodo, kad automobilio „( - )“, v/n ( - ), padangose kratos metu galimai buvo rastas didesnis narkotinių medžiagų kiekis paketais, nei nurodytas 2012-02-02/2012-02-03 kratos protokole paketų skaičiumi, kurių svoris nustatytas specialisto tyrimo metu - 2800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos. Šis rastas narkotinių medžiagų kiekis yra nurodytas kratos protokole, jis tikras, realus, patvirtintas rastomis narkotinių medžiagomis natūra. Kaip, kodėl, kokiu būdu dalis narkotinių medžiagų buvo pagrobta, šioje byloje neaptarinėtina, nes tai nėra šios bylos tyrimo dalykas, tačiau pažymėtina, kad vien tai, kad keli pareigūnai, dalyvavę kratoje, galimai elgėsi nusikalstamai, pagrobdami dalį narkotinių medžiagų ir dalis šių medžiagų galimai liko neužfiksuotos kratos protokole, nepateiktos specialistams atlikusiems šių medžiagų cheminį tyrimą, nedaro šio veiksmo atlikimo niekiniu, nes pareigūnui, fiksavusiam kratos eigą ir šios veiksmo rezultatus, nežinant šių duomenų ir nesielgiant nusikalstamai, šis kratos protokolas laikytinas įrodymu, atitinkančiu BPK 20 str. reikalavimams. 2014 m. gegužės 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) R. M. atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo, jam nepadarius šių nusikalstamų veiksmų, ir tai patvirtina teisėtą liudytojo R. M. veikimą pildant minėtą kratos protokolą. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2012-02-02/2012-02-03 kratos protokolas yra tikras dokumentas, jame nurodyti duomenys apie rastų narkotinių medžiagų kiekį šioje byloje yra teisingi. Šią išvadą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis patvirtinti, jog pagal 2012 m. vasario 2 d. Šiaulių ( - )1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. D. nutarimą nuo 2012 m. vasario 2, 23.22 val. iki 2012 m. vasario 3 d., 02.49 val., krata atlikta teisėtai.

73Dar vienas svarbus įrodymas, kuris tik patvirtina A. G. dalyvavimą nusikalstamų veikų daryme yra specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto paketo, laboratorijoje pažymėto Nr. 18 (mėg. Nr. 60), paimto 2012-02-02 automobilio „( - )“, v/n ( - ), kratos metu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. G., genotipu, tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, yra ne didesnė nei 0,00000000002 %. Specialistė J. D. savo pateiktą išvadą patvirtino apklausiama teisiamajame posėdyje. Specialisto išvada nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. G. kontaktavo su paketu, kuriame buvo įpakuotos narkotinės medžiagos, iki jį išimant Lietuvoje iš automobilio padangos.

74A. G. telefone „Nokia 6280“ adresų knygoje rasti telefono numeriai „B.“ +( - ) (V. Z. telefono Nr.), „J.“ +( - ) (J. G. telefono Nr.); telefone „Nokia 1208“ adresų knygoje rasti telefono numeriai „My numbers“ ( - ) (A. G. telefono Nr.), „E.“ +( - ) (E. M. telefono Nr.), „U.“ +( - ) (J. G. telefono Nr.), „V. Z.“ +( - ). Taip pat matyti, kad 2012-02-01/2012-02-02 A. G. bendravo šiuo telefonu su šiais asmenimis, išskyrus V. Z.. Iš 2012-02-03 apžiūros protokolo duomenų matyti, kad iš V. Z. paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame rasta informacija apie tai, kad 2012-01-23, 17.55 val., gauta žinutė iš numerio +( - ), priklausančio A. G. „Ce numeris kur masina is Sanpedro ir zmuogus +( - ) laukiu savaitgali?“; 2012-01-27 gauta žinutė 16.04 val. iš numerio +( - ), priklausančio A. G. „Sveiki nu ar bus vairuotojas ritoi Sanpedre ce diel auto ir zmuogous kur.“; 2012-01-29 gauta žinutė 14.15 val. iš numerio +( - ), priklausančio A. G. „Nu +( - ) ce numeris kur masina ir zmuogus isanijoi laukia“. Liudytojas V. Z. patvirtino, kad į jį kreipėsi asmuo, prisistatęs T., kuris pasakė, kad reikia parvežti iš Ispanijos automobilį ir žmogų, po A. G. skambučio į savo telefoną jis įsivedė pastarojo telefono numerį, ir, kai M. K. nuvažiavo į Ispaniją, paskambino A. G. ir pasakė, kad po dienos ar dviejų paims automobilį, su A. G. derino automobilio parvežimo kainą telefonu. Šie aptarti duomenys patvirtina, kad A. G. rūpinosi J. G. ir automobilio pargabenimu į Lietuvą, ieškojo kas gali parvežti juos, o tai rodo nuteistųjų bendrus veiksmus siekiant bendro tikslo – laikyti bei kontrabandos būdu gabenti narkotines medžiagas į Lietuvą. Tuo tarpu J. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nėra įrodymų apie jo biologinius pėdsakus ant paketų su narkotinėmis medžiagomis ir neva tai pagrindžia nuteistojo nekaltumą, yra nepagrįsti. atkreiptinas dėmesys įvėtai, kad ne kas kitas, o būtent J. G. pats tiesiogiai ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Gabenant jo keistą elgesį patvirtino liudytojas M. K..

75Liudytojas M. K. parodė, kad 2012 m. sausio mėn. pabaigoje jam paskambino V. Z. ir pasakė, kad reikės važiuoti į Ispaniją, reikės iš Ispanijos parvežti automobilį. Jam būnant Ispanijoje, V. Z. atsiuntė žinutę, kad prie Malagos reikės paimti automobilį su žmogumi, atsiuntė telefono numerį. Jis paskambino duotu numeriu, atsiliepė vyriškis, kalbėjo lietuviškai su akcentu, pasakė, kad automobilis yra už Malagos, Esteponos mieste. 2012-01-30 anksti ryte paėmė J. G., šis nurodė, kur yra automobilis, automobilis buvo „( - )“, kurį paėmė iš aikštelės. J. G. ir jo automobilį „( - )“ jis savo vairuojamu automobiliu ant priekabos parvežė į Lietuvą, Šiaulius. Šis liudytojas taip pat parodė, kad Paketai buvo rasti visose keturiose padangose. Su tokiais paketais padangose būtų nesaugu važiuoti, jis pats nevažiuotų. Pagaliau, ir iš paketų nelabai kas liktų, ir padangų neįmanoma būtų pripūsti tiek, kiek reikia. Jis neklausė J. G., kodėl pats nevairuoja to automobilio. Iš Ispanijos dažniausiai jis veždavo beveik naujus automobilius, o šitas automobilis buvo senas, todėl kilo klausimas, kam reikia vežti tokį nelabai vertingą automobilį. Toks automobilis galėtų kainuoti 4–5 tūkst. litų, o pargabenimas kainuoja 650–700 eurų. Vienintelis variantas, kada tas narkotines medžiagas galėjo padėti, tik Ispanijoje iki pakraunant automobilį ant priekabos, kitos galimybės nebuvo. Norint įdėti tuos paketus į ratus, reikėjo ir laiko, ir priemonių, gatvėje to nepadarysi. Nuo tada, kai automobilis buvo pakrautas ant jo vairuojamo „Mercedeso“, iki tada, kai grįžo į Šiaulius, niekas negalėjo įdėti narkotinių medžiagų į ratus. Kad J. G. naktį ėjo tikrinti automobilio, atrodė keista ir nėra taip buvę, nes jis, pavyzdžiui, eidavo patikrinti, kai būdavo arba brangus automobilis, arba jau būdavo surinkti siuntiniai. O šiuo atveju automobilis buvo užrakintas, prie pat namų, o keleivis tikrina – tas atrodė keista. Saugoti savo turtą yra normalu, bet tikrinti tiek kartų – tai atrodė keista. Taigi šios liudytojo nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad J. G. elgėsi keistai, neįprastai tokioje situacijoje bei rodo, kad nuteistasis kažką saugojo, tikrino. Jau vien ta aplinkybė, kad buvo vežamas senas automobilis, kurio pargabenimo kaina sudaro apie pusę jo paties sumos, kelia pagrįstų įtarimų.

76Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pagal galiojančią teisminę praktiką, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis asmuo atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Visi įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno BK 260 straipsnyje numatyto veikos požymio buvimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011 ir kt.). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Gabenimu laikomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvimo vietos pakeitimas, perkeliant ją didesniais atstumais, gabenama gali būti transporto priemone, nešant krepšyje ir panašiai. Byloje nustatyta, kad tiesiogiai narkotines medžiagas automobilio padangose, gabeno J. G., tačiau aktyvūs A. G. veiksmai – vykimas į Ispaniją būtent tuo metu, kai buvo perkamas automobilis, kuriame gabentos narkotinės medžiagos, kontaktas su narkotinių medžiagų paketu, rūpinimasis J. G. ir automobilio su narkotinėmis medžiagomis pargabenimu į Lietuvos Resppubliką, laukimas ir pasitikimas rodo šių asmenų bendrą veiką. A. G. tyčia apėmė narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo suvokimą. Esant bendrininkavimui, nėra būtina, kad kiekvienas iš bendrininkų fiziškai laikytų ir gabentų narkotines medžiagas.

77Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Pagal šių rekomendacijų nuostatas, labai didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: 2500 g kanapių ir jų dalių ir 125 g kanapių dervos. Tuo tarpu automobilio padangose nuteistieji gabeno kanapių dervą, kurios bendroji masė yra 688,48 g bei kanapes ir jų dalis, kurių bendroji masė yra 2800,30 g. Automobilyje rastų narkotinių medžiagų kiekis viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintose rekomendacijose nurodytą labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina, kad A. G. ir J. G. ne tik bendrais bruožais suvokė, tačiau ir tiksliai žinojo ne tik kokias konkrečias narkotines medžiagas jie neteisėtai gabena, bet ir žinojo, kad tų medžiagų kiekis labai didelis.

78Įvertinusi visas šias bylos aplinkybes, surinktus ir išdėstytus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. ir J. G., pagal išankstinį susitarimą veikdami bendrininkų grupe, A. G. ir J. G., veikdami grupe, laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 2800,30 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas teisingai nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

79Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Pagal šio straipsnio antrąją dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas ar šiame straipsnyje nurodytus kitus daiktus. Byloje įrodyta, kad J. G., vykdamas iš Ispanijos Karalystės per Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos respubliką neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas jie buvo paslėpę automobilio padangose. Tik atlikus automobilio kratą ir išmontavus padangas buvo rastos narkotinės medžiagos. Tai užfiksuota kratos protokole (1 t., b. l. 82-94). Akivaizdu, kad nuteistieji žinojo, jog veža narkotines medžiagas, todėl jas ir slėpė automobilio padangose.

80Apibendrindama kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje daug sumaišties sukėlė liudytojų pareigūnų galimai nusikalstami veiksmai, kurie lietė ir šioje byloje nuteistus asmenis ir jų padarytas nusikalstamas veikas. Kita vertus, pareigūnų galimai padarytos nusikalstamos veikos nedaro įtakos nei narkotinių medžiagų radimo vietoms, specialistų nustatytiems narkotinių medžiagų kiekiams, nei pačių nuteistųjų sąmoningoms veikoms. Pareigūnų galimai nusikalstami veiksmai negali turėti įtakos asmenų, kurių nusikalstamos veikos įrodytos visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, baudžiamajai atsakomybei. Ir to negalima laikyti kaltų asmenų baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe, priešingai nei nurodo nuteistasis K. B.. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas gavus operatyvinę informaciją, kuri pilnai pasitvirtino, nusikalstamos veikos iš tiesų padarytos ir jas padarę asmenys yra nustatyti.

81Skirdamas bausmes visiems trims nuteistiesiems, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str., kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

82Nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su jų teismo nustatyta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Nurodo, kad nėra duomenų apie jų išankstinį susitarimą. Šie gynėjo apeliacinių skundų argumentai taip pat atmetami.

83BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013).

84Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Byloje nustatyta ir jau aptartomis aplinkybėmis įrodyta, kad automobilis, kurio padangose buvo paslėptos narkotinės medžiagos, buvo nupirktas 2012 m. sausio 25 d. J. G. vardu Ispanijos Karalystėje. Būtent tą dieną A. G. taip pat buvo Ispanijoje (nustatyta, kad jis lankėsi Ispanijoje 2012 m. sausio 23-27 dienomis), ir nors pats A. G. neigė susitikęs su tėvu, tačiau J. G. parodė, kad A. G. pas jį Ispanijoje svečiavosi, tik nurodė, kad anksčiau nei nustatyta jau pirmiau aptartais bylos objektyviais duomenimis (bilietų užsakymu, operatoriaus SMS žinutėmis). Ant vieno iš narkotinių medžiagų paketo rastas A. G. biologinis pėdsakas, tai vėlgi patvirtina jo tiesioginį kontaktą su narkotinėmis medžiagomis. J. G. ir automobilio pargabenimu į Lietuvos Respubliką taip pat rūpinosi A. G., ieškojo kas galėtų pargabenti, kelionės metu domėjosi kelione, J. G. su automobiliu atvykus į Lietuvą, ten jį pasitiko ir toliau organizavo automobilio su narkotinėmis medžiagomis gabenimą sodus, kur gyvena jo motina. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji veikė bendrai, jų veiksmai buvo suderinti suvokiant bendrą sumanymą ir kiekvienam savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo, juos vienijo bendras tikslas – slepiant atgabenti į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų

85Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias arba kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Tai reiškia, kad sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo priimamas tik tuo atveju, kai faktinės aplinkybės byloja apie realizuotų nusikalstamų veiksmų ir paties nuteistojo didesnį pavojingumą. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji aktyviai realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis, buvo tiesiogiai suinteresuoti laikyti ir gabenti narkotines medžiagas ir be jų abiejų atliktų veiksmų šių nusikaltimų sudėčių realizavimas būtų iš esmės pasunkintas. Teismas pagrįstai pripažino A. G. ir J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

86Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nedirba, yra teistas už sunkaus nusikaltimo – narkotinių medžiagų platinimą - padarymą, teistumas neišnykęs. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas paskyrė A. G. bausmes, atitinkančias sankcijų vidurkius – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą 6 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą 12 metų ir 6 mėnesiams. Teismas paskirtas bausmes teisingai subendrino apėmimo būdu. Teismo paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, nėra aiškiai per griežtos ir atitinka bausmės paskirtį, todėl jų švelninti pagrindo nėra.

87Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. G. padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, dirba, yra neteistas. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas paskyrė J. G. bausmes, mažesnes už sankcijų vidurkius – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą 5 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą 11 metų ir 6 mėnesiams. Teismas paskirtas bausmes teisingai subendrino apėmimo būdu. Teismo paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, nėra aiškiai per griežtos ir atitinka bausmės paskirtį, todėl jų švelninti pagrindo nėra.

88Skirdamas bausmę K. B., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino, jog K. B. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, dirba, yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas paskyrė K. B., bausmę, atitinkančią BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį – 9 metus laisvės atėmimo (sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų). Ši bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl jos švelninti pagrindo nėra.

89Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde taip pat dar nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jis ikiteisminio tyrimo metu buvo daugiau kaip metus suimtas, nors jokių faktinių duomenų, kuriais būtų pagrįsta jo kaltė, nebuvo surinkta, tokių duomenų nenurodė ir teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, dėl ko buvo pažeisti BPK 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti nutarties turiniui reikalavimai (šie visi pažeidimai yra nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuomet jis buvo paleistas iš suėmimo). Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Iš tiesų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs tuo metu kaltinamojo K. B. gynėjo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, 2013 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutartį, skundą patenkino, apygardos teismo nutartį panaikino ir K. B. iš suėmimo paleido. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog K. B. bando suklaidinti teismą, nurodydamas, jog panaikindamas jam suėmimą, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad jokių faktinių duomenų, kuriais būtų pagrįsta jo kaltė, nebuvo surinkta. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip nėra nurodyta, o atkreiptas dėmesys į tai, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimą, minėtų duomenų nutartyje nenurodė, nors to reikalauja įstatymas. Suėmimas buvo panaikintas nurodžius, kad nenustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

90Taip pat apeliantas tvirtina, kad buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, nes teisėja 2013 m. balandžio 25 d. papildomai apklausė liudytoją Nr. 7 dalyvaujant tik prokurorei. Duomenų, kad apie šią apklausą būtų pranešta kaltinamiesiems ir jų gynėjams, nėra. Šios aplinkybės Lietuvos apeliaciniam teismui leido suabejoti teismo šališkumu. Dėl to nagrinėjant šią bylą dėl to buvo nušalinta pirmoji Šiaulių apygardos teismo teisėja bei prokurorė. Nuteistasis K. B. yra įsitikinęs, kad dėl to yra pagrindas abejoti ir tuo, ar Šiaulių apygardos teismas iš viso gali objektyviai išnagrinėti šią bylą, juolab, kad nors teisėja ir buvo nušalinta ir bylą nagrinėjo jau kitas teisėjas, pažeidimai daromi ir toliau. Šį savo teiginį nuteistasis grindžia (teismas, priėmęs nuosprendį, paskyrė jam kardomąsias priemones nenurodydamas jokių jo kaltės įrodymų, nors dėl to jau buvo pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas). Kolegija šių apeliacinio skundų argumentų negali laikyti kaip verčiančius abejoti priimto nuosprendžio teisingumu ar teisėtumu, kadangi, jau kaip nurodo ir pats K. B., minėta teisėja buvo nušalinta, o įslaptintas liudytojas L. Š. buvo apklaustas 2013 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo visi trys nuteistieji. Ir, kaip jau minėta, būtent šiais liudytojo parodymais teismas grindė skundžiamą nuosprendį. Kitas nuteistojo teiginys – kad teismas jam paskyrė kardomąją priemonę, priimdamas nuosprendį bei nenurodęs jokių jo kaltės įrodymų, visiškai nepagrįstas, deklaratyvus ir niekuo neparemtas. Priešingai, teisėjų kolegija jau pasisakė apie tai, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino K. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu teismą, kuris priima nuosprendį, BPK 307 straipsnis įpareigoja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimą dėl kardomosios priemonės. Tas pats pasakytina ir dėl kitų nuteistųjų – A. G. gynėjo ir J. G. gynėjo apeliacinių skundų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neva neteisėtai paskyrė suėmimą nuteistiesiems. Be to, kas jau minėta dėl šio klausimo, pažymėtina, jog teismas priėmė būtent apkaltinamąjį nuosprendį ir tai jam leido svarstyti dėl nuteistiesiems paskirtinų kardomųjų priemonių keitimo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu.

91Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo K. B. ir nuteistųjų A. G. bei J. G. gynėjo apeliaciniai skundai nepagrįsti, visos skunduose minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistųjų veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos. Keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

92Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

93nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. G. (A. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės... 4. J. G. (J. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės... 7. Šiaulių apygardos teisme, prie baudžiamosios bylos saugomi: automobilio „(... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami... 10. Be to, A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad pagal išankstinį susitarimą,... 11. K. B. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto... 12. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos... 13. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK... 14. Apelianto nuomone, jo paties parodymai taip pat teismo buvo netinkamai... 15. Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su liudytojų A. B., V. J. įvertinimu.... 16. Teismas, apelianto įsitikinimu, taip pat neteisingai įvertino ir liudytojo G.... 17. Apeliantas skunde prašo įvertinti ir tai, kad jokių duomenų nei apie jo... 18. Dėl viso tai, kas buvo pirmiau išdėstyta, apelianto įsitikinamu, jis... 19. Apelianto įsitikinimu, teismas be to, kad dėl jau jo aptartų aplinkybių... 20. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas A. Koskus apeliaciniame skunde prašo... 21. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl A. G. nuteisimo pagal... 22. Apelianto nuomone, A. G. negalėjo būti nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3... 23. Be to, kad apeliantas nesutinka su įrodymų įvertinimu, apeliaciniame skunde... 24. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas, paskirdamas nuosprendžiu A.... 25. Nuteistojo J. G. gynėjas advokatas A. Koskus apeliaciniame skunde prašo... 26. Apeliantas, ginčydamas dėl J. G. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, skunde... 27. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 28. Nuteistojo K. B., nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus... 29. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 30. Pirmiausia kolegija pasisako dėl BPK pažeidimų. Iš apeliacinių skundų... 31. Taip pat jie kaltinami tuo, kad 2012 m. vasario 5 d., nuo 20.45 val. iki 22... 32. Taigi iš tiesų pareigūnų liudytojų R. P. ir T. R. veikos, kurių padarymu... 33. Nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjas tvirtina, kad teismas, priimdamas... 34. Taip pat nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjas tvirtina, kad teismas rėmėsi... 35. Apie kitus apeliacinių skundų argumentus kolegija pasisako atskirai dėl K.... 36. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde ginčija surinktų įrodymų... 37. Byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad K. B. nuo... 38. Nuteistasis K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo namuose rastos... 39. Iš 2012 m. vasario 5 d. kratos protokolo matyti, kad nustatyta, jog K. B.... 40. Taigi kaip minėta, K. B. namuose buvo rasta dėžė su dviem gelsvos spalvos... 41. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad kanapėse ir jų dalyse, rastose... 42. Liudytoja D. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad narkotinės... 43. Liudytojas R. P. parodė, jog informaciją apie K. B. namuose laikomas... 44. K. B. ne kartą ėmė narkotines medžiagas. L. Š. pranešė, kad K. B.... 45. K. B., galimai, nusivežė tas narkotines medžiagas pas save. Jis (liudytojas)... 46. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. daug dėmesio skiria L. Š. parodymams,... 47. Iš prie bylos prijungto kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje (teisminio... 48. 2012 m. sausio mėn. Šiauliuose T. R., būdamas valstybės tarnautojas -... 49. Vėliau, 2012 m. vasario mėn., Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose... 50. Vėliau, 2012-11-29 apie 11.30 val., Šiaulių apskrities VPK patalpose,... 51. Įvertinęs šiuos išdėstytus duomenis, pirmosios instancijos teismas... 52. Nuteistasis K. B., bandydamas sumenkinti L. Š. duotus parodymus, skunde... 53. Papildomos apklausos metu liudytoja A. B. parodė, kad ankstesniame posėdyje... 54. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją V. J.. Ji parodė, kad tą... 55. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šių liudytojų... 56. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl liudytojos... 57. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. ginčija ir minėtų pokalbių... 58. Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog K. B.... 59. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai... 60. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad turėjo būti... 61. Taigi įvertinusi visas išdėstytas ir išanalizuotas aplinkybes, teisėjų... 62. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistųjų A. G. bei J. G. gynėjo advokato A.... 63. Abu nuteistieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė.... 64. Tokie nuteistųjų parodymai yra paneigti byloje surinktų ir išanalizuotų... 65. Dar vienas svarbus dokumentas – 2012 m. kovo 27 d. apžiūros protokolas, iš... 66. Iš 2012-02-02/2012-02-03 kratos protokolo matyti, kad jame užfiksuoti... 67. Iš 2012-02-10 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad paketuose Nr. ( - )... 68. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad kratos protokolas surašytas ant 4... 69. Liudytoja D. D. parodė, kad ji atliko šios bylos ikiteisminį tyrimą.... 70. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir liudytojas T. R.. Jis... 71. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog kratoje... 72. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šie... 73. Dar vienas svarbus įrodymas, kuris tik patvirtina A. G. dalyvavimą... 74. A. G. telefone „Nokia 6280“ adresų knygoje rasti telefono numeriai... 75. Liudytojas M. K. parodė, kad 2012 m. sausio mėn. pabaigoje jam paskambino V.... 76. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma esant kaltininko... 77. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.... 78. Įvertinusi visas šias bylos aplinkybes, surinktus ir išdėstytus įrodymus,... 79. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas... 80. Apibendrindama kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje daug sumaišties... 81. Skirdamas bausmes visiems trims nuteistiesiems, teismas atsižvelgė į visas... 82. Nuteistųjų A. G. ir J. G. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su jų... 83. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką... 84. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys,... 85. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl... 86. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgė į tai,... 87. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgė į tai,... 88. Skirdamas bausmę K. B., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę... 89. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde taip pat dar nurodo, jog ikiteisminio... 90. Taip pat apeliantas tvirtina, kad buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje... 91. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad... 92. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 93. nuteistojo K. B., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir J. G....