Byla 2-1521-878/2014
Dėl skolos priteisimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. S. 150,00 Lt negrąžinto kredito, 15,00 Lt palūkanų, 90,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 18 d. su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteikė 150,00 Lt dydžio kreditą 1 mėnesiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti 120,00 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas kredito negrąžino, palūkanų nesumokėjo, todėl iš jo priteistina 150,00 Lt negrąžinto kredito ir 15,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 18 d. iki 2011 m. liepos 18 d. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl iš atsakovo turėtų būti priteisti delspinigiai už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. (t.y. už 1211 d.), iš viso – 90,83 Lt. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškinyje ieškovė išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus grindžia Vartojimo kredito sutartimi Nr. ( - ).

4Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui asmeniškai įteikti 2014 m. lapkričio 24 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2014 m. gruodžio 8 d. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis). Atsakovas L. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

7Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8Ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2011 m. birželio 18 d. su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovui suteikė 150,00 Lt dydžio kreditą 1 mėnesiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti 120,00 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau 150,00 Lt kredito negrąžino, 15,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 18 d. iki 2011 m. liepos 18 d. nesumokėjo. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad skola ir palūkanos sumokėtos, šios sumos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

9Ieškovė taip pat prašo priteisti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. (t.y. už 1211 d.), iš viso – 90,83 Lt. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

10Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo kaip silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nustačius, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, jam, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sudarytos sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005) sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Be to, kreditoriaus arba nukentėjusiojo asmens kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Nukentėjusysis privalo įmanomai stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti. Atsakovui įrodžius, kad ieškovas pats savo nerūpestingumu, aplaidumu sudaro sąlygas žalai padidėti, teismas atleidžia atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba atitinkamai sumažina išieškomų nuostolių dydį.

11Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 0,05 procento dydžio delspinigius atsakovui skaičiuoja nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d., tai yra už 1211dienų. Atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei nevykdo jau trejus metus. Byloje nėra duomenų, kodėl ieškovė daugiau nei trejus metus delsė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ir išieškoti skolą, todėl laikytina, kad ieškovė, daugiau nei trejus metus delsusi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nesilaikė pareigos stengtis išvengti nuostolių arba įmanomai neleisti jiems padidėti, pati savo nerūpestingumu, aplaidumu sudarė sąlygas žalai padidėti, todėl išieškomų delspinigių dydis atitinkamai sumažintinas. Be to, ieškovės apskaičiuoti 90,83 Lt dydžio delspinigiai sudaro 60 procentų pagrindinės skolos sumos, todėl prašomi priteisti delspinigiai vertintini kaip aiškiai per dideli. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovei iš atsakovo priteistinų delspinigių suma mažintina, nes netesybos yra nepagrįstai didelės, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams, be to, be to, ieškovė pati savo nerūpestingumu, aplaidumu sudarė sąlygas žalai padidėti. Taigi, teismo paskaičiavimu, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) ieškovei priteistina 13,50 Lt delspinigių suma (apskaičiuota nuo 150,00 Lt sumos, skaičiuojant 0,05 procento dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį), tai yra delspinigiai už paskutinius šešis pradelstus atsiskaityti mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.258 straipsnis, 6.259 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis). Tokia delspinigių suma yra pakankama ir atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

12Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

13Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, laikytina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 69,77 proc. Už ieškinį, kurio suma 255,83 Lt, ieškovė sumokėjo žyminį mokestį – 54,00 Lt, iš atsakovo priteista suma - 178,50 Lt, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 37,68 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

15Ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas ( - ) 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) (43,44 Eur) negrąžinto kredito, 15,00 Lt (penkiolika litų 00 ct) (4,34 Eur) palūkanų, 13,50 Lt (trylika litų 50 ct) (3,91 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,68 Lt (trisdešimt septynis litus 68 ct) (10,91 Eur) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, Žemaitės g. 21, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita ( - ).

17Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

18Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies reikalavimus, ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Ieškovas sprendimą per 30 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai