Byla 1-196-1020/2016

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Darijai Bočekovai, Daivai Kokštaitei ir Agnei Pancerovaitei, dalyvaujant prokurorei L. F., kaltinamajam L. I. ir jo gynėjai advokatei V. B., kaltinamajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, nukentėjusiajam V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2L. I., gim. 1994 m. gegužės 15 d., Trakų m., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Technikumo g. 9 - 4, Aukštadvaryje, Trakų r., vidurinio išsilavinimo, mokinasi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, vedęs ir turi mažametį vaiką, dirba pagal verslo liudijimą, neteistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

3T. J., gimęs 1989 m. spalio 30 d., Elektrėnuose, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Bališkių g. 28, Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, turi du mažamečius vaikus, nedirba, 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda), baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5L. I. ir T. J., 2015 m. balandžio 27 d., apie 21 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, L. I. vairuojamu automobiliu Audi A6, valst. Nr. ( - ) atvažiavo prie V. S. namo, esančio Mokyklos g. 8, Vaickūniškių k., Onuškio sen., Trakų r., ir, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos ir panaudodami fizinę bei psichinę prievartą, t. y. L. I., bei asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, stovint šalia, o T. J. papurškus ašarinėmis dujomis nukentėjusiajam V. S. į akis ir sudavus jam ne mažiau kaip 4 smūgius lazda į kojas, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. dešinės akies junginės lengvą nudegimą bei poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir abiejų pakinklių srityje, po to asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, paėmus įvykio vietoje buvusias sodo žirkles ir grasinant jomis nukirpti V. S. pirštus, jeigu jis neatleis L. I. nuo skolos, savavališkai vykdė nukentėjusiojo V. S. ginčijamą, bet nerealizuotą L. I. teisę ir padarė didelės žalos V. S. teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais veiksmais L. I. ir T. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą, BK 294 straipsnio 2 dalyje.

6Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. I. savo kaltę pripažino ir dėl jam inkrimuojamų veikų nurodė, kad po to, kai įsigijo iš nukentėjusiojo V. S. automobilį ir liko jam skolingas 2 000 litų, dėl pastebėtų automobilio gedimų nutarė negražinti V. S. likusios nesumokėtų pinigų dalies. Kai nukentėjusysis, kartu su kitais asmenimis, atvyko pas jį į namus, ir tuo metu dar tik būsimai žmonai, t. y. K. I., pasakė apie jo skolą bei išvykdami pagrasino, jog negražinus skolos, vestuvių jis nesulauks, paskambino savo žmonos broliui T. J. ir susitarė, jog atvažiuos pastarojo pasiimti kaip apsaugos ir važiuos aiškintis su nukentėjusiuoju dėl jam reiškiamų pretenzijų. Atvykus pas nukentėjusįjį, T. J. papurškė dujomis, mušė nukentėjusįjį medine lazda, o kartu buvęs S. V. grasino nukirpti pirštus. Jis pats pasikalbėti su nukentėjusiuoju net nespėjo. Prieš išvažiuojant iš nukentėjusiojo kiemo, S. V. paėmė kieme buvusį kanistrą su dyzelinu, kurį vėliau kartu supylė į jo automobilio baką.

7Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir dėl jam inkriminuojamos veikos nurodė, kad po to, kai jam paskambino jo sesuo K. I. ir informavo apie pas ją atvykusius žmones, L. I. skolas ir grasinimus, jam paskambino L. I., su kuriuo susitarė kartu nuvažiuoti išsiaiškinti su grasinusiais žmonėmis. Jam svarbiausia buvo ne L. I. skola, o grasinimai besilaukiančiai seseriai. Nuvažiavus pas V. S., jis iškart papurškė jam į akis dujomis, taip pat vieną kartą sudavė su pakeliui rastu mediniu pagaliu per kojas, po ko jis nukrito. Jokių pokalbių su nukentėjusiuoju nebuvo, paimtą kanistrą su dyzeliniu kuru pamatė tik mašinoje, kai jau buvo išvažiavę.

8L. I. ir T. J. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta šiais teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais duomenimis:

9- nukentėjusiojo V. S. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7- 10 lapai; garso įrašas: 1 val. 2 min. 30 sek. – 1 val. 40 min.; 2016 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas 1 lapas; garso įrašas: 8 min. 30 sek. – 15 min. 00 sek.);

10- liudytojo V. K. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 - 4 lapai; garso įrašas: 23 min. 52 sek. – 46 min. 15 sek.),

11- liudytojo D. D. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 4- 5 lapai; garso įrašas: 47 min. 11 sek. – 1 val. 2 min. 52 sek.);

12- liudytojos S. Š. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 lapas; garso įrašas: 47 min. 11 sek. – 1 val. 2 min. 52 sek.);

13- liudytojo J. J. (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 - 7 lapai; garso įrašas: 1 val. 17 min. 00 sek. – 1 val. 25 min. 50 sek.);

14- liudytojos V. K. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7 lapas; garso įrašas: 1 val. 26 min. 07 sek. – 1 val. 39min. 22 sek.);

15- liudytojo S. S. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas; garso įrašas: 1 val. 41 min. 25 sek. – 1 val. 53 min. 53 sek.);

16- liudytojo G. Ž. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 1- 2 lapai; garso įrašas: 8 min. 55 sek. – 21 min. 00 sek.);

17- kaltinamojo L. I. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 - 5 lapai; garso įrašas: 16 min. 07 sek. – 44 min. 59 sek.),

18- kaltinamojo T. J. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 - 7 lapai; garso įrašas: 45 min. 30 sek. – 59 min. 20 sek.);

19- valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G. 2609/15(01) (t. 1 b. l. 30-31);

20- kitais byloje esančiais dokumentais.

21Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais, konstatuotina, kad kaltinamieji L. I. ir T. J. savavaldžiavo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, reikalaudami atleisti L. I. nuo likusios skolos už V. S. jam parduotą automobilį.

22Iš nukentėjusiojo V. S., kaltinamojo L. I. ir byloje esančios jų pačių pasirašytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties (t. 1 b.l. 21) matyti, kad 2014 m. liepos 8 d. nukentėjusysis V. S. pardavė kaltinamajam L. I. automobilį Audi A6. Šioje sutartyje parduodamos transporto priemonės būklė niekaip nebuvo aptarta ir sutartyje nebuvo jokių nuostatų apie automobilio kokybę ar esančius akivaizdžius ar paslėptus trūkumus.

23Iš kaltinamojo L. I. ir liudytojo G. Ž. parodymų matyti, kad L. I. įsigytas automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Jis turėjo ne tik akivaizdžių, bet ir vizualiai nematomų gedimų. Kaltinamasis L. I. teigė, kad už automobilį sumokėjo 800 litų ir liko nukentėjusiajam skolingas dar 2 000 litų. Jis žinojo, kad reikia atlikti automobilio techninę apžiūrą, važiuodamas jautė, kad ne viskas veikia taip, kaip turi veikti, tačiau dalies gedimų vizualiai nematė: „su stabdžiais buvo negerai, amortizatoriai galiniai, šarnyrai, elektros laidai supjaustyti“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 lapas). Pasak liudytojo G. Ž., kuris netrukus įsigijo šį automobilį iš kaltinamojo L. I.: „Pagrindinės automobilio problemos buvo elektros instaliacija, šviesos, stabdžiai, keičiau kaladėles, padangas. Padangas tai iš karto mačiau, kad reikės keisti, galinius žibintus taip pat, o pavažiavus daugiau bėdų išlindo“ (2016m. kovo 16d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 lapas). Teismo posėdyje apklaustas V. S. teigė, kad L. I. „matė, ką perka, pasakiau jam, kad greitai baigsis technikinė. <...> Tuo metu, kai pardaviau automobilį apie automobilio gedimus tiksliai nekalbėjome, bet jam sakiau, kad tuoj baigsis techninė apžiūra ir kad reikės patvarkyti. Apie gedimus jokius nesikalbėjom. <...> Linas man sakė, kad negražins pinigų dėl automobilio techninių gedimų. Aš Linui sakiau, kad matei, ką perki, ir kainos nemažinau, todėl turi sumokėti tai, ką sutarėm.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas).

24Iš aptartų duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. I. buvo susiklostę turtiniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl nesumokėtos automobilio kainos dalies grąžinimo po anksčiau nepastebėtų automobilio trūkumų paaiškėjimo.

252014 m. liepos 8 d., kai buvo pasirašyta minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartis, teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo pačioje sutartyje numatyti ir aptarti parduodamos transporto priemonės būklę ir gedimus. Toks reikalavimas atsirado tik vėliau, tačiau nepaisant to teisės aktai ir tuo metu numatė pirkėjo teisių apsaugos garantijas dėl įsigyjamos prekės kokybės.

262015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.73 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.431-1 straipsniu įstatymo Nr. XII-1851 2 straipsnio pakeitimo įstatymas ir reikalavimas, numatantis pardavėjo pareigą pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta įsigaliojo 2015 m. spalio 20 d. Dar vėliau, t. y. 2015 m. lapkričio 1d. įsigaliojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“, kuriuose, kartu su kitais duomenimis, detalizuota automobilio pardavėjo pareiga nurodyti pirkėjui informaciją apie šiuos trūkumus: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

27Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad nors minėtos pirkimo pardavimo sutarties sąlygos nebuvo numatytos, pirkėjo teisė žinoti automobilio trūkumus ir įsigyti kokybišką daiktą įstatymu visgi buvo ginamos. 2014 m. liepos 8 d., kai buvo pasirašyta byloje aptariama automobilio pirkimo pardavimo sutartis, galiojo CK 6.333 straipsnio nuostatos, numatančios, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pasirašant aptariamą automobilio pirkimo pardavimo sutartį, galiojo ir CK 6.334 straipsnis, numatantis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisę reikalauti pardavėjo sumažinti pirkimo kainą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.

28Aptarto teisinio reguliavimo kontekste nukentėjusiojo V. S. teisme nurodyti teiginiai „Linas man sakė, kad negražins pinigų dėl automobilio techninių gedimų. Aš Linui sakiau, kad matei, ką perki, ir kainos nemažinau, todėl turi sumokėti tai, ką sutarėm.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas), įgyja itin svarbią reikšmę ir liudija apie kaltinamojo teisę reikalauti sumažinti įsigyto automobilio kainą, nors ji nukentėjusiojo ir buvo ginčijama. Tai paneigia kaltinamajame akte inkriminuojamą aplinkybę, kad kaltinamasis L. I. neturėjo apskritai jokio teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo V. S. sumažinti nesumokėtą įsigyto automobilinio kainą arba atitinkamai panaikinti jo skolą.

29Taigi iš jau nurodytų bylos aplinkybių matyti, kad tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo L. I. buvo susiklostę turtiniai santykiai ir kilęs ginčas: nukentėjusysis reikalavo sumokėti įsigyto automobilio kainą, o kaltinamasis šios kainos dėl paaiškėjusių automobilio gedimų nemokėjo.

30Esant šiai situacijai, 2015 m. balandžio 27 d., nukentėjusysis, kartu su liudytoja S. Š., kurios šeimai kaltinamasis L. I. taip pat buvo skolingas, jos sūnumi, nepilnamečiu liudytoju J. J. ir liudytoju V. K. atvykę pas kaltinamąjį L. I. prie namų, kalbėjosi su būsima kaltinamojo sutuoktine apie L. I. skolas. Apie tai teismo posėdyje nuosekliai nurodė nukentėjusysis V. S., liudytojai S. Š., V. K. ir J. J.. Nors byloje nėra aiškiai ir neabejotinai nustatyta, kuo baigėsi šis nukentėjusiojo ir liudytojų pokalbis su kaltinamojo L. I. būsima sutuoktine, akivaizdu, kad šis atvykimas peraugo į vėliau kilusį konfliktą, nes K. I. telefonu informavo apie minėtų asmenų atvykimą tiek savo būsimą vyrą kaltinamąjį L. I., tiek savo brolį, kaltinamąjį T. J.. Tai matyti iš šioje dalyje nuoseklių kaltinamųjų parodymų teisme, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Iš jų parodymų taip pat matyti, kad kaltinamasis L. I., po K. I. skambučio paskambino kaltinamajam T. J. ir paprašė kartu nuvažiuoti išsiaiškinti santykius su jo ieškojusiais asmenimis. Kaltinamasis L. I. teisme teigė, kad T. J. pagalbos prašė tikėdamasis jo apsaugos ir T. J. dėl to sutiko (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 lapas).

31Iš teismo posėdžio metu duotų kaltinamųjų, liudytojo D. D. ir liudytojos V. K. parodymų neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, prieš atvykdami pas nukentėjusįjį V. S., buvo sustoję liudytojo D. D. ir jo sesers V. K. kieme. Iš automobilio išlipęs kaltinamasis T. J. turėjo rankoje lazdą ir norėjo suduoti D. D., tačiau pastarąjį sustabdė kaltinamasis L. I.. Liudytojas D. D. teisme teigė, kad „lazdą turėjo salėje esantis kitas kaltinamasis (parodė į kaltinamąjį T. J.), jie priėjo prie manęs, vienas pradėjo grasinti, o šis asmuo norėjo užsimoti ir trenkti man, bet Linas priėjo prie jo ir pasakė, kad nereikia, nes čia savas ir jie tada sėdo į mašiną ir išvažiavo. <...> Jančevskis man nieko nesakė, tik ranka užsimojo su lazda. Linas tik priėjo prie jo, pasakė „nereikia, savas, važiuojam toliau“, tada jie pasisuko ir nuėjo prie mašinos.“ (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. K. (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7 lapas), iš esmės tokius pat parodymus dar iki minėtų liudytojų apklausos davė ir patys kaltinamieji (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas).

32Teismas pastebi, kad šios aplinkybės, nors ir nesudaro savarankiško kaltinimo, yra svarbios vertinant kaltinamųjų veiksmų subjektyviąją pusę tolesnių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu kontekste. Iš jų matyti, kad dar iki atvykstant pas nukentėjusįjį kaltinamieji turėjo aiškiai vieningą tyčią vartoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nes kaltinamasis jau tuo metu turėjo su savimi lazdą ir norėjo pulti jam nepažįstamą liudytoją D. D., o kaltinamasis L. I. aiškiai tam pritarė, nes sustabdė T. J. ne dėl to, kad smurtas jam buvo nepriimtina santykių aiškinimosi forma, o dėl to, kad tai buvo ne tas asmuo, kurio atžvilgiu reikėjo vartoti smurtą.

33Iš teisme apklaustų nukentėjusiojo V. S., jo tėvo, liudytojo S. S. ir liudytojo V. K. parodymų, taip pat kaltinamųjų L. I. ir T. J. parodymų nustatyta, kad kaltinamiesiems atvykus į nukentėjusiojo namo kiemą, iš automobilio išlipęs T. J. iškart papurškė dujomis V. S. į akis bei sudavė turėta lazda nukentėjusiajam per kojas, o kaltinamasis L. I. tuo metu stovėjo nuošalyje. Šias aplinkybes iš esmės vienodai nurodė visi įvykio dalyviai ir dėl to ginčo byloje nėra.

34Kaltinamasis T. J. teigė, kad nukentėjusiajam per kojas sudavė vieną kartą (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 lapas), tačiau nukentėjusysis nurodė, kad buvo suduota į „vieną koją tris kartus, o į kitą vieną kartą“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas). Kaltinamasis L. I. teisme minėjo apie kaltinamojo T. J. suduotus 2 - 3 smūgius (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3 lapas). Šių parodymų kontekste teismui jokių abejonių nekelia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G. 2609/15(01), kurioje nustatyta, kad poodinės kraujosruvos kojose galėjo būti padarytos sudavus keturis smūgius kietu buku daiktu (t. 1 b. l. 36-43).

35Nurodyta specialisto išvada nustatytas ir nukentėjusiojo dešinės akies junginės nudegimas, kuris galėjo susiformuoti papurškus ašarinėmis dujomis.

36Taigi tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo ir specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis T. J. papurškė ašarinėmis dujomis į akis nukentėjusiajam V. S. ir sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius lazda į kojas. Kaltinime nurodytų aplinkybių, kad T. J. sudavė nukentėjusiajam net 6 smūgius į kojas, ir kad šie smūgiai buvo suduoti būtent beisbolo, o ne paprasta medine lazda, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Beisbolo lazdos panaudojimo aplinkybė byloje buvo grindžiama nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau apklausiami teisme šie asmenys dėl to nebuvo tvirti ir skirtingai aiškino lazdų išvaizdą. Beisbolo lazdos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos, be to, beisbolo lazdos panaudojimo faktą kategoriškai neigė kaltinamieji, kurie pripažino turėję pakeliui surastus medinius pagalius. Šios aplinkybės niekaip nekeičia ir nemenkina kaltinamųjų atsakomybės už neteisėtus veiksmus, todėl meluoti ir neigti šią aplinkybę kaltinamiesiems nėra prasmės. Teismas negali teismo sprendimo grįsti prielaidomis ir abejonėmis, todėl beisbolo lazdos panaudojimo aplinkybė šalinama, neabejotinai nustačius lazdos panaudojimo aplinkybę.

37Iš teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų V. K. parodymų teismas nustatė ir tai, kad vartojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pripažinti, jog jis neskolingas kaltinamajam L. I.. Nukentėjusysis apie šias aplinkybės nurodė: „Aš tik išėjau ir iškart <...> dujų į akis papurškė, paskui smūgiai per blauzdas. Liepė klauptis ant kelių ir atsiprašyti Lino, ir pasakyti, kad jis man nieko neskolingas. Grasino, kad nukirps pirštus jei neatsiprašysiu, bet pasakiau, kad nekirptų, aš neatsiprašinėsiu.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7 lapas). Tokius nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina liudytojo V. K. parodymai, kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad girdėjo kai nukentėjusiajam buvo liepiama sakyt žodžius „aš tau neskolingas“, „su sodo žirklėmis grasino pirštus nukirpti, jeigu Vytas nepasakys Linui, kad šis jam pinigų neskolingas“ (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3, 4 lapai). Netikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, šias aplinkybės iš dalies patvirtinta ir pačių kaltinamųjų parodymai. Antai kaltinamasis L. I. teisme teigė, kad „Sergejus jomis, t. y. genėjimo žirklėmis, grasino, kad nukirps pirštus, jei neatleis manęs nuo 2 000 litų skolos” (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 4 lapas). Kad kaltinamasis T. J. vartojo smurtą, taip pat žinodamas apie skolą ir siekdamas ją panaikinti, patvirtina ir jo parodymai apie tai, kad jam svarbiausia buvo ne skola, o sesers sunervinimas (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 lapas).

38Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad fizinis smurtas (papurškimas dujomis ir smūgiai lazda) bei psichinė prievarta (grasinimai nukirpti pirštus, liepimas klauptis ir vertimas atsiprašyti) buvo naudojami siekiant išspręsti ir pabaigti šiame nuosprendyje jau aptartą turtinį ginčą ir nutraukti nukentėjusiojo keliamas pretenzijas kaltinamajam L. I. dėl susidariusios skolos. Kaltinamojo T. J. teiginiai, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis vyko pas nukentėjusįjį V. S. buvo grasinimai jo seseriai, nepaneigia jo paties pripažinto veikimo L. I. naudai dėl jo skolos nukentėjusiajam, apie kurią kaltinamasis L. I. jam pasakojo pradžioje telefonu, o vėliau ir važiuojant pas nukentėjusiuosius.

39Nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir negali būti kvalifikuojamos kaip ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas turto prievartavimas.

40BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtį – savavaldžiavimą panaudojant fizinę ar psichinę prievartą.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų atribojimo. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Esminis atribojimo kriterijus yra tai ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti juridinį pagrindą, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-432/2009). Be to, esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į kito asmens turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-504-139/2015).

42Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis), būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Atskiriant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-432/2009).

43Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tarp L. I. ir V. S. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas, kurio metu nukentėjusysis reikalavo sumokėti įsigyto automobilio kainą, o kaltinamasis šios kainos dėl paaiškėjusių automobilio gedimų nemokėjo. Teismas nustatė, kad pagal CK 6.333 ir 6.334 straipsnių nuostatas kaltinamasis turėjo teisę reikalauti sumažinti įsigyto automobilio kainą dėl paaiškėjusių trūkumų, nors tą nukentėjusysis ir ginčijo. Tai paneigia kaltinamajame akte inkriminuojamą aplinkybę, kad kaltinamasis L. I. neturėjo apskritai jokio teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo V. S. sumažinti nesumokėtą įsigyto automobilinio kainą arba atitinkamai panaikinti jo skolą.

44Atsižvelgiant į tai, kaltinamieji L. I. ir T. J., veikdami bendrininkų grupėjė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą (šis asmuo, užtikrinant jo nekaltumo prezumpciją, priešingai nei nurodoma kaltinime, teismo nuosprendyje negali būti įvardijamas vardu ir pavarde) nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą L. I. teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. S. teisėms ir teisėtiems interesams. Savavališkas įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas, vykdant ginčijamą L. I. teisę, šiuo atveju pasireiškė fizinio ir psichinio pobūdžio smurtinių veiksmų panaudojimu V. S. atžvilgiu – dujų papurškimu ir sudavimu lazda nukentėjusiajam per kojas ne mažiau kaip 4 kartus, reikalaujant atsiprašyti ir pripažinti, kad nukentėjusysis neskolingas kaltinamajam L. I., o šiam to nepadarius – grasinant nukirpti pirštus žirklėmis. Tiesiogiai fizinius smurtinio pobūdžio veiksmus atliko T. J., grasinimą išsakė asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, o L. I., betarpiškai dalyvaudamas T. J. ir asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, atliekant šiuos veiksmus, jiems pritardamas ir suprasdamas, kad pastarieji veikia jo naudai, taip pat pripažintinas šios nusikalstamos veikos vykdytoju.

45Nurodytais veiksmais nukentėjusiojo V. S. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala. Įstatyme nenumatyti konkretūs didelės žalos savavaldžiavimo kontekste požymiai, taigi teismas kiekvienu atveju atsižvelgia į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinės nutartys Nr. 2K-70-976/2016, Nr. 2K-P-183/2012). Šioje situacijoje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad elementaraus diskomforto riba dėl su nukentėjusiuoju atliktų veiksmų neabejotinai buvo peržengta. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta V. S. namų teritorijoje, t. y. vietoje, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi saugiausias, V. S. neabejotinai jautė baimę, įtampą ir pažeminimą, išgyveno prarastos namų ramybės, užtikrintumo ir saugumo jausmą. Kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas psichinis spaudimas buvo tęstinio pobūdžio. Prasidėjęs kaltininkų atvažiavimu jis tęsėsi naudojant fizinį smurtą, grasinant panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, ir tuo padaryti dar didesnę fizinę žalą. Apygardos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti didelės žalos požymį. Kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti ne tik į turtinius nukentėjusiojo interesus, tačiau padarė tiesioginę žalą vienai svarbiausių BK ginamų vertybių – asmens sveikatai.

47Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat yra svarbu atriboti BK 294 straipsnio 2 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo. Būtent žalos kriterijus skiria šiuos teisės pažeidimus. ATPK 188 straipsnio taikymui turi būti konstatuota, kad savavaldžiaujant nebuvo padaryta esminė žala, o BK 294 straipsnio 2 dalies inkriminavimui būtina nustatyti didelę žalą. Atribojant neteisėtus veiksmus itin didelis dėmesys yra skiriamas kaltinamųjų veiksmų pobūdžiui. Šiuo atveju nustatytina, kad kaltinamųjų veiksmai laikytini pavieniu įvykiu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pavienis veiksmas gali sukelti didelę žalą, jei nustatoma, kad jis yra itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis nukentėjusįjį (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-528/2014). Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgus į nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai padarytą žalą, jo patirtus sužalojimus, išgyventą pažeminimą bei baimę, nustatytina, kad kaltinamųjų veiksmai peržengia administracinio teisės pažeidimo padarymo ribą, jais padaryta esminė žala nukentėjusiojo interesams. Taigi L. I. ir T. J. veiksmai atitinka ne turto prievartavimo, uždrausto BK 181 straipsnio 2 dalyje, o savavaldžiavimo, uždrausto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius.

48Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo

49Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo L. I. veiksmai bendrininkų grupėje pagal BK 24 straipsnio 4 dalį buvo vertinami kaip organizatoriaus.

50BK 24 straipsnio 4 dalyje, aprašančioje nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmenį, numatyta, kad organizatoriumi yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar vadovavęs jai.

51Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, organizatoriaus vaidmuo neturi būti siejamas su padaryto nusikaltimo dalyvių bendrininkavimo forma (kasacinė nutartis Nr. 2K-391/2011, kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011), t. y. organizatoriaus vaidmuo gali būti inkriminuojamas ne tik tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo. BK 24 straipsnio 4 dalyje nedviprasmiškai nurodyta, kad organizatoriumi laikomas ne tik asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą, bet ir asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-332/2012). Šiais atvejais asmuo gali būti pripažįstamas organizatoriumi, jeigu jo elgesys gali būti apibūdinamas kaip sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (kasacinė byla Nr. 2K-391/2011).

52Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikalstamos veikos organizatoriaus veiksmai išsiskiria iš kitų bendrininkų nusikalstamų veiksmų intensyvumu ir aiškiu interesu, iniciatyva parengti ir įvykdyti nusikalstamą veiką. Organizatorius suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius. Esminis organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus ir priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016). Organizatoriaus veiksmai turi būti aktyvūs (kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2009), intensyvūs ir sistemingi, atskleidžiantys intelektinį indėlį parengiamųjų veiksmų etape. Konkretūs veiksmai pasižymi sudėtingumu, daugiaplaniškumu ir įvairialypumu. Specifinis organizatoriaus statusas pasižymi tuo, kad jis yra jungiamoji grandis tarp kitų nusikalstamos veikos bendrininkų tarpusavyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-195/2012), o taip pat (bent iš dalies) tarp kiekvieno iš bendrininkų ir konkrečių neteisėtų veiksmų. Organizatoriaus vaidmuo turėtų būti suprantamas taip, kad nesant šio asmens, didelė tikimybė, jog nusikalstama veika apskritai nebūtų parengta ir įvykdyta.

53Nagrinėjamos bylos atveju nusikalstama veika nebuvo padaryta organizuotoje grupėje ar nusikalstamo susivienijimo, o kaltinamojo L. I. vaidmuo bendrininkų grupėje neatitinka teismų praktikoje pripažįstamų nusikalstamos veikos parengiamųjų veiksmų turinio ir negali būti vertinami kaip organizatoriaus.

54Šioje byloje nusikaltimo schema buvo elementari. Asmenys į bendrininkų grupę susibūrė iš esmės chaotiškai, neturėdami konkrečių išankstinių planų, kokie tiksliai bus jų veiksmai įvykio vietoje. Nebuvo suplanuotas nusikalstamos veikos padarymo būdas, priemonės. Kiekvieno iš bendrininkų atlikti veiksmai – spontaniško pobūdžio, jie nebuvo priklausomi vienas nuo kito, iš jų nenustatytina jokia išankstinė tarpusavio koordinacija. Pagal bylos medžiagą nenustatyta, kad priemonės, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo iš anksto apgalvotos grupėje, juolab – tikslingai parinktos ir paruoštos L. I. kaip veikos organizatoriaus. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad L. I. turėjo interesą važiuoti pas nukentėjusįjį ir paprašė T. J. važiuoti kartu, tačiau šie veiksmai nei vieni, nei kartu su kitomis aplinkybėmis, neatitinka nusikalstamos veikos parengimo sąvokos ir nepagrindžia, kad L. I. buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Kita vertus, nors kaltinamojo L. I. vaidmuo nepripažintinas kaip organizatoriaus, jo vaidmuo padarant nusikalstama veiką, kitų bendrininkų grupėje veikusių asmenų veikimas jo interesais ir iniciatyva, neabejotinai turi įtakos individualizuojant bausmes ir teismo įvertinama.

55Dėl kaltinamajam inkriminuotos atvirosios vagystės

56L. I., buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 27 d., apie 22 val., toje pačioje vietoje, V. S. namo kieme, po nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu atliktų veiksmų, veikdamas bendrai su S. V., matant Stanulioniui, atvirai pagrobė V. S. namo kieme šalia traktoriaus stovėjusią 20 litrų kuro talpą, kurios vertė 10 eurų, su dyzelinu, kurio vertė 22 eurų, t. y. tokiu būdu atvirai pagrobė V. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 32 eurai. Šiais veiksmais L. I. buvo kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

57Byloje remiantis nukentėjusiojo V. S., liudytojo S. S. ir kaltinamojo L. I. parodymais neabejotinai nustatyta ir tai, kad kaltinamiesiems išvažiuojant iš nukentėjusiojo kiemo, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, paėmė nukentėjusiajam priklausančią kuro talpą su dyzelinu, kurį vėliau kartu su kaltinamuoju L. I. supylė į jo automobilio baką. Iš bylos medžiagos ir paties kaltinamojo L. I. parodymų matyti, kad dyzelino talpos paėmimo faktą matęs kaltinamasis L. I. neprieštaravo tam ir vėliau kartu supylė pagrobtą dyzeliną į L. I. automobilį. Kaltinamajam L. I. šioje dalyje yra inkriminuojama atviroji vagystė, kurią numato BK 178 straipsnio 2 dalis.

58Šio kaltinimo kontekste teismas pastebi, kad byloje, priešingai nei nurodoma kaltinime, nebuvo nustatyta, jog minėta kuro talpa buvo pagrobta „matant Staniulioniui”. Iš kaltinimo neaišku, kuris Stanulionis turėtas omenyje ir kuris iš byloje apklaustų Stanulionių (nukentėjusysis V. S. ar jo tėvas liudytojas S. S.) matė vagystę.

59Nukentėjusysis V. S. apie dyzelino vagystę teisiamajame posėdyje nurodė nematęs dyzelino vagystės momento: „Aš net nemačiau, kad dyzelį pavogė. <...> Kanistro su dyzeliu paėmimo momento nemačiau, vakare tėvas pamatė, kad nėra kanistro“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 7, 9 lapai). Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusiojo tėvas liudytojas S. S. nurodęs: „Kai jie išvažiavo, pamačiau, kad nėra kanistro.“ (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo 8 lapas). Esant tokiems minėtų asmenų parodymams byloje nėra nustatyta, kad dyzelino pagrobimas įvykdytas matant kuriam nors iš Stanulionių. Baigiamųjų kalbų metu išsakyti prokurorės teiginiai, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, subjektyviąja prasme galėjo veikti ar veikė suvokdamas, jog nukentėjusysis ar liudytojai matė jo veiksmus, byloje nesprendžiant šio asmens kaltės ir jo procese netgi nesant, tėra prielaida, kuria teismas remtis negali.

60Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo L. I. veiksmai, nepaisant jo paties visiško prisipažinimo padarius inkriminuotos nusikalstamos veikos faktą ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių, negali būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė.

61Tokioje situacijoje, teismui neabejotinai nustačius turto pagrobimo faktą ir tai padariusius asmenis, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo L. I. veikos perkvalifikavimo. Šio klausimo kontekste esminę reikšmę įgyja pagrobto turto vertė, kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes tesiekia 33,40 euro, t. y. nesiekia 1 MGL vertės. Tokia vagystės dalyko vertė nesiekia minimalios įstatyme numatytos vagystės kaip nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo dalyko vertės (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už vagystę, kai pagrobtas turtas viršija 5 MGL vertę, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, jei pagrobto turto vertė viršija 3, bet nesiekia 5 MGL ribos (BK 190 straipsnio 1 dalis)), todėl ši veika gali būti vertinama tik kaip smulkus svetimo turto pagrobimas, baudžiamas pagal ATPK 50 straipsnį.

62Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. I. dėl kuro talpos su dyzelinu vagystės nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

63Dėl bausmės skyrimo

64Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

65Spręsdamas kaltinamajam L. I. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nepasižymėjo išskirtiniu pavojingumu ar mastu. Nors ją darant panaudota fizinė prievarta, ji nesukėlė ilgalaikių ar liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai. Nusikalstama veika padaryta reaguojant į nukentėjusiojo pretenzijas besilaukiančiai L. I. žmonai dėl nesumokėtos skolos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savanoriškai iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir siekė atsiprašyti nukentėjusiojo. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis teismo prašė neskirti kaltinamajam griežtos bausmės, atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis turi vos pusantro mėnesio kūdikį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Nors padarant nusikalstamą veiką kaltinamasis nevartojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta iš esmės dėl jo santykių su nukentėjusiuoju, jam paprašius ir jo interesais. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tarp kurių ir informacija apie praeityje padarytus du teisės pažeidimus viešajai tvarkai, kvalifikuotus pagal ATPK 174 straipsnį. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu neturi įsiteisėjusių ir galiojančių teistumų ir yra teisiamas už apysunkį nusikaltimą, tačiau anksčiau jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios sankcijos jo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina BK 294 straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima, bet už jį švelnesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismas pritaria prokurorės išsakytai nuomonei, kad kaltinamajam L. I. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turint omenyje kaltinamojo jauną amžių, išlaikomą mažametę dukrą, nebaigtus, bet tęsiamus mokslus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo skirtini įpareigojimai, proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus nuteistasis gali būti nukreiptas vykdyti paskirtą bausmę, kad net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pakeis savo elgesį. Tuo pačiu teismas pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtini įpareigojimai, kurie užtikrintų nukentėjusiojo turtinių interesų ir patirtos žalos atlyginimą (įpareigojimas atlyginta padarytą žalą, tęsti darbą) ir formuotų pagarbą moralei ir teisei (nemokami darbai). Teismas pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktą probuojamieji turi bendrąją pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, todėl papildomai prašoma skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga šiuo atveju būtų perteklinė.

66Spręsdamas kaltinamajam T. J. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina padarytos ir aptariant bausmę kaltinamajam L. I. jau aptartos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos pavojingumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas T. J. veikimas bendrininkų grupėje buvo skirtingas, nes būtent jis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, papurškė dujomis ir sudavė nustatytus smūgius lazda. Kita vertus, teismas įvertina, kad kaltinamasis T. J. atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis, priešingai nei kaltinamajam L. I., jam atleido bei prašė neskirti griežtos bausmės. Individualizuojant bausmę kaltinamajam T. J. teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, gimusius 2012 ir 2013 metais, kurių priežiūrai ir išlaikymui reikalinga tėvo pagalba. Vertindamas kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas pastebi, kad kaltinamasis nuo 2006 m. administracine tvarka buvo baustas 15 kartų ir didelė dalis šių pažeidimų buvo susiję su viešosios tvarkos pažeidimais, parodančiais sistemingą ir chuliganišką kaltinamojo elgesį bei nederamą požiūrį į visuotinai pripažįstamas moralės taisykles. Be to, kaltinamasis yra baustas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Visais atvejais kaltinamajam skirtos piniginės baudos jokio teigiamo poveikio jo požiūriui į savo elgesį nedarė, todėl kaltinamajam skirtina BK 294 straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima, bet už jį švelnesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismas pritaria prokurorės išsakytai nuomonei, kad kaltinamajam T. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turint omenyje kaltinamojo jauną amžių, išlaikomus mažamečius vaikus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau, siekiant pakeisti jo elgesį ateityje, jam turi būti nustatyta pareiga dalyvauti efektyvioje elgesio pataisos programoje. Teismo skirtini įpareigojimai, proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas apie toliau daromų teisės pažeidimų padarinius, kurie jau buvo aptarti individualizuojant bausmės skyrimo argumentus kaltinamajam L. I., teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. J. dar gali pakleisti savo elgesį. Atsižvelgiant į aptartus T. J. asmenybės aspektus ir baustumus, kaltinamajam taip pat nustatoma pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje.

67Dėl civilinio ieškinio

68Nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurioje prašo atlyginti patirtą 43,40 eurų turtinę žalą ir 1 000 eurų neturtinę žalą. Nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą sudaro 10 eurų išlaidos vaistams ir 33,40 eurų žala, patirta dėl kuro talpos su dyzelinu pagrobimo. Teismui nurodytos 10 eurų išlaidos vaistams, atsižvelgiant į nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotą smurtą ir padarytus sužalojimus, nekelia jokių abejonių.

69Teismas pripažino, kad kuro talpos su dyzelinu pagrobimas iš nukentėjusiojo kiemo yra įrodytas, taigi nukentėjusysis patyrė jos vertę atitinkančią turtinę žalą – 33,40 eurų. Kaip nurodė apygardos teismas, tokia pagrobto turto vertė nesudaro BK 178 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos sudėties, tačiau galėtų būti vertinama kaip administracinės teisės pažeidimas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kita vertus, kaltinamasis L. I. 2016 m. kovo 22 d. dalį žalos nukentėjusiajam, t. y. 400 eurų jo dalį, jau atlygino, todėl atitinkamai padengė visą civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą ir dalį prašomos priteisti neturtinės žalos.

70Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apygardos teismo vertinimu, ši suma nėra per didelė pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį bei mastą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį tos pačios kategorijos bylose, kai nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, įprastai priteisiamos sumos dydis yra analogiškas arba netgi didesnis nei prašoma nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-634/2007, 2K-499/2009, 2K-45/2012, 2K-182/2011, 2K-291/2012, 2K-604/2012, 2K-177/2013, 2K-351/2014, 2K-70-976/2016). Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu vartoto smurto ir grasinimų, patyrė skausmą, išgyvenimus ir pažeminimą, kurio kompensacijai prašoma priteisti neturtinė žala yra tinkama. Kaip jau minėta kaltinamasis L. I. atlygino dalį ieškiniu prašomos priteisti žalos, todėl iš visos ieškinio sumos, t. y. 1 043,40 EUR, atėmus atlygintos žalos dalį, t. y. 400 EUR, nukentėjusiajam priteistina 643,40 EUR suma neturtinei žalai atlyginti.

71Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl civilinis ieškiniu prašoma priteisti ir neatlyginta žalos dalis priteistina iš kaltinamųjų L. I. ir T. J. solidariai.

72Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu,

Nutarė

73L. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

74Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones: per šešis mėnesius atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam; per vienerius metus atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Įpareigoti L. I. dirbti ir tęsti mokslus.

75Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą įskaityti L. I. laikinojo sulaikymo terminą nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015m. liepos 10 d.

76L. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl kuro talpos su dyzelinu vagystės iš nukentėjusiojo V. S. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

77L. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

78T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

79Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 69 straipsniu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones: per šešis mėnesius atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam; per vienerius metus atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Įpareigoti T. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

80Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą įskaityti T. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. liepos 28d.

81T. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o dokumento paėmimą – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kitas paskirtas kardomąsias priemones - panaikinti.

82Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. S. iš L. I. ir T. J. solidariai – 643,40 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus keturiasdešimt centų) neturtinei žalai atlyginti.

83Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas... 2. L. I., gim. 1994 m. gegužės 15 d., Trakų m., a. k. ( - ) Lietuvos... 3. T. J., gimęs 1989 m. spalio 30 d., Elektrėnuose, a. k. ( - ) Lietuvos... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. L. I. ir T. J., 2015 m. balandžio 27 d., apie 21 val. 30 min., veikdami... 6. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. I. savo kaltę pripažino ir... 7. Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino iš... 8. L. I. ir T. J. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą... 9. - nukentėjusiojo V. S. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio... 10. - liudytojo V. K. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio... 11. - liudytojo D. D. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio... 12. - liudytojos S. Š. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio... 13. - liudytojo J. J. (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo 6 - 7... 14. - liudytojos V. K. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio... 15. - liudytojo S. S. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio... 16. - liudytojo G. Ž. parodymais (2016 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio... 17. - kaltinamojo L. I. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio... 18. - kaltinamojo T. J. parodymais (2016 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio... 19. - valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 20. - kitais byloje esančiais dokumentais.... 21. Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažino... 22. Iš nukentėjusiojo V. S., kaltinamojo L. I. ir byloje esančios jų pačių... 23. Iš kaltinamojo L. I. ir liudytojo G. Ž. parodymų matyti, kad L. I. įsigytas... 24. Iš aptartų duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. I.... 25. 2014 m. liepos 8 d., kai buvo pasirašyta minėto automobilio pirkimo pardavimo... 26. 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos... 27. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad nors minėtos pirkimo pardavimo... 28. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste nukentėjusiojo V. S. teisme nurodyti... 29. Taigi iš jau nurodytų bylos aplinkybių matyti, kad tarp nukentėjusiojo V.... 30. Esant šiai situacijai, 2015 m. balandžio 27 d., nukentėjusysis, kartu su... 31. Iš teismo posėdžio metu duotų kaltinamųjų, liudytojo D. D. ir liudytojos... 32. Teismas pastebi, kad šios aplinkybės, nors ir nesudaro savarankiško... 33. Iš teisme apklaustų nukentėjusiojo V. S., jo tėvo, liudytojo S. S. ir... 34. Kaltinamasis T. J. teigė, kad nukentėjusiajam per kojas sudavė vieną kartą... 35. Nurodyta specialisto išvada nustatytas ir nukentėjusiojo dešinės akies... 36. Taigi tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo ir specialisto išvada... 37. Iš teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų V. K. parodymų... 38. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad fizinis smurtas (papurškimas... 39. Nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos... 40. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl turto... 42. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą... 43. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tarp L. I. ir V. S. buvo susiklostę... 44. Atsižvelgiant į tai, kaltinamieji L. I. ir T. J., veikdami bendrininkų... 45. Nurodytais veiksmais nukentėjusiojo V. S. teisėms ir teisėtiems interesams... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad didele žala laikytina... 47. Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat yra svarbu atriboti BK 294 straipsnio 2... 48. Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo... 49. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo L. I. veiksmai bendrininkų grupėje... 50. BK 24 straipsnio 4 dalyje, aprašančioje nusikalstamos veikos organizatoriaus... 51. Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 52. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikalstamos veikos... 53. Nagrinėjamos bylos atveju nusikalstama veika nebuvo padaryta organizuotoje... 54. Šioje byloje nusikaltimo schema buvo elementari. Asmenys į bendrininkų... 55. Dėl kaltinamajam inkriminuotos atvirosios vagystės... 56. L. I., buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 27 d., apie 22 val., toje... 57. Byloje remiantis nukentėjusiojo V. S., liudytojo S. S. ir kaltinamojo L. I.... 58. Šio kaltinimo kontekste teismas pastebi, kad byloje, priešingai nei nurodoma... 59. Nukentėjusysis V. S. apie dyzelino vagystę teisiamajame posėdyje nurodė... 60. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo L. I. veiksmai, nepaisant jo paties visiško... 61. Tokioje situacijoje, teismui neabejotinai nustačius turto pagrobimo faktą ir... 62. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. I. dėl... 63. Dėl bausmės skyrimo ... 64. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 65. Spręsdamas kaltinamajam L. I. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina... 66. Spręsdamas kaltinamajam T. J. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina... 67. Dėl civilinio ieškinio... 68. Nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų... 69. Teismas pripažino, kad kuro talpos su dyzelinu pagrobimas iš nukentėjusiojo... 70. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1 000 eurų dydžio... 71. Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę žalos asmenys... 72. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 73. L. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5... 75. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą... 76. L. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį... 77. L. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 78. T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 79. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6... 80. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą... 81. T. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 82. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. S. iš L. I. ir T. J.... 83. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...