Byla 2K-504-139/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo V. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo V. V. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteisti:

4R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

5V. R. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

6V. V. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šia bausme apimta Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

7Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. N. bei išteisintas E. B..

8Priteista solidariai iš nuteistųjų R. B., V. R., V. V. ir D. N. nukentėjusiajam D. K. 2 000 Lt turtinės ir 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 123,59 Lt proceso išlaidų valstybei.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendis pakeistas, visų nuteistųjų veikos perkvalifikuotos iš BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirtos bausmės:

10R. B. – laisvės atėmimas ketveriems metams;

11V. R. – laisvės atėmimas penkeriems metams;

12V. V. – laisvės atėmimas penkeriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šia bausme apimta Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

13Dėl nuteistojo D. N. ir išteisintojo E. B. kasacinių skundų nepaduota.

14Teisėjų kolegija

Nustatė

15Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės. R. B., V. R., V. V., iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su nuteistuoju D. N. bei nenustatytais asmenimis, 2012 m. gruodžio 14 d. apie 1 val., žinodami, kad miške, Klaipėdos r., Endriejavo sen., Pažvelsio k., D. K. ir L. G. gamina naminę degtinę, turėdami tikslą įbauginti ir užvaldyti svetimą turtą, ten juos užpuolė. D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, matydami vienas kito neteisėtus veiksmus ir jiems pritardami, grasino D. K. ir L. G. su jais susidoroti ir sumušti, t. y. grasino prieš juos panaudoti fizinį smurtą. Bendrininkams saugant, kad nukentėjusieji nepabėgtų, prieš D. K. ir L. G. buvo panaudotas fizinis smurtas: nukentėjusieji buvo pargriauti ant žemės, D. K. ir L. G. gulint, jiems buvo suduota ne mažiau kaip po keturis smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Tęsiant neteisėtus smurtinius veiksmus, V. V. nukentėjusiesiems grasino ir daužė esančius daiktus beisbolo lazda bei sudavė beisbolo lazda vieną smūgį L. G.. V. R. beisbolo lazda prispaudė ant žemės gulintį nukentėjusįjį D. K., o tuo pačiu metu kitas bendrininkas vieną kartą peiliu dūrė D. K. į kairės kojos šlaunį. Grasinant prieš nukentėjusiuosius tęsti fizinį smurtą bei sunaikinti ir sugadinti jų turtą, girdint kitiems bendrininkams ir jiems pritariant, V. V. savo ir kitų asmenų naudai atvirai pareikalavo D. K. perduoti pinigus – 3 000 Eur (10 350 Lt) – už tai, kad nepraneštų policijai, jog D. K. ir L. G. užsiima neteisėta veikla – naminės degtinės gamyba. Saugant, kad D. K. nepabėgtų, D. N., R. B., V. R., V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tuoj pat nuvyko pas D. K. į namus, esančius Klaipėdos r., ( - ) kur nukentėjusysis D. K. perdavė reikalaujamus 3 000 Lt. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 18 d., apie 16 val., D. N. ir R. B. atvyko pas nukentėjusįjį D. K. į namus, esančius Klaipėdos r., ( - )., ir paėmė iš nukentėjusiojo D. K. reikalautą pinigų dalį – 600 Eur (2 070 Lt). Taip D. N., R. B., V. R. ir V. V., panaudodami fizinį smurtą, prievartavo turtą, padarydami nukentėjusiajam D. K. 5 070 Lt žalą.

16Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, pažeistas BPK 20 straipsnis vertinant įrodymus.

18Skunde nurodoma, kad turto prievartavimas nuo savavaldžiavimo atskiriamas pagal esminius objektyviuosius ir subjektyviuosius veikų požymius. Savavaldžiavimo atveju savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent tokio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą turto prievartavimo ar savavaldžiavimo taikyti. Atskiriant šias nusikalstamas veikas svarbu vertinti kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą. Vienas iš turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

19Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji iš nukentėjusiųjų reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdami tariamą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo D. K. skolos vienam iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip įgyvendindami tariamą teisę; tai jie padarė grasindami fiziniu bei psichiniu smurtu ir ėmėsi veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia.

20Apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė įstatymo reikalavimų tiksliai nustatyti įrodinėjimo aplinkybes, negrįsti nuosprendžio prielaidomis. Pasak kasatorių, byloje liko nenustatyti kiti dalyvavę asmenys, iš kurių vienas Tadas, kuriam ir buvo skolingas nukentėjusysis D. K.. Šis patvirtino, kad juos užpuolusių buvo šeši. Kasatoriai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kad labai svarbi aplinkybė yra ta, jog nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad užpuolę asmenys miške ieškojo būtent jo pagal pavardę ir jis jiems prisipažino po to, kai vienas iš jų atpažino automobilį. Teismas, vertindamas kaltininkų parodymus, turi nurodyti, kodėl jais netiki ir ar yra kiti savarankiški ir patikimi įrodymai, paneigiantys jų parodymus. Kasatorių manymu, nukentėjusiojo D. K. parodymais dėl skolos už naminę degtinę buvimo ar nebuvimo abejoti galima pagrįstai. Techninių priemonių panaudojimo protokole užfiksuotos pokalbių stenogramos grasinimo pranešti policijai apie D. K. naminės degtinės gamybą ar kitokio pobūdžio prievartos nepatvirtina, iš pokalbio negalima spręsti, kokiu pagrindu mokami pinigai, todėl taip pat vienareikšmiškai tiesiogiai ir neginčijamai negalima daryti išvados dėl turto prievartavimo fakto. Taip pat negalima daryti pagrįstos išvados, kad D. N., V. R. ir R. B. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra paneigti. Kasatoriai mano, kad visos abejonės dėl nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos pagal BK 181 straipsnio 2 dalį turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai vien tuo pagrindu, kad byloje nebuvo nustatyti ir apklausti visi nusikaltime dalyvavę asmenys, o jo veika pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatytomis ir pagrįstomis aplinkybėmis kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

21Kasatoriai skunde nurodo, kad didelės žalos požymis turto prievartavime apima žalą, kuri pasireiškė kaip nukentėjusiojo ar kito asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (CK 6.249 straipsnis). Apie didelės žalos buvimą sprendžiama atsižvelgiant į žalos piniginę išraišką, nukentėjusiojo turtinę padėtį, išlaikytinių buvimą ar kitas aplinkybes, taip pat būtina nustatyti juridiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusios žalos bei kaltininko tyčią, tiesiogiai ar netiesiogiai apimančią didelės žalos atsiradimą. Sprendžiant apie didelės vertės turto prievartavimą būtina atsižvelgti tiek į objektyviai išreikštos turtinės pretenzijos dydį, tiek į kaltininko siektą gauti didelę turtinę naudą.

22Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepateikė teisinio vertinimo dėl didelės turtinės žalos požymio. Nebuvo vertinta, ar teisiniu požiūriu D. K. padaryta 5 070 Lt žala, V. V. iš D. K. reikalauti perduoti 3 000 Eur (10 350 Lt) už skolą dėl blogos naminės degtinės pardavimo yra didelė turtinė žala, pats nukentėjusysis šiuo aspektu neapklaustas, nevertinti ir kiti didelės žalos padarymo požymiai. Kasatoriai mano, kad 5 070 Lt D. K. padaryta žala neatitinka nei BK 294 straipsnio 2 dalyje nei 181 straipsnio 2 dalyje, esančio kvalifikuojamojo požymio sampratos. Paprastai didelės vertės turto prievartavimas yra tokie atvejai, kai kaltininkas verčia nukentėjusiajam suteikti turtinę naudą, kurios piniginė išraiška viršija 250 MGL. Skunde pažymima, kad vertinant šį požymį turi būti atsižvelgiama ne tik į realios žalos piniginę išraišką, bet ir į kitas nukentėjusiojo materialinę padėtį apibūdinančias aplinkybes. D. K. nelegalia naminės degtinės gamyba vertėsi ilgą laiką, gamybos apimtys buvo didelės, todėl tikėtina, jog iš šios veiklos jis gaudavo nemažai pajamų, dėl to nėra teisinio pagrindo 5 000–10 000 Lt sumą D. K. laikyti didele žala, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino.

23Kasaciniu skundu nuteistojo V. R. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą V. R. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai priėmė nemotyvuotus ir nepagrįstus nuosprendžius, vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus.

25Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, nes teisiamajam posėdyje ištirti įrodymai nebuvo išanalizuoti kaip visuma, dėl vienų įrodymų ir prieštaravimų pasisakant, kitus ignoruojant. Teismas selektyviai vertino kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, atrinkdamas juos taip, jog patvirtintų teismo perkvalifikuotą BK 294 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau nuosprendyje nėra įtikinamų motyvų, rodančių, kad V. R. atliko jam inkriminuojamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pateisino nukentėjusiųjų parodymų neatitikimą kitiems bylos įrodymams, be motyvų atmetė kaltinamųjų parodymus, netinkamai interpretavo bylos aplinkybes.

26Pasak gynėjo, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad BK 294 straipsnio 2 dalies požymiai buvo dirbtinai išvesti iš byloje esančių nepakankamų ir nepatikimų duomenų. V. R. negalima inkriminuoti BK 294 straipsnio 2 dalies, nes, nepaisant to, kad jis tvirtino vykęs atsiimti pinigų, sumokėtų už prastos kokybės degtinę, nėra kitų būtinų veikos požymių – didelės žalos ir fizinės prievartos naudojimo.

27Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nors D. K. nurodyta padaryta 5 070 Lt žala, tačiau didelės žalos požymis visiškai neatskleistas. Ši pinigų suma negalėtų būti pripažįstama didelės žalos požymiu, pats teismas konstatavo, kad buvo savavaldžiauta siekiant gauti 3000 Eur (10 350 Lt) skolą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. K. asmenims pinigus perdavė dalimis, kad pripažino turįs grąžinti pinigų sumą, gautą pardavus nekokybišką naminę degtinę, t. y. pinigus, gautus iš neteisėtos savo veiklos. Pažymėtina, kad dalis pinigų t. y. 600 Eur, po D. N. ir R. B. sulaikymo iš jų buvo paimta ir grąžinta nukentėjusiajam, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiajam realiai buvo padaryta žala dėl šių pinigų užvaldymo. Šių aplinkybių visuma, pasak gynėjo, rodo, jog nukentėjusysis, realiai grąžinęs 3000 Lt asmeniui, nusipirkusiam iš jo nekokybišką naminę degtinę, už kurią jam sumokėta buvo kelis kartus daugiau (apie 3000 Eur), realiai nepatyrė turtinės žalos. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į D. K. turtinę padėtį, rodančią, jog grąžinta už nekokybišką degtinę gauta pinigų suma nebuvo didelė. Nukentėjusysis įvykio metu dirbo, turėjo mikroautobusą, nuosavą gyvenamąjį namą, keturratį motociklą, t. y. jis buvo gerai materialiai apsirūpinęs.

28Gynėjo teigimu, didelės žalos požymiui įtakos turi tai, ar galėjo nukentėjusieji, kurie patys atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. neteisėtai gamino alkoholį turėdami tikslą jį parduoti, tikėtis, kad jų nesąžiningas netinkamos kokybės alkoholio gaminimas ir pardavimas nesukels jokių pasekmių. Neteisėtų veiksmų priešprieša negali sukelti žalos, nes žalos kriterijus siejamas su turimos teisinės vertybės, gėrybės pažeidimu, neproporcingu suvaržymu. Taigi didelės žalos požymio šiuo atveju nebuvo.

29Skunde teigiama, kad teismas, vertindamas įrodymus dėl fizinės prievartos panaudojimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nė vienas iš įvykyje dalyvavusių kaltininkų nenurodė, kad būtų išreikšti grasinimai ar panaudotas fizinis smurtas, teismas išimtinai tikėjo nukentėjusiųjų parodymais. Kita vertus, dalimi nukentėjusiųjų parodymų (kad pinigų buvo reikalauta be pagrindo) nepatikėjo ir tą dalį atmetė. Nukentėjusiųjų parodymai apie smurtą neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde kritikuojama, kad teismas neišreikalavo ir netyrė kombinezono, kaip turinčio reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui daikto, todėl neatlikus specialių žinių reikalaujančio rūbo pažeidimo tyrimo, liko nenustatyta, ar pažeidimas yra pjautinis, ar atsiradęs atsitiktinai. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą nutylėjo. Nors nukentėjusieji tvirtino, kad buvo panaudota beisbolo lazda, kuri vėliau rasta R. B. automobilyje, tačiau nė vienas iš kaltininkų nepatvirtino, kad naudojo beisbolo lazdą.

30Teismas neatsižvelgė, kad pokalbio tarp nukentėjusiojo D. K. ir D. N. bei R. B. turinys nepatvirtina, o netgi paneigia buvus fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tai, kad nukentėjusiųjų tvirtinimai apie smurto panaudojimą galėjo būti prasimanyti, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo D. B. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad iš pokalbio su D. K., vykusio praėjus trumpam laikui po įvykio, kai nukentėjusysis dar nebuvo kreipęsis į policiją, D. B. susidarė įspūdis, kad poveikis buvo daugiau psichologinis. Be to, paties nukentėjusiojo parodymai kito. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad ne V. R., o kitas asmuo su beisbolo lazda rankoje įvykio vietoje buvo agresyvus. Būtent V. R. buvo tas, kuris siekė tramdyti įsisiautėjusį asmenį. Byloje nėra patikimų duomenų, kurių pakaktų neginčytinai išvadai, kad V. R., naudodamas smurtą prieš nukentėjusiuosius, reikalavo pinigų vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrindė savo išvados dėl neva naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius.

31Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas veiką pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, savo sprendimą grindė išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, kurie nėra patikimi. Teismas pabrėžė, kad nukentėjusiųjų parodymai ir 2012 m. gruodžio 18 d. techninių priemonių protokolas leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų reikalavimas perduoti jiems pinigus buvo neteisėtas ir nesusijęs su realiai egzistuojančiais civiliniais teisiniais santykiais. Nuteistieji suvokė, kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jiems turtą jie neturi. Apeliacinės instancijos teismas inkriminuodamas V. R. BK 181 straipsnio 2 dalį rėmėsi ir garso įrašais, kuriuose neatsispindi jokie V. R. tikslai ar ketinimai.

32Be objektyviųjų veikos požymių, svarbu ir subjektyvieji, t. y. ar kaltininkas savavaldžiaudamas suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę. Gynėjas teigia, kad V. R. visada nuosekliai teigė, kad važiavo padėti atsiimti pinigus, tai buvo vienintelis jo vykimo į mišką, kur nukentėjusieji gamino naminę degtinę, tikslas. Nuosprendžiuose neįvardijant bendrininkų vaidmenų buvo esmingai pažeista galimybė gintis nuo pateikto kaltinimo. Gynėjas nurodo, kad nebuvo atskleistas bendrininkų vaidmuo nei kaltinime, nei teismo sprendimuose. V. R. veiksmai formaliai atitinka savavaldžiavimo objektyviuosius požymius, tačiau nesant tyčios savavaldžiauti nėra BK 294 straipsnio 2 dalies sudėties.

33Kartu gynėjo teigimu, V. R. veiksmuose nėra ir turto prievartavimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog visi nuteistieji prievartavo turtą, be liudytojų parodymų, iš kurių išplaukia, kad V. R. jokio vaidmens įvykio dieną neatliko, vadovavosi ir pokalbių įrašo protokolu. Įraše užfiksuotame pokalbyje V. R. nedalyvavo ir negali atsakyti į tų asmenų užsakytas frazes ir jų prasmę. Be to, tiek liudytojų parodymai, tiek ir įrašas nepaneigia, kad V. R. vyko padėti atsiimti pinigus, jis negali atsakyti už veiksmus, kurių jo tyčia neapėmė.

34Skirdamas bausmę V. R. teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį. Neatsižvelgta į tai, kad vis tik iš nukentėjusiųjų parodymų išplaukia, jog V. R. veiksmai nebuvo intensyvūs, iniciatyva vykti atsiimti pinigų kilo iš kitų asmenų, jis vėliau procese atsiimant pinigus nedalyvavo. Taigi teismas nepagrįstai jį pripažino vienu iš aktyviausiai veikusių asmenų, nes byloje surinkti duomenys to nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kokia sunkinančias atsakomybę aplinkybes nustatė. Gynėjas tvirtina, kad panašaus pobūdžio bylose asmenims skiriamos daug mažesnės laisvės atėmimo bausmės (pvz. baudžiamosiose bylose Nr. 1A-297-483/2015 pagal BK 181 straipsnio 2 dalį skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, Nr. 1A-112-148/2015 pagal BK 181 straipsnio 2 dalį skirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir kt.).

35Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo priteistas sumas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tokio sprendimo nedetalizavo, neatsakė į gynybos apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems nebuvo padaryti jokie sužalojimai, prieš juos nenaudotas jokio pobūdžio smurtas. Susitikimas su nukentėjusiaisiais buvo trumpas, jokio papildomo poveikio jie nejautė. Nukentėjusieji nepatyrė ilgalaikių išgyvenimų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose neatskleidžiama, iš ko vis tik susideda nukentėjusiojo patirta neturtinė žala, nes nukentėjusysis jokios informacijos apie tai nepateikė.

36Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą V. V. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

37Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą perkvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Kasatorius teigia, kad BK 181 straipsnio 2 dalyje esančio nusikaltimo dalykas negali būti civilinėje apyvartoje uždrausti, nelegalūs daiktai, o tokiais daiktais reikėtų laikyti už parduotos naminės degtinės gautus pinigus, kuriais disponavo nukentėjusieji. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji dirbo, turėjo realių pajamų šaltinį, jie gamino naminę degtinę, kurios apyvarta uždrausta. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jie gamino naminę degtinę realizuoti ir už šią veiką buvo nuteisti. Toks nusikalstamu būdu gauto turto dalies reikalavimas negali būti vertinamas kaip svetimo turto prievartavimas, nes nuosavybė iš nusikalstamos veikos negali būti įgyjama.

38Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog nuteistieji pinigų iš nukentėjusiojo reikalavo dėl skolos už nekokybiškos naminės degtinės pagaminimą ir pardavimą, prieštarauja baudžiamojoje teisėje įtvirtinto įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklėmis, iš kurių matyti, kad būtent valstybinis kaltintojas turėjo paneigti šią aplinkybę. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų skolos buvimo faktą. Gynėjas sutinka su teismų išvadomis, kad reikalavimas grąžinti skolą gali būti suprantamas tik civilinių teisinių santykių aspektu. Nuteistasis R. B. teigė, kad jam paskambino V. R. ir paprašė atsiimti skolą, vėliau suprato, kad nukentėjusysis D. K. buvo skolingas V. R.. Šio reikalavimas D. K. grąžinti skolą galėjo neturėti įstatyminio pagrindo, apie tai kitiems nuteistiesiems nebuvo žinoma, tai reiškia, kad visi kiti nuteistieji galėjo sąžiningai klysti dėl nuteistojo V. R. reikalavimo teisės į skolos grąžinimą pagrįstumo. Teismo posėdyje nebuvo analizuojama, ar nuteistieji galėjo klysti dėl skolos fakto arba civilinių santykių buvimo. Civilinėje teisėje kalbant apie reikalavimo teisę galimas šios teisės perleidimas, todėl teigti, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų jokių teisinių santykių nebuvo tik dėl to, kad, teismo nuomone, nė vienam iš nuteistųjų nukentėjusysis nebuvo skolingas, būtų teisiškai nepagrįsta. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti įtariamųjų poziciją dėl skolos buvimo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi veiksmų, tariamo kreditoriaus Tado asmenybei nustatyti.

39Bylos įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistųjų veikoje yra BK 294 straipsnio 2 dalies požymiai, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo šia teismo išvada ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

40Teismai savo išvadas dėl V. V. dalyvavimo nusikaltimo daryme grindė nenuosekliais bei prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais. Kartu išteisinančius įrodymus (liudytojo Ž. Š. parodymus) nemotyvuotai atmetė. Taip buvo pažeista kaltinamojo teisė apklausti liudytojus bet kurioje proceso stadijoje. Teismai suteikė pranašumą nukentėjusiųjų parodymams. Nemotyvuotas liudytojo parodymų atmetimas prieštarauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Apeliacinės instancijos teismas atmetė V. V. parodymas jų nepatikrinęs, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų V. V. kaltę, be nukentėjusiųjų parodymų, byloje nėra.

41Kasatoriaus tvirtinimu, jau ikiteisminio tyrimo stadijoje iš esmės buvo pažeista įrodymų rinkimo bei fiksavimo tvarka. Nukentėjusysis D. K. po įvykio iš karto nesikreipė į policijos įstaigą, o pradėjo ieškoti pažįstamų policijos pareigūnų ir per savo žmoną surado Klaipėdos AVPK Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininką D. B., vėliau dar buvo keli neoficialūs susitikimai su policijos pareigūnais. Iš D. B. parodymų matyti, kad jis pažįsta D. K., būtent jam nukentėjusysis pirmas papasakojo apie įvykius, kuris informavo Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą apie tai, kad D. K. buvo reketuojamas. Vėliau buvo paskambinta rajono policijos komisariato pareigūnams ir teismui nekilo abejonės, kodėl šios informacijos perdavimo faktas nebuvo įformintas jokiais rašytiniais dokumentais, vėliau prie neoficialios D. K. apklausos prisijungė ir kitas pareigūnas L. B.. Kasatorius tvirtina, kad šių neoficialių pokalbių metu buvo koreguojami nukentėjusiojo parodymai jam palankesne kryptimi, tačiau buvo vengiama viską daryti oficialiai. Policijos pareigūnai iš karto neapžiūrėjo įvykio vietos, galbūt leido sunaikinti naminės degtinės gamybos įrankius bei produkciją. Pareigūnas L. B. parodė, kad nebuvo jokios naminės degtinės gamybos, nors patys nukentėjusieji prisipažino, kad ją gamino. Neaišku, dėl kokių aplinkybių į policijos komisariatą buvo iškviestas D. K., kai jis atpažino A. D., vėliau iš nuotraukos jis atpažino kitą asmenį, kuris prisistatė atvažiavęs iš Marijampolės, ir parodė, kad atpažino ne tą asmenį.

42Pats nukentėjusysis teisme negalėjo paaiškinti savo parodymų keitimo, teismui nekilo abejonių, kad toks parodymų keitimas galėjo būti paskatintas kitų asmenų, nesiaiškino, kas buvo iniciatorius po A. D. atpažinimo pakartotinai iškviesti D. K., kad jis atpažintų kitą asmenį (protokole nėra nurodyti to asmens duomenys). Taigi 2013 m. sausio 17 d. atpažinimo protokole nėra duomenų, kad D. K. atpažino V. V., nėra duomenų, kad D. K. buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau 2013 m. rugpjūčio 13 d. civiliniame ieškinyje jis prašo priteisti iš V. V. jam padarytą žalą, nors oficialiai V. V. buvo atpažintas 2013 m. rugpjūčio 23 d.

43Kasatorius pažymi, kad byloje nustatyta, jog pokalbis telefonu tarp R. B. ir V. V. vyko 2.28 val., nukentėjusysis tvirtina, kad su V. V. buvo vienoje mašinoje telefonu nekalbėjo. Pokalbis tarp R. B. ir V. V. vyko tuo metu, kai nukentėjusysis buvo su nusikaltėliais, vadinasi, V. V. tuo metu negalėjo būti su D. K. ir R. B. vienoje vietoje ir dalyvauti nusikaltimo daryme.

44Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo pašalinti abejones ir prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose, tačiau to nepadarė. Tiek nukentėjusiojo D. K., tiek L. G. parodymai gauti pažeidžiant BPK nuostatas, nes pareigūnai esminę įtaką nukentėjusiųjų parodymams. Teismų pasyvumas lėmė V. V. nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą.

45Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato R. Kairio, nuteistojo V. R. gynėjo advokato R. Jurkos ir nuteistojo V. V. gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinius skundus atmesti.

46Prokuroras teigia, kad skundų argumentai dėl netinkamo veikos vertinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį yra paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, su kuriomis prokuroras visiškai sutinka. Teismas nuosprendyje motyvuotai atskleidė R. B., V. R., V. V. ir D. N. padarytus veiksmus, kaip atitinkančius BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme prokuroro pakeistame kaltinime nuteistieji nebuvo kaltinami didelės turtinės žalos padarymu D. K.. Šis požymis nebuvo nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame jie buvo nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus veiką pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, šis požymis nėra inkriminuotas, todėl nebuvo prasmės jo aptarinėti teismo nuosprendyje.

47BK 181 straipsnio 2 dalis inkriminuota dėl to, kad kaltininkai, veikdami bendrininkų grupe, prievartaudami turtą, prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą. Kaltininkams inkriminuojama 5 070 Lt suma, tai D. K. patirta turtinė žala, kai šis pervedė per du kartus minėtą pinigų sumą nuteistiesiems. Taigi prašymas perduoti bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kad būtų nustatyta, ar buvo padaryta didelė turtinė žala, yra nepagrįstas.

48Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų teiginius dėl D. K. ir L. G. parodymų patikimumo, išsamiai išanalizavo ir motyvuotai įvertino nukentėjusiųjų parodymus, paneigdamas nuteistųjų ir jų gynėjų abejones. Teismas patikrino ir aptarė nukentėjusiųjų L. G. bei D. K. parodymus, pažymėdamas, kad nuosprendis buvo grindžiamas ne tik jų parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, pvz., protokolais dėl techninių priemonių naudojimo, liudytojų L. B. ir R. V. parodymais, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismai nenustatė pagrindo, to nenurodė ir nuteistieji, kodėl nukentėjusysis D. K. ir L. G., iki įvykių nepažinoję jų, turėjo pagrindo juos apkalbėti ar duoti prieš nuteistuosius melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų parodymų visumą bei kitus duomenis, nusprendė, kad V. R., V. V., R. B. ir D. N. veikė kaip bendrininkai, kurių tikslas buvo paveikti, įbauginti D. K. ir priversti jį perduoti jiems dalį savo turto. Su tokia išvada prokuroras sutinka, nes bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visi nuteistieji suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

49Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, argumentuotai atmetė V. V. tvirtinimus, kad jis nusikaltimo metu buvo kitoje vietoje. Teismas nurodė, kad tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, liudytoja R. G. davė parodymus apie kitos dienos įvykius, teismas argumentuotai pasisakė dėl Ž. Š. parodymų vertinimo. Be to, patys nukentėjusieji aiškiai nurodė, kad V. V. dalyvavo nusikaltime, apibūdino jo vaidmenį (jis su beisbolo lazda daužė daiktus, sudavė smūgį L. G., paėmė iš V. R. pinigus, kuriuos jam buvo davęs D. K.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai atmetė argumentus dėl atpažinimo procedūrų pažeidimo, pripažįstant, kad atpažinimas atliktas nepažeidžiant BPK. V. V. kaltę netiesiogiai patvirtina ir nuteistųjų, tarp jų ir jo paties parodymai, telefoninių pokalbių išklotinių analizė ir duomenys apie jų naudojamų telefonų veikimo zoną.

50Prokuroras nesutinka ir su nuteistojo V. R. gynėjo kasacinio skundo teiginiais dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinių skundų teiginius dėl neįrodyto fizinio smurto naudojimo, konstatavo, kad nukentėjusieji viso proceso metu tvirtino, jog į mišką atvykę asmenys juos užpuolė: parvertė ant žemės, ne mažiau kaip po keturis kartus spyrė jiems į įvairias kūno vietas, grasino. V. R. su beisbolo lazda prispaudė D. K. prie žemės, o kitas dūrė peiliu į koją. V. V. daužė daiktus, lazda sudavė smūgį L. G.. Vien tai, kad nuteistieji neigia šias aplinkybes, o sužalojimai nukentėjusiesiems nebuvo nustatyti, nepaneigia smurto panaudojimo fakto, nes nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė įvykio metu vilkėtą kombinezoną, kuriame užfiksuota pjautinė skylė užpakalinėje kelnių kairės kojos klešnėje. Teismas pažymėjo, kad tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tyrėja J. G. negalėjo kategoriškai patvirtinti išvados dėl audeklo pažeidimo pobūdžio, šiuo atveju minėtų duomenų vertinimo nekeičia. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilyje, kuriuo nuteistieji 2012 m. gruodžio 18 d. vyko pas nukentėjusįjį paimti pinigų ir juos paėmė, buvo rasta beisbolo lazda, kuri buvo naudojama 2012 m. gruodžio 14 d. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo apimties, nei nuteistasis V. R., nei jo gynėjas nekėlė klausimo dėl paminėtų įrodymų papildomo tyrimo apeliacinio proceso metu.

51Prokuroro manymu, byla apeliacinės instancijos teisme buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, į esminius skundų klausimus atsakyta.

52Prokuroras nesutinka ir su skundo argumentu dėl V. R. paskirtos per griežtos bausmės. Teismas, skirdamas bausmę jam ir kitiems nuteistiesiems, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), kaltininkų kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančias (veika padaryta bendrininkų grupe) ir lengvinančias bei kitas bausmės dydžiui ir rūšiai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, teismas, individualizuodamas V. R. bausmę, pažymėjo, kad jis buvo vienas iš aktyviausių nusikaltimo dalyvių, praeityje teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, jis niekur nedirba.

53Prokuroras iš esmės sutinka ir su civilinio ieškinio išsprendimu, jo manymu, 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma priteista laikantis CK ir BPK nuostatų bei teismų praktikos, todėl kasacinio skundo argumentai dėl to yra nepagrįsti.

54Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo V. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo V. V. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasaciniai skundai atmestini.

55Dėl veikos kvalifikavimo pagal 181 straipsnio 2 dalį

56Kaltinamasis aktas surašytas kaltinant V. R., R. B. ir V. V. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl šios nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo savavaldžiavimo nusikalstamos veikos požymius ir šiuos asmenis nuteisė pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė ir kaltininkų veikas perkvalifikavo kaip turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą. Kasaciniuose skunduose nesutinkama su šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu, teigiama, kad nuteistųjų veiksmuose nebuvo turto prievartavimo požymių.

57BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės.

58Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK

59294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti: turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009).

60Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo, ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į kito asmens turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

61Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

62Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK

63294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009,

642K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

65Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus įvertino kaip savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, t. y. kad kaltininkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, grasindami panaudoti ir panaudodami fizinį smurtą, nukentėjusiajam D. K. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms. Teismo išvados pagrindas buvo nuteistųjų V. R., R. B. ir D. N. parodymai, kad jie važiavo išreikalauti kažkieno sumokėtus pinigus už nekokybiškos naminės degtinės gamybą. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymus, kuriais jie nepripažino buvus skolą, teismas visiškai atmetė. Teismas skolos buvimo faktą grindė duomenimis apie rastus naminės degtinės gamybos įrankius, jų kiekį, D. K. teistumą dėl neteisėtos naminės degtinės gamybos. Nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad kiekvienas iš kaltininkų gynė įsivaizduojamą, tariamą teisę, gal realiai ir neegzistuojančią ar dėl kurios sąžiningai klydo. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, su tokiu bylos duomenų vertinimu nesutiko ir nuteistųjų veiką perkvalifikavo kaip turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Teismo nuosprendžio išvada grindžiama tuo, kad nuteistųjų reikalavimas perduoti jiems pinigus buvo neteisėtas ir nesusijęs su realiai egzistuojančiais civiliniais teisiniais santykiais. Nuteistieji, nurodydami įvairius reikalavimo pagrindus (vieno iš asmens kelionės išlaidų atlyginimas, kalinių parama, pažadas policijai nepranešti apie neteisėtą nukentėjusiojo veiklą, išspręsti ateityje nukentėjusiajam kilsiančias problemas), suvokė, kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jiems turtą jie neturi. Teismas nurodė, kad D. K. sistemingas ir dideliais kiekiais naminės degtinės gaminimo faktas neturi reikšmės nuteistųjų veikos kvalifikacijai ir nepatvirtinta skolos buvimo.

66Priešingai negu teigiama kasaciniuose skunduose, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas konstatavo, kad byloje, išskyrus bendro pobūdžio nuteistųjų parodymus apie tariamą nekokybiškos degtinės pardavimą nenustatytam asmeniui Tadui, apie kurį nuteistieji jokių aiškesnių nuorodų nepateikė, nėra duomenų apie buvusius skolos santykius dėl nekokybiškos degtinės pagaminimo ir pardavimo. Nukentėjusieji nuosekliai neigė nuteistųjų nurodytas aplinkybes, teismas rėmėsi ir liudytojų, bendravusių su nukentėjusiuoju D. K. iš karto po įvykių, parodymais, kad nukentėjusysis skundėsi dėl reikalavimo mokėti duoklę. Tokia išvada išplaukia ir iš techninių priemonių panaudojimo protokolo turinio, kurį išsamiai atskleidė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas. Taigi nuteistojo V. V. gynėjo kasacinio skundo teiginys, esą apeliacinės instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistiesiems, yra nepagrįstas. Šio kasatoriaus teiginys, kad BK 181 straipsnyje numatytas kito asmens vertimas perduoti turtą, netaikytinas turtui, įsigytam nusikalstamu būdu (pagaminus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus), nesusijęs su šioje byloje nustatytu prievartavimo dalyku. Iš nukentėjusiojo buvo reikalaujami ne šie gėrimai, o pinigai. Kitoje byloje priimtu baudžiamuoju įsakymu D. K. ir L. G. nuteisti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.

67Nustačius, kad nuteistųjų reikalavimas perduoti pinigus nesusijęs su tikros ar tariamos teisės įgyvendinimu, jų veika teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas.

68Fizinio smurto panaudojimo požymis ginčijamas V. R. gynėjo skunde, nurodant, kad nustatant šį požymį buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, nes remtasi tik nukentėjusiųjų parodymais apie prieš juos naudotą smurtą, kurie neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

69Pirmiausia pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimas gali būti įrodinėjamas ne tik medicininėmis išvadomis, bet ir nukentėjusiųjų parodymais bei kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kurie dėl smurto pobūdžio sutapo tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis. Abu nuteistieji nurodė, kad buvo panaudota beisbolo lazda, ji rasta nuteistojo R. B. vairuotame automobilyje, fizinį smurtą patvirtino ir įrašyto pokalbio tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų turinys, įvertintas ir nukentėjusiojo vilkėto kombinezono pjautinis pažeidimas. Nukentėjusiojo D. K. parodymų neatitikimai susiję ne su paties smurto panaudojimu, o su jį naudojusiais asmenimis, jie kilo natūraliai dėl daugelio nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų. Darytina išvada, kad turto prievartavimą kvalifikuojančio požymio fizinio smurto panaudojimo nustatymas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

70Nuteistieji ir kiti asmenys pas nukentėjusiuosius vyko drauge, būdami iš anksto susitarę. Kaip aptarta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tas susitarimas susijęs ne su savavaldžiavimu, o su turto prievartavimu. Tokie bylos duomenys paneigia nuteistojo V. R. gynėjo skundo teiginius, kad neatskleistas bendrininkų vaidmuo ir taip pažeista galimybė gintis. Tiek pateiktame kaltinime, tiek nuosprendyje aiškiai nurodyti kiekvieno kaltininko atlikti veiksmai, kuriuos kiekvienas darė tiek atskirai, tiek kai veikė suderintai vienas kito akivaizdoje. Taigi bendrininkavimo aplinkybė atskleista pakankamai, kiekvienas kaltininkas aiškiai žinojo, dėl kokių veiksmų jam pateikiami kaltinimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista teisė gintis.

71Nors V. R. gynėjas skunde nurodo, kad grindžiant jo kaltę teismas negalėjo remtis pokalbių įrašu, nes jis tame pokalbyje nedalyvavo, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad turto prievartavimu buvo laikoma veiksmų visuma, apėmusi tiek kaltininkų veiksmus ir reikalavimus miške, tiek vykstant pas nukentėjusįjį į namus, tiek nurodymai gavus pinigų vėl susitikti, tiek susitikimas, kuris buvo užfiksuotas garso įraše. Nors V. R. tiesiogiai paskutiniame susitikime nedalyvavo, tačiau jis pats savo parodymais patvirtino, kad apie susitikimą aiškiai žinojo ir pats turėjo vykti į jį, tačiau negalėjo išeiti iš namų, todėl paprašė važiuoti R. B.. Vien faktas, kad tiesiogiai ne visi kaltininkai dalyvavo paskutiniame susitikime su D. K., kurio metu jis turėjo perduoti likusią reikalaujamų pinigų dalį, nepaneigia V. R. ir kitų dalyvavimo turto prievartavime.

72Priešingai negu nurodoma V. R. gynėjo bei R. B. ir jo gynėjo skunduose, perkvalifikavęs veiką, apeliacinės instancijos teismas nenustatė didelės žalos požymio, nes veika pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota dėl to, kad turtas buvo prievartaujamas panaudojant fizinį smurtą. Taigi visi skundų argumentai dėl didelės žalos požymio nepagrįstumo yra nenagrinėtini, nes toks požymis nuteistųjų veiksmuose nenustatytas, jis nebuvo nurodytas ir kaltinime.

73Apibendrinant konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistųjų nusikalstami veiksmai apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti teisingai ir tinkamai kvalifikuoti kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

74Dėl kasatorių nurodomų BPK pažeidimų

75V. V. gynėjo skunde nesutinkama su liudytojo Ž. Š. parodymų vertinimu, teigiama, kad jie buvo nemotyvuotai atmesti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. Š. buvo apklaustas kaip V. V. pažįstamas, kad patvirtintų, jog nusikalstamos veikos metu laiką praleido su V. V.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos parodymus, priešingai negu teigiama skunde, tokį sprendimą pakankamai motyvavo, nurodydamas, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, pirmą kartą jo apklausa įvyko teisme po daugiau nei metai laiko nuo įvykių, jo parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti šio liudytojo parodymus. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai įvykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą nurodyti motyvus, kodėl teismas atmetė kitus įrodymus.

76Nuteistojo V. V. gynėjo skunde keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų įrodymų rinkimo ir fiksavimo tvarkos pažeidimų. Gynėjo teiginiai, kad nukentėjusysis ne iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad buvo neoficialiai susitikinėjama su policijos pareigūnais, neoficialių pokalbių metu buvo koreguojami nukentėjusiojo parodymai jam palankia kryptimi, neatitinka bylos duomenų.

77Iš bylos matyti, kad nusikalstamos veikos laikas nustatytas 2012 m. gruodžio 14 d. naktį, nukentėjusysis D. K. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos pateikė gruodžio 16 d., tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. K. ir L. G. apklausti kaip liudytojai ir pripažinti nukentėjusiaisiais, pagal nuotraukas atlikti parodymai atpažinti, gruodžio 20 d. priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis patvirtinti prokuroro 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir leisti klausytis D. K. ir L. G. telefoninių pokalbių bei pokalbių iš nenustatytų asmenų telefonų numerių ir kt. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas operatyviai, gynėjo skundo teiginiai apie pareigūnų įtaką nukentėjusiųjų parodymams yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

78Dėl skundo argumentų V. R. paskirtos bausmės klausimu

79Skunde teigiama, kad, skiriant bausmę V. R., buvo netinkamai taikytas BK 54 straipsnis, nes neatsižvelgta, kad V. R. veiksmai nebuvo intensyvūs, iniciatyva atsiimti pinigus kilo iš kitų asmenų, vėliau jis nedalyvavo atsiimant pinigus, nepaaiškinta, kokia sunkinanti aplinkybė jam nustatyta.

80Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę už BK 181 straipsnio 2 dalį, teismas nurodė, jog V. R. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė bendrininkų grupe, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pagal nustatytas aplinkybes vertino jo vaidmenį nusikaltime kaip aktyvų, vien ta aplinkybė, kad jis nedalyvavo atsiimant pinigus antrame susitikime, nes negalėjo tuo metu išeiti iš namų ir davė nurodymą vykti kitam asmeniui, nepaneigia jo dalyvavimo aktyvumo. Be to, teismas vertino ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tai, kad teistas keletą kartų, teistumas neišnykęs, niekur nedirba, ir skyrė vieneriais metais griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę (penkerių metų laisvės atėmimą). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys paneigia nuteistojo gynėjo teiginius dėl neįvertintų aplinkybių, kurios, pasak jo, yra priežastis mažinti bausmės dydį. Nesant kitų nuorodų į netinkamą įstatymo taikymą skiriant bausmę, vien nesutikimas su bausmės dydžiu nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

81Dėl civilinio ieškinio

82V. R. gynėjo skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nedetalizavo sprendimo dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, neatsakė į argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems nebuvo padaryti jokie sužalojimai, prieš juos nenaudotas smurtas, nukentėjusieji nepatyrė ilgalaikių išgyvenimų. Šie skundo argumentai prieštarauja bylos aplinkybėms, nes teismai nustatė, kad smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas, jiems buvo grasinama, ir, atsižvelgus į tai, kad didesni sužalojimai nepadaryti, neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 4 000 Lt. Neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas, kasacinės instancijos teisme jo ginčijimas turi būti argumentuojamas arba netinkamu įstatymo taikymu (pvz., CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų kriterijų nevertinimas), arba esminiais proceso pažeidimais sprendžiant civilinį ieškinį, tačiau tokių argumentų kasaciniame skunde nėra, iš esmės neturtinės žalos dydis ginčijamas nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo priteistai sumai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio. Nesant rimtų teisinių argumentų, nesutikti su šiuo spendimu nėra teisinio pagrindo.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

84Atmesti nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo V. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo V. V. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteisti:... 4. R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 5. V. R. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu... 6. V. V. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu... 7. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. N. bei išteisintas E. B..... 8. Priteista solidariai iš nuteistųjų R. B., V. R., V. V. ir D. N.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. R. B. – laisvės atėmimas ketveriems metams;... 11. V. R. – laisvės atėmimas penkeriems metams;... 12. V. V. – laisvės atėmimas penkeriems metams, vadovaujantis BK... 13. Dėl nuteistojo D. N. ir išteisintojo E. B. kasacinių skundų nepaduota.... 14. Teisėjų kolegija... 15. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos tokios nusikalstamos... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo... 17. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 18. Skunde nurodoma, kad turto prievartavimas nuo savavaldžiavimo atskiriamas... 19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji iš... 20. Apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė... 21. Kasatoriai skunde nurodo, kad didelės žalos požymis turto prievartavime... 22. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepateikė teisinio... 23. Kasaciniu skundu nuteistojo V. R. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai priėmė... 25. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1... 26. Pasak gynėjo, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad 27. Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nors D. K.... 28. Gynėjo teigimu, didelės žalos požymiui įtakos turi tai, ar galėjo... 29. Skunde teigiama, kad teismas, vertindamas įrodymus dėl fizinės prievartos... 30. Teismas neatsižvelgė, kad pokalbio tarp nukentėjusiojo D. K. ir D. N. bei R.... 31. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas veiką pagal 32. Be objektyviųjų veikos požymių, svarbu ir subjektyvieji, t. y. ar... 33. Kartu gynėjo teigimu, V. R. veiksmuose nėra ir turto prievartavimo požymių.... 34. Skirdamas bausmę V. R. teismas netinkamai pritaikė BK 54... 35. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos... 36. Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo... 37. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą... 38. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų... 39. Bylos įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai... 40. Teismai savo išvadas dėl V. V. dalyvavimo nusikaltimo daryme grindė... 41. Kasatoriaus tvirtinimu, jau ikiteisminio tyrimo stadijoje iš esmės buvo... 42. Pats nukentėjusysis teisme negalėjo paaiškinti savo parodymų keitimo,... 43. Kasatorius pažymi, kad byloje nustatyta, jog pokalbis telefonu tarp R. B. ir... 44. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo pašalinti... 45. Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 46. Prokuroras teigia, kad skundų argumentai dėl netinkamo veikos vertinimo pagal... 47. BK 181 straipsnio 2 dalis inkriminuota dėl to, kad... 48. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į... 49. Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, argumentuotai atmetė V. V.... 50. Prokuroras nesutinka ir su nuteistojo V. R. gynėjo kasacinio skundo teiginiais... 51. Prokuroro manymu, byla apeliacinės instancijos teisme buvo patikrinta tiek,... 52. Prokuroras nesutinka ir su skundo argumentu dėl V. R. paskirtos per griežtos... 53. Prokuroras iš esmės sutinka ir su civilinio ieškinio išsprendimu, jo... 54. Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo V. R.... 55. Dėl veikos kvalifikavimo pagal 181 straipsnio 2 dalį... 56. Kaltinamasis aktas surašytas kaltinant V. R., R. B. ir V. V. pagal 57. BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos veikos... 58. Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą... 59. 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas.... 60. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo, ne mažiau svarbūs yra... 61. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti 62. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą... 63. 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines... 64. 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).... 65. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus įvertino kaip... 66. Priešingai negu teigiama kasaciniuose skunduose, tokia apeliacinės... 67. Nustačius, kad nuteistųjų reikalavimas perduoti pinigus nesusijęs su tikros... 68. Fizinio smurto panaudojimo požymis ginčijamas V. R. gynėjo skunde, nurodant,... 69. Pirmiausia pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimas gali būti... 70. Nuteistieji ir kiti asmenys pas nukentėjusiuosius vyko drauge, būdami iš... 71. Nors V. R. gynėjas skunde nurodo, kad grindžiant jo kaltę teismas negalėjo... 72. Priešingai negu nurodoma V. R. gynėjo bei R. B. ir jo gynėjo skunduose,... 73. Apibendrinant konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistųjų... 74. Dėl kasatorių nurodomų BPK pažeidimų... 75. V. V. gynėjo skunde nesutinkama su liudytojo Ž. Š. parodymų vertinimu,... 76. Nuteistojo V. V. gynėjo skunde keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo metu... 77. Iš bylos matyti, kad nusikalstamos veikos laikas nustatytas 2012 m. gruodžio... 78. Dėl skundo argumentų V. R. paskirtos bausmės klausimu... 79. Skunde teigiama, kad, skiriant bausmę V. R., buvo netinkamai taikytas 80. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas... 81. Dėl civilinio ieškinio ... 82. V. R. gynėjo skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 84. Atmesti nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo V....