Byla 2K-122/2012
Dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Andriejui Melkovui, gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Genadijaus Jefimovo kasacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio.

3Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir vienam mėnesiui.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis dėl M. L. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalies panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: M. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kita nuosprendžio dalis apeliacinių skundų ribose palikta nepakeista. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas bei nuteistojo M. L. apeliacinis skundas dėl BK 75 straipsnio taikymo atmesti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 25 d., apie 11.00 val., Zarasų r., ( - ), vairuodamas automobilį „Nissan Primera“ (valst. Nr. ( - )), priklausantį A. L., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus:

814 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,63 promilės girtumas);

99 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

1019 punkto reikalavimą – nesiėmė visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti;

11133, 135 punktų reikalavimus – nepasirinkdamas važiavimo greičio važiavo apie 80 km/h greičiu, viršydamas leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, prarado stabilumą kelyje ir atsitrenkė į medį, dėl to buvo sunkiai sužalotas kartu važiavęs keleivis V. J., kuris 2010 m. kovo 29 d. 7.15 val. mirė VšĮ „Utenos apskrities ligoninėje“.

12Taip pat minėtos instancijos teismo nuosprendžiu M. L. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 25 d., apie 1.00 val., pasinaudodamas slapta ištrauktu iš A. L. raktu, neteisėtai įsibrovė į garažų bendrijos „( - )“, esančios Zarasų r., ( - ) A. L. priklausantį garažą ir pagrobė šiam priklausantį automobilį „Nissan Primera“ (valst. Nr. ( - )), kurio vertė 5000 Lt.

13Kasaciniu skundu prokuroras prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti šią Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį; 2) pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendį ir M. L. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams; 3) paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams vienam mėnesiui; 4) panaikinti M. L. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 5) vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti M. L. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams; 6) likusią Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

14Kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas M. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad analizuojant byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus matyti, jog nuteistasis M. L. senelio automobilį, kuriuo jau kartą buvo važinėjęs ir anksčiau, 2010 m. kovo 25 d. naktį, nors ir be senelio leidimo, paėmė norėdamas pasivažinėti. Šią pastarojo versiją pagrindžia ir jo senelio A. L. parodymai, iš kurių matyti, kad anūkas, augęs jo šeimoje kaip savas vaikas nuo vienerių metų, buvo šeimos narys ir galėjo viskuo naudotis. Tuo tarpu imti automobilį ir jį vairuoti anūkui jis neleisdavo tik todėl, kad šis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Dėl to ir nagrinėjamo įvykio naktį, pamatęs, kad nėra anūko, o garaže automobilio, A. L. iš karto suprato, kad jį pasivažinėti pasiėmė anūkas, juolab kad po jųdviejų pokalbio telefonu šis žadėjo greitai grįžti. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis M. L. jo seneliui priklausančiu automobiliu norėjo pasinaudoti tik laikinai ir jį grąžinti, todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip vagystė. Tačiau, kasatoriaus manymu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šio pobūdžio bylose ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4 punkte pažymėta, kad svetimas turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz.: namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). To paties nutarimo 5 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz., vaikas, įvaikis), tokia veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas, tačiau teismai į šią aplinkybę gali atsižvelgti spręsdami baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus (pvz., turtą pagrobia nepilnametis šeimos narys arba pilnametis, išlaikomas ir kartu gyvenantis bei turtu besinaudojantis šeimos narys). Kvalifikuojant veiką kaip svetimo turto pagrobimą, svarbu nustatyti patį svetimumo faktą, o tai, kad kaltininką ir nukentėjusįjį sieja artimi giminystės ryšiai, baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto grobimą nepanaikina.

16Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas įgyja galimybę laikinai pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti, naudotis ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį užvaldo. Tačiau kai turto savininkas leidžia kaltininkui kurį laiką naudotis daiktu, t. y. suteikia jam įgaliojimus savo turto atžvilgiu, ir šis turtą pasisavina ar kam nors perleidžia, tai tokie veiksmai kvalifikuotini kaip turto pasisavinimas ar turto iššvaistymas, nes kaltininko veiksmuose nėra turto pagrobimo požymio – turtas jam buvo patikėtas ar perduotas naudotis. Laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo užvaldyti konkretų turtą nesudaro vagystės ar plėšinio sudėties būtinųjų požymių tik tais atvejais, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, yra nusistovėjusi praktika, kad savininkas šiam tuo turtu leidžia (yra ne kartą leidęs) naudotis. Be to, laikinas pasinaudojimas turtu pripažįstamas tik tais atvejais, kai savininko teisė naudotis daiktu suvaržoma trumpam, po to daiktą grąžinant savininkui ar paliekant jam žinomoje vietoje.

17Kasatorius nurodo, kad Zarasų rajono apylinkės teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstai nustatė, jog M. L. pagrobė automobilį, kuriuo vėliau sukėlė eismo įvykį. Teismas nustatė, kad automobilis „Nissan Primera“ priklausė A. L., raktus nuo garažo ir automobilio jis nuolat laikė savo kelnių kišenėje. 2010 m. kovo 25 d., apie 2.00 val., prabudo ir pastebėjo, kad namuose nėra anūko M. L., raktų nuo garažo, garaže automobilio. Savo anūkui jis neleido važiuoti ir imti automobilio, nes šis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pats M. L. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, žinojo, kad senelis automobilio raktus laiko savo kelnių kišenėje. Slapta pasiėmė iš kelnių kišenės jo automobilio raktus, seneliui nieko nesakęs, nuėjo pas V. J. ir jie kartu atėjo prie garažo ir išsivarė automobilį. Taigi šeimos narys M. L. užvaldė jam nuosavybės teise nepriklausantį senelio automobilį, tarp jų (senelio ir anūko) nebuvo nusistovėjusi praktika naudotis automobiliu, nes jis automobilį paėmė slapta, seneliui miegant, neturėdamas šio sutikimo, be to, senelis niekada neleido naudotis automobiliu M. L., nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Šias aplinkybes patvirtino tiek A. L., tiek M. L., kuris teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad senelis jam neleidęs paimti automobilio, ankščiau vieną kartą nesiklausęs buvo paėmęs šį pasivažinėti, eismo įvykio metu tik antrą kartą vairavo senelio automobilį.

18Dėl to kasatorius teigia, kad automobilio paėmimas be savininko sutikimo, nepriklausomai nuo tikslo (pasivažinėjimui) ir nesant nusistovėjusios praktikos dėl daikto naudojimo tarp asmenų, vertinamas kaip vagystė, todėl Zarasų rajono apylinkės teismas pagrįstai M. L. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

19Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai M. L. netaikė BK 68 straipsnio ir neatėmė teisės vairuoti transporto priemonių trejiems metams. Kasatorius pabrėžia, jog teismai nesivadovavo Saugaus eismo keliais įstatymo 22 straipsniu, kuriame nustatyta, kad asmenims, kurie neturi teisės vairuoti ar neturi teisės vairuoti atitinkamos kategorijos motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų ir kurie vairavo motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kurie vengė blaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimo, teisę įgyti vairuoti transporto priemones leidžiama ne mažiau kaip po vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos. Tai reiškia, kad M. L. galėtų įgyti teisę vairuoti tik praėjus vieneriems metams po eismo įvykio. Todėl, kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas per siaurai aiškino BK 68 straipsnio nuostatas, nustatančias draudimą naudotis specialia teise. Sąvoka „naudotis“ lingvistine prasme nereiškia atimti, tai reiškia tik tos teisės apribojimą.

20Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. senato apžvalgos „Dėl teismų praktikos Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos“ išvadų 24 punkte nurodyta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

21Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009), kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. L. automobilį vairavo neblaivus (nustatyta 0,63 promilės), neturėdamas privalomojo vairuotojo pažymėjimo, taip ignoruodamas eismo saugumo taisykles; visą kelionės laiką kėlė realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, nes vairuodamas nesaugiai manevravo, tyčia slydo šonu. Toks nesaugus vairavimas, alkoholio vartojimas sukėlė sunkias pasekmes – keleivio mirtį, be to, jis jau ir ankščiau buvo baustas už KET pažeidimus (b.1.212), todėl jam buvo privalu uždrausti naudotis specialia teise (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010).

22Taip pat kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Savo teiginį kasatorius motyvuoja tuo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog M. L. viso ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nors tam tikras aplinkybes ir pripažino (pavyzdžiui, kad važiavo neblaivus), tačiau pateikė savo gynybinę versiją dėl įvykio kilimo, o būtent, kad nukentėjusysis V. J. užtraukė rankinį stabdį ir jis nesugebėjo suvaldyti automobilio. Tuo tarpu teismas, remdamasis autotechniko specialisto išvada, tokių aplinkybių nenustatė. Priešingai, įrodyta, kad eismo įvykis kilo dėl M. L. pasirinkto didelio automobilio greičio, kitiems eismo dalyviams nepažeidus KET reikalavimų. Taigi M. L. nepripažino visų esminių objektyvių bylos aplinkybių, turinčių juridinę reikšmę veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, todėl iki galo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Be to, nors M. L. ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, toks gailėjimasis nevertintinas kaip nuoširdus, nes kaltinamasis per metus laiko nuo įvykio nukentėjusiųjų neatsiprašė.

23Kasatorius nurodo, kad nors apylinkės teismas parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei jos vidurkis, pažeidė BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-131/2011). Iš bausmės skyrimo motyvų matyti, kad nuteistasis ankščiau teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2008 ir 2010 metais), teistumas neišnykęs, apibūdinamas patenkinamai, per metus laiko nerado laiko atsiprašyti žuvusiojo tėvų, dėl žalos atlyginimo rūpinosi seneliai, ankstesni teistumai jo elgesio nepakeitė. Jis turėjo suvokti rizikingą savo elgesį, numatydamas, kad daro šiurkščius KET pažeidimus, t. y. sąmoningai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, be to, viršijo greitį, numatė, kad jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

24Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 331 straipsnyje numatytus reikalavimus. BPK 331 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomi sprendimai dėl bausmės (BPK 307 straipsnio l dalies 4 punktas). Zarasų rajono apylinkės teismas M. L. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisves atėmimu šešiems mėnesiams ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad panaikina Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl M. L. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, priima naują nuosprendį, kuriuo M. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisina kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o kitą nuosprendžio dalį apeliacinių skundų ribose palieka nepakeistą, nepasisakė dėl galutinio bausmės dydžio, apsunkino kaltinamojo M. L. padėtį, nes, nepakeitus kitos Zarasų rajono apylinkės teismo dalies, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, liko galioti galutinė subendrinta trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

25Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Dėl M. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

27Kasaciniame skunde teigiama, kad M. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šio pobūdžio bylose, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą išteisinimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis M. L. jo seneliui priklausančiu automobiliu norėjo pasinaudoti tik laikinai ir šį grąžinti, todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip vagystė.

28Teismo sprendimais nustatyta, kad nuteistasis M. L. (anūkas) augo senelio šeimoje kaip savas vaikas nuo vienerių metu ir kaip šeimos narys galėjo viskuo naudotis. Senelio automobiliu buvo važinėjęsis ir anksčiau, senelis neleisdavo naudotis savo automobiliu tik todėl, kad jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2010 m. kovo 23 d. naktį nuteistasis be senelio leidimo pasiėmė automobilį norėdamas pasivažinėti. Nagrinėjamo įvykio naktį senelis, pamatęs, kad nėra anūko, o garaže automobilio, suprato, kad jį pasivažinėti pasiėmė anūkas. Po įvykusio pokalbio telefonu M. L. pažadėjo greitai grįžti.

29Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas M. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs, tačiau teismo nuosprendyje neaptaręs visų ištirtų byloje įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms sprendžiant M. L. kaltės klausimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, juos neteisingai įvertino. Teismas nurodė, kad pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą galima tik esant objektyvių ir subjektyvių požymių visumai. Objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys, o subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas. Taigi, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius – kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis M. L. jo seneliui priklausančiu automobiliu norėjo pasinaudoti tik laikinai ir šį grąžinti, todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip vagystė.

30Pažymėtina, kad vagystės dalykas yra svetimas turtas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio savininkas nuteistojo senelis A. L. visai nemanė, kad jo automobilis buvo pavogtas, ir todėl nesikreipė į policiją. Be to, ikiteisminio nagrinėjimo metu jis net nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai M. L. išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

32Dėl BK 68 straipsnio taikymo

33Kasatorius skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nuteistajam M. L. netaikė BK 68 straipsnio ir neuždraudė naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę.

34Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

35Kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

36Pirmosios instancijos teismas iš viso nesvarstė M. L. uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. L. padarė inkriminuojamą veiką nesinaudodamas specialia teise, todėl pirmosios instancijos teismas, neskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

37Kelių eismo taisyklių 14 punkte draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.

38Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. L. padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,63 promilės etilo alkoholio koncentracija).

39Nuteistasis M. L., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, vairavo automobilį važiuodamas miestelio sąlygomis 80 km/h greičiu. Visa tai rodo jo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Be to, jo veika sukėlė sunkius padarinius, nes žuvo žmogus, todėl kolegija daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

40Dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

41Nors kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šis argumentas nepagrįstas.

42Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

43Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

44Šioje byloje nuteistasis M. L. tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme pripažino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, t. y. kad be senelio leidimo paėmė automobilį, nors neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad viršijo leistiną greitį. Nors nuteistasis ir teigė, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl nukentėjusiojo veiksmų – šis „užtraukė“ rankinį stabdį ir jis dėl to negalėjo suvaldyti automobilio, to negalima vertinti kaip siekio sumenkinti savo atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio, nes, kaip parodė liudytojas G. Š., toks faktas vis dėlto buvo.

45Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis nuo pat eismo įvykio kilimo pradžios davė nuoseklius ir esminėmis detalėmis sutampančius parodymus, pripažino esmines nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

46Tačiau tam, kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, privalu nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

47Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išreiškė savo apgailestavimus dėl eismo įvykio, teisme asmeniškai atsiprašė nukentėjusiųjų, stengdamasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlygino turtinę žalą tiek nukentėjusiesiems, tiek Valstybinei ligonių kasai. Kad nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi rodo ir tai, jog nukentėjusieji jam atleido.

48Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

49Dėl bausmės skyrimo (BK 54, 61 straipsniai)

50Baudžiamasis įstatymas skiriant nuteistajam M. L. bausmę pritaikytas tinkamai, švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kuriuose nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Taip pat teismas laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

51Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas M. L. realią artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteistasis jau buvo du kartus teistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, tačiau mokosi, apibūdinamas patenkinamai.

52Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo (BPK 331 straipsnis)

53Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio reikalavimus, keliamus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui.

54Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje M. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau neatsižvelgė į tai, kad M. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 6 dalį), už kurias paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos apėmimo būdu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas M. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kartu turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių bendrinimo, tačiau to nepadarė. Taip M. L. buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta griežtesnė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

56Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį: nuteistajam M. L. paskirti baudžiamąją poveikio priemonę – uždrausti trejiems metams vairuoti kelių transporto priemones.

57Likusias nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e.... 3. Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu M. L.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. pagal BK 281 straipsnio 6... 8. 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės... 9. 9 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių... 10. 19 punkto reikalavimą – nesiėmė visų būtinų priemonių savo, keleivių... 11. 133, 135 punktų reikalavimus – nepasirinkdamas važiavimo greičio važiavo... 12. Taip pat minėtos instancijos teismo nuosprendžiu M. L. buvo nuteistas pagal... 13. Kasaciniu skundu prokuroras prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. Kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas M. L. pagal... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52... 16. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas įgyja... 17. Kasatorius nurodo, kad Zarasų rajono apylinkės teismas apkaltinamuoju... 18. Dėl to kasatorius teigia, kad automobilio paėmimas be savininko sutikimo,... 19. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai M. L. netaikė BK 68... 20. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. senato apžvalgos... 21. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008,... 22. Taip pat kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai M. L. atsakomybę... 23. Kasatorius nurodo, kad nors apylinkės teismas parinko teisingą bausmės... 24. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 25. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Dėl M. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad M. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 178... 28. Teismo sprendimais nustatyta, kad nuteistasis M. L. (anūkas) augo senelio... 29. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas M. L. pagal BK 178 straipsnio... 30. Pažymėtina, kad vagystės dalykas yra svetimas turtas. Iš bylos medžiagos... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines... 32. Dėl BK 68 straipsnio taikymo... 33. Kasatorius skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nuteistajam M. L. netaikė... 34. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja... 35. Kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę... 36. Pirmosios instancijos teismas iš viso nesvarstė M. L. uždraudimo naudotis... 37. Kelių eismo taisyklių 14 punkte draudžiama vairuoti transporto priemonę... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. L. padarė BK 281 straipsnio 6... 39. Nuteistasis M. L., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės,... 40. Dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio (BK... 41. Nors kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino kasatoriaus... 42. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius... 43. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 44. Šioje byloje nuteistasis M. L. tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme... 45. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis nuo pat eismo įvykio kilimo... 46. Tačiau tam, kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 47. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis tiek ikiteisminio, tiek... 48. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę... 49. Dėl bausmės skyrimo (BK 54, 61 straipsniai)... 50. Baudžiamasis įstatymas skiriant nuteistajam M. L. bausmę pritaikytas... 51. Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas M. L. realią artimą sankcijos... 52. Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo (BPK 331... 53. Kasatorius pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 54. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje M. L.... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendį... 57. Likusias nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....