Byla 1A-105-245/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiajai E. S., nuteistajam M. N., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta M. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą su 1000 (tūkstančio) eurų užstatu 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojo L. N., atsakomybėn ir baudžiamąją bylą M. N. atžvilgiu nutraukti.

3Laiduotojas L. N. įpareigotas iki 2017 m. lapkričio 2 d. į Kauno miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. ( - ) Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 (tūkstančio) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

4Nuspręsta užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu M. N., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

5E. S. ieškinys atmestas.

6Iš M. N. priteista E. S. 300,00 (trys šimtai) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

  1. M. N. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, kurios metu 2016 m. lapkričio 17 d., apie 17.39 val., ( - ) , vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybiniais numeriais ( - ) ir važiuodamas nuo ( - )link ( - ), ties namu ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nesustojo, važiavo, kliudė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją E. S., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
  2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.
    1. Teismas nustatė, kad M. N. nėra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. N. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus ir padarė išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti L. N. tinkamumu būti laiduotoju.
    2. Teismas atmetė nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį, nes ji nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jos teiginius ir nurodė, kad ir iki įvykio ji panašiai jautėsi, sveikata buvo prasta dėl kraujospūdžio, galva svaigo retai, viena gyvena, neišgyvena iš pensijos. Teismo nuomone, įvykęs įvykis negali būti vertinamas kaip asmens gyvenimiškų problemų sprendimo būdas.
  3. Nukentėjusioji E. S. apeliaciniu skundo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį ir jos naudai priteisti draudimo sumos ribose, iš civilinio atsakovo Compensa Vienna Insurance Group ADB Kauno biuro bei M. N. 5 100 (penkis tūkstančius vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.
    1. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad dėl patirto eismo įvykio ji patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir stipriai išgyveno dvasiškai. Patirtos psichologinės traumos jai neleidžia gyventi ir jaustis taip, kaip jautėsi prieš avariją, nes šiuo metu yra priversta gyventi laukime ir nuolatiniame nerime. Nurodo, kad po kairio kelio operacijos jai buvo paskirtas gulimas režimas 2 mėnesiams, po to dar 2 mėnesius negalėjo stoti kaire koja, kadangi turėjo sugyti, pastoviai buvo reikalinga kieno nors globa, buvo priklausoma nuo kitų žmonių gerumo. Iki įvykio buvo sveika, žvali, vikri, dirbanti, mėgo aktyvų gyvenimo būdą. Apeliantė teigia, jog sugriuvo gyvenimas, iširo planai. Skunde nurodo, kad sveikata nesugrįžo, todėl negalės dirbti ir bus priversta išeiti iš darbo, o pensija maža.
    2. E. S. skunde pabrėžia, kad fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, t. y. atsiradusios pasekmės turi būti įvertintos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Nukentėjusiosios nuomone, būtina įvertinti kokią įtaką pasekmės turės jos profesiniams, šeiminiams santykiams, laisvalaikiui ir pan. Turi būti įvertintas ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
    3. Apeliantė nurodo, kad ateityje turės iškęsti operacijas, siekiant iš kūno pašalinti varžtus, kas kelia jai didelę psichologinę įtampą ir nerimą dėl ateities, dėl to ją kankina depresija, nepilnavertiškumo jausmas. Nors nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau skunde akcentuoja, kad realiai jai sukeltos pasekmės yra sunkios, nes jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nurodo, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl negali būti vienodas, todėl, apeliantės nuomone, galimas nukrypimas nuo teismų praktikos. Akcentuoja, kad visos išdėstytos pasekmės atsirado po eismo įvykio ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su juo.
  4. Civilinis atsakovas ADB „Compensa Viena Insurance Group“ atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą ir nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
  5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji E. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. N. ir jo gynėja prašė palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį ir skundą atmesti, prokurorė su apeliaciniu skundu sutiko iš dalies.
  6. Nukentėjusiosios E. S. apeliacinis skundas atmetamas.
  7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, paskira bausmė, tačiau prašoma padidinti priteisto civilinio ieškinio sumą iš civilinio atsakovo Compensa Vienna Insurance Group ADB Kauno biuro (toliau – Draudikas) bei M. N. priteisti 5 100 (penkis tūkstančius vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi nukentėjusioji iš esmės kelia klausimą tik dėl civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
  8. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).
  9. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi visais atvejais civilinės atsakomybės Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti negali viršyti 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. Šia norma yra vienareikšmiškai apibrėžiamos draudiko maksimaliai atlygintinos žalos sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad Draudikas nukentėjusiajai išmokėjo 2900 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš Draudiko ir asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės 5100 eurų. Nagrinėjamu atveju M. N. yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas pagal aukščiau nurodytas teisės normas, taip pat dėl to, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šį aplinkybė apeliaciniame skunde neginčijama.
  10. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  11. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad po nukentėjusiosios patirto eismo įvykio konstatuota, kad E. S. eismo įvykyje nukentėjo kaip pėsčioji, kai jai į kairę kūno pusę, blauzdų lygyje, kliudė automobilis, dėl ko lūžo kairės kojos išorinis kulkšnelis ir abu blauzdos kaulai palei kelio sąnarį, taip pat lūžo dešiniojo gaktikaulio viršutinė ir apatinė šakos. Dubens kaulų ir kairės blauzdos kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes gyja ilgiau nei 10 dienų. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad E. S. nustatytas teminuotas (iki 2018 m. sausio 12 d.) 45 procentų darbingumas, nedarbingumas jai tęstas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., viso 195 dienas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. S. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jos gyvenimo kokybė, vartojo ir vartoja vaistus, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala jai turi būti atlyginta. Spręsdamas dėl priteisto neturtinės žalos dydžio apygardos teismas pažymi, kad nukentėjusiajai atlyginta 2900 eurų neturtinė žala yra teisinga, proporcinga padarytai moralinei žalai ir atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2013). Nukentėjusioji skunde atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtų galimas ir visiškai pateisinamas nukrypimas nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad esant paminėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai neabejotina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).
  12. Nukentėjusioji nurodo, kad jai sukeltos pasekmės yra sunkios, jai nustatytas terminuotas 45 procentų darbingumas, ji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pasekmės yra įprastinės patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, kad dėl tokios būklės ji praras darbą, bet teismui nepateikė jokių duomenų, jog šiuo metu ji dirba. Tiek pateikdama civilinį ieškinį, tiek ir apklausiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji išsamiai išdėstė vertinamo eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų pasekmes, todėl įvertinus tai, kad E. S. atlygintos neturtinės žalos dydis už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą yra maksimalaus pagal teismų praktiką, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju galimas nukrypimas nuo teismų praktikos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
  13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos, atlygintos nukentėjusiajai E. S. dydžio. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10nukentėjusiosios E. S. apeliacinį skundą atmesti.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai