Byla 2K-49/2012
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. V. apeliacinis skundas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,

Nustatė

5D. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 12 d., apie 20 val., Kauno rajone, Garliavoje, ( - ), netrukus po kilusio tarpusavio konflikto, tyčia sudavė R. A. golfo lazda ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, dešinę šlaunį, padarydamas muštines žaizdas kaktos kairėje, pakaušio dešinėje, kairiojoje momens srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, atvirą įspaustinį kaktikaulio lūžį kairėje pusėje, taip sukeldamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojimas dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

6Nuteistasis D. V. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę – laisvės atėmimą, pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas. Be to, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis apie nuteistojo asmenybę ir jo šeimos aplinkybes bei padarė neteisingas išvadas. Nuteistojo manymu, yra pakankamas pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Jis vienas rūpinasi, išlaiko ir prižiūri močiutę M. B. (gim. 1921 m. kovo 19 d.), kuriai reikalinga nuolatinė speciali priežiūra. D. V. pažymi, kad nėra kitų asmenų, galinčių tinkamai prižiūrėti ir globoti močiutę. Be to, kasatoriaus prašo atsižvelgti į tai, kad jo teistumas išnykęs, jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, jis apsvarstė savo neteisėtą elgesį dėl nusikalstamos veikos padarymo, suprato neigiamus padarinius, siekia pasitaisyti, dirba. Taip pat yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių: nuteistasis savo noru atlygino žalą ligonių kasoms, nukentėjusiojo R. A. yra atsiprašęs, su juo susitaikęs, šiuo metu yra visiškai atlyginęs nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti tiesą byloje. Nuteistasis pažymi, kad naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme jau padarė jam teigiamą poveikį, todėl jį galima pataisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tinkamai įvertinus visas minėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

8Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, šis teismas turėjo pritaikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Liko nepagrįstas, paremtas tik prielaidomis nuosprendžio argumentas, kad ta aplinkybė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, be nuteistojo D. V., daugiau nebūtų kam pasirūpinti močiute M. B., nenulemia byloje esančių aplinkybių visumos.

9Atsiliepimu į nuteistojo D. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad D. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį ir laipsnį, pavojingumą, kaltę, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, dirba, tikėtina, prižiūri nuolatinės slaugos poreikį turinčią senelę. Teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nes visa žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo, nes nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse, visumos. Taip pat nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 53 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kasatorius nenurodo išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

10Nuteistojo D. V. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

12Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti bausmę nuteistajam tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tačiau pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas D. V. pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (praeityje teistas – teistumas išnykęs, tačiau yra jauno amžiaus, dirba), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo). Teismas įvertino tai, kad bylos nagrinėjimo metu atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, tikėtina, rūpinasi ir prižiūri specialios nuolatinės priežiūros poreikį turinčią senelę. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas kasatoriui bausmę, tinkamai ją individualizavo ir BK 54 straipsnio numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

13BK 62 straipsnyje nustatytos išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė. Nagrinėjamoje byloje nėra bausmės švelninimui būtinų sąlygų visumos. Yra nustatyta tik viena D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai sprendžiant dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė kasatoriaus prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jos, tačiau vien tik šios lengvinančios aplinkybės švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimui nepakanka. Tai, kad kasacinės instancijos teismas gavo duomenų apie visišką turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

14Kasatoriaus įvardyta jo šeimos aplinkybė, kad jis rūpinasi sergančia garbingo amžiaus senele, kuriai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra, nesant kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę. Taip pat šios aplinkybės buvimas nerodo, kad D. V. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, jų skunde nenurodė ir kasatorius. D. V. paskirta reali vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį ir nėra per griežta.

15Taigi, atsižvelgęs į bausmės paskirtį ir nustatytas bylos aplinkybes, kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent tokios laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja teisingumo principui ir kad paskirtoji bausmė yra teisinga, o sąlygų ją švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas – nėra. Teismų sprendimuose bausmės skyrimo motyvai išdėstyti tinkamai. Bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija teismo paskirtos bausmės griežtumą, atmestini. Kasacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles, ir paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

16Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. V. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo keisti nuosprendžio bei nutarties.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti.