Byla 1A-160-606/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nukentėjusiojo M. R. atstovui advokatui Romanui Lupeikai, nuteistajam T. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Agintui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. L., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais,

3pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, – dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais.

5Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

6Iš T. L. priteista nukentėjusiajam M. R. 17 000 Eur turtinei ir neturtinei žaloms atlyginti, žalą sumokant iki 2021 m. balandžio 1 d.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I.

9Bylos esmė

101.

11T. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 val., viešoje vietoje – prie kempingo „( - )“, esančio ( - ), keršydamas M. R. dėl A. M., smogė kumščiu M. R. į veidą, dėl to jis nukrito ant žemės. T. L. viešoje vietoje ir matant pašaliniams asmenims smogdamas M. R. į veidą įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Dėl tokio T. L. elgesio aplinkui buvę asmenys buvo šokiruoti bei iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Smogdamas M. R. į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo, T. L. M. R. padarė daugybines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, galvos nubrozdinimą, nosies sumušimą, kairio apatinio žandikaulio sąnario patinimą, galvos smegenų sumušimą abiejuose galvos smegenų pusrutuliuose, dešinio smilkinkaulio lūžį su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, suspaudžiančia galvos smegenis. Dėl padarytų sužalojimų kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, suspaudė galvos smegenis, tai sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Taip T. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4. ir 6.6.15. punktai).

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai

142.

15Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo M. R. atstovas advokatas R. Lupeika prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam T. L. paskirtos bausmės ir priimti naują nuosprendį – pripažinti T. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti keturių metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo T. L. atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas; tenkinus apeliacinį skundą, iš nuteistojo T. L. priteisti patirtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba parengiant apeliacinį skundą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme.

162.1.

17Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-453/2019). BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014).

182.2.

19Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nuteistasis T. L. nusikalstamos veikos neplanavo, o viskas įvyko spontaniškai. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojo T. A. parodymai patvirtina, jog nuteistasis, veikdamas kartu su automobilio „Nissan Juke“ vairuotoju, turėjo išankstinę nusikalstamą tyčią, po ankščiau įvykusio konflikto surasti nukentėjusįjį M. R. ir jam atkeršyti už jo veiksmus, t. y. už tai, kad M. R. 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 16 val., ( - ), „ ( - )“ šventės teritorijoje, tyčia vieną kartą kumščiu smogė A. M.. Pažymi, kad pirmąjį nuo antrojo konflikto skyrė 5 valandos, pirmajame konflikte T. L. ir automobilio „Nissan Juke“ vairuotojas nedalyvavo, nukentėjusysis A. M. pasiskundė, o galbūt net ir suformulavo prašymą atkeršyti už jo sužalojimą. ( - ) vieša paslaptis, kad nuteistasis T. L. kultivuoja kovinį sportą, reguliariai sportuoja. Todėl nebuvo ir nėra atsitiktinumas, kad nuteistojo buvo paprašyta pagelbėti smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Todėl liudytojo T. A. parodymai jau kitą dieną po įvykio (2018-08-19) aiškiai atskleidžia nuteistojo pasirinktą elgesio variantą – iš anksto turint nusikalstamą sumanymą, smurtu atkeršyti nukentėjusiajam už tai, kad šis sudavė smūgį A. M., todėl teismas neteisingai darė išvadas, jog nuteistasis nusikalstamos veikos neplanavo, o viskas įvyko spontaniškai. Teismas šių parodymų neįvertino, o daugiau reikšmės suteikė nuteistojo parodymams. Tačiau tokia teisinė situacija nėra galima.

202.3.

21Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su T. L. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų buvę galima padaryti išvadą, jog baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas T. L. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apelianto nuomone, priešingai, visi nuteistojo T. L. veiksmai po 2018 m. rugpjūčio 18 d. įvykio rodė, kad jis ne tik kad neparodė savo elgesiu, jog nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau ir visais įmanomais būdais siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodydamas kitas nukentėjusiojo susižalojimo aplinkybes, aiškino, kad pats M. R. jam pabandė smogti, o jis tik gynėsi, vėliau aiškino, kad M. R. buvo neva susimušęs su šventės apsaugos darbuotojais, o šiai aplinkybei patvirtinti net buvo suradęs per laikraščio skelbimą atsitiktinį liudytoją T. L., kurio parodymų net objektyviai nebuvo galima patikrinti. Byloje liko neįvertintas nuteistojo ir vėlesnis elgesys. Liudytojas B. G. 2018 m. rugpjūčio 21 d. apklausos metu parodė, kad kitą dieną po įvykio nuteistasis T. L. vienas atvyko pas jį į barą ir pasakė „tu su M. važiavai, manęs net nebuvo, jūs ten kažką prisidarėt“. Šis nuteistojo teiginys, apelianto manymu, aiškiai rodė siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

222.4.

23Be to, apeliantas pažymi, kad po to, kai nuteistasis T. L. sudavė nukentėjusiajam M. R. smūgį, šiam tiesioginę pagalbą bandė suteikti kiti šalia buvę asmenys, o pats T. L. bendravo su kitais asmenimis, ir tai pagrindžia byloje pateiktos fotonuotraukos. Nuteistojo teigimu, tai jis neva tuoj po įvykio šalia buvusios moters paprašė iškviesti greitąją, tačiau byloje apklausta liudytoja R. A. parodė priešingai, kad ji paklausė šalia nukentėjusiojo buvusių vyrų, ar iškviesta greitoji, jie pasakė, kad iškvies, tačiau delsė. Byloje yra įrodymai, kad ne T. L. kvietė medicininę pagalbą. Byloje buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas, davęs išvadas dėl M. R. sužalojimo. Ekspertas paaiškino, kad delsimas iškviesti ir suteikti medicininę pagalbą turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiojo sužalojimo pasekmėms, buvo iškilęs pavojus jo gyvybei. Ir tik gydytojų pastangomis nukentėjusysis liko gyvas. Todėl nuteistojo aiškinimai apie pagalbos suteikimą ar / arba siekį iškviesti greitąją medicinos pagalbą yra ir buvo deklaratyvūs, t. y. neteisingi.

242.5.

25Apelianto teigimu, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad T. L. buvo sulaikytas po kelių dienų po įvykio Vilniuje, nes rengėsi išvykti iš Lietuvos, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, apie sunkią nukentėjusiojo būklę jau žinojo tą pačią naktį. Viso bylos nagrinėjimo metu vilkino procesą ir kėlė įvairias versijas apie galimus kitus asmenis, kurie neva sužalojo M. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šios nuteistojo pateiktos versijos buvo grindžiamos tik jo paties atvestų liudytojų T. J. ir T. L. parodymais. Šių liudytojų duoti parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl to vertintini kritiškai. Nuteistasis kaltę pripažino tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui į bylą pateikus ekspertizės aktą Nr. PEKG 85/2019 (01), kuris paneigė visas nuteistojo keltas ir niekuo nepagrįstas versijas.

262.6.

27Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo socialiniais ryšiais, darbiniais santykiais, taipogi, kad iki šiol T. L. baustas tik administracine tvarka, nėra išimtinės aplinkybės norint taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, jos būdingos daugeliui asmenų. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis M. R. buvo sužalotas itin sunkiai. Bylos nagrinėjimo metu teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajam pasveikti nėra net teorinės galimybės. Nuteistojo T. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo gyvenimas buvo sužlugdytas ne trumpam, o neapibrėžtam laikui. Nukentėjusysis turėjo idėjų ir vilčių, kaip gyvenime save realizuoti. Tačiau toms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Ir to priežastis nuteistojo T. L. nusikalstamas veiksmas. Todėl paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, yra pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, skatinamas nebaudžiamumas.

282.7.

29Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

302.8.

31Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-123/2011, 2K-201/2007, 2K-106/2011, 2K-414/2011), apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu T. L. įteikus pranešimą apie įtarimą, nors jis kaltę ir pripažino, tačiau įvykio situacijos aiškinimas iš esmės skyrėsi liudytojo T. A. parodymams. Pradėjus bylą nagrinėti teisme, T. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, pateikė privataus medicinos specialisto išvadą, kuri, anot nuteistojo, turėjo ir privalėjo įrodyti, kad nukentėjusysis sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė ne dėl jo veiksmų, o kito įvykio metu, kai neva mušėsi su ( - ) šventėje buvusiais apsaugos darbuotojais. Teismo nutartimi paskyrus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę ir gavus išvadas, tik tuomet T. L. kaltę pripažino visiškai, nes gerai suprato, kad priešingu atveju jam gali būti skirta ir reali laisvės atėmimo bausmė. Negana to, nuosprendžiu liko neįvertinti nuteistojo T. L. vėlesni veiksmai, kai jis siekė išvykti iš Lietuvos, siekė, kad ne jis būtų pripažintas kaltu, o kiti asmenys. Nuteistasis T. L. ( - ) pažįstamiems viešai aiškina, kad nors ir susitarė nukentėjusiajam papildomai atlyginti 17 000 Eur už padarytas turtinę ir neturtinę žalas, tačiau jos mokėti nesirengia. Be to, dalis – 3 000 Eur – žalos buvo sumokėta ne tuoj po padaryto nusikaltimo, o tik prieš paskutinį posėdį, kai byloje turėjo būti sakomos baigiamosios kalbos (2020-03-09).

322.9.

33Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nuteistajam T. L. pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl to iš nuosprendžio šalintina aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, priešingai, nuteistasis kaltę pripažino tik todėl, kad bylą nagrinėjant teisme, buvo surinkti neginčijami įrodymai, patvirtinantys T. L. kaltę. Tai reiškia, kad paskutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

343.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistojo T. L. gynėjas advokatas V. Agintas mano, kad nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato R. Lupeikos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

364.

37Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

38III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

395.

40Apeliacinis skundas atmestinas.

416.

42Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015,

432K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

44Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

457.

46Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. R. atstovas advokatas R. Lupeika mano, kad nepagrįstai pripažinta nuteistojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

478.

48Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015, 2K-119-689/2020).

499.

50Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis T. L. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi.

5110.

52Pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje prisipažino viešoje vietoje smogęs kumščiu M. R. į veidą, išsamiai parodė visas su įvykiu susijusias aplinkybes (t. 3, b. l. 76, 80–82, 92). Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 3, b. l. 85–89). Aplinkybė, kad nuteistasis T. L. siekė, jog būtų objektyviai nustatyta, ar nukentėjusiajam M. R. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai būtent dėl jo veiksmo, savaime nereiškia, jog jis nepripažino faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusysis M. R. konfliktavo su liudytoju A. M., taip pat ( - ) festivalio apsaugos darbuotojais, su jais turėjo fizinį kontaktą. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytojas T. J. patvirtino, jog ( - ) festivalyje jis matė, kaip M. R. stumdėsi su apsaugos darbuotojais, su galvos pakaušiu trenkė apsaugos darbuotojui į galvą, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi objektyviai nustatyta, kad įvykio dieną M. R. nežymiai sužalojo A. M. sveikatą. Todėl nukentėjusiajam dėl vieno suduoto smūgio nustačius sunkų sveikatos sutrikdymą, nuteistasis T. L., neturėdamas specialių medicininių žinių, turėjo pagrindo abejoti tuo, jog nukentėjusysis galėjo patirti sunkią galvos traumą dėl jo suduoto smūgio bei turėjo pagrindo manyti, kad jis galbūt patyrė galvos traumą prieš tai buvusių konfliktų metu.

5311.

54Tai, kad nuteistasis T. L. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi parodo ir ta aplinkybė, jog jis nagrinėjant bylą teisme, iki teismo nuosprendžio priėmimo, nukentėjusiajam M. R. iš dalies – 3 000 Eur – atlygino nusikaltimu padarytą žalą, su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu R. Lupeika pasirašė susitarimą, kad likusios – 17 000 Eur – padarytos turtinės ir neturtinės žalų dalį atlygins iki 2021 m. balandžio 1 d. (t. 5, b. l. 44). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog nuteistasis nevengia atsakomybės ir atsiradusios žalos atlyginimo dėl jo veiksmais padaryto nusikaltimo, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina ir apeliaciniame teismo posėdyje pateikti duomenys. Iš pinigų perlaidų priėmimo duomenų nustatyta, kad T. L. ir toliau atlygina nusikaltimu padarytą žalą, t. y. 2020 m. birželio 23 d. nuteistasis T. L. pervedė M. R. dar 500 Eur, 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. birželio 22 d. PSDF biudžetui – po 153 Eur žalai atlyginti. Be to, aplinkybę, kad nuteistasis T. L. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, patvirtina ir jo darbovietės direktorės charakteristikoje nurodyti duomenys, t. y. kad T. L. dar prieš įsidarbindamas informavo vadovybę apie padarytą nusikaltimą, labai dėl to pergyvena, stengiasi daug dirbti, dirba viršvalandžius tam, kad galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (t. 5, b. l. 26).

5512.

56Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino nuteistojo T. L. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57Dėl nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

5813.

59Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo T. L. socialiniais ryšiais, darbiniais santykiais, taipogi, kad iki šiol T. L. baustas tik administracine tvarka, nėra išimtinės aplinkybės norint taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, jos būdingos daugeliui asmenų. Nuteistojo T. L. nusikalstama veika dėl sunkaus nukentėjusiojo M. R. sveikatos sutrikdymo nebuvo atsitiktinė, nuteistasis sudavė nukentėjusiajam smūgį norėdamas atkeršyti už tai, kad šis prieš tai sudavė smūgį A. M.. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis M. R. buvo sužalotas itin sunkiai, nukentėjusiojo gyvenimas buvo sužlugdytas ne trumpam, o neapibrėžtam laikui, todėl paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, yra pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, skatinamas nebaudžiamumas.

6014.

61Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018).

6215.

63BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018 ir kt.). Todėl teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

6416.

65Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

6617.

67Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-49/2012). BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011). BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis.

6818.

69Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, nors nuteistasis T. L. ir pripažįsta kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nenustatyta nei viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistajam T. L. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7019.

71Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-98-1073/2019).

7220.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-98-1073/2019). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-98-1073/2019).

7421.

75Kartu pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014,

762K-P-89/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

7722.

78Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas motyvuotai, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam T. L. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą – dvejiems metams su įpareigojimais.

7923.

80Skirdamas bausmę nuteistajam T. L. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 60 straipsnis), nusikalstama veika padarytą žalą.

8124.

82Nuteistasis T. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijai, baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau neteistas, dirbantis UAB „( - )“ statybininku, bendrovės direktorės charakterizuojamas kaip kruopštus, sąžiningas, sugebantis operatyviai atlikti svarbius darbus, atsidavęs darbui, pareigingas ir atsakingas darbuotojas bei kaip ramaus būdo, draugiškas kitiems darbuotojams žmogus. Pažymėtina, kad T. L., jau prieš įsidarbindamas bendrovėje, vadovybei pranešė apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą, paaiškino priežastis ir galimas pasekmes, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Kadangi nukentėjusiajam privalo atlyginti žalą, jis įmonėje dirba viršvalandžius. Be to, įmonė pasirengusi T. L. suteikti paskolą, kad darbuotojas galėtų atlyginti didžiąją žalos dalį. Įmonės vadovė prašo įvertinti T. L. teigiamas charakterio savybes ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu (t. 5, b. l. 26). Tokie nuteistąjį T. L. charakterizuojantys duomenys parodo, kad T. L. yra sąžiningas asmuo, nesiekęs nuslėpti savo nusikalstamos veikos ir nevengiantis atsakomybės už savo veiksmus. Tai, jog įmonė pasirengusi suteikti nuteistajam ir paskolą, parodo, kad nuteistasis yra vertinamas ir vertas pasitikėjimo asmuo. Be to, nuteistasis T. L. turi ir individualios veiklos vykdymo pažymą (t. 5, b. l. 27). ( - ) seniūnaitės T. L. charakterizuojamas taip pat kaip ramus ir pareigingas gyventojas, dalyvaujantis akcijose „Darom“, padedantis savo namo senjorams, atstovaujantis namo interesus pas bendrojo naudojimo objektų administratorių (t. 5, b. l. 41). Tai, kad T. L. padeda ir socialinės globos namų gyventojui, patvirtina socialinės darbuotojos raštas (t. 5, b. l. 23). Kaip matyti, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma parodo, kad jis nelinkęs smurtauti, bet priešingai, linkęs padėti žmonėms.

8325.

84Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, už jo padarymą numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu vertinimu, kad atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis.

8526.

86Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. L. neneigė, jog A. M. jam pasakė, kad festivalyje M. R. kabinėjasi prie jo žmonos, jis dėl to norėjo pasikalbėti su M. R., jį pažįsta seniai, tačiau M. R. pirmasis smūgiavo jam į dešinį šoną, o jis iš inercijos sudavė M. R.. Tarp jų iki tol jokių pykčių nebuvo, piniginiai santykiai nesiejo. Kai M. R. nuvirto, jis išsigando. Teisiamajame posėdyje duoti liudytojos R. A. parodymai patvirtina, kad nuteistasis T. L. buvo išsigandęs, bandė gaivinti nukentėjusįjį M. R., plekšnojo per veidą, o ji pati iškvietė greitąją pagalbą. Pažymėtina, kad liudytojos nurodyta aplinkybė, jog T. L. buvo išsigandęs, bandė gaivinti nukentėjusįjį, parodo, kad nuteistasis T. L. tikrai nesiekė sukelti nukentėjusiajam sunkių pasekmių. Nuteistajam T. L. pačiam buvo netikėta, kad po jo suduoto spontaniško smūgio, nukentėjusysis nugriuvo, tačiau jis iš įvykio vietos nepasišalino, bet priešingai, bandė nukentėjusiajam padėti. Šiuo atveju tai, kad būtent nukentėjusysis M. R. buvo agresyviai nusiteikęs, kabinėjosi prie žmonių, patvirtina teisiamajame posėdyje duoti liudytojos

87R. M. parodymai. Iš jų nustatyta, kad M. R. ne tik kabinėjosi prie jos, bet ir trenkė jos vyrui į veidą, norėjo pulti muštis, konfliktuoti, tačiau visi puolė jį raminti, ramino ir ji. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad M. R. kabinėjosi prie jo žmonos, trenkė jam į veidą. Parodė, kad jis T. L. neprašė, jog pasiaiškintų su M. R. dėl jo sumušimo, tik jam pasipasakojo kaip draugui. T. L. norėjo tik pasišnekėti su M. R.. Liudytojas pats smūgio sudavimo momento nematė, jam T. L. sakė, jog M. R. puolė jį, iš šono pajuto smūgį, ir T. L. trenkė vieną kartą M. R.. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti liudytojo T. A. parodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis T. L. nesiruošė suduoti jokių smūgių, priešingai, M. N. bandė trenkti M. R., o T. L. jį patraukė. Tai, kad būtent nukentėjusysis M. R. buvo agresyviai nusiteikęs, patvirtina ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojo T. J. parodymai, t. y. kad jis matė, kaip M. R. stumdėsi ir su apsaugos darbuotojais, su galvos pakaušiu trenkė apsaugos darbuotojui į galvą. Buvo atvykę policijos pareigūnai. Šių aptartų parodymų visuma visiškai nepaneigia aplinkybės, kad būtent M. R. buvo linkęs smurtauti ir pirmasis sudavė smūgį T. L., o šis jam trenkė iš inercijos.

8827.

89Pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. L. sužalojo nukentėjusįjį, tyčia sudavė vienintelį smūgį, jis ir buvo lemtingas, tačiau bylos duomenimis nepaneigta, kad T. L. neturėjo jokio motyvo mušti M. R., T. L. buvo blaivus, o smūgis neblaiviam M. R. buvo suduotas spontaniškai, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, iš inercijos sureagavus į M. R. suduotą smūgį, t. y. pačiam nukentėjusiajam elgiantis agresyviai ir nenuspėjamai. Tai, kad įvykio metu nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamas, objektyviai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, t. y. kad įvykio dieną M. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti ir nežymiai sužalojo A. M. sveikatą. M. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, tačiau taikant Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 7 dalį byla nutraukta (t. 5, b. l. 18–22).

9028.

91Pažymėtina, kad išvados dėl nuteistajam T. L. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą sustiprina ir aplinkybė, jog nuteistasis T. L. geranoriškai atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, pasirašė susitarimą, kad likusią 17 000 Eur žalą atlygins iki 2021 m. balandžio 1 d. Be to, nuteistasis yra sudaręs bei sąžiningai vykdo ir Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį. Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, nuteistąjį puikiai charakterizuojantys duomenys sudaro visišką pagrindą išvadai, kad nuteistojo T. L. veiksmai suduodant smūgį nukentėjusiajam, nebuvo iš anksto suplanuoti, kilo spontaniškai, iš esmės buvo nulemti ne piktybiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, o neįvertinus veikos pavojingumo bei iš jų kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Šiuo atveju laikytina, kad nuteistasis T. L. neabejotinai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus neabejotinai vertina kritiškai ir iš tiesų padarė reikiamas išvadas. Todėl aptartos aplinkybės sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti jo atsakomybę. Kartu pažymėtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo yra praėję beveik dveji metai, per juos nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė, priešingai, kaip jau aptarta, dirba ir stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o darbdavys rodo labai didelį pasitikėjimą nuteistuoju, nuteistasis ir pats padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Todėl yra visiškas pagrindas manyti, kad nuteistasis dirbs, netgi gaus paskolą iš darbdavio ir atlygins žalą iki sutarto laiko. Įvertinus visas aplinkybes, paskyrus sankcijoje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą nors ir numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, visi Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos prieš M. R. pavojingumą ir nuteistojo asmenybę.

9229.

93Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą skiriant bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį T. L. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taikydamas šią normą, vertino tiek veikos pavojingumą, jos mechanizmą, tiek kaltininko asmenybę, jo socialinius ryšius, tiek nukentėjusiojo, nuteistojo bei visuomenės interesus šiuo konkrečiu atveju, ieškojo šių interesų pusiausvyros. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam T. L. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

94Dėl proceso išlaidų

9530.

96Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011,

972K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

9831.

99Šioje byloje apeliacinį skundą, atstovaudamas nukentėjusiojo M. R. interesus, padavė advokatas R. Lupeika, už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo mama P. R. advokatui sumokėjo 300 Eur. Apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, tačiau apeliacinis skundas atmestinas, todėl turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas nepriteistinos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuteistojo T. L. ir nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato R. Lupeikos 2020 m. kovo 9 d. susitarimą, proceso išlaidos įskaičiuotos į sutartą atlyginti 20 000 Eur sumą (t. 5, b. l. 44).

100Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

101nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą atmesti.

102Nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį – šešių mėnesių laisvės... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir... 5. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m.... 6. Iš T. L. priteista nukentėjusiajam M. R. 17 000 Eur turtinei ir neturtinei... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I.... 9. Bylos esmė... 10. 1.... 11. T. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 val., viešoje... 12. II.... 13. Apeliacinio skundo argumentai... 14. 2.... 15. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo M. R. atstovas advokatas R. Lupeika prašo... 16. 2.1.... 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 18. 2.2.... 19. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis,... 20. 2.3.... 21. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo... 22. 2.4.... 23. Be to, apeliantas pažymi, kad po to, kai nuteistasis T. L. sudavė... 24. 2.5.... 25. Apelianto teigimu, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad T. L. buvo... 26. 2.6.... 27. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios... 28. 2.7.... 29. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistojo T. L.... 30. 2.8.... 31. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys... 32. 2.9.... 33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad... 34. 3.... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistojo T. L. gynėjas advokatas V.... 36. 4.... 37. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį... 38. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 39. 5.... 40. Apeliacinis skundas atmestinas.... 41. 6.... 42. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).... 44. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2... 45. 7.... 46. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. R. atstovas advokatas R. Lupeika mano,... 47. 8.... 48. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo... 49. 9.... 50. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo... 51. 10.... 52. Pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame... 53. 11.... 54. Tai, kad nuteistasis T. L. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi... 55. 12.... 56. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad... 57. Dėl nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 58. 13.... 59. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos... 60. 14.... 61. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 62. 15.... 63. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti... 64. 16.... 65. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso... 66. 17.... 67. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę... 68. 18.... 69. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė,... 70. 19.... 71. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės,... 72. 20.... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 74. 21.... 75. Kartu pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta,... 76. 2K-P-89/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra... 77. 22.... 78. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad... 79. 23.... 80. Skirdamas bausmę nuteistajam T. L. už padarytą nusikalstamą veiką,... 81. 24.... 82. Nuteistasis T. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkų (BK... 83. 25.... 84. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padarytas sunkus... 85. 26.... 86. Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. L. neneigė, jog A. M. jam pasakė, kad... 87. R. M. parodymai. Iš jų nustatyta, kad M. R. ne tik kabinėjosi prie jos, bet... 88. 27.... 89. Pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. L. sužalojo... 90. 28.... 91. Pažymėtina, kad išvados dėl nuteistajam T. L. BK 54 straipsnio 3 dalies... 92. 29.... 93. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 94. Dėl proceso išlaidų... 95. 30.... 96. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 97. 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo... 98. 31.... 99. Šioje byloje apeliacinį skundą, atstovaudamas nukentėjusiojo M. R.... 100. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 101. nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą... 102. Nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos prašymo dėl proceso...