Byla 2K-650/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. ir E. V. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 3 punktu, vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimu; vadovaujantis BK 48 straipsnio 3, 4 dalimis, 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, A. T. įpareigotas per nustatytą laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, taip pat per nustatytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., dirbti arba būti užsiregistravusiam Darbo biržoje, neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis.

3E. V. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, dvejų metų laisvės apribojimu; vadovaujantis BK 48 straipsnio 3, 4 dalimis, 6 dalies 1, 3, 5 punktais, jis įpareigotas per nustatytą laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, taip pat per nustatytą laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val., dirbti arba būti užsiregistravusiam Darbo biržoje, neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 3 punkto taikymo A. T. ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią paskirta atlikti pataisos namuose; panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto taikymo E. V. ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6A. T. ir E. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotines medžiagas, t. y.:

72010 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio miesto centrinėje turgavietėje A. T. ir E. V. bendrai sutarus, E. V. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1400 Lt įgijo ne mažiau kaip 70,08 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją parsigabeno ir laikė bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), po to tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. T. dalį (1,682 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Taip A. T. jas įgijo ir laikė prie savęs iki 2010 m. birželio 17 d. 14.20 val., gabeno iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), jas už 80 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui. Ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje E. V. perdavė A. T. dalį (0,842 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, A. T. jas įgijo ir laikė prie savęs iki 2010 m. birželio 21 d. 17.05 val., gabeno šias narkotines medžiagas iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), jas už 40 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui. Likusią dalį (67,556 g) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – E. V. ir A. T. laikė E. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. liepos 28 d. 14.00 val., kai kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

8Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 dalį arba 54 straipsnio 3 dalį, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendį.

9Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio nuostatas, nes neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, bylos faktinius duomenis vertino ne kaip įrodymų visumą, o kiekvieną atskirai, netinkamai taikė įstatymą, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nors pirmosios instancijos teisme kasatorius prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau visiškai nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, nepagrįstai priteisdamas solidariai iš A. T. ir E. V. 120 Lt Lietuvos kriminalinės policijos naudai, esant byloje duomenims, jog ši pinigų sumą jau sumokėta, taip pat nepripažino to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacine tvarka kasatorius teigia nuosprendžio neskundęs, nes manęs, kad tuo atveju, jei teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka nustatys esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar yra gautas nuteistojo skundas, patikrins, ar tai turėjo neigiamos įtakos ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, anot nuteistojo A. T., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažinus, kad kasatorius atlygino Lietuvos kriminalinei policijai padarytą turtinę žalą, nebūtų buvę pagrindo net iš dalies tenkinti prokuroro apeliacinio skundo.

10Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės bent iš dalies taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nors apeliacinės instancijos teismas kasatoriui paskyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei, tačiau, skirdamas šią bausmę, nepasisakė dėl antros atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo ar nebuvimo, taip pat neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 punktų nuostatas.

11Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai objektyviai įvertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę (pirmą kartą teisiamas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną amžių, t. y. į tai, jog inkriminuota nusikalstama veika buvo pradėta daryti dar jam esant nepilnamečiui, elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po to (po nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dveji metai ir per šį laikotarpį nepadarė jokių nusižengimų), teismas turėjo galimybę šias aplinkybes laikyti išimtinėmis ir skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Net ir minimalios bausmės paskyrimas už disponavimą mažiausiai pavojingomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis neatitinka teisingumo principo.

12Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendį arba nuosprendį pakeisti ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, padarė esminių BPK pažeidimų, t. y. neišnagrinėjo nuteistojo, nuteistojo gynėjo prašymų, pareikštų apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, dėl galimumo taikyti BK 54 straipsni 3 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo bausmę nepakeistą, taigi pažeidė BPK 320 straipsnį. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas per siaurai aiškino BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas: tai, kad turi būti nustatytos „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“, negali būti aiškinama tik gramatiškai, bet ir sistemiškai bei logiškai, atsižvelgiant į BK 62 straipsnio 2 dalį, kaip visumą, įstatymo struktūrą, įstatyme vartojamų vienaskaitos ir daugiskaitos linksnių atvejus. Nuteistasis E. V. pateikia, jo manymu, baudžiamajame įstatyme vartojamų konkrečių daugiskaitinių formų pavyzdžius (BK 39 straipsnio 2 punktas, BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 77 straipsnio 5 dalis, 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 82 straipsnio 2 dalis) ir bendrų daugiskaitinių formų, iš kurių turinio, pasak kasatoriaus, matyti, jog vienos arba kelių jose nurodytų sąlygų buvimas vertintinas kaip vienoda alternatyva (BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys, 67 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 1 dalis) pavyzdžius. Kasatoriaus nuomone, įstatymų leidėjas BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėjo tikslą suformuluoti ir suformulavo baudžiamojo įstatymo dėl švelnesnės bausmės skyrimo taikymo galimybę, kai yra nors viena lengvinanti aplinkybė ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nustatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, o apeliacinės instancijos teismas šią baudžiamojo įstatymo normą aiškino netinkamai ir todėl nepagrįstai tenkino prokuroro apeliacinį skundą.

14Taip pat apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo E. V., neradęs galimybės taikyti BK 62 straipsnį, esant nuteistojo ar jo gynėjo prašymui, turėjo spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau to nepadarė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad, patenkinus apeliacinį skundą ir paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kasatorius teigia nusikalstamą veiką padaręs tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (problemiškos šeimos turtinės padėties, vienas turėjo išlaikyti mažametę dukterį, gimusią 2010 m. rugsėjo 28 d., šeimos gyvenamąją patalpą, mokėti mokesčius). Jis neteistas, apibūdinamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadinasi, yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje nusikalstamų veikų nedarys, veikas atliko susigundęs lengvu uždarbiu, dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jo silpnos sveikatos vaikas bus apgyvendintas globos namuose, mažametės dukters nebus kam prižiūrėti. Nuteistajam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas su dukra sukurtas emocinis dvasinis ryšys, socialiniai santykiai, be to, tai labai neigiamai paveiktų dukters fizinę sveikatą; bausmės tikslai bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

15Atsiliepimu į nuteistųjų E. V. ir A. T. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas prašo kasacinius skundus atmesti.

16Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo pagrindus ir sąlygas. Dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo prasme yra imperatyvus. Panevėžio apygardos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visus nuteistuosius apibūdinančius duomenis, atsižvelgė į aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant bausmių skyrimo klausimą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visumą. Taip pat prokuroras pažymi, kad teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nurodomos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kasatoriai skunduose nurodė ne išimtines, o jų asmenybes apibūdinančias aplinkybes, tad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prielaidų nebuvo.

17Kasaciniai skundai atmestini.

18Dėl A. T. kasacinio skundo

19Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimą A. T. ir skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

20Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Iš to išplaukia, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009 ir kt.).

21A. T. nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nėra teisinio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei turtinės, nei neturtinės žalos A. T. nusikalstama veika nebuvo padaryta, tad prielaidų konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą) numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę byloje nebuvo. Kasatoriaus nurodyti 120 Lt yra procesinės išlaidos byloje (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Proceso išlaidų išieškojimas numatytas BPK 105 straipsnyje. BPK 307 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl: 1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo; 2) daiktinių įrodymų likimo; 3) proceso išlaidų atlyginimo. Kasaciniame skunde nurodomas klausimas dėl procesinių išlaidų sumokėjimo spręstinas BPK VII dalyje numatyta tvarka.

22Paskirta bausmė A. T. atitinka teisingumo principą. Jis padarė sunkų baigtą nusikaltimą, yra jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, gyvena kartu su iš dalies neįgalia motina (50 proc. darbingumas), mokosi ir dirba, pagal mokymosi ir darbo vietas apibūdinamas teigiamai, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas A. T. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes kaip visumą, nė vienai iš šių aplinkybių prioritetinio vaidmens neteikdamas. BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Byloje nėra nustatytos nė vienos aplinkybės, kuri būtų pagrindas teigti, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimas A. T. galėtų būti laikomas neteisingu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino, jog ta aplinkybė, kad A. T. gyvena kartu su iš dalies neįgalia motina, nėra tokia, kuri lemtų kitos rūšies bausmės jam paskyrimą, įvertinus tai, jog nėra duomenų, kad jis vienintelis išlaiko savo motiną; be to, nei A. T., nei jo motina apklausiami teisme nedavė parodymų apie tai, kad jai reikia būtinos priežiūros, juolab kad, pagal R. T. parodymus, kartu gyvena jos dukra.

23Skunde deklaratyviai nurodoma apie BPK 20 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio pažeidimus. Motyvai pateikiami tik dėl materialiosios teisės galimų pažeidimų, į kuriuos atsakyta.

24Dėl E. V. kasacinio skundo

25Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Taigi BK 62 straipsnyje nustatytos ne bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, o išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2012).

26Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimą E. V. ir skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. E. V. nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nebuvo teisinio pagrindo.

27Paskirta bausmė E. V. atitinka teisingumo principą. Jis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs ir turi mažametį vaiką, dirba ir darbdavio apibūdinamas teigiamai, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, o jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas E. V. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes kaip visumą, nė vienai iš šių aplinkybių prioritetinio vaidmens neteikdamas. BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Byloje nėra nustatyta nė viena aplinkybė, kuri būtų pagrindas teigti, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimas E. V. galėtų būti laikomas neteisingu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino, jog ta aplinkybė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažametės P. V. gyvenamoji vieta su tėvu E. V., taip pat išlaikymo iš mažametės dukters motinos K. V. priteisimas, atsižvelgiant į CK 3.169 straipsnio 3 dalį, pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama. Taigi bausmė E. V. paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nuostatų ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmės ribų.

28Kasaciniame skunde nuteistasis E. V. pateikia savą BK 62 straipsnio 2 dalies sąlygų vertinimą, neatitinkantį teismų praktikos. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas). Konstitucinis Teismas savo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, <...> tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. <...> Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies aiškinimo yra suformuota nuosekli praktika, kurios iki šiol laikomasi, jos keisti teisinio pagrindo nėra; apeliacinės instancijos teismas šioje byloje teisės taikymo aspektu bausmes paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Nuteistųjų A. T. ir E. V. kasacinius skundus atmesti.

31Aldona Rakauskienė

32Rimantas Baumilas

33Alvydas Pikelis

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu A. T.... 3. E. V. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir... 6. A. T. ir E. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami... 7. 2010 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 9. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos... 10. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės bent iš... 11. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai objektyviai... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo E. V., neradęs... 15. Atsiliepimu į nuteistųjų E. V. ir A. T. kasacinius skundus Lietuvos... 16. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai... 17. Kasaciniai skundai atmestini.... 18. Dėl A. T. kasacinio skundo... 19. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 20. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė... 21. A. T. nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis... 22. Paskirta bausmė A. T. atitinka teisingumo principą. Jis padarė sunkų... 23. Skunde deklaratyviai nurodoma apie BPK 20 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies,... 24. Dėl E. V. kasacinio skundo... 25. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 26. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas švelnesnės, nei įstatymo... 27. Paskirta bausmė E. V. atitinka teisingumo principą. Jis padarė baigtą... 28. Kasaciniame skunde nuteistasis E. V. pateikia savą BK 62 straipsnio 2 dalies... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 30. Nuteistųjų A. T. ir E. V. kasacinius skundus atmesti.... 31. Aldona Rakauskienė... 32. Rimantas Baumilas... 33. Alvydas Pikelis...