Byla e2-1072-433/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui M. K., atsakovės L. K. atstovui advokato padėjėjui T. B., atsakovo 411-osio Daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui advokato padėjėjui A. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams L. K. ir 411-jai Daugiabučių namų savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui ADB „Compensa Vienna Insurance group“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad su draudėja L. N. 2015-10-17 sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kuria buvo apdraustas ( - ), esantis butas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-06-01 dėl atsakovei L. K. (toliau – atsakovė) nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios avarijos, kurios metu, trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo žemiau esantį draudėjos butą. Trūkęs vamzdis yra draudėjai priklausančiose, tačiau bendro naudojimo, patalpose, kadangi pažeista dalis yra iki uždaromosios armatūros, todėl atsakomybė tenka abiem atsakovams – buto savininkei ir pastato administratoriui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsakovas 411 – oji DNSB (toliau – atsakovas Nr. 2) administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjai. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos buto. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvyko lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Teisės aktuose įvirtinta, kad jeigu yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrija atlieka pastato administratoriaus funkcijas. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009). Atsakomybė už žalą tenką buto savininkui ir bendrųjų konstrukcijų bei patalpų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), ieškovas išmokėtos nuostolių sumos 3 733,19 Eur reikalauja priteisti solidariai (remiantis CK 6.6 straipsniu) iš atsakovų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 733,19 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų.

4Atsakovė L. K. pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Laiko, kad ieškovas nurodė netinkamą atsakovą. Neginčija žalos fakto ir ieškovo regreso teisės, tačiau ieškovas atsakovu nurodė netinkamą asmenį. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.82 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio (stovo), už kurio priežiūrą yra atsakinga 411-oji DNSB, kaip gyvenamojo namo administratorė arba UAB „Vilniaus vandenys“. Ji, kaip buto savininkė yra atsakinga tik už tą inžinierinio tinklo dalį, kuri įrengta iki apskaitos prietaiso jai priklausančiame bute. Tokią poziciją patvirtina ir 411-os DNSB Įstatų 5.5. punktas, kuriame nustatyta, kad „Bendrija turi teisę valdyti ir naudoti bendro naudojimo patalpas, namo konstrukcijas ir inžinierinę įrangą“ bei 6.1. punktas, kuriame imperatyviai nurodyta, kad „Bendrija privalo eksploatuoti ir remontuoti namus, jų inžinierinę įrangą ir teritoriją“. Nagrinėjamu atveju trūkęs vamzdis (stovas) yra už jos buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribų esanti daugiabučio namo bendro inžinierinio tinklo dalis. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Ieškovas nenurodė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad iš jos, kaip buto savininkės pusės būtų pažeista minėta pareiga. Tuo tarpu įstatymai jai, kaip buto savininkei nenumato pareigos asmeniškai remontuoti ar kitaip prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, kai juos turi prižiūrėti daugiabučio namo administratorius (šiuo atveju – 411-oji DNSB) arba komunalinių paslaugų tiekėjas. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad dėl ieškovo nurodomo žalos fakto jai negali atsirasti civilinė atsakomybė ir laikytina, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Aukščiau nurodytus argumentus patvirtina ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2017-04-20 raštas „Dėl draudimo išmokos“, kuriame Bendrovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio, nes trūkęs vamzdis yra už jos buto vandens apskaitos prietaiso ribų. Šioje bendrovėje ji yra apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu savo butą ( - ). Pažymi, kad ieškovui šis faktas yra žinomas. Tokiomis aplinkybėmis vien regresinio ieškinio jai pareiškimas pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, nes turėdama civilinės atsakomybės draudimą nuosavam butui, turi teisėtą lūkestį, kad dėl galimų žalų rizikų neturės rūpesčių ir žalos atveju šias peripetijas išsiaiškins draudikai tarpusavyje. Ieškovas kartu su kitais įrodymais pateikė 411-os DNSB pirmininko A. C. pasirašytą Įvykio priežasties aktą, iš kurio turinio matyti, kad jis yra akivaizdžiai klaidinantis, nes dokumente net neužsiminta, kad trūko vandentiekio stovas už jos apskaitos prietaiso ribų, o tik abstrakčiai nurodytas vandentiekio vamzdis. Be to, ieškovas nepateikė įstatymų nustatyta tvarka surašyto vietos apžiūros protokolo, kur būtų nurodyti vietos apžiūroje dalyvavę asmenys, nes šiuo atveju ginčas kilęs būtent dėl DNSB administruojamo inžinierinio tinklo avarijos. Atkreipia dėmesį, kad Akte nurodyta aplinkybė apie vamzdžio sprogimo garsą. Tai kelia įtarimą, kad avarija įvyko dėl staigiai pakilusio ir leistinas ribas viršijusio vandens slėgio vandentiekio sistemoje. Tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju susidarė Force majeur aplinkybė. Todėl daro išvadą, kad ieškovas nepateikė visų būtinų įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, t. y. neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos procesinės pareigos. Prašo ieškovo ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir priteisti jai iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad įvykio metu jis buvo apdraudęs atsakovės L. K. civilinę atsakomybę dėl apliejimo rizikos. Susipažinęs su ieškinio argumentais ir reikalavimą grindžiančiais ieškinio priedais, trečiasis asmuo vertina, kad ieškovas reiškia nepagrįstą reikalavimą atsakovės L. K. atžvilgiu. Dėl žalos šaltinio byloje ginčo tarp šalių nėra, nes trečiasis asmuo ir ieškovas nustatė, kad žalos šaltinis yra bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros. Pastaroji armatūra aiškiai skiria abiejų atsakovų atsakomybės ribas (Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 statinio statybos rūšys 6.9. p.), todėl kiekvienas iš jų turi savarankiškas teises ir pareigas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, bendrijos įstatų 6, 15 straipsniai), susijusias su jų žinioje esančio vandentiekio priežiūra. Trečiojo asmens vertinimu, byloje nėra įrodytos sąlygos L. K. civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nenurodo kokias pareigas atsakovė L. K. turėjo, tačiau nevykdė, neįrodinėja priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veiksmų (neveikimo) ir reiškia formalų reikalavimą atsakovei vien tuo pagrindu, kad ji yra buto, esančio virš nukentėjusio trečiojo asmens, savininkė, o žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršaus. Šiuo atveju žalos šaltinis byloje nustatytas, taip pat nustatyta, kad šioje vandentiekio atkarpą prižiūri bendrija, todėl ieškovas, reiškiantis reikalavimus atsakovei L. K. solidariai, privalo nurodyti kokias tiksliai pareigas, susijusias su žalos šaltiniu, ji turėjo ir pažeidė. Ieškovas šių dviejų atsakovų atsakomybę grindžia skirtingais pagrindais, t. y. L. K. – kaip buto, esančio virš nukentėjusio trečiojo asmens, savininkei, o bendrijai – kaip bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, kurioje buvo žalos šaltinis, priežiūrą atliekančiam administratoriui. L. K. neteikia jokių bendrojo naudojimo vandentiekio priežiūros paslaugų, neturi tokių pareigų prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus, todėl skirtingi ieškovo reikalavimo pagrindai ir L. K. civilinės atsakomybės sąlygų neaiškumas yra nesuderinami su solidarios atsakomybės reglamentavimu. Be to, tenkinus ieškovo reikalavimus, iš esmės L. K. būtų taikoma dviguba civilinė atsakomybė, nes ji yra bendrijos narė, o bendrija veikia kaip bendrojo naudojimo objektų valdymo forma, bet ne bendrojo naudojimo objektų savininkė. Daugiabučio namo vandentiekio sistema, susijusi su viso ar dalies namo vandentiekio funkcionavimu, yra bendrojo naudojimo objektas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas, CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurio valdymas ir priežiūra perduota namo bendrijai. Kaip minėta, šis bendrojo naudojimo vandentiekis nuo atsakovės buto naudojamos vandentiekio inžinerinės sistemos yra atribojamas uždaromąja armatūra. Tik nuo šios atkarpos, uždarius vandens sklendę, atsakovė gali tinkamai prižiūrėti ir remontuoti buto inžinerinius tinklus, o įtaka namo ar kitų būtų vandens tiekimui nebūtų daroma. Nors trūkusio vamzdžio dalis yra įrengta atsakovės L. K. bute, tačiau atsakovė neturi galimybės ją valdyti, prižiūrėti, atnaujinti ar kt., be įtakos visai daugiabučio namo techninės įrangos funkcionavimui. Taigi, trečiojo asmens vertinimu, byloje įrodyta, jog buto užpylimo židinys yra ne atsakovės L. K. valdomoje vandentiekio dalyje, o bendrijos, todėl atsakovė L. K. negali atsakyti už bendrojo naudojimo vamzdžio trūkumus ir ieškovo reikalavimai jos atžvilgiu yra nepagrįsti bei atmestini.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

7Atsakovės L. K. atstovas advokato padėjėjas T. B. prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

8Atsakovo 411-osio Daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovas advokato padėjėjas A. M. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką daugiabučių namų savininkų bendrijai negali būti taikoma atsakomybė šioje byloje, nes ji nėra patalpų, kuriose įvyko avarija, savininkė.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja L. N. 2015 m. spalio 17 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0001753, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad draudėja L. N. 2016 m. birželio 1 d. patyrė žalą dėl įvykusios avarijos, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo jos butą, ieškovas kompensavo jai 3 733,19 Eur dydžio nuostolius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtos žalos šaltinis buvo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. trūko vamzdis (stovas), esantis už atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribų, kuri yra daugiabučio namo bendro inžinierinio tinklo dalis. Taip pat, nustatyta, kad dėl žalos šaltinio byloje ginčo tarp šalių nėra, kaip nėra ginčo ir dėl žalos dydžio. Tačiau ieškovas teigia, kad trūkęs vamzdis yra atsakovei L. K. priklausančiose, bet bendro naudojimo, patalpose, kadangi pažeista dalis yra iki uždaromosios armatūros, todėl tvirtina, kad atsakomybė atlyginti ieškovui jo L. N. išmokėtą nuostolių atlyginimą tenka abiem atsakovams – buto savininkei ir pastato administratoriui.

11Atsakovė L. K. tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio, nes trūkęs vamzdis yra už jos buto vandens apskaitos prietaiso ribų, todėl ji nėra atsakinga dėl ieškiniu reikalaujamų sumų atlyginimą ieškovui.

12Atsakovas 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija teigia, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, namo bendrojo naudojimo vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams, taigi atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija, todėl 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija negali būti atsakinga dėl ieškiniu reikalaujamų sumų atlyginimą ieškovui.

13Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. birželio 1 d. įvykusios avarijos kaltininko. Kaip minėta, ieškovas teigia, jog dėl 2016 m. birželio 1 d. įvykusios avarijos, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo L. N. butą, kaltininkai yra abu atsakovai, todėl jie privalo solidariai atlyginti ieškovo L. N. išmokėtas sumas. Tuo tarpu atsakovė L. K. tvirtina, jog ji nėra atsakinga už bendro naudojimo patalpose įvykusią avariją, o atsakovas 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija teigia, jog jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

14Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

15Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas (nagrinėjamu atveju abu atsakovai – L. K. ir 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija), nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

16Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aukščiau aptartame CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog 2016 m. birželio 1 d. įvykusi avarija, kurios metu trūko šalto vandens vamzdis ir apliejo L. N. butą, įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose iki uždaromosios armatūros, t. y. vamzdis (stovas) trūko, kuris nėra atsakovės L. K. buto vandentiekio apskaitos prietaiso ribose, taigi, atsakovė L. K. niekaip negalėjo įtakoti minimos avarijos (neleisti, kad ji įvyktų). Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų atsakovės L. K. veiksmų (CK 6.246 straipsnis), todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką L. N. pagal su ja 2015 m. spalio 17 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. 301-0001753, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės L. K., tvirtinant, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą asmuo (CK 6.1015 straipsnis).

17Taigi, konstatavus, kad ieškovas neįrodė atsakovės L. K. vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, taip pat konstatavus, kad vamzdyno avarija įvyko bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ribose, pabrėžtina, kad atsakovei 411-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai negalima taikyti civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl daikto (vamzdyno), kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (butų savininkams), nes už ją yra atsakingi visi namo gyventojai (bendraturčiai). Toliau papildomai pasisakytina dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) bendraturčių pareigų apimties. Taigi, kaip minėta, atsakovei 411-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai civilinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl daikto (vamzdyno), kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (butų savininkams), netaikytina. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, gi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, įskaitant pastato šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus. Daugiabučio namo savininkų bendrija, kaip ir šiuo atveju, yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji DNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Ieškovas byloje rėmėsi aplinkybe, kad vamzdynas buvo senas, susidėvėjęs ir dėl atsakovo 411-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos netinkamo savo pareigų vykdymo, vamzdyno nepriežiūros, trūko vamzdis. Taigi tokia ieškovo nurodoma aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo butų savininkams yra žinoma (turi būti žinoma) aplinkybė apie namo vamzdyno būklę, todėl sprendimus bendru sutarimu dėl šio bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) remonto, keitimo ir pan. priima būtent bendraturčiai, o ne namo bendrija. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tik butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šių bendraturčių pareigų, kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju neeliminuoja daugiabučiame name įsteigta bendrija. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance group“ irgi tvirtino, kad atsiradusi žala yra dėl trūkusio vamzdžio, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip minėta, ieškovas tokiai pozicijai neprieštaravo ir dėl žalos atsiradimo šaltinio šioje byloje nesiginčijo. Taigi, byloje nustačius, kad žala yra sąlygota daikto defekto (inžinerinė įranga yra bendra dalinė visų bendrasavininkių nuosavybė), konstatuotina, jog atsiradusią žalą pagal įstatymą turi atlyginti turto savininkas. O, kaip minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktiką atsakomybės subjektu tokiu atveju būtų tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

18Ieškovas prašė žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktuali tik solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste. Taigi, atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; etc.).

19CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė abiejų atsakovų solidarios atsakomybės, nes kaip minėta aukščiau, 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija negali atsakyti pagal ieškinį, nes nėra bendrojo namo vamzdyno savininkė, juo negali disponuoti, naudotis, jį valdyti.

20Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, neįrodė abiejų atsakovų – atsakovės L. K. ir atsakovo 411-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir kilusios žalos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais ir jis atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

21Ieškinį atmetus, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovų nepriteisiamas.

22Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija šioje byloje advokato padėjėjui sumokėjo 300,00 Eur už teisinę pagalbą, o atsakovė L. K. – 150,00 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

23Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

24Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovo 411-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 124793977, naudai 300,00 Eur (trys šimtai eurų) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

28Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovei L. K., asmens kodas ( - ) 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

29Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO... 3. ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad su draudėja L. N. 2015-10-17... 4. Atsakovė L. K. pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodo, kad su... 5. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės... 7. Atsakovės L. K. atstovas advokato padėjėjas T. B. prašė ieškinį atmesti... 8. Atsakovo 411-osio Daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovas advokato... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ERGO... 11. Atsakovė L. K. tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra draudiminio įvykio,... 12. Atsakovas 411-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija teigia, kad remiantis... 13. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. birželio 1 d. įvykusios... 14. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 15. Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir... 16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aukščiau aptartame CPK 177 straipsnyje... 17. Taigi, konstatavus, kad ieškovas neįrodė atsakovės L. K. vienos iš... 18. Ieškovas prašė žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. CK 6.6... 19. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos... 20. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas ERGO... 21. Ieškinį atmetus, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovų... 22. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 23. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių... 24. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013,... 28. Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013,... 29. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...