Byla 3K-3-234-248/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ ieškinį atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Namita“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių už sutartinių prievolių pažeidimą mokėtinas sumas, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Namita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ši atsakovė pakeista jos teisių perėmėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, 11 032,87 Lt palūkanų, 9,75 proc. metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad, atsakovei 2007 m. paskelbus konkursą, UAB „Eriadas“ pateikė pasiūlymą išnuomoti patalpas (duomenys neskelbtini). Pasibaigus deryboms, šalys 2007 m. lapkričio 10 d. pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį 9 metų ir 10 mėnesių terminui (toliau – Nuomos sutartis). Nuomotoja UAB „Eriadas“ savo lėšomis įrengė patalpas pagal atsakovės pageidavimus. 2008 metais, atsakovei sutikus, patalpos (taip pat nuomotojo teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį) buvo perleistos nuomotojos UAB „Eriadas“ patronuojamajai įmonei UAB „Namita“ (ieškovei). Atsakovė 2012 m. spalio 29 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį. Reaguodama į šiuos veiksmus ieškovė pareikalavo sumokėti 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartos kompensacijos dėl dalies negautų pajamų. Ieškovė nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 5.4 punktą ir priedą Nr. 7 šalių iš anksto sutartas minimalių nuomotojos nuostolių dydis vienašališko nuomos sutarties nutraukimo dieną (2013 m. gegužės 1 d.) apskaičiuojamas patalpų nuomos kainą per mėnesį padauginant iš koeficiento 21, tai laikytina šalių iš anksto sutartais nuomotojos nuostoliais (angl. liquidated damages), kurių nuomotojai nereikia įrodinėti.
  4. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti Nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktus bei priedą Nr. 7 negaliojančiais.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 15 494,07 Eur netesybų, 362,94 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 1097,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovė savo patirtus nuostolius grindė negautomis pajamomis ir išlaidomis, patirtomis remontuojant patalpas po atsakovės išsikėlimo iš jų, taip pat negautos nuomos mokesčio suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2013 m. gegužės 2 d.) iki 2013 m. liepos mėn. bei sumažėjusia nuomos suma, gaunama iš naujų nuomininkų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patalpos naujiems nuomininkams buvo išnuomotos 2013 m. liepos 1 d. ir rugpjūčio 1 d., prieš tai atlikus jų kosmetinį (apdailos) remontą, konstatavo, kad, atsakovei nutraukus Nuomos sutartį, ieškovė realiai patyrė 21 365,20 Lt nuostolių negaudama nuomos mokesčio nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. liepos 1 d.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės nuomos kainų skirtumo tik tuo atveju, jeigu įrodytų, jog dėjo maksimalias pastangas išnuomoti patalpas naujiems nuomininkams kuo aukštesne kaina, todėl laikė, kad nuostoliai dėl nuomos kainų skirtumo laikytini neįrodytais. Kadangi įrengtos ir išnuomotos atsakovei patalpos tiko ir kitai administracinei veiklai vykdyti, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl patalpų įrengimo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos visus privalo atlyginti atsakovė. Atsakovė per visą Nuomos sutarties vykdymo laikotarpį sumokėjo ieškovei 728 682,82 Lt nuomos mokesčio, į kurį įskaičiuotas ir patalpų pritaikymo pritaikymo atsakovės veiklai išlaidos. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai į patirtus nuostolius įskaičiavo kreditavimo sutarties išlaidas, kurias patyrė pirkdama patalpas iš UAB „Eriadas“, ir visas išlaidas už patalpų einamąjį remontą, kurį atliko siekdama sėkmingiau išnuomoti patalpas naujiems nuomininkams. Atsižvelgdamas į tai, kad remontas kainavo 48 199,11 Lt ir jo metu patalpos buvo atskirtos ir pritaikytos keliems nuomininkams, teismas 2/3 (32 132,74 Lt) šio remonto išlaidų dalių atlyginimo priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, kad bendra teismo nustatytų ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 53 497,94 Lt, teismas šalių sutartas netesybas sumažino iki šio dydžio.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame išdėstytais motyvais.
  5. Teismas nurodė, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
  6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta 9 metams ir 10 mėnesių, o praėjus 1 metams nuo jos sudarymo (2008 m. pabaigoje) Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, nuomos kainos gerokai nukrito, atsakovė nuolat inicijuodavo šalių derybas dėl patalpų nuomos kainos sumažinimo, ieškovė sutiko iš dalies sumažinti kainą, taip pat į tai, kad naujai sudarytos nuomos sutartys yra trumpalaikės, todėl sudaro pagrindą abejoti, kad iki su atsakove sudarytoje Nuomos sutartyje nustatyto termino pabaigos ieškovė gaus mažesnes pajamas, todėl sprendė, kad ieškovės apskaičiuoti netiesioginiai nuostoliai, grįsti prognozuojamų pajamų, jei Nuomos sutartis nebūtų buvusi nutraukta, ir prognozuojamų pajamų po sutarties nutraukimo skirtumu, yra tikėtini, o ne įrodyti ir neišvengiami.
  7. Teismas sutiko su ieškove, kad nustatytas nuostolių dydis yra riba, žemiau kurios netesybas draudžiama mažinti, o ne dydis (atskaitos taškas), iki kurio teismas netesybas turi mažinti, tačiau laikė, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartos netesybos pagrįstai buvo sumažintos iki teismo nustatyto ieškovės patirtų nuostolių dydžio.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Namita“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, laikydamas juos susitarimu dėl netesybų, o ne susitarimu dėl iš anksto sutartų ieškovės minimalių nuostolių. Nuomos sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas, vienašališkai nutraukęs sutartį prieš nustatytą terminą, privalo atlyginti nuomotojui dalį šio negautų pajamų už turto nuomą, proporcingą atsisakytam (nebaigtam) nuomoti laikotarpiui. Taigi, ieškiniu prašoma priteisti 241535,28 Lt suma yra šalių iš anksto sutarti ieškovės (nuomotojos) minimalūs nuostoliai (angl. liquidated damages), kurių jai nereikia įrodinėti, nes šalys dėl jų iš anksto susitarė, ir kuriems netaikomas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybų mažinimo institutas.
    2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama šalių teisė iš anksto susitarti dėl minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015). Nuodytose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad galimi du skirtingi prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai: netesybos ir iš anksto šalių aptarti nuostoliai. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos teisės doktrinoje (Meškys E. Liquidated damages instituto esmė, vieta Lietuvos teisės sistemoje ir santykis su bauda ir nuostoliais. Justitia Nr. 77, 2012).
    3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015, konstatavo, kad nors Lietuvos teisinėje sistemoje nėra žinomas iš anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages), tačiau toks susitarimas nėra draudžiamas ir per se negali būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Teismas taip pat nurodė, kad iš bendrosios teisės tradicijos šalių kilęs iš anksto aptartų nuostolių institutas civilinės teisės tradicijos šalyse iš esmės atitinka netesybų institutą, todėl jis nėra atsietas nuo šalių dėl sutarties nevykdymo patiriamų nuostolių. Iš anksto aptartų nuostolių institutas minimas ir soft law šaltiniuose, kur, be kita ko, nurodoma, kad iš anksto aptartų nuostolių suma gali būti sumažinta iki protingos sumos, kai ji yra aiškiai per didelė atsižvelgiant į patiriamus dėl neįvykdymo nuostolius ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Draft Common Frame of Reference 3:712 straipsnį). Taigi net ir laikant, kad iš anksto aptarti nuostoliai gali būti sumažinti, tai yra atliekama ne pagal netesybų mažinimo taisykles, o pagal sui generis iš anksto aptartų nuostolių mažinimo taisykles, t. y. iki protingos sumos, bet tik tuo atveju, kai ji yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į patiriamus dėl neįvykdymo nuostolius ir kitas aplinkybes, o to nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.
    4. Skundžiama nutartimi prašomai priteisti sumai buvo nepagrįstai pritaikytos netesybų mažinimo taisyklės, taip pažeidžiant materialiosios teisės normas (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis ir 6.156 straipsnio 1 dalis). Be to, Nuomos sutartyje įtvirtinti iš anksto aptartų nuostolių apskaičiavimo parametrai yra aiškūs ir objektyvūs, sutartis sudaryta patyrusių profesionalų, aiškiai suvokiančių sudaromo susitarimo turinį ir pasekmes, todėl šalių suderinta valia dėl iš anksto aptartų nuostolių neturėtų būti paneigiama. Bendrosios teisės tradicijos doktrinoje nurodoma šalių susitarimo iš anksto aptarti nuostolius nauda: susitarimas dėl iš anksto aptartų nuostolių gali sutaupyti šalių laiką ir išlaidas, sumažinti byloje įrodinėjamas aplinkybes ir jų apimtį (žr., pvz., Liquidated damages, Franchise Law Journal, Spring 2010, Vol 29 Issue 4, p. 211–200). Leidžiant sutartyje šalims iš anksto susitarti dėl nuostolių bus taupomi teismų resursai, todėl teismai galės užsiimti kitais svarbiais klausimais. Abi šalys turės naudos iš tokios sąlygos įtraukimo į sutartį ir jų laisva valia suderėta sutartis taip pat turės naudos visuomenei (žr., pvz., Liquidated damages and the penaluty rule: A reassessment, Brigham Young University Law Review, 1991, Vol 1991 Issue 4, p. 1613).
    5. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, kad nuostolių dydžio įrodinėjimo pareiga CK 6.73 straipsnio 2 dalies atveju yra tapati kaip ir pareiškus ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Teismas nevertino tikėtinų, taip pat būsimų ieškovės nuostolių, o realių neišvengiamų nuostolių įrodinėjimo pareiga buvo neteisėtai perkelta tik ieškovei, taip pažeidžiant CPK 178 straipsnį. Šios kategorijos bylose pareiga įrodyti, kad netesybos yra per didelės, tenka jas prašančiai mažinti atsakovei.
    6. Teismas, konstatavęs, kad sutarta nuomos kaina buvo apie du kartus didesnė nei tuometinė rinkos kaina, išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Jeigu nuomininkė manė, kad yra pagrindas taikyti 6.204 straipsnio nuostatas, tai privalėjo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos ir kreiptis į teismą.
    7. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais, nes priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).
  1. Atsiliepimu atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi nusprendė, kad Nuomos sutarties priede Nr. 7 yra įtvirtinti ne iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai, o netesybos, todėl grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, būtų įvertintas netesybų dydis. Šios Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo klausimą tik dėl Nuomos sutarties 5.4 punkte ir priede Nr. 7 nustatytų netesybų dydžio pagrįstumo, o bylą antrą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje pagrįstai neanalizavo ieškovės argumentų, susijusių su Nuomos sutarties 5.4 punkto kvalifikavimu.
    2. Kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Ieškovė nenuosekliai įrodinėjo patirtus nuostolius, keisdama nuostolių atsiradimo pagrindus, nurodydama, kad jos patirti nuostoliai susiję su nuomos projekto prognozuojamomis pajamomis, o ne išlaidomis, patirtomis dėl nuomojamo pastato pritaikymo atsakovės poreikiams.
    3. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
    4. Ieškovė patirtus netiesioginius nuostolius įrodinėjo prognozuojamomis išnuomotų patalpų pajamomis, jei Nuomos sutartis nebūtų buvusi nutraukta, tačiau nuomos mokesčio kaina, galėjo būti pakeista šalių sutarimu, todėl ieškovės nurodytos tikėtinos pajamos (241 535,28 Lt) yra prognozuojamos, o ne aiškiai apibrėžtos.
    5. Teismai, įvertinę ieškovės pateiktus patirtų nuostolių įrodymus, netesybas sumažino atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką: nustatė realius ieškovės patirtus nuostolius, įskaitė juos į sutartyje nustatytą netesybų dydį, o likusią netesybų dalį sumažino atsižvelgdami į netesybų santykį su nuostoliais, faktines bylos aplinkybes, įvertinę teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalies interesų pusiausvyrą.
    6. Atsakovė dėl ekonominės krizės ir sumažėjusio finansavimo kelis kartus inicijavo derybas dėl nuomos kainos sumažinimo, tačiau ieškovė tik kartą sutiko nežymiai (iki 42 Lt už kv. m) sumažinti nuomos kainą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl nesąžiningo atsakovės elgesio nutraukiant sutartį.
  1. Atsiliepimu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasacinio skundo dalis, kurioje ginčijamos teismų išvados dėl nagrinėjamų teisinių santykių kvalifikavimo, pažeidžia res judicata principą, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje (kuri yra įsiteisėjusi ir kasacine tvarka neapskųsta) konstatavo, kad Nuomos sutarties 5.4 punktas laikytinas susitarimu dėl netesybų. Kai netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovė, nesutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis dėl ginčo santykių kvalifikavimo, privalėjo Civilinio proceso kodekso nustatytais terminais ir tvarka kasacine tvarka ginčyti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį, o ne laukti, kol byla bus išnagrinėta iš naujo. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturėtų nagrinėti kasacinio skundo kvalifikavimo aspektu, o tik spręsti, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius netesybų dydį.
    2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 pažymėta, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį; koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi, šioje byloje yra taikytinas bendrasis įrodinėjimo principas, todėl perkelti pareigą įrodyti netesybų nepagrįstumą vien tik atsakovei, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra pagrįsta.
    3. Teisingo netesybų dydžio nustatymas yra fakto klausimas, todėl jis nenagrinėtinas kasaciniame teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra skirta realiems ieškovės nuostoliams pagrįsti, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus: 1) ieškovė kelis kartus keitė savo skaičiavimus, taigi tai, kad ji nesugebėjo nurodyti tikslios patirtų nuostolių sumos, leidžia teigti, jog deklaruojamos sumos yra neteisingos; 2) ieškovė per du mėnesius nuo Nuomos sutarties nutraukimo išnuomojo ginčo patalpas kitiems juridiniams asmenims, taigi iš jų gauna nuolatinių pajamų. Be to, priklausomai nuo šių pajamų dydžio, mažėja jos nuostoliai (atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį dengia naujojo nuomininko mokamos sumos), tačiau į tai skaičiuojant nuostolius nebuvo atsižvelgta; 3) apskaičiuoti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) nėra tikėtini, nes į skaičiavimus buvo įtraukti menami faktoriai (teorinis infliacijos dydis ir kt.), neatsižvelgta į susiklosčiusią itin sunkią valstybės ekonominę ir finansinę padėtį; 4) skaičiuojant patirtas išlaidas įtrauktos sumos, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su Nuomos sutartimi tarp ieškovės ir atsakovės, pvz., palūkanos bankui, nekilnojamojo turto mokestis ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai pagrįstai sprendė, jog tikrasis ieškovės patirtų nuostolių dydis yra 15 494,07 Eur, susidedantis iš negautų nuomos pajamų už du mėnesius ir dalies išlaidų einamajam remontui atsakovei atlaisvinus patalpas.
    4. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo biudžetinė įstaiga (taigi, viešasis ir ne pelno siekiantis juridinis asmuo), kurios funkcija buvo užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą, o ši aplinkybė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006, yra svarbi nustatant protingą netesybų dydį. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra įtvirtinta pareiga užtikrinti racionalų ir taupų biudžetinės įstaigos lėšų bei turto naudojimą. Nuomos sutartis buvo sudaryta ekonominio pakilimo laikotarpiu, o prasidėjus krizei atsakovė kiekvienus biudžetinius metus baigdavo su didelėmis skolomis, todėl ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama sumažinti akivaizdžiai per didelę nuomos kainą. Nuomos kaina buvo sumažinta tik vieną kartą (nuo 42 Lt už kv. m iki 40 Lt už kv. m), o Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadoje konstatuota, kad 2009 m. Šiaulių miesto centre vidutinė nekilnojamojo turto nuomos kaina buvo 18–23 Lt už kv. m. Iš viso atsakovė sumokėjo ieškovei 211 041,13 Eur nuomos mokesčio bei patalpų, kurios šiuo metu yra nuomojamos kitiems asmenims, įrengimo išlaidas.
    5. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir padidinus netesybų dydį iki 69 900,74 Eur, būtų pažeistas reikalavimas nepiktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl iš anksto aptartų nuostolių instituto pripažinimo kasacinio teismo praktikoje

  1. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltik vairas“ v. (OOO) „ARVES velo“, bylos Nr. 3K-3-345/2011; kt.).
  2. Kasatorė savo poziciją dėl iš anksto aptartų nuostolių pripažinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, inter alia, grindžia šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės pareiškimą „Interperformances Inc.“, bylos Nr. e3K-3-483-421/2015. Šioje nutartyje buvo sprendžiamas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas, vertinamas priimto užsienio arbitražo teismo sprendimo galimas prieštaravimas viešajai tvarkai, kaip ji suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimo pripažinimo ir vykdymo V straipsnio 2 dalies b punktą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuota nuosekli praktika, kad sprendžiant užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimus teismo veikimo ribos yra itin siauros – teismas tik patikrina, ar pats arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, kuri taip pat suprantama ir aiškinama siaurai. Šioje byloje tiek šalių sudarytai sutarčiai, tiek iš sutarties kilusių ginčų sprendimui arbitražo teisme buvo taikoma ne Lietuvos, o šalių susitarimu pasirinkta Šveicarijos teisė, be to, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teisėje iš anksto aptartų nuostolių institutas nėra žinomas ir kad iš anksto aptartų nuostolių institutas bendrosios tradicijos šalyse iš esmės atitinka netesybų institutą Lietuvos teisėje.
  3. Nesutiktina ir su kasatorės teiginiu, kad iš anksto aptartų nuostolių institutas galimu pagal Lietuvos teisę pripažintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006. Šiuo nutarimu nebuvo sprendžiama byla, kurioje būtų kilęs sutarties nuostatos, galimai įtvirtinančios iš anksto aptartus nuostolius, vertinimo klausimas. Nutarime iš anksto aptarti nuostoliai minimi tarp teorinių pavyzdžių, kaip galėtų būti kvalifikuojami pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiais atvejais ir pagal kokios valstybės teisę turėtų būti sudaromas toks susitarimas, nedetalizuojamas teismo vaidmuo, nenustatomi kriterijai dėl tokios nuostatos vertinimo ir galimo preliminariojoje sutartyje nustatytos pinigų sumos mažinimo.

13Dėl iš anksto aptartų nuostolių ir netesybų institutų

  1. Iš anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages) taikomas Jungtinėje Karalystėje ir kitose bendrosios teisės tradicijos valstybėse. Tose valstybėse sutarties šalių sutartos dėl sutarties pažeidimo mokėtinos sumos gali būti traktuojamos kaip iš anksto aptarti nuostoliai arba kaip baudinio pobūdžio sumos (baudos). Ar konkrečioje sutarties nuostatoje įtvirtinta bauda, ar iš anksto aptarti nuostoliai, visais atvejais yra vertinimo klausimas (angl. question of construction), kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes ir kitas sutarties nuostatas, vertinant jas sutarties sudarymo momentu. Jungtinėje Karalystėje įtvirtintas griežtasis tokių sąlygų teisminės kontrolės modelis, jei mokėtinos sumos pripažįstamos baudinėmis, jos laikomos negaliojančiomis. Tokiu atveju nukentėjusiai šaliai gali būti atlyginta jos realiai patirta žala, įrodyti nuostoliai. Iš anksto aptartus nuostolius įtvirtinančios sutarčių nuostatos laikomos sąžiningu bandymu apskaičiuoti nuostolius, jos privalo būti šalių vykdomos ir negali būti keičiamos (žr., pvz., 1914 m. liepos 1 d. Jungtinės Karalystės Lordų rūmų sprendimą Dunlop Pneumatic Tyre Co Ltd v New Garage & Motor Co Ltd. ([1914] UKHL 1); S. A. Rea, Jr., Efficiency Implications of Penalties and Liquidated Damages, 13 J. Legal Stud, 1984, p. 147–167; Edit. Prof. Hugh Beale, Chitty on Contracts, 32nd edition, Sweet & Maxwell, 2015, Part 8, Chapter 26, Section 10). Kvalifikavus sutarties nuostatą kaip įtvirtinančią iš anksto aptartus nuostolius, šalių sutarta suma, viena vertus, paprastai negali būti teismo sumažinta, kita vertus, nukentėjusiai šaliai taip pat negali būti kompensuojama daugiau, nepriklausomai nuo jos patirtų realių nuostolių (žr., pvz., 1882 m. kovo 28 d. Jungtinės Karalystės Apeliacinio teismo sprendimą Wallis v. Smith [1879 W. 457.]; 1906 m. birželio 15 d. King‘s Bench Division sprendimą Diestal v. Stevenson [1906] 2 K.B. 345; 1978 m. vasario 8 d. Apeliacinio teismo sprendimą Talley and Another v. Wolsey-Neech, (1979) 38 P. & C.R. 45).
  2. Teisės doktrinoje nurodoma, kad iš anksto aptartų nuostolių institutas turi keletą tikslų: 1) palengvinti nuostolių išieškojimą išvengiant išlaidų ir apsunkinimų įrodinėjant tikruosius patirtus nuostolius; 2) išvengti rizikos, kad bus priteista per maža kompensacija (angl. undercompesation), kai teismas netiesioginius ar labai išskirtinius (angl. idiosyncratic) nuostolius laikys pernelyg nutolusiais ir nekompensuotinais; 3) suteikti sutarties šaliai patikinimą, kad ji gali kliautis prievolės įvykdymu. Iš anksto aptartų nuostolių sąlyga yra ir skolininko atsakomybės apribojimas (žr., pvz., Edit. Prof. Hugh Beale, Chitty on Contracts, 32nd edition, Sweet & Maxwell, 2015, Part 8, Chapter 26, Section 10).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, Jungtinės Karalystės teisėje įtvirtintam iš anksto aptartų nuostolių institutui Lietuvos teisinėje sistemoje artimiausias ir panašiausias pagal tikslus ir paskirtį yra netesybų institutas.
  4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Išskiriami tokie netesybų instituto tikslai: 1) sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius ir su tuo susijusias išlaidas; 2) sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes tais atvejais, kai šalis nepatyrė daugiau nuostolių nei sutartimi nurodytose netesybose, netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra iš anksto žinoma pinigų suma; 3) skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.
  5. Taigi abu šie institutai kaip kreditorių teisių gynimo būdai taikomi pažeidus sutartines prievoles, jais siekiama sumažinti išlaidas, susijusias su realiai patirtų nuostolių įrodinėjimu, taip pat nubrėžti tam tikras sutartį pažeidusios šalies civilinės atsakomybės ribas. Vis dėlto šių institutų tikslai nėra visiškai tapatūs: iš anksto aptartų nuostolių instituto atveju tikslas suteikti sutarties šalims patikinimą, kad sutartis bus vykdoma, yra tik logiška kitų dviejų tikslų pasekmė, o netesybų atveju šis tikslas yra vienas svarbiausių, t. y. sutartyje įtvirtinant netesybas pirmiausia siekiama skatinti šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Iš esmės prie analogiškų išvadų lyginant šių dviejų institutų funkcijas prieinama ir Lietuvos teisės doktrinoje (žr. Bublienė D., Truskaitė-Paškevičienė J. Iš anksto sutartų nuostolių instituto Jungtinės Karalystės teisėje ir netesybų instituto Lietuvos Respublikos teisėje palyginimas, Teisė Nr. 87, 2013, p. 48).
  6. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą netesybų institutą nuo išankstinių nuostolių taip pat skiria kitokia kompensuotinų sumų apimtis (netesybos nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą), kitokios teismo veikimo ribos taikant netesybų dydžio kontrolę (netesybos įstatymų nustatytais atvejais gali būti mažinamos), nustatant netesybų sumų pagrįstumą taikomas kitoks vertinimo momentas laiko atžvilgiu (atliekamas retrospektyvus vertinimas).

14Dėl sumų, mokėtinų už sutarties pažeidimą, kvalifikavimo nagrinėjamoje byloje

  1. Siekiant įvertinti, ar šiuo atveju šalys išreiškė valią susitarti dėl iš anksto aptartų nuostolių instituto taikymo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuomos sutarties 9.1 punkte šalys pasirinko sutarčiai ir iš jos kylančių ginčų sprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kurioje iš anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas.
  2. Šalys skirtingai aiškina, kokį institutą jos siekė įtvirtinti Nuomos sutarties 5.4 punkte, t. y. skirtingai aiškina savo ketinimus. Sutarties nuostata dėl sumų, mokėtinų už sutarties pažeidimą, turėtų būti aiškinama taikant CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; kt.).
  3. Šalių Nuomos sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad nuomininko vienašališko sutarties nutraukimo atveju nuomininkas atlygina nuomotojo negautas pajamas, proporcingas atsisakytam nuomoti patalpas laikotarpiui pagal sutarties priedą Nr. 7, šiame priede nurodyta, kad tai kompensacija nuomotojui už negautas pajamas. Pažymėtina, kad nuomotojui už tokį patį pažeidimą nustatytos mokėtinos sumos nuomininko naudai, įvardytos kaip bauda, nors joms apskaičiuoti taikomas toks pats principas (tik dydis yra kur kas mažesnis) kaip ir nuomininkui. Įvertinus sutarties sąlygų visumą ir jų tarpusavio ryšį nėra pagrindo vien dėl skirtingos žodinės išraiškos spręsti, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai ir valia buvo susitarti vienai iš sutarties šalių taikyti Lietuvos teisinėje sistemoje nežinomą institutą.
  4. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir įvertindama tai, kad savo esme sutarties 5.4 punkte nustatyti mokėjimai už sutarties nutraukimą prieš terminą atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėtinos sumos laikytinos netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda) (CK 6.71 straipsnio1, 2 dalys).

15Dėl netesybų mažinimo pagrindų ir ribų

  1. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.
  2. Nepaneigiant 28 punkte nurodytų sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
  3. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.
  4. Nagrinėjamoje sutartyje netesybų dydis už sutarties nutraukimą prieš terminą susietas su mėnesio nuomos mokesčio dydžiu. Nuomos mokestis visam sutarties laikui buvo sulygtas pastovus, nenustačius įsipareigojimo jį perskaičiuoti, pasikeitus situacijai rinkoje. Dėl ekonominės krizės poveikio nekilnojamojo turto nuomos kainos greitai po sutarties sudarymo smarkiai krito, ieškovė mažinti mokestį, neskaitant neesminių nuolaidų, atsisakė. Netesybų dydis taip pat priklausė nuo sutarties nutraukimo momento: kuo mažiau likus laiko iki sutarties termino pabaigos nutraukiama sutartis, tuo mažesnės netesybos. Nepaisant to, šalių pasirinktas netesybų skaičiavimo būdas nustatė netesybų mokėjimą už gerokai ilgesnį laiką, nei įprastai reikalingas naujiems nuomininkams ieškoti. Paminėtina, kad naujas nuomos sutartis kasatorė sudarė praėjus dviem mėnesiams nuo sutarties nutraukimo. Nuomos kainoms rinkoje nukritus, o netesybas skaičiuojant pagal sutarties sudarymo metu šalių sutartą kainą, ši disproporcija dar padidėja ir gali reikšti, kad, skaičiuojant pagal sutarties nutraukimo metu esančias rinkos kainas, nuomininkas sumoka nuomos mokestį už visą iki sutarties pabaigos likusį laiką.
  5. Apibendrindama paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti nuomotojai bei pažeidžia nuomininkės interesus.
  6. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, ją riboja draudimas sumažinti netesybas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Toks ribojimas užtikrina, kad netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios šalies interesų.
  7. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, jog netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. UAB DK PZU Lietuva, bylos Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. ir kt. v. M. A., bylos Nr. 3K-3-358-916/2015; kt.).
  8. Nors netesybų dydis nėra tapatinamas su patirtais nuostoliais ir nuostoliai yra tik žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tam tikrais atvejais būtent toks jų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje teismai netesybas sumažino iki teismo nustatytų kasatoriaus patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nustatydami tokį netesybų dydį, atsižvelgė į nutarties 34 punkte nurodytas netesybų mažinimui reikšmingas aplinkybes bei kriterijus ir išvadą išsamiai motyvavo, nurodydami, kad sutartį nuomininkas vykdė ilgą laiką (beveik šešerius metus); mokėjo už šį laiką sutartą nuomos mokestį, nors jis neatitiko esančio rinkoje; į nuomos mokestį buvo įskaičiuotos patalpų įrengimo išlaidos, nors specialiai ieškovui jų pritaikyti nereikėjo; nuomininkas kelis kartus kreipėsi į nuomotoją dėl sutarties sąlygų keitimo; iš anksto jį įspėjo apie sutarties nutraukimą; šis naujas nuomos sutartis sudarė po dviejų mėnesių. Kasatorės pateikti argumentai, kurių dauguma deklaratyvūs, šių argumentų nepaneigia.
  9. Atmestini ir kasatorės argumentai, kad buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Minėta, netesybos, be kitų, atlieka ir nuostolių kompensuojamąją funkciją. Nuostolių, kuriuos kompensuoja palūkanos, įrodinėti nereikia. Vis dėlto tais atvejais, kai iškyla netesybų mažinimo klausimas, atsiranda ir papildomos įrodinėjimo pareigos. Sutiktina su kasatore, kad netesybas mažinti prašanti šalis turi pagrįsti, jog jos yra neprotingai didelės. Tačiau kreditorius, turintis priešingą interesą – gauti kuo didesnes netesybas, tokiu atveju turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad būtų nustatyta jam palanki riba, iki kurios gali būti mažinami nuostoliai. Šalių pateiktus įrodymus vertina teismas, jų pagrindu nustato tikėtiną nuostolių dydį. Ta aplinkybė, kad teismai nustatė kitokį nuostolių dydį nei nurodytas kasatorės, nereiškia, kad buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ar nustatytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.
  10. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasacinis teismas patyrė 9,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ (duomenys neskelbtini) 9,31 Eur (devynis Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k. – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai