Byla 2A-261-553/2019
Dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – G. T., AAS „BTA Baltic Insurance Company“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo F. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikai dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – G. T., AAS „BTA Baltic Insurance Company“,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas F. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikai, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 56-93 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ieškovui F. P. 2 726,95 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

72.

8Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų bei jų darbuotojų neteisėtų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, mirė jo žmona V. P., kuri 2014 m. liepos 10 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos I-ame širdies chirurgų skyriuje buvo operuota – atliktas aortos vožtuvo protezavimas biologiniu vožtuvu. Operaciją atliko gydytojas G. T.. Sutuoktinė nuo operacijos pradžios 2014 m. liepos 10 d. iki mirties 2014 m. spalio 15 d. buvo komoje. Mirties priežastis – smegenų infarktas – 163.5, smegenų edema, pulmokardialinis nepakankamumas, aortos vožtuvo stenozė.

93.

10Ieškovas kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros kliniką, prašydamas ištirti aplinkybes, sukėlusias sutuoktinės mirtį, bei atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Gavęs atsakymą, kad pacientei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, ieškovas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), prašydamas ištirti V. P. mirties priežastis, nustatant, ar dėl VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikos medikų nekokybiškai suteiktų paslaugų mirė sutuoktinė. Taip pat ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), prašydamas atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą.

114.

122015 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 56-93 Komisija nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. P., nebuvo padaryta; ieškovo prašymas atlyginti žalą netenkintas. Ieškovo vertinimu, Komisijos sprendimas vienašališkas, neatitinka faktinių aplinkybių, sąlygojusių sutuoktinės mirtį. Ieškovas sutinka su 2015 m. spalio 29 d. Tarnybos įsakymu Nr. T4-171 „Dėl pacientei V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kuriame nustatyta, kad 2014 m. liepos 9 d. – 2014 m. liepos 23 d. pacientei V. P. VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 2014 m. liepos 9 d. gydytojas širdies chirurgas G. T., pradėjęs dirbtinę kraujo apytaką, įvedė ventą į kairį prieširdį, prieš tai neperspaudęs aortos, nors Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 13.4 punkte numatyta, jog gydytojas širdies chirurgas turi žinoti kraujo apytakos principus,13.5 punkte – gydytojas širdies chirurgas turi žinoti intervencinio širdies ligų gydymo principus, 14.1 punkte – gydytojas širdies chirurgas turi išmanyti širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių intervencinio gydymo indikacijas, ir tuo pažeidė nurodytas teisės normas.

135.

14Sutuoktinė mirė dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos darbuotojo kaltės – G. T. neteisėtų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos neužtikrino saugumo, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir dėl to buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Šie pažeidimai sukėlė pacientės sveikatos pablogėjimą ir mirtį.

156.

16Operaciją atlikęs G. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje dirbo pagal darbo sutartį, todėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio pagrindu privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės.

177.

18Ieškovas dėl žmonos netekties patyrė didelę traumą, pablogėjo sveikata, jis yra gydytojų nuolat prižiūrimas dėl aukšto kraujo spaudimo (hipertonija), cukrinio diabeto, nes dėl nervinės įtampos pakilo cukrus kraujyje ir dėl cukrinio diabeto pablogėjo abiejų akių regėjimas. Ieškovas vartoja raminančius vaistus. Žmonos mirtis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, neviltį, ieškovas jaučiasi netekęs gyvenimo prasmės, kadangi prarado šeimyninio gyvenimo džiaugsmą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jam priteistina 2 726,95 Eur turtinė (V. P. gydymo, transportavimo, laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos) ir 30 000 Eur neturtinė žala.

198.

20Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, nurodė, kad gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14-24976 duomenimis, V. P. į I-ą širdies chirurgijos skyrių buvo hospitalizuota 2014 m. liepos 9 d. 11 val. Pacientė skundėsi dusuliu fizinio krūvio metu. 1980 m. jai buvo nustatyta širdies vožtuvo yda. Po diagnozės nustatymo pacientės fizinio krūvio tolerancija po truputį blogėjo. Pacientei buvo nustatyta sudėtinė aortos vožtuvo yda, išreikšta kairiojo skilvelio hipertrofija, ji hospitalizuota planinei širdies operacijai. Ieškovo sutuoktinė operuota 2014 m. liepos 10 d. bendrinėje intubacinėje nejautroje, pacientei buvo atlikta dalinė vidurinė išilginė sternotomija, perpjaunant viršutinę krūtinkaulio pusę, atvertas perikardas. Kylančios aortos diametras buvo apie 3,5 cm, aortos šaknyje čiuopiamos kalkės ir jaučiamas sistolinis skilvelio virpėjimas. Dirbtinė kraujo apytaka pajungta koniuliavus kylančią aortą ir viena kaniule į dešinįjį prieširdį, pradėta dirbtinė kraujo apytaka. Kairysis skilvelis drenuotas pro dešiniojo plaučio veną. Įvedus dreną, gauta stipri pulsuojanti kraujo srovė, sujungus vamzdžius ir pradėjus drenuoti kairįjį skilvelį, staiga išsipūtė širdis. Pro dreną kraujas nesirodė dirbtinės kraujo apytakos vamzdyje. Buvo skubiai perspausta kylančioji aorta ir atverta įstrižu pjūviu. Aortoje rasta oro kruvinų putų pavidalu. Buvo surastos vainikinių arterijų žiotys, į jas įvestos kaniulės, pradėta antegradinė šalto kraujo kardioplegija. Tolimesnė dirbtinė kraujo apytaka buvo sklandi, iš kairiojo skilvelio drenavosi kraujas. Pacientei buvo implantuotas dirbtinis biologinis širdies vožtuvas. Dirbtinė kraujo apytaka atlikta naujausiu klinikoje turimu aparatu Stockert S5. Sutrikimų stebėta nebuvo. Visi parametrai registruoti kraujo apytakos protokole. Operacijos komplikacija – galvos smegenų infarktas – yra objektyvi, nepriklausanti nuo gydančio gydytojo ir gali būti įvairi. V. P. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Pacientę ištiko komplikacijos, kurios sąlygojo mirtį.

219.

22Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad nors, Tarnybos nuomone, gydytojas širdies chirurgas G. T. pažeidė norminius aktus-medicinos normas, tačiau, kokio konkrečiai akto konkretaus reikalavimo pažeidimas buvo padarytas ir kokios įtakos tai turėjo pacientės sveikatos būklei, nenurodė. Tarnybos išvadoje nurodyti tariamai pažeisti aktai nustato bendrąją širdies chirurgo kompetenciją bei atsakomybę, bet niekaip nereglamentuoja operacijų atlikimo metodikos, todėl išvada, kad G. T. neužspaudė aortos ir tuo pažeidė medicinos normas, yra niekinė. Nėra žinoma, kokios medicinos srities specialistas (širdies chirurgas, kardiologas) teikė išvadą. Iš jos akivaizdu, kad pateikta išvada yra neprofesionali bei nepagrįsta.

2310.

24Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) su ieškiniu nesutiko. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, todėl Ministerija nėra tinkama atsakovė.

2511.

26Trečiasis asmuo G. T. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir paaiškino, kad visos širdies operacijos yra pavojingos, turi savo operacinę riziką, tai reiškia, kad širdies operacija gali baigtis mirtimi arba sukelti sunkias komplikacijas, nuo kurių ligonis gali mirti. Saugios širdies operacijos su 0 proc. operacine rizika neegzistuoja.

2712.

28G. T. nurodė, jog naujausioje Harvardo universiteto Lawrence H. Cohn visuotinai pripažintoje monografijoje „Cardiac Surgery in adult“ („Suaugusiųjų širdies chirurgija“) žymiausi kardiochirurgai iš viso pasaulio aprašė chirurginių veiksmų seką, operuojant aortos vožtuvą per dalinės sternotomijos pjūvį, rekomenduoja drenuoti kairįjį skilvelį prieš perspaudžiant aortą. Taip buvo operuota pacientė V. P.. Nurodytos monografijos 862 puslapyje nurodyta, kad geriau drenuoti kairįjį skilvelį prieš aortos perspaudimą, jei yra išreikštas aortos vožtuvo nesandarumas. Tuo išvengiama grėsmingos, neretai mirtimi pasibaigiančios komplikacijos – kairiojo skilvelio pertempimo. Pacientei buvo nustatytas išreikštas III laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas. Kirklin/Barratt Boyes „Cardiac Surgery fourtedition“ monografijoje, dar vadinamoje širdies chirurgijos Biblija, kuria visuotinai vadovaujamasi, 108-109 puslapiuose aprašytas kairiojo skilvelio drenavimas, prieš tai neperspaudžiant aortos. Monografijos 555 puslapyje aprašyti trys metodai, operuojant aortos vožtuvą: kairiojo skilvelio drenavimas prieš perspaudžiant aortą, kairiojo skilvelio drenavimas po aortos užspaudimo ir kairiojo skilvelio dreno nenaudojimas; pabrėžta, kad esant didelio laipsnio aortos vožtuvo nesandarumui, geriausia yra drenuoti kairįjį skilvelį prieš perspaudžiant aortą. Taip išvengiama grėsmingos komplikacijos – kairiojo skilvelio persitempimo.

2913.

30Pasaulinė kardiochirurgų patirtis, atliekant šias operacijas, neakcentuoja, kada geriausia įvesti dreną į kairįjį skilvelį – prieš ar po aortos perspaudimo. Tai priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centre, kaip ir daugelyje pasaulio ligoninių, protezuojant aortos vožtuvą, taikomi visi kairiojo skilvelio drenavimo metodai: prieš perspaudžiant aortą, po aortos perspausimo ar nedrenuojant kairįjį skilvelį. Operuojant tokius ligonius jau 5 metai ligoninėje naudojamos anglies dioksido dujos (naudojamos 100 proc. visų širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka metu). Jomis užpildomas nedidelio tūrio operacinis laukas, tuo užkertant kelią oro patekimui į širdies kameras. Atliekant širdies operaciją per dalinės sternotomijos pjūvį anglies dioksido dujos ypač efektyvios. Ši metodika taikyta ligonės V. P. operacijos metu. Operuojant pacientę buvo naudojamos visos saugumo priemonės, siekiant išvengti materialinės embolijos į galvos smegenų arterijas.

3114.

32Tarnybos kategoriška išvada, kad kairįjį širdies skilvelį galima drenuoti tik perspaudus kylančią aortą, nesuprantama ir nepriimtina. Pacientė buvo operuota pagal žymiausių kardiochirurgų rekomendacijas. Todėl pateikti kaltinimai netinkamai operavus ligonę, įvedant dreną į kairįjį skilvelį prieš aortos perspaudimą, pateikti be jokios argumentacijos.

3315.

34Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, ieškinį prašė atmesti ir atsiliepime nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2013 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo paslaugų sutartis. Draudimo objektas – civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (pacientus) už žalą, padarytą jų sveikatai (gyvybei) dėl draudėjo/apdraustojo tiesioginių kaltų veiksmų (išskyrus tyčia), atliktų medicinos praktikos metu.

3516.

36Draudimo bendrovės vertinimu, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą. Gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma, todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine.

37II.

38Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3917.

40Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4118.

42Teismas, įvertinęs Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveiktos ministerijos 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. T4-171 išvadas, sprendė, kad jos neįrodo atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojų pareigos teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimo, kuris, ieškovo nuomone, pasireiškė tuo, kad atsakovės širdies chirurgas, pradėjęs dirbtinę kraujo apytaką, įvedė dreną į kairį prieširdį, prieš tai neperspaudęs aortos.

4319.

44Nėra pagrindo pripažinti, jog aprašyta chirurginių veiksmų seka, operuojant aortos vožtuvą per dalinės sternotomijos pjūvį, drenuojant (įvedant ventą) kairįjį skilvelį, prieš tai neperspaudus aortos, medicininiu požiūriu yra negalima ar neteisinga. Dreno įvedimas į kairįjį skilvelį, prieš perspaudžiant aortą, ar dreno įvedimas po aortos užspaudimo priklauso tik nuo individualios klinikinės paciento situacijos.

4520.

46V. P. mirties priežastis – išeminis galvos smegenų insultas, įvykęs dėl oro embolijos į galvos smegenų arterijas, aortos vožtuvo biologinio protezo implantavimo metu. Smegenų infarktas ištinka esant ūminiam galvos smegenų kraujotakos sutrikimui. Nurodyta neurologinė komplikacija yra galima, esant individualiai paciento būsenai, ir nagrinėjamu atveju nepripažintina susijusia su fizinių asmenų veiksmais.

4721.

48Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad operuojančiam chirurgui įvedant kairiojo prieširdžio dreną, esant neužspaustai kylančiajai aortai, nesirodė kraujas dirbtinės kraujo apytakos vamzdelyje, įvyko širdies pertempimas dėl kraujo susikaupimo ir pablogėjusio nutekėjimo iš kairiojo skilvelio, pradėjus dirbtinę kraujo apytaką. Tai objektyvūs veiksmai, kurie nėra susiję su gydytojo veiksmais, galima mediko klaida nenustatyta.

4922.

50Sveikatos priežiūros įstaigai, kaip profesionalui, yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, o jos veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Nurodytų aplinkybių nenustatyta.

5123.

52Teismas nustatė, kad pacientės V. P. operacijos metu buvo naudojamas širdį operacijos metu pavaduojantis rolikinis siurblys Stockert S5, kuris operacijos metu sustabdytas nebuvo. Nesustabdžius siurblio, pakeisti siurblio sukimosi kryptį neįmanoma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju prieširdžio drenavimo siurblys priešinga kryptimi įjungtas nebuvo.

5324.

54Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje pacientei V. P. buvo teikiamos, laikantis nustatytų sveikatos priežiūros normų bei teisės aktų reikalavimų, ir pacientės teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą nebuvo pažeista.

5525.

56Teismo vertinimu, byloje nenustatyta atsakovų prievolė atlyginti ieškovo nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Faktas, kad ieškovas neteko sutuoktinės, neabejotinai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, tačiau šis faktas nepatvirtina, jog tokius išgyvenimus galima laikyti ieškovo sveikatos sužalojimu pagal CK 6.283 straipsnį. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra preziumuojamas. Tai, jog ieškovui pablogėjo sveikata, jis vartoja vaistus, negali būti vertinami kaip įrodytas ieškovo sveikatos sužalojimo faktas.

57III.

58Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5926.

60Ieškovas F. P. apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6126.1.

62Teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė proceso įstatymo pažeidimų, kas sąlygojo neteisingą sprendimo priėmimą (CK 1.138 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 197 straipsnis, 329 straipsnio 1 punktas, 330 straipsnis).

6326.2.

64Teismas nevertino kaip įrodymų ir visiškai nepasisakė dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto atliktos deontolioginės ekspertizės Nr. DM 39/2016 (01) išvadų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų atliktos deontologinės komisinės ekspertizės išvadų Nr. NEDM/2016 (01). Nevertindamas šių įrodymų teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tuo tarpu procesinės teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų taikymas yra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Ekspertai teismo posėdyje patvirtino įvardintuose dokumentuose padarytas išvadas: A. B. parodė, kad nagrinėjamu atveju širdies operacijos seka buvo teisinga. Atvira širdies chirurgija yra susijusi su operacine rizika, galimybe mirti operacijos metu, esant net ir mažiausiam oro kiekio patekimui į galvos smegenų arterijas; E. Š. parodė, kad pacientės gydymo metodai buvo taikytini tinkamai, tačiau negalima atsakyti, koks buvo konkretus oro patekimo į kraujotaką mechanizmas aortos vožtuvo biologinio protezo implantavimo metu, dėl ko įvyko komplikacija, pasisakė, jog pacientės operacijos metu virpėjo širdis, ši aplinkybė sumažina tikimybę, jog įvyko techninė klaida. Tačiau abu ekspertai nepaneigė ekspertizės išvadų, todėl teismas sprendime nepagrįstai jų nevertino.

6526.3.

66Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl chirurginės operacijos protokolo Nr. 22334, 2014 m. liepos 23 d. epikrizės (ligos istorija Nr. 14-24976) išrašo iš medicininių dokumentų. Teismas netinkamai vertino Tarnybos 2015 m. spalio 28 d. kontrolės Nr. T3-199/2015 ataskaitoje Nr. D17-207-(1.27) nustatytus pažeidimus, t. y., kad 2014 m. liepos 9 d. – 2014 m. liepos 23 d. pacientei V. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Gydytojas širdies chirurgas G. T. privalėjo atlikti operaciją pagal medicinos nustatytas normas, nes nustatytos medicinos normos yra privalomos visiems gydytojams. Gydytojas negali eksperimentuoti ir tuo būdu sukelti pavojingą situaciją, šiuo atveju, pacientės mirtį.

6726.4.

68Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika sutiko ir neginčijo įstatymo nustatyta tvarka šios Tarnybos ataskaitos Nr. D17-207-(1.27) išvadų. Tokiu būdu atsakovė pripažino, kad išvada yra teisinga, ir yra privaloma ne tik atsakovams, bet ir teismui. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

6926.5.

70Teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, vadovavosi tik atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais bei liudytojų teisme duotais parodymais.

7126.6.

72Teismas nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių iš esmės. Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, trečiojo asmens G. T. veiksmai vertintini kaip kalti, neteisėti, neatitinkantys profesionalams taikomų reikalavimų. Dėl to tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, kuris lėmė V. P. mirtį. Teismas nepagrįstai atmetė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltę, t. y. 2015 m. spalio 28 d. Tarnybos ataskaitos išvadų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto atliktos deontolioginės ekspertizės Nr. DM 39/2016 (01) išvadų ir Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų atliktos deontologinės komisinės ekspertizės Nr. NEDM/2016 (01) išvadų, kuriuose nurodyta, jog dėl operacijos metu įvykusios techninės klaidos (oro patekimas į kraujotaką) ir V. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšis; Komisija negali nurodyti konkrečiai, kurio iš medikų veiksmai lėmė techninės klaidos atsiradimą.

7327.

74Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo įpareigoti ieškovą patikslinti apeliacinį skundą, pašalinant Ministeriją iš atsakovų šioje byloje, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7527.1.

76Ministerija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi bei teismų praktika, negali būti laikoma atsakove šioje byloje. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo institucija tokioje byloje atsakovu netrauktina, kadangi ginčo objektas šioje byloje yra ne Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų; Komisija šiuo atveju nėra materialus teisinio santykio, iš kurio kildinamas žalos padarymas, dalyviu ir jai nėra (ir neturi būti) reiškiamas joks materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas.

7727.2.

78Kaip teisingai pažymėjo Komisija, pacientė V. P. buvo operuojama planine tvarka, nustačius indikacijas aortos vožtuvo protezavimo operacijai. Kiekviena operacija, kai naudojamas dirbtinės kraujo apytakos aparatas, turi ir riziką, tačiau tiksliai apskaičiuoti, kas rizikingiau – atlikti operaciją ar jos nedaryti – neįmanoma. Operacijos metu įvyko staigus širdies išsipūtimas, pro dreną nesirodė kraujas dirbtinės kraujo apytakos vamzdyje, aortoje rasta oro kruvinų putų pavidalu, įvyko gana ilgai trunkanti smegenų desaturacija, galimai materialinė smegenų embolija, kuri pakenkė smegenų veiklai. Tiek anesteziologas, tiek chirurgas ėmėsi tinkamų veiksmų smegenų desaturacijai koreguoti. Aortos vožtuvo burės buvo sukalkėję, todėl buvo iškirptas aortos vožtuvas, iš minkštųjų audinių pašalintos kalkės. Komplikacija galimai įvyko dėl oro ar vožtuvo kalkių embolijos perioperaciniu laikotarpiu. Operacijos metu stebėtas oras aortoje kruvinų putų pavidalu, kaip ir sukalkėjusios burės ir pereinanti į žiedą kalcinozė, jas šalinant, galėjo būti materialinės embolijos priežastimi. Pacientė paniro į komą dėl perioperaciniu neurologinių komplikacijų, kurios yra galimos atliekant širdies operacijas. Medicininėje literatūroje nurodomas šių komplikacijų dažnis – iki 2 proc., o galima tokių komplikacijų priežastis yra embolija trombu, kalkėmis arba oru, ir yra įvardijama kaip materialinė embolija. Pacientė po operacijos atsidūrė komoje, tačiau Komisijos nuomone, gydytojai buvo maksimaliai atsargūs, atidūs, rūpestingi ir kvalifikuoti, o vertinant atsakomybės už pacientės sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu. Kadangi nėra nustatytos gydytojų neteisėtos veikos, kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos Komisijos sprendime nebuvo aptariamos, t. y. nėra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

7928.

80Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8128.1.

82Apeliantas netinkamai aiškina procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, vertina netinkamus įrodymus. Teismas siekė visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje pateiktas atliktų ekspertizių išvadas, todėl atsakovės prašymu, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp ekspertų – P. J. ir E. Š., pateikusių savo išvadas Komisijai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 31 d. atliktai ekspertizei, teismo posėdyje apklausė A. B., dalyvavusį 2016 m. atliekant ekspertizę, ir E. Š.. Šie specialistai, atsakydami į jiems Komisijos pateiktus klausimus, savo išvadoje nurodė, kad „informacijos apie įrangos gedimus ar galimas medikų klaidas neaptikta“. Taigi, ekspertų pateikta išvada, atlikus ekspertizę, visiškai priešinga pateiktajai Komisijai. Todėl ekspertai buvo apklausti teismo posėdyje, kur išsamiai paaiškino savo teiktas išvadas. Apeliantas nekreipia dėmesio į ekspertų paaiškinimus: pastarieji paneigė savo ekspertizėmis teiktas išvadas dėl galimos techninės klaidos operacijos metu – aparato pasukimo priešinga kryptimi bei netinkamo operacijos būdo ir nurodė, jog atlikdami ekspertizę neturėjo pakankamai informacijos teisingai išvadai pateikti, o žinodami teismo posėdžio metu pateiktą informaciją išvadų apie techninę klaidą nebūtų pateikę. Taigi, visos byloje pateiktos ekspertizių išvados buvo smulkiai išnagrinėtos.

8328.2.

84Tarnybos kontrolės ataskaitos išvados nėra norminis dokumentas, juo tik konstatuojamos nustatytos aplinkybės, o jų teisinis vertinimas pateikiamas Tarnybos įsakyme. 2015 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. T4-171 konstatuota, kad atsakovės pacientei V. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o būtent: gydytojas širdies chirurgas G. T., pradėjęs dirbtinę kraujo apytaką, įvedė ventą į kairį prieširdį, prieš tai neperspaudęs aortos. Tokį teiginį, kuriuo konstatuojama neteisinga operacijos atlikimo metodika, savo paaiškinimais paneigė ekspertai medicinos specialistai doc. A. B. ir prof. E. Š. teismo posėdžio metu, paaiškindami, jog toks operacijos būdas yra taikomas visame pasaulyje bei Lietuvoje, V. P. jis buvo parinktas teisingai.

8528.3.

86Tarnyba savo 2015 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. T4-171 nekonstatavo, jog nustatyti teisės aktų pažeidimai turėjo įtakos V. P. sveikatos būklei. Teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas yra du skirtingi dalykai, kurie turėtų būti vertinami atskirai. Todėl vien tik nustatytas teisės akto pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

8728.4.

88Tarnyba savo įsakyme nesuformulavo atsakovės privalomos elgesio taisyklės, nenustatė privalomų įpareigojimų. Todėl, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, atsakovė negalėjo kreiptis į administracinį teismą dėl tokio įsakymo panaikinimo. Be to, įstatymas nenumato su Tarnybos įsakymu nesutinkančio asmens prievolės šį įsakymą skųsti. Įsakymo neapskundimas nedaro jo, priešingai nei nurodo apeliantas, CPK 182 straipsnyje numatyta neįrodinėtina preziumuojama aplinkybe. Taip pat aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje įsakymo išvados buvo visiškai paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais – ekspertų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

8928.5.

90Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl įrodymų, kuriuose fiksuotos jam naudingos aplinkybės, tačiau pats ignoruoja jam nepalankų Komisijos, nagrinėjusios jo pareiškimą, 2015 m. spalio 15 d. sprendimą. Komisijos nuomone, atsakovės medikai buvo maksimaliai atsargūs, atidūs, rūpestingi ir kvalifikuoti. Pažymėtina, kad atsakovė niekada neneigė apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių – oro patekimo į pacientės V. P. širdį operacijos metu. Tačiau ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su netinkamai atliktais gydytojo veiksmais. Pasaulinė širdies chirurgijos patirtis, įskaitant šiuolaikines technologines galimybes, neeliminuoja galimų komplikacijų rizikos. Apie galimas komplikacijas pacientė buvo informuota tinkamai ir laiku ir ji pati priėmė sprendimą atlikti operaciją, ką tinkamai savo sprendime įvertino teismas.

91IV.

92Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9329.

94Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

95Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9630.

97Ieškovas pateikė prašymą bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas teismui pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

98Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

9931.

100Bylos duomenimis (Gydymo stacionare istorija Nr. 14-24976, t. 2, b. l. 20-189) nustatyta, kad ieškovo F. P. sutuoktinė V. P. į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos I Širdies chirurgijos skyrių buvo hospitalizuota 2014 m. liepos 9 d. 11.00 val. planinei širdies operacijai – aortos vožtuvo protezavimas biologiniu vožtuvu; dalinė sternotomija. Chirurginės operacijos protokolas Nr. 22334 (t. 1, b. l. 18, t. 2, b. l. 169) patvirtina, kad 2014 m. liepos 10 d. operacijos metu pacientei buvo atlikta dalinė vidurinė išilginė sternotomija, perpjaunant viršutinę krūtinkaulio pusę, atvertas perikardas. Nustatyta, kad kylančios aortos diametras buvo apie 3,5 cm, aortos šaknyje buvo čiuopiamos kalkės ir jaučiamas sistolinis skilvelio virpėjimas. Dirbtinė kraujo apytaka pajungta ir atlikta naujausiu klinikoje turimu aparatu Stockert S, koniuliavus kylančią aortą ir viena kaniule į dešinįjį prieširdį. Kairysis skilvelis drenuotas pro dešiniojo plaučio veną. Įvedus dreną, gauta stipri pulsuojanti kraujo srovė, sujungus vamzdžius ir pradėjus drenuoti kairįjį skilvelį, staiga išsipūtė širdis. Pro dreną kraujas nesirodė dirbtinės kraujo apytakos vamzdyje. Buvo skubiai perspausta kylančioji aorta ir atverta įstrižu pjūviu. Aortoje buvo rasta oro kruvinų putų pavidalu. Buvo surastos vainikinių arterijų žiotys, į jas įvestos kaniulės, pradėta antegradinė šalto kraujo kardioplegija. Tolimesnė dirbtinė kraujo apytaka buvo sklandi, iš kairiojo skilvelio drenavosi kraujas, pacientei V. P. buvo implantuotas dirbtinis biologinis širdies vožtuvas St. Jude 23A.

10132.

102Po operacijos V. P. buvo atvežta į II Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur, nutraukus pacientės slopinimą saikingomis simpatomimetikų dozėmis, buvo stebėta bloga jos sąmonės būklė. 2014 m. liepos 12 d. atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją (Radiologinis tyrimas Nr. 407, t. 1, b. l. 31), nustatyta galvos smegenų pusrutulių edema. Radiologinis tyrimas Nr. RTA-14-48786 (t. 1, b. l. 32) patvirtina, kad 2014 m. liepos 15 d. nustatyti pacientės galvos smegenų išeminiai pakitimai dešinėje F-T-O, kairėje F-T-O skiltyse, židiniai kiek žemesnio tankio, smegenų edema, nustatyta 3 balų komos būklė. Iki 2014 m. liepos 22 d. V. P. bendra būklė išliko be žymesnių pakitimų. 2014 m. liepos 23 d. neurologas konsultacijos metu nustatė daugybinius galvos smegenų infarktus, simptominę epilepsiją, cerebrinę komą ir galvos smegenų edemą (Neurologo konsultacija Nr. KZ-14-22781, t. 2, b. l. 175). Tą pačią dieną pacientė tolimesniam stacionariniam gydymui buvo pervežta į VšĮ Kėdainių ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. 2014 m. spalio 15 d., neatgavusi sąmonės, V. P. mirė, mirties priežastis – smegenų infarktas (Mirties liudijimas AA Nr. ( - ), t. 1, b. l. 16-17).

10333.

104Ieškovas F. P. 2014 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos generalinį direktorių, prašydamas pateikti jam informaciją apie tai, kokia operacija (pavadinimas, tikslas, planas) buvo atlikta jo sutuoktinei V. P., kas sąlygojo (priežastys) pacientės būklės pablogėjimą ir ar buvo atliekami veiksmai, siekiant nustatyti šias priežastis, ar dėl to buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, auditai, veiklos vertinimai ir ar galima identifikuoti kieno nors kaltę dėl V. P. sveikatos būklės pablogėjimo (t. 1, b. l. 35-36). 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę su analogišku prašymu. 2014 m. spalio 14 d. atsakyme į ieškovo prašymus (t. 1, b. l. 38-42) atsakovė nurodė, kad V. P. buvo atlikta aortos vožtuvo protezavimo biologiniu protezu operacija, pacientės būklės pablogėjimą galimai sąlygojo perioperacinė metarialinė embolizacija, sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo suteiktos tinkamai. 2015 m. birželio 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas išmokėti jam, jo vaikams (sūnui ir dukrai) bei šešiems nepilnamečiams anūkams 30 000 Eur kompensaciją materialinei ir moralinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 33-34). Atsakydama į šį prašymą atsakovė paaiškino, jog į visus ieškovo klausimus jau atsakė 2014 m. spalio 14 d. rašte (t. 1, b. l. 37).

10534.

106Bylos duomenimis, F. P. 2015 m. liepos 13 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašydamas atlyginti jam 2 263,90 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 81-83). Pareiškime ieškovas nurodė nesutinkantis su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos išvadomis (išdėstytomis 2014 m. spalio 14 d. atsakyme į ieškovo prašymus) bei motyvais, nes, ieškovo vertinimu, jo sutuoktinė mirė dėl atsakovės ir jos darbuotojų kaltės, jų neteisingų veiksmų: neatsargumo, aplaidumo, neatidumo. Komisija 2015 m. spalio 15 d. sprendimu dėl F. P. pareiškimo Nr. 56-93 (t. 1, b. l. 78-80) nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei V. P., nebuvo padaryta ir prašymo atlyginti žalą netenkino. Komisija nurodė, kad pacientės operacijos metu įvyko staigus širdies išsipūtimas, pro dreną nesirodė kraujas dirbtinės kraujo apytakos vamzdyje, aortoje rasta oro kruvinų putų pavidalu, įvyko gana ilgai trunkanti smegenų desaturacija, galimai įvyko materialinė smegenų embolija, kuri pakenkė smegenų veiklai. Anesteziologas ir chirurgas ėmėsi tinkamų veiksmų smegenų desaturacijai koreguoti. Komplikacijos galimai įvyko dėl oro ar vožtuvo kalkių embolijos perioperaciniu laikotarpiu. Operacijos metu stebėtas oras aortoje kruvinų putų pavidalu, kaip ir sukalkėję, pavirtę kalkių konglameratu vožtuvo burės ir pereinanti į žiedą kalcinozė, jas šalinant, galėjo būti materialinės embolijos priežastimi. Pacientė paniro į komą dėl perioperacinių neorologinių komplikacijų, kurios yra galimos atliekant širdies operacijas dirbtinės kraujotakos sąlygomis. Medicininėje literatūroje nurodomas šių komplikacijų dažnis – iki 2 proc. Komisijos nuomone, ligoninės medikai buvo maksimaliai atsargūs, atidūs, rūpestingi bei kvalifikuoti ir Komisija negali teigti, kad žala sveikatai nagrinėjamu atveju padaryta operavusių ir/ar gydžiusių medikų neteisėta kalta veika.

10735.

108Ieškovas 2015 m. liepos 10 d. taip pat kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, prašydamas ištirti V. P. mirties priežastis, nustatant, ar sutuoktinė mirė dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos medikų nekokybiškai suteiktų paslaugų, dėl kokių priežasčių operacijos metu išsipūtė pacientės širdis ir aortoje pasirodė oras kruvinų putų pavidalu, ar tai sąlygojo pacientės mirtį sukėlusias komplikacijas. Taip pat ieškovas prašė Tarnybos ištirti, ar jo sutuoktinės mirtis tiesiogiai susijusi su kilusiomis komplikacijomis po atliktos operacijos ar kilusios pasekmės išsivystė dėl netinkamai atliktų medikų veiksmų, kokias klaidas padarė medikai ir pan.

10936.

110Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-199/2015 2015 m. spalio 28 d. ataskaitoje Nr. D17-207-(1.27) (t. 1, b. l. 66-73) nurodyta, kad „intraoperacinė oro embolija į kairįjį skilvelį bei aortą, sąlygojusi pacientės smegenų išeminius židinius, smegenų edemą, komą ir galiausiai mirtį, buvo ir komplikacija, ir gydytojo klaida. Darbas su aukštųjų technologijų prietaisais, tokiais kaip dirbtinės kraujo apytakos aparatas, reikalauja atitinkamų žinių bei supratimo apie galimas komplikacijas, kurias sukelia tokio prietaiso naudojimas, ir aišku, kaip to išvengti. Yra žinoma, kad pajungus dirbtinės kraujo apytakos mašiną ir įvedus kateterius – ventus į aortą bei kairįjį prieširdį, galima oro embolija į kraujagyslių bei širdies ertmių vidų dėl siurbimo efekto. Vis dar plakanti ir kraują varinėjanti širdis gali „įsiurbti“ orą šalia įvestų ventų. Todėl rekomenduojama pradėjus dirbtinę kraujo apytaką pirmiausiai atlikti kardioplegiją, t. y. sustabdyti širdį, o tik po to įvesti ventą į kairįjį prieširdį. Pacientės V. P. atveju taip atlikta nebuvo.“

11137.

1122015 m. spalio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakyme dėl pacientei V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Nr. T4-171 (t. 1, b. l. 64-65) nurodyta, kad „2014 m. liepos 9 d. – 2014 m. liepos 23 d. pacientei V. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 2014 m. liepos 9 d. gydytojas širdies chirurgas G. T., pradėjęs dirbtinę kraujo apytaką, įvedė ventą į kairį prieširdį, prieš tai neperspaudęs aortos, nors Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 13.4 punkte numatyta, jog gydytojas širdies chirurgas turi žinoti kraujo apytakos principus, 13.5 punkte – gydytojas širdies chirurgas turi žinoti intervencinio širdies ligų gydymo principus, 14.1 punkte – gydytojas širdies chirurgas turi išmanyti širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių intervencinio gydymo indikacijas, kontraindikacijas, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punktą – gydytojas širdies chirurgas privalo savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti profilaktikos priemones pagal šia medicinos norma apibrėžtą kompetenciją, 11.4 punktą – gydytojas širdies chirurgas privalo taikyti pripažintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus.“

11338.

114Iš esmės remdamasis aukščiau aptartu Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu dėl pacientei V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Nr. T4-171, ieškovas F. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 56-93 bei priteisti jam iš atsakovų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2 726,95 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

11539.

116Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti, nurodo, kad teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl dalies į bylą pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika neginčijo Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-199/2015 2015 m. spalio 28 d. ataskaitos Nr. D17-207-(1.27) išvadų, ir nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių iš esmės. Atsakovės atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, kad skundžiamame sprendime visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylos aplinkybės bei įrodymai, pašalinti prieštaravimai tarp įrodymų, o tai, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika neskundė Tarnybos direktoriaus įsakymo, nešalina pareigos įrodyti jame užfiksuotas aplinkybes.

11740.

118Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl pirmosios instancijos teismo byloje atliko įrodymų vertinimo teisėtumo.

119Dėl apeliacinio skundo argumentų

12041.

121Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

12242.

123Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.) Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

12443.

125Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

12644.

127Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 33/2017 (01) (t. 3, b. l. 84-89) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. DM 39/2016 (01) (t. 3, b. l. 114-131) ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

12845.

1292016 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje, kurią pateikė vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (J. R.), specialistas doc. A. B., teismo medicinos ekspertė R. S., nurodyta, kad V. P. mirties priežastis – išeminis galvos smegenų insultas, įvykęs dėl oro embolijos į galvos smegenų arterijos vožtuvo biologinio protezo implantavimo operacijos metu, kuris komplikavosi galvos smegenų koma, pabrinkimu, vegetacine būkle, kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje prieš atliekant operaciją, pacientei buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. Operacijos metu įvyko techninė klaida, kuomet oras pateko į kairįjį skilvelį, po to į aortą bei kraujo srovės buvo nustumtas į miego arteriją, maitinančias galvos smegenis ir sukėlė daugybinius abipusius galvos smegenų išeminius židinius, edemą, komą ir galiausiai mirtį. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima nustatyti koks buvo konkretus oro pateikimo į kraujotaką mechanizmas ir kas yra atsakingas už įvykusią klaidą. 2017 m. birželio 5 d. ekspertizės akto išvadose, kurias pateikė vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., specialistai doc. P. J. ir prof. habil. dr. E. Š., analogiškose specialisto išvadoms, papildomai nurodyta, kad tarp operacijos metu įvykusios techninės klaidos (oro patekimas į kraujotaką) ir V. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

13046.

131Tačiau iš byloje esančio ankstesnio 2015 m. rugsėjo 17 d. rašto (t. 1, b. l. 85) matyti, kad Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovo 2015 m. liepos 13 d. pareiškimą, kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistus prof. habil. dr. E. Š., dr. T. L., prof. dr. Š. K., dr. J. K. ir dr. P. J., prašydama pastarųjų atsakyti į klausimus dėl V. P. operacijos metu buvusių aplinkybių (išsipūtė širdis, pro dreną nesirodė kraujas, įvyko smegenų desaturacija) bei medikų veiksmų pacientės operacijos metu tinkamumo. Atsakydami į šį paklausimą specialistai nurodė, kad išanalizavus pateiktą medicinos dokumentaciją, informacijos apie įrangos gedimus ir galimas medikų klaidas neaptikta, medikai ėmėsi tinkamų veiksmų, smegenų desaturacijai koreguoti, pacientė paniro į komą dėl perioperacinių neurologinių komplikacijų, kurios galimos atliekant širdies operacijas dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, t. y. jokios klaidos nebuvo nustatytos.

13247.

133Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų – 2015 m. rugsėjo 17 d. rašto, 2016 m. rugpjūčio 29 d. specialisto ir 2017 m. birželio 5 d. ekspertizės išvadų esminius prieštaravimus, patenkino atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos prašymą ir 2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje (t. 3, b. l. 178-184) apklausė doc. A. B., kaip vieną iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados specialistų, ir prof. habil. dr. E. Š., kaip vieną iš 2015 m. rugsėjo 17 d. rašto ir 2017 m. birželio 5 d. ekspertizės akto specialistų. Apklausti medikai paaiškino, kad pacientės širdies operacijos seka buvo teisinga, o paaiškėjusi aplinkybė, jog operacijos metu virpėjo pacientės širdis ir buvo užkalkėjusios kraujagyslės, sumažina tikimybę, jog įvyko techninė klaida, tuo tarpu širdies chirurgija yra susijusi su operacine rizika (galimybe mirti operacijos metu, galimybe net ir mažam oro kiekiui patekti į galvos smegenis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu specialistai paneigė 2016 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados ir 2017 m. birželio 5 d. ekspertizės akto išvadas apie techninės klaidos operacijos metu tikimybę ir patvirtino 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu pateiktą išvadą, kad pagal medicinos dokumentaciją įrangos gedimų ar galimų medikų klaidų nenustatyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai, nei teigia apeliantas, teismas ne tik vertino bei tyrė ikiteisminio tyrimo metu gautus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktą Nr. EDM 33/2017 (01) (t. 3, b. l. 84-89) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. DM 39/2016 (01), bet, laikydamasis įrodinėjimo byloje taisyklių, apklausė šias išvadas teikusius specialistus, tokiu būdu pašalindamas prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13448.

135Nors apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl chirurginės operacijos protokolo Nr. 22334 ir 2014 m. liepos 23 d. epikrizės išrašo, tačiau šiuos argumentus paneigia sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis visais bylos dokumentais ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu gautais duomenimis, nurodė, kad V. P. operuojančiam chirurgui įvedant kairiojo prieširdžio dreną, esant neužspaustai kylančiajai aortai, nesirodė kraujas dirbtinės kraujo apytakos vamzdelyje, įvyko širdies pertempimas dėl kraujo susikaupimo ir pablogėjusio nutekėjimo iš kairiojo skilvelio, pradėjus dirbtinę kraujo apytaką. Tai objektyvūs veiksmai, kurie nėra susiję su gydytojo veiksmais, galima mediko klaida nenustatyta. Todėl, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, nėra pagrindo pripažinti, jog aprašyta chirurginių veiksmų seka, operuojant aortos vožtuvą per dalinės sternotomijos pjūvį drenuojant (įvedant ventą) kairįjį skilvelį, prieš tai neperspaudus aortos, medicininiu požiūriu yra negalima ar neteisinga. Ieškovas jokių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė.

13649.

137Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės nepaneigia ir Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymas dėl pacientei V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Nr. T4-171, kuriame nustatyta, kad gydytojas širdies chirurgas G. T., atlikdamas planinę širdies operaciją – aortos vožtuvo protezavimą biologiniu vožtuvu – pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 (gydytojas širdies chirurgas privalo savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti profilaktikos priemones pagal šia medicinos norma apibrėžtą kompetenciją) ir 11.4 (gydytojas širdies chirurgas privalo taikyti pripažintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus) punktus. Kaip matyti iš pastarųjų teisės normų turinio, jos nustato gydytojo širdies chirurgo bendro pobūdžio teises ir pareigas. Aptariamame Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakyme nėra nurodyta, kokiais konkrečiais gydytojo širdies chirurgo G. T. veiksmais buvo pažeistas konkretus atitinkamos teisės normos reikalavimas. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad gydytojas taikė nepripažintus gydymo metodus. Be to, teisėjų kolegija pritaria atsakovei, jog Tarnyba savo 2015 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. T4-171 nekonstatavo, jog nurodyti teisės aktų pažeidimai turėjo įtakos V. P. sveikatos būklei. Vien tik teisės akto pažeidimo nurodymas, byloje nesant įrodymų apie įrangos gedimą ar medikų klaidas operacijos metu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinika nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 56-93, nėra.

13850.

139Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Šiuo atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai netenkintas.

14051.

141Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog šiuo atveju turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinika neskundė Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-199/2015 2015 m. spalio 28 d. ataskaitos Nr. D17-207-(1.27) ir, jo vertinimu, tokiu būdu su ja sutiko. Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 28 d. Tarnybos ataskaitoje tik konstatuojamos nustatytos aplinkybės, o jų teisinis vertinimas pateikiamas Tarnybos įsakyme, nagrinėjamu atveju Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakyme dėl pacientei V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Nr. T4-171. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Tarnybos ataskaita nėra norminis dokumentas, todėl negalėjo būti skundžiamas, taip pat Tarnybos įsakymo 3 punkte yra nurodyta tik šio dokumento (Tarnybos įsakymo) apskundimo galimybė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad atsakovė neskundė Tarnybos įsakymo, niekaip neįrodo, kad atsakovė pripažino pažeidusi norminių aktų nuostatas. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2015 m. spalio 26 d. raštas „Dėl sprendimo priėmimo“ Nr. SR-6166 (t. 2, b. l. 198-199), kuriame atsakovė nurodė nesutinkanti su Tarnybos išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Taip pat teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad Tarnybai įsakyme iš esmės tik konstatavus teisės aktų pažeidimus, tačiau nesuformulavus privalomų įpareigojimų atsakovei, ji iš esmės negalėjo kreiptis dėl tokio įsakymo panaikinimo.

14252.

143Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl dalies byloje esančių įrodymų, apeliaciniame skunde pats akcentuoja tik tas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie patvirtina jo teiginius, tačiau visiškai ignoruoja kitus, jo teiginius paneigiančius įrodymus. Tuo tarpu teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovui, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

14453.

145Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

146Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymo

14754.

148Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė teismo įpareigoti ieškovą patikslinti apeliacinį skundą, pašalinant Ministeriją iš atsakovų šioje byloje.

14955.

150Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje (t. 1, b. l. 96-97), kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pasiūlė ieškovui įtraukti į bylą atsakove Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Vykdydamas teismo įpareigojimus, ieškovas patikslintame ieškinyje atsakove nurodė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Ministerija, atsiliepdama į patikslintą ieškinį, analogiškai prašė įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį, pašalinant Ministeriją iš atsakovų šioje byloje. Byloje esančios 2016 m. rugsėjo 22 d. informacinės pažymos duomenimis (t. 3, b. l. 45-47), 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje ieškovui nurodžius, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turėtų likti byloje atsakove, teismas Ministerijos prašymo netenkino.

15156.

152CPK 310 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas. Skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 316 straipsnį, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei įstatyminį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui kartą išnagrinėjus iš esmės analogišką atsakovės prašymą bei priėmus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės prašymas buvo išnagrinėtas, jo netenkinant, todėl pakartotinis jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme netikslingas.

153Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15457.

155CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

15658.

157Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš atsakovės pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros – suteiktų paslaugų ataskaitos, kredito įstaigos mokėjimo nurodymo) nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytą maksimalų dydį ir yra priteisiamos iš apelianto.

158Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

159Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

160Priteisti viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikai (juridinio asmens kodas 124364561) iš ieškovo F. P. (asmens kodas ( - ) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas F. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų bei jų darbuotojų neteisėtų veiksmų,... 9. 3.... 10. Ieškovas kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros... 11. 4.... 12. 2015 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 56-93 Komisija nusprendė, kad žala... 13. 5.... 14. Sutuoktinė mirė dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos... 15. 6.... 16. Operaciją atlikęs G. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros... 17. 7.... 18. Ieškovas dėl žmonos netekties patyrė didelę traumą, pablogėjo sveikata,... 19. 8.... 20. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika atsiliepimu... 21. 9.... 22. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad nors, Tarnybos nuomone, gydytojas... 23. 10.... 24. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau –... 25. 11.... 26. Trečiasis asmuo G. T. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir... 27. 12.... 28. G. T. nurodė, jog naujausioje Harvardo universiteto Lawrence H. Cohn... 29. 13.... 30. Pasaulinė kardiochirurgų patirtis, atliekant šias operacijas, neakcentuoja,... 31. 14.... 32. Tarnybos kategoriška išvada, kad kairįjį širdies skilvelį galima drenuoti... 33. 15.... 34. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per... 35. 16.... 36. Draudimo bendrovės vertinimu, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už... 37. II.... 38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 39. 17.... 40. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 41. 18.... 42. Teismas, įvertinęs Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos... 43. 19.... 44. Nėra pagrindo pripažinti, jog aprašyta chirurginių veiksmų seka,... 45. 20.... 46. V. P. mirties priežastis – išeminis galvos smegenų insultas, įvykęs dėl... 47. 21.... 48. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad operuojančiam chirurgui įvedant... 49. 22.... 50. Sveikatos priežiūros įstaigai, kaip profesionalui, yra taikomi didesni... 51. 23.... 52. Teismas nustatė, kad pacientės V. P. operacijos metu buvo naudojamas širdį... 53. 24.... 54. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad konkrečioje... 55. 25.... 56. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta atsakovų prievolė atlyginti ieškovo... 57. III.... 58. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 59. 26.... 60. Ieškovas F. P. apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 61. 26.1.... 62. Teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje... 63. 26.2.... 64. Teismas nevertino kaip įrodymų ir visiškai nepasisakė dėl Valstybinės... 65. 26.3.... 66. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl... 67. 26.4.... 68. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė VšĮ... 69. 26.5.... 70. Teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, vadovavosi tik... 71. 26.6.... 72. Teismas nevertino visų žalos atsiradimo aplinkybių iš esmės. Atsakovės... 73. 27.... 74. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į... 75. 27.1.... 76. Ministerija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos... 77. 27.2.... 78. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, pacientė V. P. buvo operuojama planine... 79. 28.... 80. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika atsiliepimu... 81. 28.1.... 82. Apeliantas netinkamai aiškina procesines teisės normas, reglamentuojančias... 83. 28.2.... 84. Tarnybos kontrolės ataskaitos išvados nėra norminis dokumentas, juo tik... 85. 28.3.... 86. Tarnyba savo 2015 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. T4-171 nekonstatavo, jog... 87. 28.4.... 88. Tarnyba savo įsakyme nesuformulavo atsakovės privalomos elgesio taisyklės,... 89. 28.5.... 90. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl įrodymų, kuriuose fiksuotos... 91. IV.... 92. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 93. 29.... 94. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 95. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 96. 30.... 97. Ieškovas pateikė prašymą bylą pagal jo apeliacinį skundą nagrinėti... 98. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų... 99. 31.... 100. Bylos duomenimis (Gydymo stacionare istorija Nr. 14-24976, t. 2, b. l. 20-189)... 101. 32.... 102. Po operacijos V. P. buvo atvežta į II Reanimacijos ir intensyvios terapijos... 103. 33.... 104. Ieškovas F. P. 2014 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus universiteto... 105. 34.... 106. Bylos duomenimis, F. P. 2015 m. liepos 13 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai... 107. 35.... 108. Ieškovas 2015 m. liepos 10 d. taip pat kreipėsi į Valstybinės akreditavimo... 109. 36.... 110. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-199/2015... 111. 37.... 112. 2015 m. spalio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakyme dėl pacientei V. P.... 113. 38.... 114. Iš esmės remdamasis aukščiau aptartu Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio... 115. 39.... 116. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Nesutikdamas su tokiu... 117. 40.... 118. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes,... 119. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 120. 41.... 121. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 122. 42.... 123. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 124. 43.... 125. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas,... 126. 44.... 127. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 128. 45.... 129. 2016 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje, kurią pateikė vyresnysis... 130. 46.... 131. Tačiau iš byloje esančio ankstesnio 2015 m. rugsėjo 17 d. rašto (t. 1, b.... 132. 47.... 133. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje... 134. 48.... 135. Nors apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl chirurginės... 136. 49.... 137. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės nepaneigia ir... 138. 50.... 139. Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos... 140. 51.... 141. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog šiuo atveju turėjo būti... 142. 52.... 143. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad... 144. 53.... 145. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios... 146. Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymo... 147. 54.... 148. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos... 149. 55.... 150. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje... 151. 56.... 152. CPK 310 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per tą... 153. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 154. 57.... 155. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 156. 58.... 157. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika pateikė... 158. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 159. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti... 160. Priteisti viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...