Byla 2A-998-153/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G., atsakovės UAB „Neris“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3293-638/2016 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei UAB „Neris“, trečiasis asmuo – UABDK „PZU Lietuva“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 1 077 eurų turtinės žalos ir 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kadangi UAB „Neris“ statybvietėje, ( - ) , Kaune, 2014 m. lapkričio 11 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovės sutuoktinis G. G. nukrito iš trečiojo aukšto ir buvo mirtinai sužalotas. Atsakovės kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl ieškovės sutuoktinio žūties patvirtina netinkamas aptvėrimų įrengimas. Ieškovė su sutuoktiniu pragyveno santuokoje 40 metų, užaugino du sūnus, iš kurių vienas yra neįgalus. Be to, 2014 m. lapkričio 1 d. pati ieškovė buvo atleista iš darbo, tikėjosi, kad bus remiama sutuoktinio. Sutuoktinio mirtis buvo labai netikėtas ir skaudus išgyvenimas, sukėlęs didelį nerimą dėl ateities. Buvo likęs neišmokėtas kreditas bankui. Gavusi iš VSDFV vienkartinę išmoką, ją visą panaudojo kreditui padengti. Paminklo mirusiajam pastatymas kainavo 1 077 eurus. Neturtinę žalą vertina 40 000 eurų. 2. Atsakovė UAB „Neris“ prašė ieškinio netenkinti. Ieškovės sutuoktiniui nebuvo jokios užduoties ir jokio reikalo eiti į pastato trečiąjį aukštą, iš kurio G. G. nukrito. Atsakovė darė prielaidą, kad nukentėjusiajam staiga pablogėjo sveikata arba galėjo kilti suicidinių minčių, dėl to jis galėjo tyčia nušokti nuo pastato. Po darbuotojo žūties atsakovė atlygino visas laidojimo išlaidas ir išmokėjo dvi pašalpas ir du žuvusiojo atlyginimus. 3. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė UAB „Neris“ buvo apdraudusi savo kaip darbdavio civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2014-03-17 iki 2015-03-16. Pripažinus ginčo nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu, ieškovei 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo išmokėta 10 000 eurų išmoka neturtinei žalai atlyginti. Todėl neturtinė žala yra atlyginta visiškai, o turtinė žala yra atlyginta pačios atsakovės, apmokant laidojimo išlaidas bei sumokant pašalpas ir darbo užmokestį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio reikalavimų. Ieškovei priteisė 1 077 Eur turtinei žalai atlyginti, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 627 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės UAB „Neris“ – likusią ieškinio dalį atmetė. 5. Teismas nustatė kad 2014 m. lapkričio 11 d., 14 val. 35 min. ( - ), Kaune įvyko nelaimingas atsitikimas. G. G., dirbantis UAB „Neris“ pagalbiniu darbininku, statybvietėje nukrito nuo statomo/remontuojamo pastato ant žemės ir mirė. 6. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo atsakovės UAB „Neris“ direktoriaus K. P. nepakankama kontrolė, kaip yra laikomasi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų. Taip pat ir atsakovės naudojamų netinkamų kolektyvinių saugos priemonių, t. y. pastate esančių pavojingų darbo zonų aukštyje (atvirų perdangų kraštų) aptvėrimui buvo panaudoti nepatikimos konstrukcijos laikinieji aptvėrimai, neatitinkantys darbuotojų saugos reikalavimų. Atsakovė įrengusį laikinuosius aptvėrimus nesivadovavo statiniui parengtu statybos technologiniu projektu, kuriame buvo numatyta aptvėrimų konstrukcijai naudoti tvirtinimo prie pagrindo kronšteinus bei į juos tvirtinamus statinius lentoms sunerti. Tuo pažeisti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-34 reikalavimai. 7. Teismas akcentavo, kad atsakovė, nesutikusi su nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis, nepateikė teismui duomenų, kad skundė akto išvadas, ir kad aktas buvo iš dalies ar visiškai pripažintas neteisėtu, todėl, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados yra teisingos. 8. Teismas nustatė, kad atsakovės bendrovėje ieškovės sutuoktinis G. G. dirbo pagalbiniu darbininku, kad pastato trečiame aukšte vyko statybos darbai, tačiau G. G. tą dieną nebuvo duota užduotis dirbti trečiame aukšte. 9. Teismas, įvertinęs Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS ikiteisminio tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto, darbų saugos teismo eksperto T. D. specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad G. G. veiksmai neatitiko jam privalomų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, vadovavosi šiais dokumentais byloje. 10. Teismas konstatavo, kad vienokių ar kitokių užduočių darbininkams skyrimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis sveikatos ir saugos darbe reikalavimų visame objekte ir visoje darbo teritorijoje. Statybos proceso metu gali pasitaikyti įvairių reikalų, dėl kurių darbininkui gali tekti eiti į vieną ar kitą darbo barą, todėl visame objekte turi būti užtikrintos reikiamos saugumo priemonės. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjęs darbuotojas atliko kokius nors neleistinus veiksmus statomo objekto trečiame aukšte ar buvo tokioje vietoje, kurioje buvo draudžiama lankytis, todėl nusprendė, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra atsakovės kaltė. 11. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjęs elgėsi neatsargiai ir savo elgesiu sąlygojo nelaimingo atsitikimo įvykį. Teismas atmetė atsakovės hipotezę, kad nukentėjusiajam staiga pablogėjo sveikata arba galėjo kilti suicidinių minčių, dėl to jis galėjo tyčia nušokti nuo pastato. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs G. G. medicininę kortelę iš UAB „Corpus sanum“ klinikos, nusprendęs, kad šalys nepateikė jokių nuorodų į medicininės kortelės įrašus bei išklausęs liudytojos D. A. ir šeimos narių paaiškinimus, kad žuvusiojo sveikata buvo gera. 12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovė turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiojo darbuotojo sutuoktinei, ieškovei, nes egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: pažeidėjas ir nukentėjęs buvo susijęs darbo teisiniais santykiais, nukentėjęs žuvo eidamas darbines pareigas, darbdavio veiksmai buvo neteisėti, nes buvo įdiegtos nepakankamos saugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-27/2006; Teismų praktika 25, p. 63–70). 13. Teismas nustatė, kad atsakovė, UAB „Neris“ išmokėjo ieškovei 5 174 Lt (1 500 eurų) pašalpą, 3 506,14 Lt (1 015,45 eurų) darbo užmokesčio ir 2 mėn. išeitinę išmoką (t. 1, b. l. 53), 6 366,50 Lt (1 843,87 eurų) laidojimo išlaidų kompensaciją (t. 1, b. l. 55), 255 Lt (73,91 eurus) už gabenimą į patanatomijos skyrių ir kūno saugojimą, 152 Lt (44,05 eurus) už Valstybinės teismo medicinos tarnybos paslaugas, 5 180 Lt (1 501,44 eurą) už laidojimo paslaugas, 779,50 (225,94 eurus) už svečių maitinimą. Ieškovė neginčijo, kad šias sumas apmokėjo atsakovė. Iš viso įvairioms laidojimo reikmėms atsakovė sumokėjo 3 689,21 eurus. 14.Taip pat tai, kad ieškovė dar gavo 1 077 eurų sąskaitą už kapo sutvarkymą. Teismas sprendė, kad šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtu veikimu, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado kapo sutvarkymo išlaidos, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės. 15. Be to, teismas nustatė, kad ieškovei buvo išmokėta 43 095,46 eurų vienkartinė išmoka iš VSDFV pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6, 11 ir 27 str., šios išmokos paskirtis yra kompensacinė – jos skirtos negautoms pajamoms kompensuoti, todėl ji negali būti laikoma neturtinės žalos atlyginimu ieškovei. 16. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Ir, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). 17. Teismas akcentavo, kad bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000–70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). 18. Kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015). 19. Teismas nustatė, kad trečias asmuo draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo ieškovei 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 100, 101). Todėl šią sumą įskaitė į ieškovės prašomą atlyginti neturtinės žalos atlyginimo sumą. 20. Teismas priteisdamas neturtinės žalos sumą ieškovei įvertino ieškovės santykius su žuvusiuoju G. G. konstatavęs, kad jie buvo ypač artimi ir geri, kad santuokoje sutuoktiniai išgyveno 40 metų, užaugino du sūnus, kad ieškovė tikėjosi, kad sutuoktinis sudarys draugiją ir bus parama senatvėje. Įvertintino tai, kad ieškovė vieną mėnesį iki sutuoktinio žūties buvo pati atleista iš darbo, todėl nelaimė žuvus sutuoktiniui ją paveikė dar stipriau, sukėlė didelį nerimą dėl ateities, dėl pragyvenimo šaltinio. Medicinos dokumento išrašas teismo vertinimu patvirtina, kad ieškovei sutriko sveikata, pablogėjo miegas, nustatyta depresija. Įvertinant šalies ūkio ekonominę situaciją, kainų lygį, susiklosčiusią teismų praktiką, teismas sprendė, kad 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nebūtų per maža. 21. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis, turimas nekilnojamasis turtas, leidžia manyti, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus pilnai atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Įvertinant, kad 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovei jau yra išmokėjęs draudikas, ieškovei iš atsakovo priteistina 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. 22. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei iš atsakovės 627 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei teismas priteisė iš šalių: iš ieškovės 4 eurus, iš atsakovės 5 eurus. 600 eurų žyminį mokestį teismas priteisė iš atsakovės.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

723. Apeliaciniais skundais Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimą skundžia ieškovės J. G. ir atsakovės UAB „Neris“ atstovai. 23.1. Ieškovės J. G. atstovė advokatė E. M. Š. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. civilinės bylos Nr. 2-3293-638/2016 sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „Neris“ 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti papildomai priteisiant ieškovei J. G. 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš atsakovo UAB „Neris“, įmonės kodas l59594390, bylinėjimosi išlaidas. 23.2. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovės atstovė advokatė E. M. Š. pateikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pinigų priėmimo 2016 m. vasario 4 d. kvitą Nr. 805323 už dokumento surašymą 400 Eur sumai, atstovavimo 2016 m. vasario 4 d. sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo ieškovei (2 t., b. l. 28–30).

823.3. Apeliantės J. G. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendė sumažinti ieškovės prašomą neturtinės žalos dydį ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Neris“ 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

923.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra apeliantės atstovės manymu nepagrįsta ir neteisėta, todėl keistina.

1023.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas CK 6.25 straipsnio 2 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

1123.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis, kurios savo esminėmis aplinkybėmis bei sąlygomis nėra tapačios su nagrinėjama byla, todėl teismas spręsdamas apie ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį negalėjo jomis kaip precedentu vadovautis šioje nagrinėjamoje byloje. 23.7. Pirmosios instancijos teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios ir analogiškos, nes pagal šias pirmosios instancijos teismo nurodytas bylas teismai mažino priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į pačių nukentėjusiųjų kaltę, konstatavus jų neblaivumą. Šių sąlygų civilinėje byloje Nr 2-3293-638/2016 pagal ieškovės pateiktą ieškinį nebuvo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečios situacijos ypatumus ir aplinkybes, užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą.

1223.8. Teismas neįvertino, kokią įtaką sutuoktinio praradimas turės tolesniam ieškovės gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisdamas neturtinę žalą ieškovei, jos nurodytų argumentų dėl sveikatos pablogėjimo ir kitų svarbių aplinkybių tinkamai neįvertino.

1323.9. Teismas sprendė, kad ieškovei priteista 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti „nebūtų per maža“. Tokia teismo išvada nėra teisinga, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog kasacinio teismo nutartys, kuriomis buvo vadovautasi priimant sprendimą šioje byloje buvo priimtos 2007–2008 m., kai šalies ekonominė situacija tikrai buvo prasta dėl Ekonominės krizės, tuo tarpu sprendimas šioje byloje priimtas 2016 metais, praėjus aštuoneriems ar devyneriems metams, kai bendra šalies ekonominė situacija laikoma pakankamai gera, stabili. Tą dalinai patvirtina ir atsakovo, bendrovės „Neris“, kuri yra statybos veikla užsiimanti įmonė, turtinė padėtis.

1423.10. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė disponuoja ne vienu vertingu nekilnojamojo turto objektu, tai patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera. Atsakovė jokių priešingų įrodymų, galimai patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, nepateikė, todėl nebuvo pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį.

1523.11. Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė ir į tą svarbų faktą, kad ieškovė ir žuvęs sutuoktinis G. G. turėjo 150 000 litų (43 444 eurų) paskolą bankui, ir jos grąžinimo užtikrinimui sutuoktiniai buvo įkeitę vienintelį savo būstą, gyvenamąjį namą, kuriame gyvena šeima su suaugusiu sūnumi, pirmos grupės invalidu, todėl didžiąją dalį VSDFV ieškovei išmokėtos vienkartinės išmokos 27 949 Eur ieškovė panaudojo būsto paskolos grąžinimui, siekdama šio būsto neprarasti. Ieškovei neturint jokio pajamų šaltinio buvo papildomi dvasiniai išgyvenimai ir nestabilumo bei beviltiškumo jausmas, nes iškilo reali grėsmė netekti vienintelio šeimos būsto. Ieškovei teko dviguba moralinė ir dvasinė našta, palaikyti savo sūnų po patirtos traumos ir sunkiai išgyventų skyrybų. (Po traumos jį paliko žmona, su kuria liko ir sūnus).

1623.12. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str. 1 d., šių aplinkybių netyrė, o rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos faktus sprendime nevertino ir dėl šių nurodytų argumentų, nepasisakė, vertindamas neturtinės žalos dydžio kriterijus, kuriais remdamasis teismas nustatė priteistiną neturtinės žalos dydį, pateikė nepakankamai motyvuotus argumentus dėl žalos dydžio, laikydamas 20 000 Eur pakankama neturtinei žalai atlyginti.

1723.13. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti teisingos kompensacijos už padarytą žala idėją, patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės UAB „Neris“ atitinkamai 50 000 Eur neturtinės žalos, tai atitiktų CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

1824. Apelianės UAB ,,Neris“ atstovas direktorius K. P. apeliaciniame skunde prašė skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovės atstovas pateikė UAB ,,Neris“ pelno nuostolio ataskaitą už 2015 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 1 d., UAB ,,Neris“ direktoriaus paskyrimo dokumentus (2 t., b. l. 39–41).

1924.1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. sausio 5 d. sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu panašiose bylose, neatsižvelgė ir nevertino paties nukentėjusiojo veiksmų, nevertino apelianto kaltės laipsnio dėl nelaimingo įvykio, neatsižvelgė į sunkią apelianto finansinę padėtį, prasilenkė su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

2024.2. Teismas nusprendęs, kad 30 000 eurų (tai jau sudaro 103 500 Lt) „suma neturtinei žalai atlyginti nebūtu per maža“, aiškiai nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 566/2008; 2008-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013), nes bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo, kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000–70 000 Lt.

2124.3. Teismui daugiau nebuvo pateikta svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, kurie leistų teismui priteisti didesnę sumą nei kasacinis teismas laiko teisingu, sąžiningu ir protingu neturtinės žalos atlyginimu.

2224.4. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su paties nukentėjusiojo elgesiu. Teismui atsakovės pateikti, tačiau teismo nevertinti dokumentai, taip pat ir teisme nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nukentėjęs G. G. dirbo ir turėjo dirbti tik pirmame aukšte, neturėjo vadovo nurodymo dirbti pastato trečiame aukšte ir nieko nedirbo pastato trečiame aukšte. Pateikti įrodymai patvirtino, kad jis, atsidūręs pastato trečiame aukšte, pažeidė darbo tvarkos taisykles ir kitus reikalavimus, užtikrinančius darbo saugą ir nustatytą tvarką statybvietėje. Atsakovės kaltės dėl darbuotojo žūties nėra, dėl to teismas neteisingai nustatė priteistinos ieškovei neturtinės žalos dydį.

2324.5. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino pateiktų įrodymų, liečiančių nukentėjusiojo asmens kaltę, ir nevertino nukentėjusiojo asmens kaltės įtakos atlygintinos neturtinės žalos dydžiui, todėl toks neturtinės žalos priteisimas be jokių išlygų, yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas.

2424.6. Teismas nevertino to fakto, kad nėra atsakovės kaltės, kad nukentėjęs atsidūrė trečiame aukšte, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir įvykusios nelaimės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis G. G. pats pažeidė darbų saugos statybvietėje reikalavimus, nesilaikė savisaugos reikalavimų. Atsakovė ėmėsi visų priemonių užtikrinti G. G. tinkamas darbo sąlygas (instruktavo darbuotoją, nustatė darbuotojo darbo vietą pirmame aukšte, aptvėrė pavojingą zoną aukštyje). Priimant teismo sprendimą visa tai turėjo būti vertinama kaip svarbiausi kriterijai, reikšmingi jo šeimos nariams neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

2524.7. Ieškovei J. G. tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra atlyginta visiškai, taip pat ir laidojimo išlaidos, todėl teismo sprendimas priteisti turtinei žalai atlyginti dar 1 077 eurus, priteisti neturtinei žalai atlyginti dar 20 000 eurų, yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

2624.8. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo įvertinti tai, kad atsakovė UAB „Neris“ nėra pelningai dirbanti įmonė, kad tokios priteistos žalos dydis iš esmės pakenks bendrovės finansinei padėčiai ir turės tiesioginės įtakos darbuotojams. Kaip rodo Pelno (nuostolių) už 2015 metus ataskaita, bendrovė nedirba pelningai ir metus baigė su 61 096,73 eurų nuostoliu.

2725. Ieškovė J. G. atsiliepime į atsakovės UAB ,,Neris“ apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo ji atmesti kaip visiškai nepagrįsta, neįrodytą dėl žemiau nurodytų argumentų.

28Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurį būtų suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, bei argumentuotai nepagrindė, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

29Visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovės sutuoktinio G. G. nelaimingo atsitikimo, kuris lėmė sutuoktinio žūtį, darbe priežastis yra neva jo paties padaryti darbų saugos norminių aktų pažeidimai ir elementarus savisaugos reikalavimų nesilaikymas, o darbams aukštyje buvo naudojamos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai.

30Atsakovės teiginiai apie ieškovės sutuoktinio kaltę prieštarauja surinktiems byloje įrodymas, kur priešingai nei teigia atsakovė, nustatyta atsakovės kaltė dėl ieškovės sutuoktinio žūties.

31Grįsdama atsakovės UAB „Neris“ neva blogą finansinę padėtį, atsakovė kartu su savo apeliaciniu skundu pateikė pelno/nuostolių ataskaitą. Su šio naujai pateikto rašytinio įrodymo pridėjimu prie civilinės bylos medžiagos ieškovė nesutinka. Atsakovė savo iniciatyva jokių įrodymų bylos nagrinėjimo pirmojoje teismo instancijoje neteikė, nors turėjo galimybę atsikirsti į ieškovės pateiktus duomenis ir įrodymus, patvirtinančius atsakovės finansinę padėtį, kaip tai numatyta LR CPK 178 str.

32Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės UAB „Neris“ 1 077 Eur kapo sutvarkymo išlaidas, teisingai vadovavosi Civilinio kodekso 6.251 straipsnio nuostata, kurioje imperatyviai nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

3326. Atsakovė UAB „Neris“ atsiliepime į ieškovės J. G. apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovė J. G. motyvuose nenurodė ir prašymo nepagrindė jokiais reikšmingais kriterijais, kurie patvirtintų, kad papildomai teismas turėtų priteisti dar 20 000 eurų, o apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais ( pvz., kad nukentėjęs nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus) bei netiksliu ir net iškreiptu faktinių aplinkybių aiškinimu (kaip pavyzdžiui, kad neva nėra jokių faktų, kad nukentėjęs elgėsi neatsargiai, kad ieškovė turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nors būsto paskola visiškai padengta tam panaudojus dalį gautų išmokų, arba kaip klaidingai buvo teigiama ieškinyje, kad ieškovė neva nėra gavusi jokių išmokų iš atsakovės ir t. t.). Dėl atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą bei atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų ir nurodytų argumentų, ieškovės apeliacinis skundas visiškai atmestinas. Nelaimingas atsitikimas darbe negali būti naudojamas pasipelnymui. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą reikšmingos ir aplinkybės, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013 bei 2015 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 328-248/2015, kuriose konstatuota, kad esminiai nukrypimai nuo teismų paprastai priteisiamų dydžių, vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Būtina įvertinti, kad G. G. turėjo didėlį viršsvorį, aptvėrimai skirti ne didesniam nei 80 kg svoriui. Aptvarai buvo tinkamai įrengti, buvo aiškiai pažymėta vieta, už kurios eiti negalima, nukentėjęs buvo neatsargus lipdamas į trečią aukštą, jis pažeidė darbo ir drausmės tvarką, nustatytą statybvietėje. Priemonių, apsaugančių nuo kritimo, G. G. neturėjo, nes nedirbo ir neturėjo darbo užduočių aukštyje.

3427. Trečias asmuo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB „PZU Lietuva“) prisidėjime į atsakovės UAB „Neris“ apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko bei sutinka su minėtame apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais bei prašymu panaikinti 2016 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3293-638/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. G. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3628. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovės UAB ,,Neris“ atstovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą pelno / nuostolių ataskaitą už 2015 metus (2 t., b. l. 36), kadangi duomenys įtraukti į dokumentą buvo atsakovės žinioje, tad atsakovė galėjo informaciją apie turtinę padėtį suformuoti ir pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad ginčo šalis procesiniuose dokumente kalbėjo apie šalių turtinę padėtį, byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme nuo 2015 m. rugpjūčio, todėl sprendžiama, kad atsakovė galėjo surinkti jos manymu reikalingus įrodymus, patvirtinančius atsakovės turtinę padėtį savo laiku ir pateikti pirmosios instancijos teismui, taip, kaip tai numato įstatymas (CPK 12, 179 str. 1 d., 42 str. 1 d.). 29. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas 20 000 Eur neturtinės žalos, darbo vietoje žuvus ieškovės sutuoktiniui ir atsakovės UAB „Neris“ darbuotojui G. G., atlyginimo klausimas. Apeliaciniame skunde neteisėtais veiksmais ieškovė laiko nesaugiai įrengtą žuvusiojo darbo vietą, atsakovė apeliaciniame skunde mano, kad ieškovės sutuoktinio G. G. žūties priežastimi buvo paties darbuotojo neatsargus elgesys, sąlygojęs nelaimingą atsitikimą ir mirtį darbo vietoje, o ne darbdavio netinkamai įrengtos aptvėrimo konstrukcijos. Ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo teismo buvo iš dalies patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi ginčo šalys. Taip pat prie atsakovės UAB ,,Neris “apeliacinio skundo prisijungė trečias asmuo draudimo kompanija ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB „PZU Lietuva“).Tokiu atveju teisėjų kolegija aptaria abiejų apeliacinių skundų ir trečio asmens prisijungimą prie atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio, darbdavio ir darbuotojo kaltės proporcijų, dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl darbuotojo žūties ir jos dydžio atsižvelgiant į suformuota kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose. 30. DK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSĮ). DK 259 straipsnyje ir DSSĮ 2 straipsnio 12 dalyje (nagrinėjamo įvykio metu galiojusi įst. red.) darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama vienodai, t. y. kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Priemonių pakankamumas yra fakto klausimas, kuris vertinamas kartu su kitomis iš darbo santykių reguliavimo kylančiomis darbdavio pareigomis. 31. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovės sutuoktinio G. G., nelaimingo atsitikimo darbe, kuris lėmė sutuoktinio žūtį, priežastis buvo naudojamos darbams aukštyje netinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės – aptvarai. Šias teismo išvadas patvirtina esanti byloje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1240(15), LR VDI prie socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe 2014 m. gruodžio 8 d. aktas Nr. 1., kurie nėra nuginčyti byloje (1 t., b. l. 11–17, 122–127).

3732. LR VDI prie socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe 2014 m. gruodžio 8 d. akte Nr. 1. nustatyta, jog nelaimingą atsitikimą lėmė UAB „Neris“ netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas, t. y. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus partvirtinto 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 346 – „Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00“, kuriame numatyta, kad << „aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m., su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisinė papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu>>“. Atsakovė tokių apsaugos konstrukcijų nebuvo įrengusi, tad pažeidė paminėtą įsakymą.

3833. Šiuo atveju atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą nustatyta, kad atsakovė UAB „Neris“, vykdydama administracinio pastato, esančio Raudondvario pl. 127, Kaune, kapitalinio remonto darbus, pastate esančių pavojingų darbo zonų aukštyje (atvirų perdangų kraštų) aptvėrimui panaudojo netinkamos konstrukcijos laikinuosius aptvėrimus, neatitinkančius darbuotojų saugos reikalavimų, dėl to aptvarai neatlaikė apkrovimo laikinosios galios ir suiro.

3934. LR VDI prie socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe 2014 m. gruodžio 8 d. akte Nr. 1 konstatuota, kad įrengiant laikinuosius aptvėrimus, buvo panaudotos nepatikimos konstrukcijos, nesivadovauta statiniui parengtų statybos technologiniu projektu, kuriame buvo numatyta aptvėrimų konstrukcijai naudoti tvirtinimo prie pagrindo kronšteinus bei į juos tvirtinamus statinius lentomis sunerti (1 t., b. l. 12). Nagrinėjamu atveju atsakovė įrengė laikinuosius aptvėrimus neatitinkančius darbuotojų saugos reikalavimų.

4035. Atsakovės imperatyvių norminių aktų nurodymų nesilaikymas (Saugos ir Sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 patvirtintų LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įs. Nr. 346 (su pakeitimais) ,,Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22D1-34 (su pakeitimais) įrengiant aptvėrimus lėmė nelaimingą atsitikimą ir darbuotojo žūtį. Akto priedo Nr. 1 (6 p.), aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad „<...> statybvietėje buvo įrengta tik iš medinių žaliavų susidedanti nepatikima ir darbų saugos reikalavimų neatitinkanti 100 cm aukščio aptvėrimo konstrukcija iš dviejų vietoje trijų, horizontalių elementų, kuri suiro ir neapsaugojo darbuotojo nuo kritimo iš aukščio.

4136 Visos paminėtos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad atsakovė, neatlikusi jai deleguotos įstatymu, poįstatyminiais aktais pareigos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, pažeidė anksčiau paminėtus aktus neveikimu, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, per kurį žuvo darbuotojas, įvykęs nelaimingas atsitikimas turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsakovės padarytais įstatymo pažeidimais, dėl to atsakovei taikytina turtinė atsakomybė (CK 6.245–6.249 str., DK 260 str., DSSĮ 46 str. 1 d.).

4237. Atmestinas atsakovės UAB „Neris“ atstovo argumentas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties darbuotojo neatsargumo ir neapdairumo, kadangi ieškovės sutuoktinis neturėjo pagrindo lipti į trečią aukštą, nes ten nevykdė darbo užduoties, kad žuvęs darbuotojas svėrė daugiau nei 80 kg,

43dėl to konstrukcijos neatlaikė apkrovimo sudarė pagrindą išvadai, kad žuvęs asmuo atsakovės buvo tinkamai instruktuotas apie saugumo reikalavimus galiojančius darbo vietoje, tačiau saugumo reikalavimų nesilaikė.

4438. Atsakovės pareiga supažindinti darbuotojus su galiojančiais bendrovėje lokaliniais aktais ir kt. dokumentais, susijusiais su darbo saugos reikalavimais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, su elgesio taisyklėmis darbo vietoje (DK 264 str.) neatleidžia atsakovės nuo būtinumo sudaryti darbuotojams vienodai saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nepriklausomai nuo to, kuriame statybos objekto aukšte atlieka pavestą darbą darbuotojai, nes šią pareigą darbdaviui numatyta įstatyme (DSSĮ 11 str., 15 str. 1 d.).

4539. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad statybos objekte darbuotojai negalėjo laisvai judėti, bendrauti tarpusavyje, taip pat ir nueiti į kitą pastato aukštą. Todėl atsakovės argumentas, kad darbuotojo G. G. buvimas statomo (rekonstruojamo) objekto trečiame aukšte kvalifikuotinas kaip neapdairus, neatitinkantis saugumo reikalavimų galiojančių darbo vietoje, pažeidžiantis darbo drausmę, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 str.).

4640. Nėra protingas ir sąžiningas atsakovės argumentas, kad atsakovė tinkamai pasirūpino darbuotojų saugumu sumontavusi pastate aptvėrimo konstrukcijas, tinkamas ne visiems ten dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo nelaimingo atsitikimo. Šiuo atveju žuvęs darbuotojas svėrė daugiau nei 80 kg, todėl, atsakovės manymu, apsauginis aptvaras žuvusio asmens neapsaugojo nuo nelaimingo atsitikimo neatlaikęs darbuotojo kūno svorio. Kaip nustatyta byloje, atsakovė neįrengė statybos objekte įspėjamųjų ženklų dėl konstrukcijų apkrovimo laikomosios galios, o atsakovės įrengtos aptvėrimui atramos nebuvo patikimos, neapsaugojo nuo kritimo statybos objekte dirbančio darbuotojo. Todėl vien tas faktas, kad atramos statybos objekte buvo įrengtos, nepašalina atsakovės kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir neatleidžia atsakovės nuo padarytos žalos atlyginimo

47ieškovei.

4841. Negalima sutikti su atsakovės atstovo argumentais, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl darbuotojo neatsargumo, neapdairumo, dėl ieškovės sutuoktinio tariamai padarytų darbų saugos norminių aktų pažeidimų, neatidumo darbo vietoje, nes tokioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė į bylą nepateikė įrodymų. Tad atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamai nustatytų pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 str.). 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir kituose straipsniuose deklaruojama kiekvieno žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (Darbo kodekso, toliau – DK) 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią neturtinę žalą. Kaip minėta, nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo pareigos atlyginti žalą dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo (DK 245 str.). 43. Ginčo šalys nesutaria nagrinėjamojoje byloje dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistos neturtinės žalos dydžio. Tiek ieškovė, tiek atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nagrinėjamojoje byloje neturtinės žalos sumą, neteisingai taikė kasacinio teismo išaiškinimus kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. 44. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką nagrinėjamojoje byloje priteisdamas neturtinę žalą ieškovei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių reikalavimų priteisdamas 20 000 Eur neturtinę žalą ieškovei. Tokios kompensacijos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra adekvatus ir pakankamas (CPK 185 str.). 45. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį. Dėl šios priežasties nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. 46. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime paminėtų kasacinė tvarka išnagrinėtų civilinių bylų matyti, kad civilinėje byloje 3K-7-328/2015 pagal ieškovo B. D. (B. D.) ieškinį atsakovei M. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sužalotam asmeniui kasacinio teismo priteista neturtinė žala sudarė 21 721,50 Eur, tai labiausiai atitiktų pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistą neturtinę žalą 20 000 Eur išnagrinėtoje byloje. Kaip paminėta anksčiau, nagrinėjamojoje apeliacine tvarka byloje asmuo neišgyveno, buvo mirtinai sužalotas, taigi faktinės pasekmės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra analogiškos. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, priteisiant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti dabartinę ekonominę situaciją, finansinius išteklius, kurie būtini bent iš dalies atkurti žuvusiojo šeimai dvasinę pusiausvyrą, sveikatą lyginant su ankstesniais metais. 47. Apeliantų atstovai savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu argumentuoja suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo. Kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000–70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. v. UAB „Transmėja“, bylos 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-556/2008). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad atsižvelgus į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas atitinkamai 32 000 Lt ir 25 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. 48.Iš paminėtų apeliaciniuose skunduose kasacinė tvarka išnagrinėtų civilinių bylų matyti, kad civilinėje byloje Nr.3K-3-348/2007 pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui UAB „Transmėja“, trečiajam asmeniui VSDFV Šiaulių skyriui dėl žalos atlyginimo, teismo nustatyta, kad autoįvykio metu darbo vietoje žuvęs asmuo buvo neblaivus, kad byloje nustatyta žuvusiojo ir darbdavio kaltė sudarė po 50 procentų kiekvieno; civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008 pagal ieškovų V. M., I. M. (I. M.), S. M. (S. M.) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, teismo nustatyta, kad žuvęs asmuo buvo neblaivus darbo vietoje, žuvusiojo ir darbdavio kaltė pripažinta po 50 procentų kiekvieno; civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007 pagal ieškovių R. G., E. G., D. G. ieškinį atsakovui UAB „Statreksas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir atsakovo UAB „Statreksas“ priešieškinį dėl draudimo išmokos įskaitymo į atlygintą žalą, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Remirent“ ir AB „Lietuvos draudimas“, teismo yra išaiškintas ir kvalifikuotas Draudimo išmokos gyvybės draudimo atvejis ir draudimo kompanijos prisiimtų įsipareigojimų įvykus draudiminiam įvykiui vykdymas; civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 pagal ieškovų D. G. ir V. G. ieškinį atsakovui AB „Achema“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo nustatyta, kad žuvęs dėl darbdavio kaltės darbuotojas buvo viengungis neturėjo išlaikytinių, gyveno tik su tėvais; civilinėje byloje Nr.3K-3-466/2013 pagal ieškovų J. M., G. M. ir V. M. (V. M.) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltwood“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo nustatyta, kad žuvęs asmuo nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (nustatytas sunkus asmens girtumo laipsnis), žuvusiojo veiksmus teismas įvertintino kaip didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą, žuvęs asmuo buvo viengungis gyveno su tėvais; 49. Taigi nagrinėjamos apeliacine tvarka ir kasacinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, vien tik dėl kasacinio teismo precedentų citavimo, nepateikiant jų sąsajos su ginčijamos nutarties motyvais dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo priimto teismo sprendimo neteisėtumo. 50. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsniuose įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neteisingai išaiškino ,,nėra aiškiai per mažos“ priteistinos iš atsakovės neturtinės žalos dydžio, tačiau šie teiginiai neargumentuoti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendimą priešingai nei teigia apeliantai kruopščiai analizavo ir nurodė kriterijus, pagal kuriuos pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. 51. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes bei kiekvienos šalies (darbuotojo, darbdavio) veiksmus, t. y. nustatė, kad tokie padariniai (ieškovės sutuoktinio G. G. mirtis) atsirado dėl darbdavio kaltės, kuri šiuo atveju sudaro 100 procentų, todėl nesant nukentėjusiojo kaltės priteista ieškovei neturtinės žalos suma atitiko žalos nustatymo kriterijus. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose, kuriose buvo priteistos didesnės sumos neturtinei žalai kompensuoti, ir atsakovės, kad esant žuvusiojo neatidumui neturtinės žalos suma turėtų būti sumažinta vertinant teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, laikomi teisiškai neaktualūs. 52. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į žuvusiojo šeimos poreikius, šeimoje liko nedirbanti pensinio amžiaus žuvusiojo sutuoktinė ir sūnus – pirmos grupės invalidas, taigi šeima neteko žuvusiojo pajamų, kurios buvo reikšmingos ir būtinos šeimos išlaikymui, nes ieškovės šeima turėjo įsipareigojimą bankui, finansinių įsipareigojimų užtikrinimui buvo įkeistas vienintelis šeimos būstas. 53. Taip pat byloje nepaneigtas ieškovės argumentas, kad ieškovė neteko sutuoktinio, su kuriuo išgyveno santuokoje 40 metų, kuris buvo vienintelis šeimos maitintojas, ieškovei neturint jokio pajamų šaltinio, ji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl nestabilumo dėl iškilusios realios grėsmės netekti vienintelio šeimos būsto, dėl to pablogėjo ieškovės sveikata, ji susirgo depresija. 54. Ieškovės argumentus dėl sveikatos būklės pablogėjimą patvirtina medicinos dokumentų išrašas (1 t., b. l. 28), kur 2015 m. birželio 9 d. nurodyta, kad ieškovei diagnozuota širdies liga, paroksizminė prieširdžių virpėjimo pasikartojanti forma, stabili krūtinės angina, miego sutrikimas, postresinis sindromas, lengva depresijos forma. Dalis sveikatos sutrikimų nuo 2014 m. lapkričio mėnesio išprovokuota emocinės reakcijos. 55. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo skundžiamame teismo sprendime ginčo aplinkybes, kurios turėjo teisinę reikšmę neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismas nurodė priimto sprendimo motyvus, išanalizavo visą eilę kasacinės instancijos teismo išnagrinėtų bylų ir argumentavo, kodėl teismo vertinimu 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimas ieškovei labiausiai atitinka kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką šios kategorijos bylose. Todėl atmestinas ieškovės atstovės argumentas, kad skundžiamame sprendime liko neįvertintos svarbios bylos aplinkybės. 56. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). 57. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniai skundai netenkintini, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliantų apeliacinius skundus nei vienai iš šalių nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).Valstybė turėjo 4,20 Eur nagrinėjamojoje byloje bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 66) dėl procesinių dokumentų įteikimo apmokėjimo (CPK 92 str., 96 str.), šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, kadangi ieškovė nuo jų mokėjimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 3 p.)

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Nutarė

50Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo nekeisti.

51Priteisti iš atsakovės UAB „Neris“ (įm. k. 1595439, Kaunas, Linkuvos g. 62) 4,20 (keturi eurai dvidešimt centų) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 1 077 eurų turtinės žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. 23. Apeliaciniais skundais Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d.... 8. 23.3. Apeliantės J. G. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 9. 23.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teismas... 10. 23.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 11. 23.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškovei... 12. 23.8. Teismas neįvertino, kokią įtaką sutuoktinio praradimas turės... 13. 23.9. Teismas sprendė, kad ieškovei priteista 30 000 eurų suma neturtinei... 14. 23.10. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ „Registrų... 15. 23.11. Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė ir į tą svarbų faktą,... 16. 23.12. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos... 17. 23.13. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti teisingos kompensacijos... 18. 24. Apelianės UAB ,,Neris“ atstovas direktorius K. P. apeliaciniame skunde... 19. 24.1. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. sausio 5 d. sprendimą,... 20. 24.2. Teismas nusprendęs, kad 30 000 eurų (tai jau sudaro 103 500 Lt) „suma... 21. 24.3. Teismui daugiau nebuvo pateikta svarbesnių žalos dydžiui nustatyti... 22. 24.4. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, visiškai nevertino aplinkybių,... 23. 24.5. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino pateiktų įrodymų,... 24. 24.6. Teismas nevertino to fakto, kad nėra atsakovės kaltės, kad... 25. 24.7. Ieškovei J. G. tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra atlyginta... 26. 24.8. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo įvertinti tai, kad... 27. 25. Ieškovė J. G. atsiliepime į atsakovės UAB ,,Neris“ apeliacinį... 28. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 29. Visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovės... 30. Atsakovės teiginiai apie ieškovės sutuoktinio kaltę prieštarauja... 31. Grįsdama atsakovės UAB „Neris“ neva blogą finansinę padėtį, atsakovė... 32. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės UAB „Neris“ 1... 33. 26. Atsakovė UAB „Neris“ atsiliepime į ieškovės J. G. apeliacinį... 34. 27. Trečias asmuo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB „PZU Lietuva“)... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. 28. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 37. 32. LR VDI prie socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio... 38. 33. Šiuo atveju atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą nustatyta, kad atsakovė... 39. 34. LR VDI prie socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio... 40. 35. Atsakovės imperatyvių norminių aktų nurodymų nesilaikymas (Saugos ir... 41. 36 Visos paminėtos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad atsakovė,... 42. 37. Atmestinas atsakovės UAB „Neris“ atstovo argumentas, kad nelaimingas... 43. dėl to konstrukcijos neatlaikė apkrovimo sudarė pagrindą išvadai, kad... 44. 38. Atsakovės pareiga supažindinti darbuotojus su galiojančiais bendrovėje... 45. 39. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad statybos objekte darbuotojai... 46. 40. Nėra protingas ir sąžiningas atsakovės argumentas, kad atsakovė... 47. ieškovei.... 48. 41. Negalima sutikti su atsakovės atstovo argumentais, kad nelaimingas... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 50. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo nekeisti.... 51. Priteisti iš atsakovės UAB „Neris“ (įm. k. 1595439, Kaunas, Linkuvos g....