Byla e2-1360-967/2019
Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – G. B

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, sekretoriaujant Dianai Zapolskajai, dalyvaujant atsakovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – G. B..

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. K. (toliau – atsakovė) 1 489 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimo išlaidas.

72.

8Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovė draudėjai G. B. išdavė būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 19 d. ieškovės apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dėl užliejimo metu padarytos žalos butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė. Ieškovė atsakovei išsiuntė pretenzija dėl 1 489 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

93.

10Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad virtuviniai baldai toje vietoje, kurioje trūko vamzdžiai, kartu su kriaukle ir visais vamzdžiai buvo pakeisti prieš keletą metų ir fiziškai niekaip negalėjo nusidėvėti. Vamzdžių susidėvėjimą ieškovė nurodė kaip pagrindinę įvykusios avarijos priežastį. Pažymėjo, jog vamzdžiai buvo pakeisti į metaloplastikinius vamzdžius prieš keletą metų. Metalinių plastikinių gaminių eksploatacijos laikas yra apie 30 metų. Kaip teigė atsakovė, šiuo atveju vamzdžių keitimas ir palaikymas jų nesusidėvėjimo būsenoje buvo vienintelis būdas prižiūrėti atsakovei priklausantį turtą ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta tokių situacijų, ką jį ir padarė. Kadangi kito būdo prižiūrėti vamzdžius negu keisti juos laiku nėra, atsakovė nurodė nepripažįstanti, kad ji neprižiūrėjo priklausančio jai turto ir dėl to atsirado žala.

114.

12Atsakovės manymu, tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė kaip nuostolių atlyginimas, nėra pagrindinės atsakomybės sąlygos – kaltės, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalos, nes atsakovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai, pakeisdama laiku santechniką ir vamzdžius. Nurodė, kad atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo visiškai nėra, nes žala atsirado ne dėl jos veiksmų arba neveikimo, o per daug padidinto spaudimo vamzdžiuose, lėmusio jų trūkimą. Žalos atsiradimo laikotarpiu Vilniuje viešai paskelbta informacija apie paplitusią ligą – legioneliozę ir prevencinę karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją. Vykdant terminę dezinfekciją dėl temperatūros ir spaudimo karšto vandens sistemoje padidinimo įvyko vamzdžių trūkimas. Vilniaus šilumos tinklų puslapyje skelbta, kad 2018 m. sausio mėnesį bus vykdomi legioneliozės prevencijos darbai didinant temperatūrą ir spaudimą. Dėl pernelyg stipriai padidinto spaudimo vamzdžiuose tą naktį kituose butuose įvyko analogiški įvykiai. Vien atsakovės name tą naktį trūko vamzdžiai dar dviejuose butuose. Ieškovė nurodė, kad užėjus į atsakovės butą, draudėjos sutuoktinis matė, kad trūko ne vamzdis, o jungtis. Be didelio spaudimo jungtis trūkti negalėjo.

135.

14Atsakovė su žalos dydžiu nurodė nesutinkanti, nes nustatant jos dydį buvo padaryti pažeidimai, turintys esminę reikšmę objektyviam ir teisingam situacijos nustatymui ir padarytos žalos įvertinimui. Draudiminis įvykis įvyko 2018 m. sausio 19 d., o patikrinimas ir turto sugadinimo aktas buvo sudarytas 2018 m. vasario 22 d. Ši aplinkybė nedavė galimybės vertintojams nustatyti visas įvykio aplinkybes, nes per 3 dienas daug kas galėjo pasikeisti, avarinė tarnyba, kuri galėjo užfiksuoti nuostolius ir avarijos priežastį taip pat nebuvo iškviesta. Atsakovės buto niekas neapžiūrėjo ir nenustatė ar galimai buvo įmanomi tokie nuostoliai įvertinus jos buto būklę. Pabrėžė, jog ne visas atsakovės butas buvo apsemtas vandeniu. Dviejuose kambariuose vandens buvo tik iš krašto, todėl dviejuose ieškovės klientės kambariuose vandens būti negalėjo. Taigi, kambariai negalėjo būti užpilti iš viršaus. Tai reiškia, kad išlaidos buvo paskaičiuotos nepagrįstai ir neteisingai. Turto remonto sąmata sudaryta padidintomis kainomis. Vidutinė dažymo kaina Vilniuje 2018 m. be medžiagų buvo nuo 3,00 Eur iki 5,00 Eur, su medžiagom kaina būtų buvusi vidutiniškai apie 7,00-8,00 Eur, o ieškovės sąmatoje paskaičiuota 13,81 Eur. Laminato kaina yra nuo 6,00 iki 20,00 Eur, sąmatoje paskaičiuota 21,00 Eur. Atsakovė nurodė, jog jai yra neaišku, kodėl ieškovė paskaičiavo tokią kainą, kur yra dokumentai, kurie gali pagrįsti tokias ženkliai padidintas išlaidas.

156.

16Pabrėžė, kad ieškovės klientės patalpos visiškai negalėjo būti užlietos, nes atsakovės bute vanduo buvo tik koridoriuje ir virtuvėje, dviejuose kambariuose vandens nebuvo visai. Visi prietaisai ieškovės klientės bute veikia, niekas nesugadinta, todėl išlaidos kambario 63-4 ir 63-5 remontams yra visiškai nepagrįstos, pati ieškovė pastatų nuostolių aprašyme nurodė, kad 63-5 patalpose yra seni sugadinimai. Kadangi sienos buvo sugadintos seniai, tai ir lubos buvo sugadintos anksčiau, tačiau ieškovė įtraukė net ir senus sugadinimus į žalos dydį. Atsakovės manymu, išlaidos paskaičiuotos visiškai nepagrįstai, ekspertams padarius pažeidimus.

177.

18Atsakovė teismo prašė, nusprendus, kad ji yra atsakinga dėl žalos padarymo, atsižvelgti į jos amžių, turtinę padėtį ir sumažinti žalos dydį, sprendimo vykdymą išdėstant lygiomis dalimis per 2 kalendorinius metus. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Atsakovė – garbingo amžiaus, pensininkė, našlė, tremtinė, turi nemažai sveikatos problemų. Gaunamos pensijos vos užtenka pragyvenimui ir susimokėti už komunalines paslaugas, o dar turi skirti pinigų sveikatos atstatymui ir gydymui, nes tai priskiriama prie būtiniausių poreikių ir tam skirtos lėšos reikalingos atsakovei dabar.

198.

20Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimo į pateiktą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jau antrą kartą jos butas buvo apipiltas dėl atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos. Nurodė, kad vanduo tekėjo per sienas, lubas, elektros instaliaciją, vandens buvo daug, sėmė pėdas, dėl to buvo pažeistos ir lubos, ir sienos, ir grindys. Patvirtino, jog jos bute vandentiekio avarijos nebuvo. Nurodė, kad dėl sveikatos būklės dar nespėjo atlikti savo bute remonto.

21Teismas konstatuoja:

22II.

23Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

249.

25Byloje nustatyta, kad 2008-09-04 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai trečiajam asmeniui G. B. išdavė būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-09-05 iki 2020-09-04 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas) 2018-01-19 ginčo butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei. Ieškovė 2018-01-19 įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui išmokėjo 1 489 Eur. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

2610.

27Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2018-02-09 pranešimas apie žalos atlyginimą, 2018-01-22 turto sunaikinimo-sugadinimo aktas, pastatų nuostolio aprašymas, nuotraukos po užliejimo įvykio. Draudimo išmokos dydį ir jos atlyginimą ieškovė grindžia pastatų nuostolio aprašymu, turto remonto sąmata kartu su turto sunaikinimo-sugadinimo aktu, 2018-02-09 pranešimu dėl žalos atlyginimo, mokėjimo nurodymas.

2811.

29Atkreipiamas dėmesys, jog CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalis kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovės teiginiais, jog atsakovė A. K. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai dėl ko buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui.

3012.

31CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

3213.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 20 punktas). Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

3414.

35Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

3615.

37Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

3816.

39Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog yra pagrindas teigti, kad trečiojo asmens buto užliejimas įvyko iš viršuje esančio atsakovės buto, kadangi, kaip minėta, užliejimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini) buto vandentiekio sistemos gedimo ir ginčo dėl to nėra. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė turėjo įrodyti, jog būtent iš (duomenys neskelbtini) buto vandentiekio sistemos ištekėjęs vanduo ginčo bute nepadarė žalos, tačiau to nepadarė, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad trečiojo asmens bute taip pat įvyko vandentiekio avarija, tačiua tokių teiginių nepagrindė įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė nurodo, kad 2018 m. sausio mėn. legeneliozės profilaktikai buvo vykdomi taip vadinami ,,termošokai“ visame Vilniuje, tačiau pažymėtina, kad vykdomi ,,termošokai“ buvo ne sausio 19 d. kaip nurodo atsakovė – (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos rašte nurodyta, kad AB Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2018-01-08 iki 2018-01-12 karšto vandens sistemų legioneliozės prevenciją. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018-01-08 Vilniaus šilumos tinklų raštas Vilniaus miesto šilumos ūkį aptarnaujančioms organizacijoms, savininkams. Bylos nagrinėjimo metu teismo įpareigota ieškovė pateikė 2018-11-06 raštą dėl žalos dydžio sąmatos pagrįstumo, kuriame patvirtinama, jog 2018-01-19 užregistruotas tik vienas (duomenys neskelbtini) name įvykęs draudiminis įvykis.

4017.

41Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto, tuo tarpu byloje esantys įrodymai šias aplinkybes patvirtina. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

4218.

43Atsakovė nurodo, kad turto remonto sąmata sudaryta padidintomis kainomis, tačiau pati nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad sąmata ar žalos dydis turi būti mažesnis, tuo tarpu teismo posėdžio metu trečiasis asmuo bei jos sutuoktinis nurodė, kad žalos dydis yra didesnis nei draudimo išmoka. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo kol kas dar nesuremontavo ginčo buto, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties byloje 3K-3-12/2009 yra pažymėta, kad draudimo išmoka turėtų būti apskaičiuota tik pagal faktiškai patirtas turto atkūrimo išlaidas, taigi tol, kol dėl draudžiamojo įvykio sugadintas turtas realiai neatkurtas, draudimo išmoka apskirtai negalėtų būti išmokėta. Tokia išvada prieštarautų ginčo šalių sudarytai turto draudimo sutarčiai, kurioje draudimo išmokos dydžio nustatymas ir šios išmokos išmokėjimas nesiejami su faktiškai atliktais apdrausto turto atkūrimo darbais. Pažymėtina ir tai, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą, kadangi atsakovė nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo ir padarinių. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo teismo jo naudai iš atsakovės A. K. priteisti 1 489 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4419.

45Pasisakant dėl atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju atsakovė vėlgi neteikė jokių jos sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, tik deklaratyviai nurodė, jog ji senyvo amžiaus, prastos sveikatos, tremtinė, todėl teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo atsakovės prašymo tenkinimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl šios priežasties - atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas – darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.

4620.

47Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 34 Eur žyminio mokesčio bei 359,12 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 393,12 Eur. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 7,03 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

49ieškinį atmesti

50Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 489 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 393,12 (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 12 centų) bylinėjimo išlaidų.

51Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,03 Eur (septynis eurus 3 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 8872567 sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, ,,Swedbank“ AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

52Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovė draudėjai G. B. išdavė būsto... 9. 3.... 10. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip... 11. 4.... 12. Atsakovės manymu, tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė kaip... 13. 5.... 14. Atsakovė su žalos dydžiu nurodė nesutinkanti, nes nustatant jos dydį buvo... 15. 6.... 16. Pabrėžė, kad ieškovės klientės patalpos visiškai negalėjo būti... 17. 7.... 18. Atsakovė teismo prašė, nusprendus, kad ji yra atsakinga dėl žalos... 19. 8.... 20. Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimo į pateiktą ieškinį teismo nustatytu... 21. Teismas konstatuoja:... 22. II.... 23. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 24. 9.... 25. Byloje nustatyta, kad 2008-09-04 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“... 26. 10.... 27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad užliejimą ir kilusią... 28. 11.... 29. Atkreipiamas dėmesys, jog CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 30. 12.... 31. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar... 32. 13.... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 34. 14.... 35. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia... 36. 15.... 37. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau... 38. 16.... 39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog yra... 40. 17.... 41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiam reikalavimą... 42. 18.... 43. Atsakovė nurodo, kad turto remonto sąmata sudaryta padidintomis kainomis,... 44. 19.... 45. Pasisakant dėl atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo... 46. 20.... 47. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 34 Eur... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265,... 49. ieškinį atmesti... 50. Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 489 Eur (vieną... 51. Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,03 Eur... 52. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...