Byla 1A-138-354/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui V. B., gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai, nuteistajam V. V., nukentėjusiesiems A. B., I. B., jų atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. V. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, nustatant V. V. įpareigojimus ir draudimus: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; uždrausta lankytis baruose, restoranuose bei kituose viešojo maitinimo įstaigose, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais; įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.

6Nukentėjusiajam A. B. iš V. V. ir J. S. solidariai priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 156,64 Eur negautų pajamų.

7Nukentėjusiajam A. B. iš V. V. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8Nukentėjusiajai I. B. iš V. V. ir J. S. solidariai priteista 40 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

9Š. teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš V. V. ir J. S. lygiomis dalimis priteista po 81,59 Eur turtinės žalos atlyginimo.

10Nukentėjusiajam A. B. iš V. V. ir J. S. lygiomis dalimis priteista po 400 Eur nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų.

11Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

13I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

141.

15V. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su J. S. ir nenustatytu asmeniu, 2019 m. birželio 2 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje – ( - ) namu, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu nenustatytas asmuo sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, o šiam nugriuvus ant žemės, V. V. kartu su J. S. ir nenustatytu asmeniu spyrė bei sudavė rankomis ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam A. B. į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies, galvos ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, abiejų rankų ir dešinės kojos odos nubrozdinimus, tai sukėlė nukentėjusiajai I. B. bei aplinkiniams neigiamas emocijas bei išgąstį.

162.

17Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 2 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje – ( - ), viešosios tvarkos pažeidimo metu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, o būtent, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam A. B. į veido sritį ir tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, nes dėl akiduobės vidinės sienelės lūžio (veido kaulų lūžio) nukentėjusiojo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

18II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

193.

20Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas A. Ščigla prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendį dėl V. V. pripažinimo kaltu ir jį išteisinti.

213.1.

22Skunde nurodoma, kad V. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė savo kaltę, jo parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys apklaustų liudytojų M. M., R. B., S. D. parodymams. Pažymima, kad pats V. V. nukentėjo nuo A. B. ir dėl to kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. atžvilgiu, tačiau pagal V. V. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

233.2.

24Be to, skunde nurodoma, kad iš liudytojų M. M., S. D. parodymų matyti, jog patys nukentėjusieji A. B. ir I. B. išprovokavo konfliktą, dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nekreipė dėmesio į gynybos argumentus. Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, jog pastarasis bandė nutraukti konfliktą dar nepatyrus A. B. sužalojimo, kuris buvo kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pats nukentėjusysis atsisakė jo (R. B.) pagalbos, pasiųsdamas liudytoją šalin, t. y. liepė jam nesikišti ir toliau demonstravo agresiją kitų asmenų atžvilgiu.

253.3.

26Apeliantų manymu, teismas, nuosprendyje, pasisakydamas dėl V. V. kaltės įrodymų, nepagrįstai remiasi R. B. duotais parodymais, nes šis liudytojas teigia nematęs, kad V. V. būtų spyręs A. B. ar šį mušęs. Liudytojas teigė, kad matė, kaip nukentėjusįjį mušė du vyrai, trečias bandė skirti besimušančius, V. V. (jaunas vaikinas, smulkaus sudėjimo) išėjo iš baro vėliau, pats V. V. gavo nuo A. B. smūgių, nuo kurių pargriuvo.

273.4.

28Nurodoma, kad A. B. į lauką išėjo po to, kai pirmas išėjo J. S.. Akcentuojama, jog A. B., paklaustas akistatoje V. V. gynėjo: „ Kodėl jūs išėjote į lauką, ar supratote, kad lauke gali įvykti konfliktas dėl žmonos, kodėl nebandėte išvengti?“, A. B. atsakė: „Aš esu vyras, kad užstoti savo žmoną“. Apelianto vertinimu, toks nukentėjusiuoju pripažinto A. B. elgesys parodė jo paties norą iniciuoti ir tęsti konfliktą, kurio galėjo ir nebūti.

293.5.

30Pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. ir kitas nenustatytas asmuo, galimai vardu S., t. y. bare vadinamas „S.“, išėjo į lauką parūkyti, kai jiems iš paskos išėjo A. B., kuris pradėjo aiškintis situaciją ir konfliktuoti su šiais asmenimis. Apeliantai pastebi, jog iš A. B. parodymų galima suprasti, kad pirmas jam į veidą smogė tas nenustatytas asmuo, galimai vardu „S.“, nuo šio smūgio A. B. pargriuvo ant žemės, todėl kyla abejonių, ar negalėjo nuo šio smūgio A. B. skilti akiduobės kaulas, t. y. galimai nuo šio smūgio A. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. B. teigia, kad V. V. spyrė jam į veidą vėliau, tai, remiantis nuteistojo parodymais, neatitinka tiesos. Skunde pažymima, kad neatmestina ta aplinkybė, jog A. B. dėl streso ir būdamas afekto būsenos galėjo ir nesuprasti, kuris iš konflikte dalyvavusių asmenų jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

313.6.

32Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojo T. G., patrulinės tarnybos pareigūno, kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą, parodymai patvirtina, jog A. B. buvo agresyvus viso konflikto metu.

333.7.

34Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, kaltinimas V. V. grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie iš dalies buvo prieštaringi dėl to, koks asmenų išsidėstymas buvo V. V. spiriant į veidą (visi buvo vienodame lygyje ar V. V. buvo parkritęs ant žemės), šis prieštaravimas byloje liko nepašalintas.

354.

36Atsiliepimu į nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato A. Ščiglos apeliacinį skundą nukentėjusieji A. B., I. B. ir jų atstovas advokatas H. Oseckis prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiajam A. B. ir nukentėjusiajai I. B. iš nuteistojo V. V. išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, – 400 Eur.

374.1.

38Atsiliepime nurodoma, kad V. V. aiškina įvykio aplinkybes siekdamas išvengti atsakomybės, bylos duomenys patvirtina, jog būtent kaltinamieji prikibo prie nukentėjusiųjų, ėmėsi aktyvių veiksmų, pavartojo smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, nukentėjusysis A. B. buvo mušamas kelių asmenų, tarp kurių buvo abu nuteistieji. Pažymima, jog byloje esantys medicininiai duomenys paneigia V. V. versiją dėl neva A. B. atliktų smūgių į krūtinę ir dėl to patirtų sužalojimų krūtinės srityje.

394.2.

40Be to, atsiliepime nesutinkama su apeliaciniame skunde siekiama pateikti versija, kad nukentėjusieji sukėlė bare konfliktą, viskas buvo priešingai, t. y. apeliantas V. V. elgėsi iššaukiančiai, užvirto ant baro, pastūmė I. B. bei kabinėjosi prie jos žodžiais, kilus triukšmui kitas nuteistasis J. S. pasiūlė išeiti A. B. į lauką pasikalbėti, o išėjus į lauką, iš karto seka išėjusių smūgiai, taip pat išėjęs į lauką smurtauja ir nuteistasis V. V., tą matė ir liudytojas R. B.. Nukentėjusysis A. B. buvo mušamas kelių asmenų, V. V., kuris provokavo konfliktą, išėjęs į lauką buvo aktyvus dalyvis, smurtavęs nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, t. y. pirmos instancijos teismas išanalizavęs, ištyręs įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl V. V. kaltės padarius jam nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra teismo nuteistas. Pažymima, kad nukentėjusysis A. B. pagalbos tikrai neatsisakė, jis pasakė tik nesikišti į konfliktą, liudytojas R. B. taip pat yra nurodęs, „kad mušimas buvo tarpais, nebuvo, kad ištisai vyrą muštų“. Nurodoma, kad į lauką išėjus nuteistajam V. V., jis taip pat puolė ant nukentėjusiojo A. B., o ne bandė nutraukti konfliktą, akivaizdu, kad kaltinamieji buvo aktyvūs konflikto iniciatoriai ir mušė nukentėjusįjį A. B. net įspėjus pašaliniams asmenims, matant tai aplinkinių namų gyventojams. Šiuo atveju agresiją demonstravo ne nukentėjusysis, o kaitinamieji (nuteistieji).

414.3.

42Atsiliepime teigiama, kad liudytojas R. B. yra objektyvus, konfliktą stebėjo iš šalies, jo duoti parodymai neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, todėl jais nėra pagrindo nesivadovauti.

434.4.

44Atsiliepime akcentuojama, jog konfliktą inicijavo nuteistieji, jie kvietėsi nukentėjusįjį pasikalbėti į lauką, nukentėjusysis numatyti, kad jo atžvilgiu bus pavartotas smurtas, negalėjo. Be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra paaiškinęs, kad V. V. jam vieną kartą spyrė į kairę veido pusę, jis (nukentėjusysis) pajuto stiprų skausmą, galvoja, kad nuo šio spyrio jam lūžo akiduobė, nes smūgis buvo labai stiprus. Akiduobės vidinės sienelės lūžis sukeltas po stipraus V. V. spyrio koja į veido sritį, nes po šio smūgio nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą, tuo tarpu A. B. po pirmojo nenustatyto asmens („S.“) į veidą suduoto smūgio stipraus skausmo nejautė, todėl atmestinos apeliaciniame skunde daromos prielaidos, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas sukeltas ne po nuteistojo V. V. spyrio nukentėjusiajam į veido sritį. Pastebima, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pašalino byloje kilusius prieštaravimus dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų.

455.

46Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas A. Ščigla prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji A. B. ir I. B. bei jų atstovas advokatas H. Oseckis prašė apeliacinį skundą atmesti.

47III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

486.

49Nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato A. Ščiglos apeliacinis skundas atmestinas.

507.

51Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl V. V. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

527.1.

53Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius V. V. bylos duomenis, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, jog jis neatliko jokių smurtinių veiksmų A. B. atžvilgiu, viešosios tvarkos nepažeidė, neva buvo pats užpultas, ir, priešingai nei mano nuteistojo gynėjas, visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų A. B., I. B., liudytojų R. B., M. M., S. D. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad V. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

547.2.

55Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam V. V. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

567.3.

57Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ginčija nurodydami iš esmės tuos pačius deklaratyvius teiginius kaip ir viso proceso metu nurodė V. V., neva jis (V. V.) A. B. nemušė, patys nukentėjusieji išprovokavo įvykį, o V. V. neva pats nukentėjo nuo A. B., be to, teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. B. parodymais grįsdamas V. V. kaltę bei nukentėjusiųjų parodymais, neva jie yra prieštaringi dėl to, koks asmenų išsidėstymas buvo, kai buvo atliktas spyris A. B. į veidą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų teiginiais.

587.4.

59Apygardos teismo vertinimu, V. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, t. y. tyčia spyrus nukentėjusiajam A. B. į veidą bei pažeidus viešą tvarką, įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo A. B. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, jog pirmą smūgį lauke į kairį žandikaulį jam trenkė nepažįstamas asmuo, būtent po šito smūgio jį (A. B.) pradėjo mušti trys asmenys – nepažįstamasis, J. S. ir V. V., jis (A. B.) buvo mušamas kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, vienu momentu, kai jis bandė keltis, jam būtent V. V. vieną kartą spyrė į kairę akį, po to konfliktas baigėsi, nes jį nepažįstamas asmuo prispaudė prie žemės iki atvykstant policijai ir greitajai pagalbai, atvykus policijai, asmuo, kuris pirmas sudavė jam į veidą, pasišalino (3 t., b. l. 39–41). Pažymėtina, jog iš esmės analogiškus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių A. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50–51, 64–65), Nukentėjusiosios I. B. parodymai, duoti teisme, kur ji taip pat patvirtino, jog jos vyrą (A. B.) lauke prie kavinės mušė rankomis ir kojomis trys asmenys – J. S., V. V. ir vienas nepažįstamas asmuo, kad ji matė, kaip jos vyrui keliantis nuo žemės būtent V. V. spyrė vyrui į akį, dėl įvykusio incidento ji patyrė išgąstį, stresą, buvo šokiruota (3 t., b. l. 41–43). Ikiteisminio tyrimo metu I. B. esmines įvykio aplinkybes nurodė tokias pačias (1 t., b. l. 70–71, 82–83, 94–95), tai patvirtina jos parodymų patikimumą. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu I. B. jau pirmosios apklausos metu nurodė, jog A. B. į veidą spyrė jaunesnis asmuo su raudonu drabužiu (1 t., b. l. 70–71), vėliau šį asmenį I. B. atpažino kaip V. V. (1 t., b. l. 184–198), o pats V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke (2 t., b. l. 76–77). V. V. kaltę taip pat patvirtina: iš dalies liudytojo R. B. parodymai teisme, kur jis nurodė stebėjęs dalį įvykio ir patvirtino, jog įvykyje iš viso dalyvavo trys asmenys, pradžioje du – J. S. ir nepažįstamas asmuo, o V. V. prie nukentėjusiojo A. B. buvo priėjęs prieš atvykstant policijai, matė, kaip A. B. mušė J. S. ir nepažįstamas asmuo, o ar V. V. ką nors darė A. B., nežino, nes įvykio ištisai nežiūrėjo, be to, nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 45–46), ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. taip pat nurodė ne visą laiką stebėjęs muštynes, tačiau nurodė matęs, kaip jaunas smulkaus sudėjimo vyras (atsižvelgiant į byloje esančius duomenis – V. V.), kurį vėliau policija kartu su vyresniu vyru (J. S.) išsivežė, bandė pulti A. B., bet, kiek matė, pats gavo nuo to vyro (1 t., b. l. 106–107); iš dalies liudytojo S. D. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, jog pro baro langą pamatė susistumdymą tarp nukentėjusiųjų ir J. S. su V. V., kadangi A. B. buvo agresyvus, puolė V. V., jis A. B. nustūmė prie mašinų, pagriovė ant žemės ir laikė prispaudęs, kol atvažiavo policija (3 t., b. l. 58–59), ikiteisminio tyrimo metu S. D. nurodė, kad negali pasakyti konkrečiai, kas kam sudavė kiek smūgių, nes jis išėjo į lauką jau vėliau, kai jau muštynės buvo prasidėję, todėl, kas buvo iki tol, pasakyti negali (1 t., b. l. 130–131); kiti rašytiniai bylos duomenys – specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 151–152), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji I. B. iš fotonuotraukų atpažino V. V. kaip asmenį, smurtavusį prieš A. B. (1 t., b. l. 184–190).

607.5.

61Taigi, minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. V. taip pat buvo aktyvus vykusių muštynių dalyvis, dėl to buvo ne tik sutrikdyta A. B. sveikata, bet ir pažeista vieša tvarka, kadangi muštynės vyko viešoje vietoje, incidento metu I. B. išsigando, patyrė stresą, buvo šokiruota, A. B. buvo sužalotas, buvo sutrikdyta aplinkinių asmenų, mačiusių, girdėjusių muštynes rimtis, dėl incidento buvo iškviestos specialiosios tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba. Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina ir nekelia jokių abejonių, jog būtent V. V. spyrė A. B. į veidą (į kairę akį) ir šis spyris padarė A. B. kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kuris traktuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis, nepažįstamas asmuo jam trenkė į kairį žandikaulį, t. y. į kitą vietą nei V. V., todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog nepažįstamo asmens smūgis galėjo sukelti kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį.

627.6.

63Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas teigia, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės nukentėjusiųjų parodymais, kurie, būtent dėl to, kokioje pozoje buvo A. B. spyrio metu, yra prieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK nėra numatyta draudimo grįsti kaltinimo ir asmenis pripažinti kaltais remiantis vien nukentėjusiųjų parodymais, jei tik minėti parodymai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, kaip yra ir šiuo atveju, todėl skundo teiginys dėl to, jog kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais, atmestinas. Pažymėtina, kad apeliantai akcentuoja tik vieną nukentėjusiųjų parodymuose esamą prieštaravimą, dėl kurio sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau, kolegijos vertinimu, šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu ir niekaip nepaneigiantis byloje nustatytos aplinkybės, jog V. V. atliko spyrį A. B. į veidą ir būtent dėl šio spyrio A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, ir patys apeliantai neginčija nukentėjusiosios I. B. galimybės matyti įvykio aplinkybes incidento metu, pagrindo tuo abejoti neturi ir apeliacinės instancijos teismas, o tai, kad I. B. galėjo nematyti ar neprisiminti visų konkrečių įvykio detalių (asmenų išsidėstymo) stresinėje situacijoje, kai keletas asmenų mušė jos vyrą, bei būnant neblaiviai, nepaneigia nei jos, nei A. B. parodymų patikimumo dėl V. V. atlikto spyrio į veidą A. B. fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalyje nėra detalizuota, kokiu būdu turi būti kitam asmeniui sutrikdyta sveikata, todėl šiuo atveju asmens baudžiamajai atsakomybei neturi reikšmės tai, ar A. B. jau buvo atsistojęs ar dar tik stojosi, kai jam V. V. spyrė į veidą. Taigi, pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais apie įvykio aplinkybes, kuriuos patvirtina anksčiau paminėti kiti įrodymai, teismas neturi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškelta versija, jog V. V. nemušė A. B., o buvo pats užpultas ir yra nekaltas dėl padarytos veikos, laikytina tik kaip gynybine pozicija, siekiant V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

647.7.

65Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas yra neteisūs dėl to, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi R. B. parodymais, kaip kaltinančiais V. V., o turėjo jais vadovautis kaip teisinančiais. Pažymėtina, jog liudytojo R. B. parodymai (jų dalis) patvirtina tik tai, jog vyko muštynės, A. B. mušė J. S. su nenustatytu asmeniu, įvykio metu prie A. B. buvo priėjęs V. V., kuris, pagal R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bandė pulti A. B.. Liudytojas R. B. viso proceso metu teigė, jog įvykio nuo pradžios iki galo nestebėjo, įvykį matė dalimis, skirtingais atstumais (tai visai šalia, tai apie 100 m, tai pro buto langą), su tam tikrais laiko tarpais (5–10 min), todėl jo parodymų dalis, kad jis nematė, kaip V. V. mušė A. B., negali būti laikomi ne tik kad teisinančiais V. V. įrodymais, bet apskritai nelaikytini įrodymais sprendžiant dėl V. V. kaltės, kadangi neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų – jie nei paneigia, nei patvirtina bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, šiuo atveju to, ar V. V. (ne-)mušė A. B..

667.8.

67Atsakant į skundo argumentus dėl neva buvusio pačių nukentėjusiųjų provokuojamo elgesio, A. B. noro tęsti bare prasidėjusį konfliktą lauke ir pastarojo agresyvumą įvykio metu pažymėtina, jog šios aplinkybės taip pat nepaneigia V. V. vaidmens ir atliktų veiksmų konflikto su A. B. ir I. B. metu ir nešalina V. V. baudžiamosios atsakomybės dėl jo atliktų smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių. Nors skunde teigiama, jog pats A. B. savo noru išėjo į lauką ir tai neva rodė jo paties norą tęsti konfliktą, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog ir pats V. V. prisijungė prie smurtinio konflikto puolimu, o ne gynybos tikslais. Be to, bare kilęs konfliktas buvo tik žodinio pobūdžio, o lauke, būtent dėl nuteistųjų ir nenustatyto asmens, o ne A. B. ar I. B. veiksmų, konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, todėl skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog V. V. buvo išprovokuotas atlikti nusikalstamas veikas. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju bare įvykęs žodinis konfliktas po barmenės įsikišimo buvo pasibaigęs, nukentėjusieji ėjo prie savo staliuko, tačiau vienas iš nuteistųjų – J. S. pats pasiūlė A. B. išeiti pasikalbėti į lauką, taigi, atsakas į neva provokuojantį nukentėjusiųjų elgesį buvo atliktas jau iš esmės pasibaigus konfliktui, duomenų, jog lauke A. B. ar I. B. būtų atlikę provokuojančius veiksmus, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusieji išprovokavo kaltininkus. Be to, kaltininkų veiksmai neapsiribojo vienkartiniu smurto panaudojimu prieš A. B., o buvo atliekami kurį laiką, buvo visiškai neadekvatūs situacijai, jėgų santykis taip pat buvo akivaizdžiai nelygus, tai taip pat paneigia apeliantų teiginius apie provokuojantį nukentėjusiųjų elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo A. B. agresyvus elgesys smurtinio konflikto metu yra natūrali gynybinė nukentėjusiojo reakcija į jo užpuolimą, todėl tai nelaikytina aplinkybe, rodančia V. V. nekaltumą buvusioje situacijoje.

687.9.

69Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl V. V. padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo V. V. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. V. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinti įrodymų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

70Dėl proceso išlaidų

718.

72Nukentėjusieji A. B. ir I. B. bei jų atstovas advokatas H. Oseckis prašo iš nuteistojo V. V. priteisti 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

739.

74Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

7510.

76Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nuteistasis ir jo gynėjas, vadinasi, nukentėjusiųjų išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo apeliacinio skundo argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018). Iš prie atsiliepimo pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. LAT 870561 matyti, jog nukentėjusieji sumokėjo 400 Eur atstovui už dokumento surašymą (atsiliepimo į apeliacinį skundą) ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl priteistinos sumos už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiesiems, atsižvelgtina ir į tai, jog apeliaciniu skundu buvo ginčijama nuteistojo V. V. kaltė, prašant jį išteisinti, tačiau skundas atmetamas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų turėtos atstovavimo išlaidos advokato H. Oseckio paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, nėra pagrindo abejoti atstovo nukentėjusiesiems teiktų paslaugų tinkamumu, todėl A. B. ir I. B. turėtos išlaidos atstovo advokato H. Oseckio paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajam A. B., kaip apeliacinės instancijos teisme prašė nukentėjusieji.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinį skundą atmesti.

79Priteisti iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajam A. B. 400 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284... 4. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu... 6. Nukentėjusiajam A. B. iš V. V. ir J. S. solidariai priteista 700 Eur... 7. Nukentėjusiajam A. B. iš V. V. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos... 8. Nukentėjusiajai I. B. iš V. V. ir J. S. solidariai priteista 40 Eur... 9. Š. teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš... 10. Nukentėjusiajam A. B. iš V. V. ir J. S. lygiomis dalimis priteista po 400 Eur... 11. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. S., tačiau dėl jo apeliacinių... 12. Teisėjų kolegija... 13. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 14. 1.... 15. V. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su J. S. ir nenustatytu... 16. 2.... 17. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 2 d., apie 21.30... 18. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 19. 3.... 20. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas A. Ščigla... 21. 3.1.... 22. Skunde nurodoma, kad V. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė... 23. 3.2.... 24. Be to, skunde nurodoma, kad iš liudytojų M. M., S. D. parodymų matyti, jog... 25. 3.3.... 26. Apeliantų manymu, teismas, nuosprendyje, pasisakydamas dėl V. V. kaltės... 27. 3.4.... 28. Nurodoma, kad A. B. į lauką išėjo po to, kai pirmas išėjo J. S..... 29. 3.5.... 30. Pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. ir kitas nenustatytas... 31. 3.6.... 32. Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojo T. G., patrulinės tarnybos pareigūno,... 33. 3.7.... 34. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, kaltinimas V. V. grindžiamas tik... 35. 4.... 36. Atsiliepimu į nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato A. Ščiglos apeliacinį... 37. 4.1.... 38. Atsiliepime nurodoma, kad V. V. aiškina įvykio aplinkybes siekdamas išvengti... 39. 4.2.... 40. Be to, atsiliepime nesutinkama su apeliaciniame skunde siekiama pateikti... 41. 4.3.... 42. Atsiliepime teigiama, kad liudytojas R. B. yra objektyvus, konfliktą stebėjo... 43. 4.4.... 44. Atsiliepime akcentuojama, jog konfliktą inicijavo nuteistieji, jie kvietėsi... 45. 5.... 46. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas A. Ščigla prašė... 47. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 48. 6.... 49. Nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato A. Ščiglos apeliacinis skundas... 50. 7.... 51. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad V.... 52. 7.1.... 53. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad... 54. 7.2.... 55. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų... 56. 7.3.... 57. Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir... 58. 7.4.... 59. Apygardos teismo vertinimu, V. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas,... 60. 7.5.... 61. Taigi, minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. V. taip pat buvo... 62. 7.6.... 63. Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas teigia, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės... 64. 7.7.... 65. Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas yra neteisūs dėl to, jog apylinkės teismas... 66. 7.8.... 67. Atsakant į skundo argumentus dėl neva buvusio pačių nukentėjusiųjų... 68. 7.9.... 69. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys... 70. Dėl proceso išlaidų... 71. 8.... 72. Nukentėjusieji A. B. ir I. B. bei jų atstovas advokatas H. Oseckis prašo iš... 73. 9.... 74. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas... 75. 10.... 76. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nuteistasis ir jo gynėjas,... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 78. nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinį skundą... 79. Priteisti iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajam A. B. 400 Eur turėtų...