Byla e2-474-241/2018
Dėl bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4002-866/2017 (dabar civilinės bylos Nr. eB2-1906-866/2018), kuria teismas pripažino uždarąją akcinę bendrovę „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Ad acta“. 2017 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
  2. Bankroto administratorė UAB „Ad acta“ 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriame prašė pripažinti UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ tolimesnės bankroto procedūros (likvidavimo). Kadangi pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo gauta, o ekonominių galimybių atgaivinti įmonės veiklą nėra, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ) kreditorių susirinkimas vienbalsiai įpareigojo bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi pripažino BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankrutavusia ir likviduojama, pavedė administratorei atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 ir 32 straipsniuose, įpareigojo bankroto administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su priimta nutartimi supažindinti kreditorius bei ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius informuoti teismą apie įmonės likvidavimo procese atliktus veiksmus.
  2. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 pripažino negaliojančia 2003 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją – UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ privalėjo grąžinti gamybines patalpas AB „Spauda“, o AB „Spauda“ – 1 051 610,29 Eur (3 631 000 Lt) dydžio sumą UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“. Kadangi šiuo metu UAB „Spauda“ vyksta restruktūrizavimo byla, todėl UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ negali susigrąžinti priklausančių 1 051 610,29 Eur (3 631 000 Lt) piniginių lėšų. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi tik laikinų finansinių sunkumų. Nagrinėjamu atveju tiek bankroto administratorė, tiek teismas nevertino įmonės realios finansinės padėties, finansinių sunkumų laikinumo ir neatsižvelgė, kad bendrovė turi reikalavimo teisę į 1 051 610,29 Eur (3 631 000 Lt) sumą, kurią susigrąžinus būtų atkurta jos veikla.
    2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 1 109 983 Eur (3 832 549,31 Lt) finansinis reikalavimas AB „Spauda“ restruktūrizavimo byloje, ši suma bendrovei nėra grąžinta. Iš pateikto prognozinio UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ balanso matyti, kad susigrąžinus skolą būtų patenkinti kreditorių reikalavimai ir atkurta įmonės veikla.
  2. BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankroto administratorė UAB „Ad acta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjo argumentus, jog atsakovė turi tik laikinų finansinių sunkumų, detaliai išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2017 m. birželio 13 d. nutartį dėl bankroto bylos BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ iškėlimo. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl šios nutarties. Pareiškėjas nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties dėl UAB „Sistemino modernizavimo grupė“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki šiol jokių dokumentų ar informacijos bankroto administratorei nėra perdavęs.
    2. Bankroto administratorė vadovavosi savarankiškai surinktais dokumentais, teismo nutartimis ir BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2017 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu kreiptis į teismą dėl BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. AB „Spauda“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar apskritai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 bus įvykdytas ir priteista suma grąžinta BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015, nurodė, kad vertinat trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Šiuo atveju apeliantas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad 1 051 610,29 Eur (3 631 000 Lt) skola iš AB „Spauda“ bus atgauta.
    3. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutuojanti įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

12Dėl bylos esmės

  1. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau, nei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.
  2. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. įvyko BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas klausimas dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma 99,01 proc. nutarta kreiptis į BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  4. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl likvidavimo procedūros taikymo bankrutuojančiai įmonei priimtas ir pateiktas teismui nepraėjus ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (nutarties 10 ir 11 punktai).
  5. Apeliantas nurodo, kad atsakovei atgavus skolą iš debitoriaus AB „Spauda“ būtų normalizuota įmonės finansinė veikla, tačiau teismas, spręsdamas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, šios aplinkybės neįvertino. Šiuo aspektu sutiktina su suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Bylos duomenys liudija, kad atsakovės skolininkei AB „Spauda“ šiuo metu vykdomos restruktūrizavimo procedūros, todėl jos finansinė situacija šiuo metu yra sudėtinga ir galimybės bankrutuojančiai atsakovei išieškoti skolą, priteistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013, yra abejotinos.
  6. Be to, aplinkybę, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio jau nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1419-186/2017, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis iškelti atsakovei UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ bankroto bylą. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis net ir pripažinus atsakovės finansinį reikalavimą RAB „Spauda“ bendrovės turtu, atsakovė yra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovė veiklos nevykdo, todėl nėra pagrindo teigti, kad finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Vadinasi, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovės debitorių skolas teismui buvo žinomos ir įvertintos, sprendžiant klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Šių aplinkybių pakartotinis vertinimas tokioje kaip nagrinėjamu atveju bankroto procedūros stadijoje ir kai kreditoriai taikos sutarties nesudarė, yra teisiškai nereikšmingas. Apelianto argumentai šiuo aspektu neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir, kad restruktūrizuojamos skolininkės įsiskolinimo padengimas pakeistų atsakovės situaciją.
  7. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso tikslams.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinio ir faktinio pagrindo taikyti bankrutuojančiai atsakovei likvidavimo procedūrą egzistavimo, tinkami aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, todėl pripažindamas atsakovę bankrutavusia ir likviduojama priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis, CPK 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai