Byla 2-44-479/2013
Dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priešieškinį ieškovei E. G., tretiesiems asmenims UAB „BTA insurance company“ SE Lietuvos filialui, LR sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovei E. G., ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams B. P., A. G., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, tretiesiems asmenims L. M., R. M., UAB „BTA Insurance company“ SE Lietuvos filialui, LR sveikatos apsaugos ministerijai dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priešieškinį ieškovei E. G., tretiesiems asmenims UAB „BTA insurance company“ SE Lietuvos filialui, LR sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo panaikinimo,

Nustatė

2ieškovė 2009-04-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus A. G. 2007-09-02 buvo atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, į priėmimo skyrių su epilepsijos diagnoze, taip pat Greitosios medicinos pagalbos siuntime buvo nurodyta, kad A. G. nustatytas galvos sumušimas. A. G. apžiūrėjusi gydytoja R. M. nurodė, kad epilepsiją išprovokavo alkoholis ir jis po apžiūros buvo išsiųstas gydytis pas šeimos gydytoją. Nežiūrint į tai, tą pačią dieną A. G. buvo rastas nukritęs ligoninės laukiamajame, nesąmoningas, su muštine žaizda galvoje. Tą pačią dieną jam atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, jam buvo atlikta operacija, tačiau kitą dieną, tai yra ( - ) A. G. mirė. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus A. G. mirė dėl to, jog atsakovės įstaigoje jam nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba: A. G. nebuvo laiku atlikta kompiuterinė galvos tomografija, kuri būtų patvirtinusi, jog jis galvą susižalojo pirmojo priepuolio metu. Atsakovės kaltę patvirtina Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvada, teismo medicinos eksperto D. V. atlikto tyrimo išvada. Ieškovė, kaip mirusiojo motina bei jo sūnaus globėja, patyrė didelius išgyvenimus. Jai teko anūko D. priežiūra, auklėjimas, nes po tėvo mirties jis liko gyventi pas ieškovę. Ieškovė visą laiką gyveno kartu su sūnumi, juo rūpinosi, juos siejo stiprus emocinis ryšys. Atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos. Ieškovė prašė teismo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei 3 593 Lt turtinei žalai atlyginti bei 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Valstybinio medicininio audito inspekcijos sprendime nurodytas pažeidimas, kad buvo pažeistas paciento priėmimo apskaitos kortelė yra formalus, nereiškiantis, kad buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos. Be to, nurodytas pažeidimas neatitinka realios situacijos, t.y. gydytojas L. M. nekvietė kito gydytojo pacientui konsultuoti, nes tam nebuvo būtinumo. Pirminio patikrinimo metu buvo užfiksuotos tik sumušimo žymės ir tik antrinės apžiūros metu buvo konstatuota muštinė žaizda. Pakartotinį priepuolį lėmė ne netinkamas gydymas, o paciento organizmo savybės ir reakcija į epilepsijos sukėlėją – alkoholį. Atsakovė nurodė, kad tarp gydymo įstaigos veiksmų ir padarinių ir A. G. mirties nėra priežastinio ryšio. Ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio. Ieškovė nurodytas turtinės žalos dydis neįrodytas, nes jai buvo sumokėta 6 minimalių pragyvenimo dydžių laidojimo pašalpa.

4Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė byloje taip pateikė priešieškinį ir prašė panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) 2010-09-22 sprendimą Nr. 56-56 „Dėl E. G. pareiškimo“ bei sprendime nustatytą įpareigojimą – atlyginti pareiškėjai E. G. 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą Komisijos sprendimui apskųsti. Nurodė, kad 2010-09-22 sprendime Komisija nustatė, jog pareiškėjos sūnui A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijų, padaryta žala įvertinta 30 000 Lt. Komisijos sprendimas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į svarbias faktines aplinkybes ir ekspertų išvadas, kuriose konstatuota, kad ligoninė asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. G. suteikė laiku ir tinkamai. Pacientas buvo sąmoningas, orientuotas, be židininės simptomatikos, dėl to nebuvo indikacijų kompiuterinei tomografijai atlikti. Antrinės apžiūros metu, kai pacientas buvo rastas be sąmonės ir jam buvo nustatyta status epileptikus būklė kompiuterinė tomografija buvo atlsikta. Pažymėjo, kad Komisijos sprendime nėra nurodytas konkretus teisės akto, diagnostikos ar gydymo metodikos pažeidimas, nėra argumentų, kodėl nustatytas 30 000 Lt neturtinės žalos dydis. Taip pat atsakovė nesutiko su Komsisjos išvadomis, jog 2007-09-02 A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad gydymo veiksmai buvo parinkti tinkamai, tačiau dėl paties paciento veiksmų ji negalėjo būti užbaigta. Jei pacientas būtų atvykęs su sunkia galvos trauma, ji negalėtų būti nepastebėta pirminės apžiūros metu. Dėl to galvos trauma įvyko vėliau, t. y. po pakartotinio epilepsijos priepuolio. Atsakovė nurodė, kad pirminės apžiūros metu medicininiuose dokumentuose buvo konstatuotos tik sumušimo žymės, pakaušio nubrozdinimas, o antrinės apžiūros metu – konstatuota muštinė žaizda ir nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje bei sukandžiotas liežuvis. Kadangi pacientas nebuvo patyręs sunkios galvos traumos pirmosios apžiūros metu, nebuvo pagrindo kompiuterinei tomografijai ar kviesti gydytoją konsultantą.

5Ieškovė E. G. atsiliepimu į pareikštą priešieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nesuteikė A. G. efektyvios medicininės pagalbos, neatliko kompiuterinės tomografijos diagnozės patvirtinimui, dėl ko pacientas mirė. Prašė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-09-22 sprendimą palikti galioti.

6Trečiasis asmuo LR Sveikatos apsaugos ministerija su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Komisija sprendime įvertino, jog pacientas A. G. buvo atvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų po įvykusio traukulių priepuolio su pakaušio sumušimu ir nubrozdinimu, alkoholio kvapu iš burnos, todėl negalėjo būti pašalinta galvos smegenų traumos tikimybė ir A. G. turėjo būti atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas diagnozei patvirtinti. Šis tyrimas atliktas nebuvo. Komisija nurodė, kad ligoninėje A. G. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos negali būti pripažįstamos kokybiškomis, nes ligoninės gydytojai specialistai nesiėmė visų reikiamų priemonių paciento diagnozei nustatyti. Mano, kad Komisija teisingai konstatavo, kad teikiant A. G. sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos bei nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo kriterijų, todėl Komisijos sprendimas teisingas ir nėra pagrindo jo naikinti.

7Trečiasis asmuo UAB „BTA Insurance company“ SE Lietuvos filialas atsiliepimu prašė priešieškinį tenkinti ir panaikinti 2010-09-22 Komisijos sprendimą Nr. 56-56. Nurodė, kad gydytojų S. R. ir G. M. išvados prieštarauja Komisijos sprendimui. Be to, Komisija sprendime nenurodė, kodėl ji nesivadovavo specialistų išvadomis. Pažymėjo, kad Komisija, įpareigodama ieškovą atlyginti A. G. patirtos 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, privalėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Iš Komisijos priimto sprendimo neaišku, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kokių reikalavimų atsakovė neįvykdė. Trečiasis asmuo nurodė, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-97-537K nustatyti pažeidimai neturėjo įtakos A. G. sveikatos būklės pablogėjimui.

8Teismo posėdyje ieškovė E. G. ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamai atliktų gydytojų veiksmų mirė jos sūnus A. G., atsakovės kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Ieškovei buvo padaryta didelė neturtinė žala, kadangi ji neteko sūnaus, o anūkas D. neteko tėvo. Sūnus A. G. tik apie mėnesį gyveno atskirai, bet rūpinosi sūnumi. Ji iš socialinio draudimo fondo gavo 1 000 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti, kitas išlaidas, kurios sudarė papildomai apie 5 000 Lt, ieškovė sumokėjo iš asmeninių lėšų, tik neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų.

9Analogiškai posėdyje nurodė ir ieškovės atstovas adv. V. Žylė.

10Atsakovės atstovė B. P. nurodė, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas. Bylos rašytinė medžiaga nepatvirtina, kad A. G. buvo suteiktos netinkamos medicininės paslaugos. Dėl savavališko A. G. pasišalinimo iš gydymo įstaigos patalpų yra jo paties kaltė. Komisija, priimdama sprendimą, turėjo vadovautis kvalifikuotų specialistų išvadomis, tačiau to nepadarė. Byloje nėra nustatyta, kodėl ieškovei padaryta būtent Komisijos nurodyto dydžio neturtinė žala. Atsakovės atstovė prašė teismo atsakovės priešieškinį patenkinti.

11Analogiškai nurodė ir atsakovės atstovas A. G..

12Kiti dalyvaujantys byloje asmenys į posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

14Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. G. 2007-09-02 8.19 val. greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (toliau – GMP) buvo rastas ( - ), prie 7 numeriu pažymėto namo, Klaipėdoje, po įvykusio traukulių priepuolio (b.l. 17 t. 1). Tuo metu jis buvo sąmoningas, dezorientuotas, nustatytos pakaušio srities sumušimo žymės, nubrozdinimas, širdies veikla ritmiška. 2007-09-02 8.45 val. A. G. atvežtas į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių (b.l. 18 t. 1). Tuo metu budėjusi R. M. nustatė, jog pacientas nusiskundimų neturi, prieš 0,5 val. įvyko traukulių priepuolis, buvo vartojęs alkoholį bei sumušta galva. Ligos diagnozė alkoholio išprovokuota epilepsija, suleistas diazepamas, išsiųstas pas šeimos gydytoją. Tą pačią dieną, 10.20 val., A. G. rastas Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus laukiamajame nesąmoningas, putos iš burnos, liežuvis sukandžiotas, širdies veikla ritmiška, pakaušyje sumušta žaizda (b.l. 19 t. 1). A. G. paguldytas į reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių, reanimacijos skyriuje pradėtas paciento intensyvus gydymas, ištyrimo tikslu atlikta galvos kompiuterinė tomografija: nustatyta masyvi subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Būklė kritiškai sunki: koma 3 balai pagal Glazsgow komų skalę. Dėl nurodytų aplinkybių A. G. operuotas, pašalinta ūminė subdurinė hematoma. Po operacijos tęstas intensyvus gydymas, tačiau A. G. būklė negerėjo ir 2007-09-03 8.26 val. pacientas mirė (b.l. 20 t. 1). Teismo medicinos ekspertas, atlikęs A. G. tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, 2007-09-05 išvadoje konstatavo ligonio mirties diagnozę: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs smegenis ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą – tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys (b.l. 120-122 t. 2).

15Atsakovė 2007-09-13 dėl paciento A. G. mirties, atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad pacientas mirė dėl trauminio kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius didelio laipsnio smegenų pabrinkimui su kamieno įstrigimu. Taip pat nurodė, kad remiantis klinikiniais ir tesimo medicinos eksperto duomenimis, galvos trauma buvo sunki ir negalėjo būti nepastebėta pirminės apžiūros metu. Trauma įvyko vėliau, po pakartotinio epilepsijos priepuolio, pacientui išvykus iš priėmimo skyriaus po pirminės apžiūros, kadangi pakartotinės apžiūros metu rastas sukandžiotas liežuvis, galvos muštinė žaizda ir dešinio smilkinio nubrozdinimas, kurių nebuvo pirmos apžiūros metu. Tyrimo metu nustatyta, kad diagnostika ir gydymas stacionare buvo savalaikis ir adekvatūs (t. 1, b. l. 42-43).

162008-04-23 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2007-09-02 – 2007-09-03 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Nustatyta, kad buvo padaryti pažeidimai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose: 1) 2007-09-02 gyd. L. M. neužpildė asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės; 2) 2007-09-02 gyd. L. M., patvirtinęs gydytojos asistentės R. M. įrašą asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje, kuriame nustatyta alkoholio provokuotos epilepsijos diagnozė, nekvietė pacientui konsultuoti gydytojo pagal susirgimo ar traumos pobūdį. Kontrolė padarė išvadą, kad 2007-09-02 A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus (t. 1, b. l. 11-15).

172010-02-01 E. G. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę su pareiškimu dėl žalos atlyginimo už netinkamai suteiktas A. G. medicinines paslaugas (b.l. 29-30), tačiau ligoninė 2010-02-04 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b.l. 31-32).

18LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010-09-22 sprendimu Nr. 56-56 konstatavo, kad A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos nesilaikant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo kriterijų (t. 3, 102-106).

19Tarp šalių yra kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ieškovė prašo kvalifikuoti neteisėtais VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmus, teikiant medicinos paslaugas ieškovės sūnui ir nustatyti priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ryšį ir ieškovės sūnaus A. G. mirties.

20Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovė), pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų I. J., M. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, tretieji asmenys N. B. teisių perėmėja L. B., J. L. M., dėl žalos atlyginimo , bylos Nr. 3K-3-59/2010).

21Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

22Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

23Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. LR CPK 185 str.nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).

24Nagrinėjamu atveju ieškovė 2010-02-19 kreipėsi į valstybinę medicininio audito inspekciją dėl jai VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Išnagrinėjusi skundą, valstybinė medicininio audito inspekcija 2010-09-22 padarė išvadą, jog VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje A. G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus (t. 3, b. l. 116-119). Sprendime nurodyta, jog gyd. R. M. neįvertino GMP ligonio siuntimo formos, kurioje pažymėta, kad paciento pakaušio srityje yra nubrozdinimas ir sumušimo žymės. Dėl nurodytos paciento būklės turėjo būti įvertinta galima galvos smegenų trauma, dėl ko A. G. turėjo būti atliktas galvos smegenų KT tyrimas. Taip pat komisija sprendime nurodė, jog kortelėje nebuvo įrašų apie paciento stebėjimą, taip pat duomenų, kad jis savavališkai išėjo iš priėmimo skyriaus. Be to, 2008-04-23 Valstybinė medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos kokybės kontrolės išvada, kurioje konstatuota, kad teikiant medicinines paslaugas ieškovės sūnui A. G. buvo pažeistas gydymo įstaigos vyriausio 2003-12-24 įsakymu Nr. 249 p. 1 patvirtintos Pacientų ambulatorinio aptarnavimo priėmimo skyriuje procedūros 5 punkto reikalavimas užpildyti asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę, nurodant tikslų apžiūros laiką. Tai patvirtina, kad A. G. buvo apžiūrėtas netinkamai, nebuvo aiškiai nustatytas jo apžiūros bei sužalojimų laipsnis.

25Audito kontrolės išvadoje taip pat nurodyta, kad gyd. L. M. pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1995-04-25 įsakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 6.3 p., jog nepriskirtais jo kompetencijai atvejais (neišvardintais 7 skyr.), nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pacientą konsultuoti, stacionariai išsitirti ir gydyti. Be to, jis pažeidė atsakovės įstaigos vyriausiojo gydytojo 2003-12-24 įsakymu Nr. 249 p.1 patvirtintos Pacientų ambulatorinio aptarnavimo priėmimo skyriuje procedūros 5 p. nuostatas – pacientai, apsvaigę nuo alkoholio, priėmimo skyriuje turi būti apžiūrimi dviejų gydytojų pagal susirgimo ar traumos pobūdį nustatyta tvarka (b.l. 134 t. 2). Iš byloje pateikto gydytojos asistentės R. M. įrašo matyti, kad A. G. buvo nustatytas galvos sumušimas, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nepaisant šių indikacijų bei ligoninės taisyklių, A. G. apžiūra tinkamai nebuvo atlikta, nebuvo iškviestas gydytojas, kuris būtų tinkamai įvertinęs sužalojimų pobūdį, ligoniui nebuvo laiku atlikta kompiuterinė tomografija. Nustatyta, kad netrukus A. G. buvo rastas ligoninės laukiamajame ir po atliktos operacijos jis mirė. A. G. ligoninės priimamajame apžiūrėję gydytojai teigė, kad jis nesutiko būti apžiūrimas, pats pasišalino, tačiau tokie duomenys nėra tinkamai užfiksuoti. Atsakovės darbuotojų surašyti dokumentai nurodo priešingai, apžiūros įraše parašyta, kad jis išleistas gydytis pas šeimos gydytoją (b.l. 18 t. 1).

26Atsakovė nurodė, kad ekspertai VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gyd. neurochirurgas med. m. dr. S. R. atliko ekspertizę, kurios metu konstatavo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos laiku ir tinkamai bei A. G. ištyrimas ir gydymas buvo maksimalus gelbstint paciento gyvybę ir siekiant atstatyti sveikatą. Dėl gydymo ir ištyrimo žalos sveikatai padaryta nebuvo. Taip pat atsakovė remiasi LR SAM specialisto konsultanto gyd. neurochirurgo G. M. išvada dėl ieškovo teiktų paslaugų kokybės, kurioje nurodyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. G. sveikatai žala nebuvo padaryta. LR CPK 218 str. nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009.).

27Komisija pagrįstai nesivadovavo specialisto S. R. išvadomis, nes šis specialistas konstatavo teisėtus atsakovės veiksmus dėl to, kad A. G. pasišalino iš gydymo įstaigos ir atsakovė už vėlesnes pasekmes neturi atsakyti. Būtina įvertinti, kad duomenų apie savavališką A. G. pasišalinimą byloje nebuvo pateikta. Priešingai, pagal medicininius įrašus įrodytas jo paleidimas iš gydymo įstaigos (b.l. 18 t. 1, b.l. 16-19 t. 2). Taigi jam buvo leista išeiti net ir nustačius sumušimus galvos pakaušio srityje.

28Komisija pagrįstai konstatavo, kad A. G. apžiūra tinkamo specialisto- neurochirurgo- buvo atlikta tik po pakartotinio epilepsijos priepuolio. Tai neginčijamai patvirtina teismui, jog pirminės apžiūros metu, esant galvos sumušimams, ligoniui esant neblaiviam, tinkama medicininė pagalba nebuvo suteikta.

29Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai, teikiant būtinas sveikatos paslaugas, įrodyti (LR CK 6.246 str., LR CPK 178,185 str.). LR CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Kaip jau buvo minėta, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Nustačius, kad atsakovės įstaigoje sveikatos paslaugos buvo tiekiamos pažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimus, konstatuotina atsakovės kaltė dėl A. G. mirties (LR CK 6.247 str.).

30LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad ieškovė gyveno kartu su sūnumi A. G. bei jo vaiku D. G., kurio globėja tapo po sūnaus mirties. Taigi jai tenka visos anūko auklėjimo, ugdymo, kasdienės priežiūros pareigos. Be to, neabejotina, kad dėl sūnaus mirties, ji patyrė neabejotinai didelius išgyvenimus, o ypač, šiuo atveju, kuomet nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga teikė nekokybiškas paslaugas jos sūnui.

31Kai žala padaroma asmens sveikatai, tai sudaro pagrindą priteisti didesnes pinigų sumas, tačiau teismas privalo įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį, ar dėl jo neatsargumo nėra nulemtas didesnis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-426/2013).

32Paciento sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt. Komisijos nustatytą neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis įstatyme nustatytais turtinės ir neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių tikrina teismas. Komisijos sprendimu nustatytos žalos dydis teismo nesaisto, kadangi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovė yra vieša įstaiga, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.), teismas konstatuoja, kad komisijos nurodytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, teisingas ir sąžiningas abiejų šalių interesų atžvilgiu. Teismas neturi pagrindo priteisti ieškovės nurodytą žalos atlyginimo dydį, nes įrašai gydymo dokumentuose patvirtina, jog A. G. sirgo epilepsija, jam nebuvo galima vartoti alkoholį, tai galėjo sukelti itin neigiamas pasekmes jo sveikatai, kad ir įvykdo nagrinėjamu atveju. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad Komisija nustatė pagrįstą ir teisėtą žalos atlyginimo dydį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

33Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus mirties patyrė materialinę žalą, t. y. turėjo 3 593 Lt laidojimo išlaidų. LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas laidojimo išlaidas (t. 1, b. l. 32-35), tačiau ieškovei buvo išmokėta laidojimo pašalpa, ieškovė pripažįsta gavusi 1 000 Lt dydžio kompensaciją, dėl to šia suma mažintina ieškovei iš atsakovės priteisina turtinė žala ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 593 Lt turtinės žalos atlyginimas.

34Dėl priešieškinio.

35Atsakovė pareikšdama priešieškinį prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą priešieškiniui pateikti. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą. Byloje nustatyta, kad atsakovė skundžiamą

362010-09-22 Komisijos sprendimą Nr. 56-56 gavo 2010-10-04. Nepraleidusi sprendime nurodyto 30 dienų termino nuo sužinojimo momento kreipėsi su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo į Klaipėdos m. apylinkės teismą, kuris 2010-11-25 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. Dėl to konstatuotina, kad atsakovė ieškinio senaties termino laikotarpiu savo teises siekė apginti, kreipdamasis į Klaipėdos m. apylinkės teismą, o tai reiškia, kad atliko teisinius veiksmus, siekdama apginti savo pažeistas teises. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė savo teisėmis piktnaudžiavo, sąmoningai delsė kreiptis į teismą dėl sprendimo nuginčijimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio senaties terminas atnaujintinas (LR CK 1.132 str.).

37Sprendžiant, ar pacientui A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laikantis įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų ir, ar kokybiškai, svarbu nustatyti, ar atsakovės darbuotojai (gydytojai), teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, laikėsi maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo reikalavimų. Akivaizdu, kad atsakovės darbuotojai nenustatė tikslios A. G. sveikatos būklės, o tai reiškia, kad nurodytoje situacijoje nebuvo įsitikinta, jog pacientas nebuvo patyręs traumos. Ta aplinkybė, jog nebuvo simptomatikos tuo metu, kai A. G. buvo pristatytas į priėmimo skyrių, neatleido gydytojo nuo pareigos visapusiškai apžiūrėti pacientą. Be to, teismas įvertina ir liudytojo D. V. (eksperto) parodymus apie tai, kad A. G. sirgo lėtiniu alkoholizmu, dėl ko masyviai subdurinei hematomai išsivystyti pakako net nedidelio galvos sumušimo. Įvertinus liudytojo A. Ž. paaiškinimus, gydytojos asistentės R. M. paaiškinimus tik apie dalinę paciento apžiūrą, rašytinius įrodymus (GMP lapą, kuriame užfiksuotas A. G. galvos sumušimas, jo būklė po traukulių priepuolio), konstatuotina, jog savalaikis kompiuterinės tomografijos atlikimas būtų sąlygojęs tikslios diagnozės A. G. nustatymą.

38Byloje esantys įrodymai, faktinių aplinkybių seka, patvirtina, kad priėmimo skyriuje nebuvo dedama maksimalių pastangų tiksliai diagnozei nustatyti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad atsakovės darbuotojai neatliko savo darbo rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų. Atsakovės darbuotojai pažeidė tiek savo vidinių teisės aktų reikalavimus, tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.), todėl jų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Kadangi byloje nustatytas atsakovės darbuotojų veiksmų neteisėtumas, tai laikytina, kad nepaneigta ir jų kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis). Atsakovės darbuotojai neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti – nepakvietus gydytojo specialisto, A. G. nebuvo visapusiškai apžiūrėtas, ko pasekoje nebuvo atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas ir nustatyta tiksli diagnozė. Komisijos sprendime nurodyti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes būtent tai sąlygojo tikslios diagnozės laiku nenustatymą ir pavėluotą gydymą, ko pasekoje susiformavo masyvi subdurinė hematoma ir pacientas mirė. Teismo manymu, atsakovo darbuotojų R. M. ir L. M. tinkamas savo pareigų neatlikimas (neveikimas) iš dalies nulėmė A. G. mirtį. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie paciento stebėjimą. Byloje nustačius, kad pacientas nebuvo tinkamai ir visapusiškai apžiūrėtas pirminės apžiūros metu, jo sveikatos būklė realiai nebuvo įvertinta, nors GSP lape traumos pobūdis buvo užfiksuotas. Atsakovė neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir neveikė maksimaliai rūpestingai bei atidžiai. Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoka yra pakankamas pagrindas gydymo įstaigos profesinei civilinei atsakomybei. Atsakovė nepaneigė ginčijamame Komisijos sprendime nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas jo veiksmų neteisėtumas bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat neįrodė, jog Komisijos nustatyta žala, kurią atsakovė įpareigota atlyginti E. G., yra neadekvati pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti veiksmai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Komisijos nustatyta 30 000 Lt žala nelaikytina per didele lyginant su atsakovės neteisėtų veiksmų sąlygotomis pasekmėmis, paciento mirtimi, todėl priešieškinis atmestinas (LR CPK 178 str.).

39Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 96 str.).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str.,

Nutarė

41ieškovės E. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei E. G. iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2 593 Lt turtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmesti.

42Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priešieškinį atmesti.

43Priteisti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 978 Lt žyminio mokesčio valstybei.

44Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas... 2. ieškovė 2009-04-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu... 3. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė atsiliepimą į... 4. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė byloje taip pateikė... 5. Ieškovė E. G. atsiliepimu į pareikštą priešieškinį su juo nesutiko ir... 6. Trečiasis asmuo LR Sveikatos apsaugos ministerija su pareikštu... 7. Trečiasis asmuo UAB „BTA Insurance company“ SE Lietuvos filialas... 8. Teismo posėdyje ieškovė E. G. ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad... 9. Analogiškai posėdyje nurodė ir ieškovės atstovas adv. V. Žylė.... 10. Atsakovės atstovė B. P. nurodė, kad ieškinys yra neįrodytas ir... 11. Analogiškai nurodė ir atsakovės atstovas A. G..... 12. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys į posėdį neatvyko, apie teismo posėdį... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.... 14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. G. 2007-09-02 8.19 val. greitosios... 15. Atsakovė 2007-09-13 dėl paciento A. G. mirties, atliko tyrimą, kurio metu... 16. 2008-04-23 Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos... 17. 2010-02-01 E. G. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę su... 18. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos... 19. Tarp šalių yra kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ieškovė prašo... 20. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 21. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros... 22. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė... 23. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2010-02-19 kreipėsi į valstybinę medicininio... 25. Audito kontrolės išvadoje taip pat nurodyta, kad gyd. L. M. pažeidė... 26. Atsakovė nurodė, kad ekspertai VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos... 27. Komisija pagrįstai nesivadovavo specialisto S. R. išvadomis, nes šis... 28. Komisija pagrįstai konstatavo, kad A. G. apžiūra tinkamo specialisto-... 29. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės... 30. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 31. Kai žala padaroma asmens sveikatai, tai sudaro pagrindą priteisti didesnes... 32. Paciento sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ieškovės patirtą... 33. Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus mirties patyrė materialinę žalą, t. y.... 34. Dėl priešieškinio.... 35. Atsakovė pareikšdama priešieškinį prašė atnaujinti ieškinio senaties... 36. 2010-09-22 Komisijos sprendimą Nr. 56-56 gavo 2010-10-04. Nepraleidusi... 37. Sprendžiant, ar pacientui A. G. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje... 38. Byloje esantys įrodymai, faktinių aplinkybių seka, patvirtina, kad priėmimo... 39. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 41. ieškovės E. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei E. G. iš... 42. Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priešieškinį... 43. Priteisti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 978 Lt žyminio... 44. Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galima...