Byla 2A-772-180/2015
Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryto žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3353-798/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. Ž., dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryto žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 150 562,52 Lt žalos atlyginimo.

4Ieškovas teigė, kad 2011 m. vasario 3 d. dėl trečiojo asmens L. Ž. kaltės, eismo įvykio metu, atlikdamas jam pavestą užduotį, darbo metu žuvo S. S.. Įvykio kaltininkės automobilis buvo draustas atsakovo bendrovėje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis (ieškovas) turi teisę privalomojo draudimo sutarties, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies pagrindu reikalauti iš atsakovo grąžinti jam (ieškovui) tretiesiems asmenims išmokėtas sumas, t. y. valstybinio socialinio draudimo išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir NADPLSDĮ).

52011 m. birželio 20 d. žuvusiojo tėvams M. S., Č. S. ir sūnui T. S. (gim. 1996-12-07) buvo paskirta ir išmokėta 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį, vienkartinė draudimo išmoka – lygiomis dalimis po 39 000 Lt kiekvienam (iš viso 117 000 Lt). Periodinę draudimo išmoką turi teisę gauti mirusiojo vaikai, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, – kol jiems sukaks 24 metai. Remiantis šia nuostata, žuvusiojo išlaikytam sūnui T. S., iki jam sukaks 18 metų, buvo paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Iki 2013 m. spalio 31 d. jam išmokėta 13 656,73 Lt. Nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2013 m. spalio 31 d. žuvusiojo sūnui T. S. išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija sudarė 11 530,90 Lt. Kitam žuvusiojo sūnui – M. S., nuo 2011 m. lapkričio 14 d. (nuo kreipimosi dienos) iki 2013 m. spalio 31 d. išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija sudarė 8 374,89 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

7Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 558,51 Eur.

8Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo, vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalies, CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 118 punkto normomis. Nustatydamas padarytos žalos dydį, teismas rėmėsi CK 6.245–6.255 straipsniais bei kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad tuo atveju, jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama turtinė žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

9Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiųjų realiai patirtą žalą. Apskaičiuodamas dėl S. S. žūties šeimos narių patirtą turtinę žalą, teismas rėmėsi jo darbdavio UAB „Klingiai“ pažymos apie darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį duomenimis – žuvusiojo vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 087,30 Lt.

10Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie žuvusiojo S. S. kitas gautas pajamas. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, o išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ekonominė vertė negali būti didesnė nei žuvusiojo pajamų dalis, kuri lieka suteikus išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei buvo reikalinga pačiam žuvusiajam išgyventi. Žuvusiojo darbo užmokestis buvo vos didesnis už minimaliąją mėnesinę algą, jis turėjo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, pagal Statistikos departamento duomenis 2011 metais skurdo riba buvo 691 Lt vienam asmeniui. Žuvusiojo tėvai M. S. gavo 650 Lt, o Č. S. – 1 037 Lt senatvės pensiją. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendė, kad žuvusysis S. S. savo pensinio amžiaus tėvų negalėjo išlaikyti ir teikti jiems paramą. Be to, byloje nėra duomenų, kad S. S. tėvams būtų teikęs kokią nors ekonominę vertę turintį išlaikymą natūra, ar, juo labiau, jiems teikęs finansinę paramą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu L. Ž. pripažino kalta padarius nusikaltimą ir iš dalies patenkino civilinį ieškinį, priteisęs neturtinę žalą, tačiau turtinės žalos atlyginimo klausimas netekus maitintojo nebuvo sprendžiamas. Įvertinęs S. S. gautų pajamų dydį, faktines aplinkybes apie žuvusiojo teiktos paramos apimtį ir jos realių gavėjų kiekį, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką tėvams (78 000 Lt), neįrodžius jiems dėl sūnaus mirties padarytos turtinės žalos fakto.

11Apskaičiuojant maitintojo S. S. vidutines mėnesio pajamas, teismo įsitikinimu, jos turi būti padalintos iš asmenų, kuriems išlaikyti jos skirtos, skaičiaus, t. y. žuvusiojo bei jo nepilnamečių vaikų (1 087,30 Lt : 3 = 362,43 Lt). Kiekvienam išlaikomam sūnui tekdavo ir jie turi teisę iki pilnametystės, arba kol mokysis dieninių skyrių mokyklose, gauti po 362,43 Lt kiekvieną mėnesį. Dėl to žala jiems, netekus maitintojo nuo žuvusiojo mirties iki 2014 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki kada ieškovas prašo išmokėtų išmokų atlyginimo (už 44 mėn.), sudaro po 15 946,92 Lt.

12Teismas nustatė, kad atsakovas yra atlyginęs 20 335,09 Lt, t. y. 11 530,90 Lt T. S. išmokėtą valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2013 m. spalio 31 d. ir 8 374,89 Lt M. S. išmokėtą valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. spalio 31 d., taip pat 429,29 Lt T. S. išmokėtą draudimo išmoką apdraustajam mirus. Teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui nekompensuotą nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. išmokėtą našlaičio pensijos dalį, kuri sudaro 4 416,02 Lt (15 946,92 – 11 530,90 Lt). Našlaičio pensija visiškai nepadengia T. S. patirtos 15 946,92 Lt žalos, todėl 508,95 Lt (15 946,92 Lt – 15 437,97 Lt) ieškovui papildomai kompensuojama iš šiam asmeniui išmokėtos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

13Remdamasis T. S. faktiškai padarytos žalos apskaičiavimais, teismas padarė išvadą, kad apdraustojo sūnui ieškovo išmokėta vienkartinė 39 000 Lt draudimo išmoka apdraustajam mirus ir didžioji dalis periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, viršija šiam asmeniui padarytą realią turtinę žalą, todėl šis ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas. Teismas patenkino ieškinį tik dėl periodinių socialinių draudimo išmokų.

14Teismas nustatė, kad kitam žuvusiojo sūnui – M. S., iki 2014 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 12 283,96 Lt našlaičio pensijos, ir 8 374,89 Lt šios išmokos atsakovas atlyginęs ieškovui. Dėl to atsakovas ieškovui turi kompensuoti 3 909,07 Lt (12 283,96 Lt – 8 374,89 Lt).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Ieškovas VSDFV pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti visiškai. Skunde nurodo šiuo esminius argumentus:

  1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias socialinės draudimo išmokos atlyginimą, nesilaikė teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, kad žuvusysis S. S. negalėjo išlaikyti pensinio amžiaus tėvų ir teikti jiems paramą. Vaikai privalo išlaikyti savo tėvus, išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis – kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje, kurios taip pat turi ekonominę vertę. Teismas nepagrįstai nepriteisė vienkartinės draudimo išmokos tėvams, nes pagal kasacinio teismo praktiką socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose nustatyta tvarka išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jau socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Nuostoliai privalo būti atlyginami visiškai. Priešingai nei sprendė teismas, tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo išvadai, kad žuvusiojo šeimos nariai nepatyrė turtinės žalos. Pagal baudžiamosios bylos duomenis žuvusysis dažnai lankydavo tėvus, juos siejo artimi santykiai.
  2. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi žuvusiojo darbdavio išduota pažyma apie gaunamą 1 087,30 Lt darbo užmokestį ir jį padalino į tris dalis – pajamų dalį, tenkančią žuvusiajam ir jo dviem sūnums. Nėra pagrindo teigti, kad žuvusiojo mėnesio pajamos ateityje negalėtų padidėti.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sūnums tekdavo po 362,43 Lt per mėnesį, nes neįvertino aplinkybių, kad tėvas sūnaus T. S. išlaikymui per mėnesį skirdavo 500 Lt, dovanojo dovanas, apmokėdavo pramogas, rūpinosi ir t. t.

17Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tos socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Socialinio draudimo išmokos mokamos remiantis imperatyviu teisiniu reguliavimu, jų dydis nustatomas taikant teisės aktuose apibrėžtas formules. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo paskaičiuota draudimo išmoka realiai atitinka patirtos žalos dydį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad skaičiuojant negautų pajamų dydį, turi būti vertinamas asmens darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, taip pat atsižvelgiama į išlaikytinių skaičių. Vaikai privalo išlaikyti tėvus, jei jie yra nedarbingi, jiems reikalinga parama, tačiau ieškovas neįrodė, kad žuvusysis teigdavo paramą tėvams. Priešingai, žuvusiojo brolis baudžiamojoje byloje teigė, kad jis teigdavo žuvusiam broliui išlaikymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žuvusįjį su tėvais siejo artimas ryšys, tačiau dėl to buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas teisingai įvertino ir nustatė atlygintinos žalos dydį.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kuri draudimo išmokos dalis (ar visa išmoka) kompensuoja mirusiojo apdraustojo šeimos narių patirtą žalą (dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką), o kuri dalis viršija patirtą žalos atlyginimo dydį (dėl šios dalies regreso teisė neatsiranda).

22CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

23NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 27 straipsnį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį. NADPLSDĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus pakeliui į darbą ar iš darbo, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Remiantis NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu apdraustasis pakeliui į darbą ar iš darbo miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Tame pačiame straipsnyje nustatyti ir periodinių draudimo išmokų dydžiai.

24CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Remiantis NADPLSDĮ 31 straipsniu, nustačius, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDF valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

25Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas neteisingai aiškina ir taiko teismų praktikos išaiškinimus ginčo klausimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose nustatyta tvarka išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jau socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Socialinio draudimo pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga. Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 str. 1 d.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis apeliantas (ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt.). Kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas.

26Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, atsakovui ginčijant išmokėtų išmokų dydį, ieškovas privalo įrodyti, kad jo išmokėtos sumos realiai atitinka žuvusiojo išlaikytiniams padarytą turtinę žalą. Vien pateikti duomenys apie įstatymuose nustatyta tvarka išmokėtas draudimo išmokas nėra pakankami draudimo įstaigų atlygintos žalos dydžiui nustatyti. Kasacinio teismo taip pat yra pripažinta, kad pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis gali būti ginčijamas, nes atgręžtinių reikalavimų patenkinimas visa apimtimi neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

27Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą dėl vienkartinės išmokos, sumokėtos žuvusiojo tėvams, priteisimo. Sprendžiant dėl apeliantui padarytos žalos atlyginimo iš atsakovo – draudimo bendrovės, būtina nustatyti, kokią realią žalą (negautas pajamas) patyrė žuvusiojo artimieji. Susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje yra vienareikšmiškai pripažinta, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 str.) dėl dalies, viršijančios mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, šeimos patirtą žalą, atlieka valstybės socialinės politikos funkciją ir dėl šios sumos išmokėjimo socialinio draudimo įstaigai regreso teisė į žalą padariusio asmens draudimo bendrovę neatsiranda. Vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka), kuri apdraustajam mirus kompensuoja apdraustojo šeimos narių patirtą žalą, atlieka netektų pajamų (turtinės žalos) kompensavimą ir dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką. Išvadą dėl vienkartinės draudimo išmokos (jos dalies) kvalifikavimo kaip turinčios ne žalos (negautų pajamų) kompensavimo, o kitą paskirtį, teismas gali padaryti tik tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis bei nustatęs, kokią žalą dėl apdraustojo mirties patyrė šeimos nariai, turintys teisę į jos atlyginimą, ir koks šios žalos santykis su vienkartinės draudimo išmokos suma.

28Byloje nėra duomenų, kad žuvusysis teikė tėvams kokį nors išlaikymą, kad jo finansinė padėtis leido teikti paramą ir kad jiems parama buvo reikalinga. Byloje nustatyta, kad žuvusiojo pajamos sudarė 1 087,30 Lt, jo motina M. S. gavo 650 Lt, o tėvas Č. S. – 1 037 Lt senatvės pensiją. Iš viso tėvai gavo kiekvieną mėnesį 1 687 Lt senatvės pensiją, kuri viršijo žuvusiojo sūnaus pajamas. Apeliantas, teigdamas, kad žuvusysis teikė išlaikymą tėvams ne pinigine, o kitokia forma, kuri, anot jo, taip pat pripažįstama turinti ekonominę vertę, šių teiginių nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177, 178 str.). Apeliantas teiginius, kad žuvusysis teikė išlaikymą tėvams, grindė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, kuriuo L. Ž. dėl autoįvykio, sukėlusio asmens žūtį, pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą. Kaip matyti iš šio nuosprendžio turinio, turtinės žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, jame buvo analizuojamas ir vertinamas reikalavimų tik dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žuvusysis lankydavo tėvus, juos siejo artimi santykiai, tačiau šios aplinkybės yra aktualios sprendžiant dvasinio sukrėtimo mastą netekus sūnaus ir nustatant neturtinės žalos dydį. Nei paminėtame nuosprendyje, nei šioje civilinėje byloje nėra duomenų, kad tėvai buvo išlaikomi sūnaus (darbu buityje, slaugymu ir pan.). Tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad žuvusiojo šeimos nariai nepatyrė turtinės žalos. Ieškovui tenka pareiga įrodyti patirtą turtinę žalą. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, kasdienio rūpesčio, pagalbos netekimas buityje ar ūkyje nėra susijęs su negautomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad žuvusiojo tėvams išmokėta vienkartinė draudimo išmoka neatliko turtinės žalos kompensavimo funkcijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio apelianto (ieškovo) reikalavimo.

29Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi žuvusiojo darbdavio išduota pažyma apie gautą 1 087,30 Lt darbo užmokestį, atskaičius mokesčius.

30Remiantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Akivaizdu, kad asmuo gauna darbo užmokestį, iš jo išskaičiavus visus privalomus mokėti mokesčius. Atsakovas atsiliepime teisingai pažymėjo, kad apskaičiuojant žuvusio pajamas, nuo kurių apskaičiuojamas turtinės žalos dėl negautų pajamų dydis, būtina atsižvelgti į TPSVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8, 11 punktų nuostatas. TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pagal Taisyklių 11 punktą mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas netekus maitintojo. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad nustatant žalos dėl negautų pajamų dydį, atsižvelgiama į dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai žuvusio asmens negautas pajamas skaičiavo nuo žuvusio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Tokią pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015).

31Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žuvusiojo sūnums atlygintinos turtinės žalos dydžio, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nustatyta, kad žuvusiojo vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 087,30 Lt. Apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad žuvusysis gavo kokių nors kitų pajamų. Nėra ginčo, kad žuvusysis turėjo prievolę išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, kurie dėl tėvo mirties neteko išlaikymo ir jo globos. Pirmosios instancijos teismai išsamiai įvertino bylos įrodymus, kokio dydžio išlaikymas buvo ir galėjo būti realiai teikiamas vaikams, įvertino tėvo pajamas, jų dalį, skiriamą kiekvienam vaikui išlaikyti. Vien apelianto teiginys, kad tėvas sūnui T. S. išlaikyti skirdavo 500 Lt, atsižvelgiant į faktiškai jo gautą pajamų dydį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).

32Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

33Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau... 4. Ieškovas teigė, kad 2011 m. vasario 3 d. dėl trečiojo asmens L. Ž.... 5. 2011 m. birželio 20 d. žuvusiojo tėvams M. S., Č. S. ir sūnui T. S. (gim.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė... 7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė... 8. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo, vadovavosi... 9. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad išmokėtos socialinio draudimo... 10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie žuvusiojo S.... 11. Apskaičiuojant maitintojo S. S. vidutines mėnesio pajamas, teismo... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas yra atlyginęs 20 335,09 Lt, t. y. 11 530,90 Lt... 13. Remdamasis T. S. faktiškai padarytos žalos apskaičiavimais, teismas padarė... 14. Teismas nustatė, kad kitam žuvusiojo sūnui – M. S., iki 2014 m. rugsėjo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Ieškovas VSDFV pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 17. Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepime prašo skundą atmesti kaip... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kuri draudimo išmokos dalis (ar... 22. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 23. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl... 24. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 25. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas neteisingai aiškina ir taiko... 26. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką... 27. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos... 28. Byloje nėra duomenų, kad žuvusysis teikė tėvams kokį nors išlaikymą,... 29. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 30. Remiantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę į žalos... 31. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 32. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta.... 33. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....