Byla 2K-295/2012
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu subendrintomis bausmėmis pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžius ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį.

4Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. T. (S. T.) bei A. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

5Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąją byla,

Nustatė

7A. N. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 20 d., apie 23.50 val., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su S. T., A. G. bei dviem nenustatytais asmenimis, įsibrovė į E. R. namą, esantį Jonavoje Rambyno g. 17, kur nenustatytas asmuo panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą bei į veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. A. N. stovint namo koridoriuje, S. T. grasino kumščiu suduoti nukentėjusiajai I. T. bei panaudojo fizinį smurtą prieš R. R., - ranka sudavė jam smūgį į dešinę ausį bei įspyrė į galvą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, o A. G. laikė nukritusiam ant lovos R. R. už rankos, kad šis nesipriešintų. Taip įbauginę nukentėjusiuosius ir atėmę galimybę jiems priešintis, S. T. reikalavo iš R. R. 500 Lt, o šiam nurodytos pinigų sumos nedavus, bendrais veiksmais pagrobė R. R. priklausantį 1500 Lt vertės kompiuterį „ACER 1500“, 2000 Lt vertės kompiuterį „PAK BEL“, 400 Lt vertės automobilinį DVD grotuvą ir taip padarė jam 3900 Lt turtinę žalą.

8Kasaciniu skundu nuteistojo A. N. gynėjas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti (priimti išteisinamąjį nuosprendį) arba sušvelninti paskirtą bausmę.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o teismo išvados nemotyvuotos bei prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teismai rėmėsi tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų nuteistąjį teisinančių įrodymų. Dėl to teismų atliktas įrodymų vertinimas yra nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

10Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas prieš A. N. buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. 2011 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūra pateiktame prašyme dėl kaltinimo patikslinimo nurodė, kad A. N. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kasatoriaus nuomone, dėl to kaltinimas buvo prieštaringas ir pažeidė A. N. teisę į gynybą. Nuteistojo atsakomybės klausimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai turėjo išspręsti pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis), o to nepadarę – pažeidė non reformatio in peius (nekeitimo į blogąją pusę) principą.

11Nuteistojo A. N. veiksmuose nėra BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog Aurimas N. būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą, ir jo akivaizdoje smurtas nebuvo naudojamas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savo buvimu nuteistasis A. N. įbaugino nukentėjusiuosius, atėmė galimybę jiems priešintis ir taip palengvino plėšimo padarymą, yra nepagrįsta, nes prieštarauja paties nuteistojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios E. R. parodymams. Ši nukentėjusioji nurodė, kad į namą buvo užėję 3 jaunuoliai, taigi, A. N. name nebuvo, tačiau teismas šiuos parodymus be pagrindo vertino kritiškai. A. N. tikslo apiplėšti R. R. neturėjo, R. R. namuose nebuvo, smurto nenaudojo ir nematė, kad šis būtų naudojamas, jokių nukentėjusiojo daiktų neėmė. Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu jo požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos padarinys - turto užvaldymas, tačiau A. N. jokio turto neužvaldė ir turtinės naudos neturėjo.

12Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. N. kartu su S. T., A. G. ir dar dviem pažįstamais nuvyko pas R. R. atsiimti iš jo 500 Lt skolos. S. T. nurodė A. N., kad R. R. jam skolingas 500 Lt, todėl nuteistasis buvo įsitikinęs, kad važiuoja kartu su S. T. atsiimti skolos. Šias aplinkybes patvirtino S. T. ir A. G. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusysis R. R. parodė taip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad būtent S. T. jevas reikalavo iš jo 500 Lt. Kasatoriaus nuomone, nusikalstamos veikos, kurios paprastai kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, jeigu jos padarytos neteisėtomis priemonėmis įgyvendinant tam tikras subjektines teises, turi būti kvalifikuojamos kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalimi, bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. A. N. manė, kad kartu su S. T., A. G. ir dar dviem pažįstamais jaunuoliais važiuoja susigrąžinti S. T. 500 Lt skolos. Nuteistasis jokių nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymių nerealizavo. Visa padaryta žala nukentėjusiajam R. R. yra atlyginta ir jis pretenzijų A. N. neturi.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas nepakankamai atsižvelgė į A. N. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

15A. N. mokosi Jonavos Suaugusiųjų švietimo centre, yra drausmingas, pareigingas, atsakingas, jo lankomumas geras. Nuteistasis prižiūri močiutę, kuriai nustatytas specialių poreikių lygis. Jis yra jauno amžiaus (veikos padarymo metu jam buvo devyniolika metų). Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro charakteristikoje A. N. apibūdinamas išimtinai teigiamai. Jis yra pateikęs pareiškimą sudaryti santuoką, tai rodo jo apsisprendimą gyventi socialiai. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiktų teigiamus socialinius ryšius – nuteistasis neteks galimybės baigti mokslus ir įgyti specialybę, praras ryšį su artimaisiais, neturės galimybės kurti šeimą.

16Kasatoriaus nuomone, A. N. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis nedidelis, byloje nėra duomenų, kad darydamas šį nusikaltimą jis elgėsi ypač įžūliai ar ciniškai. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytą žalą. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į jo, kaip bendrininko, vaidmenį nusikaltimo padaryme. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo vaidmuo šiame nusikaltime buvo antraeilis. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta bendrininkų grupe. Byloje nustatyta A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gera valia atlygino padarytą žalą. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėjo pripažinti ir jo jauną amžių bei gyvenimiškos patirties stoką. Įvertinus atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių tarpusavio santykį, turėjo būti apsvarstyta švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės paskyrimo nuteistajam galimybė.

17Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė R. Kriščiūnaitė prašo nuteistojo A. N. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

18Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai pripažino A. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o jo kaltę pagrindė tinkamai ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visetu: nukentėjusiųjų E. R., R. R., I. T., liudytojo A. U. parodymais, pačių nuteistųjų A. N., S. T., A. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis.

19Plėšimą įsibraunant į patalpą A. N. įvykdė bendrininkų grupe su S. T., A. G. ir nenustatytais asmenimis. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. N. ir jo bendrininkai turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, o ne atsiimti skolą, o tokį jų susitarimą patvirtina konkliudentiniai veiksmai: neva atsiimti skolos jie važiavo penkiese naktį, į nukentėjusiųjų namą pateko apgaule, prisistatę kaimynais. Patekę į namą iš karto užgesino šviesą koridoriuje, veidus slėpė po gobtuvais ir pradėjo smurtauti prieš jiems nepažįstamą, nesusijusią su tariama skola nukentėjusiąją E. R., grasino susidoroti su nukentėjusiaisiais, tačiau dėl skolos grąžinimo nesitarė. Byloje nustatyta, kad A. N. kartu su S. T. ir A. G. įsiveržė pas nukentėjusiuosius į namą, buvo ten, kol bendrininkai smurtavo ir pagrobė R. R. priklausantį turtą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad taip jis pritarė jų nusikalstamiems veiksmams, savo buvimu įbaugino nukentėjusiuosius, atėmė galimybę jiems priešintis ir taip palengvino nusikaltimo padarymą. Teismų praktikoje plėšimo vykdytojais laikomi ne tik asmenys, tiesiogiai užvaldę turtą, bet ir asmenys, naudoję prievartą prieš nukentėjusįjį ar kitaip atėmę galimybę jam priešintis, todėl A. N. pagrįstai pripažintas plėšimo bendravykdytoju. Nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusieji nuteistiesiems (ir A. N.) buvo nepažįstami, jokių įsipareigojimų jiems neturėjo, nes tarp jų nebuvo nei tikrų, nei tariamų teisinių santykių, todėl kasatoriaus prašymas kvalifikuoti A. N. veiką pagal BK 294 straipsnį kaip savavaldžiavimą – nepagrįstas.

20Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais - BPK nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis tiesiogiai patikrintas nagrinėjimo teisme metu. Kasacinio skundo motyvai dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo atkartoja A. N. apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismo išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir motyvuotai pasisakė, kodėl apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažino teisėtu ir pagrįstu.

21Atsiliepime nurodoma, kad kaltinamas teisme A. N. buvo pakeistas laikantis BPK 256 straipsnio nuostatų, nuteistasis buvo supažindintas su šiuo kaltinimo pakeitimu pasirašytinai. Kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme nesuvaržė kaltinamojo A. N. teisės į gynybą, nes, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad gynyba dėl to galėtų būti kitokia.

22Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl BK 54 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. A. N. nuteistas jau trečią kartą, padarytas nusikaltimas yra tyčinis, sunkus, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teismas jam paskyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismai tinkamai įvertino A. N. asmenybę ir jo nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, o jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

23Kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

25Kasaciniame skunde nuteistojo A. N. gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šių teismų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat įrodymų pakankamumą bei jų vertinimą.

26Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

27Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę bei ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Nuteistojo A. N. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįsta nukentėjusiųjų E. R., R. R., I. T., liudytojo A. U. bei nuteistųjų A. N., S. T., A. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis. Tai, kad bylą nagrinėję teismai atmetė nuteistojo A.N. versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

28Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Todėl kasacinio skundo argumentas, kad nuteistasis A. N. nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius, jiems negrasino ir pats tiesiogiai neužvaldė turto (tai darė jo bendrininkai), neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo plėšime.

29Įvertinę visas reikšmingas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, teismai nustatė, kad A. N. kartu su S. T., A. G. (bei dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis) veikė bendrininkų grupe. Nuteistojo A. N. ir kitų bendrininkų susitarimas padaryti plėšimą konstatuotas nustačius, kad jis kartu su S. T. ir A. G. įsiveržė pas nukentėjusiuosius į namą, buvo ten, kol bendrininkai smurtavo ir pagrobė R. R. priklausantį turtą, ir savo buvimu įbaugino nukentėjusiuosius, atėmė galimybę jiems priešintis bei taip palengvino nusikaltimo padarymą. A. N. matė, kaip nukentėjusiesiems E. R. ir R. R. buvo suduoti smūgiai, o nukentėjusiajai I. T. grasinama panaudoti fizinį smurtą, kaip R. R. nukrito ir buvo laikomas, kad nesipriešintų, ir tokiems bendrininkų veiksmams pritarė. Spręsdami susitarimo ribų ir bendrininkų baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistieji į namą pateko apgaule, prisistatę kaimynais ir, norėdami būti neatpažinti, veidus slėpė po gobtuvais. Nurodytos aplinkybės atskleidžia tiek nuteistojo A. N. objektyvų dalyvavimą realizuojant plėšimo požymius, tiek jo tiesioginę tyčią kartu su kitais panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą.

30Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnį kaip savavaldžiavimas, taip pat nepagrįsti. Savavaldžiavimas - tai savavališkas, t. y. nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens, tikros ar tariamos, ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės vykdymas. Nuteistojo A. N. versija, kad jis su kitais nuteistaisiais vyko atsiimti S. T. skolos, teismų analizuota ir motyvuotai atmesta. Byloje nustatyta, kad patekę į namą nuteistieji nekalbėjo apie skolos grąžinimą, iš karto užpuolė nukentėjusiuosius, prieš juos smurtavo, surado ir pagrobė R. R. priklausančius daiktus. Įvertinę nuteistųjų veiksmus, jų elgesį nusikaltimo darymo metu teismai padarė pagrįstą išvadą, kad į namą jie pateko ne skolos atsiėmimo tikslu, bet siekdami užvaldyti svetimą turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo A. N. (ir jo bendrininkų) veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 294 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

31Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuotai atsakė į visus nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentus (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys) bei pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

32Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. N. pritaikytas tinkamai, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

33Dėl kaltinimo keitimo

34Kasacinio skundo argumentai, kad A. N. atsakomybės klausimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai turėjo išspręsti pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis) ir kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu pakeitus kaltinimą iš BK 294 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 2 dalį buvo pažeista jo teisė į gynybą, atmestini.

35BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byloje esančiame kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodyta, kad A. N. kaltinamas padaręs BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam, o prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. BK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinimas A. N. buvo pakeistas prokuroro iniviatyva. Jonavos rajono apylinkės prokuroras pateiktame 2011 m. balandžio 21 d. prašyme dėl kaltinimo patikslinimo nurodė, kad A. N. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymius. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apie kaltinimo keitimą teisėja informavo nagrinėjimo teisme dalyvius, o nuteistasis A. N. buvo supažindintas su šiuo kaltinimo pakeitimu pasirašytinai, be to, teismo posėdyje buvo paskelbta pertrauka suteikiant jam galimybę pasirengti gynybai (T. 2, b. l. 159). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad keičiant nuteistajam kaltinimą teisme BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos nepažeistos.

36Dėl paskirtos bausmės

37Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistajam A. N. paskirta per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnio nuostatų, bausmė, atmestini. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

38Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Prielaidų išvadai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

39Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (plėšimas padarytas įsibraunant į patalpą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata), kasatoriaus kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), savanaudiškus motyvus. Pažymėtina, kad, vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė ir į kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, mokosi Jonavos Suaugusiųjų švietimo centre, nukentėjusiajam R. R. atlygino padarytą žalą. Be nurodytų aplinkybių, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. N. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, teisiamas trečią kartą, yra baustas administracine tvarka. Išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis.

40Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. N. teismas paskyrė bausmę nepažeisdamas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, taigi baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo A. N. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 4. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. T. (S. T.) bei A. G., tačiau ši... 5. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo ir... 7. A. N. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo A. N. gynėjas prašo panaikinti Jonavos rajono... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei... 10. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas... 11. Nuteistojo A. N. veiksmuose nėra BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos... 12. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. N. kartu su S. T., A. G. ir dar... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalimi,... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 15. A. N. mokosi Jonavos Suaugusiųjų švietimo centre, yra drausmingas,... 16. Kasatoriaus nuomone, A. N. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis nedidelis,... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 18. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai pripažino A. N. kaltu padarius... 19. Plėšimą įsibraunant į patalpą A. N. įvykdė bendrininkų grupe su S. T.,... 20. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir nuosprendžio turinys... 21. Atsiliepime nurodoma, kad kaltinamas teisme A. N. buvo pakeistas laikantis BPK... 22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, laikėsi bendrųjų... 23. Kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį... 25. Kasaciniame skunde nuteistojo A. N. gynėjas ginčija pirmosios instancijos... 26. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 27. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo... 28. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos... 29. Įvertinę visas reikšmingas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo... 30. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama... 31. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios... 32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas... 33. Dėl kaltinimo keitimo ... 34. Kasacinio skundo argumentai, kad A. N. atsakomybės klausimą pirmosios bei... 35. BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti... 36. Dėl paskirtos bausmės... 37. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistajam A. N. paskirta per griežta,... 38. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas... 40. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. N.... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistojo A. N. gynėjo kasacinį skundą atmesti....