Byla 1A-74-380/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui, nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjai advokatei Gitanai Martyšienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

3Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo V. K. Lietuvos valstybei priteista 79 522,42 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. V. K. nuteistas už tai, kad:
    1. apgaule kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y.: jis nuo 2012-12-18 būdamas UAB „M“, į. k. ( - ), registruotos Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos m., ( - ), direktoriumi, turėdamas tikslą jo vadovaujamos UAB „M“ naudai ir interesais apgaule panaikinti turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad tarp UAB „M“ ir UAB „MD“ jokių ūkinių sandorių neįvyko, netikrose UAB „MD“ PVM sąskaitose faktūrose 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 – 929 062,20 Lt (269 075,01 EUR) ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 – 653 012,80 Lt (189 125,58 EUR) kaip UAB „M“ direktorius savo parašu patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis, taip patvirtindamas, kad UAB „M“ neva įsigyja įvairias statybines medžiagas iš UAB „MD“, ir netikrus UAB „MD“ dokumentus 2014-06-03 12.41.28 val. perdavė bendrovės „M“ buhalterei S. Z., nusiųsdamas juos iš savo naudojamo elektroninio pašto adreso ( - ) į elektroninio pašto adresą ( - ), bei nurodė duomenis iš netikrų dokumentų įtraukti į UAB „M“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. S. Z. nežinodama, kad pateiktose UAB „MD“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjui UAB „M“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „M“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „M“ PVM deklaracijas: 2014 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje, 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 299 498 Lt, nors turėjo deklaruoti 24 923 Lt, ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM apskaitą 274 575 Lt (79 522,42 EUR) pirkimo PVM, o 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 12 728 Lt, nors turėjo deklaruoti 287 303 Lt. UAB „M“ PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį 2014-09-24 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui. Taigi V. K. jo vadovaujamos UAB „M“ naudai ir interesais apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 274 575 Lt (79 522,42 EUR) pridėtinės vertės mokesčio.
    2. Be to, V. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros: jis nuo 2012-12-18 būdamas UAB „M“, į. k. ( - ), registruotos Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos m., ( - ), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „M“ buhalterę S. Z., nesuvokusią jo (V. K.) nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo apgaulingą UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtent: laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29 UAB „M“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB „MD“ dokumentus – 2014-05-27 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014037 – 929 062,20 Lt (269 075,01 EUR) sumos ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014039 – 653 012,80 Lt (189 125,58 EUR) sumos; laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29 46 atvejais pagal UAB „M“ 2014-05-15 datos PVM sąskaitas faktūras M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104 ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0135 pagrindė 46 automobilių pardavimą, iš viso už 1 774 670,15 Lt (513 980 EUR) Latvijos Respublikos ūkio subjektams SIA „R“ ir SIA „B“, nors realiai UAB „M“ nevykdė automobilių pardavimo sandorių su Latvijos Respublikos ūkio subjektais SIA „R“ ir SIA „B“. Taigi V. K. tyčia, apgaulingai, padarydamas išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „M“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį V. K. išteisinti arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį. Taip pat prašo atmesti civilinį ieškinį. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų, bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį, nes nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai tenkintas civilinis ieškinys, o paskirta bausmė per griežta, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas. Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyto įrodymų vertinimo reikalavimo, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, bylą išnagrinėjo neišsamiai, t. y. vertino tik tuos įrodymus, kurie teismui atrodė kaltinantys V. K., ir be pagrindo netyrė bei nevertino V. K. kaltę paneigiančių įrodymų.
    1. Nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne pagal BPK ir Generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatas, o būtent: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-07-17 raštas Nr. (6.4)-D2-4423 „Dėl UAB „M“ buvo tas dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ant minėto dokumento yra rezoliucija, pasirašyta K. T. (nenurodant jokių užimamų pareigų), - „atlikti ikiteisminį tyrimą pagal ...“, tačiau tai rezoliucija atlikti tam tikrus veiksmus konkrečiam vykdytojui, bet ne nustatytos formos rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ ikiteisminis tyrimas pradedamas įgaliotam pareigūnui užrašant rezoliuciją ant dokumento. Ant jau minėto baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-07-17 rašto Nr. (6.4)-D2-4423 nėra reikalavimus atitinkančios rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą (esamojo laiko pirmuoju asmeniu ,,pradedu“, nurodant asmens pareigas, vardą, pavardę). Tai nėra teisiškai nereikšmingas ir formalus procesinio sprendimo formos pažeidimas, mano, kad procesinio sprendimo – pradėti ikiteisminį tyrimą – visai nebuvo, buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. Darytina išvada, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas buvo neteisėtas dėl esminio procesinio pažeidimo. 2016-09-28 posėdžio metu buvo pateiktas prašymas įpareigoti prokurorą pateikti duomenis ir dokumentą, nurodantį, kas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-02034-14, tačiau bylą nagrinėjusi teisėja tokio prašymo netenkino, nurodė, kad teismui nekilo abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo. Tokia teisėjos pozicija tik pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą laikytina išankstiniu nusistatymu, teismo nuosprendis yra šališkas, nuosprendyje iš viso nėra pasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo/neteisėtumo. Teismas turi būti subjektyviai ir objektyviai nešališkas, neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas.
    2. Apklausiant liudytojus, buvo šiurkščiai pažeista BPK 279 straipsnyje nustatyta tvarka, nes teismas nesiaiškino liudytojų santykių su nuteistuoju V. K..
    3. Gynėjos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų V. K. kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Liudytoja S. Z. ir nuteistasis V. K. nurodė, kad nuo 2012 m. buvo atlikti net 3 UAB ,,M“ mokestiniai tyrimai, kurių metu mokesčių administratorius jokių rekomendacijų ar pastabų mokesčių mokėtojui – UAB ,,M“ – nepateikė. Pagal bylos duomenis UAB ,,M“ 46 automobilius pardavė dar 2012–2013 metais (13-a iš jų iki 2012-12-18, kai direktoriumi buvo paskirtas V. K.), todėl UAB ,,M“ buhalterinės apskaitos duomenys (likutis sandėlyje) ir prieš tai buvusių mokestinių tyrimų metu buvo identiški. Specialisto 2015-09-25 išvadoje Nr. 5-3/73 konstatuota, kad pagal UAB ,,M“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-04-30 pažeidimai nenustatyti, UAB ,,M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tik laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo (apskaitos registruose užregistruoti duomenys pagal 2 UAB ,,MD“ PVM sąskaitas faktūras ir 46 PVM sąskaitas faktūras, pagal kurių duomenis negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo) negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apskaitos registrai yra tarpiniai dokumentai tarp pirminių dokumentų ir galutinės ataskaitos, jie nėra teikiami valstybės institucijoms, joms teikiami tik galutiniai dokumentai – finansinės ataskaitos, todėl specialisto išvada paremta ne valstybės institucijoms teikiamais dokumentais, bet tarpiniais įmonės dokumentais. V. K. UAB ,,M“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tapo 2012-12-18, kai dalis turto – automobilių – pardavimo sandorių jau buvo įvykę; UAB ,,M“ buhalterinės apskaitos duomenys mokestinio tyrimo metu buvo tikslinami pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos Z. J. pastabas ,,dėl per didelio sandėlio likučio“, todėl tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip V. K., kaip UAB ,,M“ direktoriaus, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalies atsiradimo pagrindas. Baudžiamosios atsakomybės taikymas vien dėl to, kad 2014 m. gegužės mėn. pagal pateiktas mokesčio administratoriaus pastabas buvo sutvarkyti (patikslinti) buhalterinės apskaitos dokumentai dėl nenurašyto ir sandėlio likučiuose esančio faktiškai parduoto turto (automobilių), neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2012).
    4. Nuosprendyje nurodytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra klaidingos. Nuosprendyje nurodyta, jog po išrašytų 46 PVM sąskaitų faktūrų įmonėms ,,B“, ,R“, ,,I“, ,,S“ V. K. valdomai bendrovei UAB ,,M“ susidarė kelių šimtų tūkstančių litų mokėtino PVM suma į Lietuvos Respublikos biudžetą, todėl V. K. sugalvojo, kaip tos prievolės išvengti. Pažymi, kad UAB „M“ buhalterinės apskaitos duomenų patikslinimas dėl automobilių pardavimo jokios mokestinės prievolės UAB ,,M“ nesukūrė, tikslinimai buvo atlikti tik UAB „M“ tarpiniuose dokumentuose – apskaitos registre. UAB ,,M“ 288 947,58 Lt pardavimo PVM susidarė 2014-05-23 dėl priekabų „S“ pardavimo UAB ,,S“. Operatyvų patikrinimą dėl UAB ,,M“ ir UAB ,,S.“ sandorių atliko Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2014-08-05 raštu Nr. (36.5)-6K-1970 ,,Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, jog tokie sandoriai buvo sudaryti, tinkamai įforminti ir pagal juos atsiskaityta.
    5. UAB ,,M“ atliekamo mokestinio tyrimo metu nebūtų rizikavusi nesudaryti, bet įforminti tikrovės neatitinkantį sandorį, tokiu būdu mokestinio tyrimo metu bandydama išvengti didelės vertės prievolės valstybei. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra įrodytas, versija, jog sandoriai tarp UAB ,,M“ ir UAB ,,MD“ buvo, objektyviais ir neginčytinais įrodymais nėra paneigta. Teismas visiškai nevertino liudytojos S. Z. 2014-09-03 duotų parodymų apie tai, jog 2014-05-30 ir 2014-06-02 buvo įformintas iš UAB ,,MD“ pirktų prekių pardavimas; UAB ,,M“ sąskaitos ( - ) AB Šiaulių banko išrašų apie atliktas operacijas, iš kurių matyti, jog 2014-06-17, 2014-07-01, 2014-07-01 „I. D. O“ atliko mokėjimus UAB ,,M“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0154. Jeigu nebuvo įsigijimo, tai negalėjo būti ir pardavimo, tačiau sandoriai tarp UAB ,,M“ ir „I. D. O“ nebuvo vertinti. Klaipėdos apygardos teismui 2016-02-18 nutartimi iškėlus UAB ,,M“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2016-03-01), bankroto administratoriui buvo pateiktas ir 2016 m. bendrovės balansas, debitorių (tarp jų ir „I. D. O“ su 896 541,22 EUR suma) bei kreditorių sąrašai.
    6. Nebuvo nustatytos svarbios šios bylos išsprendimui aplinkybės apie PVM sąskaitų faktūrų 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039 pasirašymo aplinkybes, net nebuvo bandoma jas nustatyti. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į liudytojo S. G. parodymus, kad UAB ,,MD“ įmonės direktoriumi dirbo iki 2014-05-20. Nustatyta, jog 2014-05-21 UAB ,,MD“ direktore paskirta S. G., kuri kaip UAB ,,MD“ direktorė pasirašė UAB ,,MD“ PVM sąskaitas faktūras 2014-05-27 MAR Nr. 2014037 ir 2014-05-29 MAR Nr. 2014039, kurios pripažintos netikromis ir dėl kurių pasirašymo kaltu pripažintas V. K.. Tačiau ji nebuvo apklausta (net nesiųstas šaukimas). Nuosprendyje konstatuota, kad V. K. kaltė įrodyta liudytojų L. S., I. D., T. D., G. N., D. B. parodymais, tačiau jie negalėjo žinoti ginčo sandorio tarp UAB ,,M“ ir UAB ,,MD“ sudarymo aplinkybių. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad V. K., kaip UAB ,,M“ direktorius, savo parašu patvirtino 2014-05-27 ir 2014-05-29 UAB ,,MD“ sąskaitose faktūrose įrašytus aiškiai melagingus duomenis, taip patvirtindamas, kad UAB ,,M“ neva įsigyja įvairias statybines medžiagas iš UAB ,,MD“, nurodė buhalterei duomenis iš netikrų dokumentų įtraukti į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu V. K. jo vadovaujamos UAB ,,M“ naudai ir interesais apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 79 522,42 Eur PVM. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų V. K. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. V. K. negali būti atsakingas už tai, ką savo parašu patvirtino UAB ,,MD“ direktorė S. G., nesąžininga ekonominės veiklos schema nėra nustatyta, patvirtinta ir įrodyta. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į V. K. parodymus teisme, kad ginčo sandorius liudijančios PVM sąskaitos faktūros jam buvo pateiktos pasirašytos UAB ,,MD“ direktorės. Verslo sandoriuose ūkio subjektai dirba bendradarbiavimo, operatyvumo ir pasitikėjimo pagrindais, sudarydami sandorius paprastai netikrina šalių nurodomų rekvizitų, parašų tikrumo, todėl V. K. negali būti atsakingas už kitos sandorio šalies UAB ,,MD“ veiksmus, kurie net nebuvo analizuojami.

62.7. Kaip liudytojos apklaustos UAB ,,K“ darbuotojos direktorė I. D. ir buhalterė L. S. jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2014-05-27 ir 2014-05-29 sandoriai nebuvo sudaryti, nepateikė. Remiantis bylos duomenimis, UAB ,,K“ nutraukė paslaugų UAB ,,MD“ teikimą nuo 2014 m. birželio mėn., todėl darbuotojų parodymai, kad sąskaitų nematė, neįrodo, kad tokių sandorių nebuvo ir UAB ,,MD“ tokių sąskaitų neišrašė. Tiek I. D., tiek L. S., atsakydamos į gynėjos klausimą, patvirtino, kad įmonės paprastai visada vėluoja pateikti PVM sąskaitas faktūras, teikiamos PVM deklaracijos dėl tokių priežasčių nuolat tikslinamos, tai yra įprasta praktika. Tokią praktiką dėl PVM deklaracijų tikslinimo pripažino ir kaip liudytoja apklausta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja Z. J..

72.8. Kaip liudytoja apklausta UAB ,,MD“ apskaitininkė T. D. parodė, kad 2014-05-27 ir 2014-05-29 PVM sąskaitų faktūrų ji nerašė, tačiau ji nurodė, jog 2014 m. gegužės mėn. žinojo, kad S. G. parduoda įmonę, patvirtino, kad dažnai buvo vėluojama pateikti PVM sąskaitas faktūras, dėl to ir deklaracijos buvo tikslinamos. Pažymi, jog iš UAB ,,MD“ T. D. buvo atleista (kaip ji pati nurodė) 2014-06-13, todėl jau negalėjo pateikti PVM deklaracijos už 2014 m. gegužės mėn., nes ji turi būti pateikta iki mėnesio 25 d., o vėliau gali būti tikslinama. T. D. parodymai vertintini kritiškai, nes asmuo, kuris ėjo įmonėje apskaitininko pareigas, net nežinojo, ar įmonė turi sandėlį.

82.9. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į liudytojo, 2014 m. gegužės mėn. UAB ,,K“ direktoriumi dirbusio, M. N. parodymus, kuris nurodė, jog sandėlis UAB ,,M“ buvo išnuomotas, jis ne kartą yra matęs, kaip išnuomotose patalpose buvo sudėti metalo gaminiai, todėl liudytojas patvirtino aplinkybę, kad UAB ,,M“ vertėsi ir prekyba metalo gaminiais, tai nebuvo vienkartinis apsimestinis sandoris, siekiant išvengti turtinės prievolės valstybei. UAB ,,M“ tai nebuvo neįprastas sandoris, ką buvo bandoma įrodyti bylos nagrinėjimo metu.

92.10. Teismas netinkamai vertino liudytojo (UAB „MD“ darbuotojo) G. N. parodymus, kuriais jis parodė, kad buvo tik vienas iš darbų vadovų ir žinojo tik tai, kas susiję su jo objektu. Taigi G. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis, susipažinęs su jam pateiktomis UAB ,,MD“ 2014-05-27 ir 2014-05-29 PVM sąskaitomis faktūromis, nurodė, jog jo darbo laikotarpiu tokie darbai, kur būtų naudojamos jose nurodytos medžiagos, nebuvo atliekami, neįrodo, kad tokių sandorių nebuvo ar jie negalėjo būti sudaryti. Šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teismo posėdyje pakankamai nenuoseklūs: 2014-09-02 G. N., būdamas statybos darbų vadovu, nurodė, kad UAB ,,MD“ atskiro sandėlio neturėjo, tuo tarpu 2016-09-28 posėdyje jau nurodė, kad sandėlį įmonė turėjo ir jis yra ten buvęs.

102.11. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į kaip liudytojos 2016-09-28 teismo posėdžio metu apklaustos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos Z. J. parodymus, kuriais ji patvirtino, jog po atlikto mokestinio tyrimo UAB ,,M“ nustatyta tvarka nebuvo leista pasiaiškinti, UAB ,,M“ mokestinis patikrinimas nebuvo baigtas. Darytina išvada, jog V. K. negalėjo apgaule panaikinti didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą, nes tokia prievolė UAB ,,M“ įstatymų nustatyta tvarka neatsirado, įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka sprendimo dėl mokestinės prievolės nepriėmė, tokių duomenų byloje nėra.

112.12. Bylos duomenys nepaneigia UAB ,,M“ prekių pardavimo Estijos įmonei ,,I. D. O“ sandorių pagal 2014-06-02 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0150, 2014-05-30 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0151, 2014-05-30 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0152, 2014-05-30 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0153, 2014-06-02 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0154 bei jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos fakto. Kaip nurodė V. K. teisme, būtent prekių pirkėjas organizavo prekių išvežimą, jis pakraunant prekes nedalyvavo, todėl negali būti atsakingas ir neturėjo pareigos tikrinti prekių gabenimo dokumentų (CMR) turinio. Pagal byloje esančius prekių vežimo dokumentus, visų jų 24 skiltyje ,,Prekių gavimas“ yra prekių pirkėjo Estijos įmonės „I. D. O“ spaudas, parašas ir gavimo data. Bylos duomenys taip pat patvirtina faktą, jog Estijos įmonė „I. D. O“ atliko dalinį mokėjimą už pagal PVM sąskaitą faktūrą M0154 įsigytas prekes, ji taip pat buvo įtraukta į UAB ,,M“ debitorių sąrašą. Taigi nevertintas tų pačių prekių pardavimo sandorio teisėtumas. Teismas, remdamasis tik UAB ,,MD“ buvusių darbuotojų parodymais ir iki 2014 m. birželio mėn. UAB ,,MD“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais apskaitos registrų (kurie yra tik tarpiniai dokumentai tarp pirminių dokumentų ir galutinės ataskaitos, teikiamos valstybės institucijoms) duomenimis (byloje nėra UAB ,,MD“ PVM deklaracijų, nėra finansinių ataskaitų, nebuvo atliktas UAB ,,MD“ mokestinis tyrimas/patikrinimas ir t. t.) konstatavo, jog UAB „M“ prekių iš UAB „MD“ nepirko.

122.13. Baudžiamojoje byloje prie specialisto išvados priedų UAB ,,M“ PVM sąskaitų faktūrų nuo M Nr. 0150 iki M Nr. 0154 nėra, nors dalis jų buvo išrašytos 2014-05-30, t. y. tikrinamuoju laikotarpiu, taigi privalėjo būti įvertintos, nes tai taip pat buvo tikrinamuoju laikotarpiu UAB ,,M“ vykdyta ūkinė veikla.

132.14. Byloje esanti specialisto išvada pateikta neištyrus visų UAB „M“ sandorių, o specialistė, apklausta 2016-11-17 teismo posėdyje, visiškai nepagrįstai nurodė, kad ji vertino tik UAB ,,M“ ir UAB ,,MD“ 2014-05-27 ir 2014-05-29 sandorius, kurie pagal jai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo įtartini, ir jos išvadai kiti tų pačių prekių pardavimo sandoriai jokios įtakos neturėtų. Pažymi, kad tokiu būdu buvo nukrypta nuo 2015-06-22 užduoties atlikti objektų tyrimą Nr. 04/12-1-28-5846, nesant klausimo, detaliai išanalizuoti ūkiniai finansiniai santykiai su UAB ,,MD“ pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, visiškai nevertinta kita tikrinamuoju laikotarpiu vykdyta UAB „M“ ūkinė veikla ir finansiniai dokumentai, nors pagal užduotį tai turėjo būti padaryta, o ir pačioje išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas pagal UAB ,,M“ laikotarpio nuo 2012-08-01 iki 2014-05-31 prekių ir paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentus, banko, kasos dokumentus, apskaitos registrus. Padaryta išvada, kad specialisto 2015-09-25 išvada Nr. 5-3/73 „Dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos“ parengta nevertinus visų UAB „M“ dokumentų tikrintinu laikotarpiu, todėl negali būti patikimas ir neginčytinas įrodymas šioje byloje, vertintina kaip šališka. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ji įrodo V. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

142.15. Susiformavusią tyčią apgaule panaikinti didelės vertės prievolę turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011. 2K-454/2012. 2K-589-696-2015). Šios baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina V. K. tyčios išvengti didelės vertės prievolės. Jis negali būti atsakingas už kitų asmenų veikimą / neveikimą, už prievolę, kurios jo vadovaujama įmonė niekada neturėjo, todėl nuosprendis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį naikintinas.

152.16. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, atsiradusios iš UAB ,,M“ mokesčių nesumokėjimo, atlyginimo. Civilinio ieškinio reikalavimas – atlyginti UAB ,,M“ padarytą žalą valstybės biudžetui – grindžiamas V. K., kaip UAB ,,M“ direktoriaus, nusikalstamos veikos padarymu. Pažymi, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, susipažinusi su specialisto išvada dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos, nesurašiusi patikrinimo akto, pateikė civilinį ieškinį ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo pagal kitų valstybės institucijų dokumentus tvarką, todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Specialisto 2015-09-25 išvada Nr. 5-3/73 ,,Dėl UAB ,,M“ ūkinės finansinės veiklos“ yra rašytinis įrodymas baudžiamojoje byloje, vertinamas kartu su kitais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais ir pats savaime teisinių pasekmių nei UAB „M“, nei V. K., kaip UAB „M“ direktoriui, negali sukelti. Specialisto išvada yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio, ir negali būti įgyvendinama priverstine tvarka.

162.17. Teismas visiškai nevertino, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė UAB ,,M“ bankroto bylą, 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp kurių Valstybinės mokesčių inspekcijos nėra. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neteikė kreditinio reikalavimo UAB ,,M“ bankroto byloje, nes nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta UAB ,,M“ mokėtina valstybei suma. Darytina išvada, jog UAB „M“ neturėjo įsiskolinimo valstybei dėl ginčo sandorio.

172.18. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pagal šią nuostatą, mokesčių mokėtoju yra UAB ,,M“, bet ne V. K., kaip fizinis asmuo. Taigi V. K. nelaikytinas mokesčių mokėtoju minėto įstatymo prasme, žala – UAB „M“ turtinė prievolė valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo – nėra ir nebuvo nustatyta, ją teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš fizinio asmens V. K..

182.19. Mano, kad V. K. paskirta bausmė yra per griežta, todėl, apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės ir V. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje, pavyzdžiui, baudą. V. K. yra teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, baudą turėtų galimybę sumokėti, nes yra pakankami jauno amžiaus, dirbantis asmuo.

193. Teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

204. Apeliacinis skundas atmestinas.

21Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ne)teisėtumo

225. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra reikalavimus atitinkančios įgalioto pareigūno rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą, procesinio sprendimo – pradėti ikiteisminį tyrimą – šiuo atveju visai nebuvo, todėl, gynėjos nuomone, ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių buvo neteisėtas. Tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija), 6 punkte nustatyta, jog „ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant dokumento, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas užrašomas ant dokumento esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal konkretų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, rezoliucijos užrašymo data ir parašas <...>“. Ant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-07-17 rašto Nr. (6.4)-D2-4423 (1 t., b. l. 12-13) užrašyta rezoliucija: „Gerb. V. M. / atlikti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį / parašas, K. T., 2014-07-21 / Nr. 06-1-02034-14“. Nors šioje rezoliucijoje nėra nurodytos K. T. pareigos, taip pat rezoliucijoje nėra esamojo laiko pirmuoju asmeniu nurodytų žodžių „pradedu ikiteisminį tyrimą“, tačiau iš užrašytos rezoliucijos akivaizdu, kad šia rezoliucija buvo pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02034-14 ir jį pavesta atlikti pareigūnui V. M.. Šiuo atveju minėta rezoliucija neturėtų būti suprantama pažodžiui siaurąja prasme kaip pavedimas atlikti tik tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tam tikros konkrečios formuluotės („pradedu ikiteisminį tyrimą“) neužrašymas ir pareigų nenurodymas nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Vien tik formalus pažeidimas, kuris nelaikytinas esminiu, formuluojant rezoliuciją, kuria buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nedaro ikiteisminio tyrimo pradžios ir vėlesnio jo atlikimo neteisėto. Todėl visiškai pagrįstai bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo. Teismas gynybos prašymą dėl prokuroro įpareigojimo pateikti duomenis, kas pradėjo ikiteisminį tyrimą, atmetė. Iš byloje esančio rašto (t. 1, b. l. 2) matyti, kad K. T. tuo metu buvo laikinai einantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko pareigas. Nuteistajam V. K. ir jo gynėjai teismas buvo suteikęs galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga (t. 5, b. l. 180), todėl jiems turėjo būti žinoma, koks pareigūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Minėtą prašymą teismas atmetė protokoline nutartimi (t. 5, b. l. 193–194), todėl teismui nekilo pareiga dėl ikiteisminio tyrimo pradžios (ne)teisėtumo pasisakyti dar ir nuosprendyje. Apeliaciniame skunde nėra jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas buvo šališkas.

23Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

246. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo V. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis ir jo gynėja, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

257. Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas gynybos prašymus dėl papildomo įrodymų tyrimo, teismo posėdyje papildomai apklausė specialistę A. Š.. Taip pat buvo siekiama nustatyti Rusijos Federacijos pilietės S. G. buvimo vietą, ją iškviesti ir apklausti teismo posėdyje, tačiau, išnaudojus visas galimybes ir nepavykus nustatyti jos buvimo vietos, buvo nutarta šios liudytojos į teismo posėdį nebekviesti. Prie baudžiamosios bylos buvo pridėti prokuroro pateikti dokumentai dėl leidimo / vizos išdavimo S. G. atvykti į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikos sienos kirtimo (t. 7, b. l. 37–47).

268. Specialistė A. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė (t. 7, b. l. 49–50), kad dokumentus jai pateikė tyrėjas V. M.. Atlikdama UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, vadovavosi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatų 35 punktu, kuriame nurodyta, kad specialisto išvadoje turi būti nurodomos specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Surašant specialisto išvadą, buvo atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo bylos duomenis. Rėmėsi visais pateiktais ikiteisminio tyrimo dokumentais, apklausomis, kurios buvo ikiteisminio tyrimo byloje. Kas jai buvo pateikta, nurodė išvadoje. Išvadas pateikė su žodžiu „jeigu“, abejonių nerašė. Nustatyta, jei UAB „M“ pagal 2 PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29 nevykdė pirkimo sandorių su UAB „MD“, tai UAB „M“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, tai yra pagal 2 PVM sąskaitas faktūras pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, iš kurių rekvizitų negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo tarp UAB „MD“ ir UAB „M“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2 atvejais dėl 2 PVM sąskaitų faktūrų ir 46 atvejais dėl automobilių pardavimo 2014 m. gegužės mėn. negalima nustatyti UAB „M“ turto.

279. Pagrįsdamas nuteistojo V. K. kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-09-25 specialisto išvada Nr. 5-3/73 „Dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 3, b. l. 156–171), kuria ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad jeigu UAB „M“ (direktorius V. K.) 2 atvejais laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29 2 sąskaitas faktūras (2014-05-27 serija MAR Nr. 2014037; 2014-05-29 serija MAR Nr. 2014039) panaudojo metalo gaminių įsigijimui pagrįsti iš UAB „MD“, pagal kurias UAB „M“ nevykdė metalo gaminių pirkimo sandorių su UAB „MD“, bei 46 atvejais pagrindė 46 automobilių pardavimą Latvijos Respublikos 2 ūkio subjektams SIA „R“, SIA „B“ pagal laikotarpio nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29 46 PVM sąskaitas faktūras serija M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104, 0135, pagal kurias UAB „M“ nevykdė automobilių pardavimo sandorių su Latvijos Respublikos ūkio subjektais SIA „R“, SIA „B“, tai tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas UAB „M“ (direktorius V. K.) 2 atvejais pagrindė laikotarpio nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29 2 sąskaitomis faktūromis, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – metalo gaminių įsigijimo iš UAB „MD“ bei tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas UAB „M“ (direktorius V. K.) 46 atvejais pagrindė laikotarpio nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29 46 PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – automobilių pardavimo Latvijos Respublikos ūkio subjektams. UAB „M“ apskaitos registre – „Pirkimo dokumentai“ – užregistravo laikotarpio nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29 2 sąskaitų faktūrų duomenis, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – metalo gaminių įsigijimo iš UAB „MD“; UAB „M“ apskaitos registre „Pardavimo dokumentai“ užregistravo 46 atvejais laikotarpio nuo 2014-05-15 iki 2014-05-29 46 PVM sąskaitų faktūrų duomenis, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – automobilių pardavimo Latvijos Respublikos ūkio subjektams SIA „R“, SIA „B“. Pagal UAB „M“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2810. Iš aptartos specialisto išvados ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistės A. Š. duotų parodymų matyti, kad konstatuoti faktą, jog laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, galima tik tuo atveju, jei pagal 2 sąskaitas faktūras (2014-05-27 serija MAR Nr. 2014037; 2014-05-29 serija MAR Nr. 2014039) su UAB „MD“ realiai nebuvo vykdomi metalo gaminių pirkimo sandoriai bei pagal 46 PVM sąskaitas faktūras (2014-05-15; 2014-05-29 M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104, 0135) UAB „M“ 2014-05-15 ir 2014-05-29 realiai nevykdė automobilių pardavimo sandorių Latvijos Respublikos ūkio subjektams SIA „R“, SIA „B“.

2911. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. K. UAB „M“ direktoriumi tapo tik 2012-12-18, kai dalis turto – automobilių – pardavimo sandorių jau buvo įvykę, UAB ,,M“ buhalterinės apskaitos duomenys buvo tikslinami pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos Z. J. pastabas ,,dėl per didelio sandėlio likučio“, todėl, gynėjos nuomone, negalimas baudžiamosios atsakomybės taikymas už tai, kad pagal pateiktas mokesčio administratoriaus pastabas buvo sutvarkyti (patikslinti) buhalterinės apskaitos dokumentai dėl nenurašyto ir sandėlio likučiuose esančio faktiškai parduoto turto (automobilių). Remiamasi kasacine byla Nr. 2K-335/2012. Tačiau gynėjos nurodoma teismų praktika šioje byloje nesivadovaujama, kadangi minėtos bylos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, byloje Nr. 2K-335/2012 buvo pasisakyta dėl BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, sprendžiant analogiškas bylas. Dėl neva UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų tikslinimo pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos Z. J. pastabas ,,dėl per didelio sandėlio likučio“ pažymėtina, jog liudytoja Z. J. parodė (t. 3, b. l. 19–21, t. 5, b. l. 194–195), kad mokestinio tyrimo metu atlikus pateiktų UAB „M“ dokumentų analizę nustatyta, jog 2014-05-01 UAB „M“ deklaravo mažas pardavimo pajamas, o pagal apskaitos dokumentus buvo fiksuojamas didelis neparduotų prekių likutis. Nustačius didelį prekių likutį už maždaug penkis milijonus litų, 2014-06-12 V. K. atvykus susipažinti su užduotimi, kartu buvo atvykusi ir buhalterė S. Z., kurios buvo paprašyta parodyti, kur yra sandėliuojamos bendrovės į apskaitą kaip likučiai įtrauktos prekės. Abu paaiškino, kad prekių nebėra, nes per 2014 m. gegužės mėn. prekės buvo parduotos, liko tik 5 automobiliai. Nuvykus į UAB „M“ buveinės vietą, adresu ( - ), ir pareikalavus pateikti pardavimo PVM sąskaitas faktūras už 2014 metų gegužės–birželio mėn., buhalterė S. Z. paaiškino, kad visas pardavimo PVM sąskaitas faktūras turi kompiuteryje, nes ji jas spausdino ir yra įduotos prekių pirkėjams, o pastarieji dar PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė ir negrąžino. S. Z. iš kompiuterio atspausdinus PVM sąskaitas faktūras buvo matyti, kad jos išrašytos Latvijos įmonėms SIA „B“, SIA „R“, SIA „S“ ir Estijos įmonei „I. D. O“ bei Lietuvos bendrovei „S“. Iš šių liudytojos Z. J. parodymų matyti, jog kaltinime nurodytos 46 PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne pagal jos nurodymus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, neva tai tikslinant bendrovės sandėlio likutį. Z. J. buvo nurodyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „M“ prekės parduotos būtent 2014 m. gegužės mėn., o ne prieš kurį tai laiką (2012–2013 m.). Kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „M“ turtas – automobiliai – buvo parduotas 2014 m. gegužės mėn., nurodė ir liudytoja S. Z. (UAB „M“ buhalterė). Ji parodė (t. 3, b. l. 28–30, 32, 42, 81–83, 84–85, 88–92, t. 5, b. l. 195–196), kad nuo 2014 m. pradžios buvo susidaręs didelis prekių likutis – už keletą milijonų litų. Tai matydamas, V. K., atvykęs 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje pas ją į namus, adresu ( - ), paprašė, kad ji suformuotų prekių pardavimus Lietuvos bendrovei „S.“ bei Latvijos įmonėms „SIA „B“, SIA „R“, SIA „S“, SIA „I“. V. K. diktavo, ką ji turi įrašyti į pardavimo sąskaitas, t. y. kokias prekes kuriai įmonei UAB „M“ parduoda. Pagal V. K. prašymą atspausdino labai daug UAB „M“ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų 2014-05-02, 2014-05-15 ir 2014-05-29 datomis. Pardavimo PVM sąskaitų faktūrų rašymas ir spausdinimas sutapo su Valstybinės mokesčių inspekcijos pradėto vykdyti UAB „M“ mokestinio tyrimo pradžia. V. K. ją patikino, kad visos prekės yra, todėl ji daugiau nesigilino. Taigi iš aptartų liudytojos S. Z. parodymų taip pat matyti, jog ir jai susidarė įspūdis, kad prekės – automobiliai – parduodamos būtent PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu, jai nebuvo žinoma, kad realiai tų prekių įmonė seniai jau nebeturėjo, o išrašant PVM sąskaitas faktūras neva tik buvo atliekamas buhalterinės apskaitos patikslinimas pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas pastabas. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagal V. K. nurodymą ir tuo metu nė vienai iš jų nebuvo paaiškinta, kad realiai pagal PVM sąskaitas faktūras parduodamų prekių – automobilių – UAB „M“ jau nebeturi. Versija, kad PVM sąskaitos faktūros dėl 46 automobilių pardavimo buvo išrašytos neva tokiu būdu tikslinant UAB „M“ buhalterinę apskaitą (automobiliai buvo parduoti 2012–2013 m.), o ne pagrindžiant šių automobilių realų pardavimą 2014-05-15 ir 2014-05-29 (pagal PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datą), buvo pateikta tik 2016-02-03, kai V. K. pirmą kartą sutiko duoti parodymus kaip įtariamasis (t. 5, 106–107, 108–110, pastebėtina, jog apklausos protokole nurodyta apklausos data 2015-02-03, tačiau pranešimas apie įtarimą V. K. pareikštas tik 2015-10-05 (t. 5, b. l. 87–89), todėl laikoma, kad V. K. kaip įtariamasis apklaustas 2016-02-03, o ne 2015-02-03). Iki tol jis nenurodė, kad pagal 2014-05-15 ir 2015-05-29 PVM sąskaitas faktūras 46 automobiliai įmonėms SIA „R“ ir SIA „B“ realiai nebuvo parduoti. Kadangi PVM sąskaitų faktūrų išrašymas sutapo su UAB „M“ mokestinio tyrimo pradžia, akivaizdu, kad V. K., žinodamas, jog atliekamas jo vadovaujamos įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, tokiais veiksmai siekė nuslėpti apgaulingą UAB „M“ buhalterinę apskaitą, kadangi įmonėje 46 automobilių jau seniai nebebuvo, o tai įmonės buhalterinėje apskaitoje laiku užfiksuota nebuvo. V. K., duodamas nurodymus įmonės buhalterei S. Z. išrašyti 2014-05-15 bei 2014-05-29 46 PVM sąskaitas faktūras, žinojo ir suprato, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros neatspindi realių sandorių, kad juose užfiksuotos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, nes, kaip ir jis pats nurodė (t. 5, 108–110, t. 6, b. l. 110), turto tuo metu įmonė jau nebeturėjo. Tokiais veiksmais V. K. organizavo apgaulingą UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3012. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad sandorių tarp UAB ,,M“ ir UAB ,,MD“ dėl statybinių medžiagų (metalo gaminių) pirkimo–pardavimo nebuvo. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tai, kad realių sandorių tarp UAB „M“ ir UAB „MD“ nebuvo, t. y., kad UAB „M“ neįsigijo iš UAB „MD“ statybinių medžiagų, patvirtina nenuoseklūs nuteistojo V. K. parodymai, tarpusavyje sutampantys ir neprieštaringi liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

3113. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 105–110) nuteistasis V. K. parodė, kad UAB „MD“ (apklausos protokole įvardijama kaip „M“) buvo skolinga jo verslo partneriui. Kadangi UAB „MD“ negalėjo atsiskaityti, UAB „MD“ pasiūlė jo verslo partneriui metalo konstrukcijų, iš kurių gaminami angarai. Jis (o ne jo verslo partneris) nutarė įsigyti metalo konstrukcijas tolimesniam pardavimui, nes tai buvo naudingas pasiūlymas. Buvo sudaryta cesijos sutartis, t. y., remiantis sutarties sąlygomis, UAB „M“ perduoda jam metalo konstrukcijas, o jis perveda pinigus savo verslo partneriui, kuriam UAB „MD“ buvo skolingas, tokiu būdu buvo atlikti tarpusavio atsiskaitymai. Apmokėjimą atliko pervesdamas pinigus į verslo partnerio sąskaitą. Susitikus Šiauliuose, UAB „MD“ atstovas jam perdavė sąskaitas, kurias jis vėliau perdavė buhalterei įtraukti į buhalteriją. Apklausiamas teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 110) V. K. parodė, kad gegužės mėn. jam pasiūlė pirkti metalo konstrukcijas angarams statyti (ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad metalo konstrukcijos buvo pasiūlytos jo verslo partneriui). Posėdžio metu taip pat nurodė, jog prekes įsigijo už jas nesumokėjęs, tačiau turėjo pirkėją, todėl manė, kad galės greitu laiku atsiskaityti (ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad mokėjimą atliko pervedamas pinigus į verslo partnerio sąskaitą). Taip pat nurodė, kad prekės buvo pakrautos ir išvežtos parduoti, buvo pateikti tarptautiniai kelionės važtaraščiai – CMR ir PVM sąskaitos faktūros (t. 6, b. l. 79–88), pagal kurias metalo konstrukcijos buvo parduotos ir išvežtos 2014-06-02 Estijos įmonei „I. D. O“. Šiuose CMR važtaraščiuose nurodyta, kad krovinius gabeno automobilis „Volvo“ valstybiniu Nr. ( - ), su priekaba valstybiniu Nr. ( - ), bei automobilis „Scania“ valstybiniu Nr. ( - ), su priekaba valstybiniu Nr. ( - ). Teismui prokuroras pateikė dokumentus (t. 6, b. l. 117–127), iš kurių matyti, kad transporto priemonė su valstybiniu Nr. ( - ) (ne „Scania“, o „VAZ“) 2008-07-21 perduota utilizavimui; transporto priemonės su valstybiniu Nr. ( - ) (ne „Volvo“, o „Audi 100 Avant“) registracija negalioja nuo 2011-03-26 (2011-01-16). Darytina išvada, kad CMR važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės realiai negalėjo 2014-06-02 gabenti metalo gaminių Estijos įmonėms, kadangi viena dar 2008 m. buvo perduota utilizavimui, kitos registracija negaliojo nuo 2011 m. Taip pat prokuroro pateiktame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininko rašte pažymėta, kad Lietuvos muitinės administruojamoje duomenų bazėje „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema“ (NAS) laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-07-01 nenustatyti atvejai, kad transporto priemonės su minėtais valstybiniais numeriais būtų vykusios per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nors V. K. teismo posėdyje (t. 6, b. l. 110) parodė, kad prekių pirkėjas organizavo prekių išvežimą, todėl jis negali būti atsakingas ir neturėjo pareigos tikrinti prekių gabenimo dokumentų (CMR) turinio, tačiau CMR važtaraščiuose užfiksuoti duomenys ir prokuroro pateikti dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad prekės 2014-06-02 negalėjo būti išgabentos iš Lietuvos Respublikos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. K. žinojo, kad realiai niekas prekių pagal minėtus CMR važtaraščius negabeno, CMR važtaraščiuose užfiksuota informacija fiktyvi, ja buvo siekiama patvirtinti nebūtus veiksmus – prekių, kurių UAB „M“ iš UAB „MD“ net nebuvo įsigijusi, išgabenimą.

3214. Kad UAB „M“ iš UAB „MD“ neįsigijo pagal 2014-05-27 ir 2014-05-29 dvi sąskaitas faktūras metalo gaminių, patvirtina ir liudytojos S. Z. parodymai (t. 3, b. l. 28–30, 32, 42, 81–83, 84–85, 88–92, t. 5, b. l. 195–196), kad UAB „M“ jokio apmokėjimo už įsigytas prekes UAB „MD“ neatliko, V. K. jai paaiškino, kad apmokėjimą turi atlikti Latvijos įmonė „P. L.“. Elektroniniu paštu gavusi UAB „MD“ sąskaitas faktūras, sąskaitas įtraukė į UAB „M“ buhalterinę apskaitą ir duomenis įtraukė į Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas. Po šių bendrovės „MD“ sąskaitų faktūrų gavimo pamatė, kad UAB „MD“ sąskaitose faktūrose yra nurodytos tokios pat prekės, kaip ir prekės, nurodytos UAB „M“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, kurias, V. K. pageidaujant, buvo išrašiusi 2014 metų gegužės mėn. Latvijos įmonei „B“. Apie tai, kad anksčiau jau buvo išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros negu kad prekes pagal V. K. pateiktas sąskaitas faktūras įsigijo UAB „M“ iš UAB „MD, pasakė V. K.. Pastarasis tik pasakė, kad susimaišė, ir liepė perspausdinti PVM sąskaitas faktūras. Pasakė, kad prekes nupirko ne Latvijos įmonė, o Estijos įmonė „I. D. O“. Liepė išrašyti naujas UAB „M“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintas statybinių medžiagų pardavimas Estijos įmonei „I. D. O“. Estijos įmonė „I. D. O“ į UAB „M“ banko sąskaitą atliko mokėjimo pavedimus, bet už ką pavedimai buvo atlikti, nežino. Dar kartą pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu V. K. teigė, kad įgijęs metalo konstrukcijas, pinigus jis pervedė savo verslo partneriui, o teismo posėdžio metu nurodė, jog prekes įsigijo už jas nesumokėjęs, tačiau turėjo pirkėją, todėl manė, kad galės greitu laiku atsiskaityti. S. Z. jis nurodė, kad apmokėjimą turės atlikti Latvijos įmonė „P. L.“, ir tik po jos pastebėjimo, kad UAB „MD“ sąskaitose faktūrose yra neatitikimų, bei pranešimo apie tai V. K., šis liepė išrašyti naujas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintas statybinių medžiagų pardavimas Estijos įmonei „I. D. O“. UAB „MD“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo trauktos į apskaitą 2 sąskaitos faktūros, kuriomis neva UAB „M“ įsigijo iš UAB „MD“ metalo gaminius. UAB „MD“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms liudytojoms L. S. ir I. D. apie šias sąskaitas nieko nebuvo žinoma, jos nematė UAB „MD“ sąskaitų su milijoninėmis sumomis (t. 3, b. l. 93–94, 106–107, t. 5, b. l. 197, t. 6, b. l. 23). Liudytoja T. D., dirbusi UAB „MD“, taip pat parodė, kad dviejų sąskaitų faktūrų 2014-05-27 ir 2014-05-29 ji nerašė ir jai apie šias sąskaitas nėra nieko žinoma, be to, pati sąskaitų faktūrų forma neatitinka UAB „MD“ išrašomų sąskaitų faktūrų formos (t. 3, b. l. 108–109, t. 5, b. l. 196–197). UAB „MD“ dirbęs liudytojas G. N. (UAB „MD“ statybos darbų vadovas, dirbęs iki 2014-06-13) parodė (t. 3, b. l. 112–113, t. 5, b. l. 197–198), kad UAB „MD“ buvo statybų įmonė, vykdė tik vidaus apdailos darbus, išorės darbai nebuvo atliekami, patys pirkdavo prekes, nėra girdėjęs, kad įmonė pardavinėtų prekes. Nors šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad UAB ,,MD“ sandėlio neturėjo, teisme patikslino, kad įmonė turėjo nedidelį sandėlį Liepų g. (pastebėtina, jog ne uosto teritorijoje, kaip kad nurodė V. K., kad iš UAB „MD“ įsigytos prekės buvo saugomos jų sandėlyje uosto teritorijoje, t. 6, b. l. 110). Liudytojas D. B. (UAB „MD“ statybinių prekių tiekėjas, dirbęs iki 2014-06-13) taip pat parodė (t. 3, b. l. 114–115), kad jam neteko girdėti, kad UAB ,,MD“ pardavinėtų nepanaudotas statybines medžiagas, jam nėra žinoma apie metalinių profilių įsigijimą, jis tokių medžiagų nėra pirkęs, o UAB ,,MD“ objektuose tokių statybinių medžiagų nebuvo montuojama, buvo atliekami tik vidaus apdailos darbai. Jei UAB „MD“ sandėlyje ir buvo likęs koks vidaus apdailos statybinių medžiagų likutis, tai tikrai nedidelis. Liudytojas S. G. parodė (t. 3, b. l. 116–117, t. 6, b. l. 23–24), kad UAB „MD“ akcijas pardavė 2014-05-20 S. G., kadangi prasidėjo finansinės problemos, skolos, nebuvo iš ko mokėti atlyginimų. UAB „MD“ tuo metu turėjo prekių už 100 000 Lt, metalinių profilių galbūt už 1000 Lt. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog UAB „MD“ užsiiminėjo vidaus apdailos darbais, statybines medžiagas apdailos darbams pirkdavo darbuotojai, UAB „MD“ neužsiiminėdavo statybinių prekių, juo labiau, skirtų lauko darbams, pardavinėjimu. Be to, gegužės mėn., kai įmonės akcijos buvo parduotos S. G., UAB „MD“, pagal buvusio akcininko ir direktoriaus S. G. parodymus turėjo skolų, finansinių problemų, metalinių profilių turėjo už maždaug 1000 Lt, o ne už 929 062,20 Lt (269 075,01 EUR) ir už 653 012,80 Lt (189 125,58 EUR) (tokioms sumoms išrašytos 2 UAB „MD“ sąskaitos faktūros UAB „M“). Tai leidžia daryti išvadą, kad metalo gaminių UAB „M“ pagal 2014-05-27 ir 2014-05-29 sąskaitas faktūras iš UAB „MD“ neįsigijo, o išrašytos sąskaitos faktūros yra fiktyvios, jose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Pastebėtina, jog specialisto išvada pateikta tik 2015-09-25, tačiau iki to laikotarpio nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad UAB „MD“ savo buhalterinėje apskaitoje būtų apskaičiusi sąskaitas faktūras su UAB „M“, teikusi vėlesnius patikslinimus, kurie pagrįstų sandorius su UAB „M“. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais įrodymais, konstatuoja, jog tarp UAB „M“ ir UAB „MD“ jokių realių ūkinių sandorių 2014-05-27 bei 2014-05-29 sąskaitų faktūrų pagrindu nebuvo, UAB „M“ iš UAB „MD“ statybinių medžiagų neįsigijo.

3315. Nesivadovauti anksčiau aptartais liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, jie vieni kitiems neprieštarauja, sutampa su kita bylos medžiaga, o tai, kad apklausiant liudytojus teisme pagal BPK 279 straipsnio 2 dalies nuostatas nebuvo nustatinėjamas jų santykis su V. K., nelaikytina esminiu proceso taisyklių pažeidimu, šis pažeidimas nedaro liudytojų parodymų niekiniais. V. K. padaryti nusikaltimai – turtinio, finansinio pobūdžio, didžioji dalis apklaustų liudytojų – ne V. K. bendradarbiai, o kitų įmonių darbuotojai, tad teismas galėjo pagrįstai tikėtis, kad liudytojai kaltinamajam ne artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (kad juos sietų artimi ryšiai, nenurodoma ir apeliaciniame skunde). Kita vertus, net ir didelė tikimybė, kad kaltinamojo ir liudytojų nesieja giminystės ryšiai, neatleidžia teisiamojo posėdžio pirmininko nuo BPK 279 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos išsiaiškinti liudytojo santykius su kaltinamuoju. Tačiau šis procesinis pažeidimas nagrinėjamu atveju nėra esminis ir jis nedaro liudytojų parodymų negaliojančių, apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

3416. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo M. N. parodymai patvirtina, jog UAB „M“ vertėsi metalo gaminių prekyba. Minėtas liudytojas parodė (t. 6, b. l. 25–26), kad nežino, ką nuomininkas laiko sandėlyje, ką sandėliavo UAB „M“, negali pasakyti. Jam teko matyti, kad atvežami metalo gaminiai, juos sandėliuoja, atpažįsta metalinius profilius, tačiau ar juos sandėliavo UAB „M“, negali pasakyti. Taigi minėti liudytojo M. N. parodymai nei paneigia, nei patvirtina, kad UAB „M“ vertėsi prekyba metalo gaminiais.

3517. Nors UAB „MD“ direktorė S. G. byloje nebuvo apklausta (ji yra Rusijos Federacijos pilietė, išnaudojus visas galimybes, nustatyti jos buvimo vietos nepavyko), tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad realiai UAB „M“ metalo gaminių (statybinių medžiagų) pagal 2014-05-27 ir 2014-05-29 sąskaitas faktūras iš UAB „MD“ neįgijo / nenusipirko, šios sąskaitos faktūros buvo surašytos tam, kad į UAB „M“ PVM deklaracijas įtraukiant pirkimo PVM, tokiu būdu būtų panaikinta turtinė prievolė sumokėti į valstybės biudžetą PVM mokestį. UAB „M“ nuo 2014 m. gegužės mėn. parduotų prekių privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą PVM, tačiau, kad mokėtinas PVM mokestis nuo parduotų prekių būtų mažesnis, mokėtiną PVM mokestį sumažino fiktyviomis sąskaitomis faktūromis neva pirkdama prekes (metalo gaminius), tokiu būdu iš prekių pardavimo PVM dydžio išskaičiavo prekių pirkimo PVM dydį ir sumažino mokėtiną PVM dydį, dėl to valstybė patyrė žalos. Kartu pastebėtina, jog mokėtinas PVM susidarė ne nuo anksčiau aptartų 46 PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, kuriomis neva 2014 m. gegužės mėn. buvo parduoti automobiliai Latvijos įmonėms, nes šiems pardavimams būtų taikomas nulinis PVM mokesčio tarifas (nulinis PVM tarifas, be kita ko, taikomas, jeigu prekės parduodamos į kitą ES šalį), dėl to apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad „po išrašytų 46 PVM sąskaitų faktūrų V. K. valdomai bendrovei UAB ,,M“ susidarė kelių šimtų tūkstančių litų mokėtino PVM suma į Lietuvos Respublikos biudžetą“. Mokėtinas PVM susidarė nuo kitų UAB „M“ 2014 m. gegužės mėn. vykdytų pardavimų, tarp jų ir už pardavimus Lietuvos įmonei UAB ,,S C. B.“. Remiantis apeliacinio skundo argumentu, kad 46 PVM sąskaitų faktūrų išrašymas dėl automobilių pardavimo Latvijos įmonėms UAB „M“ jokios mokestinės prievolės nesukūrė, tačiau tokiais veiksmais – fiktyvių sąskaitų faktūrų išrašymu – buvo apgaulingai tvarkoma UAB „M“ buhalterinė apskaita, o panaudojus 2 sąskaitas faktūras, kuriomis buvo pagrįsti fiktyvūs sandoriai tarp UAB „MD“ ir UAB „M“, apgaule buvo panaikinta didelės vertės UAB „M“ turtinė prievolė sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį.

3618. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visiškai vertinta tai, jog Estijos įmonė „I. D. O“ 2014-06-17, 2014-07-01, 2014-07-01 atliko mokėjimus UAB ,,M“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. M0154, dėl likusios dalies UAB ,,M“ bankroto byloje minėta įmonė yra debitorių sąraše, tai, apeliantės nuomone, patvirtina, kad prekės vis dėlto buvo parduotos Estijos įmonei ir išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Tačiau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „M“ prekių iš UAB „MD“ neįsigijo ir pagal 2014-06-02 CMR važtaraščius prekės realiai nebuvo išgabentos. Aplinkybė, kad Estijos įmonė bankiniu pavedimu pervedė tam tikrą pinigų sumą UAB „M“, neįrodo, kad tarp UAB „M“ ir UAB „MD“ buvo sudarytas metalo gaminių pirkimo sandoris. Liudytoja S. Z. parodė (t. 3, b. l. 28–30, 32, 42, 81–83, 84–85, 88–92, t. 5, b. l. 195–196), jog Estijos įmonė „I. D. O“ į UAB „M“ banko sąskaitą atliko mokėjimo pavedimus, bet nežino, už ką pavedimai buvo atlikti. Taip pat parodė, kad UAB „M“ nėra turėjusi jokių ūkinių sandorių su įmone „P. L.“, tik pagal teikiamus banko sąskaitos išrašus matė, kad ši bendrovė periodiškai atlieka mokėjimus į UAB „M“ banko sąskaitą, o dėl ko mokėjimai buvo atliekami, V. K. jai neaiškino. Kaip matyti, į UAB „M“ banko sąskaitas buvo pervedinėjamos piniginės sumos iš užsienio valstybių, tačiau kokiu pagrindu, net įmonės buhalterei nebuvo aišku. Tad aplinkybė, kad Estijos įmonė „I. D. O“ į UAB „M“ banko sąskaitą atliko mokėjimo pavedimus, niekaip neįrodo, kad prieš tai tarp UAB „M“ ir UAB „MD“ buvo sudarytas metalo gaminių pirkimo sandoris. Anksčiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad UAB „M“ iš UAB „MD“ jokių metalo gaminių neįsigijo.

3719. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/73 „Dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 3, b. l. 156–171) konstatuota, kad jeigu UAB „M“ (direktorius V. K.) laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29 iš viso 2 atvejais sąskaitomis faktūromis pagrindė ūkines operacijas, neatitinkančias tapatumo iš viso už 1 582 075 Lt (458 200,59 Eur), (be PVM 1 307 500,00 Lt, PVM 274 575,00 Lt), (be PVM 378 678,17 Eur, PVM 79 522,42 Eur) ir 2 atvejų sąskaitų faktūrų duomenis UAB „M“ užregistravo apskaitos registre „Pirkimo dokumentai“, tai UAB „M“ (direktorius V. K.) PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 pateiktoje mokesčių administratoriui deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra pirkimo PVM, pagal 2 sąskaitas faktūras (2014-05-27 serija MAR Nr. 2014037; 2014-05-29 serija MAR Nr. 2014039), kuriomis pagrindė prekių įsigijimą iš UAB „MD“. UAB „M“ (direktorius V. K.) 2014 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje, kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą iš viso 274 575,00 Lt (79 522,42 Eur) pirkimo PVM. <...> mokesčių administratoriui pateiktoje laikotarpio nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 PVM deklaracijoje (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą iš viso 274 575,00 Lt (79 522,42 Eur) pirkimo PVM; 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nepagrįstai iš viso 274 575,00 Lt (79 522,42 Eur) sumažino mokėtino PVM sumą; <...> neapskaičiavo ir nesumokėjo 274 575,00 Lt (79 522,42 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 274 575,00 Lt (79 522,42 Eur) nuostolį.

3820. Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. Š., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, rinkodaros vadybos specialybę, ekonomikos specialisto kvalifikaciją ir 13 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Specialistė, atlikdama tyrimą ir pateikdama išvadas, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (dėl melagingos išvados pateikimo). Tyrimas buvo atliktas pagal tyrėjo pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02034-14 medžiagą, UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „M“ laikotarpio nuo 2012-08-01 iki 2014-05-31 prekių ir paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentus, banko, kasos dokumentus, apskaitos registrus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti pateiktų išvadų teisingumu. Kadangi specialisto išvada neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, kaip vienu iš įrodymu, pagrindžiančiu V. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinio skundo argumentas – specialisto išvada paremta ne valstybės institucijoms teikiamais dokumentais, bet tarpiniais įmonės dokumentais, kuriais norima sumenkinti, sukritikuoti specialisto išvadoje pateiktas išvadas, – atmetamas, kadangi įmonės ūkinė finansinė veikla paprastai tiriama remiantis ne vien tik valstybės institucijoms teikiamais dokumentais, bet didelę reikšmę turi būtent įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, juose esanti informacija yra ypač reikšminga vertinant, ar įmonės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą nesivadovauti minėta specialisto išvada.

3921. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-26-788/2017 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017 ir kt.).

4022. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, konstatuoja, jog nuteistasis V. K., veikdamas per UAB „M“ buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo apgaulingą UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudodamas aiškiai netikrus UAB „MD“ dokumentus – 2014-05-27 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014037 ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą MAR Nr. 2014039 bei panaudodamas UAB „M“ 2014-05-15 PVM sąskaitas faktūras M Nr. 0051, 0052, 0053, 0054, 0055, 0056, 0057, 0058, 0060, 0062, 0063, 0064, 0066, 0067, 0068, 0069, 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, 0077, 0078, 0079, 0081, 0082, 0084, 0085, 0087, 0088, 0089, 0090, 0091, 0092, 0093, 0094, 0095, 0096, 0098, 0099, 0100, 0101, 0102, 0103, 0104 ir 2014-05-29 PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 0135, kuriomis buvo pagrįsti realiai neįvykę sandoriai tarp UAB „M“ ir SIA „R“, SIA „B“. Tokiais veiksmais V. K. sukūrė situaciją, kad laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaip anksčiau minėta, asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. K. veikoje yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

4123. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Turtinės prievolės panaikinimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pavyzdžiui, fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM). PVM sukčiavimo bylose, jeigu sukčiavimas susijęs ne su tikslu susigrąžinti (gauti į sąskaitą), bet likviduoti ar sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais, tokia veika laikytina turtinės prievolės panaikinimu. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytą sukčiavimo schemą apgaulė buvo naudojama mokesčių administratoriaus atžvilgiu – buvo sudarytos 2 fiktyvios sąskaitos faktūros, patvirtinančios, kad neva UAB „M“ ir UAB „Mardeno“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų, iš šių netikrų sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į UAB „M“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijose ir tokiu būdu sumažintas mokėtinas PVM mokestis, t. y. panaikinta didelės vertės UAB „M“ turtinė prievolė sumokėti į biudžetą 79 522,42 EUR pridėtinės vertės mokesčio. Nustatyta sukčiavimo schema patvirtina, kad V. K. didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą išvengė tyčia, pavartodamas apgaulę. V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

42Dėl civilinio ieškinio

4324. Gynėja nesutinka su teismo sprendimu iš nuteistojo V. K. priteisti civilinį ieškinį valstybei, mano, kad civilinis ieškinys nėra įrodytas ir pagrįstas, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsniu, nėra apskaičiavusi patikrinimo aktu UAB „M“ nesumokėtų mokesčių, be to, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra pareiškusi kreditinių reikalavimų UAB „M“ bankroto byloje. Taip pat mano, kad V. K., kaip fizinis asmuo, nėra atsakingas už valstybės biudžetui padarytą žalą, nes mokesčių mokėtoja yra UAB „M“.

4425. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Toks pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą.

4526. Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl neteisėtų V. K. veiksmų valstybė patyrė 79 522,42 EUR žalą, kurios atlyginimą civilinė ieškovė Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija civiliniu ieškiniu prašo priteisti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tam, kad baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų pareikšti civilinį ieškinį, ji neprivalėjo prieš tai surašyti patikrinimo akto remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsniu. Šiame straipsnyje nurodyta, jog „mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka <...> Apskaičiavęs mokestį šio straipsnio nustatyta tvarka, mokesčių administratorius prisiima visą atsakomybę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo“. Nagrinėjamu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė atliko tyrimą ir pateikė išvadą, kokio dydžio PVM dėl nusikalstamų V. K. veiksmų nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą. Su specialisto išvada nustatytu nesumokėto PVM dydžiu sutinka ir civilinis ieškovas. Šios išvados teisingumą bei pagrįstumą, atitiktį kitiems įrodymams patikrino teismas, 79 522,42 EUR žala įrodyta. Žala valstybei padaryta neteisėtais, nusikalstamais V. K. veiksmais. Tarp valstybei padarytos 79 522,42 EUR žalos ir neteisėtų nuteistojo V. K. veiksmų yra priežastinis ryšys, žalingi padariniai valstybei nebūtų atsiradę, jeigu nuteistasis V. K. nebūtų elgęsis neteisėtai. V. K., būdamas UAB „M“ direktoriumi (be to, ir vieninteliu akcininku), veikė nusikalstamai, siekdamas jo vadovaujamos įmonės naudai ir interesais panaikinti turtinę prievolę. Jis tokius neteisėtus veiksmus toleravo, įmonės naudai ir jos interesais neteisėtai veikė savo iniciatyva. Todėl V. K. privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų valstybei padarytą žalą. Tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nereiškė kreditinių reikalavimų UAB „M“ bankroto byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu nuspręsta bankrutavusią UAB „M“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro), nereiškia, kad ji žalos nepatyrė. Valstybinė mokesčių inspekcija ieškinį pareiškė asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų kilo padariniai – žala valstybės biudžetui.

46Dėl bausmės

4727. Apeliaciniu skundu gynėja prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir V. K. skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kadangi V. K. yra teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, baudą turėtų galimybę sumokėti, nes yra pakankami jauno amžiaus, dirbantis asmuo.

4828. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, vieną priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kitą – apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tyčia, baigtos, į tai, kad neteistas, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už padarytas nusikalstamas veikas V. K. gali būti skiriamas laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

4929. BK 55 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. V. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalies sankciją, už šią veiką galima skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Nors V. K. teisiamas pirmą kartą, bet ne už vieną nusikaltimą. Taip pat yra padaręs ir sunkų nusikaltimą, padarytos žalos neatlygino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė baudos ar arešto. V. K. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Šio straipsnio sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už abi nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad veikos tyčinės, baigtos, priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltės V. K. nepripažino, padarytos žalos neatlygino.

5030. Gynėja prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę – baudą. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju išimtinės aplinkybės nenustatytos. Nuteistasis V. K. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, savo kaltės nepripažino. V. K. veiksmais padaryta didelė žala valstybei, žalos neatlygino net dalies, nors iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad V. K. turi pakankamai pajamų. Tai rodo, jog V. K. savo veiksmų nevertina kritiškai ir nesigaili nusikaltęs. V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, baudą turėtų galimybę sumokėti, nes yra pakankami jauno amžiaus, dirbantis asmuo – nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę negu numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

5131. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, skyrė teisingą bausmę ir priėmė teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio priteisimo. Keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo V. K. gynėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis... 4. Teisėjų kolegija... 5.
  1. V. K. nuteistas už tai, kad:
  2. 6. 2.7. Kaip liudytojos apklaustos UAB ,,K“ darbuotojos direktorė 7. 2.8. Kaip liudytoja apklausta UAB ,,MD“ apskaitininkė... 8. 2.9. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į liudytojo, 2014 m.... 9. 2.10. Teismas netinkamai vertino liudytojo (UAB „MD“... 10. 2.11. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į kaip liudytojos... 11. 2.12. Bylos duomenys nepaneigia UAB ,,M“ prekių... 12. 2.13. Baudžiamojoje byloje prie specialisto išvados priedų UAB ,, 13. 2.14. Byloje esanti specialisto išvada pateikta neištyrus visų UAB „ 14. 2.15. Susiformavusią tyčią apgaule panaikinti didelės vertės prievolę... 15. 2.16. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinės... 16. 2.17. Teismas visiškai nevertino, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m.... 17. 2.18. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16... 18. 2.19. Mano, kad V. K. paskirta bausmė yra per griežta,... 19. 3. Teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėja advokatė... 20. 4. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ne)teisėtumo... 22. 5. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde kelia... 23. Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182... 24. 6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje... 25. 7. Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės... 26. 8. Specialistė A. Š. apeliacinės instancijos teismo... 27. 9. Pagrįsdamas nuteistojo V. K. kaltę padarius BK 222... 28. 10. Iš aptartos specialisto išvados ir apeliacinės instancijos teismo... 29. 11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. K. UAB „ 30. 12. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra... 31. 13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 105–110) nuteistasis... 32. 14. Kad UAB „M“ iš UAB „ 33. 15. Nesivadovauti anksčiau aptartais liudytojų parodymais apeliacinės... 34. 16. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo 35. 17. Nors UAB „MD“ direktorė S.... 36. 18. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visiškai... 37. 19. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/73 „Dėl UAB „M“... 38. 20. Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo... 39. 21. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be... 40. 22. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, konstatuoja,... 41. 23. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį... 42. Dėl civilinio ieškinio... 43. 24. Gynėja nesutinka su teismo sprendimu iš nuteistojo 44. 25. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis... 45. 26. Anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl neteisėtų 46. Dėl bausmės... 47. 27. Apeliaciniu skundu gynėja prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir 48. 28. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. K.... 49. 29. BK 55 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už... 50. 30. Gynėja prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti... 51. 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja,... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjos...