Byla 2A-899-273/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo Nr.2-1834-886/2013 civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. N. 309,82 Lt skolą pagal 2007-01-24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701570329 sudarytą su pirminiu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingas, 1 273,36 Lt delspinigių, 30,98 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus įgijo pagal 2009-03-04 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovas dėl reikalavimo perleidimo buvo informuotas jam išsiųstu rašytiniu pranešimu. Pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas pagal išperkamosios nuomos sutartį perdavė atsakovui valdyti ir naudotis mobilų telefoną NOKIA 2610. Atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, kurių laiku nesumokėjus įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius ir 10 procentų dydžio baudą. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl skolingas ieškovui 1 614,16 Lt.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. N. ieškovui UAB „Kapitalo valda“ 309,82 Lt skolos, 55,76 Lt delspinigių, 30,98 Lt baudos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (396,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio. Teismas atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: 2007-01-24 išperkamosios nuomos sutarties (7-10 b.l.), perdavimo-priėmimo akto (11 b.l.), pranešimo dėl reikalavimo perleidimo (12 b.l.), vertinimą, ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti. Teismas nurodė, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį pirminis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis mobilų telefoną NOKIA 2610. Ieškovo teigimu, atsakovas už šią prekę neatsiskaitė. Pirminis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui UAB „Kapitalo valda“, todėl 309,82 Lt skola iš atsakovo priteistina ieškovui. Kaip nurodyta sutartyje, atsakovas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 273,361 Lt delspinigių už 2055 dienas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, yra pagrindas laikyti, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Skola atsirado 2007 m. vasario 24 d., reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo pirminis kreditorius ieškovui perleido 2009 m. kovo 4 d., o jis ieškinį pareiškė tik 2012 m. lapkričio 13 d. Ieškovas 2009-03-23 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, tačiau jis nuo 2008-09-01 išvyko į Norvegiją (18 b.l.) Delspinigiai paskaičiuoti net už 2055 dienas. Pirminis kreditorius ir ieškovas (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė. Tokie bendri pirminio kreditoriaus ir reikalavimo teisę perėmusio ieškovo veiksmai lėmė neadekvačias daugiau nei keturis kartus viršijančias skolą netesybas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Nurodytais argumentais iš atsakovo ieškovui priteistina delspinigių suma, paskaičiuota už 180 dienų, ir sudaranti 55,76 Lt sumą.

6III. Apeliacinio skundo argumentai

7Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, iš atsakovo A. N. ieškovo naudai priteisti 1 273,36 Lt dydžio delspinigius ir 72,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė nurodo, kad LR teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 180 dienų. Tokiu atveju, apeliantui neaišku, kokiais kitais motyvais teismas vadovavosi delspinigių skaičiavimo terminą sutrumpindamas nuo 2055 dienų iki 180 dienų. Apeliantas pažymi, kad tokiu sprendimu teismas suteikia teisę kaltai ir nesąžiningai šaliai - atsakovui piktnaudžiauti ieškovo atžvilgiu, nevykdyti įsipareigojimų, išvykti gyventi į Norvegiją , o tai pažeidžia nukentėjusios pusės – ieškovo teises, teisėtus interesus ir, atitinkamai, lygiateisiškumo bei teisingumo principus. Be to, teismas 2013-01-07 sprendime nurodė, kad, egzistuojant atsakovo skolai ieškovui, ieškovas nesiėmė priemonių dėl skolos išieškojimo, skolininkui gyvenant Norvegijoje, neatsižvelgiant į neproporcingumą tarp skolos dydžio ir tikėtinų išieškojimo kaštų šioje užsienio valstybėje bei neaiškų išieškojimo rezultatą tokioje situacijoje. Apeliantas pažymi, kad tokiu būdu jis negali dar labiau didinti patiriamus nuostolius dėl laiku atsakovo nevykdomų įsipareigojimų ir prisiimti nepagrįstai didelių išieškojimo išlaidų, esant itin neapibrėžtam skolos išieškojimo rezultatui.

8Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl delspinigių ieškovei priteisimo.

11Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje, byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

12Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda" 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda" įgijo reikalavimą į atsakovą A. N. pagal 2007-01-24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701570329 bei 2009-03-04 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 491. Pagal išperkamosios nuomos sutartį pirminis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis mobilų telefoną NOKIA 2610. Atsakovas, vadovaujantis pirmiau minėtos sutarties 11.1 punktu, taip pat įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

13Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo priteistų delspinigių dydžiu, teigdamas, kad neaišku, kokiais motyvais teismas vadovavosi delspinigių skaičiavimo terminą sutrumpindamas nuo 2055 dienų iki 180 dienų.

14Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

15Bylos duomenys patvirtina, kad sutarties 11.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 7). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų.

16Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje prašomas priteisti delspinigių dydis daugiau nei tris kartus viršija pagrindinės prievolės dydį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 55,76 Lt, kas sudaro 0,1 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir teisingai pritaikė teisės normas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad neaišku, kokiais motyvais teismas vadovavosi delspinigių skaičiavimo terminą sutrumpindamas nuo 2055 dienų iki 180 dienų. Pažymėtina, kad LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl delspinigių. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad skola atsirado 2007 m. vasario 24 d., reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo pirminis kreditorius ieškovui perleido 2009 m. kovo 4 d., o ieškovas ieškinį pareiškė tik 2012 m. lapkričio 13 d. Teismas konstatavo, kad delspinigiai paskaičiuoti net už 2055 dienas. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, į tai, kad įstatymas numato sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigių skaičiavimo terminą sutrumpino nuo 2055 dienų iki 180 dienų. Dėl išdėstyto, darytina išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., teismas

Nutarė

18apeliacinį skundą atmesti.

19Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai