Byla 2A-565/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui R. K. , atsakovų atstovams R. J. , T. R. , advokatams Kęstučiui Ragaišiui, Giedriui Gužauskui, Saulei Katauskaitei, Jonui Jasiulevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, atsakovų R. J. , D. D. ir R. D. , A. K. , M. K. ir N. K. , O. Š. ir J. Š. , J. K. ir R. K. , J. D. ir A. D. , P. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2009 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. P. , S. K. , T. I. , A. Š. , Z. Z. , R. J. , A. J. , L. G. , O. Š. , J. Š. , P. B. , J. B. , A. K. , M. K. , N. K. , D. D. , R. D. , J. D. , A. D. , J. K. , R. K. dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J. , J. B. , G. S. , S. Ž. , Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. , Vilniaus 7 –ojo notarų biuro notarė D. B. , Vilniaus 17 – ojo notarų biuro notarė L. M. , Vilniaus 2-ojo notarų biuro notarė D. M. , akcinė bendrovė bankas „Swedbankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

  1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-06 sprendimus Nr. 01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, Nr.01-418, Nr.01-419 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. , T. I. .
  2. Panaikinti 2004-02-11 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-710-01 Dėl žemės sklypo Nr. 28, esančio H. R. g., Vilniuje, padalinimo.
  3. Pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius:
  • 1999-12-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-11693, sudarytą tarp A. Š. ir O. Š. ;
  • 2005-11-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. VB7-16996, sudarytą tarp O. Š. , J. Š. ir L. G. ;
  • 2005-11-30 žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą, reg. Nr. VB7-16970, dėl 0,0900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo.
  • 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-39, sudarytą tarp S. K. ir J. K.
  • 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-43, sudarytą tarp L. P. ir J. D. ;
  • 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1-41, sudarytą tarp Z. Z. ir P. B. ;
  • 2000-01-07 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-74, sudarytą tarp T. I. ir R. J. ;
  • 2000-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-342, sudarytą tarp S. K. ir A. K. .
  • 2004-05-12 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3451, sudarytą tarp A. K. ir sutuoktinių Arvydo ir D. D. dalyje dėl 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
  • 2006-04-19 nuosavybės teisės liudijimo, reg. Nr.3-4137, dalį dėl ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės patvirtinimo D. D. .
  • 2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 3-4138, dalį dėl 1/4 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo D. D. vardu.
  • 2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 3-4138, dalį dėl 3/4 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo R. D. vardu.
  • 2006-03-22 dovanojimo sutartį reg.Nr.1927, sudarytą tarp A. K. , M. K. ir N. K. dalyje dėl 0,0450 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo.

54. Taikyti restituciją natūra. Įpareigoti grąžinti valstybei:

  • L. G. – 0,0900 ha žemės sklypą Nr. 32, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Visorių gyv. namų kvartale, Vilniaus m.;
  • R. J. ir A. J. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha žemės sklypą Nr. 36, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Visorių gyv.namų kvartale, Vilniuje;
  • P. B. ir J. B. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha žemės sklypą Nr.35, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Visorių gyv. namų kvartale, Vilniuje;
  • J. D. ir A. D. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  • J. K. ir R. K. – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0900 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  • N. K. – 0,0450 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  • D. D. ir R. D. - bendros nuosavybės teise valdomą 0,0450 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
  • Įpareigoti A. Š. grąžinti sutuoktiniams O. ir J. Š. 16 000 Lt, gautų pagal naikintiną 1999-12-21 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-11693).
  • Įpareigoti O. Š. ir J. Š. grąžinti L. G. 250 000 Lt, gautų pagal naikintiną 2005-11-30 žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. VB7-16996).
  • Įpareigoti T. I. grąžinti R. J. ir A. J. 26 190 Lt, gautų pagal naikintiną 2000-01-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-74).
  • Įpareigoti Z. Z. grąžinti P. B. ir J. B. 26 190 Lt, gautų pagal 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-41).
  • Įpareigoti S. K. grąžinti J. K. ir R. K. 26 190 Lt, gautų pagal naikintiną 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1- 39).
  • Įpareigoti L. P. grąžinti sutuoktiniams J. ir A. D. 26 190 Lt, gautų pagal naikintiną 2001-01-05 žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-43).
  • Įpareigoti S. K. grąžinti sutuoktiniams A. ir M. K. 16 000 Lt, gautų pagal naikintiną 2000-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-342).
  • Įpareigoti A. K. ir M. K. grąžinti R. D. ir D. D. 16 000 Lt, gautų pagal naikintiną 2004-05-12 pirkimo pardavimo sutarties dalį (reg. Nr. 3451).
  1. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas

6Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje tiriant baudžiamąją bylą Nr. 10-9-060-03 nustatyta, jog nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. K. žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr. 01-423, Nr. 01-418, Nr. 01-419 (toliau – Sprendimai) A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. , T. I. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,27 ha ploto buvusios savininkės A. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perduoti virš paminėtoms atsakovėms neatlygintinai nuosavybėn šeši nauji laisvos valstybinės žemės sklypai Nr. 28, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 35, Nr. 36, esantys (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale, Vilniaus mieste. 2004 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, buvo konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo neteisėtai įregistruota nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1939-a, kuri buvo įregistruota nesant pretendentų prašymų ir kitų būtinų dokumentų, įrodančių, kad A. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime. 1999 m. lapkričio mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo parengti Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste atsakovėms projektai, į kuriuos įrašytos žinomai melagingos žinios, kad pretendentės (minėtos atsakovės) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 1,27 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ginčo sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. V. pasirašė suklastotus Sprendimus dėl ginčo sklypų. Ginčijami Sprendimai priimti vadovaujantis suklastotais dokumentais bei pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas: Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 9 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997 m. lapkričio 11 d. redakcija) 2, 12, 13 punktus. Todėl Spendimai pripažintini negaliojančiais (1964 m. CK 47 str. (redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.), CK 1.80 str.). Pripažinus Sprendimus negaliojančiais, turėtų būti panaikinti ir sudaryti ginčijamo turto perleidimo sandoriai. Nurodė, kad valstybė ginčo sklypus prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo – oficialių dokumentų suklastojimo ir žinomai suklastotų oficialių dokumentų panaudojimo, todėl, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti taikoma restitucija natūra, t. y. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, o žemės sklypai išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų ir grąžinti valstybei.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

  1. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-06 sprendimus Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr. 01-423, Nr. 01-418, Nr. 01-419 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. , T. I. .
  2. Panaikino 2004-02-11 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-710-01 Dėl žemės sklypo Nr. 28, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo.
  3. Pripažino negaliojančiais šiuos sandorius:
  • 1999-12-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-11693, sudarytą tarp A. Š. ir O. Š. ;
  • 2005-11-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. VB7-16996, sudarytą tarp O. Š. , J. Š. ir L. G. ;
  • 2005-11-30 žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą, reg. Nr. VB7-16970, dėl 0,0900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo.
  • 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-39, sudarytą tarp S. K. ir J. K.
  • 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-43, sudarytą tarp L. P. ir J. D. ;
  • 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį reg.Nr.1-41, sudarytą tarp Z. Z. ir P. B.;
  • 2000-01-07 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-74, sudarytą tarp T. I. ir R. J.;
  • 2000-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-342, sudarytą tarp S. K. ir A. K. .
  • 2004-05-12 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3451, sudarytą tarp A. K. ir sutuoktinių A. ir D. D. , dalyje dėl 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
  • 2006-04-19 nuosavybės teisės liudijimo, reg. Nr. 3-4137 dalį dėl ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės patvirtinimo D. D. .
  • 2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 3-4138, dalį dėl 1/4 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo D. D. vardu.
  • 2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 3-4138, dalį dėl 3/4 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo R. D. vardu.
  • 2006-03-22 dovanojimo sutartį reg. Nr. 1927, sudarytą tarp A. K. , M. K. ir N. K. , dalyje dėl 0,0450 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo.

9Ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo atmetė. Priteisė iš Lietuvos valstybės A. K. 1000 Lt, N. K. 1000 Lt, J. Š. 1000 Lt, D. D. 1500 Lt, P. B. 3000 Lt, L. P. , S. K. , T. I. , A. Š. , Z. Z. – po 2 040 Lt už advokato pagalbą, L. P. ir Z. Z. – po 558 Lt žyminio mokesčio, priteisė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iš V. J. 1560,35 Lt, iš J. B. 765 Lt viešo paskelbimo išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

10Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog ginčijami Sprendimai buvo priimti suklastotų dokumentų pagrindu, nustatyti asmenys, padarę nusikalstamas veikas, todėl nagrinėjamoje byloje teismas dėl nuosavybės atkūrimo procedūros aplinkybių bei teisėtumo plačiau nepasisako (CPK 182 str. 3 d.). Suklastotų dokumentų pagrindu priimti Sprendimai pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias, kokiems asmenims ir kokia tvarka atkuriamos nuosavybės teisės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys ab initio (1964 m. CK 47 str., CK 1.80 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad pripažinus negaliojančiais Sprendimus, naikintinos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės – pripažintinos negaliojančiomis ir vėliau sudarytos ieškiniu ginčijamos sutartys, nes iš ne teisės negali kilti teisė. Teismo teigimu, esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl ginčo sklypų grąžinimo valstybei. Pagal įstatymą turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.). Šioje byloje įgijėjų sąžiningumas nekvestionuojamas, tačiau turto natūra grąžinimo valstybei reikalavimas grindžiamas CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, t. y. tuo, kad valstybė prarado žemės sklypą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, dėl ko turi teisę jį išreikalauti ir iš sąžiningų įgijėjų. CK 6.145 straipsnio 2 dalis leidžia išimtinais atvejais netaikyti restitucijos, jei dėl jos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, kitos atitinkamai pagerėtų. Teismo manymu, turto grąžinimas valstybei šiuo atveju, įvertinus susiklosčiusias faktines aplinkybes, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovų padėtį, o valstybės padėtis atitinkamai pagerėtų. Teismas nurodė, kad iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų duomenų matyti, kad po sklypų įgijimo atsakovai juose jau yra pastatę gyvenamuosius namus, įdėję dideles lėšas į infrastruktūrą (inžineriniai įrenginiai, keliai ir pan.), todėl sklypai nėra tokios pat būsenos, kokia ji buvo iki ginčijamų Sprendimų priėmimo, situacija yra ženkliai pasikeitusi. Teismo manymu, grąžinus sklypus valstybei, yra pakankamai didelė tikimybė naujų ginčų, susijusių su įvairių pagerinimų bei galimų kitokių išlaidų atlyginimu, kilimu (dėl ko neaišku, ar galutiniame rezultate ir pati valstybė nepatirtų daugiau žalos negu naudos), neatmestina ir tai, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakovai, kartą jau sumokėję už žemės sklypus, ateityje galbūt vėl tuos pačius sklypus turėtų išsipirkti iš valstybės, kai tuo tarpu realios galimybės susigrąžinti sumokėtas lėšas iš asmenų, pardavusių žemės sklypus ir gavusių už juos pinigus, pakankamai abejotinos. Minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog turto negalima paimti natūra, iš V. J. ir J. B. už šiuos sklypus yra konfiskuota 157 140 Lt suma. Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nustatyta, jog V. J. ir J. B. ginčo žemės sklypus pardavė ir už juos gautus pinigus pasisavino, nežinant apie tai įgaliojimus V. J. išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. . Todėl teismas nurodė, kad nesant įrodymų, jog ir pastarosios siekė atkurti nuosavybės teises neteisėtu būdu (kartu su V. J. ), iš jų (nors naikinamais Sprendimais formaliai nuosavybė buvo atkurta joms) taip pat nebūtų pagrindo priteisti turto vertės valstybei, nes nei turto natūra, nei pinigų už jį šios atsakovės realiai nebuvo gavusios. Taip pat teismas nurodė, kad nors baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio valstybė formaliai nebuvo pareiškusi, tačiau pati pinigų sumos konfiskacija valstybės naudai iš esmės reiškia valstybės interesų apgynimą, atlyginant padarytą sklypų praradimu žalą. Todėl sklypų grąžinimas valstybei reikštų, kad valstybė, gavusi žalos atlyginimą už žemės sklypus iš nuteistųjų V. J. ir V. B. , dar juos ir susigrąžintų, t. y. faktiškai nesant įstatyminio pagrindo dar ir praturtėtų, o sąžiningi atsakovai patirtų (be moralinės žalos dėl įdėtų pastangų) vien nuostolius, kurių realaus atlyginimo visoje jų dydžio apimtyje pasiekti būtų pakankamai sudėtinga, o galbūt ir neįmanoma. Todėl teismas sprendė, kad patenkinus šį ieškinio reikalavimą, dviejų sąžiningų šalių – valstybės ir dabartinių sklypų savininkų – interesų pusiausvyra būtų neproporcingai ir neprotingai pažeista vienos naudai, kitos nenaudai. Be to, teismo manymu, savininkas, kuriam už jo turėtą turtą yra teisingai kompensuota, ir negali reikalauti susigrąžinti prarastą daiktą CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad, jei minėtu nuosprendžiu konfiskuota suma nepadengia tikrosios žalos, ji visoje apimtyje turėtų būti išieškoma šioje byloje kasacinio teismo nutartyje nurodyta tvarka – iš kaltų valstybės pareigūnų kartu su nepagrįstai nuosavybės teises atkurti siekusiais asmenimis. Todėl reikalavimą dėl turto natūra grąžinimo valstybei teismas atmetė. Atsakovų argumentus, kad visas ieškinys turi būti atmestas dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, be to, byla dabartinių sklypų savininkų atžvilgiu turėtų būti nutraukta dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nutarties (šia nutartimi teismas priėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymą nuo dalies jos pareikšto reikalavimo ir bylą šių asmenų atžvilgiu nutraukė), teismas atmetė. Teismas nurodė, kad iš pirminio 2002 m. kovo 5 d. ieškinio matyti, kad jis pareikštas vykdant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2000 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 54, byloje nėra duomenų, kada konkrečiai šis sprendimas buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų datų matyti, kad jie 2001 m. rugsėjo mėn. dar buvo renkami, registro duomenų išrašai suformuoti 2002 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 7-20). Vilniaus apygardos teismui ieškinys buvo paduotas nepraleidus 30 dienų termino nuo paskutinių dokumentų gavimo (t. 2, b. l. 32). Vilniaus apskrities viršininko administracija Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme ieškinį pareiškė 2002 m. kovo 7 d., t. y. jis paduotas nepraleidus 30 dienų termino nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties gavimo, byla iškelta 2002 m. kovo 14 d. (t. 1, b. l. 1-4). Teismo manymu, galima būtų abejoti, ar dokumentų ieškiniui pagrįsti rinkimo laikotarpis nuo sužinojimo apie valstybės kontrolės institucijos sprendimą nebuvo nepagrįstai užvilkintas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 136, 137), kurio medžiaga reikšminga nagrinėjamai bylai. Todėl, net laikant ieškinio senaties terminą praleistu, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad tai, jog vėliau dėl kasacinio teismo nutarties motyvų pasikeitė valstybės interesus ginantis asmuo, nėra pagrindas laikyti, jog šiam asmeniui ieškinio senaties terminas taikytinas iš naujo, nes nagrinėta byla nebuvo pasibaigusi, ji tik buvo perduota nagrinėti iš naujo. Teismas atmetė ir atsakovų argumentus dėl bylos dalies nutraukimo dėl nagrinėjamoje byloje priimtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nutarties. Kasacinio teismo nutartyje yra nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos interesų konfliktas, nurodyta, kad valstybės interesas turi būti ginamas išvengiant tokio konflikto. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, turėjusios ginti valstybės interesus, pareikštas dėl galimo intereso konflikto atsisakymas nuo ieškinio dalies, kuriai tinkamas valstybės interesus ginantis subjektas nėra vėliau pritaręs, teismo manymu, negali riboti pastarajam subjektui teisės ginti valstybės interesus visa apimtimi. Be to, atlikus tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, atsirado papildomos (ir itin reikšmingos) ieškinio faktinio pagrindo aplinkybės, kurių nebuvo pirminėje bylos stadijoje, dėl ko negalima laikyti, kad nagrinėjamas ieškinys yra pareikštas visiškai tuo pačiu pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkinta ieškinio dalis yra susijusi su tik atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir kai kurių trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, dėl jų, kaip pasekmė, yra naikinami atitinkami atsakovų-fizinių asmenų sudaryti sandoriai. Tačiau restitucijos natūra reikalavimas pastarųjų asmenų atžvilgiu nėra tenkinamas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovai turi teisę į turėtų išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą visa apimtimi, o ne iš dalies (CK 1.5 str., CPK 3 str. 6 d.). Šios išlaidos priteistinos iš valstybės, kurios interesams ginti pareikštas ieškinys, tačiau, teismo teigimu, vykdomąjį raštą antstolis turi pateikti prokuratūrai, iš kuriai skirtų valstybės bendrųjų asignavimų turi būti atlygintos atsakovams priteistos sumos.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti restituciją natūra. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas neteisingai taikė CK 6.145 straipsnio 2 dalį, netaikydamas restitucijos tais motyvais, jog atsakovų padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų, o valstybės – pagerėtų, kadangi jai jau yra kompensuota už prarastą turtą baudžiamojoje byloje pritaikius turto konfiskavimą iš asmenų, kurių nusikalstamais veiksmais turtas buvo prarastas. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir jos paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o ne atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl negalima teigti, jog pritaikius restituciją natūra ir grąžinus žemės sklypus valstybei, valstybė neteisėtai praturtės. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė. Restitucijos taikymas ar netaikymas negali būti siejamas su baudžiamojo poveikio priemonėmis, pritaikytomis baudžiamojoje byloje. Faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė. Aplinkybė, jog atsakovai, kartą jau sumokėję už žemės sklypus, ateityje galbūt turėtų vėl tuos pačius sklypus išpirkti iš valstybės, kai tuo tarpu realios galimybės susigrąžinti sumokėtas lėšas iš asmenų, pardavusių žemės sklypus ir gavusių už juos pinigus, yra abejotinos, nelaikytina pakankamu argumentu netaikyti restitucijos. Atsakovų panaudotos lėšos sklypams pagerinti, taip pat nėra pagrindas netaikyti restitucijos pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, bet yra pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo vadovaujantis CK 4.97 straipsniu. Be to, lėšos, įdėtos į sklypų pagerinimą, gali būti užskaitytos ateityje leidžiant atsakovams išpirkti juos iš valstybės.

142. Teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovai turi teisę į turėtų išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą visa apimtimi, tuo pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje iš esmės buvo patenkinti visi ieškovo reikalavimai. Reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis iš reikalavimų naikinti ginčijamus sandorius. Be to, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleidžiamas ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų.

15Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovo atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl pripažinimo negaliojančia 2000-01-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-74, sudarytą tarp T. I. ir R. J. ; taikyti ieškinio senatį reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus bei reikalavimui pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

16Atsakovai A. K. , M. K. , N. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovų atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl pripažinimo negaliojančia 2000-01-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-342, sudarytos tarp S. K. ir A. K. ; 2004-05-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-3451, sudarytos tarp A. K. ir A. ir D. D. ; 2006-03-22 dovanojimo sutarties reg. Nr. 1927, sudarytos tarp A. K. , M. K. ir N. K. pripažinimo negaliojančiomis; taikyti ieškinio senatį reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-420, Nr. 421, nr. 01-422, Nr. 01-423, Nr. 01-418, Nr. 01-419 bei Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-11 įsakymą Nr. 2.3.-710-01.

17Atsakovai O. Š. ir J. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovų atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl pripažinimo negaliojančia 1999-12-21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-11693, sudarytos tarp A. Š. ir O. Š. ; 2005-11-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. VB7-16996, sudarytos tarp O. A. K. ir A. ir D. D. ; 2006-03-22 dovanojimo sutarties reg. Nr. 1927, sudarytos tarp O. Š. , J. Š. , J. Š. ir L. G. pripažinimo negaliojančiomis; taikyti ieškinio senatį reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-420, Nr. 421, nr. 01-422, Nr. 01-423, Nr. 01-418, Nr. 01-419 bei Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-11 įsakymą Nr. 2.3.-710-01.

18Atsakovai J. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovų atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl pripažinimo negaliojančia 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-39, sudarytos tarp S. K. ir J. K. , bei dėl reikalavimo naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus; ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

19Atsakovai J. D. ir A. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovų atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl pripažinimo negaliojančia 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-43, sudarytos tarp L. P. ir J. D. , bei dėl reikalavimo naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus; ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

20Atsakovai P. B. ir J. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovų atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl pripažinimo negaliojančia 2000-01-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-41, sudarytos tarp Z. Z. ir P. B. , taikyti ieškinio senatį reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus bei reikalavimui pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

21Atsakovai skundus grindžia šiais argumentais:

221. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį byloje, kurioje ieškovu buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujanti valstybės, kaip valstybinės žemės savininko, interesus. Kadangi byloje nėra jokių dokumentų apie ieškovo pakeitimą, laikytina, kad ieškovas byloje nepasikeitė. Vilniaus apskrities viršininko administracija yra atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų dėl 1999-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-11693, 2000-01-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-39, 2000-01-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-41, 2000-01-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-43, 2000-01-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-74, 2000-01-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-342 pripažinimo negaliojančiomis atsakovų O. Š. , R. J. , P. B. , A. K. , J. K. , J. D. atžvilgiu, Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi šį atsisakymą priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Minėta nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio dalis, kurioje teikiami reikalavimai atsakovams O. Š. , R. J. , P. B. , A. K. , J. K. , J. D. yra visiškai nepagrįsti, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas minėta nutartimi šį klausimą išsprendė galutinai.

232. Ieškovas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu. Šio įstatymo 18 straipsnyje yra numatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla galutinai buvo išspręsta 2005 m. gruodžio 2 d., ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo numatyta teise apskųsti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus per vieną mėnesį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir praleido terminą skundui paduoti. Tokiu atveju reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus taikytina ieškinio senatis. Ieškovas apie neteisėtus teisės aktus ir pažeistą viešąjį interesą žinojo dar 2004 m. sausio mėnesį, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pasiūlė generaliniam prokurorui įstoti į bylą, tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2006 m. balandžio 10 d. Be to, ieškovas apie pažeistą viešąjį interesą žinojo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarties, todėl civilinį procesą galėjo inicijuoti dar 2003 metais, tačiau to nepadarė. Be to, dar Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo praleidusi ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovas – prokuratūra yra juridinis, viešąjį interesą ginantis subjektas, todėl tokiam subjektui turi būti taikomi aukštesni standartai, lyginant jį su fiziniais asmenimis, kitais juridiniais asmenimis.

24Atsakovės D. D. ir R. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, priimtą atsakovių atžvilgiu, panaikinti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl 2004-05-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-3451, sudarytos tarp A. K. ir A. ir D. D. , 2006-04-19 nuosavybės teisės liudijimo, reg. Nr. 3-4137, dalies dėl ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės patvirtinimo D. D. , 2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 3-4138, dalies dėl ¼ dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo D. D. vardu; 2006-04-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 3-4138, dalies dėl ¾ dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo R. D. vardu pripažinimo negaliojančiais; taikyti ieškinio senatį reikalavimui naikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr.423, Nr. 01-418, Nr. 01-419 bei Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-11 įsakymą Nr. 2.3.-710-01. Skundą grindžia šiais argumentais:

251. Teismas, nagrinėdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nesiaiškino, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas apskųsti Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-06 sprendimus Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, Nr.01-418, Nr.01-419, t. y. nesiaiškino, kada Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo supažindinta su 2000 m. gegužės 31 d. Valstybės kontrolės sprendimu Nr. 34. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Valstybės kontrolės sprendime buvo nagrinėta Vilniaus apskrities viršininko administracijos veikla, akivaizdu, kad šiuo dokumentu Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo supažindinta nedelsiant. Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininkas, vykdydamas šį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės sprendimą, ieškinį pateikė tik 2002-03-07, t. y. praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Nors teismas nustatė, kad prasidėjęs ikiteisminis tyrimas yra pagrindas pripažinti, kad senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija Valstybės kontrolės jau buvo informuota apie Vilniaus apskrities viršininko sprendimų prieštaravimą įstatymams, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijai nebuvo kliūčių kreiptis į teismą, o prasidėjęs ikiteisminis tyrimas bei vėliau iškelta baudžiamoji byla, kurios medžiaga buvo reikalinga nagrinėjamai bylai, galėjo būti pagrindas sustabdyti bylą, t. y. galėjo būti pagrindu sustabdyti senaties terminą. Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovių prašymo taikyti ieškinio senaties terminą Vilniaus apskrities viršininko įsakymui Nr. 2.3-710-01 Dėl žemės sklypo Nr. 28, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo, apskųsti.

262. Vilniaus apskrities viršininko administraciją byloje pakeitus Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui, įvyko procesinis teisių perėmimas, t. y. pasikeitė valstybės interesus ginantis asmuo. Naujasis valstybės atstovas arba procesinių teisių perėmėjas – Vilniaus apygardos prokuratūra pratęsia savo pirmtako procesą, jam privalomi visi prieš įtraukiant į procesą ieškovo atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija yra atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų ir Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi šį atsisakymą priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė, šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimas jau buvo išspręstas ir pripažįstama, jog CPK 5 straipsnyje numatyta teisė kreiptis dėl teisminės gynybos yra įgyvendinta.

27Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

28Atsakovai A. Š. , T. I. , Z. Z. , L. P. , S. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

29Atsakovai J. K. ir R. K. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.

30Atsakovai P. B. ir J. B. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.

31Atsakovai J. D. ir A. D. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.

32Atsakovei A. J. ir R. J. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.

33Atsakovė L. G. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.

34Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad palaiko ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus dėl restitucijos taikymo.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

36Atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini.

37Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

39Nagrinėjamoje byloje prokuroras pareiškė ieškinį gindamas viešąjį interesą. Tokią teisę prokurorui suteikia CPK 49 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis prokuroras sprendžia savarankiškai, ar yra viešasis interesas, ir ar reikia jį ginti nuo esamų ar galimų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl prokuroro ginamo viešojo intereso, ne kartą yra nurodęs, jog prokuroras į teismą gali kreiptis visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiam teisiniam reikalavimui patenkinti. Taipogi Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra konstatuota, jog nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M. byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B. , S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3141/2010).

40Nagrinėjamoje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ginčijo administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisės neteisėtai, nusikalstamu būdu atkurtos atsakovėms L. P. , S. K. , T. I. , A. Š. ir Z. Z. . Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ir kad šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia, ir pagrįstai prokuroro ieškinyje nurodytus administracinius aktus, kurių pagrindu minėtiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės tesiės, pripažino niekiniais ir juos panaikino.

41Dėl restitucijos taikymo

42Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos ,,Prievolių teisė“ I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus ,,Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

43Pasisakydamas dėl šios ir kitų restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009). Visais atvejais, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina, o nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

44Aiškindamas minėtą Civilinio kodekso nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.96 straipsnis – daiktinės teisės savininko teisių apsaugos ir gynimo instituto norma, reglamentuojanti savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningai jį įgijusio asmens, t. y. tokio, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam daiktą perleidžiantis asmuo neturėjo teisės to daikto perleisti ir kad sisteminė CK 1.80 straipsnio 2-4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog CK 4.96 straipsnis taikomas tais atvejais, kai ginčo objektu esantis daiktas yra pagal kitą sandorį perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009).

45Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo natūra, teisingai vadovavosi Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalimi ir pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamoje byloje yra susidariusi situacija, kai restitucijos taikymas yra netikslingas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada visiškai sutinka.

46Byloje nustatyta, kad žemės sklypus Vilniaus rajone, Visorių gyvenvietėje, į kuriuos nuosavybės teisės neteisėtai buvo atkurtos atsakovėms L. P. , S. K. , T. I. , A. Š. , Z. Z. šiuo metu nuosavybės teisėmis valdo atsakovai R. J. , A. J. , L. G. , O. Š. , J. Š. , P. B. , J. B. , A. K. , M. K. , N. K. , D. D. , R. D. , J. D. , A. D. , J. K. , R. K. . Nei vienų, nei kitų atsakovų nesąžiningumas byloje neįrodinėjamas. Minėta, jog nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas yra konstatuotas nuosprendžiu, atitinkamai pripažinti kaltais ir nuteisti V. J. , J. B. ir kt. Nuosprendžiu (t. 3, b. l. 114-129), be kita ko, yra konstatuota, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. , T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius Visorių gyv. km., Vilniuje, V. J. juos faktiškai užvaldė savo ir J. B. nuosavybėn, vėliau žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino. Esant nurodytoms šioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo žemės sklypų perleidimo sandoriais gautas pinigines lėšas priteisti valstybei iš minėtų atsakovių, nes, kaip matyti iš nuosprendžio, jos šių lėšų faktiškai negavo. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltų asmenų V. J. ir J. B. konfiskuotos neteisėtais sandoriais gautos lėšos – po 240 120 Lt iš kiekvieno, viso 480 240 litų (t. 3, b. l. 129). Iš prokuroro Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos antstolės P. K. pažymos matyti, kad 2010 m. balandžio mėn. iš V. J. išieškota visa suma – 240 120 Lt, iš J. B. išieškota 201 516,07 Lt, likusią sumą – 36 603,93 Lt ji moka dalimis po 300 litų.

47Iš ginčijamų žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorių matyti, kad bendra sandoriais perleistų žemės sklypų kaina – 402 760 Lt, būtent ši suma galėtų būti išieškota iš žemės pardavėjų, taikant restituciją pinigais (CK 6.145 str. 2 d.) (t. 1, b. l. 63, 64, 65, 66, 61, 62; t. 3 b. l. 166, 163, 176). Taigi, lyginant šią sumą su valstybei atlyginta iš kaltų asmenų – 480 240 litų, matyti, jog valstybei neteisėtu žemės nuosavybės teisės atkūrimu padaryta materialinė žala yra visiškai atlyginta. Civilinio kodekso normos numato, kad taikant restituciją, negali būti esmingai ir nesąžiningai pagerinta vienos šalies padėtis kitos šalies sąskaita (CK 6.145 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė būtent tokias aplinkybes ir todėl pagrįstai netaikė restitucijos natūra. Byloje nustatyta, kad žemės sklypai sandoriais perleisti atsakovams, šiuo metu nėra tokios būklės, kokios jie buvo perleidimo metu – jie nėra laisvi, nes užstatyti kiekvieno atsakovų pastatais (gyvenamaisiais namais), įrengti privažiavimo keliai, komunikacijos. Atitinkamai, pasikeitusi šių žemės sklypų vertė. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, teisingai netaikė restitucijos natūra, atsižvelgęs dar ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.). Valstybė, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, yra lygiavertėje padėtyje, kaip ir kiti subjektai, ji turi tokias pačias teises ir pareigas, todėl valstybės turtinis interesas negali būti aukščiau už kitų asmenų interesus, netgi paneigiant konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

48Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo prokuroro apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo.

49Dėl atsakovų prašymo nutraukti bylą

50Atmestinas atsakovų apeliacinių skundų argumentas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija yra atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų, o Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi šį atsisakymą priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė, todėl teismas neva turėjo nutraukti bylą dėl ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio dalies, kurioje reiškiami minėti reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovių L. P. ir Z. Z. kasacinius skundus, 2003 m. gruodžio 3 d nutartyje konstatavo, kad nuosavybės teisės šiuo atveju atkurtos nepagrįstai ir byloje turi būti nustatyta, dėl kokių valstybės pareigūnų kaltės tai įvyko, kadangi šioje byloje valstybės interesus nuosavybės teisių atkūrime atstovauja Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri pareiškė reikalavimą dėl valstybės teisių gynimo, tačiau ieškovo (valstybės) atstovavime šioje byloje galimas interesų konfliktas. Atsižvelgiant į nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadas, gindamas viešąjį interesą naują ieškinį šioje byloje pareiškė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras. Naujas ieškovas šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nėra saistomas iki tol buvusio ieškovo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nes kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi konstatavus, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijai nesant tinkamu ieškovu, o vėliau tapus netgi atsakovu, negalima padaryti išvados, jog šio netinkamo ieškovo procesiniai veiksmai sukelia teisines pasekmes vėliau į bylą įstojusiam tinkamam ieškovui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvusio ieškovo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymas teismui nutraukti bylą, prokuroras neturėjo teisės tokio paties ieškinio pareikšti iš naujo.

51Dėl ieškinio senaties termino

52Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata taikytina, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl individualaus akto teisėtumo. Bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administravimo akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas tokiu atveju netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. V. S., L. P., byla Nr. 3K-7-658/2002).

53Šiuo atveju taikomas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas. Nurodyto 30 dienų termino privalo laikytis ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nuostata skirta asmeniui, kuris yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyvis. Prokuroras toks asmuo nėra, todėl ši įstatymo nuostata negali būti gramatiškai aiškinama taip, kad prokurorui taikomas įstatyme nustatytas 30 dienų terminas nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises jam įteikimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. byloje Nr. 3K-3-397/2009, 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. byloje Nr. 3K-3-141/2010). Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įstatymo analogiją jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kada yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

54Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatavo, kad šioje byloje valstybės interesus nuosavybės teisių atkūrime atstovauja Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri pareiškė reikalavimą dėl valstybės teisių gynimo, tačiau ieškovo (valstybės) atstovavime šioje byloje galimas interesų konfliktas. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. sausio 26 d. raštu pasiūlė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje (t. 3, b. l. 1). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2004 m. kovo 4 d. raštu informavo teismą, kad surinkus pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. žemės neturėjo ir turto paveldėtojams neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, bei nustačius, kad pažeisti valstybės interesai, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateiks teismui ieškinį (t. 3, b. l. 3). Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2004 m. liepos 5 d. nutartimi sustabdė šią civilinę byla iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla Nr. 10-9-060-03 (t. 3, b. l. 94-95). Vilniaus apygardos prokuratūra 2005 m. gruodžio 28 d. raštu informavo teismą, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 2 d. nustatė, kad V. J. ir J. B. nusikalstamais veiksmais buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ruošiamas ieškinys teismui dėl nepagrįsto nuosavybės teisių atkūrimo. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. vasario 3 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą, bei pasiūlė Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui įstoti į bylą pareiškiant ieškinį dėl viešojo intereso gynimo iki 2006 m. vasario 24 d. (t. 3, b. l. 99-100). Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m. vasario 22 d. raštu informavo teismą, kad atsižvelgiant į didelę ieškiniams parengti reikalingos medžiagos apimtį, iki šiol negautus ieškiniui surašyti būtinus duomenis, ieškinį pateiks iki 2006 m. kovo 31 d. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūra ieškinį teismui pateikė 2006 m. balandžio 10 d. (t. 3, b. l. 105-113).

55Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prokuroras su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas, teigdamas, jog nepraleido senaties termino ieškiniui dėl viešojo intereso gynimo pareikšti, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jeigu teismas laikytų šį terminą praleistu, prašo jį atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo reiškia viešojo intereso gynimą, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, – ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės atkūrimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą nuosavybės atkūrimo santykiuose nusveria nuosavybės stabilumo siekį, tokiu atveju ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nežymus, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

56Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami sprendimai, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, buvo priimti suklastotų dokumentų pagrindu. Nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas yra konstatuotas nuosprendžiu, kuriuo nustatyti ir nuteisti kalti asmenys. Aplinkybė, kad turtas buvo įgytas nuosavybėn be teisėto pagrindo, be to, neatlygintinai, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad pažeistos valstybės nuosavybės teisės gynimas šiuo konkrečiu atveju yra prioritetinis viešasis interesas, dėl kurio šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti iš esmės pažeistas valstybės teises (CK 1.5 str., 1.131 str. 2 d.).

57Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią šiuo atveju sprendė pirminio ieškinio, t. y. ieškinio, kurį teismui pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracija, ieškinio senaties termino klausimą, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą – kad nagrinėjamu atveju būtina ginti pažeistą valstybės nuosavybės teisę.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pirmosios dalies 5 punktą, prokuroras, reikšdamas ieškinį, ginantį viešąjį interesą, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

60Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl prokuroro vaidmens civiliniame procese, ne kartą yra pabrėžęs, kad nors prokuroras ieškinį reiškia tokiomis pat procesinėmis teisėmis, kaip ir ieškovas, tačiau jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. nuo bylos išsprendimo nepriklauso prokuroro, kaip asmens, subjektyvių teisių ir pareigų apimties, o turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010). Taip pat Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad prokuroras atstovauja viešajam, o ne savo asmeniniam interesui, dėl to jis byloje ar jos dalyje dėl viešojo intereso neurėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu ar kitomis bylinėjimosi išlaidomis, taip pat iš jo teismo sprendimu neturėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, jeigu ieškinys paduotas viešojo intereso gynimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Č. R. , R. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-242/2006).

61Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė bylinėjimosi išlaidų išieškojimą nukreipti prokuratūrai. Byloje nustatyta, kad ieškinys kildinamas iš administracinių aktų neteisėtumo, o už tai kaltais pripažinti ir nuteisti valstybinės institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai šioje byloje tretieji asmenys V. J. ir J. B. . Todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šių asmenų.

62Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Prokuroras ieškiniu prašė panaikinti administracinius aktus ir sandorius, kuriais atsakovai (apeliantai) įgijo nuosavybėn ginčo žemės sklypus bei taikyti restituciją. Teismas iš esmės patenkino visus reikalavimus, išskyrus restitucijos taikymą, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai atitiktų pusės ieškinio reikalavimų tenkinimą. Todėl ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos atsakovų, tenkintinos penkiasdešimčia procentų, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Be to, bylinėjimosi išlaidos priteistinos, ne iš valstybės, bet iš trečiųjų asmenų V. J. ir J. B. , kurių kaltė nuosavybės teisių atkūrimo procese yra konstatuota teismo nuosprendžiu.

63Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą, ir atmetant atsakovų apeliacinius skundus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas turėjo 1102 Lt išlaidų už skelbimus spaudoje. Atsižvelgiant į nurodytą tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovų ieškovui priteistina 551 Lt turėtų išlaidų. Taip pat iš atsakovų priteistina 62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 92 str.)

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.

66Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš Lietuvos valstybės A. K. 1000 Lt, N. K. 1000 Lt, J. Š. 1000 Lt, D. D. 1500 Lt, P. B. 3000 Lt, L. P. , S. K. , T. I. , A. Š. , Z. Z. – po 2 040 Lt už advokato pagalbą, L. P. ir Z. Z. – po 558 Lt žyminio mokesčio.

67Priteisti iš V. J. (a. k. ( - ) ir J. B. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) po 250 (du šimtus penkiasdešimt litų) Lt, N. K. (a. k. ( - ) po 250 (du šimtus penkiasdešimt litų) Lt, J. Š. (a. k. ( - ) po 250 (du šimtus penkiasdešimt litų) Lt, D. D. (a. k. ( - ) po 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) Lt, P. B. (a. k. ( - ) po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt litų) Lt, L. P. (a. k. ( - ) S. K. (a. k. ( - ) T. I. (a. k. ( - ) A. Š. (a. k. ( - ) Z. Z. (a. k. ( - ) – po 510 (penkis šimtus dešimt litų) Lt iš kiekvieno advokato atstovavimo išlaidų.

68Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

69Priteisti iš atsakovų R. J. (a. k. ( - ) D. D. (a. k. ( - ) R. D. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) M. K. (a. k. ( - ) N. K. (a. k. ( - ) O. Š. (a. k. ( - ) J. Š. (a. k. ( - ) J. K. (a. k. ( - ) R. K. (a. k. ( - ) J. D. (a. k. ( - ) A. D. (a. k. ( - ) P. B. (a. k. ( - ) J. B. (a. k. ( - ) ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūrai po 40 (keturiasdešimt litų) Lt išlaidų už skelbimus spaudoje.

70Priteisti iš atsakovų R. J. , D. D. ir R. D. , A. K. , M. K. ir N. K. , O. Š. ir J. Š. , J. K. ir R. K. , J. D. ir A. D. , P. B. ir J. B. po 4,42 (keturis litus, 42 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 5. 4. Taikyti restituciją natūra. Įpareigoti grąžinti valstybei: 6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje tiriant baudžiamąją bylą Nr.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo atmetė. Priteisė iš Lietuvos... 10. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 13. 1. Teismas neteisingai taikė CK 6.145 straipsnio 2 dalį, netaikydamas... 14. 2. Teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, nepagrįstai nusprendė, jog... 15. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 16. Atsakovai A. K. , M. K. , N. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 17. Atsakovai O. Š. ir J. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 18. Atsakovai J. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 19. Atsakovai J. D. ir A. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 20. Atsakovai P. B. ir J. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 21. Atsakovai skundus grindžia šiais argumentais:... 22. 1. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 23. 2. Ieškovas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos... 24. Atsakovės D. D. ir R. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 25. 1. Teismas, nagrinėdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nesiaiškino,... 26. 2. Vilniaus apskrities viršininko administraciją byloje pakeitus Vilniaus... 27. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovų apeliacinius... 28. Atsakovai A. Š. , T. I. , Z. Z. , L. P. , S. K. atsiliepimu į ieškovo... 29. Atsakovai J. K. ir R. K. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo... 30. Atsakovai P. B. ir J. B. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo... 31. Atsakovai J. D. ir A. D. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo... 32. Atsakovei A. J. ir R. J. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo... 33. Atsakovė L. G. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį... 34. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 36. Atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini.... 37. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Nagrinėjamoje byloje prokuroras pareiškė ieškinį gindamas viešąjį... 40. Nagrinėjamoje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ginčijo... 41. Dėl restitucijos taikymo... 42. Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos... 43. Pasisakydamas dėl šios ir kitų restituciją reglamentuojančių teisės... 44. Aiškindamas minėtą Civilinio kodekso nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis... 45. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo... 46. Byloje nustatyta, kad žemės sklypus Vilniaus rajone, Visorių gyvenvietėje,... 47. Iš ginčijamų žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorių matyti, kad bendra... 48. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo prokuroro... 49. Dėl atsakovų prašymo nutraukti bylą... 50. Atmestinas atsakovų apeliacinių skundų argumentas, kad Vilniaus apskrities... 51. Dėl ieškinio senaties termino... 52. Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad ieškovas Vilniaus apygardos... 53. Šiuo atveju taikomas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 54. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d.... 55. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prokuroras su ieškiniu į teismą... 56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami sprendimai, kurių pagrindu... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas,... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą... 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl prokuroro vaidmens... 61. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 62. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir... 63. Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą, ir atmetant atsakovų... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 65. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.... 66. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš Lietuvos valstybės A. K. 1000... 67. Priteisti iš V. J. (a. k. ( - ) ir J. B. (a. k. ( - ) A. K. (a. k. ( - ) po... 68. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 69. Priteisti iš atsakovų R. J. (a. k. ( - ) D. D. (a. k. ( - ) R. D. (a. k. ( -... 70. Priteisti iš atsakovų R. J. , D. D. ir R. D. , A. K. , M. K. ir N. K. , O....