Byla 3K-3-123/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko,

2sekretoriaujant Nijolei Radevič,

3dalyvaujant suinteresuoto asmens bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratoriaus UAB „Audersima“ atstovei advokatei Snežanai Raižienei ir atstovui pagal įgaliojimą A. P.,

4pareiškėjai V. M.,

5pareiškėjos atstovui advokatui Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratoriaus kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir S. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Astai Lukšienei ir bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M. prekybos centrui dėl antstolės veiksmų.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Pareiškėjai (skolininkai) V. M. ir S. M. prašė pripažinti antstolės Astos Lukšienės veiksmus, surašant 2007 m. vasario 26 d. raginimus vykdomosiose bylose Nr. 140/07/00386 ir Nr. 140/07/00387, neteisėtais, įpareigoti antstolę perduoti 2007 m. vasario 6 d. vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš skolininkų Kauno apygardos teismui, užbaigti vykdomąją bylą Nr. 140/07/00386 dėl 10 050 Lt išieškojimo iš S. M. ir vykdomąją bylą Nr. 140/07/00387 dėl 10 155,58 Lt išieškojimo iš V. M. bei panaikinti visus areštus ir nurodymus, atliktus vykdant nurodytas vykdomąsias bylas. Antstolės veiksmų neteisėtumą pareiškėjai motyvavo tuo, kad vykdomieji raštai perduotini individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Pagal šiuos vykdomuosius raštus užvestose vykdomosiose bylose išieškotojas yra individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, o skolininkai – šios įmonės savininkai V. ir S. M. Kadangi individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centrui iškelta bankroto byla, o individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, tai, pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 ir 15 punktais, vykdomieji raštai turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir išieškojimas vykdomas vienoje byloje.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino: pripažino antstolės Astos Lukšienės veiksmus, surašant 2007 m. vasario 26 d. raginimus vykdomosiose bylose Nr. 140/07/00386 ir Nr. 140/07/00387, neteisėtais; įpareigojo antstolę A. Lukšienę perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui 2007 m. vasario 6 d. vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš V. M. ir S. M., o vykdomąją bylą Nr. 140/07/00386 dėl 10 050 Lt išieškojimo iš S. M. ir vykdomąją bylą Nr. 140/07/00387 dėl 10 155,58 Lt išieškojimo iš V. M. – užbaigti; kitą skundo dalį dėl antstolės įpareigojimo panaikinti areštus ir kitus nurodymus atmetė. Teismas pažymėjo, kad CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog, iškėlus skolininkui bankroto bylą, vykdomasis dokumentas perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto byla šiuo atveju iškelta ne skolininkams, kaip fiziniams asmenims, o jų individualiai įmonei. Iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, materialinės atsakomybės subjektas, be įmonės, yra ir jos savininkas, kuris kartu yra materialinės atsakomybės subjektas ir pagal savo asmenines prievoles. Taip, teismo vertinimu, susidaro teisinė situacija, kai tas pats subjektas atsako ir už individualios įmonės skolas, ir už savo asmenines prievoles. Teismas nurodė, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas (CK 2.50 straipsnis). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių, kad toks turtas būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima nukreipti į jį išieškojimą pagal reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punktas). Kad būtų užtikrintas kreditorių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius taip pat privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be to, formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo savininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla finansinis reikalavimas. Kadangi bankroto proceso metu kreditorių reikalavimams patenkinti inventorizuojamas ir parduodamas ne tik įmonės, bet ir įmonininko (savininko) turtas, tai šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principais (CK 1.5 straipsnis), CK 2.50 straipsniu bei suformuota teismų praktika, skunde nurodomas vykdomąsias bylas, teismo vertinimu, tikslinga perduoti Kauno apygardos teismui, kad tiek individualios įmonės, tiek jos savininkų turtas būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima nukreipti į jį išieškojimą. Dėl to, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas tenkino skolininkų skundą, pagal analogiją taikydamas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vykdomuosius dokumentus, esančius vykdomosiose bylose Nr. 140/07/00386 ir Nr. 140/07/00387, nurodydamas persiųsti bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui, o vykdomąsias bylas užbaigti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatęs, kad nurodytose vykdomosiose bylose nėra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – areštų bei kitų apribojimų, teismas atmetė skolininkų reikalavimą įpareigoti antstolę panaikinti visus areštus ir nurodymus, atliktus vykdant vykdomąsias bylas.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 12 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį paliko nepakeistą, suinteresuoto asmens bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro atskirąjį skundą atmetė. Vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma teismų praktika, teisėjų kolegija laikė, kad bankrutuojanti IĮ V. ir S. M. prekybos centras savo reikalavimą, kuris kildinamas iš šios įmonės savininkų prievolės, nustatytos teismo sprendimu, turėtų reikšti bankroto byloje. Pažymėjusi, kad šios situacijos sudėtingumas yra tik tas, jog bankrutuojanti įmonė yra jos savininkų kreditorius ir kartu visų kitų kreditorių skolininkas, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą tinkamai taikiusiu CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir padariusiu pagrįstą išvadą, kad vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų V. M. ir S. M. perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Konstatavusi, kad antstolė, neperduodama vykdomojo dokumento bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pažeidė teisėtumo principą, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos veiksmus neteisėtais.

12III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

13Kasaciniu skundu suinteresuoto asmens bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Nesutikdamas su teismų argumentu, kad, iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, susidaro teisinė situacija, kurioje tas pats subjektas – įmonės savininkas – atsako ir už įmonės skolas, ir už savo asmenines prievoles, kasatorius nurodo, kad šiuo atveju susidaro visiškai priešinga teisinė situacija, t. y. iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, ji, kaip privatus juridinis asmuo, atsako ir už įmonės, ir už jos savininko skolas. Be to, asmeniniu individualios įmonės savininko turtu su kreditoriais (tiek įmonės, tiek asmeniniais), kasatoriaus teigimu, atsiskaitoma tik tada, kai kreditorių reikalavimams patenkinti neužtenka įmonės turto. Taigi įmonės ir jos savininko atsakomybė iš esmės yra subsidiari, ir administratorius negali pasirinkti, kokį turtą visų pirma – įmonės ar savininko – realizuoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Apie tai, kasatoriaus manymu, ir kalbama skundžiamose nutartyse nurodomoje teismų praktikoje. Bankroto byloje reiškiami tiek įmonės, tiek jos savininkų kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju savininkų kreditorius yra bankrutuojanti įmonė, todėl, sutikus su teismų išvada dėl tikslingumo perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, išeitų, kad įmonė bankroto byloje turėtų reikšti finansinius reikalavimus sau. Be to, tai, kad individuali įmonė yra neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo, nereiškia, kad įmonės turtas ir savininko turtas yra susilieję. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas šios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Taigi pinigai, esantys individualios įmonės kasoje, yra įmonei nuosavybės teise, o ne jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Dėl to skolos išieškojimu įmonei iš jos savininkų, kasatoriaus teigimu, siekiama pakeisti turto teisinį režimą, nes bankrutuojanti įmonė turi teisę disponuoti jai priklausančiu turtu (pavyzdžiui, vykdyti būtinus mokėjimus), o teisė disponuoti savininko asmenine nuosavybe yra ribota – šis turtas gali būti panaudotas tik kreditorių reikalavimams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje, kuria remiasi bylą nagrinėję teismai, aptariami įmonės ir jos savininkų atsakomybės tretiesiems asmenims klausimai, o šioje byloje sprendžiami įmonės ir jos savininkų tarpusavio skoliniai santykiai, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ja rėmėsi.

14Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai V. M. ir S. M. nurodo, kad su kasaciniu skundu nesutinka. Įmonės savininkas, pareiškėjų nuomone, negali būti savo paties įmonės skolininkas, jeigu įmonei iškelta bankroto byla. Tokiu atveju skolos turėtų būti išieškomos ir iš savininko turto ir tik pagal kreditorių reikalavimus, bet ne pagal įmonės reikalavimus savininkui. Dėl to antstolės veiksmai pagrįstai buvo pripažinti neteisėtais ir ji įpareigota perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius raštus, pagal kuriuos iš jų (pareiškėjų) buvo priteistos tam tikros pinigų sumos įmonei.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

17Kauno apygardos teismas, tenkindamas kreditorių Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus prašymą, 2004 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė IĮ V. ir S. M. prekybos centrui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Audersima“. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi šią Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

182004 m. gegužės 17 d.–2004 m. gegužės 24 d. laikotarpiu, t. y. įmonei iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės savininkai V. ir S. M. pasiėmė iš įmonės kasos 19 105,58 Lt. Kauno apygardos teismas, tenkindamas bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratoriaus ieškinį, 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu pripažino IĮ V. ir S. M. prekybos centro sandorius, sudarytus su V. M. ir S. M., pagal kuriuos bankrutuojanti įmonė išmokėjo iš pelno pagal kasos išlaidos orderius V. M. ir S. M. 19 105,58 Lt, niekiniais, taikė restituciją ir priteisė bankrutuojančiai įmonei 9305,58 Lt iš V. M. ir 9800 Lt iš S. M. Taip bankrutuojančios individualios įmonės savininkai tapo šios įmonės skolininkais.

192007 m. vasario 23 d. antstolė Asta Lukšienė užvedė dvi vykdomąsias bylas Nr. 140/07/00386 ir Nr. 140/07/00387 pagal Kauno apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl 10 050 Lt išieškojimo iš V. M. ir 10 155,58 Lt išieškojimo iš S. M. bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro naudai. Antstolei pradėjus vykdomuosius veiksmus – išsiuntus užklausimus ir skolininkams raginimus sumokėti skolą gera valia, skolininkai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolę perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

22Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kaip individualios įmonės savininkai turi įvykdyti savo asmenines prievoles jų bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

23Nagrinėjamoje byloje teisiniai santykiai atsirado tarp bankrutuojančios individualios įmonės ir jos savininkų, kurie, iškėlus įmonei bankroto bylą, neteisėtai išsimokėjo sau iš bankrutuojančios įmonės kasos 19 105,58 Lt. Kadangi ši suma iš įmonės savininkų yra priteista bankrutuojančiai įmonei, tai savininkams atsirado asmeninė prievolė grąžinti iš jų priteistas sumas bankrutuojančiai įmonei. Bankrutuojanti įmonė nurodytai sumai tapo kreditoriumi, o pareiškėjai V. ir S. M. – šios įmonės skolininkais. CK įtvirtinta nuostata, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, būdama turtinė, yra savarankiškas civilinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

24Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Individualios įmonės savininkų civilinė atsakomybė yra subsidiari. Tačiau jeigu ir savininkų turto neužtenka bankrutuojančios įmonės kreditoriniams reikalavimams patenkinti, tai bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės pagal įmonės savininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinamos ir parduodamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad individualios įmonės savininkų asmeninės prievolės įvykdymas savo bankrutuojančiai individualiai įmonei neribojamas jos savininkų turimu turtu. Priešingu atveju būtų pateisinti neteisėti bankrutavusios individualios įmonės savininkų veiksmai ir jie nepagrįstai praturtėtų įmonės kreditorių sąskaita.

25Jeigu vykdant bankroto procedūras įmonės bankroto byla būtų nutraukta Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindu, tai individuali įmonė išsaugotų reikalavimo teisę įmonės skolininkams (savininkams) dėl priteistų sumų sugrąžinimo į įmonės kasą.

26Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad vykdomieji dokumentai dėl priteistų sumų iš individualios įmonės savininkų V. ir S. M. išieškojimo individualiai bankrutuojančiai įmonei pagrįstai perduoti įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šis, vykdydamas individualios įmonės bankroto procedūras, turės galimybę, esant pagrindui, bankrutuojančios individualios įmonės reikalavimo teisę įmonės skolininkams V. ir S. M. dėl priteistų sumų išieškojimo parduoti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

27Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų V. ir S. M. atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad bankrutuojančios įmonės skolos kreditoriams turi būti išieškomos subsidiariai ir iš jų turto ir tik pagal įmonės kreditorių reikalavimus, bet ne pagal bankrutuojančios įmonės reikalavimus jiems – įmonės savininkams. Nors apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria vykdomieji dokumentai vykdymui perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, rezoliucinė dalis nėra keičiama, tačiau ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai (CPK 93 straipsnis), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai šiam dalyvaujant nagrinėjant bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme apmokėti, priteisimo.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Nijolei Radevič,... 3. dalyvaujant suinteresuoto asmens bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos... 4. pareiškėjai V. M.,... 5. pareiškėjos atstovui advokatui Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8. Pareiškėjai (skolininkai) V. M. ir S. M. prašė pripažinti antstolės Astos... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 12. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 13. Kasaciniu skundu suinteresuoto asmens bankrutuojančios IĮ V. ir S. M.... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai V. M. ir S. M. nurodo, kad su... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 17. Kauno apygardos teismas, tenkindamas kreditorių Marijampolės apskrities... 18. 2004 m. gegužės 17 d.–2004 m. gegužės 24 d. laikotarpiu, t. y. įmonei... 19. 2007 m. vasario 23 d. antstolė Asta Lukšienė užvedė dvi vykdomąsias bylas... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės... 22. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kaip individualios įmonės savininkai... 23. Nagrinėjamoje byloje teisiniai santykiai atsirado tarp bankrutuojančios... 24. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jei... 25. Jeigu vykdant bankroto procedūras įmonės bankroto byla būtų nutraukta... 26. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad vykdomieji dokumentai... 27. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...