Byla 2-1945/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas nusprendė grąžinti išieškotojui sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto civilinėje byloje Nr. B2-68-372/2006 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus ieškinį atsakovui R. L. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4R. L. individualioje įmonėje vyksta bankroto procedūros.

5Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria nuspręsta grąžinti išieškotojui sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, teisėtumo klausimas.

6Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI 2011 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė grąžinti vykdomąjį raštą Nr.6306-19-10354, išduotą 2006-03-20 dėl skolos išieškojimo iš R. L.. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2005 m. balandžio 15 d. R. L. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės skola valstybės biudžetui nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dieną sudarė 48 796,89 Lt. Ši suma, kaip Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) kreditorinis reikalavimas, buvo patvirtinta 2005 m. birželio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Šiaulių VMI 2005 m. rugsėjo 27 d. atliko bankrutuojančios R. L. individualios įmonės mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 6335-05-10-78. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad R. L, neįforminęs dokumentų, iš įmonės kasos paėmė grynuosius pinigus savo asmeninėms reikmėms. Paaiškėjus šiam faktui, buvo atliktas gyventojų pajamų mokesčio (GMP) deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimas ir 2005 m. gruodžio 28 d. patikrinimo aktu Nr. 6335-05-10-203 R. L., kaip fiziniam asmeniui, buvo priskaičiuota 16 129,95 LT GMP, 1 156,00 LT GMP delspinigių ir 4 838,00 Lt GMP bauda. Patvirtintas patikrinimo aktas buvo išsiųstas R. L. R. L. nesumokėjus skolos biudžetui, Šiaulių apskrities VMI viršininkas 2006 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini)išieškoti 22 232,23 Lt mokestinę nepriemoką iš R. L. turto. Šis sprendimas buvo išsiųstas R. L. ir antstoliui G. D. dėl minėtos skolos priverstinio išieškojimo. Antstolis pateikė 2006 m. balandžio 10 d. turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas R. L. priklausantis nekilnojamasis turtas. 2006 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patikslinti kreditorių reikalavimai R. L. individualiai įmonei ir R. L., kaip fizinio asmens, 22 232,23 Lt skola biudžetui patvirtinta kaip Šiaulių apskrities VMI kreditorinis reikalavimas R. L. individualios įmonės bankroto byloje. 2006 m. lapkričio 7 d. vykdomoji byla dėl 22 232 lt išieškojimo iš R. L. turto išsiųsta Šiaulių apygardos teismui šio teismo pareikalavimu. Pareiškėjas mano, kad R. L. asmeninė skola, patvirtinta kaip Šiaulių apskrities VMI kreditorinis reikalavimas, bankroto procedūros metu nebuvo padengta. Mokestinė prievolė pasibaigia, kai likviduojamas juridinis asmuo. 22232,23 Lt nėra įmonės mokestinė prievolė. Pareiškėjas darė išvadą, kad likvidavus individualią įmonę (šiuo atveju dėl bankroto), pasibaigia įmonės prievolės, o ne įmonės savininko kaip fizinio asmens prievolės.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė grąžinti išieškotojui 2006 m. kovo 20 d. Šiaulių apskrities VMI viršininko Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.6306-19-10354. Nurodė, kad likvidavus individualią įmonę, pasibaigia jos savininko prievolės tik įmonės kreditoriams, tačiau individualios įmonės likvidavimas negali būti pagrindas pasibaigti prievolėms, kurias įgijo įmonės savininkas. Konstatavo, kad šiuo atveju niekas neginčijo to fakto, kad Šiaulių apskrities VMI taikė sankcijas R. L. už tai, kad jis iš individualios įmonės kasos asmeniniams poreikiams tenkinti paėmė grynuosius pinigus. Tai užfiksuota 2006 m. sausio 27 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo R. L. neskundė, jis galioja. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto antstoliai pradėjo vykdymo procesą. Šiais dokumentais įtvirtinta būtent asmeninė R. L. prievolė sumokėti 22 232,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudos. Nepripažįstant mokesčių administratoriaus teisės reikalauti visiško mokestinių prievolių, kurias R. L. turi sumokėti kaip fizinis asmuo, įvykdymo, būtų pažeistas viešasis interesas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir taikyti senaties terminą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skolininkui yra nesuprantama, kodėl Šiaulių apskrities VMI, pripažinusi, kad mokestinė nepriemoka, delspinigiai ir bauda yra jo asmeninė prievolė, turėdama viršininko 2006 m. kovo 20d. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 6306-19-10354, perdavė šį vykdomąjį dokumentą antstoliams, neprieštaravo, kad šis vykdomasis dokumentas būtų perduotas į skolininko įmonės bankroto bylą, nors tai buvo ne įmonės skolos, neskundė teismo nutarties įtraukti Šiaulių apskrities VMI su šiuo reikalavimu į skolininko įmonės kreditorių sąrašą.
  2. Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 1 d. 8 p. numato, kad mokestinės prievolės pasibaigia, kai sueina mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Šio įstatymo 107 str. numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 m. Šiaulių apskrities VMI viršininko Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 6306-19-10354 buvo priimtas 2006 m. kovo 20 d., taigi nuo tos datos atsirado mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestį, todėl jau yra suėjęs mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminas. Todėl Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. kovo 20 d. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 6306-19-10354 negalėjo būti grąžintas išieškotojui.

11Kreditorius Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Šiaulių apygardos teismui pareikalavus, vykdantis išieškojimą antstolis 2006 m. lapkričio 11 d. išsiuntė Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. kovo 20 d. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 6306-19-10354 teismui. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino fizinio asmens R. L. 22 232,23 Lt mokestinę nepriemoką kaip Šiaulių apskrities VMI kreditorinį reikalavimą. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką individualios įmonės bankroto byloje ne tik įmonės kreditoriai, bet ir įmonės savininko (privataus fizinio asmens) kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus nepriklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo. Taigi Šiaulių apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino privataus fizinio asmens R. L. mokestinę nepriemoką kaip Šiaulių apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, todėl Šiaulių apskrities VMI neturėjo teisinio pagrindo šios nutarties skųsti.
  2. Likvidavus individualią įmonę, pasibaigia įmonės savininko prievolės tik prieš įmonės kreditorius (t.y. įmonės prievolės), o ne įmonės savininko, kaip privataus fizinio asmens, kitu pagrindu įgytos prievolės, todėl Šiaulių apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nepripažįstant mokesčių administratoriaus teisės reikalauti visiško mokestinių prievolių, kurias R. L. turi sumokėti kaip fizinis asmuo, įvykdymo, būtų pažeistas viešasis interesas.
  3. Mokesčių administravimo įstatyme nurodyta, kad išieškojimo senaties terminas nutrūksta ne tik šiame įstatyme numatytais pagrindais, bet ir kai kitų įstatymų arba teisės aktų numatytais atvejais sustabdomas išieškojimas. Po išieškojimo senaties termino nutrūkimo, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis prasideda iš naujo nuo to laiko, kai išieškojimo veiksmai pagal kitus įstatymus ar teisės aktus gali būti atnaujinami. CPK 626 str. 3 p. numatyta, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. R. L. individuali įmonė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 2007 m. sausio 23 d., t.y. išieškojimo veiksmai galėjo būti atnaujinti nuo šios datos.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išieškotojui grąžino vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš bankrutavusios ir išregistruotos individualios įmonės savininko.

14Individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). CK 6.128 straipsnio trečioji dalis nustato, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Šiuo atveju galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą po to, kai užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras ji išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir lieka įmonės savininko kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, lemia aplinkybė, ar prievolė kreditoriui yra individualios įmonės, ar šios įmonės dalyvio. Jeigu prievolę kreditoriui turėjo individuali įmonė, ją dėl bankroto išregistravus, kaip minėta, prievolė baigiasi (CK 6.128 str. 3 d.). Tačiau, jeigu individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo nustatyta tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-159/2010). Todėl ir į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą, ar vykdomasis dokumentas kreditoriui grąžintas pagrįstai, nėra nustatinėjamas prievolės, iš kurios kildinamas reikalavimas vykdomajame dokumente, pobūdis, nesprendžiama, yra ar nėra pasibaigę terminai pateikti vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui. Šie klausimai, kilus ginčui tarp šalių, gali būti sprendžiami pagal priverstinio vykdymo proceso taisykles. Taigi, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui vykdyti yra tik formalus teismo procesinis veiksmas, kuriuo neįvykdytas vykdomasis dokumentas galėtų būti pateiktas vykdyti, tačiau atlikdamas šį veiksmą ir priimdamas nutartį, teismas nepasisako dėl paties vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, neanalizuoja sąlygų, kurioms esant išieškotojas galėtų pateikti šį dokumentą priverstinio vykdymo veiksmus atliekančiam asmeniui.

16Kita vertus, apelianto argumentai dėl senaties taikymo mokestinei nepriemokai išieškoti yra nepagrįsti. Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, nutraukiamas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir senaties terminas po jo nutraukimo prasideda iš naujo (CPK 607 str. 1, 2 d.). Tuo atveju, kai antstolis dar iki bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei priverstine tvarka buvo pradėjęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, jis turi sustabdyti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš įmonės ir visą vykdomųjų bylų medžiagą perduoti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 str. 3 p., ĮBĮ 18 str. 1 d.). Antstolis turi stabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ir iš tokios individualios įmonės savininko turto pagal savininko asmenines prievoles, kadangi, kaip minėta, savininkas atsako už individualios įmonės skolas ir visi reikalavimai tiek įmonei, tiek jos savininkui reiškiami bei nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Visų kreditorių reikalavimai – tiek individualiai įmonei, tiek jos dalyviams, kai individualiai įmonei iškeliama bankroto byla, tenkinami pagal ĮBĮ nustatytas taisykles iš individualios įmonės turto ir, jo neužtekus, iš individualios įmonės savininkų turto (ĮBĮ 33-35 str.).

17Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių. Tai būtų pagrindas antstoliui atnaujinti vykdomąją bylą, kurioje toliau būtų tęsiami vykdymo veiksmai (CPK 628 str. 1 d.). Šiuo atveju nekyla vykdymo senaties pasibaigimo klausimas, nes vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdymo senaties terminas vykdomosios bylos sustabdymo metu iš naujo neskaičiuojamas, kadangi procesinių terminų eiga, sustabdžius bylą, sustoja (CPK 76 str.). Iš naujo vykdymo senaties termino eiga prasideda tik tuomet, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (CPK 607 str. 3 d.). Tuo atveju, kai teismas iš karto po bankrutavusios individualios įmonės išregistravimo savo iniciatyva negrąžino antstoliams vykdomųjų dokumentų, kreditoriai gali kreiptis į bankroto bylą išnagrinėjusį teismą dėl jų grąžinimo ir tęsti vykdymo procedūras. Jei teismas negrąžino antstoliui vykdomųjų dokumentų ir išieškotojas neprašė jų sugrąžinti, vykdymo senaties termino eiga atnaujinama ir terminas iš naujo turėtų būti skaičiuojamas nuo įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Priešingas aiškinimas neatitiktų skolininko interesų ir teisinio apibrėžtumo principo. Nors vykdomasis dokumentas faktiškai ir nebūtų grąžintas išieškotojui, tačiau tai priklausytų ne nuo skolininko valios. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 93 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą mokestinė prievolė pasibaigia suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui. Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai ir jis pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 str. 1, 2 d.). Taigi mokesčių įstatymų normos nenustato kitokių senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimo ar sustabdymo taisyklių. Todėl sprendžiant mokestinės nepriemokos išieškojimo klausimą dėl senaties termino eigos sustabdymo ir nutraukimo, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis.

18Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2005 m. liepos 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą R. L. IĮ. Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. kovo 20 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką 22 232,23 Lt sumai iš R. L. turto buvo perduotas vykdyti antstoliui G. D., tačiau atsakovui iškėlus bankroto bylą, vykdomoji byla pagal įstatymų reikalavimus pagrįstai sustabdyta ir dokumentai perduoti į bankroto bylą (t. 1, b.l. 203, 207). R. L. IĮ bankroto byloje teismas pagrįstai 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apskrities VMI kreditorinį reikalavimą 22 232,23 Lt sumai pagal Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. kovo 20 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš R. L. turto (t. 2, b.l. 12). 2007 m. sausio 23 d. R. L. IĮ išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. baigė savo veiklą (CK 2.95 str. 1 d.). Išregistravus įmonę, Šiaulių apygardos teismas vykdomojo dokumento dėl asmeninės įmonės dalyvio prievolės nesugrąžino jį teismui perdavusiam antstoliui, todėl išieškotojas Šiaulių apskrities VMI 2007 m. spalio 12 d. raštu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl neįvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimo. Nepaisant to, Šiaulių apygardos teismas tik 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi sugrąžino šį vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Tokiu atveju nėra pagrindo vykdymo senaties termino eigą skaičiuoti iš naujo nuo vykdomojo dokumento faktinio grąžinimo išieškotojui momento, nes tai pažeistų skolininko teises. Nepaisant to, įstatyme nustatytas 5 metų terminas pateikti vykdymui Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. kovo 20 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš R. L. nėra praleistas, kadangi įmonė išregistruota 2007 m. sausio 23 d. ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra iki 2012 m. sausio 23 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Šiaulių apskrities VMI prašymą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui nepasibaigus jo pateikimo vykdyti senaties terminui (CPK 607 str., MAĮ 107 str. 1 d.).

19Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė vykdomųjų dokumentų grąžinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai tenkino Šiaulių apskrities VMI prašymą dėl vykdomojo dokumento išieškoti mokestinę nepriemoką iš R. L. turto grąžinimo išieškotojui (CPK 631 str. 1 d. 1 p.). Keisti ar naikinti teisėtos bei pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. R. L. individualioje įmonėje vyksta bankroto procedūros.... 5. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria nuspręsta grąžinti... 6. Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI 2011 m. balandžio 28 d. kreipėsi į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011... 11. Kreditorius Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išieškotojui... 14. Individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50... 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą, ar vykdomasis dokumentas... 16. Kita vertus, apelianto argumentai dėl senaties taikymo mokestinei nepriemokai... 17. Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų... 18. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2005 m. liepos 1 d. nutartimi... 19. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė vykdomųjų dokumentų... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 21. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti...