Byla 2A-391-357/2017
Dėl žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė L. B. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. B. 30065,00 Eur turtinę žalą atsiradusią dėl atsakovės bute kilusio gaisro, kurio metu išdegė jos butas, sudegė bute buvę visi namų apyvokos daiktai, baldai, drabužiai, pinigai. Butui reikalingas kapitalinis remontas, iš bute buvusių daiktų neįmanoma nieko panaudoti. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad pagal specialistų sudarytą sąmatą, buto remontas jai kainuos 14258,64 Eur. Gaisro metu sudegė ir tapo visiškai netinkami naudoti ieškinyje išvardinti kilnojamieji daiktai už 15807,00 Eur. Todėl prašė priteisti iš atsakovės L. B. 15807,00 Eur turtinę žalą už gaisro metu sudegintus daiktus ir pinigus ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė L. B. su ieškovės L. B. ieškinyje pateiktais reikalavimais nesutiko, mano, kad ieškovės prašoma priteisti 30065,00 Eur suma yra nepagrįsta, ieškovė laikytina pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą įrodyti jos reikalaujamos žalos dydį, nes reikalaujamos 30065,00 Eur sumos susidarymo nepagrindė jokiais juridinę reikšmę turinčiais dokumentais. Nurodė, kad ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos, dėl kurios ieškinys turėtų būtų tenkintinas ir atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovė reikalauja 35000,00 Eur, bet šios sumos nepagrindžia. Gaisro kilimo priežastis neištirta, todėl nėra įrodyta atsakovės kaltė dėl kilusio gaisro, nes gaisras kilo pastato perdangoje. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos, namas priklauso 12-ais savininkų, atsakovės butas beveik nenukentėjo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sudegusių daiktų vertė yra būtent tokia, kokia nurodyta ieškinyje, ji nėra pateikusi ir šių daiktų įsigijimo dokumentų, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė šiuos daiktus valdė. Ieškovė neturėjo tiek grynųjų pinigų, kiek nurodo ieškinyje, tai patvirtina banko sąskaitos išrašai, kad ji tokios – 12000,00 Eur pinigų sumos nevaldė. Ieškovės patalpos iš vidaus nebuvo išdegusios, išdegęs tik stogas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė yra praradusi visus nurodytus daiktus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. B. 16425,00 Eur turtinei žalai atlyginti ieškovės L. B. naudai, valstybės naudai 494,00 Eur žyminį mokestį, valstybės naudai 63,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

83.1. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip pastato (negyvenamos patalpos, esančios ( - )) savininkė, nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu, konkrečiai – gaisro kilimo metu galiojusio Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovė taip pat nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos pastato patalpose nebūtų sukeltas gaisras. Pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkė turėtų įrodinėti, kad jos kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Šiuo atveju reikšminga ir kita aplinkybė, t. y. tai, kad atsakovė buvo verslininkė, patalpos yra komercinės paskirties, jose buvo įrengta parduotuvė. Tai reiškia, kad ji turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su pastatu, į kurį be kliūčių patekdavo pašaliniai asmenys. Atsakovė neįrodė, kad tinkamai naudojo pastatą, todėl atmestini jos argumentai, jog, kilus gaisrui dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jai neturi būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovė L. B. visiškai neįrodė fakto (CPK 178 str.), jog jos kaltės nėra, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad atsakovė L. B. yra žalą padaręs asmuo ir ji privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.

93.2. Teismui nekėlė abejonių šių daiktų: 60,00 Eur vertės rūbų spintos, 40,00 Eur vertės mažesnės rūbų spintos, 80,00 Eur vertės sekcijos „Neris“, 50,00 Eur vertės veidrodžio su dviem stalčiais tamsiai rudos spalvos, 50,00 Eur vertės sofos- lovos su patalynės dėže; 105,00 Eur vertės „LG“ televizoriaus, 50,00 Eur vertės stalo su 4 paminkštintomis kėdėmis, 50,00 Eur vertės šaldytuvo „Snaigė“, 70,00 Eur vertės dujinės viryklės „Maša“ su orkaite, 100 Eur vertės virtuvės baldų komplekto; 30,00 Eur vertės mikrobangų krosnelės „VIDO“; 50 Eur vertės pusiau automatinės skalbimo mašinos „RIVA“, 50,00 Eur vertės prieškambario baldų komplekto, 200,00 Eur vertės įvairių indų; 20,00 Eur vertės 2 lygintuvų „Vitek“, 50,00 Eur vertės tepalinių radiatorių „DELCNAIGT“, 50,00 Eur vertės radijo aparato „SONI“ 50,00 Eur vertės; 100,00 Eur vertės kailinių su kailine kepure, rudo puspalčio; bendros 100,00 Eur vertės kilimo ir kiliminio tako, 100,00 Eur akinių (regos) su dvigubais stiklais, 30 Eur vertės laidojimo rūbų (kostiumėlio: liemenės, sijono, apatinių rūbų); 50 Eur vertės 3 striukių; 100,00 Eur vertės 2 paltų; 90,00 Eur vertės 3 kostiumėlių, 20 Eur vertės 2 vasarinių suknelių; batų, bendros 150,00 Eur vertės, 35,00 Eur vertės dulkių siurblio „Samsung“, 5 vnt. patalynės komplektų, bendros 50,00 Eur vertės; 3 vnt. iš gintaro pagamintų paveikslų, bendros 30,00 Eur vertės, sudegimo, kadangi byloje neginčijama, jog ieškovė mėgo puoštis, turėjo rūbų, bute buvo baldai, kiti namų apyvokos daiktai. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. S., B. J., V. M., D. P., G. Š.. Šį faktą pripažino ir atsakovė.

103.3. Dėl ieškovės L. B. nurodytų pastate sudegusių 12000,00 Eur pinigų ir papuošalų, kurių bendra vertė 12793,00 Eur, teismas vertino, kad šių daiktų buvimo ieškovė taip pat visiškai nepagrindė jokiais įrodymais (nepateikė teismui prekių įsigijimo čekių ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius), todėl ieškovė neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto (CPK 178 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19-767/2017 toje dalyje, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovės L. B. pareikštą ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovės L. B. ieškovės L. B. naudai 16425,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir ieškinį atmesti.
    1. Dėl civilinės atsakomybės už pastate kilusį gaisrą nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad gaisras kilo būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą sprendimo peržiūrėjimui apeliacine tvarka (CPK 327 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, bet ne ieškovė, turėjo pareigą įrodyti, kad ji nėra kalta dėl gaisro kilimo pastate ir perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei.
    2. Dėl įrodinėjimo apimties ir pareigos nurodo, kad cituojamoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant patalpų savininkas (bet ne žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo) privalo įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl gaisro kilimo, kai nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių, t. y. kai gaisro kilimo (židinio) vieta yra patalpose, kuriose kilo gaisras ir kai gaisro vieta yra akivaizdi ir aiški. Pareiga įrodyti priežastinio ryšio tarp kilusio gaisro ir atsiradusių padarinių nebuvimą tenka asmeniui, kurio patalpose yra gaisro židinys, nustačius, kad gaisro židinio vieta yra kitoje vietoje (t. y. ne patalpų viduje), šių patalpų savininkui nėra taikoma pareiga įrodyti, kad jis yra nėra kaltas dėl gaisro patalpose kilimo. Tarnybiniame pranešime fiksuojama gaisro židinio vieta (lokalizacija) yra ne apeliantei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose, bet Pastato bendrosiose konstrukcijose. Apeliantei nuosavybės teise priklausančios Patalpos nuo gaisro beveik nenukentėjo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovei šiuo atveju yra taikoma pareiga įrodyti Pastate kilusio gaisro priežastis ir tai, kad šios priežastys nepriklausė nuo atsakovės elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
    3. Šis faktas yra užfiksuotas minėtame Tarnybiniame pranešime, o gaisro židinio vietos dislokacijos ir Tarnybinio pranešime pateikiamų išvadų ieškovė ne tik neginčijo, bet netgi rėmėsi, grįsdama ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė pirmosios instancijos teismui papildomai ir neteikė jokių skundžiamame sprendime nurodomų duomenų, patvirtinančių Atsakovės nekaltumą.
    4. Dėl teisės normų taikymo apeliantė nurodo, kad CK 6.266 str. 1 d. norma, reglamentuojanti įrodinėjimo naštos perkėlimą pastato, dėl kurio sugriuvimo ar kitokių trūkumų buvo padaryta žalos, savininkui, negalėjo būti taikoma, o įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ir kt). Teigia, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu netgi nurodė, kad, jo vertinimu, gaisras Pastate galėjo kilti dėl netvarkingos Pastato dūmtraukio sistemos. Taigi gaisras į Ieškovės patalpas galėjo išplisti nuo sąlyčio su Pastato dūmtraukiu, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, priskirtinas prie bendrųjų Pastato inžinerinių sistemų, kuriomis turi pareigą rūpintis visi Pastato gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai CK 4.83 str. 3 d. pagrindu, t.y. kilo dėl nerūpestingo Pastato bendrasavininkių elgesio, aplaidžiai rūpinantis ir vykdant šio pastato bendro naudojimo objektų, tiksliau – Pastato dūmtraukio konstrukcinių elementų – priežiūrą. Dokumentuose nurodomos tik galimos, tikėtinos gaisro Pastate kilimo priežastys, nesiejant šių priežasčių su konkrečia Atsakovės neteisėta veika. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Faktas, kad gaisras kilo būtent Atsakovei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose ir dėl Atsakovės kaltės, šioje Byloje laikytinas visiškai neįrodytu (CPK 178 str.).
    5. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ne visas Pastatas, bet tik Patalpos, esančios šiame Pastate. Pareiga rūpintis Pastatu, kaip bendro naudojimo objektu, tenka ne tik Atsakovei, bet visiems šiame Pastate esančių patalpų savininkams, įskaitant ir Ieškovę. Sprendime teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p., kuris reglamentuoja įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teises bei pareigas priešgaisrinės saugos srityje. Atsakovė nei gaisro Pastate kilimo metu, nei šiuo metu, teikiant šį apeliacinį skundą, nesivertė jokia ūkine-komercine veikla, t. y. niekada neturėjo Skundžiamame sprendime nurodomo „verslininkės“ statuso.
    6. Dėl Skundžiamame sprendime nurodomų gaisro Pastate kilimo priežasčių nurodo, kad nepaisant byloje esančių oficialių gaisro priežastis tyrusių institucijų dokumentų (Tarnybinio pranešimo), kuriuose nurodomos galimos gaisro kilimo Pastate priežastys, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pastate kilusio gaisro priežastis, šiais rašytiniais įrodymais nesivadovavo. Teismas pats atliko gaisro priežasčių tyrimą, remdamasis vien tik foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovei nuosavybės teise priklausančių Patalpų vaizdas po gaisro. įvertinęs šiose nuotraukose pateikiamą informaciją, pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime konstatavo, kad gaisro priežastis buvo ne Pastato perdangoje, kaip nurodyta Tarnybiniame pranešime, bet Atsakovės Patalpose. Gaisro priežasčių nustatymas yra gaisrinės saugos specialisto ar eksperto kvalifikaciją turinčiam asmeniui, bet ne teismui priskirta funkcija. Siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę, tačiau, nesant reikiamų ir specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų byloje, teismas neturi teisės pats nustatinėti šiuos duomenis ir teikti išvadas, kurių konstatavimui yra reikalingas specialių žinių reikalaujantys tyrimas.
    7. Dėl Skundžiamame sprendime nurodomos teismų praktikos teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už Pastate kilusį gaisrą taikymo, šioje byloje iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010 suformuota praktika. Šių kasacinio teismo nutarčių, kuriomis rėmėsi teismas, bylos ratio decidenti iš esmės skiriasi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – gaisro priežastis tyrusių institucijų dokumentai pagrindžia, kad gaisro Pastate židinys yra šio Pastato perdangoje, bet ne Atsakovei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose. Dėl šios priežasties minėtos kasacinio teismo nutartys Skundžiamame sprendime apskritai negalėjo vertinamos kaip precedentinės.
    8. Dėl žalos dydžio nurodo, kad atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 16425,00 Eur vertės žalos atlyginimas akivaizdžiai viršijo tikruosius Ieškovės nuostolius, tokiu būdu pažeidžiant civilinėje teisėje galiojantį teisingumo principą, o tikrasis Ieškovės patirtų nuostolių dydis šioje byloje yra apskritai neįrodytas.
    9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Ieškovės turto sunaikinimu padarytos žalos dydį, pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir šie pažeidimai galėjo lemti neteisingą žalos dydžio nustatymą.
    10. Dėl Lokalinės sąmatos įrodomosios reikšmės nurodo, kad bylos nagrinėjimo eigoje (tiek teikiant procesinius dokumentus, tiek teismo posėdžių Byloje metu), atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovės pateikta Lokaline sąmata apskritai negalima remtis, sprendžiant dėl žalos Ieškovės turtui atlyginimo, kadangi remiantis CK 6.251 str., kuriame įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, nuostatomis, žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, bet ne šią padėti pagerinti. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagristai praturtėja skolininko sąskaita.
    11. Dėl turto sunaikinimo apimties apeliantė teigia, kad surinkti duomenys akivaizdžiai pagrindžia, kad gaisro Pastate kilimo metu apdegė tik dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, o kita dalis šio turto nėra sunaikinta. Nurodytas aplinkybes pagrindžia liudytojo Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus D. S. duoti parodymai apie tai, kad patalpos ištisai nebuvo nuniokotos, daugiau iš kiemo pusės, o nuo gatvės pusės net grindys neišdegę, matėsi net grindų spalva, patalpose po gaisro liko nesudegusios net knygos ir laikraščiai.
    12. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros sudarytame Tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. ( - ) foto lentelės papildyme 2016-11-14 pateikiama informacija apie tai, kad gaisro metu dalinai apdegė Pastato stogas, tačiau ieškovei priklausančios patalpos net nėra išdegusios iš vidaus (tik aprūkusios), bute liko nesudegę rūbai, baldai, buitinė technika, net ir tie daiktai, kurie buvo pagaminti iš popieriaus. Ieškovei nėra poreikio visiškai atstatyti šias patalpas taip, kaip nurodyta Lokalinėje sąmatoje, nuostolių dydis yra neadekvatus, nepagrįstai didelis.
    13. Lokalinėje sąmatoje nurodyti statybos darbai nėra susiję su patalpų atstatymo darbais, patalpų stogas, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo uždengtas atsakovės lėšomis, faktas yra užfiksuotas ir gaisro priežastis tyrusio D. S. sudarytame Tarnybinio pranešimo 2016-01-06 foto lentelės papildyme 2016-11-14, papildomai patvirtina ir 2016-08-25 Prekių (paslaugų) pirkimo kvitas.
    14. Dėl Atsakovės pareigos įrodyti žalos dydį nurodo, kad ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė nevykdė įrodinėjimo pareigos, teismui duomenų, išskyrus lokalinę sąmatą, nepateikė. Teismas negalėjo remtis Lokaline sąmata kaip įrodymu ir šioje sąmatoje pateikiamais duomenimis, nes joje nebuvo skaičiuojamos ieškovės buto būklės, buvusios gaisro metu, atkūrimo sąnaudos, taip pat nebuvo vertinamas ieškovės turto nusidėvėjimas.
    15. Dėl 2166,36 Eur žalos priteisimo apeliantė teigia, kad teismo priteistų daiktų įsigijimo ir daiktų vertės ieškovė nėra pagrindusi jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovė jokia forma (nei žodžiu, nei raštu) nėra išreiškusi pozicijos, jog sutinka su ieškovės nurodomu nuostolių dydžiu ir su tuo, kad gaisro metu sudegė visi ieškovės nurodomi daiktai. Neįrodyta, kad ieškovės nurodomų gaisro metu sudegusių daiktų vertė yra būtent tokia, kokia nurodoma patikslintame ieškinyje, ji yra nepagrįstai didelė
    16. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių šių daiktų įsigijimo dokumentų, negalima daryti išvados, kad nurodomi daiktai, pinigai ir vertybės priklausė ieškovei nuosavybės teise ir buvo laikomi jos gyvenamose patalpose gaisro Pastate kilimo metu. Nėra pateikta jokių duomenų, išskyrus pačios ieškovės pateikiamus skaičiavimus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie šių daiktų vertę pinigais. Ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos nebuvo išdegusios iš vidaus, tik aprūkusios, po kilusio gaisro bute liko nesudegę rūbai, baldai, buitinė technika, net ir tie daiktai, kurie buvo pagaminti iš popieriaus. Liudytojai nurodė, kad dalis ieškovės daiktų yra saugoma pas liudytojus. Teismo posėdžio metu Ieškovė ne kartą nurodė, kad gaisro metu ir Ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo laikinai negyvenamos (ieškovė buvo išvykusi pas giminaičius). Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose apsilankė tik kitą dieną po gaisro. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus daiktus, atrinko nenustatytais kriterijais.
  1. Atsiliepimu dėl apeliacinio skundo ieškovė L. B. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
    1. Nurodo, kad byloje įrodyta, jog gaisro priežastis buvo atsakovei priklausančiose patalpose esantis židinys, kuris buvo pastatytas 2015 m. vasarą/žiemą ir šiuo židinio pagalba atsakovė šildėsi patalpas. Namas buvo medinis, oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, židinys buvo daugiau pakūrentas ir paliktas be priežiūros, dėl užkaitusio židinio skardinio kamino, kuris buvo įvestas į pagrindinį kaminą ir tarpelis tebuvo tik apie 8 cm., perkaito medinis aukštų perdengimas ir dėl to kilo gaisras. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi dokumentais, 2017-02-27 pažyma vienašališkai pasirašyta Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko yra vieno žmogaus nuomonė ir įrodomosios vertės neturi. Po gaisro iš seniūnijos buvo gautas sunkvežimis ir traktorius, daug sudegusių daiktų ir buto dalių buvo išvežta. Teisme atsakovė nepaneigė, kad gaisro priežastis yra jos patalpose esantis židinys. Skunde teigiama, kad čia minimos patalpos buvo perduotos naudotis ūkininkui V. B. ir atsakovė ten jokios veiklos nevykdė, ši sutartis neturi reikšmės tretiesiems asmenims, nes ji nėra registruota, nebuvo pateikta pirmos instancijos teisme, todėl ji kaip įrodymas nepriimtinas, galimai sudaryta atbuline data. Ne viename dokumente atsakovė yra pripažinusi, kad patalpose esanti parduotuvė yra jos, o ne kitų asmenų. Gaisro metu buvo padaryta didžiulė žala, sudegė butas ir visą gyvenimą kaupti daiktai, meno dirbiniai.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

15Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė pateikė papildomus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu – 2016 m. gruodžio 21 d. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą, panaudos sutartį, prekių pirkimo kvitą, apeliantės užsakymu projektų dalies vadovės M. K. atliktos apžiūros išvadą – aiškinamąjį raštą, lokalinę sąmatą, fotonuotraukas (b. l. 66-188, t.2).
  2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-12-21 Atsakymą „Dėl statybos darbų ( - )“ (toliau – 2016-12-21 Atsakymas) (Priedas Nr. 1) (CPK 314 str.). Židinys Atsakovės Patalpose buvo įrengtas teisėtai, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo metu jokių pažeidimų, susijusių su židinio įrengimu Atsakovės Patalpose, nebuvo nustatyta. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius D. S. teismo posėdžio metu apklausiamas nurodė, kad atsakovė, įsirengdama židinį jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nėra pažeidusi jokių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
  3. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė šiuos įrodymus – projektavimo darbų sutartį su UAB „Tūrio forma“, detalizuotą Lokalinę sąmatą sudarytą 2015 metų kainomis, atliktų darbų atidavimo – priėmimo aktą, apie įvykdytus darbus 2016 m. kovo mėn. 390,00 Eur sumai (b. l. 14, 25, t. 2).
  4. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti bylą ar atskirą procesinį klausimą iš naujo. Ribotas apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą. Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ne tik ryšio su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimą, bet taip pat turi egzistuoti jų pavėluotą pateikimą pateisinančios sąlygos, numatytos įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180, 314 straipsniai). Šiuo atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl poreikio tenkinti apeliantės ir ieškovės prašymus priimti naujus įrodymus, atsižvelgia į dokumentų sąsajumą su bylos nagrinėjimo dalyku jų galimybę visapusiškai ir objektyviai išspręsti ginčą į tai, kad dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima.

16Dėl faktinių aplinkybių

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 5 d. ( - ), kilo gaisras atsakovės L. B. vardu nuosavybės teise įregistruotame komercinės paskirties pastate – parduotuvėje, esančioje ( - ). Ieškovė L. B. vardu nuosavybės teise įregistruotas 30,49 kv. m. ploto butas, esantis ( - ), pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Gaisro metu apdegė ieškovės L. B. gyvenamosios patalpos – antrame aukšte mansardoje esantis butas, 15 m. pietvakarinio stogo šlaito, apdegė baldai su namų apyvokos daiktais, sulietos patalpos bei inventorius.
  2. 2016-01-06 akte Nr. ( - ) dėl kilusio gaisro bei 2016-01-06 Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pastatas, kuriame kilo gaisras, priklauso grupei savininkų, namo pirmame aukšte įrengtos trims savininkams priklausančios komercinės paskirties patalpos ir vienas gyvenamasis butas pietrytiniame namo gale su įėjimu iš kiemo pusės. Gaisras pastate, esančiame ( - ), kilo 2016-01-05 23.32 val., gaisro židinys – pastato perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, ties židiniu. Aprašytas židinio įrengimas, aprašyti gaisro padariniai – virš židinio mansardiniame aukšte esančių durų staktų nudegusi apačia apie 50 cm, ties šiomis durimis lubose pradegusi apie 1 kv. m anga, smarkiai apdegusi 1,2 m nuo židinio į pietvakarių pusę esanti ir skirianti koridorių nuo pastogės, pertvara, ugnis išplitusi į stogo konstrukcijas ir nudegė apie 15 m pietvakarinio stogo šlaito, dar apie 4 m stogo nuardyta gesinant gaisrą. Nurodyta gaisro kilimo priežastis, gaisro metu židinys buvo kūrenamas, matėsi patalpoje suirusių nuo vandens briketų, Šiaulių APGV Radviliškio PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyr. inspektorius D. S. įvertinęs gaisro išplitimą, medinių konstrukcijų įdegio gylio mažėjimą, tolstant nuo kūrenamo židinio vietos nurodė, kad gaisro židinio zona buvo perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, ties židiniu, t. y. perdangai įkaitus nuo židinio dėl galimai įrengtos netinkamos medžiagos kapsulės, nes horizontali apdailos plokštė virš kapsulės buvo suirus. Sukritus termoizoliaciniam vatos sluoksniui, intensyviai kūrenant židinį, lubos ties židiniu perkaito, pradėjo smilkti perdanga, o iš jos ugnis išplito į antro aukšto patalpas, koridorių ir pastogę.

17Dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų vertinimo, dėl taikomos teismų praktikos

  1. Apeliantė nurodo, kad cituojamoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-26 nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant patalpų savininkas (bet ne žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo) privalo įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl gaisro kilimo, kai nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių, t. y. kai gaisro kilimo (židinio) vieta yra patalpose, kuriose kilo gaisras ir kai gaisro vieta yra akivaizdi ir aiški. Pareiga įrodyti priežastinio ryšio tarp kilusio gaisro ir atsiradusių padarinių nebuvimą tenka asmeniui, kurio patalpose yra gaisro židinys, jei gaisro židinio vieta yra kitoje vietoj, šių patalpų savininkui nėra taikoma pareiga įrodyti, kad jis yra nėra kaltas dėl gaisro patalpose kilimo. Tarnybiniame pranešime fiksuojama gaisro židinio vieta (lokalizacija) yra ne apeliantei nuosavybės teise priklausančiose Patalpose, bet Pastato bendrosiose konstrukcijose, apeliantei nuosavybės teise priklausančios Patalpos nuo gaisro beveik nenukentėjo. Gaisro židinio vietos dislokacijos ir Tarnybinio pranešime pateikiamų išvadų ieškovė neginčijo.
  2. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010 suformuota praktika, nors bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, minėtos kasacinio teismo nutartys Skundžiamame sprendime apskritai negalėjo vertinamos kaip precedentinės.
  3. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Apeliantė kvestionuoja teismo išvadas dėl ieškovei netaikytos pareigos įrodyti pastate kilusio gaisro priežastis, nors šios priežastys nepriklausė ir nuo atsakovės elgesio. Apeliantė pagrįstai teigia, kad namo bendrosios konstrukcijos priskirtinos prie namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, už kurių priežiūrą yra atsakingi bendraturčiai, ir tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
  5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Toks asmuo turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, kur buvo gaisro kilimo zona, ir kad ta dalimi – atsakovės patalpos lubų ir perdengimo (kuriose įrengtas kapsulinio židinio dūmtraukio pajungimas) dalimi, kur buvo gaisro židinys, naudojosi atsakovė. Gaisro priežastis buvo ne bendrosios dalinės nuosavybės objekto, t.y. perdengimo defektai, bet apeliantės valdomoje patalpoje naudojamo židinio kapsulės nesandarumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pati teigia, kad žala atsirado ir gaisras Pastate iš esmės kilo ne dėl statybinio pobūdžio pastato defektų, bet dėl šiame pastate kilusio gaisro.
  7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai pasireiškia patalpų savininko negebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Konkrečiu atveju, teismas rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, kurie patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis buvo apeliantės patalpose įrengtas kapsulinis židinys – perdangai įkaitus nuo židinio dėl galimai įrengtos netinkamos medžiagos kapsulės, nes horizontali apdailos plokštė virš kapsulės buvo suirus.
  8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo remtis kasacinio teismo praktika teisės taikymo aspektu bei konstatuoti, kad atsakingas už gaisro kilimą asmuo, kurio patalpose galimai buvo netinkamai įrengtas židinys, buvo priežastis susidaryti gaisro židiniui perdengime, yra atsakovė L. B., nebūdama pakankamai rūpestinga.

18Dėl teisės normų taikymo

  1. Apeliantė nurodo, kad CK 6.266 str. 1 d. norma, reglamentuojanti įrodinėjimo naštos perkėlimą pastato, dėl kurio sugriuvimo ar kitokių trūkumų buvo padaryta žalos, savininkui, negalėjo būti taikoma, o įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ir kt). Teigia, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu netgi nurodė, kad, jo vertinimu, gaisras pastate galėjo kilti dėl netvarkingos pastato dūmtraukio sistemos, gaisras galėjo išplisti nuo sąlyčio su pastato dūmtraukiu, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, priskirtinas prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų, kuriomis turi pareigą rūpintis visi savininkai CK 4.83 str. 3 d. pagrindu. Faktas, kad gaisras kilo būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir dėl jos kaltės, šioje byloje laikytinas visiškai neįrodytu (CPK 178 str.). Sprendime teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p., kuris reglamentuoja įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teises bei pareigas priešgaisrinės saugos srityje. Atsakovė nei gaisro kilimo metu, nei šiuo metu, nesivertė jokia ūkine-komercine veikla, t. y. niekada neturėjo nurodomo „verslininkės“ statuso.
  2. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. UAB ,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010).
  3. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. nuostatas, reglamentuojančias statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad teismas ginčą spręsti privalėjo remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir taikyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatas.

19Dėl civilinės atsakomybės taikymo

  1. Apeliantė nurodo, kad nepaisant Byloje esančių oficialių gaisro priežastis tyrusių institucijų dokumentų (Tarnybinio pranešimo), kuriuose nurodomos galimos gaisro kilimo pastate priežastys, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kilusio gaisro priežastis, šiais rašytiniais įrodymais nesivadovavo. Teismas pats atliko gaisro priežasčių tyrimą, remdamasis vien tik foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas patalpų vaizdas po gaisro. Gaisro priežasčių nustatymas yra gaisrinės saugos specialisto ar eksperto kvalifikaciją turinčiam asmeniui, bet ne teismui priskirta funkcija.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip nurodyta nutarties punkte, patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Toks asmuo turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.
  3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad gaisras kilo atsakovei L. B. priklausančios negyvenamosios patalpos pirmame aukšte, nėra.
  4. Teismas sprendė, kad deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje yra byloje įrodytos. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje yra tai, kad reikalaujama žalos, padarytos atsakovės patalpose sukeltu gaisru, kuris yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl svarbus priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymasis.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai pasireiškia patalpų savininko negebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti gaisro kilimo priežasties, patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos, kaip ir nurodyta nutarties 18 punkte, gaisro kilimo zona, atsakovės patalpos lubų ir perdengimo (kuriose įrengtas kapsulinio židinio dūmtraukio pajungimas) dalimi, kur buvo gaisro židinys, naudojosi atsakovė. Gaisro priežastis buvo ne bendrosios dalinės nuosavybės objekto, t. y. perdengimo defektai, bet apeliantės valdomoje patalpoje naudojamo židinio kapsulės nesandarumas, ką iš esmės pripažino atsakovė, kad žala atsirado ir gaisras kilo ne dėl statybinio pobūdžio pastato defektų, bet dėl šiame pastate kilusio gaisro.
  7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė L. B., nebuvo pakankamai rūpestinga, ji byloje turėjo pareigą įrodyti, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jos veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.; birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).
  8. Apeliantės teiginius, kad gaisro priežastis pastato perdangoje, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems šio pastato patalpų savininkams, ar netvarkingas dūmtraukis, paneigia įvykio vietos tyrimo aktas bei minėtos išvados, kad gaisro kilimo priežastis buvo šildymo įrangos gedimai patalpose Nr. 3, priklausančiose atsakovei L. B.. Tyrimo išvadose pažymima, kad dūmtraukio įtrūkimas savaime nėra priežastis gaisrui kilti, apeliantės argumentai nėra įrodyti dėl gaisro lokacijos vietos, dėl kilimo priežasties. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog iki gaisro kilimo židinys buvo tvarkingas, atitiko saugos reikalavimus. Teismas vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurią išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
  9. Teismas turėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantė, kaip negyvenamųjų patalpų savininkė nevykdė pareigos tinkamai rūpintis patalpa, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laiku pašalinti pastebėtus trūkumus, įsitikinti galimybe eksploatuoti židinį t. y. elgtis taip, kad jos patalpose nebūtų sukeltas gaisras. Teismas laikė reikšmina tai, kad atsakovės patalpos yra komercinės paskirties, jose buvo įrengta parduotuvė, todėl buvo keliami aukštesni saugos reikalavimai tokioms patalpoms, atsakovė turėjo žinoti ir elgtis rūpestingai patalpose, į kurias patekdavo ir pašaliniai asmenys.
  10. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad gaisro priežastis buvo atsakovei priklausančiose patalpose esantis židinys, namas buvo medinis, oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, židinys buvo daugiau pakūrentas ir paliktas be priežiūros, dėl užkaitusio židinio skardinio kamino, kuris buvo įvestas į pagrindinį kaminą, perkaito medinis aukštų perdengimas. Ieškovės butas ir jame esantys daiktai apgadinti dėl ugnies ir gesinamo vandens nepataisomai. Po gaisro 2016-01-06 surašytame akte nurodoma, kad apdegė L. B. prekybiniai įrenginiai, išdegė L. B. gyvenamosios patalpos, baldai, namų apyvokos daiktai, įvairūs dokumentai, nudegė dalis pastato stogo, gaisro kilimo priežastis šildymo įrangos gedimas Nr. 3 patalpose (patalpos Nr. 3 priklauso L. B.). Su šiais teiginiais atsakovė L. B. sutiko ir pasirašė, taip pat pasirašė ir kiti dalyvavę asmenys, tame tarpe ir priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Apeliantės teismui pateikta 2017-02-27 pažyma pasirašyta Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko nėra tyrimo aktas, bet pasirašiusio asmens nuomonė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad čia minimos patalpos buvo perduotos naudotis ūkininkui V. B. ir atsakovė ten jokios veiklos nevykdė, tačiau pažymėtina, kad nėra registruota valstybiniame turto registre ir nėra įrodymas, paneigiantis apeliantės civilinę atsakomybę.
  11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodytas faktas, jog gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Taigi, įrodžius civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę ir žalos faktą, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai).

20Dėl žalos dydžio

  1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 16425,00 Eur vertės žalos atlyginimas akivaizdžiai viršijo tikruosius ieškovės nuostolius. Dėl Lokalinės sąmatos įrodomosios reikšmės nurodo, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovės pateikta Lokaline sąmata apskritai negalima remtis, kadangi remiantis CK 6.251 str., kuriame įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, nuostatomis, žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, bet ne šią padėti pagerinti. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagristai praturtėja skolininko sąskaita.
  2. Teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kur nurodoma, jog tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).
  3. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.
  4. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
  5. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad teismui vertinant turtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į galimą turto nusidėvėjimą, todėl ieškovei turi būti priteista žalos atlyginimo tiek, kad būtų grąžinama iki pažeidimo (iki kylant gaisrui) buvusi padėtis, t. y. kiek kainuotų atstatyti buvusį turtą ne šio turto sukūrimo (naujo pastatymo ir įrengimo) metu, bet pastate kilusio gaisro metu, t. y. atsižvelgus į šio turto nusidėvėjimą. Gaisro metu ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo akivaizdžiai nusidėvėjusios, todėl šio gaisro metu Ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro gaisro metu buvusios Ieškovės turto atkūrimo (bet ne naujo turto sukūrimo) išlaidos.
  6. Ieškovės pateiktoje Lokalinėje sąmatoje skaičiavimai ir buto remonto darbai pateikti neatsižvelgiant į tai, kad šis turtas gaisro kilimo metu buvo akivaizdžiai nusidėvėjęs, tačiau byloje nustatyta, kad prieš 10 metu iki gaisro kilimo, buvo atliktas remontas, buvo klijuoti tapetai ir dažoma aliejiniais dažais, kas leidžia daryti išvadą, kad bute buvo atliktas ne kapitalinis, bet einamasis remontas. Liudytojo Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus D. S. parodymais nustatyta, kad patalpos gaisro kilimo metu buvo nusidėvėjusios, liudytojos B. J., V. M., G. Š., D. P. teismo posėdyje nurodė, kad patalpose buvo atliekami langų, sienų dažymo ir linoleumo keitimo darbai.
  7. Teismas, priteisdamas Lokalinėje sąmatoje nurodytą statybos darbų sumą 14258,64 Eur, nepagrįstai įpareigojo padengti visas naujo turto sukūrimo (naujo buto įrengimo) išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė papildomai pateikė Lokalinės sąmatos detalizavimą, iš kurios matyti darbų ir medžiagų įkainiai, darbų apimtis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindo ja vadovautis. Tai, kad lokalinę sąmatą sudaręs asmuo – V. T. – neturėjo kompetencijos vertinti konkretaus statinio laikančiųjų konstrukcijų ar kitų konstrukcinių elementų bei inžinerinių tinklų techninę būklę, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo ieškovės pateikto įrodymo nedaro nereikšmingu. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad Remiantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, kasmet vertė mažėja 2 procentais, lubų ir sienų dažymo vidutinė naudojimo trukmė normatyvuose nenurodyta. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad teismų taikytas patalpų nusidėvėjimo skaičiavimo būdas yra tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartis byloje 3K-3-130-378/2016).
  8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis ieškovės pateikta lokalines sąmata ir taikant pagal analogiją 10 metų laikotarpio nusidėvėjimą (20 procentų), ieškovei priteistinas žalos dydis mažintinas.

21Dėl turto sunaikinimo apimties

  1. Apeliantė teigia, kad surinkti duomenys akivaizdžiai pagrindžia, jog gaisro kilimo metu apdegė tik dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, o kita dalis šio turto nėra sunaikinta. Vyresniojo inspektoriaus D. S. duoti parodymai rodo, kad patalpos ištisai nebuvo nuniokotos, daugiau iš kiemo pusės, o nuo gatvės pusės net grindys neišdegę, matėsi net grindų spalva, patalpose po gaisro liko nesudegusios net knygos ir laikraščiai. Gaisro metu dalinai apdegė pastato stogas, tačiau ieškovei priklausančios patalpos net nėra išdegusios iš vidaus (tik aprūkusios), bute liko nesudegę rūbai, baldai, buitinė technika, net ir tie daiktai, kurie buvo pagaminti iš popieriaus. Ieškovei nėra poreikio visiškai atstatyti šias patalpas taip, kaip nurodyta Lokalinėje sąmatoje, nuostolių dydis yra neadekvatus, nepagrįstai didelis.
  2. Lokalinėje sąmatoje nurodyti statybos darbai nėra susiję su patalpų atstatymo darbais, patalpų stogas, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo uždengtas atsakovės lėšomis, faktas yra užfiksuotas ir gaisro priežastis tyrusio D. S. sudarytame Tarnybinio pranešimo 2016-01-06 foto lentelės papildyme 2016-11-14, papildomai patvirtina ir 2016-08-25 Prekių (paslaugų) pirkimo kvitas.
  3. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad Lokalinėje sąmatoje nurodyti statybos darbai, susiję su gaisro metu apdegusių patalpų stogo liekanų pašalinimu ir naujo stogo uždengimu, nebus atliekami, nes atlikti atsakovės sąskaita. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad Lokalinėje sąmatoje nurodytas nuostolių dydis turi būti mažinamas.
  4. Vertinant apeliantės pateiktą nepriklausomų ekspertų atliktą Lokalinės sąmatos analizę pažymėtina, kad nurodoma patalpų atstatymo į pirminę padėtį darbų kaina pagal 2015 m. spalio mėn. įkainius – 2028,30 Eur yra preliminari, nešančių konstrukcijų, perdangų, sienos, lietaus nuvedimo sistemų darbai yra būtini, atstatant buto būklę tinkamam naudojimui, kuriuos reikia atlikti prieš pradedant vidaus apdailos darbus. Byloje nėra patvirtinta, kad ieškovė turėtų realią galimybę sutvarkyti patalpas už šią sumą. Iš apeliantės papildomai pateiktų įrodymų matyti, kad atlikti stogo remonto darbai už 200 Eur sumą (b.l.171, t.2). Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina tik pastato stogo remonto (lokalinės sąmatos – 1,2,7,15,20 punktai, vertė – 2400,02 Eur, b. l. 172, t.1 14 t.2) išlaidų mažinimo dalyje (2400,02 Eur) ir turto nusidėvėjimo (20 procentų) taikymo dalyje 2371,72 Eur (14258,64 minus 2400,02 minus 2371,72 ), viso 9486,90 Eur.

22Dėl ieškovės pareigos įrodyti žalos dydį

  1. Apeliantė teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė nevykdė įrodinėjimo pareigos, teismui duomenų, išskyrus lokalinę sąmatą, nepateikė. Teismas negalėjo remtis Lokaline sąmata kaip įrodymu ir šioje sąmatoje pateikiamais duomenimis, nes joje nebuvo skaičiuojamos ieškovės buto būklės, buvusios gaisro metu, atkūrimo sąnaudos, taip pat nebuvo vertinamas ieškovės turto nusidėvėjimas.
  2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kai nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tokiais, kokius ieškovė galėjo pateikti.
  3. Ieškovė L. B., įrodinėdama padarytą žalą, teismui pateikė UAB „Tūrio forma“ 2016-03-10 sudarytą pagal 2016 m. vasario 10 d. sutartį Nr. 4 – atliktų darbų atidavimo-priėmimo aktą, sąskaitą faktūrą serija TŪR Nr. ( - ), 390,00 Eur sumai, lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2015 m. spalio mėnesio kainas bei patikslintą lokalinę sąmatą. Buto, esančio ( - ), atstatymo darbų sąmata įvertinta 14258,64 Eur.
  4. Ieškovės pateiktoje atstatymo darbų sąmatoje išvardinti numatyti atlikti remonto darbai, kurių reikalingumą teismas pripažino atsižvelgdamas į byloje užfiksuotus duomenis apie L. B. buto būklę po gaisro (2016-01-06 aktas dėl kilusio gaisro). Liudytojų D. S., B. J., V. M., D. P., G. Š. paaiškinimai, parodymai, fotonuotraukos šias aplinkybes patvirtino. Priešingai, apeliantė nepagrindė argumentų, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės pateiktais įrodymais.
  5. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė įrodinėdama žalos dydį pateikta Lokaline sąmata, nepažeidė pareigos įrodyti ieškinį. Teisėjų kolegija dėl anksčiau aptartų argumentų, šį įrodymą pripažįsta tinkamu. Kaip nurodo apeliantė, kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo turto sunaikinimo atveju) nurodoma, kad CPK 12 str. nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 12 str. ir CPK 179 str. įtvirtintų principų, ieškovė papildomai pateikė Lokalinėje sąmatoje nurodomų darbų bei medžiagų kainų detalizavimą, šis rašytinis įrodymas atitinka civilinio proceso reikalavimus, todėl teisėjų kolegija nagrinėdama bylą vadovaujasi įrodymų visuma.

23Dėl 2166,36 Eur žalos priteisimo

  1. Apeliantė teigia, kad teismo priteistų daiktų įsigijimo ir daiktų vertės ieškovė nėra pagrindusi jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovė jokia forma (nei žodžiu, nei raštu) nėra išreiškusi pozicijos, jog sutinka su ieškovės nurodomu nuostolių dydžiu ir su tuo, kad gaisro metu sudegė visi ieškovės nurodomi daiktai. Neįrodyta, kad ieškovės nurodomų gaisro metu sudegusių daiktų vertė yra būtent tokia, kokia nurodoma patikslintame ieškinyje, ji yra nepagrįstai didelė. Negalima daryti išvados, kad nurodomi daiktai, pinigai ir vertybės priklausė ieškovei nuosavybės teise ir buvo laikomi jos gyvenamose patalpose gaisro pastate kilimo metu. Patalpos nebuvo išdegusios iš vidaus, tik aprūkusios, po kilusio gaisro bute liko nesudegę rūbai, baldai, buitinė technika, net ir tie daiktai, kurie buvo pagaminti iš popieriaus. Liudytojai nurodė, kad dalis ieškovės daiktų yra saugoma pas liudytojus. Teismo posėdžio metu ieškovė ne kartą nurodė, kad gaisro metu patalpos buvo laikinai negyvenamos (ieškovė buvo išvykusi pas giminaičius). Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus daiktus, atrinko nenustatytais kriterijais.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalis daiktų – baldų, rūbų, patalynės ir kitų daiktų, aprašytų sprendimo 8-9 lape, buvo ir yra gaisro pasekmėje sunaikinti. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. S., B. J., V. M., D. P., G. Š., faktą pripažino ir atsakovė. Ieškovė pagrindė, kad po gaisro iš seniūnijos buvo gautas sunkvežimis ir traktorius ir daug sudegusių daiktų ir buto dalių buvo išvežta, buvo apsunkintos dar išlikusių daiktų paieškos, atsakovė siūlė taikytis ir padengti žalą 1500,00 Eur apimtimi. Ieškovė nurodo, kad sudegė ne tik butas bet ir daug visą gyvenimą kauptų daiktų, meno dirbinių bei piniginių lėšų.
  3. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo turto sunaikinimo atveju) nurodoma, kad CPK 12 str. nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Teisėjų kolegija atmesdama šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad ieškovė ieškinį įrodinėjo visais leistinais įrodymais, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, nuosekliai nurodė gaisro metu prarastą kilnojamąjį turtą - (sprendimo 8-9 lapai). Teisėjų kolegija byloje nenustatė aplinkybių, kurios prieštarautų ieškovės nurodomiems faktams dėl kilnojamojo turto sugadinimo apimties. Ieškovės nurodomi ir gaisro metu prarasti daiktai, už kuriuos reikalaujama priteisti žalą – baldai, pinigai, auksinės vertybės yra įvertinti, kaip pagrįstai teigia ieškovė, minimaliomis vertėmis ir atitinka CK 1.5 straipsnio kriterijus. Atsižvelgiant į civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, asmeniui, kuriam tenka pareiga atlyginti žalą, priskiriama ir rizika padengti nuostolius, kurių dydžio neįmanoma įrodyti rašytiniais įrodymais. CK 6.249 straipsni 1 dalis reglamentuoja, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 2166,36 Eur žalos atlyginimą už kilnojamojo turto sugadinimą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.

24Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

25Dėl bylos procesinės baigties

  1. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir ieškinį atmesti.

26Bylinėjimosi išlaidos

  1. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas iš dalies, teisėjų kolegija proporcingai patenkintų reikalavimų daliai perskaičiuoja šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, jai apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.), todėl iš atsakovės L. B. valstybės naudai priteistina 350,00 Eur žyminio mokesčio ir 45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 493,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama 493,00 Eur žyminį mokestį, todėl iš ieškovės atsakovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos 123,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

28Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.

29Rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

30Ieškinį tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovės L. B. (gim. ( - )) 11653,26 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 26 ct) turtinei žalai atlyginti, ieškovės L. B. (a. k. ( - ) naudai.

32Priteisti iš atsakovės L. B. valstybės naudai 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

33Priteisti iš atsakovės L. B. naudai 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

34Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovės L. B. naudai 123,00 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė L. B.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m.... 8. 3.1. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip pastato (negyvenamos patalpos,... 9. 3.2. Teismui nekėlė abejonių šių daiktų: 60,00 Eur vertės rūbų... 10. 3.3. Dėl ieškovės 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 14. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
      1. Bylos nagrinėjimo... 15. Dėl naujų įrodymų priėmimo
        1. Apeliantė... 16. Dėl faktinių aplinkybių
          1. Pirmosios instancijos... 17. Dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų vertinimo, dėl taikomos teismų... 18. Dėl teisės normų taikymo
            1. Apeliantė nurodo,... 19. Dėl civilinės atsakomybės taikymo
              1. Apeliantė... 20. Dėl žalos dydžio
                1. Apeliantės vertinimu,... 21. Dėl turto sunaikinimo apimties
                  1. Apeliantė... 22. Dėl ieškovės pareigos įrodyti žalos dydį
                      23. Dėl 2166,36 Eur žalos priteisimo
                      1. Apeliantė... 24. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
                        1. Kiti... 25. Dėl bylos procesinės baigties
                          1. Išdėstytos... 26. Bylinėjimosi išlaidos
                            1. Kadangi skundžiamas... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4... 28. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.... 29. Rezoliucinę dalį išdėstyti taip.... 30. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovės L. B. (gim.... 32. Priteisti iš atsakovės L. B.... 33. Priteisti iš atsakovės L. B. naudai... 34. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovės 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....