Byla e2S-2523-614/2018
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo VĮ „Turto bankas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Turto bankas“ ieškinį atsakovams R. G. ir UAB „Projektų vadybos institutas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 26 824,79 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R. G. iš anksto nepranešus atlikti įrašą viešame registre dėl 97,45 kvadratinių metrų bendro ploto trijų kambarių buto (unikalus Nr. ( - )) ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Nurodė, kad šiuo atveju prašoma priteisti 26 824,79 Eur suma iš atsakovo R. G. kaip fizinio asmens yra pakankamai didelė, todėl yra reali tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Įrašas viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo yra mažiausiai varžanti atsakovo atsakovo R. G. teises, nes riboja tik jo teisę turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui turtą valdyti ir juo naudotis, taip pat iš esmės nesukelia atsakovui neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R. G. iš anksto nepranešus atliko įrašą viešame registre dėl 97,45 kvadratinių metrų bendro ploto trijų kambarių buto (unikalus Nr. ( - )) ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
  2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausiai pažeidžiančios atsakovo R. G. teises, nes riboja tik jo teisę turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui turtą valdyti ir juo naudotis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pareikšto ieškinio patenkinimo atveju būtų vykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovus solidariai sumokėti ieškovui 26 824,79 Eur skolą, todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju kaip laikinąsias apsaugos priemones yra tikslinga taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 str. 1 d. 2 p.) ir tokiu būdu užkirsti kelią ginčo turto perleidimui tretiesiems asmenims.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šiuo atveju ieškovas klaidingai nurodo teisinį reikalavimo pagrindą, dėl ko ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos. Nėra aišku, dėl ko atsakovas privalo solidariai atsakyti prieš ieškovą. Atsakovo R. G. atsakomybė prieš VĮ „Turto bankas“ gali būti tik subsidiarioji, bet ne solidarioji, t. y. R. G., nustačius visas jo civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, privalėtų atsakyti tik tiek, kiek VĮ „Turto bankas“ reikalavimas nebūtų patenkintas iš UAB „Projektų vadybos institutas“.
    2. Nutartis iš esmės nėra pagrįsta jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, kuo pasireiškia reali grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymo, todėl yra naikintina.
    3. Ieškovas ne tik nepateikė konkrečių ir pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui šioje byloje, tačiau ir, tikėtina, siekdamas palankaus teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąmoningai klaidina teismą dėl atsakovo veiksmų siekiant išspręsti šią situaciją.
    4. Byloje duomenų apie atsakovo negalimumą vykdyti finansinius įsipareigojimus (mokumo problemas, finansinės padėties nestabilumą ir pan.) nėra pateikta, be to, nėra jokių pagrįstų abejonių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, juolab kad atsakovo finansinė padėtis yra normali.
  2. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su skundu nesutinka. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas dėl to, kad jeigu teismas tenkintų ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovas R. G. privalėtų grąžinti ieškovui ieškinyje nurodytą skolą ir palūkanas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas R. G. gali imtis atitinkamų veiksmų, kad negrąžinti skolos ir palūkanų, todėl siekiant, kad priimtas teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, teismas tikslingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
  3. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria apelianto (atsakovo) atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
  5. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes galutinai ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio atsakovų atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Ieškovas savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys preliminariai pagrįstas. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, sietini su jo kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės subsidiariu pobūdžiu. Apeliantas iš esmės neginčija, kad jis galėtų būti tinkamas atsakomybės subjektas, tačiau mano, kad į jį reikalavimai galėtų būti nukreipiami tik tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Pažymėtina, kad elektroninės bylos duomenimis po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė. Šiuo ieškiniu ieškovas patikslino reikalavimus, prašydamas pritiesti 26 824,79 Eur skolą iš UAB „Projektų vadybos institutas“ ir subsidiariai iš R. G.. Taigi, ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, apelianto argumentai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo reiškiant atsakovams solidarų reikalavimą, atmestini kaip nepagrįsti.
  8. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Tuo tarpu pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas grėsmės būsimo teismo sprendimui iš esmės nepaneigė, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, t. y. neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai sprendusiu egzistuojant grėsmei ieškovo reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, tinkamam įvykdymui.
  11. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais bei reiškia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu objektyviai yra būtina. Apeliantas, teigdamas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei pažeidžia ekonomiškumo principą nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes jam gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausiai pažeidžiančios atsakovo R. G. teises, nes riboja tik jo teisę turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui turtą valdyti ir juo naudotis.
  12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai