Byla e2A-2339-480/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š., atstovaujamo advokatės Renatos Vilčiauskienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10510-945/2015 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei E. K. įmonei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti darbo sutarties pakeitimą (2015 m. vasario 10 d.) ir atsakovės direktorės 2015 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 876, kuriais ieškovo darbo užmokestis sumažintas iki 290 Eur per mėnesį; panaikinti atsakovės direktorės 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 877, kuriuo nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis; nustatyti, kad sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5% metines procesines palūkanas; panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. DGKS-1860, priimto darbo byloje Nr. APS-2-5823, dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; priteisti ieškovui darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, paskaičiuotus už visą faktiškai dirbtą laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. sausio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti 2015 m. vasario 2 d. paslaugų pardavimo vadybininko pareigose, nustatant trijų mėnesių išbandymo laikotarpį, 434,43 Eur darbo užmokestį už pirmąjį mėnesį ir 579 Eur - už vėlesnius mėnesius. Ieškovas pasirašydamas darbo sutartį per klaidą pasirašė visose vietose, kur buvo nurodyta jo pavardė, net ir ties neužpildytais laukeliais. Tik kilus darbo ginčui paaiškėjo, jog darbdavys be ieškovo žinios ir sutikimo užpildė sutarties dalį dėl darbo užmokesčio ieškovui sumažinimo, todėl nurodytas darbo sutarties pakeitimas pripažintinas neteisėtu. 2015 m. vasario 13 d. atsakovės direktorė užėjusi į ieškovo darbo vietą pakeltu tonu prie kitų ieškovo bendradarbių pareiškė atleidžianti ieškovą iš darbo ir pareikalavo nedelsiant palikti patalpas. Net ir ieškovui pareikalavus, jokie dokumentai jam nebuvo pateikti. Nesulaukęs dokumentų 2015 m. vasario 19 d. ieškovas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kur sužinojo, jog iš darbo jis atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jokio prašymo atleisti jį iš darbo savo noru ieškovas neteikė. Darbdavys neturėjo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo ir vadovaudamasis DK 107 straipsniu, kadangi ieškovas savo darbo funkcijas vykdė tinkamai, jis apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo įspėtas prieš tris darbo dienas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reiškiamas įvertinus ieškovo dėl netinkamo atsakovės direktorės elgesio, taip pat sužinojus apie neteisėtą atleidimo iš darbo pagrindo parinkimą patirtus išgyvenimus, sukrėtimą, šoką, gėdą, susijaudinimą.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, nevykdė Pardavimų vadybininko pareiginių nuostatų 18-19 punktų reikalavimo vykdyti tiesioginio vadovo pateiktas užduotis ir planus bei laiku atsiskaityti už jų vykdymą, rūpintis įmonės įvaizdžiu. DK 127 straipsnio, kaip atleidimo pagrindo, nurodymą lėmė korektūros klaida, ieškovas iš darbo buvo atleistas DK 107 straipsnio pagrindu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pripažino negaliojančiu atsakovės E. K. įmonės direktorės 2015 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 876 ir įrašą ieškovo V. Š. ir atsakovės E. K. įmonės sudarytoje 2015 m. sausio 29 d. darbo sutartyje dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo; pakeitė LR valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-1860, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-5823; priteisė ieškovui V. Š. iš atsakovės E. K. įmonės 314,52 Eur už vėlavimo atsiskaityti laiką; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisti atsakovei E. K. įmonei iš ieškovo V. Š. 186,52 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovės E. K. įmonės valstybei 38 Eur žyminio mokesčio ir 1,04 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2015 m. sausio 29 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis vienerių metų laikotarpiui, pagal kurią ieškovas 2015 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti paslaugų pardavimų vadybininku. Sutartimi nustatytas trejų mėnesių bandomasis laikotarpis. 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 877 ieškovas atleistas iš pareigų nuo 2015 m. vasario 13 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną buvo deklaruotas darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2015 m. balandžio 15 d. pranešimu darbdavys deklaruotus duomenis patikslino nurodydamas, jog darbo santykiai nutrūko DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas sprendė, kad netinkamas pradinis darbo sutarties nutraukimo įforminimas pats savaime nedaro darbo sutarties nutraukimo neteisėtu. Atsakovės direktorė nuolat reikalavo iš ieškovo operatyviai atsakinėti į jos elektroninius laiškus, nustatinėjo ieškovui terminus užduotims atlikti. Teismas konstatavo, kad išsiskyrė ieškovo ir atsakovės direktorės pozicija jų tarpusavio komunikacijos, bendravimo su išorės subjektais standartų, taip pat užduočių atlikimo tempų klausimais. Atsakovės direktorei galėjo užkliūti ne tik korektūros netikslumai ar neformali kalba, bet ir grubios rašybos klaidos, kurios galėjo nulemti įsitikinimą, jog ieškovas neatitinka standartų, kuriuos atsakovė kelia asmenims, įmonės vardu bendraujantiems su išorės subjektais. Nurodytų aplinkybių visuma nulėmė pakankamų sąlygų atsakovės direktorei inicijuoti darbo sutarties su ieškovu DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukimą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybę, jog ieškovui apie darbo sutarties su juo nutraukimą nebuvo pranešta raštu prieš tris darbo dienas, kaip tai numatyta DK 107 straipsnio 3 dalyje. Kadangi iki bandomojo termino pabaigos buvo likę daugiau nei du mėnesiai, atitinkamas pažeidimas, jį konstatavus, teįgalino ieškovą reikšti reikalavimą dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo, bet ne dėl paties atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Atitinkamas pasekmes darbdavys pats pritaikė priimdamas 2015 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 940, t. y. perkėlus ieškovo atleidimą iš darbo į 2015 m. vasario 19 d. Atsakovės pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje yra įrašas, jog 2015 m. vasario 10 d. darbo užmokestis ieškovui sumažintas iki 290 Eur. Į bylą taip pat pateiktas atsakovės direktorės 2015 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 876 dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Ieškovo teismui pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje atitinkamo įrašo nėra, tačiau yra ieškovo parašai neužpildytose darbo sutarties grafose, skirtose darbo sutarties pakeitimams. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovės atstovai patvirtino aplinkybes, jog darbo sutartį sudarė penki lapai, jog pasirašydamas darbo sutartį ieškovas abiejuose egzemplioriuose pasirašė ir ties neužpildytomis grafomis. Teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti ieškovo valios pakeisti darbo sutartį egzistavimą. Pastebėjęs, jog sutarties pakeitimus darbuotojas buvo pasirašęs iš anksto, darbdavys privalėjo darbo sutarties pakeitimo įforminimui užsitikrinti objektyvius įrodymus (gauti ieškovo rašytinį patvirtinimą dėl sutikimo pakeisti darbo sutarties sąlygas, pasirašytinai supažindinti ieškovą su įsakymu dėl darbo užmokesčio sumažinimo ar pan.). Neužsitikrinusi atitinkamų įrodymų atsakovė prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl atitinkamos faktinės aplinkybės, ši aplinkybė bus vertinama darbuotojo naudai. Į darbo sutartį įrašyta darbo užmokesčio suma - 434,43 Eur - buvo nurodyta atskaičius mokesčius (išmokėtina suma). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir šalių į bylą teikti darbo užmokesčio paskaičiavimai, iš kurio matyti, jog šalys buvo susitarę dėl 552,30 Eur tarifinio darbo užmokesčio (priskaitytinos sumos). Bendra ieškovui išmokėtina darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma sudaro 424,91 Eur. Viso ieškovui buvo sumokėta 647 Eur, t. y. 222,09 Eur daugiau. Todėl teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovė ieškovui buvo išmokėjusi visą jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Įsiskolinimas darbuotojui iš esmės buvo padengtas atlikus 2015 m. balandžio 24 d. mokėjimą. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovo atleidimo iš darbo diena yra perkelta į 2015 m. vasario 19 d., o už iki tol buvusias dienas jam paskaičiuotas darbo užmokestis, vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laiką sudaro 1.183,50 Eur. Vėlavimą atsiskaityti nulėmė ne techninė klaida ar sunki darbdavio finansinė padėtis, o piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pareigomis bei siekis, pažeidžiant darbuotojo teises, išvengti savo finansinių prievolių. Todėl darbdavys privalo sumokėti darbuotojui vidutinio darbo užmokesčio dalį 536,61 Eur; iš šios sumos atėmus darbdavio jau sumokėtą 222,09 Eur sumą išeina 314,52 Eur. Tokia sankcija darbdaviui vertintina kaip atitinkanti šalių tarpusavio interesų pusiausvyros principą. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu Darbo ginčų komisijos sprendimui pakeisti. Ieškovas yra atnaujinęs darbo santykius kitoje įmonėje, jis nepateikė jokių įrodymų apie galimą darbdavio veiksmų įtaką jo psichinei sveikatai ar reputacijai. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra siejamas ne su kompensavimu už realiai patirtą žalą, bet su siekiu finansiškai nubausti darbdavį už jo neteisėtus veiksmus ir iš to gauti papildomą finansinę naudą, kas negali būti vertinama kaip priimtinas savo teisių gynimo būdas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas V. Š., atstovaujamas advokatės Renatos Vilčiauskienės, apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus patenkinti pilnai, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; prijungti naujus įrodymus: 2015-07-12 sąskaitą faktūrą Nr. 57, Kasos pajamų orderio kvitą Nr. 108; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 70 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

101. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė tik teisminio proceso metu pakeitė savo poziciją ir formaliai tikslino atleidimo pagrindą iš DK 127 str. į DK 107 str., tačiau faktiškai niekuomet ieškovo atleisti iš darbo pagal DK 107 str. neketino ir dėl šios priežasties nesilaikė procedūrinės atleidimo pagal šią darbo teisės normą tvarkos. Kadangi ieškovui nebuvo įteiktas pranešimas apie planuojamą atleidimą pagal DK 107 str. tris dienas prieš atleidimą, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kas sudaro savarankišką pagrindą atleidimą laikyti neteisėtu ir taikyti DK 300 str. nustatytus darbuotojo teisių gynimo būdus.

112. Teismo išvados dėl apelianto atleidimo pagal DK 107 str. pagrįstumo ir teisėtumo yra nepagrįstos. Įmonėje jis realiai dirbo nuo 2015-01-26 iki 2015-02-13, per šį trumpą laikotarpį jam buvo duota atlikti nemažai užduočių, šiuos darbus jis dirbo darbo metu ir po darbo valandų, todėl teismo motyvas dėl tariamai netinkamo darbo tempo yra nepagrįstas. Kad apeliantas atliko konkurentų analizę ir ją darbdaviui pateikė, posėdžio metu pripažino įmonės direktorė. Direktorės nepasitenkinimas darbuotoju iškilo po to, kai jis paprašė sumokėti už laikotarpį, kai dirbo nesudarius su juo darbo sutarties. Teismas šių aplinkybių nevertino. Direktorė apeliantui neišsakė jokių reikalavimų, kokia kalba jis privalo susirašinėti su išorės subjektais. Pačios direktorės rašytuose elektroniniuose laiškuose yra stiliaus klaidų, didžioji dalis tekstų yra parašyti be lietuviškų raidžių. Neaišku, kodėl teismas, o taip pat ir įmonės direktorė darbuotojui iškėlė didesnius profesinius reikalavimus, nei jie yra keliami įmonės direktoriui.

123. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su 2015-02-10 pokalbiu, kuris įvyko tarp apelianto ir įmonės direktorės. Šio pokalbio metu jokių pretenzijų dėl netinkamo darbo jam pateikta nebuvo. Teismas iš liudytojos A. K. žodžių nusprendė, kad apeliantui buvo pateiktos direktorės pretenzijos dėl netinkamo darbo. Toks įrodymų vertinimas yra visiškai neteisingas, neatitinkantis proceso normų reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimams, pagrįstas spėlionėmis, o ne faktais. Teismas turėjo kritiškai vertinti įmonės direktorės paaiškinimus, kadangi ji davė nenuoseklius parodymus, proceso eigoje ne kartą klaidino teismą. Versija apie tariamą pokalbį, kurio metu tariamai buvo kalbama apie jo atleidimą, bet jam prašant atleidimas buvo atidėtas, atsakovės atstovė išgalvojo ir tai yra gynybinė atsakovės pozicija, apie tokį tariamai įvykusį pokalbį byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų. Todėl atsakovė neįrodė darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 107 str. pagrįstumo.

134. Laikantis nuoseklios pozicijos teismas turėjo pripažinti negaliojančiais ne tik darbo sutarties nuostatas dėl darbo užmokesčio pakeitimo, bet ir įrašus darbo sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo, nes šie įrašai buvo padaryti analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi iš darbo ieškovas buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, suklastojant Darbo sutartį, todėl kaip neteisėtas ir nepagrįstas turi būti panaikintas terminuotos darbo sutarties Nr. 155 nutraukimas: „Darbo sutartis nutraukta nuo 2015-02-13 dienos pagal DS 107 str. I dalį“, bei atsakovės įsakymas 2015-02-13 Nr. 877.

145. Teismas nepagrįstai laikė, kad esant tik procedūriniam pažeidimui atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, taip pat nurodė, kad tokiu atveju ieškovas gali reikalauti tik atleidimo datos perkėlimo, o tokį veiksmą atsakovė padarė pati savo iniciatyva proceso metu. Panašioje situacijoje Kauno apygardos teismas nurodė, kad procedūrinis atleidimo pažeidimas yra pakankamas pagrindas taikyti DK 300 str. (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-137-390/2015). Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad darbuotojo grąžinimas į darbą neatitinka protingumo principo ir netenkina abiejų šalių dėl susiklosčiusių įtemptų santykių. Todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl DK 300 str. nuostatų taikymo, ir nepagrįstai nepriteisė 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.

156. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė pripažino pažeidimus ne tik dėl to, kad nesilaikė nustatytos pareigos raštu pranešti darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą prieš tris dienas, bet ir tai, jog ieškovas iš anksto tuščiose vietose buvo sudėjęs parašus, kuriais atsakovė pasinaudojo, prie jų prirašydama tekstus dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo bei dėl darbo sutarties pakeitimo. Tai laikytina ieškovo parašo, jo tapatybės klastojimu. Ieškovas iš darbo buvo atleistas nekorektiškai, direktorė apšaukė jį kitų žmonių akivaizdoje. Tai patvirtino liudytoja. Apeliantas neturtinę žalą prašo priteisti už patirtą pažeminimą, įžeidimą, nekultūringą elgesį su juo kito darbuotojo akivaizdoje, už jo darbo ir kompetencijos neįvertinimą. Jis buvo giliai sukrėstas po tokio įmonės direktorės elgesio ir labai dėl to pergyveno, įvykis sumažino jo pasitikėjimą savimi.

167. Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Buvo patenkintas vienas iš dviejų byloje pareikštų neturtinių reikalavimų (dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu), kitas neturtinis reikalavimas buvo atmestas, tačiau dalinį jo pagrįstumą pripažino pats darbdavys, jau proceso metu perkeldamas ieškovo atleidimo iš darbo datą. Taip pat iš dalies patenkinti turtiniai ieškovo reikalavimai teismui priteisus ieškovui dalį vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką. Daliniai mokėjimai buvo vykdomi proceso metu, kas taip pat reiškia, jog atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus ir juos įvykdė proceso metu. Reikalavimas dėl darbo ginčų komisijos sprendimo taip pat laikytinas patenkintu, todėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykis turėtų būti 80/20. Teismas pakeitė Darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 1.028,49 Eur sumoje ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje negalėjo priskirti prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pirmos instancijos teisme dėl žmogiškos klaidos nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė išlaidų spausdinant ir skenuojant procesinius dokumentus bei jų priedus. Šie dokumentai teikiami dabar vadovaujantis CPK 314 str., būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo po teismo sprendimo priėmimo, t. y. susipažinus su teismo sprendimu.

17Atsakovė E. K. įmonė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

181. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovė neįrodė jo atleidimo pagal DK 107 str. 1 d. pagrįstumo. Atsižvelgiant į bandomojo laikotarpio tikslus ir prasmę, atsakovė žodiniais argumentais bei teismui pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ieškovui nustatyto išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, todėl ieškovas buvo atleistas teisėtai. Dėl nekokybiško ieškovo darbo atsakovė patyrė ne tik nuostolių, susijusių su tuo, kad stendui pagaminti turėjo būti samdomas trečiasis asmuo, tačiau ir su tuo, kad kiti darbuotojai turėjo dirbti ieškovo neatliktus darbus, dėl ko jie dirbo viršvalandžius. Be to, laiku nebuvo įvykdyti suplanuoti darbai.

192. Pagrindas taikyti DK 107 straipsnį ir nutraukti darbo santykius nepasibaigus išbandymo laikotarpiui yra netinkamas darbuotojo darbas. Nustačius, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai, procedūrinis pažeidimas, kad ieškovas raštu prieš 3 dienas nebuvo įspėtas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, negali būti suabsoliutinamas, jis laikytinas formaliu ir neturinčiu lemiamos teisinės reikšmės atleidimo teisėtumui. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-137-390/2015, kuria remiasi skunde apeliantas, vadovavosi pasenusia LAT praktika, kuri neatitinka aktualios LAT praktikos. Įrašo dėl Darbo sutarties nutraukimo teisėtumas neatsiejamai priklauso nuo to, ar yra teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį.

203. Teismas pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl pagrindo taikyti DK 300 straipsnį nebuvo. Teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį ne už priverstinę pravaikštą, o už vėlavimo atsiskaityti laiką, remdamasis DK 141 str. 3 d. Nagrinėtoje byloje buvo įrodyta, kad atsakovė su ieškovu laiku neatsiskaitė dėl to, kad ieškovas nepateikė savo banko sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedamas atlyginimas, numerio.

214. Teismas ieškovo atleidimą pripažino teisėtu, todėl neteisėti veiksmai nėra nustatyti. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, ieškovo teigimu jo patirta žala yra pagrindžiama tik jo žodiniais teiginiais. Nesant bent vienos iš civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama, o specifinių pasekmių ieškovas neįrodė.

225. Teismas tinkamai įvertino, kad bylinėjimosi išlaidos skirstytinos ieškovo naudai santykiu 60/40. Teismas savo sprendimą šioje dalyje pagrindė ir tinkamai motyvavo, todėl jis laikytinas teisingu ir teisėtu.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. sausio 29 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis vienerių metų laikotarpiui su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu, pagal kurią ieškovas 2015 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti paslaugų pardavimų vadybininku. 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 877 ieškovas atleistas iš pareigų nuo 2015 m. vasario 13 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 d. 2015 m. vasario 19 d. VSDFV pažymos duomenimis, ieškovo atleidimo iš darbo dieną buvo deklaruotas darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2015 m. balandžio 15 d. pranešimu darbdavys deklaruotus duomenis patikslino nurodydamas, jog darbo santykiai nutrūko DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 940 darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo datą perkėlė į 2015 m. vasario 19 d., apie šį pakeitimą 2015 m. birelio 23 d. pranešimu informuota VSDFV.

27Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo.

28Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimo dėl išbandymo rezultatų sąlygas ir pagrindus, su darbo santykiais susijusių išmokų paskaičiavimo, mokėjimo principus ir tvarką, dėl ko buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų įrodymų ar kitų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių ir jų vertinimo.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog atsakovė neįrodė apelianto atleidimo iš darbo, remiantis DK 107 straipsnio 1 dalimi, pagrįstumo.

31DK 107 str. 1 d. numato savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą – jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Taigi darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas – neigiami išbandymo rezultatai. Išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią aplinkybę konstatavo. Šią teismo išvadą patvirtina ir nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika nagrinėjamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. – P. v. UAB „Wellman“, bylos Nr. 3K-3-1012/2000; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-122/2004; 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ( - ), bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. V. UAB „CMA CGM Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-58/2010).

32Nors teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio teisių šioje srityje įgyvendinimo forma, t. y. jis negali pripažinti, kad darbuotojas buvo tinkamas darbdavio pavestoms funkcijoms atlikti, tačiau, atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, darbuotojas gali teisme ginčyti jo atleidimą iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu atveju darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir/ ar asmeninių savybių nesugeba arba negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Kilus tokiam ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka.

33Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbo sutarties nutrakimo pagrindas nėra sietinas su darbo drausmės pažeidimu, darbuotojo kaltais netinkamais veiksmais vykdant darbo sutartį, t. y. negali būti tapatinamas su DK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo taikant darbuotojo atžvilgiu drausminę atsakomybę pagrindais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė niekada neneigė apelianto nurodytų aplinkybių, kad darbo laikotarpiu jam buvo pavesta atlikti 3 užduotis: atlikti konkurentų analizę, organizuoti susitikimus su mokyklų moksleiviais minint odontologijos dieną bei suprojektuoti įmonės stendą parodai ir apeliantas vykdė šiuos darbus. Tačiau atsakovės netenkino apelianto atliekamo darbo kokybė. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad išsiskyrė ieškovo ir atsakovės direktorės pozicija jų tarpusavio komunikacijos, bendravimo su išorės subjektais standartų, taip pat užduočių atlikimo tempų klausimais. Išsiskyrusi ieškovo ir atsakovės direktorės pozicija dėl terminų užduotims atlikti, teismo vertinimu, atskleidė, jog atsakovė iš ieškovo negavo to, ko subjektyviai tikėjosi su juo sudarydama darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išsamia elektroninio susirašinėjimo medžiagos analize, teisingai konstatavo, jog atsakovės direktorei galėjo užkliūti ne tik korektūros netikslumai ar neformali kalba, bet ir grubios rašybos klaidos, kurios galėjo nulemti įsitikinimą, jog ieškovas neatitinka standartų, kuriuos atsakovė kelia asmenims, įmonės vardu bendraujantiems su išorės subjektais. Be to, iš į bylą pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos taip pat galima spręsti apie apelianto netinkamą bei nesavalaikį užduočių atlikimą. Nors byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismas ir nenustatė 2015 m. vasario 10 d. įvykusios ieškovo ir atsakovės direktorės pokalbio turinio, tačiau ir apeliaciniame skunde ieškovas nepaneigia šio pokalbio fakto, nors ir nesutinka su atsakovės nurodoma aplinkybe, jog buvo aiškinamasi dėl jo vykdomų užduočių, tačiau įvykęs pokalbis, atsakovės direktorės paaiškinimai, liudytojos A. K. apibūdinta apelianto būsena (buvo kaip nesavas) po šio pokalbio, leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pokalbio metu iš atsakovės direktorės ieškovas susilaukė pastabų dėl darbo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE – 3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. (J. V.) v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ieškovo nesugebėjimas tinkamai atlikti pavestas užduotis, operatyvumo, standartų bendraujant su išorės subjektais neatitikimas, darbdaviui buvo nepriimtini bei kad darbuotojo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami, todėl atsakovė turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį.

34Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad darbdavys niekuomet jo neketino atleisti iš darbo DK 107 straipsnio pagrindu. Procedūrinis pažeidimas, kad jis (t. y. apeliantas) raštu prieš 3 dienas nebuvo įspėtas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą yra pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, todėl turi būti taikomas DK 300 straipsnis. Nors teisėjų kolegija ir sutinka su apelianto argumentu, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, neįspėjęs darbuotojo prieš tris dienas, tačiau kiti jo argumentai šiuo aspektu vertinant juos bendrame aplinkybių kontekste, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 13 d. direktorės įsakymu Nr. 877 ieškovas atleistas iš pareigų nuo 2015 m. vasario 13 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 m. vasario 19 d. VSDFV pažymos, ieškovo atleidimo iš darbo dieną buvo deklaruotas darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjama byla teisme iškelta 2015 m. balandžio 7 d. 2015 m. balandžio 15 d. pranešimu darbdavys deklaruotus duomenis patikslino nurodydamas, jog darbo santykiai nutrūko DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 940 darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo datą perkėlė į 2015 m. vasario 19 d., apie šį pakeitimą 2015 m. birželio 23 d. pranešimu informuota VSDFV. Minėtu įsakymu įmonės vadovė taip pat nutarė išmokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbą 2015 m. vasario 16 -19 d. Iš darbdavio į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų taip pat nustatyta, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną atsakovė ieškovui buvo išmokėjusi visą jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi ieškovas nuo 2015 m. vasario 13 d. buvo atleistas iš darbo ir nuo šios dienos nebedirbo, todėl atsakovė, ištaisiusi klaidą, nurodant atleidimo iš darbo pagrindą, realiai neturėjo galimybės laikytis DK 107 straipsnyje numatytos atleidimo procedūros. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad neteisingai nurodžiusi atleidimo pagrindą, ieškovė geranoriškai ištaisė klaidą, kuri iš esmės nesukėlė ieškovui neigiamų padarinių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovei pagrindus ieškovo atleidimo iš darbo neišlaikius išbandymo priežastis, formalus pažeidimas tiek dėl atleidimo termino, tiek dėl neteisingai nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo, nesudaro pagrindo jo atleidimą pripažinti neteisėtu.

35Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

36DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

37Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

38Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008).

39Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

40Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl apelianto reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas nurodytų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų nepažeidė. Byloje nenustatyta apelianto reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo, sveikatos pablogėjimo ar kt. patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių, todėl apelianto teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankamu gynimo būdu.

41Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad negalima sutikti su apelianto motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliaciniame skunde yra keliamas netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas dėl neteisingai apskaičiuotų patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijų nustatymo. Dėl kiekvienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio šioje byloje ginčo nekilo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog kad bylinėjimosi išlaidos skirstytinos ieškovo naudai santykiu 60/40. Skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje tinkamai motyvuotas bei pagrįstas, todėl pripažintinas teisėtu ir paliekamas nepakeistu.

42Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teisme dėl žmogiškos klaidos nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog patyrė išlaidų spausdinant ir skenuojant procesinius dokumentus bei jų priedus. Šie dokumentai teikiami su apeliaciniu skundu, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo po teismo sprendimo priėmimo, t. y. susipažinus su teismo sprendimu. Tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su šiais dokumentais, neturi pagrindo ieškovo argumentų laikyti pagrįstais ir priimti juos į bylą (CPK 314 str.), o taip pat priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje skundžiamas sprendimas priimtas 2015 m. rugpjūčio 3 d. Apelianto pateikta sąskaita faktūra už suteiktas spausdinimo, kopijavimo, skenavimo paslaugas 27,00 Eur sumai išrašyta 2015 m. liepos 12 d. ir kasos pajamų kvitu tą pačią 2015 m. liepos 12 d. apelianto apmokėta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šias išlaidas patvirtinantys įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir atsisako juos priimti (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Šios bendrosios civilinio proceso teisės normos taikomos visais atvejais, jei specialiosios teisės normos nenustato kitaip. Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme negali būti priteistos, jei teismas iki procesinio sprendimo, kuriame sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, neturi duomenų ir įrodymų apie tokių išlaidų dydį.

43Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kurie neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

44Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) - 363 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

47Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

48Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš V. Š., a. k. ( - ) E. K. įmonei, j. a. k. 135620962, 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) eurus teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti darbo sutarties... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas V. Š., atstovaujamas advokatės Renatos Vilčiauskienės,... 10. 1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė tik teisminio proceso metu... 11. 2. Teismo išvados dėl apelianto atleidimo pagal DK 107 str. pagrįstumo ir... 12. 3. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su 2015-02-10... 13. 4. Laikantis nuoseklios pozicijos teismas turėjo pripažinti negaliojančiais... 14. 5. Teismas nepagrįstai laikė, kad esant tik procedūriniam pažeidimui... 15. 6. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos... 16. 7. Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Buvo patenkintas... 17. Atsakovė E. K. įmonė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti... 18. 1. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovė neįrodė jo... 19. 2. Pagrindas taikyti DK 107 straipsnį ir nutraukti darbo santykius... 20. 3. Teismas pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Darbo sutartis... 21. 4. Teismas ieškovo atleidimą pripažino teisėtu, todėl neteisėti veiksmai... 22. 5. Teismas tinkamai įvertino, kad bylinėjimosi išlaidos skirstytinos... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 26. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. sausio 29 d. buvo sudaryta... 27. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo DK... 28. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog... 29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog atsakovė... 31. DK 107 str. 1 d. numato savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą –... 32. Nors teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo... 33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai... 34. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad darbdavys niekuomet jo neketino... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios... 36. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 37. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo... 38. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir... 39. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama... 40. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija... 41. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad negalima sutikti su apelianto... 42. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teisme dėl žmogiškos klaidos... 43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame... 44. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo atsakovei, sutinkamai su CPK 93... 47. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 48. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti iš V. Š., a. k. ( - ) E. K. įmonei, j. a. k. 135620962, 363 (tris...