Byla 2-532-922/2014
Dėl skolos priteisimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Asimesta“ atstovui darbuotojui-teisininkui M. A., nedalyvaujant atsakovui I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Asimesta“ ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4554,22 Lt skolos, 1639,52 Lt delspinigių, 5 % metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodoma, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010-08-04 d. iki 2012-03-23 d. dirbo pas ieškovą. Kadangi atsakovas turėjo finansinių sunkumų, mokėjo paskolą ir įsirenginėjo gyvenamąjį namą, ieškovas savo darbuotojui – atsakovui – suteikė 5000 Lt kreditą, kad atsakovas galėtų įsigyti prekes ir medžiagas, kuriomis prekiauja ieškovas, ir dalimis atsiskaitytų už prekes. Atsakovas ilgą laiko tarpą pirko prekes iš ieškovo ir laiku apmokėdavo sąskaitas. Pagal 2011-10-27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321 ir 2013-01-03 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969 atsakovas įsigijo prekių už 5451,68 Lt, tačiau šias PVM sąskaitas – faktūras apmokėjo tik iš dalies (897,46 Lt) ir liko skolingas 4554,22 Lt. Pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl delspinigių, šalys apsitarė ir kiekvienoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodė, jog laiku neatsiskaičius pagal apteiktą PVM sąskaitą – faktūrą, bus skaičiuojami 0,2 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Iki 2014-01-31 d. priskaičiuota 1639,52 Lt delspinigių. Atsakovas įsiskolinimo iki šiol nepadengė (31-32 b.l.).

3Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį visiškai tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 897,46 Lt yra atsakovo darbo užmokestis, kuris nebuvo išmokėtas atsakovui, šie pinigai nėra įskaityti dengiant atsakovo skolą. Šie pinigai yra deponuoti įmonėje, todėl atsakovas ieškovui skolingas 4554,22 Lt už perduotas prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. ASI0011321 ir Nr. ASI0013969. Nurodė, kad ieškovas UAB „Asimesta“ netaikė įskaitymo iš neišmokėto darbo užmokesčio ar išeitinės išmokos, kadangi net ir po to, kai nutrūko darbiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, jie ir toliau bendraudavo, nes po to, kai atsakovas įsidarbino SIA Plius darbo reikalais atvykdavo į UAB „Asimesta“, vis žadėdavo padengti įsiskolinimą, tačiau iki šiol nepadengė įsiskolinimo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedalyvauja jau antrame teismo posėdyje, apie kurį jam buvo pranešta, teismui nėra žinomos nedalyvavimo priežastys, ieškovo atstovas prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui.

4Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose iš eilės, apie kurios jam buvo tinkamai pranešta, teismui nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis negali dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose, nors atsakovas buvo informuotas, kad jo dalyvavimas byloje yra būtinas, todėl teismas nusprendžia bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dėl skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969 (94,22 Lt) bei 34,39 delspinigių, t. y. sumokėti 0,2 % delspinigius skaičiuojamus nuo 94,22 Lt sumos už 6 mėn. iki ieškinio padavimo teismui, t. y. nuo 2013-09-01 d. iki 2014-02-28 d., o kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad pagal 2012-01-03 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AS10013969 atsakovas pasirašė tiek prekes priimdamas, tiek jas išduodamas, kadangi šis dokumentas pagal 2011-2012 m. galiojusią tvarką, buvo vidinis ieškovo UAB „Asimesta“ dokumentas, pagal kurį vadybininkas paima prekes iš sandėlio. Vėliau šios prekės perduodamos pirkėjui, išrašant to fakto apskaitos dokumentą bei pinigų priėmimo kvitą. Atsakovas neturi galimybės pateikti dokumentus, kuriais vadovaudamasis galėtų apsiginti, t. y. negali įrodyti, jog prekes perdavė pirkėjui ir priėmęs pinigus įnešė į ieškovo kasą, tokius dokumentus galėtų pateikti tik ieškovas, tačiau iš ieškinio pateikimo teismui fakto akivaizdu, kad ieškovas to daryti neketina, todėl, nors šioje sąskaitoje nurodytų prekių atsakovas ir nėra gavęs, jis pasirengęs šios sąskaitos sumą 94,22 Lt ieškovui apmokėti. Nurodo, kad skaičiuojant delspinigius, turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta sutrumpinto 6 mėn. ieškinio senatis. Atsakovo nuomone, ieškovo pateiktas dokumentas, neva įrodantis atsakovą gavus iš ieškovo prekes 4460,00 Lt sumai. t. y. PVM sąskaita – faktūra Nr. AS10011321, yra tikėtinai pasirašyta paties direktoriaus G. N., tačiau jokios informacijos apie tai, kad prekes būtų priėmęs atsakovas šiame dokumente nėra. Todėl visiškai neteisėtas, atsakovą šmeižiantis ieškovo tvirtinimas, kad prekes atsakovas gavo ir už jas nesumokėjo. Atsakovas dirbo ieškovo įmonėje nuo 2010-08-05 d. iki 2012-03-23 d., t. y. abiejų sąskaitų išrašymo (ir „neapmokėjimo“) metu. Atsakovas buvo materialiai atsakingas. Jei ieškovas nustatė bet kokį materialinių vertybių kiekių neatitikimą ar neatsiskaitymą už jas, ieškovas bet kada galėjo šį klausimą išspręsti tiesioginio kontakto metu, arba padarant išskaitas iš darbo užmokesčio, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos. Tačiau neįtikėtina, kad „neapmokėtas“ sąskaitas ieškovas atrado tik po kelerių metų. Ta aplinkybė, kad ieškovas kreipiasi į teismą tik dabar, atsakovas nesutinka mokėti bylinėjimosi išlaidų ir už pripažintą ieškinio sumą, kadangi ją būtų sumokėjęs vos tik ieškovas būtų pareikalavęs. Dėl nurodytų aplinkybių (faktiškai atsakovas jokių prekių nėra iš ieškovo paėmęs), atsakovas iki pat ieškinio gavimo nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo „skolą“ ieškovui. Tačiau ieškovas niekada atsakovui apie jokias skolas neužsiminė, neragino (nei žodžiu, nei raštu) padengti įsiskolinimą. Tai, kad ieškovas nusprendė kreiptis su šiuo nepagrįstu ieškiniu į teismą, ieškovo bei atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka paties ieškovo atsakomybei ir finansinei rizikai (13-14 b.l.).

6Atsakovas teismo posėdyje vykusiame 2014-06-03d. palaikė atsiliepimą, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad jis apie dvejus metus dirbo UAB „Asimesta“ projektų ir plėtros vadovu, prieš tai dirbo UAB „Jupoja“, iš kurios kartu su savimi atsivedė ir klientus į UAB „Asimesta“. Atsakovui dirbant pas ieškovą, jis rūpinosi įmonės plėtra, UAB „Asimesta“ išaugo: darbuotojų skaičius išaugo nuo 3 iki 28. Kol dirbo pas ieškovą UAB „Asimesta“, atsakovas bendraudavo su klientais, rengdavo projektus, kuriuose atsispindėdavo medžiagos, kurių jiems reikės atliekant darbus. Iš darbo išėjo, kadangi klientai jam ėmė skųstis, kad UAB „Asimesta“ neatsiskaito ir pan., todėl „trenkęs durimis“ išėjo iš UAB „Asimesta“. Nurodė, kad jam iki šiol nėra išmokėtas darbo užmokestis bei išeitinė kompensacija. Pripažino, kad įsidarbinęs dabartinėje savo darbovietėje SIA Plius iš pradžių turėjo darbinių santykių su ieškovu UAB „Asimesta“, tačiau vėliau šias pareigas perėmė kitas jo kolega, be visą tą laiką ieškovas nieko nesakė apie skolą. Taip pat pripažino, kad dirbant UAB „Asimesta“ būdavo, kad klientai atvyksta pas jį ar paskambina ir sako, kad reikia tam tikrų medžiagų, todėl jis paimdavo reikiamų medžiagų savo vardu, išrašydavo PVM sąskaitą – faktūrą, o pinigus grynaisiais įnešdavo į ieškovo buhalteriją. Nurodė, kad ieškovas jam nebuvo suteikęs kredito, juos siejo išimtinai tik darbiniai santykiai, tuo metu jis jau buvo įsirengęs namą ir jame gyveno, todėl argumentas, kad jam reikėjo tam tikrų medžiagų gyvenamajam namui įsirengti, neteisingas. Pripažino, kad jei pirkdavo prekių iš ieškovo savo asmeninėms reikmėms, tai įmonės vyriausioji finansininkė išrašydavo jam PVM sąskaitą – faktūrą ir jis ją apmokėdavo per kasą. Nurodė, kad jis uždirbdavo apie 1800 Lt/mėn., todėl jis nesupranta, kodėl jis būtų pirkęs prekių už daugiau nei 4000 Lt, kurios visai nesijusios tarpusavyje, pvz., kodėl jam galėjo prireikti kelių kauptukų lapkričio mėnesį. Atsakovo manymu, ieškovas siekia visus nuostolius „nurašyti ant jo“, kadangi įmonėje buhalterija tvarkoma gana netvarkingai, uždarbis darbuotojams mokas vokeliuose, klastojami parašai ant dokumentų.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nagrinėja civilinė byla tarp ieškovo UAB „Asimesta“ ir atsakovo I. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

9Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-01 d. iki 2012-03-23 d. (laikotarpiu, kol atsakovas dirbo pas ieškovą) šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas perduodavo prekes atsakovui ir išrašydavo jam PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovas atsiskaitydavo grynaisiais pinigai pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras (26-28, 33, 34, 35, 36 b.l.). Santykiai tarp šalių tęsėsi nesant rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutarties kelis metus. Kokiu tikslu atsakovas įsigydavo prekių iš ieškovo, t. y. savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti ar paprašius ieškovo UAB „Asimesta“ klientams, neturi esminės reikšmės nagrinėjant skolos priteisimo klausimą, todėl teismas neanalizuoja pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo motyvų. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol neapmokėjo dviejų PVM sąskaitų – faktūrų, t. y. PVM sąskaitų – faktūrų Nr. ASI0011321 ir Nr. ASI0013969 (4-5, 6, 7, 26-28 b.l.). Pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras prekės buvo perduotas atsakovui, todėl jis yra skolingas 4554,22 Lt. Ieškovas skolos faktą bei dydį grindžia buhalteriniais dokumentais: PVM sąskaitomis – faktūromis (4-5, 6 b.l.), klientų būklės išrašu iš buhalterinės programos (7 b.l.) bei skolų suderinimo aktu (26-28 b.l.). Tačiau atsakovas tik iš dalies sutinka su ieškiniu, todėl konstatuotina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skolos dydžio.

10Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., nei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str., kuriame yra įtvirtinti PVM sąskaitos – faktūros rekvizitai, tarp privalomų PVM sąskaitų – faktūrų rekvizitų nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sąskaita faktūra turi būti pasirašyta. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtame leidinyje „PVM sąskaitų – faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu“ (leidinys paskelbtas oficialiame VMI tinklalapyje) atkreipiamas dėmesys į tai, kad PVM sąskaitų – faktūrų neprivaloma pasirašyti (49 punktas). Analogiškai minėtas įstatymo nuostatas aiškina ir teismai, pvz. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-625-316/2013. PVM sąskaita – faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Sistemiškai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 ir 2 d., darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita – faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009 ir kt.). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos – faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Prekių tiekimu yra laikoma prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Taigi, PVM sąskaita – faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui, tačiau PVM sąskaita – faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo fakto. Analizuojant PVM sąskaitos – faktūros reikšmę reikia turėti omenyje, kad šis dokumentas visų pirma yra priemonė tinkamai mokėti mokesčius valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 1 d. prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita – faktūra. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos – faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Bet kokiu atveju vien išrašytos PVM sąskaitos – faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko, nes PVM sąskaitos – faktūros išrašymas patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę tam tikri sutartiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 ir kt.).

11Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2012-01-03 d. atsakovas įsigijo prekių iš ieškovo už 94,22 Lt sumą, todėl buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. ASI0013969. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad gavo šioje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas prekes, jokių pretenzijų pardavėjui (ieškovui) dėl prekių kiekio, kokybės neturi (6 b.l.). Atsakovas nurodė, kad negali teismui pateikti duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsiskaitė su ieškovu pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969, todėl pripažino 94,22 Lt skolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino 94,22 Lt skolą ieškovui, todėl konstatuotina, kad ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra. Teismas vadovaudamasis CPK 268 str. 5 d. teismas surašo sutrumpintus motyvus tik dėl 94,22 Lt skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969 priteisimo iš atsakovo. Įvertimus byloje nustatytus duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 94,22 Lt įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969 tenkintinas.

12Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321 (4-5 b.l.), teigdamas, kad šios PVM sąskaitos – faktūros jis nepasirašė, nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovui buvo perduotos joje nurodytos prekės, todėl jam nekyla pareiga atsiskaityti už jas. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl 4460 Lt skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321.

13Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų (6, 35, 36 b.l.) bei šalių paaiškinimų, matyti, kad neretai atsakovas įsigydavo prekes iš UAB „Asimesta“ būdavo ne tik pirkėjas, tačiau ir pardavėją atstovaujantis asmuo. Tuo tarpu PVM sąskaita – faktūra Nr. ASI0011321, išrašyta UAB „Asimesta“ direktoriaus G. N., nėra pasirašyta pirkėjo, todėl atsakovas tvirtina, kad šioje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių nepriėmė. Nepaisant to, atsakovas ginčija prekių perdavimo faktą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad įmonėje PVM sąskaita – faktūra būdavo išrašoma po to, kai šioje sąskaitoje nurodytos prekės būdavo perduotos pirkėjui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ASI0011321 nurodytos prekės jam nebuvo perduotos, darytina išvada, kad pardavėjas (ieškovas) perdavė pirkėjui (atsakovui) prekes, nurodytas PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ASI0011321 nurodytas prekės, todėl pirkėjas (atsakovas) turėjo pareigą sumokėti už jam perduotas prekes. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimų dėl skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321, todėl ieškinys dėl 4460 Lt skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321 tenkintinas.

14Be pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir delspinigius už laiku nesumokėtą skolą. Iš delspinigių apskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovas skaičiavo 0,2 % dydžio delspinigius už 180 d., t. y. pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0011321 nuo 4460 Lt sumos priskaičiuota 1605,60 Lt delspinigių, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969 nuo 94,22 Lt priskaičiuota 33,92 Lt delspinigių, iš viso 1639,52 Lt delspinigių (45 b.l.).

15Vadovaujantis CK 3.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui pinigų sumą numatytą įstatymų, sutarties ar teismo, t.y. netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

16Nagrinėjamu atveju šalis siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai nesant rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas perduodavo prekes atsakovui ir išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras. Pažymėtina, kad visose teismui pateiktose ieškovo išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, tačiau pažymima, kad neatsiskaičius nurodytu terminu pirkėjui skaičiuojami 0,2 % dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną (4-5, 6, 35, 36 b.l.). Be to, matyti, kad atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsiskaitydavo grynaisiais pinigai tą pačią dieną. Tik vieną kartą buvo nukrypta nuo minėtos atsiskaitymo tvarkos, t. y. pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0015798 buvo atsiskaityta dalimis: ¾ sumos sumokėta tą pačią dieną, o likusi skolos dalis – kitą dieną (26-28, 33, 34, 35, 36 b.l.). Ištyrus ir įvertimus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šalys buvo susitarusios, kad pirkėjas (atsakovas) turi atsiskaityti už prekes tą pačią dieną kai jam pateikiama PVM sąskaita – faktūra. Taigi atsakovui neatsiskaičius už prekes pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, ieškovas turi teisę skaičiuoti 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną. Be to, ieškovas pareiškė rašytinę pretenziją Nr. 2014/023 atsakovui, kuria ragino atsakovą padengti 4554,22 Lt įsiskolinimą, informuoja apie delspinigių skaičiavimą, jeigu nebus sumokėta skola (37 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje sutiko mokėti delspinigius pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASI0013969, konstatuotina, kad atsakovas akceptavo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą delspinigių dydį, t. y. 0,2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėn. ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014 kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti delspinigių už 180 d., t. y. 6 mėnesius, konstatuotina, kad CK 1.125 str. 1 d. 5 p. nurodytos senaties termino skaičiavimo taisyklės nepažeistos. Atitinkamai, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 0,2 % dydžio delspinigiai pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. ASI0011321 ir Nr. ASI0013969 už 180 d., iš viso 1639,52 Lt delspinigių.

18CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2005-06-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006-03-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2003ir kt.). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-12-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos esant sutartinei civilinei atsakomybei. Preziumuojama, kad CK 6.210 str. numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 str.), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

19Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovo priteistina 186,00 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 19,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

20Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str. teismas

Nutarė

21ieškinį tenkinti visiškai.

22Priteisti iš atsakovo I. B. (asmens kodas ( - )) , 1639,52 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis litus 52 ct) delspinigių, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas nuo priteistinos sumos (6193,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-17) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 186,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Asimesta“ (juridinio asmens kodas 167262594) naudai.

23Priteisti iš atsakovo I. B. (asmens kodas ( - )) 19,98 Lt (devyniolika litų 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4554,22 Lt... 3. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį visiškai... 4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš... 6. Atsakovas teismo posėdyje vykusiame 2014-06-03d. palaikė atsiliepimą,... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nagrinėja civilinė byla... 9. Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių... 10. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13... 11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2012-01-03 d. atsakovas įsigijo... 12. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais pagal PVM sąskaitą –... 13. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų (6, 35, 36... 14. Be pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, ieškovas taip pat prašo... 15. Vadovaujantis CK 3.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 16. Nagrinėjamu atveju šalis siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą... 18. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto... 19. Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovo... 20. Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 3... 21. ieškinį tenkinti visiškai.... 22. Priteisti iš atsakovo I. B. (asmens kodas ( - )) , 1639,52 Lt (vieną... 23. Priteisti iš atsakovo I. B. (asmens kodas ( - )) 19,98 Lt (devyniolika litų... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas...