Byla 2-3039-877/2017
Dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje notarė I. J., G. J

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, įgaliotam atstovui R. M., atsakovės N. E. J. atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, trečiajam asmeniui G. J., trečiajam asmeniui notarei I. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovams N. E. J., R. J. ir E. P. dėl paveldėjimo teisės gynimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje notarė I. J., G. J..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

51. Pripažinti negaliojančia 2016-02-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį dalyje, kuria R. P., a. k. ( - ) padovanojo savo motinai N. E. J., a. k. ( - ) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo J. J., a. k. ( - ) mirties, Reg. Nr. IJ-1775, patvirtintą notarės I. J.;

62. Pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudjimą, notarės I. J. išduotą 2016-04-11 N. E. J., a.k. ( - ) dalyje dėl 1/2 dalies paveldėjimo žemės sklypo adresu ( - ) unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ); buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo su statiniais adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato unikalus Nr. ( - );

73. Pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016-04-14 dovanojimo sutartį, Reg. Nr. 1J-2737, kuria N. E. J., a.k. ( - ) padovanojo E. P., a. k. ( - ) žemės sklypą su statiniais adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. ( - ); butą adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); 0,1500 ha ploto žemės sklypą adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); 0,7174 ha ploto žemės sklypą adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir minėtą 3/8 dalį turto, kurį ieškovė paveldėjo iš tėvo J. J. nuosavybės teise pripažinti ieškovei R. P.;

84. Pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016-04-14 dovanojimo sutartį, Reg. Nr. IJ-2738, kuria N. E. J., a. k. ( - ) padovanojo R. J., a. k. ( - ) butą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir minėtą 3/8 dalį turto, kurį R. P. paveldėjo iš tėvo J. J., nuosavybės teise pripažinti ieškovei R. P.;

95. Priteisti R. P., a. k. ( - ) iš N. E. J., a. k. ( - ) 546,36 Eur, t.y. 3/8 dalį tėvo J. J., a. k. ( - ) santaupų, kurios buvo laikomos AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ).

106. Priteisti R. P., a. k. ( - ) iš N. E. J., a. k. ( - ) 205,35 Eur, t.y. 3/8 dalį tėvo J. J., a. k. ( - ) neišmokėtos netekto darbingumo pensijos, kuri buvo laikoma VSDFV Kauno skyriaus Sodra pensijų skyriuje;

117. Pripažinti R. P., a. k. ( - ) ir nuosavybės teisę į minėtą 3/8 dalį ieškovės tėvo J. J., a. k. ( - ) lengvojo automobilio „VW Golf“, indentifikavimo Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - )

128. Pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - );

139. Visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

14Ieškinyje nurodyta, kad po ieškovės tėvo J. J. mirties 2015 m. lapkričio 25 d. liko jo turtas, kurį paveldėjo ieškovė, jos brolis G. J. ir motina N. E. J.. 2016 m. vasario 19 d. ieškovė su mama ir broliu nuvyko į notarės I. J. kontorą ir pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pasirašymo metu R. P. nesuprato, kokie konkrečiai notariniai veiksmai bus atlikti, kokios jų pasekmės. Sutarties pasirašymo metu ieškovė nesuprato, kad po sutarties pasirašymo jos motinai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusio tėvo turtą ir visas turtas neatlyginamai ir negrąžinamai atiteks atsakovei. Ieškovė pabrėžė, kad jai nuo 2000-10-02 yra diagnozuotas šizotipinis sutrikimas (TLK-10 kodas F21), dėl kurio ji daugiau kaip 16 metų vartoja antipsichozinius vaistus Rispolept. Dėl šios ligos ir vaistų poveikio ieškovei dažnai sutrinka suvokimas, ji negali suprasti savo veiksmų prasmės, pasekmių, adekvačiai vertinti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Sutarties pasirašymo metu R. P. negalėjo visapusiškai įvertinti ir suprasti esamos situacijos, po dokumentų pasirašymo atsirasiančių pasekmių, todėl tuo metu dėl savo sveikatos būklės dokumentus pasirašė esmingai suklydus. Nesuprato, kad vienu iš notarinių sandorių praranda visas teises paveldėti bet kokį tėvo turtą, nesuprato, kad sandorį sudaro akivaizdžiai nenaudingomis sau sąlygomis, todėl sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.90 str.). Mano, kad didelę įtaką turėjo ir abstraktus sandorio turinys, nes notarė neišvardino kokios teisės, į kokį turtą dovanojamos, kokia vertė, kokia teisių apimtis priklausomai nuo paveldimų dalių. Ieškovė nurodo, kad atsakovė iš jos tėvo palikimą išviliojo ir užsigrobė žinodama, kad jos duktė yra ligonis su psichikos sutrikimų liga; ji dėl savo ligos ir vartojamo vaisto sandorio sudarymo dieną buvo tokios psichinės būsenos, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldė, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.89 straipsnio 1 ir 2 dalies, 1.91 straipsnio bei 6.472 straipsnio nuostatų pagrindu.

15Atsakovė N. E. J. 2017 m. sausio 30 d. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (4 t. b .l. 162-169). Nurodė, kad ji su vaikais R. P. ir G. J. po J. J. mirties susitarė, kad vaikai savo paveldėjimo teises padovanos jai, kadangi vienam asmeniui yra lengviau, paprasčiau ir pigiau tvarkyti paveldėjimo dokumentus negu keliems asmenims. N. E. J. neturėjo jokio tikslo visą turtą pasiimti sau, nieko nepalikdama vaikams. Vėliau atsakovė visą paveldėtą turtą pagal susitarimą turėjo dovanoti savo vaikams R. P., G. J. bei vaikaičiams. Iki ieškovei R. P. pradedant gyventi su sugyventiniu R. M., viskas buvo vykdoma pagal susitarimą: atsakovė N. E. J. suderino su notare datą ir laiką dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, 2016-02-19 ieškovė R. P., atsakovė N. E. J. ir trečiasis asmuo G. J. nuvyko į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą pas notarę I. J., tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo padavė pareiškimus dėl mirusio J. J. palikimo priėmimo. Tą pačią dieną, t.y. 2016-02-19 ieškovė R. P. ir trečiasis asmuo G. J. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. IJ-1225 padovanojo atsakovei N. E. J. savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jų tėvo J. J. mirties. Atsakovei N. E. J. 2016-04-11 buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. IJ-2540, kuriuo atsakovė įgijo nuosavybės teises į po J. J. mirties likusį turtą. Kaip ir buvo susitarta, atsakovė N. E. J., gavusi Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, visą paveldėtą turtą bei savo asmeninę turto dalį, padovanojo vaikams ir vaikaičiams. Visi nesutarimai ir pareiškimai notarų biurui, policijai, prasidėjo tada, kai ieškovė R. P. pradėjo gyventi su sugyventiniu R. M.. R. M. daro tiesioginę įtaką ieškovės R. P. veiksmams, ją kontroliuoja, pasako, ką ir kaip daryti, kur rašyti pareiškimus ir raštus. Didelę daugumą rašytinių dokumentų, tame tarpe ir ranka rašytus ieškinį, įvairius pareiškimus ir rašytinius paaiškinimus teismui, rašė pats R. M., nurodydamas, kad juos rašė ieškovė R. P.. Ieškovės sugyventinio R. M. įtaką ieškovės veiksmams įrodo ir byloje esantis Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2016-06-09 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame tyrėja nurodo, kad 2016-06-08 susisiekus su R. P. telefonu, „pokalbio metu girdėjosi šalia esančio vyro balsas, kuris nurodinėjo ką jai sakyti, liepė sakyti, kad bijo, ji neatvyks apklausai“. Atsakovė taip pat kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį teikia ir ieškovės R. P. 2016-04-05 pareiškimą adresuotą Kauno m. 11-ajam notarų biurui, kuriuo ieškovė prašo nereaguoti ir nesivadovauti jos vardu pasirašytu laišku notarų biurui, nes pasirašyti laišką ją apgaulės būdu privertė R. M.. R. M. taip pat bandė daryti spaudimą ir atsakovei N. E. J., jai įteikdamas savo ranka rašytą pareiškimą adresuotą Kauno miesto 11-ajam notarų biurui, kuriame buvo nurodyta, kad N. E. J. kreipiasi į notarų biurą su prašymu papildyti 2016-02-19 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sąlygomis, nurodytomis pareiškime. R. M. nurodė atsakovei šį pareiškimą pateikti notarų biurui, o šio pareiškimo nepateikus, jis nurodė nepateikimo „pasekmes“: prie pareiškimo pridėjo citatą iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Nors atsakovė N. E. J. nepasidavė R. M. provokacijoms, tačiau, būdama ieškovės mama, ji žino ir supranta, kad ieškovė R. P. yra ramesnio būdo, ja yra nesunku manipuliuoti, todėl R. M. naudojasi tuo. Ieškovės įgalioto atstovo bandymai daryti įtaką ieškovės valiai ir veiksmams taip pat pasireiškė ir 2016-12-13 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kai Teismui pradėjus šalių taikinimo procedūrą, ieškovės įgaliotas atstovas R. M. darė akivaizdų spaudimą ieškovei, nurodydamas, kad paliks ieškovę, jeigu ji pasirašys bet kokią taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra įsitikinusi, kad būtent R. M. įkalbėjo ieškovę R. P. kreiptis į teismą dėl 2016-02-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties nuginčijimo teisme.

16Atsakovės įsitikinimu, ieškovė R. P. 2016-02-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė suprasdama šio sandorio teisines pasekmes, todėl nėra pagrindo nei 2016-02-19 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nei atsakovei N. E. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir 2016-04-14 dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiais.

17Atsakovas E. P. 2017 m. sausio 23 d. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti (4 t. b.l. 159-160). Atsiliepime nurodė, kad jo mama R. P. yra sveiko proto ir supranta savo veiksmus. Mamai buvo žinoma senelio J. J. valia, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu ( - ). Po senelio mirties atiteks jam, apie tai ne kartą su mama ir močiute yra kalbėję. Mama savo nuomonę pakeitė tada, kai pradėjo gyventi su R. M., kuris prikalbėjo mamai, kad ji blogai padarė ir reikia turtą susigrąžinti atgal. Anksčiau buvę geri santykiai su mama, tačiau pradėjusi gyventi su R. M., mama pasikeitė, jis daro labai didelę neigiamą įtaką mamai. Jis pats R. M. bijo, mano, kad gali jam ką nors blogo padaryti, todėl vengia su juo bendrauti, įsidėjo naują spyną ir signalizaciją name ( - ). Yra įsitikinęs, kad jeigu mama nebūtų pradėjusi gyventi su R. M., ji nebūtų kreipusis į teismą, kadangi ji visada žinojo ir norėjo, kad žemės sklypas ir namas ( - ), priklausytų jam, E. P..

18Trečiasis asmuo notarė I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad prieš sudarant sandorius patikrino neveiksnių asmenų registro duomenis, jokių abejonių dėl ieškovės galimybės suprasti savo veiksmų esmę jai nekilo. Ieškovei prieš sudarant dovanojimo sutartį išaiškino, kad pasirašiusi sutartį jį nieko nepaveldės ir negalės apsigalvoti. Sutarties šalims jos sudarymo pasekmės ir teisės buvo išaiškintos netgi plačiau, negu numato įstatymas.

19Teismas

konstatuoja:

20Nustatytos aplinkybės.

212012 m. lapkričio 21 d. Testamentų registre buvo įregistruotas oficialusis J. J. testamentas (2 t. b. l. 57), kuriuo jis 12,32 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) paliko sūnui G. J. (2 t. b. l. 58).

22Ieškovės R. P. ir trečiojo asmens G. J. tėvas, N. E. J. sutuoktinis J. J. mirė 2015 m. lapkričio 25 d. (2 t. b. l. 53, 54-55, 56). Po jo mirties Kauno miesto 11-jame notarų biure 2016 m. vasario 9 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. 29/2016 (2 t. b.l. 42-187).

232016 m. vasario 9 d. mirusiojo sutuoktinė N. E. J. notarui pateikė pareiškimą, kad priima J. J. palikimą bei nurodė kitus įpėdinius – R. P. ir G. J. (2 t. b. l. 43), bei pateikė prašymą išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į santuokos metu įgytą turtą (2 t. b. l. 44). Palikimo priėmimo faktas 2016-02-10 08.03 val. įregistruotas Testamentų registre (2 t. b. l. 50).

242016 m. vasario 19 d. abu pirmos eilės įpėdiniai – duktė R. P. ir sūnus G. J. pateikė pareiškimus notarui, kad priima palikimą po tėvo mirties pagal testamentą ir įstatymą (2 t. b. l. 46, 47). 2016-02-19 Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų, kad R. P. civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas (2 t. b. l. 126). Tą pačią dieną abu pirmos eilės įpėdiniai savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jų tėvo J. J. mirties padovanojo savo motinai N. E. J. (2 t. b. l. 48). Palikimo priėmimo faktas 2016-04-20 08.18 val., žyma apie paveldėjimo teisių perleidimą 2016-04-20 08.18 val. įregistruoti Testamentų registre (2 t. b. l. 50).

252016 m. balandžio 7 d. N. E. J. kreipėsi į notarą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (2 t. b. l. 49).

26Paveldėjimo bylos duomenimis, po J. J. mirties liko šis turtas:

271.

2812,32 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

292.

30½ dalis buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 18000 Eur;

313.

32½ dalis 36,74 kv.m. buto, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), vertė 6500 Eur;

334.

34½ dalis žemės sklypo su ½ dalimi statinių adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. ( - ), bendra turto vertė 38771 Eur;

355.

36½ dalis buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) vertė 5600 Eur;

376.

38½ dalis 0,1500 ha ploto žemės sklypo adresu Jonavos r. sav., Batėgalos k., unikalus Nr. ( - ) vertė 132 Eur;

397.

40½ dalis 0,7174 ha ploto žemės sklypo adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) vertė 675 Eur;

418.

42½ dalis 1457,47 Eur santaupų, kurios buvo laikomos AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ) (2 t. b. l. 122).

439.

44½ dalis 547,67 Eur neišmokėtos netekto darbingumo pensijos, kuri buvo laikoma VSDFV Kauno skyriaus Sodra pensijų skyriuje (2 t. b. l. 120);

4510.

46½ dalis lengvojo automobilio „VW Golf“, indentifikavimo Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - ) (2 t. b. l. 101).

47Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyrius 2016-06-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2016-06-06 R. P. pareiškimą iškelti jos motinai N. E. J. baudžiamąją bylą pagal LR BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 189 str. 2 d., kadangi objektyvių duomenų, kad būtų padarytos veikos, turinčios BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 189 str. 2 d. požymių, negauta (1 t. b. l. 23-24). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. P. skundas dėl prokuroro 2016-06-03 nutarimo atmestas (1 t. b. l. 51-53). 2016-07-04 nutarimu atmetė pakartotinį R. P. skundą (1 t. b. l. 112)

48R. P. lankosi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2000-10-02. Diagnozė: šizotipinis sutrikimas (F21), nuo 2000-11-14 skiriamas gydymas risperidonu 1 mg/parai (1 t. b. l. 78).

49Atsakovė N. E. J. sudarė šiuos savo asmeninio turto ir paveldėto J. J. turto dovanojimo sandorius:

501. 2016 m. balandžio 14 d. Dovanojimo sutartimi Nr. IJ-2737 (2 t. b. l. 11-25), atsakovė N. E. J. savo vaikaičiui ieškovės R. P. sūnui E. P. padovanojo:

511.1. 26,16 kv. m. butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ),

521.2. Statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. 5299-3017-5036, adresu ( - ),

531.3. 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )

541.4. 0,7174 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )

551.5. 0,2075 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - );

562. 2016 m. balandžio 14 d. Dovanojimo sutartimi Nr. IJ-2738 (2 t. b. l. 26-30) atsakovė N. E. J. savo vaikaičiui R. J. (trečiojo asmens G. J. sūnui) padovanojo 72,31 kv.m. butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - );

573. 2016 m. balandžio 18 d. Dovanojimo sutartimi Nr. IJ-2804 (2 t. b. l. 31-35), atsakovė N. E. J. savo sūnui G. J. ir vaikaičiui R. J. padovanojo 12,32 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - );

582016 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu per Kauno m. 11-ąjį notarų biurą pasiūlė ieškovei R. P. priimti dovanų 36,74 kv.m. butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (2 t. b. l. 36).

59R. P. yra įsteigusi individualią įmonę, kuri teikia asmenims dokumentų archyvavimo paslaugas (3 t. b. l. 87-88, 5 t. b.l.55). Iš 2017 m. sausio 16 d. Kauno Dainavos progimnazijos pažymos (4 t. b.l. 155) matyti, kad ieškovė 1987-1988 baigė 9 klases, jos mokomųjų dalykų galutiniai įvertinimai yra „4“- gerai (penkiabalėje vertinimo sistemoje). 2008 m. spalio 10 d. R. P. išduotas pažymėjimas apie dalyvavimą seminare „Dokumentų valdymo naujovės ir aktualijos“ (4 t. b. l. 170). Ieškovė 1988 m. įstojo ir 1991 m. baigė Kauno maisto pramonės mokyklą, įgydama vaikų maisto virėjos specialybę (4 t. b. l. 171).

60Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties galiojimo ir jos pagrindu išduotų paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

61Dėl palikimo dalies

62Ieškovės manymu, ji turi teisę į 3/8 dalis viso tiek savo mirusio tėvo, tiek motinos N. E. J. turto. Turtas, dėl kurio byloje vyksta ginčas, yra bendroji jungtinė ieškovės tėvų nuosavybė, kitoks santuokinio turto režimas nebuvo nustatytas. Mirus J. J., jį pergyvenusi sutuoktinė, kaip ½ turto dalies savininkė, turėjo teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jos nuosavybės teisę – nuosavybės teisės liudijimą, tai paveldėjimą tvarkiusi notarė teisiškai įformino paveldėjimo byloje. Ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovė kalta dėl sutuoktinio mirties, todėl jai joks turtas neturėtų priklausyti, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais. Santuokos autonomijos principas pasireiškia tuo, kad jeigu pats miręs sutuoktinis nebuvo kreipęsis į teismą, jog santuoka būtų nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkami pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimo pagrindai negali būti konstatuojami (LAT CBS 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis bylos Nr.3k-3-518/2009).

63Taigi, po J. J. mirties palikimą sudaro tik ½ dalis jo ir N. E. J. santuokoje įgyto turto. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės- palikėjo vaikai (CK 5.11 str.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 str.). Šių paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu N. E. J. turi teisę paveldėti ¼ dalį, o pirmosios eilės įpėdiniai vaikai- ieškovė ir trečiasis asmuo G. J.- po 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis viso santuokoje įgyto turto). Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Pagal testamentą paveldimas testamente nurodytas turtas.

64Dėl palikimo priėmimo

65Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-251/2012). Ginčo byloje dėl to, kad tiek ieškovė, tiek G. J. bei N. E. J. priėmė palikimą po J. J. mirties, nėra. Tą pačią dieną priėmusi palikimą ieškovė savo paveldėjimo teisę padovanojo savo motinai N. E. J.. Ieškovės atstovė advokatė K. Česnauskienė nurodė, kad dovanoti paveldėjimo teisės iš karto po palikimo priėmimo ieškovė negalėjo, kol palikimo priėmimo faktas nebuvo įregistruotas viešame registre. Tokie advokatės argumentai jokiomis teisės normomis nepagrįsti, nes šiuo atveju įstatymas nedraudžia šalims paveldėjimo procese sudaryti keletą susijusių sandorių vieną po kito ir neįpareigoja sekantį sandorį sudaryti tik po to, kai pirmasis yra įregistruojamas viešame registre.

66Taigi, ieškovė, priėmusi palikimą, savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo J. J. mirties, 2016 m. vasario 19 d. padovanojo savo motinai N. E. J. (2 t. b. l. 48). Šį sandorį ieškovė ginčija CK 1.89 str. 1 d., CK 1.90 str., 1.91 str., 6.472 str. numatytais pagrindais.

67Dėl sandorių negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį

68Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

69Ieškovė nurodo, kad ji jau ilgą laiką serga psichikos liga, todėl ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu ji buvo priklausoma nuo psichotropinių vaistų poveikio, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nustatyta, kad R. P. lankosi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2000-10-02. Diagnozė: šizotipinis sutrikimas (F21), nuo 2000-11-14 skiriamas gydymas risperidonu 1 mg/parai (1 t. b. l. 78), šiuos medikamentus ieškovė vartoja reguliariai, tą patvirtina ne kartą į bylą pateikti šių medikamentų įsigijimo kvitai. Daugiau jokių medicininių dokumentų, atskleidžiančių ieškovės ligos eigą, jos įtaką atsakovės mąstymui ir suvokimui ji į bylą nepateikė.

70Viešai prieinamais duomenimis, http://www.manosveikata.lt/lt/ligos/psichikos-ligos/sizoidinis-asmenybes-sutrikimas/ šizoidinis asmenybės sutrikimas, šizotipinis asmenybės sutrikimas – asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys, afekto bei elgesio anomalijos, panašios į sutrikimus sergant šizofrenija, tačiau nesant aiškių tipiškų šizofrenijos požymių. Medikamentai tokiam sutrikimui gydyti nerekomenduojami, nebent gydant trumpalaikius stiprios baimės pasireiškimus. Sutrikimą galima gydyti su risperidone, olanzapine, sertindole. Medikamentinis gydymas reikalingas, kai yra išreikšta suvokimo ir mąstymo patologija, dažniausiai neuroleptikai. Šiaip gydymas simptominis, rekomenduotina psichoterapija bei psichosocialinės reabilitacijos metodai.

71Iš į bylą pateiktos vaistų Rispolept (risperidonas) informacijos vartotojui matyti, kad vaistas skiriamas sergant šizofrenija, kuria sergant galima matyti, jausti ar girdėti tai, ko nėra, įsivaizduoti dalykus, kurių nėra, arba gali kilti neįprastas įtarumas ar sumišimas (1 t. b. l. 19).

72http://www.infomed.lt/vaistai/risperidon_actavis_2mg_tab_n20-10000134815.html nurodyta, kad Risperidonas yra vaistas nuo psichozės. Jis silpnina arba šalina jos simptomus. Ieškovė psichikos sveikatos priežiūros centre gydosi jau daugelį metų, jos psichikos sveikatą prižiūri kvalifikuoti specialistai, jos liga kontroliuojama, reguliariai vartojant risperidono preparatą, kuris silpnina arba šalina ligos simptomus, tai yra padeda kontroliuoti ligą, dėl to ieškovė gali gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, dirbti ir t.t.

73Aplinkybei, kad sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, pagrįsti, ieškovei teismas siūlė paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi išsamias išvadas dėl asmens psichikos sveikatos ir jo sugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę, įvertinę visus medicininius kriterijus gali duoti tik specialistai ekspertai – medikai psichiatrai bei psichologai. Į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas ekspertizės paskyrimo klausimas, ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko, o įgaliotas asmuo R. M., prašydamas, kad ekspertizė būtų paskirta, nurodė, jog ieškovė baiminasi, kad paskyrus teismo ekspertizę, ji galės būti pripažinta neveiksnia. Esant duomenims, kad įgaliotas atstovas daro psichologinį spaudimą ieškovei ir teismui nežinant jos pačios laisvo apsisprendimo šiuo klausimu, ekspertizė nebuvo paskirta. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės mokymosi rezultatus, jos darbinę veiklą, bei ieškovės elgesį teismo posėdžio metu, kuris visiškai niekuo nesiskiria nuo kitų nesergančių psichikos ligomis asmenų, kad ieškovė davė paaiškinimus, į klausimus atsakinėjo rišliai, sąmoningai, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės liga turi kokią nors įtaką jos mąstymui ar suvokimui. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu jos sveikatos būklė buvo blogesnė, negu nagrinėjant bylą teisme, kad sandorio sudarymo metu ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių, todėl ieškinys CK 1.89 straipsnio pagrindu negali būti pripažintas negaliojančiu.

74Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 str. pagrindu

75Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Įstatymų leidėjas CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Aiškinant, kokio pobūdžio veiksmai gali būti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 str. 1 d. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011.). Ieškovės byloje nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal žodinį susitarimą atgal nepadovanojo paveldėto turto dalies, kad atsakovė jai neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje, kalba apie tai, kad ieškovei teks išsikelti iš buto, negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi būti panaikinta pagal CK 6.472 str., nes tokie ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai jokiu būdu geros moralės požiūriu negali būti prilyginami ir smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Pažymėtina, kad minėti ieškovės teiginiai yra grindžiami tik jos pačios paaiškinimais, kai tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kitų asmenų paaiškinimai byloja priešingai- atsakovė teikia visokeriopą pagalbą ieškovei, padėjo jai įsteigti įmonę, remia ieškovės šeimą materialiai, ieškovės sūnui padovanojo didelės vertės jai nuosavybės teise priklausiusį bei paveldėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovei tiesiogiai ir per notarą siūlė priimti dovaną – butą Riešutų g., kuriame ieškovė lig šiol gyvena ir t.t., iki ieškovei susipažįstant su R. M., jų santykiai buvo šilti ir artimi.

76Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu

77CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad tam, jog teismas sandorį pripažintų negaliojančiu dėl suklydimo, būtina konstatuoti tiek suklydimo faktą, tiek tai, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).

78Teismui vertinant, ar konkrečiu atveju buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgtina į šio asmens asmenines savybes. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo ne galima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai atspindi tikrąją šalies valią, interesams. Nagrinėjamu atveju, ieškovės asmeninės savybės (patirtis, išsilavinimas) ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismo vertinimu, buvo pakankamos suprasti, kad turtinių teisių dovanojimo sandoriu turtas ar turtinės teisės prarandamos, kad šis sandoris yra neatlygintinis. Su dovanų teikimu ir gavimu šiuolaikinėje visuomenėje yra susiduriama nuo vaikystės, o ypač pasiturinčioje šeimoje, kurioje augo ieškovė. Ieškovė vidurinę mokyklą baigė gerais pažymiais, įgijo ir profesinį išsilavinimą, vadovauja įmonei, kuri teikia dokumentų archyvavimo paslaugas, turi pakankamą gyvenimišką patirtį, todėl teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė nesuprato dovanos prasmės ir turtinių teisių dovanojimo pasekmių, juolab, kad notarė dovanojimo sutarties pasekmes išaiškino bei detalizavo, kad pasirašiusi sutartį ji nieko nepaveldės ir negalės apsigalvoti. Sutarties šalys, taip pat ir ieškovė, pasirašydama sutartį patvirtino, kad sutarties turinį suprato, o sutartis, kaip atitinkanti šalių valią, jų priimama ir pasirašoma (2 t., b. l. 48 ). Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad dovanojimo sutartis yra sudaryta atsakovės iniciatyva. Iš trečiojo asmens G. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šeimoje sprendimus dėl turto ir jo valdymo priimdavo atsakovė, kiti šeimos nariai jos sprendimams niekada prieštaravimų nereiškė. Todėl atsakovei savo vaikams paaiškinus, kad protingiau turtą valdyti atskirais vienetais ir pasiūlius perleisti jai paveldėjimo teises bei nurodžius, kad ji, priėmusi palikimą, padovanos turtą visiems šeimos nariams, šie, pasitikėdami atsakove, tokiam jos pasiūlymui neprieštaravo. Byloje nenustatyta, kad šiuo žodiniu susitarimu buvo apspręsta, kam iš šeimos narių koks turtas turėtų atitekti. Teismas pažymi ir tai, kad net ir patikslinto ieškinio pareiškimo dieną bei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, ieškovei byloje turint net du atstovus, taip pat ir advokatę, ieškovei formuluojant savo reikalavimus jai nėra žinomas ir aiškiai suprantamas paveldėjimo teisės turinys ir paveldimo turto apimtis. Notaro biure 2016-02-19 rašytame pareiškime dėl palikimo priėmimo yra išvardintas ne tik J. J., bet ir jo sutuoktinės turtas, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai 3/8 dalis bendro N. E. J. ir J. J. turto, nors pagal įstatymą gali pretenduoti tik į 3/8 J. J. turto dalis. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei sudarant abstraktaus turinio paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį nebuvo žinoma, kokį konkretų turtą ieškovė paveldėjo, į ką neatlygintinai perleidžia paveldėjimo teisę atsakovei bei kokį turtą priėmusi J. J. palikimą jai padovanos atsakovė. Kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, juo apdovanotasis jokių pareigų dovanotojui neįgyja, todėl esant aptartoms aplinkybėms labiau tikėtina, kad ieškovė, pasitikėdama savo mama, iš anksto neanalizavo, nesigilino ir neįvertino pasirašomos sutarties apimties, tačiau siekė ja sukuriamų pasekmių- kad visas po tėvo mirties paveldėtas turtas, taip pati ir jos dalis, pereitų atsakovei tuo tikslu, kad ši vėliau atskirais turtiniais vienetais jį padalintų visiems šeimos nariams. Kaip jau minėta, nė vienam iš dovanotojų- nei ieškovei, nei G. J. iki šio sandorio sudarymo nebuvo žinoma, kokį konkretų turtą vėliau jiems padovanos atsakovė, tačiau pasitikėdami mama bei siekdami išvengti vėlesnių nepatogumų, susijusių su kelių turtinių vienetų dalių valdymu, priežiūra, išlaikymu, vaikai iš anksto su visais mamos sprendimais dėl turto padalijimo sutiko, be to, G. J. teisme duotais paaiškinimais nustatyta, kad po tėvo mirties tarp šeimos narių buvo svarstomas klausimas, ką daryti su paveldėtu turtu. Taigi, šioje situacijoje ieškovė, sudarydama dovanojimo sandorį, pati prisiėmė riziką, jog po sandorio sudarymo jai gali atitekti mažiau turto, negu kad būtų paveldėjusi pagal įstatymą arba iš viso jokio turto negauti. Atsižvelgiant į glaudžius ir artimus šeimos narių santykius, N. E. J. autoritetą, priimant reikšmingus sprendimus šeimoje, kelių turtinių vienetų nedidelių dalių valdymo, priežiūros nepatogumą, teismas sprendžia, kad normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje analogišką sandorį būtų sudaręs. Teismo vertinimu, net ir žinodama, kokia turto dalis jai atitektų paveldint mirusio tėvo turtą pagal įstatymą, ieškovė vistiek būtų sandorį sudariusi. Kai iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str., CPK 178 str.).

79Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu

80CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

81Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. patikslintame ieškinyje tik nurodė CK 1.91 str., tačiau nedetalizavo ir neatskleidė, kokiais atsakovės tyčiniais veiksmais pasireiškė apgaulė dėl dovanojimo sutarties esminių aplinkybių, kurie turėjo lemiamos įtakos ieškovės valiai susiformuoti. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kaip jau buvo išdėstyta aukščiau šiame sprendime, šeimos nariai po J. J. mirties tarėsi tarpusavyje, kaip protingai išspręsti palikimo priėmimo klausimą ir buvo sutikta su N. E. J. pasiūlymu, pagal kurį iš pradžių visas paveldėtas turtas bus perleistas jai, o po to jos padovanotas kitiems šeimos nariams. Akivaizdu, kad ieškovės valiai dovanoti paveldėjimo teisę susiformuoti turėjo įtakos ir motinos bei brolio nuomonė šiuo klausimu. G. J. taip pat padovanojo savo paveldėjimo teisę, nepaisydamas net ir tos aplinkybės, kad dalį turto tėvas jam paliko testamentu, o po palikimo priėmimo motinos padovanotas jo šeimai turtas žymiai mažesnės vertės, nei padovanotas ieškovės sūnui. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė į notaro kontorą atvyko verčiama, dovanojimo sutarties turinys jos buvo suprastas, dovanojimo sutarties pasekmės išaiškintos. Po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovė ir toliau gyveno atsakovei priklausančiame bute, kurį atsakovė pasiūlė priimti kaip dovaną, o jos sūnui Edvinui atsakovė padovanojo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kadangi tokią savo valią šeimos nariams žodžiu buvo išreiškęs mirusysis. Kaip jau minėta aukščiau, nėra pagrindo konstatuoti, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovės valia neatitiko jos tikrųjų ketinimų, kad ji nesuvokė sandorio ir jo pasekmių. Ieškovės nuomonė dėl dovanojimo sutarties sudarymo pasikeitė R. M. įtakoje, kaip jis pats nurodė, kai jis išaiškino ieškovei, jog šia sutartimi ji ne priėmė tėvo palikimą, o jo atsisakė. Nesąžiningų atsakovės ar kitų asmenų veiksmų šioje byloje teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 str. pagrindu.

82Dėl ginčijamos dovanojimo sutarties įtakos ieškovės šeimos turtiniams interesams

83Atsakovė savo pažadus po dovanojimo sutarties sudarymo vykdė, sūnui ir vaikaičiams padovanojo ne tik paveldėtą po J. J. mirties turtą, bet ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, ieškovei taip pat pasiūlė priimti dovaną- butą, kuriame ieškovė gyveno, tačiau į šį pasiūlymą ieškovė niekaip nereagavo, tikėtina, klausydama R. M. patarimų. Po šio sandorio sudarymo N. E. J. būtų perleidusi paskutinį jai likusį nekilnojamąjį turtą, nes visą kitą savo ir sutuoktinio turtą jau neatlygintinai perleido vaikams ir vaikaičiams, kas rodo atsakovės nesavanaudiškumą ir dosnumą. Vertinant nekilnojamąjį turtą pinigine išraiška, kuris atitektų ieškovei ir jos sūnui, ieškovei priėmus siūlomą dovaną, jiems tenkančio turto vertė yra 90356 Eur, o G. J. ir jo sūnui – 52669 Eur, o tuo atveju, jei ginčijamų sandorių nebūtų buvę ir palikimą ieškovė būtų priėmusi pagal įstatymą, jai tenkančio nekilnojamojo turto vertė sudarytų 32080 Eur, o jos sūnus, būdamas antros eilės įpėdiniu, iš viso nieko nebūtų paveldėjęs. Nors ieškovė, sutikdama priimti atsakovės siūlomą dovaną, asmenine nuosavybės teise įgytų 13000 Eur vertės turtą, tačiau vertinat tai, kad po dovanojimo sutarties sudarymo jai ir jos sūnui atitektų žymiai didesnės vertės turtas, akivaizdu, kad ginčijamą dovanojimo sandorį ieškovės šeimos (ieškovės ir jos sūnaus) požiūriu sudaryti buvo žymiai naudingiau, negu jo nesudaryti.

84Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo spęsti restitucijos taikymo klausimą.

85Kitos aplinkybės nėra reikšmingos ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų

87Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio atlyginimo, todėl valstybės patirtos teisinės pagalbos, žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.). Atsakovai įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

88Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

89Ieškinį atmesti.

90Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė sekretoriaujant Linai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą su patikslintu... 5. 1. Pripažinti negaliojančia 2016-02-19 paveldėjimo teisių dovanojimo... 6. 2. Pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudjimą, notarės I. J.... 7. 3. Pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016-04-14 dovanojimo sutartį, Reg.... 8. 4. Pripažinti negaliojančia 3/8 dalyje 2016-04-14 dovanojimo sutartį, Reg.... 9. 5. Priteisti R. P., a. k. ( - ) iš N. E. J., a. k. ( - ) 546,36 Eur, t.y. 3/8... 10. 6. Priteisti R. P., a. k. ( - ) iš N. E. J., a. k. ( - ) 205,35 Eur, t.y. 3/8... 11. 7. Pripažinti R. P., a. k. ( - ) ir nuosavybės teisę į minėtą 3/8 dalį... 12. 8. Pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto, esančio ( - ),... 13. 9. Visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.... 14. Ieškinyje nurodyta, kad po ieškovės tėvo J. J. mirties 2015 m. lapkričio... 15. Atsakovė N. E. J. 2017 m. sausio 30 d. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu... 16. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė R. P. 2016-02-19 paveldėjimo teisių... 17. Atsakovas E. P. 2017 m. sausio 23 d. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį... 18. Trečiasis asmuo notarė I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo... 19. Teismas... 20. Nustatytos aplinkybės.... 21. 2012 m. lapkričio 21 d. Testamentų registre buvo įregistruotas oficialusis... 22. Ieškovės R. P. ir trečiojo asmens G. J. tėvas, N. E. J. sutuoktinis J. J.... 23. 2016 m. vasario 9 d. mirusiojo sutuoktinė N. E. J. notarui pateikė... 24. 2016 m. vasario 19 d. abu pirmos eilės įpėdiniai – duktė R. P. ir sūnus... 25. 2016 m. balandžio 7 d. N. E. J. kreipėsi į notarą su prašymu išduoti jai... 26. Paveldėjimo bylos duomenimis, po J. J. mirties liko šis turtas:... 27. 1.... 28. 12,32 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).... 29. 2.... 30. ½ dalis buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 18000 Eur;... 31. 3.... 32. ½ dalis 36,74 kv.m. buto, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), vertė 6500 Eur;... 33. 4.... 34. ½ dalis žemės sklypo su ½ dalimi statinių adresu ( - ), unikalus Nr. ( -... 35. 5.... 36. ½ dalis buto adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) vertė 5600 Eur;... 37. 6.... 38. ½ dalis 0,1500 ha ploto žemės sklypo adresu Jonavos r. sav., Batėgalos k.,... 39. 7.... 40. ½ dalis 0,7174 ha ploto žemės sklypo adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) vertė... 41. 8.... 42. ½ dalis 1457,47 Eur santaupų, kurios buvo laikomos AB „Swedbank“ banko... 43. 9.... 44. ½ dalis 547,67 Eur neišmokėtos netekto darbingumo pensijos, kuri buvo... 45. 10.... 46. ½ dalis lengvojo automobilio „VW Golf“, indentifikavimo Nr. ( - ),... 47. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio... 48. R. P. lankosi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre... 49. Atsakovė N. E. J. sudarė šiuos savo asmeninio turto ir paveldėto J. J.... 50. 1. 2016 m. balandžio 14 d. Dovanojimo sutartimi Nr. IJ-2737 (2 t. b. l.... 51. 1.1. 26,16 kv. m. butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ),... 52. 1.2. Statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą,... 53. 1.3. 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )... 54. 1.4. 0,7174 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )... 55. 1.5. 0,2075 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - );... 56. 2. 2016 m. balandžio 14 d. Dovanojimo sutartimi Nr. IJ-2738 (2 t. b. l. 26-30)... 57. 3. 2016 m. balandžio 18 d. Dovanojimo sutartimi Nr. IJ-2804 (2 t. b. l.... 58. 2016 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu per Kauno m. 11-ąjį notarų biurą... 59. R. P. yra įsteigusi individualią įmonę, kuri teikia asmenims dokumentų... 60. Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties galiojimo ir... 61. Dėl palikimo dalies ... 62. Ieškovės manymu, ji turi teisę į 3/8 dalis viso tiek savo mirusio tėvo,... 63. Taigi, po J. J. mirties palikimą sudaro tik ½ dalis jo ir N. E. J. santuokoje... 64. Dėl palikimo priėmimo ... 65. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip... 66. Taigi, ieškovė, priėmusi palikimą, savo paveldėjimo teises į turtą ir... 67. Dėl sandorių negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį ... 68. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 69. Ieškovė nurodo, kad ji jau ilgą laiką serga psichikos liga, todėl... 70. Viešai prieinamais duomenimis,... 71. Iš į bylą pateiktos vaistų Rispolept (risperidonas) informacijos vartotojui... 72. http://www.infomed.lt/vaistai/risperidon_actavis_2mg_tab_n20-10000134815.html... 73. Aplinkybei, kad sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės,... 74. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 str. pagrindu... 75. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl... 76. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu... 77. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 78. Teismui vertinant, ar konkrečiu atveju buvo suklysta, taikytinas protingumo... 79. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu... 80. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali... 81. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios... 82. Dėl ginčijamos dovanojimo sutarties įtakos ieškovės šeimos turtiniams... 83. Atsakovė savo pažadus po dovanojimo sutarties sudarymo vykdė, sūnui ir... 84. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo... 85. Kitos aplinkybės nėra reikšmingos ginčo išsprendimui, todėl dėl jų... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 87. Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė... 88. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 89. Ieškinį atmesti.... 90. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...