Byla e2-19667-294/2017
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Gaveliui, atsakovo atstovei advokatei Kristinai Balandytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.Samoškos IĮ ieškinį atsakovui UAB Delamode Baltics, trečiasis asmuo SIA Greencarrier Freight Services Latvia dėl nuostolių priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas A. Samoškos IĮ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“ 9177,56 EUR nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas A. Samoškos IĮ ir UAB ,,Delamode Baltics“ 2015 m. birželio 25 d. pasirašė Sutartį dėl tarptautinio krovinių pervežimo. Šioje sutartyje šalys susitarė dėl esminių bendradarbiavimo sąlygų, kurios galioja kiekvienam individualiam pervežimui. Sutartimi ieškovas (vežėjas) įsipareigojo atsakovo (siuntėjo) jam perduotus krovinius nugabenti į paskirties punktus ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o atsakovas įsipareigojo už krovinių vežimą sumokėti. 2016-01-15 buvo pasirašytas pervežimo užsakymas Nr. 148314, pagal kurį į ieškovo transporto priemonę atsakovas 2016-01-17 UAB ,,Venipak Lietuva“ terminale Kaune pakrovė 22 skirtingus krovinius, kuriuos ieškovas įsipareigojo pervežti iš Lietuvos Respublikos, UAB „Venipak Lietuva“ terminalo į Didžiąją Britaniją užsakyme nurodytais adresais. Pakrovus minėtus 22 krovinius, ieškovui buvo išduoti krovinių CMR važtaraščiai. Užsakyme nurodyti kroviniai gavėjams turėjo būti pristatyti 2016-01-20/21/22, tačiau 2016-01-21, pravažiuojant muitinės kontrolę Doverio mieste, Anglijoje, transporto priemonė su kroviniais buvo sustabdyta muitinės pareigūnų ir nukreipta į patikrinimo vietą. Patikrinę vežamus krovinius, pareigūnai viename iš atsakovo krovinių rado kontrabandines cigaretes. Transporto priemonė buvo sulaikyta 2016-01-21, o atsakovo krovinys, užsakyme pažymėtas numeriu 17/22, CMR važtaraštis Nr. 289847 (4 paletės, svoris: 3500 kg, pristatymo adresas: Market deeping, Towngate East 51, PE6 8LQ, Peterbourough, Lincolnshire, Didžioji Britanija) dėl jame rastų kontrabandinių cigarečių buvo konfiskuotos. Atsakovas neužtikrino, kad ieškovo transporto priemonėje nebūtų neteisėto krovinio ir suteikė neteisingą informaciją apie krovinį, nes nenurodė apie pakuotėse paslėptas kontrabandines cigaretes ir nepateikė tokių prekių dokumentų. Ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 9177,56 Eur nuostolių, nes Anglijos muitinėje radus atsakovo krovinyje kontrabandinių cigarečių, ieškovo transporto priemonė buvo sulaikyti ir neleista ja naudotis nuo 2016-01-21 iki 2016-03-22, t.y. iš viso 61 k.d., kol galiausiai, neradus ieškovo ir jo vairuotojo kaltės, transporto priemonė buvo atiduota ieškovui. Ieškovas taip pat patyrė didelių išlaidų dėl transporto priemonės prastovos bei išlaidas, susijusias su transporto priemonės pargabenimo į Lietuvą po to, kai Anglijos pareigūnai leido ją atsiimti. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad už transporto priemonės prastovą atsakovas ieškovui moka 100 EUR baudą už kiekvieną prastovos dieną. Viršnormine transporto priemonės prastova laikomas transporto priemonės stovėjimas ilgiau kaip 24 (dvidešimt keturias) valandas Europoje ir 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas Rusijoje bei NVS šalyse nuo užsakyme nurodyto pasikrovimo laiko, neįskaitant oficialių švenčių dienų, t.y. šalys numatė kompensuoti galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Skaičiuojant netesybas, Ieškovui priklausytų 6100 Eur netesybų suma (61 k.d padauginus iš 100 Eur), tačiau nagrinėjamu atveju Ieškovas patyrė ne 6100 Eur, bet 9177,56 Eur nuostolių, todėl reikalauja žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad 6100 Eur suma jau tarp šalių buvo iš anksto sutartais ir neginčytinais nuostoliais, todėl šia suma ieškovui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Likusius nuostolius sudaro lizingo įmokos, negautos pajamos, vertimo ir teisinės paslaugos, prekių perkrovimo ir vairuotojo kelionės išlaidos.

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba taikant ieškinio senatį. Nurodo, kad 2016 m. sausio 15 d. UAB „Delamode Baltics” sudarė sutartį Nr. 147252 su vežėju UAB „DJT”, kad pastarasis pervežtų krovinį iš Alfo IK sandėlio Rygoje į UAB „Venipak Lietuva” sandėlį Kaune, adresu Elektre?nu? g. 7C, Kaunas. UAB „DJT” savo ruožtu persamdė kitą vežėją UAB „Kvadrantas”, kuris faktiškai pervežė krovinį iš Alfo IK sandėlio į UAB „Venipak Lietuva” sandėlį Kaune. 2016 m. sausio 15 d. atsakovas UAB „Delamode Baltics” taip pat sudarė sutartį Nr. 148314 su Ieškovu A. Samoškos IĮ, pagal kurią ieškovas A. Samoškos IĮ SIA „Greencarrier Freight Services Latvia” perduotą krovinį kartu su kitais kroviniais turėjo nuvežti iš UAB „Venipak Lietuva” sandėlio Kaune į Angliją (Didžiąją Britaniją). 2016 m. sausio 21 d. UAB „Delamode Baltics” gavo pranešimą apie A. Samoškos IĮ transporto priemonės (vilkiko valstybinis numeris ( - ) puspriekabės valstybinis numeris FM 236) sulaikymą dėl aptiktų cigarečių. Pabrėžia, kad atsakovas iki šio pranešimo gavimo momento nieko nežinojo apie ieškovo gabentas ir SIA “Greencarrier Freight Services Latvia” krovinyje paslėptas cigaretes. Pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. kovo 22 d., atsakovas atstovavo ieškovo interesams bendraujant su Didžiosios Britanijos Pasienio tarnyba ir atgaunant sulaikytą ieškovo transporto priemonę, t.y. komunikavo su Didžiosios Britanijos Pasienio tarnyba, siuntė jai įvairią informaciją bei ėmėsi visų veiksmų, kad ieškovo transporto priemonė būtų kuo greičiau paleista. Mano, kad reikalavimas dėl netesybų pateiktas praleidus nustatytą 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojo R. B. paaiškinime vairuotojas nurodė, kad jis tikrindamas krovinį, pakuotę praplėšė, patikrino gabentų krosnių angas, tačiau krovinys įtarimo nesukėlė. Transporto priemonė plombuota nebuvo. Mano, kad ieškovas turėjo galimybę krovinį tikrinti, be to, krovinys nebuvo plombuotas, todėl gabenimo metu galėjo į jį patekti cigaretės. Be to, šalys sutartimi apribojo netiesioginės žalos atlyginimo galimybę, todėl negautų pajamų atsakovas neturėjo atlyginti. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas į krovinį paslėpė cigaretes.

4Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad, jo nuomone, ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Be to, pažymėjo, kad neteisėtas krovinys galėjo patekti į atsakovo daiktus bet kuriuo metu, ieškovui gabenus krovinį. Mano, kad vežėjas privalėjo pasirūpinti krovinio plombavimu. Prašo atlyginti jo patirtas 350 EUR bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

7Trečiojo asmens atstovas prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant pagal pateiktą atsiliepimą. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui tinkamai pranešta.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies

9Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. atsakovas UAB „Delamode Baltics” taip pat sudarė sutartį Nr. 148314 su Ieškovu A. Samoškos IĮ, pagal kurią ieškovas A. Samoškos IĮ SIA „Greencarrier Freight Services Latvia” perduotą krovinį kartu su kitais kroviniais turėjo nuvežti iš UAB „Venipak Lietuva” sandėlio Kaune į Angliją (Didžiąją Britaniją).

10Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

11Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

12Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

13Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

14Šioje byloje kilęs ginčas iš esmės dėl šalies netinkamų sutarties sąlygų vykdymo. Atsakovas neprisiima kaltės dėl jo krovinyje gabentų kontrabandinių cigarečių dėl kurių krovinys kartu su jį gabenusiu kroviniu buvo sulaikytas.

15Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

17Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių

18Atsakovas nurodė, kad krovinys buvo gabenamas per įvairius tarpininkus, todėl nelegalus krovinys galėjo būti bet kuriuo metu patalpintas.

19Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

20Teismas su aukščiau nurodytais atsakovo argumentais nesutinka, nes jie paneigti kita bylos medžiaga. Pirmiausia iš bylos dokumentų matyti, kad krovinys buvo pritaikytas kontrabandinėm cigaretėm gabenti, t.y. buvo paruoštos specialios ertmės, t.y. daiktai modifikuoti. Tokie daiktų pakeitimai, teismo nuomone, negalėjo būti atlikti gabenimo metu, nes tam reikalingas ne tik laikas, bet ir specialios priemonės. Jokių prastovų ar įrodymų, kad krovinys tam tikrą laiką nebuvo gabenamas, o buvo laikomas neaiškioje vietoje (kurioje galėtų būti atlikti daiktų modifikavimai) nepateikta. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad krovinį gabenti užsakė atsakovas, teismas daro išvadą, kad ieškovas tikrai nebuvo susijęs su kontrabandinių cigarečių patalpinimu į atsakovo krovinį.

21Dėl to už atsiradusius nuostolius atsakingas atsakovas.

22Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį.

23Kadangi, ieškovo nuomone, nuostoliai viršija sutartas netesybas, jis prašo atlyginti nuostolius, kuriuos pagal aprašymą sudaro vilkiko lizingo (nuomos dalis) 6409,09 EUR sumai; puspriekabės negautos nuomos pajamos 976 EUR sumai, vertimo paslaugos 612,45 EUR sumai, 500 EUR teisinės paslaugos, prekių perkrovimo mokestis 251,38 EUR sumai ir 410 EUR išlaidos, susijusios su vairuotojo grįžimu ir vykimu atsiimti transporto priemonės, iš viso 9158,92 EUR sumai.

24Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius.

25Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

26Ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl prastovos.

27Teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad atsakovas neturi apmokėti ieškovo vykdomo verslo išlaidų, kurias ieškovas patiria kiekvieną mėnesį ir kurios jam atsiranda, nepriklausomai nuo prastovų – vilkiko, puspriekabės lizingo įmokos, draudimo sąnaudos, vairuotojo darbo užmokestis, vilkiko ir puspriekabės nusidėvėjimo ir pan. (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-360-567/2011 ir kt.).

28Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalaujama 6409,09 EUR lizingo įmokų dalis bei 976 EUR negautų pajamų dalis atmestina.

29Kita vertus, dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė nuostolius: vertimo, teisines paslaugias, prekių perkrovimo mokestį bei išlaidas, susijusias su vairuotojo grįžimu ir vykimu atsiimti transporto priemonės. Šių nuostolių dydis, teismo nuomone, yra protingas, atitinkantis rinkos vertę ir atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo sulaikytas dėl atsakovo kaltės (jo krovinyje radus kontrabandines cigaretes), šios išlaidos atlygintinos.

30Kita vertus, nors pagal sutartines nuostatas šalys buvo sutarę dėl atsakovo pareigos atlyginti netesybas ir toks nuostolių atlyginimo būdas pagal šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išreikštą šalių sutarties nuostatose, atitinka teisingus ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Vis dėlto pats ieškovas ieškinyje nurodė atsisakantis netesybų priteisimo, kadangi nuostoliai viršija netesybas.

31Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

32Dėl šios priežasties, nors atsakovas privalėtų atlyginti netesybas, tačiau ieškovui pasirinkus nuostolių priteisimą (ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad atsisako savo reikalavimo dėl netesybų priteisimo, nes nuostoliai viršija netesybas), teismas ex officio (savo iniciatyva) neturi teisinio pagrindo spręsti dėl netesybų reikalavimo pagrįstumo.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė dalį ieškinio dėl nuostolių priteisimo (dėl 1773,83 EUR sumos priteisimo), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

34Kiti reikalavimai

35Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 d. 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

36Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

37Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

38Ieškovas šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį: 206 Eur žyminio mokesčio ir 1700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

39Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies 19 proc., todėl žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos proporcingai patenkinto ieškinio daliai 39,14 EUR žyminio mokesčio bei 323 EUR teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo ieškovo naudai priteistina (CPK 88, 93, 98 str.).

40Atsakovas prašo atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas 1800 EUR bei 44,47 EUR išlaidas už procesinių dokumentų vertimą. Nesikartojant, kas aukščiau pasakyta apie teisinės pagalbos išlaidų dydį bei nustatymą, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas patyrė panašias atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje nurodytas atstovavimo išlaidų dydis yra protingas ir jos priteistinos atsakovo naudai. Šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį laikytinos pagrįstomis ir ne per didelėmis ir proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (81 proc.) iš ieškovo priteistina atsakovui: 1458 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei 36,02 EUR vertimo išlaidų (CPK 88, 93, 98 str.).

41Trečiasis asmuo prašė atlyginti jo patirtas 350 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, dalį šių išlaidų (81 proc.) turi atlyginti ieškovas, likusią dalį – (19 proc.) atsakovas. Teismas daro išvadą, kad atsiliepimo parengimas ir dėl to patirtos trečiojo asmens išlaidų dydis yra protingas (CPK 93, 98 str.).

42Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

43Valstybė patyrė papildomas išlaidas, nagrinėjant šią bylą, kadangi buvo verčiami trečiajam asmeniui siųstini dokumentai į latvių kalbą. Pagal byloje esančią 2017-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija MV Nr. 17-1438 valstybei patirtas 365,80 EUR išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovas ir atsakovas (CPK 88, 96 str.).

44Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

45Ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, 1773,83 EUR (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt trys eurai 83 ct) nuostolių, 362,14 EUR (trys šimtai šešiasdešimt du eurai 14 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1773,83 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Priteisti iš ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643, atsakovo UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, naudai 1494,02 EUR (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

47Priteisti iš ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643, trečiojo asmens SIA Greencarrier Freight Services Latvia naudai 283,50 EUR (du šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

48Priteisti iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, trečiojo asmens SIA Greencarrier Freight Services Latvia naudai 66,50 EUR (šešiasdešimt šeši eurai 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

49Priteisti iš ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643, valstybės naudai 296,30 EUR (du šimtai devyniasdešimt šeši eurai 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas ieškovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

50Priteisti iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, valstybės naudai 69,50 EUR (šešiasdešimt devyni eurai 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

51Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas A. Samoškos IĮ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Delamode... 3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašė... 4. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės... 7. Trečiojo asmens atstovas prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui (jo... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 9. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. atsakovas UAB... 10. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 11. Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos... 12. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 13. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 14. Šioje byloje kilęs ginčas iš esmės dėl šalies netinkamų sutarties... 15. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 17. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 18. Atsakovas nurodė, kad krovinys buvo gabenamas per įvairius tarpininkus,... 19. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 20. Teismas su aukščiau nurodytais atsakovo argumentais nesutinka, nes jie... 21. Dėl to už atsiradusius nuostolius atsakingas atsakovas.... 22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 23. Kadangi, ieškovo nuomone, nuostoliai viršija sutartas netesybas, jis prašo... 24. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.... 25. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 26. Ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl prastovos.... 27. Teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad atsakovas neturi apmokėti... 28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo... 29. Kita vertus, dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė nuostolius: vertimo,... 30. Kita vertus, nors pagal sutartines nuostatas šalys buvo sutarę dėl atsakovo... 31. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno... 32. Dėl šios priežasties, nors atsakovas privalėtų atlyginti netesybas,... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 34. Kiti reikalavimai... 35. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 36. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 38. Ieškovas šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį: 206 Eur žyminio mokesčio... 39. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 40. Atsakovas prašo atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas 1800 EUR bei 44,47... 41. Trečiasis asmuo prašė atlyginti jo patirtas 350 EUR teisinės pagalbos... 42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra... 43. Valstybė patyrė papildomas išlaidas, nagrinėjant šią bylą, kadangi buvo... 44. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 45. Ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643, ieškinį tenkinti... 46. Priteisti iš ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643,... 47. Priteisti iš ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643,... 48. Priteisti iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas... 49. Priteisti iš ieškovo A.Samoškos IĮ, juridinio asmens kodas 158280643,... 50. Priteisti iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas... 51. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...