Byla 2-4828-730/2011
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Simonai Šukytei, E. K., vertėjaujant Livijai Grajauskienei, Svetlanai Agafonovai, Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovei T. B., ieškovės atstovui adv. Algirdui Plataunai, atsakovės atstovams L. M., adv. Evaldui Jonui Šoriui, civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovei L. M. IĮ „( - )“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Nustatė

2pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovė pareiškė reikalavimus: pripažinti 2010-10-01 darbo sutarties Nr. 22 su atsakove nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 335,73 Lt darbo užmokesčio, 247,60 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 11820,00 Lt dienpinigių, iš viso 12403,33 Lt, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-12-07 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, išeitinę išmoką 1040,00 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 40,00 Lt vertimo paslaugas).

3Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 1040,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, nustatė 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, darbo išdirbio normą – 16 kambarių ir susitarė, kad ieškovė pradeda dirbti 2010-10-01. Pagal darbo sutartį ieškovė buvo komandiruota į Vokietiją, dirbo viešbučio tvarkymo darbus Hamburgo miesto viešbutyje „Radisson blue“ laikotarpiu nuo 2010-10-02 iki 2010-11-29. Atsakovė ieškovei už 2011 m spalio mėnesį išmokėjo 1286,98 Lt darbo užmokesčio, iš darbo užmokesčio neteisėtai išskaitė kelionės į darbo vietą išlaidas – 140,00 Lt. Už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2010-12-06 ieškovei buvo sumokėta 902,35 Lt darbo užmokesčio. 2010-12-08 grąžinti neteisėtai paimti iš ieškovės 350,00 Lt užstato už darbo sutarties nenutraukiamą vykdymą vienerius metus. Ieškovė 2010-12-02 telefonu informuota apie atleidimą iš darbo, neišduodant jai visiško atsiskaitymo nutraukus darbo sutartį dokumento, nesumokėjus 335,73 Lt darbo užmokesčio, 247,60 Lt už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nesutinka, kad darbo sutarties nutraukimas pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį yra teisėtas, nes bandomasis laikotarpis buvo nustatytas ieškovės naudai, atsakovė neįrodė, jog bandomuoju laikotarpiu ieškovė netinkamai atliko, nesusitvarkė su jai pavestu darbu (b.l. 3-5).

4Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nesutikimo su ieškiniu motyvai – sudarant darbo sutartį su ieškove, jai buvo žinoma, kad atsakovė vykdo kitos įmonės viešbučių eksploatavimą, ieškovės darbo vieta bus Vokietijoje. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas laiko, kad ieškovė nebuvo siunčiama į komandiruotę, jai neprivalėjo būti išmokami dienpinigiai. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, atsakovas padengė ieškovės maitinimo, gyvenamo būsto nuomos, draudimo, kelionės iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal išlaidas, transporto (pervažiavimo iš gyvenamosios į darbo vietą) išlaidas. Ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, nes pagal 2010-12-07 atsakovo partnerių Vokietijoje laišką, ieškovė nuolat vėlavo į darbą, buvo agresyvi, nepagarbi, įžūli kitų darbuotojų atžvilgiu, tai yra netinkamai atliko jai pavestą darbą. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo partneriai atsisakė ieškovės paslaugų, atsakovė pripažino, kad ieškovė neišlaikė bandomojo laikotarpio, todėl atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Ieškovei apie atleidimo iš darbo priežastis buvo išsiųstas registruotas laiškas, kuris ieškovei jo neatsiėmus buvo grąžintas. Pagal 2010-10-01 darbo sutartį ieškovei buvo tinkamai išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (b.l. 33-34).

5Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė jos atstovas ieškinį palaikė, atsakovo atstovai ieškinio nepripažino.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. 2010-06-25 L. M. IĮ „( - )“ ir Vokietijos įmonė AG „BNG Business Network group“ sudarė bendradarbiavimo sutartį (b.l. 104 - 112, 116 - 120), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsiųsti užsakovui valytojų personalą, susitarė dėl valymo darbų vietos - Hamburge, Vokietijoje, 4 ir 5 žvaigždučių viešbučiuose (b.l. 104, 109, 116).

82010-10-01 pagal atsakovo vadovės įsakymą Nr. 22 tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 22, pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta viešbučio kambarine. (b.l. 6-7, 63-64). Sutarties 3, 10 punktais atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 1040,00 Lt darbo užmokestį, o ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-10-07 dalyvauti darbo kursuose, už kuriuos darbo užmokestis nemokamas (b.l. 6-7). Sutarties 10 punkte nustatyta ieškovės darbo funkcijų atlikimo norma - per 8 darbo valandas sutvarkyti 16 viešbučio kambarių (b.l.7). Sutarties 4 punktu buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (b.l. 6).

92010-12-02 atsakovas išsiuntė pranešimą ieškovei apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva nuo 2010-12-06 pagal Lietuvos Respublikos DK 107 straipsnio 1 dalį (b.l. 37, 66). Pranešimas grąžintas atsakovui 2011-01-04, nes ieškovė neatsiėmė registruoto laiško (b.l. 38). Atsakovas 2010-12-06 įsakymu Nr. IOL-10 atleido iškovę iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (darbdavio iniciatyva), be išeitinės išmokos.

10 Dėl atleidimo iš darbo DK 107 straipsnyje numatytu pagrindu.

11Išbandymas yra tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 105 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad galimos dvi išbandymo rūšys: darbdavio ar darbuotojo iniciatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia (DK 93 straipsnis). Tik sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Paprastai darbo sutartyje nenurodoma, kurios darbo sutarties šalies iniciatyva yra nustatytas išbandymo terminas. Tik nurodomas išbandymo terminas, bet ne tai, kieno iniciatyva ir kurios šalies naudai išbandymo terminas nustatytas. Formuojama teismų praktika (CPK 4 straipsnis), kad, jeigu darbo sutartyje lieka neaptarta, kurios šalies iniciatyva išbandymas nustatytas, pripažintina, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių (LAT 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010). Keičiantis formuojamai teismų praktikai, teismo nuomone, turi būti vadovaujamasi sprendimo priėmimo metu formuojama teismų praktika, todėl teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad jeigu darbo sutartyje lieka neaptarta, kurios šalies iniciatyva išbandymas nustatytas, ši darbo sąlyga aiškintina darbuotojo naudai, tai yra išbandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti ar darbas jam tinka (LAT 2002-03-16 nutartis, bylos Nr. 3K-3-432/2002). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kad šalių 2010-10-01 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 22 nenurodoma, kurios darbo sutarties šalies iniciatyva yra nustatytas išbandymo terminas, pripažįstama, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių.

12Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 106 straipsnio 1 dalis). Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl laikoma, kad darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK 95 straipsnio 4 dalis). Nuo šios sąlygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t. y. jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės kompensacijos (DK 107 straipsnio 1 dalis). Jeigu išbandymas nustatytas darbuotojo iniciatyva, tai darbuotojas per išbandymo terminą turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas (DK 107 straipsnio 2 dalis). Tai yra savarankiški darbo sutarties nutraukimo pagrindai.

13Kadangi, teismo nuomone, šalys 2010-10-01 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 22 sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių, todėl darbo sutartis galėjo būti nutraukiama tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva.

14DK 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei darbdavys pripažino, jog išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui atlikti rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs jį prieš tris dienas ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Tokiu būdu, atleidimo iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį pagrindas yra neigiami išbandymo rezultatai. Pagal lingvistinį šios teisės normos aiškinimą, darbuotojo išbandymo rezultatų vertinimas priklauso tik darbdaviui.

15Tokio pobūdžio byloje teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, o tai reiškia, kad teismas negali pripažinti kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą, kai nustatomas išbandymo terminas, o išbandymo rezultatai darbdavio pripažinti nepatenkinamais, teismo pareiga šiuo atveju patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo (LAT 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2004). Kilus ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio Lietuvos Respublikos DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

16Neigiamą rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. DK 107 straipsnio 1 dalis nesuponuoja nuostatos, jog darbdavys išbandymo rezultatus gali vertinti visiškai laisvai, tai yra remdamasis subjektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su darbuotojo profesinėmis dalykinėmis savybėmis ir su asmeninėmis savybėmis, dėl kurių jis nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta, sudarant darbo sutartį. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas, jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkami atliko darbą (LAT 2005-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005).

17Remdamasis šiomis nuostatomis teismas laiko, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti aplinkybes, kad per išbandymo laikotarpį ieškovė netinkamai atliko sutartimi sulygtą darbą, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė netinka sutartyje sulygtam darbui atlikti ir pasinaudoti atsakovei DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį.

18Atsakovė nurodė ir įrodinėjo, jog ji pripažino, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, kadangi ieškovė dirbo netvarkingai, nuolat vėlavo į darbą, buvo agresyvi prieš darbuotojus, nepagarbi ir įžūli (b.l. 34). Šias aplinkybes atsakovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais - (b.l. 65, 123-124), liudytojų - atsakovės darbuotojų D. A., M.A., O. Č. parodymais. Šie įrodymai nurodo aplinkybes, kurios yra šiuo atveju įrodinėjimo dalykas, tai yra, kad ieškovė netinkamai atliko šalių sutartimi sulygtą darbą, todėl yra susiję su byla ir, teismo nuomone, turi tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku, kadangi vertinant, jų pagrindu galima padaryti vienareikšmę išvadą ar tokios aplinkybės buvo ar ne (CPK 180 straipsnis), pagal savo turinį ir formą yra leistini įrodymai byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vertinant šiuos įrodymus patikimumo prasme, teismas laiko, kad neturi pagrindo jais abejoti, priešingai nei nurodo ieškovė, remiantis sekančiais argumentais. Ieškovė nurodo, kad liudytojai D. A., M.A. yra atsakovo darbuotojai, susiję su atsakovu giminystės ryšiais, o liudytoja O. Č. su ieškove nedirbo. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis (LAT 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), pripažįstama, kad teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu, kadangi tarpusavyje tarp liudytojų parodymų esminių prieštaravimų nėra, iš esmės jie nurodo tapačias aplinkybes, kad ieškovė dirba netvarkingai, vėluoja į darbą, elgiasi netaktiškai, ir šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, tai yra Vokietijos įmonės AG „BNG Business Network group“, su kuria vykdant atsakovei bendradarbiavimo sutartį ieškovė dirbo kambarine Vokietijoje, pažyma (b.l. 123-124). Vertinant šį rašytinį įrodymą, patikimumo prasme, teismo nuomone, abejoti patikimumu nėra pagrindo, kadangi pažyma parengta įmonės, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir negali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Teismo nuomone, esminės reikšmės, kad pažyma surašyta, gauta 2010-12-07, vertinat, jog įmonė parengusi pažymą yra Vokietijoje, patikimumui reikšmės neturi, svarbu, pažymos turinys.

19Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas (CPK 185 straipsnis), jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui, tai yra vadovaujamasi ne „tikimybių pusiausvyros principu“, o „protingo žmogaus požiūriu“ (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės. Remiantis šiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pripažįstama įrodytomis aplinkybes, kuriomis atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, kadangi ieškovė dirbo netvarkingai, nuolat vėlavo į darbą, buvo agresyvi prieš darbuotojus, nepagarbi ir įžūli. Vertinant, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuose būtų nurodytos aplinkybės, paneigiančios atsakovės nurodytas aplinkybes, pati ieškovė pripažino, kad buvo ne vieną kartą, kad ieškovė nepakankamai gerai buvo sutvarkiusi kambarius (b.l. 88, 120).

20Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, kadangi pagrindinė ieškovės kaip darbuotojos pareiga, vertinant jos darbo pobūdį, buvo tinkamai sutvarkyti kambarius, o ji šios pareigos per trumpą laikotarpį (du mėnesius) neįvykdė ne vieną kartą. Kadangi teismas laiko, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, o atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti aplinkybes, kad ieškovė, pripažįstama, kad atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove DK 107 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

21DK 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo pagrindu darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iki išbandymo termino pabaigos apie tai įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad ieškovė vengė priimti rašytinį įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kadangi žinodama, jog yra pranešimas pasiimti laišką iš pašto, jo nėjo paimti (b.l. 88). Ieškovės vengimas priimti rašytinį įspėjimą dėl atleidimo iš darbo prilyginamas jo gavimui (DK 107 straipsnio 1 dalis).

22Kadangi teismas laiko, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo – dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos priteisimo.

23Dėl ieškovės teisės į dienpinigius.

24DK 220 straipsnis garantuoja darbuotojams pasiųstiems į tarnybines komandiruotes teisę į dienpinigius.

25Sprendžiant dėl ieškovės teisės į dienpinigius, teismo nuomone, pirmiausia turėtų būti nustatyta ar ieškovės darbas buvo tarnybinė komandiruotė.

26Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 2 punktas apibrėžia tarnybinės komandiruotės sąvoką, tai yra, kad tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

27Teismų formuojama praktika, kad tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Tarnybine komandiruote nekvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis. Tokiais atvejais svarbu aiškinti darbo sutartį t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiškai aiškinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes. Aiškindamas darbo sutartį teismas turi diskreciją vertinti, ar susitarimas atitinka DK 35 straipsnio reikalavimus (LAT 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-449/2009).

28Teismo nuomone, lingvistiškai aiškinant šalių sudarytą darbo sutartį, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad šalys susitarė dėl kilnojamojo darbo, kurio vieta Vokietijoje, pobūdžio. Tačiau, remiantis pačios ieškovės paaiškinimais, jog ieškovė prieš sudarydama darbo sutartį su atsakove žinojo, kad ji vyksta dirbti į Vokietiją ir jos darbo vieta bus Vokietijoje (b.l. 88), atsakovės atstovų paaiškinimais, liudytojų D. A., M.A., O. Č. parodymais, rašytiniais įrodymais, yra pagrindas vienareikšmiškai išvadai padaryti, kad visų darbuotojų, dirbusių pas atsakovę, darbo vieta visą jų darbo laikotarpį buvo Vokietijoje, tai yra darbo funkcijų atlikimo vieta buvo kitoje vietovėje, nei buvo įsikūręs ir veikia darbdavys.

29Vertinant nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tarnybinės komandiruotės norminiais aktais apibrėžta sąvoką, remiantis formuojama teismų praktika, pripažįstama, kad ieškovė su atsakove faktiškai sudarė 2009-10-01 darbo sutartį Nr. 22, kuria susitarė dėl kilnojamojo darbo, kurio vieta Vokietijoje, pobūdžio ir ieškovės darbo, dirbant Vokietijoje, nėra pagrindo pripažinti tarnybine komandiruote.

30Kadangi teismas laiko, jog buvo sudaryta sutartis dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, ieškovė neturi teisės į dienpinigius (DK 220 straipsnis)., todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12403,33 Lt dienpinigių netenkintinas.

31Dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

32Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. DK 93 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi darbdavio pareiga mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas (LAT 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2007). Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (LAT 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiskuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Formuojama teismų praktika, kad šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (LAT 2007-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008).

33DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų“. Iš šios normos akivaizdu, kad, sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje, ir todėl nustatomi tam tikri privalomi reikalavimai darbo sutarties turiniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurios 3 punktą darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui sutariamą darbo užmokestį, turi nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt. Vyriausybė nustato minimalią mėnesinę algą (pvz., Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Taigi šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. įvertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt.

34Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (LAT 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008).

35Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (b.l. 4, 41, 96, 98), šalių, atstovų paaiškinimus, pripažįstama, kad šalys sulygo dėl darbo užmokesčio, kurį sudarė dvi dalys; tarifinis atlygis – 1040,00 Lt (neatskaičius mokesčių) ieškovei einant kambarinės pareigas per mėnesį, esant normalioms darbo sąlygoms, ir kintama priemoka, kuri apskaičiuojama priklausomai nuo ieškovės sutvarkytų kambarių kiekio, tai yra už vieną sutvarkytą kambarį mokant 2,76 euro (be mokesčių) b.l. 89-90)).

36Pripažįstama, kad ieškovė 2010 metų spalio mėnesį sutvarkė 207 kambarius (b.l 4, 98, 121), 2010 metų lapkričio mėnesį sutvarkė 259 kambarius (b.l. 96, 113). Teismas laiko, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kiek konkrečiai (kokį skaičių) ieškovė netinkamai sutvarkė kambarių. Ginčo tarp šalių nėra, jog iš kintamos darbo užmokesčio dalies ieškovei turėjo būti atskaitoma už maitinimą ir komunalines paslaugas, dėl išskaitų dydžio ginčo taip pat nėra. Pripažįstama, kad atsakovė nepagrįstai ieškovei iš 2010 metų spalio mėnesio kintamos dalies 1426, 98 Lt atskaitė 140, 00 Lt (b.l. 4) už kelto bilietą, kadangi nebuvo įstatymu numatytų pagrindų tokioms išskaitoms padaryti ir atsakovė neįrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl tokių išskaitų darymo (DK 224 straipsnis).

37Vertinant nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 2010 metų spalio mėnesį, atsižvelgiant, jog pagal darbo sutartį (sutarties 10 punktas), šalys susitarė, kad nuo 2010-10-01 iki 2010-10-07 darbo užmokestis nebus mokamas (mokymai), 680,21 Lt (be mokesčių) tarifinio atlygio (792,38 Lt - 40,86 Lt pajamų mokesčio - 71,31 Lt socialinio draudimo įmokų, kitos išskaitos nepagrįstos ((b.l. 41,)) ir 1426,98 Lt (be mokesčių) kintamą darbo užmokesčio dalį už sutvarkytus kambarius, iš šios dalies atskaičius 31,50 euro maitinimas, 25,00 euro komunalinės paslaugos, 100,00 euro avansas (207×2,76-31,50-100-25,00×3,44=1426,98 Lt (b.l. 4, 98, 122)), iš viso 2107,19 Lt.

38Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už 2010 metų lapkričio mėnesį 861,20 Lt (be mokesčių) tarifinio atlygio (1040,00 Lt – 85,20 Lt pajamų mokesčio, 93,60 Lt socialinio draudimo įmokų (b.l. 41)) ir 2259,53 Lt (be mokesčių) kintamą darbo užmokesčio dalį už sutvarkytus kambarius, iš šios dalies atskaičius 33,00 euro maitinimas, 25,00 euro komunalinės paslaugos, (259×2,76-33,00-25,00×3,44=2259,53 Lt (b.l. 96,113), iš viso 3120,73 Lt.

39Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už 2011 metų gruodžio mėnesio 4 darbo dienas 180, 23 Lt (be mokesčių) tarifinio atlygio (198,05-17,82 Lt socialinio draudimo įmokų (b.l. 41)), 2011 metų gruodžio mėnesį ieškovės sutvarkytų kambarių nebuvo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2010 m. gruodžio 2-6 dienomis ieškovei pažymėtos pravaikštos (b.l. 74). Ginčo tarp šalių, jog ieškovė nedirbo sutartimi sulygto darbo (kambarinės) nėra, jog ieškovė negalėjo tokio darbo ieškovei suteikti Lietuvoje taip pat nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovė negalėjo dirbti sutartimi sulygto darbo nė dėl ieškovės, o atsakovės kaltės. Atsakovė turėjo galimybę spręsti dėl prastovos suteikimo (DK 195 straipsnis), tačiau to nepadarė, todėl teismo nuomone, turi pareigą sumokėti kaip už dirbtą laiką.

40Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovė turėjo iš viso sumokėti ieškovei darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-12-07 5408,15 Lt (680,21 Lt + 1426,98 + 861, 20 Lt + 2259,53 Lt + 180, 23 Lt = 5408,15 Lt (be mokesčių)).

41Ginčo tarp šalių, jog ieškovei priklauso 5 kalendorinės dienos atostogų nėra, šią aplinkybę nurodė abi šalys (b.l. 3, 62). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma: nepanaudotų kalendorinių atostogų suma dauginamas iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vienos dienos darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau aprašas) 7 punkto 2 dalis, DK 177 straipsnio 2 dalis).

42Pripažįstama, kad byloje nėra pagrindo laikyti įrodytomis aplinkybių, jog ieškovė dirbo kitokiu darbo grafiku, nei 5 darbo dienų per savaitę (b.l. 63, 67, 68-69, 74), todėl ieškovės dirbtų dienų skaičius yra 46 darbo dienos (b.l. 3, 41). Viso ieškovė uždirbo per savo darbo laikotarpį darbo užmokesčio 5408,15 Lt (be mokesčių), todėl vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 117, 57 Lt (5408, 15 Lt ÷ 46 darbo dienų (Aprašo 6.2., 6.3, 6.4. punktai)). Metinis darbo dienų koeficientas, kai nustatyta 5 darbo dienų per savaitė, skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines nepanaudotas atostogas yra 0,7 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymo Nr. A1-623 1.1., 1.3. punktai). Todėl ieškovės kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 411,50 Lt ((be mokesčių) 5 kalendorinės dienos × 0,7 × 117, 57 Lt).

43Iš viso atsakovė darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėjo ieškovei 2189, 33 Lt (be mokesčių) (1286, 98 Lt ir 902,35 Lt (b.l. 10, 61)), todėl atsakovės darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skola sudaro 3218,82 Lt ((be mokesčių) 5408,15 Lt - 2189, 33 Lt).

44Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

45DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių susitarimą su ieškove dėl vėlesnio atsiskaitymo tvarkos, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų išreiškusi savo sutikimą dėl atsiskaitymo atidėjimo. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su ieškovu pradelsta atsiskaityti dėl paties ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė galėjo pervesti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykių nutraukimu susijusias išmokas į ieškovės banko sąskaitą, tačiau to laiku nepadarė, laikytina, kad su ieškove pradelsta atsiskaityti dėl darbdavio, t. y. atsakovės kaltės.

46Buvo formuojama teismų praktika, jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neišmokėtoms sumoms (LAT 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2009, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

47Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atleidimo dieną neišmokėjo viso ieškovei priklausiusio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas 3218,82 Lt, kas sudaro 60 procentų visos darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalies (5408,15 Lt × 60 procentų = 3218,82 Lt). Ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis (be mokesčių) yra 117, 57 Lt, todėl 60 procentų priteistino vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydis (be mokesčių) sudaro 70,54 Lt. Ieškovės vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (be mokesčių) sudaro 2480,73 Lt (117, 57 Lt × 21,1 (metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius) Aprašo 8 dalis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymo Nr. A1-623 2.1.1., 2.3. punktai)), todėl 60 procentų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (be mokesčių) sudaro 1488,44 Lt. Vertinant, jog nuo ieškovės atleidimo iki sprendimo priėmimo laikotarpis yra iš esmės 10 mėnesių, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sudarytų 14880,00 Lt.

48Tačiau, teismo nuomone, tokių piniginių sumų priteisimas pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal DK 2 straipsnio 4 punkte yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal DK 35 straipsnio 1 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

49Ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po ieškovės atleidimo iš darbo, ieškovė pas atsakovę dirbo labai trumpą laikotarpį – 2 mėnesius ir šešias dienas (46 darbo dienas), po atleidimo ieškovė įsidarbino. Kaip matyti, iš byloje esančių įrodymų, atsakovė nėra didelė įmonė, joje dirba nedaug darbuotojų. Todėl, teismo nuomone, tokių sumų priteisimas pažeistų kitų darbuotojų, dirbančių senai pas atsakovę interesus, galimai sukeltų atsakovės nemokumą, nes byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra labai pelningai dirbanti įmonė.

50Todėl, atsižvelgiant į DK 2 straipsnio, 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo mažintinas, ieškovei priteisiant 3000, 00 Lt vidutinio darbo užmokesčio.

51Darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju arba nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, be kita ko, skatina darbdavį (atsakovą) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovui). Darbdaviui (atsakovui) operatyviai įvykdžius teismo procesinį sprendimą, kuriuo darbuotojui (ieškovui) priteistos uždelstos išmokėti išmokos, po teismo sprendimo įsiteisėjimo darbdavys (atsakovas) gali apskritai jau nebeturėti pareigos mokėti darbuotojui (ieškovui) už uždelsimą atsiskaityti arba šios terminuotos išmokos mokėjimas laiko atžvilgiu gali būti minimalizuotas. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės, dirbusios penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai iš atsakovės priteistina po 70,54 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną) po sprendimo priėmimo iki tol, kol atsakovė sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 3218,82 Lt ((be mokesčių) darbo užmokestį ir kompensaciją už atostogas (DK 141 straipsnio 3 dalis) (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

52Procesinių palūkanų priteisimo priteisiant darbo užmokestį pagrįstumą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2011), todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių.

54Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas - 40,00 Lt dokumentų vertimo išlaidos, 2000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 18,21), iš viso 2040,00 Lt.

55Iš atsakovės proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Pripažįstama, kad ieškovės reikalavimų patenkinta dalis sudaro 43 procentai, vertinant, kad ieškovė reiškė 7 reikalavimus, iš kurių iš esmės trys patenkinti (dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, palūkanų priteisimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti priteisimo reikalavimas nebuvo reiškiamas), todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 43 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 877,20 Lt.

56Byloje nėra įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

57Byloje turėjo būti sumokėtas 538,10 Lt dydžio žyminis mokestis (134,80 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 403,30 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus). Todėl iš atsakovės priteistina 43 procentai šių išlaidų valstybei, tai yra 231,38 Lt.

58Byloje yra prašymai liudytojo M.A. priteisti patirtas kelionės išlaidas – 123 eurai (b.l. 141-142), liudytojos O. Č. patirtas kelionės išlaidas – 32,60 eurų ir 140 Lt kelionės išlaidų (b.l. 144-146).

59Sutinkamai su CPK 89 straipsnio 4 dalimi, liudytojams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo išlaidos. Sprendžiant dėl liudytojų apklausos, kelionės išlaidų padengimo klausimas neiškilo, todėl nebuvo sprendžiama dėl užstato. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad į Lietuvą liudytojas M.A. vyko 2011-09-22, liudytoja O. Č. - 2011-09-30, o teismo posėdis, kuriame jie turėjo būti apklausti vyko 2011-10-03, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad kelionės išlaidos buvo turėtos dėl atvykimo į teismą, todėl nėra pagrindo jų atlyginti.

60Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo – neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio vykdytina skubiai, ieškovės vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2480,73 Lt (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

61Pakeistinas 2011-03-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, užtikrinant materialinio ir procesinio reikalavimo 7096, 02 Lt įvykdymą, paliekant galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

62Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, Lietuvos Respublikos DK 417 straipsniu,

Nutarė

63tenkinti ieškinį iš dalies.

64Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei T. B. 3218,82 Lt ((be mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

65Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei T. B., dirbusios penkių darbo dienų savaitės režimu, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo dienos (2010-12-07) iki teismo sprendimo priėmimo (2011-10-27 imtinai) 3000,00 Lt ((be mokesčių) (tris tūkstančius Lt 00 ct)), nuo 2011-10-28 po 70,54 Lt ((be mokesčių) septyniasdešimt Lt 54 ct)) vidutinio darbo dienos užmokesčio iki tol, kol atsakovė L. M. IĮ „( - )“ sumokės ieškovei T. B. uždelstą išmokėti 3218,82 Lt (be mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

66Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei T. B. nuo priteistos sumos 6218,82 Lt (šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniolikos Lt 82 ct) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2011-03-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

67Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei T. B. jos turėtų 877,20 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 20 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

68Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

69Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ valstybei 231,38 Lt (du šimtus trisdešimt vieną Lt 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

70Pakeisti 2011-03-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą – atsakovės L. M. IĮ „( - )“ turtui, taikant turto areštą 7096, 02 Lt (septynių tūkstančių devyniasdešimt šešių Lt 02 ct) sumai ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 2480,73 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties Lt 73 ct).

72Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, viešame... 2. pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovė pareiškė... 3. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas sudarė... 4. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 5. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė jos atstovas ieškinį palaikė, atsakovo... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios teisiškai... 8. 2010-10-01 pagal atsakovo vadovės įsakymą Nr. 22 tarp šalių buvo sudaryta... 9. 2010-12-02 atsakovas išsiuntė pranešimą ieškovei apie darbo sutarties... 10. Dėl atleidimo iš darbo DK 107 straipsnyje numatytu pagrindu.... 11. Išbandymas yra tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu... 12. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai ( 13. Kadangi, teismo nuomone, šalys 2010-10-01 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 22... 14. DK 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei darbdavys... 15. Tokio pobūdžio byloje teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal... 16. Neigiamą rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje... 17. Remdamasis šiomis nuostatomis teismas laiko, kad atsakovė pateikė pakankamai... 18. Atsakovė nurodė ir įrodinėjo, jog ji pripažino, kad ieškovė neišlaikė... 19. Formuojama teismų praktika, kad pagal įrodinėjimo procese 20. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė turėjo pakankamą... 21. DK 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo pagrindu darbdavys turi teisę... 22. Kadangi teismas laiko, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimo iš... 23. Dėl ieškovės teisės į dienpinigius.... 24. DK 220 straipsnis garantuoja darbuotojams pasiųstiems į tarnybines... 25. Sprendžiant dėl ieškovės teisės į dienpinigius, teismo nuomone,... 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 2 punktas apibrėžia... 27. Teismų formuojama praktika, kad tarnybinė komandiruotė –... 28. Teismo nuomone, lingvistiškai aiškinant šalių sudarytą darbo sutartį,... 29. Vertinant nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tarnybinės komandiruotės... 30. Kadangi teismas laiko, jog buvo sudaryta sutartis dėl kilnojamojo darbo... 31. Dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.... 32. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti... 33. DK 95 34. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako... 35. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (b.l. 4, 41, 96, 98), šalių,... 36. Pripažįstama, kad ieškovė 2010 metų spalio mėnesį sutvarkė 207... 37. Vertinant nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad atsakovė turėjo sumokėti... 38. Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už 2010 metų lapkričio mėnesį 861,20... 39. Atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už 2011 metų gruodžio mėnesio 4 darbo... 40. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovė turėjo iš viso... 41. Ginčo tarp šalių, jog ieškovei priklauso 5 kalendorinės dienos atostogų... 42. Pripažįstama, kad byloje nėra pagrindo laikyti įrodytomis aplinkybių, jog... 43. Iš viso atsakovė darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas... 44. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką... 45. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo... 46. Buvo formuojama teismų praktika, jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta... 47. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atleidimo dieną neišmokėjo... 48. Tačiau, teismo nuomone, tokių piniginių sumų priteisimas pažeistų... 49. Ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po... 50. Todėl, atsižvelgiant į DK 2 straipsnio, 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus,... 51. Darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju arba... 52. Procesinių palūkanų priteisimo priteisiant darbo užmokestį pagrįstumą... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių.... 54. Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas - 40,00... 55. Iš atsakovės proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai... 56. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 57. Byloje turėjo būti sumokėtas 538,10 Lt dydžio žyminis mokestis (134,80 Lt... 58. Byloje yra prašymai liudytojo M.A. priteisti patirtas kelionės išlaidas –... 59. Sutinkamai su CPK 89 straipsnio 4 dalimi, liudytojams atlyginamos jų turėtos... 60. Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo – neviršijant vieno... 61. Pakeistinas 2011-03-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių... 62. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 63. tenkinti ieškinį iš dalies.... 64. Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei 65. Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei 66. Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei... 67. Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ ieškovei... 68. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 69. Priteisti iš atsakovės L. M. IĮ „( - )“ valstybei... 70. Pakeisti 2011-03-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių... 71. Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo... 72. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...