Byla e2YT-2281-1023/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui L. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., I. M., M. M., T. M., I. M., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Pareiškėjo reikalavimai bei argumentai

61.

7Pareiškėjas L. M. (toliau – pareiškėjas) paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio Kazio A. M. mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo 1 t.,, b. l. 3-5).

82.

9Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina A. M., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjas priėmė jos palikimą. A. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau jai gyvenant santuokoje su pareiškėjo tėvu Kaziu A. M. buvo pastatytas 66,55 kv. m gyvenamasis namas ( - ), kluonas ( - ), tvartas ( - ), ūkio pastatas ( - ) bei kiemo statiniai, esantys adresu: ( - ). Yra atlikti minėtų statinių kadastriniai matavimai ir jiems suteiktas registro Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje naudotoju nurodytas Kazys A. M.. Šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjo tėvai įsigijo statybos būdu. Taip pat buvo įsigytas 3.5200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu ( - ), registruotas Kazio A. M. vardu. ( - ) mirė pareiškėjo tėvas Kazys A. M.. Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 66,55 kv. m gyvenamojo namo ( - ), 1/2 dalis kluono ( - ), 1/2 dalis tvarto ( - ), 1/2 dalis ūkio pastatas ( - ) bei 1/2 dalis kiemo statinių, esančių adresu: ( - ), bei 1/2 dalis 3.5200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ) Prieš mirtį Kazys A. M. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarą pareiškėjo mama A. M. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui A. M. ir toliau gyveno minėtoje sodyboje iki pat savo mirties, todėl motinai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai. Sutuoktiniui mirus, motina viena organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną einamąjį namo remontą. Mirus tėvui, 3.5200 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ), mamos prašymu bei leidimu pradėjo prižiūrėti pareiškėjo pusbrolis A. G., kadangi mama neturėjo sveikatos bei reikiamų padargų, užsiimti žemės ūkio darbais. Mainais už tai A. G. aprūpindavo mamą bulvėmis bei kitomis daržovėmis.

103.

11Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. M. (2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 06 min. 05 s. iki 00 val. 16 min. 25 s.) prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad prieš 20 metų mirė tėvas, o dabar mirus mamai sutarė su sese, kad reikia sutvarkyti dokumentus jo vardu. Jis priėmė mamos palikimą. Dabar tik paaiškėjo, kad mama po tėčio mirties nesusitvarkė dokumentų. Po tėčio mirties liko namai ir žemė prie namo 3.5 hektaro. Mama po tėčio mirties ir liko gyventi tuose namuose, jai liko visi tėčio daiktai. Mama mokėdavo mokesčius už žemę, elektrą, šiukšles ir vandenį. Kiti suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Žemės sklypu rūpinosi pusbrolis, kuris su tėčiu ir mama buvo sutaręs, kad jis ten sodinsis, o jiems duos daržovių.

12II.

13Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai

144.

15Suinteresuoti asmenys A. K., I. M., M. M., T. M. ir I. M. atsiliepimų byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo 2 t.,, b. l. 139, 141, 143, 145, 147), prašymų byloje negauta. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

165.

17Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 60-62), kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

186.

19Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 71-73), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

207.

21Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 84-86), kuriame nurodė, kad pareiškėjui tinkamai įrodžius savo pareiškimą, jam neprieštaraus. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

22Teismas

konstatuoja:

23Pareiškimas tenkintinas.

24II.

25Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

268.

27Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

289.

29Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

3010.

31Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra Kazio A. M. ir A. M. sūnus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1, 11, 13). Kazio A. M. ir A. M. santuoka buvo įregistruota 1960 m. lapkričio 13 d. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12).( - ) mirė Kazys A. M. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 2). ( - ) mirė A. M. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9), paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9), jos palikimą priėmė pareiškėjas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, mirusiajam Kaziui A. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai – 66,55 kv. m gyvenamasis namas ( - ), kluonas ( - ), tvartas ( - ), ūkio pastatas ( - ) bei kiemo statiniai, esantys adresu: ( - )., bei 3.5 ha žemės sklypas, esantis adresu ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 23-26). Minėti daiktai įgyti Kazio A. M. ir A. M. santuokos metu. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. M., tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio Kazio A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

3211.

33Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

3412.

35Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo mama A. M., tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo Kazio A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nes jai liko namai bei žemės sklypas, kuriuos ji ir toliau nepertraukiamai prižiūrėjo, tvarkė, liko juose gyventi, mokėjo elektros, žemės, šiukšlių ir vandens mokesčius, jai liko visi sutuoktinio asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, kuriais ji ir toliau naudojosi, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – sutartys, pažymos, sąskaitos, apmokėjimo kvitai, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir mokėjimų duomenys už paslaugas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21, 22, 28 – 36). Be to, pareiškėjo motina rūpinosi ir žeme, nes leido ją dirbti giminaičiui A. G., kuris būtent pareiškėjo motinos A. M. prašymu ir leidimu naudojosi žeme, ją prižiūrėjo, taigi tai atliko ne savo iniciatyva, siekdamas šį turtą paveldėti, o pareiškėjo motinos leidimu ir jos įgaliotas, jos vardu, todėl šių veiksmų atlikimo padariniai (palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti) teises ir pareigas sukūrė tiesiogiai pareiškėjo motinai A. M., o ne A. G., kuris šioje byloje jokių reikalavimų į paveldimą turtą nereiškė (CK 2.132, 2.133, 2.137, 2.138 straipsniai). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, patvirtina tik tokie asmens veiksmai, kurie atlikti kaip paveldimo turto savininko (bendraturčio), o ne kaip įpėdinio įgalioto, pastarojo sutikimu ir (ar) leidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Be to, kad pareiškėjo motina ne tik nepertraukiamai rūpinosi palikėjo sutuoktinio nekilnojamuoju turtu, ji organizavo ir palikėjo laidotuves, tvarkė mirusiojo kapus. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Ginčo dėl Kazio A. M. turto nėra, suinteresuoti asmenys – pretenzijų dėl palikimo nereiškia, priešingų duomenų byloje nėra. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo mama A. M., tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo, Kazio A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo Kazio A. M. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

3613.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

3814.

39Valstybė šioje byloje patyrė 24,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

41Pareiškimą tenkinti.

42Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas ( - ) tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio Kazio A. M., asmens kodas ( - ) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

43Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

44Priteisti valstybei iš pareiškėjo L. M., asmens kodas ( - ) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 24,11 Eur (dvidešimt keturis eurus 11 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

45Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I.... 5. Pareiškėjo reikalavimai bei argumentai... 6. 1.... 7. Pareiškėjas L. M. (toliau – pareiškėjas) paveldėjimo tikslu prašo... 8. 2.... 9. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina A. M., po... 10. 3.... 11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. M. (2019 m. gegužės 30 d. teismo... 12. II.... 13. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai... 14. 4.... 15. Suinteresuoti asmenys A. K., I. M., M. M., T. M. ir I. M. atsiliepimų byloje... 16. 5.... 17. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 18. 6.... 19. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 20. 7.... 21. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 22. Teismas... 23. Pareiškimas tenkintinas.... 24. II.... 25. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 26. 8.... 27. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 28. 9.... 29. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK... 30. 10.... 31. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra Kazio A.... 32. 11.... 33. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą... 34. 12.... 35. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo mama A. M.,... 36. 13.... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis... 38. 14.... 39. Valstybė šioje byloje patyrė 24,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 41. Pareiškimą tenkinti.... 42. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas ( - )... 43. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 44. Priteisti valstybei iš pareiškėjo L. M., asmens kodas ( - ) procesinių... 45. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...