Byla 2A-1156/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, uždarosios akcinės bendrovės „TELE2“ ir akcinės bendrovės TEO LT skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 265 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, uždarosios akcinės bendrovės „TELE2“ ir akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MANO NUMERIS“ dėl sutarčių 8.1.a. punkto panaikinimo, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, paslaugos kainos nustatymo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Vilniaus komercinio arbitražo teisme atsakovui pareikštu ieškiniu prašė: 1) panaikinti ieškovo su atsakovais 2005 m. sudarytų Numerių perkėlimo administravimo sistemos paslaugų sutarčių (toliau – Sutartys) 8.1.a. puntą ab initio, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 34 straipsnio 11 daliai; 2) nustatyti, kad numerių perkėlimo administravimo paslaugos kaina pagal Sutartis yra 0,35 Lt (be PVM); 3) taikyti restituciją – priteisti ieškovams iš atsakovo jų 2012 m. atsakovui nepagrįstai sumokėtas sumas, iš viso 4 147 921,83 Lt; 4) priteisti ieškovams iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

52002 m. kovo 7 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, kuri iš dalies buvo pakeista 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva 2009/136/EB (toliau – Universaliųjų paslaugų direktyva). Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnis „Numerio perkeliamumas“ įtvirtino valstybių narių pareigą užtikrinti, kad keisdami telefono ryšio operatorių, abonentai, kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo numerį (numerius), t. y. šia Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostata Europos Sąjungos lygmeniu buvo įtvirtintas privalomas numerio perkeliamumo (angl. number portability) paslaugos teikimas. Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalis įpareigojo nacionalines reguliavimo institucijas užtikrinti, kad su telefono ryšio numerių perkėlimu kainodara (tarp operatorių ir (arba) paslaugų teikėjų)[1] būtų pagrįsta sąnaudomis, ir kad tiesioginiai abonentų mokesčiai, jei taikomi, neatgrasytų nuo paslaugų teikėjo pakeitimo. Šios nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę Lietuvos teisę, konkrečiai į ERĮ, kurio 34 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas ar paslaugų teikimo vieta arba būdas; su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būtu pagrįstos sąnaudomis. Vadovaujantis minėtomis Europos Sąjungos teisės aktų ir ERĮ nuostatomis, RRT direktorius 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-129 „Dėl abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą, užtikrinimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – RRT įsakymas) nustatė abonentinio numerio keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, išlaidymo sąlygas ir tvarką, numatė centrinės duomenų bazės (CDB) administratoriaus išrinkimo tvarką ir jo funkcijas. RRT nustatyta konkurso tvarka buvo išrinktas CDB administratorius, juo tapo atsakovas. Ieškovai 10 metų terminui sudarė su atsakovu standartines Sutartis dėl automatizuoto ryšio numerio perkėlimo. Pagal Sutarčių 2.1. punktą atsakovas (administratorius) įsipareigojo Sutarčių nustatytomis sąlygomis organizuoti ir efektyviai palaikyti automatizuotą telefono ryšio numerio perkėlimo administravimo procesą. Už šią paslaugą ieškovai įsipareigojo mokėti atsakovui 1 Lt (be PVM) metinį mokestį už kiekvieną ieškovams priskirtą abonentinį numerį (Sutarčių 8.1.a.). Ieškovai ginčijo sutarčių 8.1.a. punktą, kaip neatitinkantį imperatyvių įstatymo nuostatų (CK 1.80 str. 1 d.), t. y. ERĮ 34 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto kainos, grįstos sąnaudomis, nustatymo principo. Ieškovų nuomone, atsakovo taikoma kaina už numerių perkėlimą privalo būti pagrįsta sąnaudų principu, tačiau taip nėra. Ieškovų teigimu, eksperto nustatyta pagrįsta numerių perkėlimo kaina yra 0,35 Lt už priskirtą numerį per metus.

6II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

7Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš pateiktos medžiagos ir sisteminio Universaliųjų paslaugų direktyvos bei ERĮ aiškinimo arbitražo teismas padarė išvadą, kad ERĮ 34 straipsnio 11 dalis nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama taip: pirma, atsakovas nelaikytinas viešųjų telefono ryšių paslaugų teikėju; antra, šios nuostatos pagrindinis tikslas yra užtikrinti vartotojams galimybę perkelti numerį ir kad jiems taikomos kainos už tokį veiksmą jų neatgrasytų to daryti, atitinkamai straipsnyje kalbama apie kainas, taikomas galutiniams vartotojams, o ne kainas, kurias operatoriams taiko jų tiekėjai; trečia, straipsnio adresatas, visų pirma, yra RRT. Juo remiantis RRT nustato numerių perkėlimo sistemą, sąlygas ir taisykles, turi teisę taikyti poveikio priemones. RRT įsakymu buvo sukurta numerio perkėlimo sistema, naudojant CDB, už kurios sukūrimą atsakingas CDB administratorius, kuris yra išrenkamas viešo konkurso tvarka, o viešo konkurso sąlygas nustato RRT. Kaip nurodė pati RRT, viešo konkurso procedūros laikytinos tinkamu ir plačiai naudojamu būdu užtikrinti atitinkamos paslaugos teikimą mažiausiomis sąnaudomis. RRT įsakymas taip pat nustatė CDB administratoriaus finansavimo sąlygas.

8Arbitražo teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad Sutarčių 8.1.a. punktą numatė ir legitimavo eilė teisės aktų; nurodytas Sutarčių punktas yra tų teisės aktų įgyvendinimo rezultatas ir tiesiogiai jiems atitinka. Pažymėjo, kad arbitražo teismas nesprendžia ir negali spręsti tokių teisės aktų teisėtumo, todėl šie aktai yra taikytini. Be to, šalių santykių istorija rodo, kad iki 2012 m. ieškovas nebandė siekti periodiškai adaptuoti atsakovo paslaugų kainą jo patirtoms sąnaudoms, neprašė atsakovo pagrįsti savo sąnaudas. Arbitražo teismo vertinimu, toks ieškovų elgesys patvirtina, kad iki tol ieškovai nelaikė, jog pagrindimo sąnaudomis principas būtų taikytinas Sutartims. Todėl arbitražo teismas sprendė, kad Sutarčių 8.1.a. punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kadangi kiti šalių reikalavimai (naujos sutartinės kainos nustatymas, restitucija, palūkanos) yra kildinami iš pirmojo reikalavimo patenkinimo, t. y. Sutarčių 8.1.a. punkto negaliojimo dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nepatenkinęs pirmojo reikalavimo, arbitražo teismas netenkino ir iš jo kylančių kitų reikalavimų.

9III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Ieškovų įsitikinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tokiu būdu, kad priimtas remiantis galbūt neteisėtomis teisės normomis, kurių teisėtumo kontrolės procesas skundžiamo sprendimo priėmimo metu vyko (ir šio skundo pateikimo metu dar vyksta) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, ir netinkamu Europos Sąjungos teisės aiškinimu. Ieškovų nuomone, Sutartyse nustatyta kainodara (Sutarčių 8.1.a. p.): pirma, neatitinka ERĮ 34 straipsnio 11 dalies, kurioje numatyta pareiga su numerių perkėlimu susijusios prieigos kainas pagrįsti sąnaudomis – šis principas išplaukia iš Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalies ir jos tikslų; antra, yra nustatyta remiantis galbūt neteisėtu teisės aktu – RRT įsakymu, galbūt prieštaraujančiam ERĮ 34 straipsnio 11 daliai ir Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 daliai, dėl kurio teisėtumo yra pradėtas procesas Lietuvos vyriausiajame administraciniam teisme (toliau – LVAT). Arbitražo teismas, remdamasis galbūt neteisėtomis RRT įsakymo nuostatomis, padarė išvadą, kad prieigos kainas pagrįsti sąnaudomis principas atsakovui netaikytinas. Nepaisant to, kad pats arbitražo teismas pripažino, jog neturi kompetencijos spręsti dėl RRT įsakymo teisėtumo, priėmė skundžiamą sprendimą jo pagrindu. Tokiu būdu arbitražo teismas įtvirtino bendriesiems teisės principams prieštaraujančią padėtį, kai yra paskelbtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas teisės aktų, kurie galbūt bus pripažinti negaliojančiais, pagrindu. Kadangi KAĮ ir bylą išnagrinėjusio arbitražo teismo reglamentas nenumato proceso atnaujinimo instituto, tokia padėtis neabejotinai prieštarauja viešajai tvarkai. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, priimtą remiantis galbūt neteisėtomis teisės normomis, fundamentalios valstybės teisinės sistemos vertybės bus akivaizdžiai ir nepataisomai pažeistos. Be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia viešąją tvarką, nes priimtas remiantis netinkamu Europos Sąjungos teisės aiškinimu. Esminis arbitražo byloje keliamas klausimas yra toks – ar sąnaudų principas taikytinas atsakovo kainodarai. Atsakymas į šį klausimą yra Direktyvos 30 straipsnio 2 dalyje, kuri yra tiesiogiai perkelta į ERĮ 34 straipsnio 11 dalį, todėl kvestionuotina, ar skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai taikius Europos Sąjungos teisės normas. Vienintelė institucija, kompetentinga oficialiai aiškinti Europos Sąjungos teisę, yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT). Arbitražo teismo iš Direktyvos ir ERĮ sisteminio aiškinimo padaryta išvada, kad atsakovas nelaikytinas viešųjų telefono ryšių paslaugų teikėju, todėl jam netaikytinas sąnaudų principas, neatitinka ESTT doktrinos. Ieškovų nuomone, sąnaudų principas yra taikytinas ir Lietuvoje įtvirtintam numerių perkėlimo modeliui, t. y. atsakovo taikomai kainodarai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiosios teisės pažeidimas gali lemti viešosios tvarkos pažeidimus, jeigu arbitražo teismo sprendimu materialiosios teisės normos taikomos ir aiškinamos nepaisant jų tikslų ir taip iš esmės paneikiant tą rezultatą, kurio siekė įstatymų leidėjas konkrečia teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis).

122. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja dar vienas, KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas, pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes arbitražo procesas neatitiko imperatyvių KAĮ nuostatų. KAĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis jis priimtas, nebent šalys susitarė, kad nurodyti motyvus nebūtina. Ieškovų nuomone, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nes jo motyvuojamojoje dalyje yra tik cituojamos teisės normos, tačiau nenurodyta pagrindinės išvados motyvacija. Arbitražo teismas visiškai nepasisakė dėl eilės ieškovų keltų teisinių argumentų, kurie sudaro prielaidas priešingai išvadai. Be to, iš skundžiamo sprendimo galimas suprasti, kad arbitražo teismas nepakankamai įsigilino į ginčo problematiką, todėl galbūt padarė klaidingą išvadą.

13Atsiliepimu į ieškovų skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Ieškovai skunde nurodo du pagrindus, kuriais grindžia skundžiamo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai. Ieškovų įsitikinimu, atsakovo kainodara (Sutarčių 8.1.a. p.): pirma, neatitinka ERĮ 34 straipsnio 11 dalies; antra, nustatyta remiantis galbūt neteisėtu teisės aktu, dėl kurio teisėtumo yra pradėtas procesas LVAT. Pirmasis ieškovų nurodytas pagrindas akivaizdžiai reikalauja Lietuvos apeliacinio teismo peržiūrėti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka, t. y. ieškovų skundas grindžiamas ne KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu, o faktų ir materialinės teisės taikymo aspektais. Nurodydami antrą pagrindą ieškovas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas teisės aktų, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijami administracinėje norminėje byloje, pagrundu. Tačiau KAĮ nenustatyta galimybė skųsti arbitro teismo sprendimų apeliacine tvarka. Ieškovų skundo motyvai iš esmės atkartoja ieškovų ieškinio kitų procesinių dokumentų arbitražo byloje motyvus. Be to, LVAT 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pripažino, kad ieškovų keliamos abejonės dėl šalių ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės galiojimo (teisėtumo) yra visiškai nepagrįstos. Skundžiamo sprendimo 117 paragrafe nurodyta, kad šiam ginčui taikytini Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjant ginčą arbitražo teismas taikė bylos nagrinėjimo metu galiojusius ir šiuo metu tebegaliojančius teisės aktus, o aiškinant taikytinų materialiųjų teisės normų turinį ir prasmę, vadovavosi Europos Sąjungos teisės aktais ir ESTT praktika. Pateiktas aiškinimas visiškai atitinka minėtame LVAT sprendime pateiktą šių teisės normų aiškinimą, todėl arbitražo teismas nepadarė jokių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų.

152. Skundžiamas sprendimas atitiko KAĮ nuostatas. Ieškovo argumentai dėl skundžiamo sprendimo netinkamo motyvavimo yra nepagrįsti, nes arbitražo teismas išsamiai išnagrinėjo šį ginčą ir atsakė į visus pagrindinius ginčo aspektus, todėl negali būti naikinamas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. be to, ieškovai skunde nurodydami, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų, iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką nėra jokio teisinio pagrindo tirti ir vertinti arbitražo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atsakovas su kiekvienu iš ieškovų 2005 m. pasirašė standartinę Numerių perkėlimo administravimo sistemos paslaugų sutartį, kuria įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis organizuoti ir efektyviai palaikyti automatizuotą telefono ryšio numerio perkėlimo administravimo procesą. Sutartys su ieškovais sudarytos remiantis RRT direktoriaus 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V-129 patvirtintomis Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą, užtikrinimo sąlygomis. Šiuo metu galioja RRT direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintos Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygos ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašas nustato abonentinio numerio keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą išlaikymo sąlygas ir tvarką, centrinės duomenų bazės administratoriaus išrinkimo tvarką, jo funkcijas bei funkcijų vykdymo pabaigos sąlygas. Aprašas parengtas vadovaujantis ERĮ 34 straipsnio 11 dalimi ir įgyvendinant 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB. Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 1 dalies įtvirtino valstybių narių pareigą užtikrinti, kad visi nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane nurodytus telefono ryšio numerius turintys abonentai, kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo telefono ryšio numerį (-ius) nepriklausomai nuo paslaugą teikiančio ūkio subjekto.

18Atsakovas, t. y. CDB administratorius, buvo išrinktas RRT paskelbto viešo konkurso būdu ir, kaip minėta, pasirašė su kiekvienu iš ieškovų Sutartį. Ieškovai prašė arbitražo teismo panaikinti, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), t. y. ERĮ 34 straipsnio 11 daliai, Sutarčių 8.1.a. punktą. Juo ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovui už šio teikiamas paslaugas 1 Lt (be PVM) metinį mokestį už kiekvieną konkrečiam ieškovui priskirtą abonentinį numerį. Reikalavimą motyvavo tuo, kad atsakovo taikoma kaina už numerių perkėlimą privalo būti pagrįsta sąnaudų principu, kaip nustatyta ERĮ 34 straipsnio 11 dalyje, į kurią buvo perkeltos Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios nacionalines reguliavimo institucijas užtikrinti, kad su telefono ryšio numerių perkėlimu susijusi kainodara, kurią nustato operatoriai ir (arba) paslaugų teikėjai, būtų pagrįsta sąnaudomis ir kad tiesioginiai abonentų mokesčiai, jei taikomi, neatgrasytų abonentų nuo paslaugų teikėjo pakeitimo. Be to, ieškovų įsitikinimu, atsakovo kainodara nustatyta remiantis Aprašo 37, 38, 42 ir 46 punktais, kurie galbūt prieštarauja ERĮ 34 straipsnio 11 daliai ir Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 daliai.

19Arbitražo teismas, išnagrinėjęs arbitražo bylą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi pareigos kainodaros pagrįsti sąnaudomis. Pagal KAĮ 50 straipsnio 1 dalį arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, pateikus skundą Lietuvos apeliaciniam teismui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu skundu arbitražo teismo sprendimą prašo panaikinti dviem pagrindais, t. y. jų įsitikinimu: 1) skundžiamas spendimas prieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.); 2) arbitražo procesas neatitiko KAĮ nuostatų (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.).

20Dėl arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

21Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.). Teismui apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas viešosios tvarkos (proceso ir materialiosios) aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ apima fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka suprantama kaip Lietuvos Respublikos imperatyviųjų teisės normų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siaurai. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Taigi teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

22Ieškovas skundo dalį dėl skundžiamo arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai grindžia tokiais pagrindais: 1) arbitražo teismas neteisingai aiškino ERĮ 34 straipsnio 11 dalies ir Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalį; 2) arbitražo teismas vadovavosi galbūt neteisėtais Aprašo 37, 38, 42 ir 46 punktais, kurių teisėtumas buvo sprendžiamas LVAT.

23Dėl arbitražo teismo, ieškovo nuomone, neteisingo nurodytų teisės aktų aiškinimo ir taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai tinkamai taikė teisės normas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisės vertinti, ar arbitražo teismas nagrinėjamu atveju teisingai išaiškino ERĮ 34 straipsnio 11 dalies ir Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalį, kurių pagrindu padarė išvadą, jog atsakovo kainodarai šie teisės aktai netaikytini. Sutiktina su atsakovo atsiliepimu į ieškovo skundą išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju ieškovo skundo motyvai iš esmės atkartoja ieškovų ieškinio ir kitų procesinių dokumentų arbitražo byloje motyvus, t. y. ieškovai siekia, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėtų bylą iš esmės.

24Arbitražo proceso metu LVAT buvo nagrinėjama norminė administracinė byla Nr. I146-5/2014 pagal Lietuvos Respulikos Seimo nario pareiškimą ištirti, ar Aprašo 30, 37, 38, 42 ir 46 punktai neprieštarauja ERĮ 34 straipsnio 11 daliai ir kitoms šio įstatymo nuostatoms, taip pat Konkurencijos įstatymo nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Ieškovai skunde nurodo, kad arbitražo teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Aprašu, nors LVAT sprendimas tuo metu dar nebuvo priimtas, t. y. arbitražo teismas vadovavosi teisės aktu, kuris galbūt yra neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovų skundo argumentas šiuo metu tapo nebeaktualus, kadangi nurodytoje byloje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. priėmė neskundžiamą sprendimą, juo pripažino, kad minėti Aprašo punktai neprieštarauja nurodytoms įstatymo nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad arbitražo teismas nagrinėjamu atveju vadovavosi ir taikė neteisėtas Aprašo, kuriuo pagrindu taikoma atsakovo kainodara, nuostatas.

25Ieškovai pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą kreiptis į ESTT preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu, t. y. prašant išaiškinti, ar Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalis reiškia, kad sąnaudų principas taikytinas ir numerių perkėlimo CDB administravimo (duomenų sinchronizavimo) paslaugas operatoriams teikiančios įmonės kainodarai, kai pagal valstybės narės nustatytą modelį numerių perkėlimas vykdomas ne betarpiškai tarp operatorių, bet per savarankiškai veikiantį numerių perkėlimo CDB administratorių.

26Dėl ieškovų prašymo kreiptis Į ESTT teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas prašymas buvo pateiktas minėtoje norminėje administracinėje byloje, kurioje buvo tikrinamas Aprašo atitikimas ERĮ 34 straipsnio 11 daliai. Spręsdamas Aprašo teisėtumo klausimą LVAT atsižvelgė ir į Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 2 dalį, kuri buvo perkelta į ERĮ 34 straipsnio 11 dalį. LVAT, atmesdamas prašymą kreiptis į ESTT, nurodė, kad byloje nustačius, jog Apraše įtvirtintas reguliavimas nepažeidė kainų pagrįstumo sąnaudomis principo, o įtvirtinti kainodaros principai buvo pagrįsti ir proporcingi, kreipimasis į ESTT nebūtų tikslingas, kadangi kokybiškai nedarytų įtakos bylos baigčiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo kreiptis į ESTT, todėl ieškovų prašymas atmestinas.

27Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo panaikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą.

28Dėl arbitražo proceso neatitikimo KAĮ nuostatų

29Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo procesas neatitiko imperatyvių KAĮ nuostatų (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.). Ieškovai skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Iš tiesų, KAĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis jis priimtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčus bendrosios kompetencijos teisme analogiški reikalavimai (nurodyti priimamo sprendimo motyvus) nustatyti ir teismo sprendimo turiniui (CPK 270 str. 4 d.). Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikytinas atvejis, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota šiuo klausimu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, jog sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo arbitražo sprendimo turiniu, neturi pagrindo konstatuoti, kad jis yra visiškai be motyvų. Pažymėtina, kad dėl minėtos arbitražo teismo sprendimų apskundimo specifikos, pagal kurią Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės išnagrinėti bylos faktų, aiškintis, ar arbitrai ištyrė visus įrodymus, ar teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar nevisiškai teisingai suprato teisės normą, ar ją nevisai tinkamai pritaikė arba nenurodė, kokią materialinės teisės normą taikė, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi teisinių galimybių nustatyti, kad skundžiamo arbitražo sprendimo motyvacija yra nepakankama arba neišsami. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo panaikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą.

30Teisėjų kolegija, nenustačiusi KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų panaikinti ieškovų skundžiamą arbitražo sprendimą, daro išvadą, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Atsakovas patyrė 9 922 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į skundą parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijų 8.11 punktą, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos atsakovo išlaidos advokato pagalbai Lietuvos apeliaciniame teisme apmokėti yra 1 500 Lt.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

34atmesti ieškovų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“, UAB „TELE2“ ir AB TEO LT skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo.

35Priteisti atsakovui UAB „MANO NUMERIS“ (j. a. k. 300030053) iš ieškovų „Bitė Lietuva“ (j. a. k. 110688998), UAB „OMNITEL“ (j. a. k. 110305282), UAB „TELE2“ (j. a. k. 111471645) ir AB TEO LT (j. a. k. 121215434) lygiomis dalimis 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai Vilniaus komercinio arbitražo teisme atsakovui pareikštu ieškiniu... 5. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyva 2002/22/EB... 6. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu... 8. Arbitražo teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, padarė... 9. III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu skundu ieškovai prašo panaikinti... 11. 1. Ieškovų įsitikinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos komercinio... 12. 2. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja dar vienas, KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4... 13. Atsiliepimu į ieškovų skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti... 14. 1. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Ieškovai skunde... 15. 2. Skundžiamas sprendimas atitiko KAĮ nuostatas. Ieškovo argumentai dėl... 16. IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Atsakovas su kiekvienu iš ieškovų 2005 m. pasirašė standartinę Numerių... 18. Atsakovas, t. y. CDB administratorius, buvo išrinktas RRT paskelbto viešo... 19. Arbitražo teismas, išnagrinėjęs arbitražo bylą, padarė išvadą, kad... 20. Dėl arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai... 21. Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai... 22. Ieškovas skundo dalį dėl skundžiamo arbitražo sprendimo prieštaravimo... 23. Dėl arbitražo teismo, ieškovo nuomone, neteisingo nurodytų teisės aktų... 24. Arbitražo proceso metu LVAT buvo nagrinėjama norminė administracinė byla... 25. Ieškovai pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą kreiptis į ESTT... 26. Dėl ieškovų prašymo kreiptis Į ESTT teisėjų kolegija pažymi, kad... 27. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Dėl arbitražo proceso neatitikimo KAĮ nuostatų... 29. Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai... 30. Teisėjų kolegija, nenustačiusi KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatytų... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. atmesti ieškovų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „OMNITEL“, UAB „TELE2“... 35. Priteisti atsakovui UAB „MANO NUMERIS“ (j. a. k. 300030053) iš ieškovų...