Byla 3K-3-380/2014
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Efektyvios investicijos“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė: pripažinti, kad Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 3.2, 4.1 ir 4.3 punktai prieštarauja esminiams sutarties šalių sąžiningumo, protingumo ir lygybės principams; pakeisti Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 4.1 ir 4.3 punktus, šiuos išdėstant taip: „4.1 punktas. Saugotojas mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia CK numatyta tvarka ir reikalauja iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal šios sutarties 3 priede nurodytus įkainius“; „4.3 punktas. Saugotojas už suteiktas paslaugas pateikia Davėjui PVM sąskaitas faktūras tik išnaudojęs visas įmanomas teisines priemones prieš trečiuosius asmenis dėl automobilių grąžinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas“; panaikinti Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 3.2 punktą (davėjas įsipareigoja, nutraukus ar pasibaigus sutarčiai, per tris mėnesius savo lėšomis išsigabenti sulaikytas transporto priemones, saugomas saugotojo aikštelėse); įpareigoti UAB „Efektyvios investicijos“ nukreipti reikalavimo teisę atlyginti už saugomas transporto priemones į trečiuosius asmenis, kaip tai numato sutarties 4.1 punktas.

6Vilniaus rajono policijos komisariato ir UAB „Efektyvios investicijos“ trejiems metams buvo sudaryta Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutartis Nr. 57-ST2-8 dėl sulaikytų ir perduotų transporto priemonių transportavimo bei saugojimo, kurios pagrindu ieškovas (davėjas) perduoda atsakovui (saugotojui), o pastarasis įsipareigoja pristatyti (nugabenti) transporto priemones saugoti į saugotojui priklausančias aikšteles arba pristatyti (nugabenti) į kitas davėjo atstovų nurodytas vietas. Ieškovo teigimu, ginčo sutartis sudaryta esant esminei šalių teisių bei pareigų neatitikčiai, t. y. pagal Sutarties 4.1 punkto nuostatas atsakovas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal Sutarties 3 priede nurodytus įkainius. Dėl to atsakovas prieš ieškovą įgyja nepagrįstą pranašumą veikti savo nuožiūra. Ieškovui Sutartyje numatytos tik pareigos, kurių viena nustatyta 3.2 punkte, kad, nutraukus ar pasibaigus sutarčiai, per tris mėnesius savo lėšomis ieškovas privalo išsigabenti sulaikytas transporto priemones, saugomas saugotojo aikštelėse. 2010 m. lapkričio 10 d. atsakovas buvo informuotas, kad Sutartis Nr. 57-ST2-8 bus nutraukta pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Ieškovui patikrinus atsakovo transporto priemonių saugojimo aikštelėje esančias transporto priemones, paaiškėjo, kad 496 transporto priemonės atsakovo yra saugomos nuo 2008 m. vasario 27 d. Taigi, ieškovo teigimu, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad tretieji asmenys atsiimtų iš saugojimo aikštelėje atsakovo saugomas transporto priemones bei apmokėtų už transporto priemonių saugojimą. Pasibaigus Sutarties galiojimo laikui už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą atsakovas iš ieškovo pareikalaus apmokėti visas sumas, taip siekdamas nepagrįsto bei neteisėto praturtėjimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 3.2, 4.1 ir 4.3 punktai prieštarauja esminiams sutarties šalių sąžiningumo, protingumo ir lygybės principams; pakeitė Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 4.1 ir 4.3 punktus; panaikino Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 3.2 punktą; likusią ieškinio dalį atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės rajonų policijos komisariatai yra sudarę analogiškas sutartis su analogiškas paslaugas teikiančiais subjektais, kurie už priverstinai nuvežtų transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą reikalauja atlyginti su transporto priemonių saugojimu susijusias išlaidas šių transporto priemonių savininkus bei valdytojus, o ne komisariatus, tai iš esmės atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, atlikus inventorizaciją, buvo nustatyti atsakovo piktnaudžiavimo savo sutartinėmis teisėmis atvejai, t. y. buvo nustatyta, kad kai kurios saugomos transporto priemonės dar yra saugomos nuo 2008 m. vasario 27 d., be to, bendras saugomų transporto priemonių skaičius yra labai didelis ir atsakovas nesiima jokių teisėtų priemonių ar veiksmų, kad tretieji asmenys iš atsakovo atsiimtų saugomas transporto priemones bei apmokėtų už šių transporto priemonių saugojimą. Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 ginčijamos nuostatos iš esmės pažeidžia viešąjį interesą bei įtvirtina šalių teisių bei pareigų neatitiktį, nes pagal šias nuostatas atsakovas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, ir atsakovas, turėdamas tik tokią teisę, bet ne pareigą, prieš ieškovą įgyja nepagrįstą pranašumą be jokios kontrolės veikti tik savo nuožiūra, taip iš esmės pabloginant ieškovo padėtį. Teismas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą nukreipti reikalavimo teisę atlyginti už saugomas transporto priemones į trečiuosius asmenis, kaip nustatyta Sutarties 4.1 punkto, atmetė, nes CPK 5 straipsnio nuostatose įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, tačiau tai negali būti traktuojama kaip suinteresuoto asmens pareiga ar atitinkama prievolė.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą: sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8, 3.2, 4.1 bei 4.3 punktai prieštarauja esminiams sutarties šalių sąžiningumo, protingumo ir lygybės principams, pakeisti Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8, 4.1 bei 4.3 punktai, panaikintas Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8, 3.2 punktas, panaikino ir dėl šios dalies ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad tarp šalių susiformavo teisiniai santykiai ne pagal kito asmens reikalų tvarkymo institutą, bet buvo sudaryta mišri sutartis, turinti tiek pasaugos sutarties – transportavimo priemonių saugojimas, tiek atlygintinų paslaugų sutarties – transporto priemonių transportavimas, elementų (CK 6.716, 6.380, 6.840 straipsniai).

12Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo nustatytos sąlygos Sutarčiai pakeisti CK 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindais. CK 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindu teismo sprendimu sutartis gali būti pakeista, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Vertinant, ar kita sutarties šalis pažeidė sutartį, jos sąlygas, reikia nustatyti, kokių sutarties nuostatų šalis nevykdė, taip pat ar pareigų nevykdymas gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė sutartį, o netinkamą pareigų vykdymą lėmė tai, jog jis reikalavimo teisės dėl išlaidų už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą nenukreipė į trečiuosius asmenis (transporto priemonių savininkus, valdytojus), nesiėmė jokių veiksmų, kad tretieji asmenys atsiimtų iš atsakovo saugojimo aikštelėje saugomas transporto priemones bei apmokėtų už jų saugojimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad sutarties sąlygose, kuriose reglamentuotas apmokėjimas už suteiktas paslaugas, buvo įtvirtinta atsakovo teisė, o ne pareiga reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal šios sutarties 3 priede nurodytus įkainius. Byloje nustatyta, kad atsakovas sutarties galiojimo metu siuntė 627 vnt. registruotų bei registruotų su įteikimo pranešimu pranešimų sulaikytų transporto priemonių savininkams (teisėtiems valdytojams) dėl transporto priemonių saugojimo ir atsiėmimo, bendradarbiavo su ieškovu, tačiau atsakovo teisė reikalauti iš trečiųjų asmenų buvo suvaržyta, nes ieškovas nepateikdavo tikslios informacijos apie sulaikytų transporto priemonių savininkus. Nurodyta, kad tai, jog atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, konstatuota ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-357-577/2013 pagal ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi.

13Teisėjų kolegija, vertindama ginčo sutarties nuostatų prieštaravimą juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis reglamentuoja trečiųjų asmenų ir ūkio subjekto santykius dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, tačiau ši norma nėra įsakmi. Kadangi kitų įrodymų dėl ieškovo faktiniu ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ieškovas nepateikė, tai teisėjų kolegija neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ginčo sutarties nuostatos pažeidžia CK 1.82 straipsnį.

14Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovo nurodytus faktinius ieškinio pagrindus nėra teisinio pagrindo konstatuoti CK 6.204, 6.228 straipsnių sąlygų, nes jų byloje nebuvo nustatyta (CPK 178 straipsnis).

15II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo dalis buvo panaikinta ir dėl tos dalies ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą, taip pat panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl sutarties kvalifikavimo aiškinimo. Transporto priemonių savininkų pareiga atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas bylose Nr. 3K-3-436/2009, 3K-7-309/2010 kasacinio teismo buvo aiškiai patvirtinta dar pagal 2005 m. ir 2007 m. su ūkio subjektais Policijos komisariato sudarytas transporto priemonių saugojimo sutartis, inter alia tada, kai šių sutarčių sudarymo metu galiojusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio redakcija buvo kitokia. Byloje Nr. 3K-3-327/2011 teisėjų kolegija konstatavo, kad Transporto priemonių pasaugos 2006 m. gruodžio

    1728 d. sutartis, sudaryta saugotojo ir Policijos komisariato, yra sutartis trečiojo asmens – transporto priemonės savininko – naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Nurodyta, kad tokia sutartimi transporto priemonės savininkui sukuriama ne tik transporto priemonės reikalavimo teisė, bet ir pareigos, konkrečiai – sumokėti saugotojui už jos saugojimo atlyginimą. Pagal teisminių precedentų konkurencijos taisykles turi būti atsižvelgiama į vėliausiai tam tikru klausimu priimtą precedentą, todėl bylą nagrinėję teismai ginčo sutartį turėjo aiškinti ir kvalifikuoti kaip sutartį, sudarytą trečiojo asmens naudai. Taigi transporto priemonės pasaugos sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, pagrindu saugotojas daikto saugojimo pareigą atlieka ne tokią sutartį sudariusios šalies, nagrinėjamu atveju – Vilniaus rajono policijos komisariato ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, o trečiojo asmens – transporto priemonės savininko (valdytojo) – naudai. Vykdydamas tokią pareigą, saugotojas laikytinas skolininku, o transporto priemonės, kuri saugotojo yra saugoma, savininkas (valdytojas) – kreditoriumi, turinčiu teisę iš saugotojo reikalauti grąžinti jam transporto priemonę. Ši sutartis trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui) sukuria ne tik reikalavimo teisę, bet ir lemia atitinkamas teisines pareigas saugotojo atžvilgiu, taigi ir saugotojo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, reikalaujant iš jo, kaip transporto priemonės savininko, sumokėti už jo naudai suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas. Ginčo sutarties tikslas ir paskirtis – ne prisiimti Policijos komisariatui prievolę sumokėti saugotojui atlyginimą už pasaugą ar prievolę atsiimti daiktą, o sudaryti sąlygas, jog pagal policijos pareigūno sprendimą transporto priemonė būtų priverstinai nuvežta ir apsaugota nuo sunaikinimo, sužalojimo ar praradimo. Konstitucinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime nurodė, kad kompetentingas policijos pareigūnas yra priimantis sprendimą transporto priemonę nuvežti į ūkio subjekto, besiverčiančio ūkine komercine transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo veikla, jų stovėjimo aikštelę. Pažymėta, kad tokiais atvejais tiek iki 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų, tiek ir po jų priėmimo transporto priemonės priverstinis nuvežimas ir saugojimas buvo atliekamas pagal Policijos komisariato su ūkio subjektais sudarytas sutartis. Konstitucinio Teismo teigimu, tokiais atvejais transporto priemonės valdytojas ir savininkas turi solidariąją prievolę atlyginti pirmiau nurodytam ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu. Taigi pagal Konstitucinio Teismo nutarimo esmę prievolė atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas yra solidari, bet to, ji priklauso tik transporto priemonės savininkui ir valdytojui.

  2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir sutarties nuostatų keitimo CK 6.223, 6.228 straipsnių pagrindais. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į Sutarties esmę, teisinę prigimtį, vertindama Sutarties 4.1, 4.3 punktų sąlygų pakeitimo galimybę bei būtinybę. Galiojantis teisinis reguliavimas nagrinėjamu klausimu lemia išvadą apie tai, kad Sutarties 4.1, 4.3 punktuose numatyta Policijos komisariato pareiga atsiskaityti su atsakovu už trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės saugojimą akivaizdžiai neatitinka įstatymo. Bylos atveju Vilniaus rajono policijos komisariato teisė ir galimybė susitarti dėl jos pareigos atlyginti atsakovui transporto priemonių transportavimo, saugojimo išlaidas buvo ribojama policijos įstaigos veiklos tikslų, jos steigimo dokumentų, todėl sutartį pasirašęs Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas vienareikšmiškai viršijo (peržengė) specialųjį teisnumą, t. y. veikė ultra vires. Nors ieškiniu ieškovas neginčijo Sutarties 4.1, 4.3 punktų sąlygų galiojimo, tai nereiškia, kad tokių sąlygų turinys, jų nepagrįstumas nėra teisiškai svarbus, vertinant jų pakeitimo (modifikavimo) teisinį pagrindą (CK 6.223 straipsnis). Kasatoriaus tikroji valia (CK 6.193 straipsnis), susitariant dėl Sutarties 4.1, 4.3 punktų sąlygų turinio, buvo ta, kad saugotojas pirmiausia turėtų pareikalauti apmokėti transporto priemonės savininkų, valdytojų, t. y. turėtų nukreipti išieškojimą į transporto priemonės savininko, valdytojo turtą, ir tik po to, kai, atlikus tokius veiksmus, saugotojui būtų likusios skolos, už jas Sutartimi prisiėmė atsakyti kasatorius. Pagal savo esmę tokia kasatoriaus Sutarties 4.1, 4.3 punktais prisiimta piniginė prievolė turėjo būti teisiškai kvalifikuojama ne jo, kaip davėjo, pareiga apmokėti saugotojui daikto saugojimo išlaidas, o kaip CK 6.90 straipsnyje nustatyta sutartį su saugotoju pasirašiusios šalies garantija, jog ji atsakys kreditoriui (saugotojui) papildomai (subsidiariai) tuo atveju, jeigu skolininkas – trečiasis asmuo transporto priemonės savininkas, valdytojas, neįvykdys savo piniginės prievolės saugotojui arba ją įvykdys netinkamai. Nurodoma, kad Sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario 14 d., kai nauja (nuo 2008 m. liepos 1 d.) Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies redakcija aiškiai ir imperatyviai nustatė, jog transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga atlyginti transporto priemonės saugojimo, transportavimo išlaidas yra įstatyminė. Atsakovas neteikė kasatoriui ataskaitų, iš kurių būtų galima spręsti apie saugomų transporto priemonių skaičių, jų terminus, skolos dydžius. Vien tai, kad atsakovas savininkams yra išsiuntęs registruotus pranešimus, neįrodo, jog jis ėmėsi tų veiksmų, kurių jam imtis yra privalu. Valstybė, šiuo atveju veikianti per policijos įstaigą, neturėtų atsakyti už tuos padarinius, kurie atsiranda dėl to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) nesiima veiksmų laiku atsiimti iš saugojimo aikštelės jam priklausantį daiktą, o saugotojas – kad jis sumokėtų atlyginimą už daikto saugojimą ir laiku atsiimtų daiktą. Jokie policijos įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia policijos įstaigai teisės įpareigoti transporto priemonės savininką atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę iš saugotojo. Kasatorius, turėdamas specialųjį teisnumą, neturi teisės prisiimti jokių įsipareigojimų už trečiuosius asmenis. Sutarties 4.1, 4.3 punktai keistini taikant CK 6.228 straipsnio nuostatas, nes jos sudaro sąlygas saugotojui iš viso nesiimti jokių veiksmų trečiųjų asmenų atžvilgiu ir iš jų nereikalauti nei apmokėti, nei atsiimti daiktą, šias prievoles nepagrįstai perkeliant kasatoriui. Sutartis buvo sudaryta kainų apklausos būdu, taikomu tik mažos vertės pirkimui. Nepagrįstai nurodyta, kad, pakeitus viešojo konkurso būdu sudarytos ieškovo pasiūlytos sutarties sąlygas dėl apmokėjimo tvarkos, būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai. Negaliojančios sutarties sąlygos pakeitimas retroaktyviai yra galimas ir atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Be to, apie atsakovo netinkamą Sutarties vykdymą kasatoriui tapo žinoma 2010 m. rugsėjo – spalio mėn., taigi Sutarties galiojimo metu. Ieškinį kasatorius taip pat pateikė tuo metu, kai Sutartis galiojo. Dėl to vien aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu Sutarties galiojimas pasibaigė, nereiškia, jog kasatorius prarado teisinį pagrindą reikalauti pakeisti Sutarties sąlygų 4.1, 4.3 punktus.
  3. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti CK 6.228 straipsnio sąlygų.
  4. Dėl CK 1.82 straipsnio aiškinimo. Sutarties 3.2 punkto nuostata, įtvirtinanti kasatoriaus pareigą savo lėšomis atsiimti transporto priemones iš atsakovo saugojimo aikštelių, prieštarauja jo specialiajam teisnumui, taigi kasatoriaus veiklos tikslams, jo steigimo dokumentų nuostatoms (CK 1.82 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje nenustatė, kad Sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja policijos steigimo dokumentams ar jos veiklos tikslams, bet nurodė šią aplinkybę aiškintis ir nustatinėti dar kartą nagrinėjant bylą iš naujo. Iš kasacinio teismo nutarties motyvų galima spręsti apie tai, kad teisėjų kolegija Sutarties 3.2 punkto sąlygos teisėtumo nesiaiškino, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti. Teisės aktai policijos pareigūnams suteikia teisę priimti sprendimą dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, tačiau nenustatyta policijos įstaigų prerogatyva patiems teikti transporto priemonių transportavimo, saugojimo paslaugas, atlyginti jų saugojimo išlaidas, patirtas saugojant tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones, taip pat nenumatyta policijos įstaigų prerogatyvos savo lėšomis atsiimti iš saugotojų jų saugomas tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones. Kasatorius neturi nei specialaus transporto, nei biudžetinių asignavimų tokiai veiklai vykdyti.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Efektyvios investicijos“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl sutarties kvalifikavimo aiškinimo. Atsakovas nebuvo kito asmens reikalų tvarkytojas, nes jis, teikdamas transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas, veikė pagal Sutartį, o ne taip, kaip nustatyta CK 6.229 straipsnyje savanoriškai ir be jokio pavedimo. Kasatorius sulaikytas transporto priemones perduodavo atsakovui, kuris, vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teikdavo kasatoriui transportavimo priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas. Taip šalių santykiai buvo kvalifikuoti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-45/2011. Kasaciniame skunde kasatorius jau nesiremia kito asmens reikalų tvarkymo institutu, o nurodo, kad Sutartis yra sudaryta trečiojo asmens naudai. Kasatoriaus argumentai dėl CK 6.191 straipsnio taikymo galėtų būti reikšmingi teisiniame santykyje tarp atsakovo ir transporto priemonių savininkų (valdytojų), tačiau kasatorius yra ginčo sutarties šalis, o ne trečiasis asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime nebuvo nagrinėjami teritorinių policijos komisariatų ir transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiančių įmonių teisiniai sutartiniai santykiai. Nors kasatorius neigia pareigą saugoti paimtas, konfiskuotas ar kitais pagrindais jo žinioje atsidūrusias transporto priemones, tokia kasatoriaus pareiga nustatyta įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis, Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo nuostatai, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos instrukcijos ir kt.). Pagal teisinį reglamentavimą kasatoriui tenka pareiga rūpintis ne tik viešosios tvarkos, saugaus eismo priežiūra, bet ir priimti sprendimus dėl priverstinio transporto priemonės paėmimo ir nuvežimo, transporto priemonės saugojimo. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos, nes bylos Nr. 3K-3-327/2011 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurioje buvo pasisakyta dėl ginčo Sutarties.
  2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir sutarties nuostatų keitimo CK 6.223, 6.228 straipsnių pagrindais. Kasatorius neįrodė sutarties vykdymo faktinio pažeidimo ir prašymo pakeisti sutarties sąlygas faktinio pagrindo. O atsakovas pateikė argumentus ir įrodymus, kad jis vykdė susitarimą ir bendradarbiavo su kasatoriumi. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų pažeidęs Sutartį, jis susitarime nustatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo priimti visas perduodamas transporto priemones ir jas išsaugoti, nuo jo nepriklausė nei saugomų transporto priemonių skaičius, nei jų saugojimo trukmė. Nepagrįstai kasatorius nurodo, kad atsakovas neteikė ataskaitų apie perduotų saugoti transporto priemonių kiekį, nes kasatoriui toks sąrašas 2008-2010 m. buvo teikiamas. Kasatorius pats nevykdė pareigos apie priverstinai nuvežtas transporto priemones informuoti jų savininkus (valdytojus), kai nuvežant transporto priemonę savininko ar valdytojo vietoje nebuvo. Be to, kasatorius neteikdavo tikslios informacijos apie sulaikytų transporto priemonių savininkus (valdytojus), jų adresus. Dėl to nurodoma, kad atsakovas, neturėdamas duomenų apie sulaikytų transporto priemonių savininkus arba jų adresus, negalėjo jiems pranešti apie transporto priemonės sulaikymą. Kasatorius nebendradarbiavo ir tais atvejais, kai atsakovas siuntė pasiūlymus pritarti transporto priemonių pardavimui ir (ar) utilizavimui, kurių savininkai (valdytojai) nereaguoja į raginimus atsiimti transporto priemones, nes tik jis galėjo priimti tokį sprendimą. Sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad grąžinti transporto priemonę jos savininkui (valdytojui) atsakovas turėjo teisę tik šiam pateikus kasatoriaus išduotą leidimą ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo teisę atsiimti transporto priemonę. Taigi atsakovas neturėjo teisės be kasatoriaus leidimo grąžinti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Kvietime dalyvauti kainų apklausoje nebuvo nurodyta, kad atsakovas už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą turėtų reikalauti apmokėti trečiųjų asmenų – transporto priemonių savininkų (valdytojų). Kvietime dalyvauti kainų apklausoje nurodytos sąlygos be jokių pakeitimų ir papildymų buvo inkorporuotos į Sutartį, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra preferentem taisyklė. Taigi kasatorius pats pasiūlė Sutarties 3.2 punkto redakciją, o atsakovas ją priėmė be jokių pakeitimų, ir ši sąlyga buvo įtraukta į Sutartį. Prieš vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą, nebuvo aiški galutinė pirkimo kaina, nes objektyviai negalėjo būti žinoma, kiek bus sulaikytų ir perduotų atsakovui saugoti transporto priemonių, tačiau buvo galima protingai numatyti, kad pirkimo kaina neviršys tokiam supaprastintam pirkimo būdui nustatytos maksimalios ribos. Reorganizavus Vilniaus rajono policijos komisariatą jo teises bei pareigas perėmus kasatoriui situacija pasikeitė, nes sulaikytos transporto priemonės atsakovui būdavo tik perduodamos, tačiau neatsiimamos, kaip anksčiau į VPM Logistikos centrą. Kasatorius nepagrįstai remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kuriomis nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme. Be to, šio įstatymo redakcija įsigaliojo tik 2008 m. liepos 1 d., tačiau ji buvo žinoma kasatoriui prieš skelbiant kainų apklausą ir sudarant Sutartį. Kasatoriui nuo 2008 m. spalio 1 d. perėmus visas Vilniaus rajono policijos komisariato teises ir pareigas pagal Sutartį, atsakovui nebuvo siūloma pakeisti susitarimą. Niekas neriboja kasatoriaus teisių esant atitinkamam norminiam ir faktiniam pagrindui reikalauti transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo jų savininkų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendimas retroaktyviai pakeisti Sutartį neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Sutartį pakeisti CK 6.223 straipsnio 2 dalies pagrindu galima, kai yra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, tačiau šiuo atveju jų nenustatyta. Kasacinio skundo argumentai dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 31 straipsnio 6 dalies taikymo negali būti taikomi teisinei situacijai, kuri susijusi su valstybei nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis, t. y. priemonės, kurios jų savininkams negali būti grąžinamos (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu

22Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė CK 6.223 straipsnyje įtvirtinto pagrindo pakeisti ginčo šalių sudarytą Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 57-ST2-8.

23CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

24Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje.

25Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netenkino kasatoriaus reikalavimo dėl Transporto priemonių pasaugos 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 pakeitimo, nes nenustatė nei vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų pakeisti šią sutartį. Vertindamas, ar kita sutarties šalis pažeidė sutartį, jos sąlygas, teismas nustatinėjo, kokių sutarties nuostatų šalis nevykdė bei ar pareigų nevykdymas gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas susitarimo pažeidimu laikė netinkamą atsakovo pareigos nukreipti reikalavimo teisę dėl išlaidų už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą į trečiuosius asmenis vykdymą, nesiėmimą jokių veiksmų, kad tretieji asmenys atsiimtų saugomas transporto priemones bei apmokėtų už jų saugojimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagal susitarimo nuostatas turėjo teisę, o ne pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų apmokėti transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismo pateiktas Sutarties nuostatų aiškinimas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir neatitiko tikrosios sutarties šalių valios, t. y. saugotojas pirmiausia apmokėjimo turėjo (privalėjo) pareikalauti iš transporto priemonės savininkų, valdytojų ir tik po to, kai atlikus tokius veiksmus, saugotojui būtų likusios skolos, už jas Sutartimi prisiėmė atsakyti kasatorius, todėl buvo pagrindas pakeisti Sutarties nuostatas.

26Pažymėtina, kad sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalys sudarė Transporto priemonių pasaugos sutartį. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. S. IĮ „Pietvė“, bylos Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauda“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-280/2013). Taigi ginčo Sutartyje nustatyta ne tik tam tikros transporto priemonės savininko pareigos, bet ir be kita to šios sutarties pagrindu atsiradusių pasaugos santykio šalių, t. y. kasatoriaus ir atsakovo, teisės ir pareigos. Šioje Sutartyje atsakovas įsipareigojo pristatyti transporto priemones į saugojimo aikštelę ir jas saugoti. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad atsakovas mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia CK nustatyta tvarka ir turi teisę reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas <...>, o 4.2 punkte susitarta, kad tuo atveju, kai saugotojas nustatyta tvarka gauna apmokėjimą už transporto priemonių transportavimą bei saugojimą iš trečiųjų asmenų, jis praranda teisę reikalauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas iš kasatoriaus ir 4.3 punkte įtvirtinta, kad kasatorius už suteiktas saugojimo paslaugas apmoka pagal pateiktas sąskaitas faktūras <...> , tik tais atvejais, kai saugotojas už suteiktas paslaugas negauna apmokėjimo iš trečiųjų asmenų. Sutarties 5.1 punkte kaip atsakovo teisė įtvirtinta nuostata, kad reikalauti atlyginti išlaidas už suteiktas transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas CK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju kilus šalių ginčui dėl Sutarties sąlygų, jas vertino pagal bendruosius sutarčių vykdymo principus bei sutarčių aiškinimo taisykles ir pagrįstai nustatė, kad Sutarties III skyriuje „Šalių teisės ir pareigos“ 5.1 punkte ir IV skyriuje „Mokėjimas ir atsiskaitymas“ 4.1, 4,2, 4.3 punktuose yra nustatyta saugotojo teisė, bet ne pareiga reikalauti atlyginti išlaidas iš trečiųjų asmenų už suteiktas transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į ginčo sutarties prigimtį, esmę, jos sąlygų tarpusavio ryšį. Šiuo atveju taip pat svarbios ginčo Sutarties sudarymo aplinkybė, nes Sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, jos projektas, atitinkantis galutinį susitarimo tekstą, buvo parengtas būtent kasatoriaus. Dėl to nenustačius iš Sutarties kylančios atsakovo pareigos iš trečiųjų asmenų reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės būtų pažeidęs sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net jeigu ir būtų kilę abejonių dėl sutarties sąlygų, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, jos turėtų būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (kasatoriaus) nenaudai ir jas priėmusios šalies (atsakovo) naudai. Taip pat nebuvo pagrindo keisti sutartį remiantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes nenustatyta nė vieno specialaus įstatyme nustatytų sutarties pakeitimo atvejų.

27Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad Sutarties 4.1, 4.3 punktai turi būti pakeisti taikant CK 6.228 straipsnio nuostatas, nes jie sudaro sąlygas saugotojui iš viso nesiimti jokių veiksmų trečiųjų asmenų atžvilgiu ir iš jų nereikalauti nei apmokėjimo, nei daikto atsiėmimo, šias prievoles nepagrįstai perkeliant kasatoriui, taip suteikiant atsakovui perdėtą pranašumą. Kasacinis teismas pažymi, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tai jos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010). Šalių sudarytoje Transporto priemonių pasaugos sutartyje nustatyta, kad atsakovas gali iš trečiųjų asmenų prašyti atlyginti išlaidas už suteiktas transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas, tačiau tuo atveju, jeigu jie jų neatlygina, turi teisę reikalauti apmokėjimo iš kasatoriaus. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas turi pareigą sumokėti už transporto priemonės saugojimą. Tačiau ginčo šalių santykius reglamentuoja jų sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas turi teisę prašyti atlyginimo tiek iš trečiųjų asmenų, tiek iš kasatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgdamas į faktinius bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog šalių ginčo susitarimas galėjo sukurti tokią šalių tarpusavio teisių ir pareigų neatitiktį, kad būtų neprotinga reikalauti vykdyti sutartį ir būtų nustatyta esminė šalių nelygybė. Vien Sutarties prigimtis ir tikslas, priešingai nei argumentuojama kasaciniame skunde, nelemia kitokios išvados.

28Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

29CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

30Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtų klausimų aspektus, pasisakė dėl ginčo Sutarties pakeitimo pagrindų. Iš nutarties turinio matyti, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti Sutarties nuostatas kasatoriaus prašytais pagrindais. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje plačiau nepasisakė, kodėl nenustatytas CK 6.228 straipsnyje įtvirtintas sutarties pakeitimo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas neišsamus CK 6.228 straipsnio taikymo pagrindų buvimo argumentavimas neteikia pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas v. UAB „Efektyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-263/2013, sprendė kad viešieji asmenys, nors ir turi specialųjį teisnumą, tačiau gali turėti ir įgyti civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) ir konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad sudaryta sutartis ar jos sąlygos prieštarauja policijos steigimo dokumentams ar jos veiklos tikslams, todėl pakartotinai šios aplinkybės nėra vertinamos.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra nereikšmingi teismų praktikos formavimui ir neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl nenagrinėtini.

33Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36Atsakovas UAB „Efektyvios investicijos“ pateikė duomenis apie 6050 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 1500 Lt.

37Kasaciniame teisme patirta 8,77 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. liepos 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteisiamos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šių išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1k-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191688326) UAB „Efektyvios investicijos“ (j. a. k. 300665405) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė: pripažinti,... 6. Vilniaus rajono policijos komisariato ir UAB „Efektyvios investicijos“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo... 12. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 13. Teisėjų kolegija, vertindama ginčo sutarties nuostatų prieštaravimą... 14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovo nurodytus faktinius ieškinio... 15. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 17. 28 d. sutartis, sudaryta saugotojo ir Policijos komisariato, yra sutartis... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Efektyvios investicijos“... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu ... 22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 23. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 24. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netenkino kasatoriaus... 26. Pažymėtina, kad sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y.... 27. Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad Sutarties 4.1, 4.3 punktai turi... 28. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo... 29. CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo... 30. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasaciniuose skunduose išdėstyti... 33. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 36. Atsakovas UAB „Efektyvios investicijos“ pateikė duomenis apie 6050 Lt... 37. Kasaciniame teisme patirta 8,77 Lt susijusių su procesinių dokumentų... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 40. Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k.... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...