Byla 1A-82-290/2017

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Kęstučio Dargužio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistojo M. Č. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi paskirta subendrinta galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir M. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

3Nuosprendžiu visiškai patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš M. Č. priteista S. L. – 150 Eur, V. B. – 50 Eur, D. S. – 200 Eur, A. Š. – 37 Eur turtinės žalos atlyginimas.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5

  1. M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. liepos 13 d., atliekdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje www.( - ).lt, patalpino melagingus skelbimus apie išnuomojamus butus, esančius Palangoje – ( - ), ( - )ir ( - ), kuriais nedisponavo, žinodamas, kad minėtų butų išnuomoti negalės, taip pat internetinėje svetainėje www.( - ).lt patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Honda CR-V“ ir automobilio detales, nurodydamas kontaktinį telefono numerį ( - ), bei žinodamas, kad minėto automobilio ir detalių parduoti negalės, nes jais nedisponuoja, po to, besikreipiantiems (skambinantiems) į jį asmenims nurodydamas lėšas už minėtą automobilį, detales ir paslaugas pervesti į apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusios R. B., gyvenančios ( - ) savivaldybės teritorijoje, banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, kurią iš R. B. sužinojo apgaule, tačiau gavęs lėšas, kurias R. B. būdama ( - ) savivaldybės teritorijoje, pervedė jo (M. Č.) nurodytiems asmenims, paslaugų nesuteikė (prekių nepristatė), t. y., laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. liepos 13 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. V., S. L., A. D., I. N., R. J., V. B., A. Š., D. S., A. K., D. M. apgaulės įtakoje pervestas už paslaugas ir prekes lėšas, t. y., bendrai 811 Eur, o būtent:
    1. 2015 m. liepos 9 d. V. V. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 25 Eur (avansą) už buto, esančio ( - ), nuomą, tokiu būdu apgaule įgijo V. V. priklausančius 25 Eur,
    2. 2015 m. liepos 9 d. S. L. iš V. P. banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 150 Eur (avansą) už ketinamą įsigyti automobilį „Honda CR-V“, tokiu būdu apgaule įgijo S. L. priklausančius 150 Eur,
    3. 2015 m. liepos 9 d. A. D. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 60 Eur (avansą) už buto, esančio ( - ), nuomą, tokiu būdu apgaule įgijo A. D. priklausančius 60 Eur,
    4. 2015 m. liepos 9 d. I. N. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 39 Eur už automobilio detalę, tokiu būdu apgaule įgijo I. N. priklausančius 39 Eur,
    5. 2015 m. liepos 10 d. R. J. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 100 Eur (avansą) už ketinamą įsigyti automobilį „Toyota Avensis“, tokiu būdu apgaule įgijo R. J. priklausančius 100 Eur,
    6. 2015 m. liepos 10 d. V. B. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 50 Eur (avansą) už buto, esančio ( - ), nuomą, tokiu būdu apgaule įgijo V. B. priklausančius 50 Eur,
    7. 2015 m. liepos 10 d. A. Š. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 37 Eur už transporto priemonės detalę, tokiu būdu apgaule įgijo A. Š. priklausančius 37 Eur,
    8. 2015 m. liepos 12 d. D. S. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 200 Eur (avansą) už norimą įsigyti automobilį „Honda CR-V“, tokiu būdu apgaule įgijo S. S. priklausančius 200 Eur,
    9. 2015 m. liepos 13 d. A. K. iš savo banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 50 Eur (avansą) už buto, esančio ( - ), nuomą, tokiu būdu apgaule įgijo A. K. priklausančius 50 Eur,
    10. 2015 m. liepos 13 d. D. M. iš A. I. banko sąskaitos į R. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervestus 100 Eur (avansą) už norimą įsigyti automobilį „Honda CR-V“, tokiu būdu apgaule įgijo D. M. priklausančius 100 Eur.
  2. Nuteistasis M. Č. skundžia šį Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti.
    1. Nuteistasis skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, kadangi apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, kuris daugelyje atvejų, neviršija BK 190 straipsnyje nustatytų sumų, tačiau buvo traktuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad dėl veikų, susijusių su nukentėjusiaisiais V. V. (25 Eur), A. D. (60 Eur), I. N. (39 eur), R. J. (100 Eur), V. B. (50 Eur), A. Š. (37 Eur), A. K. (50 Eur) ir D. M. (100 Eur), jis turi būti išteisintas, o dėl veikų, susijusių su S. L. (150 Eur) ir D. S. (200 Eur), turi būti teisiamas ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Pagal nurodytas veikas prašo išteisinti, kadangi nurodytos sumos neviršija 3 MGL dydžio, o dėl S. L. ir D. S. – prašo jo veiką perkvalifikuoti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
  3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
  4. Nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
  5. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).
  6. Nuteistasis M. Č. ginčija jo veikos kvalifikavimą. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad nuteistasis mano, jog jis turi būti teisiamas pagal kiekvieną veiką atskirai atsižvelgiant į užvaldyto turto dydį iš kiekvieno nukentėjusiojo, o atsižvelgiant į tai, iš dalies veikų išteisinus ir kitas veikas perkvalifikavus, prašo, kad jam būtų bausmė sušvelninta.
  7. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytai prokuroro pozicija ir mano, kad M. Č. veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas.
  8. Pažymėtina, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).
  9. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų sutapties atskyrimo klausimus sukčiavimo baudžiamosiose bylose, be kita ko, atsižvelgiama į tai, keliems fiziniams ar juridiniams asmenims buvo padaryta žala. Todėl paprastai, be kitų aplinkybių, nustačius, kad turtas apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui, toks sukčiavimas pripažįstamas tęstiniu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2013, 2K-309/2013, 2K-90/2013, 2K-59/2015). Tačiau, apibendrinus kasacinio teismo praktiką, aktualu ir tai, kad kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais leidžia paneigti tęstinį sukčiavimo pobūdį. Tokiais atvejais dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuota kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).
  10. Byloje esantys ir teisiamųjų posėdžių metu ištirti duomenys patvirtina, kad M. Č. dėdamas fiktyvius skelbimus į www.( - ).lt ir www.( - ).lt turėjo vieningą tikslą – apgaulės būdu gauti pinigų. Tą patvirtino ir pats nuteistasis, kad reikėjo pinigų, todėl nusprendė jų gauti apgaule, suprato, kad sukčiauja. Nusikalstamos veikos vykdytos 2015 m. liepos 9-13 dienomis. Kaip teisingai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė ir prokuroras – nuteistasis neturėjo tikslo užvaldyti iš kiekvieno nukentėjusiojo po tokią pinigų sumą. M. Č., dėdamas į internetinius tinklalapius skelbimus nežinojo kiek asmenų jam pavyks apgauti ir kiek pinigų jis gaus, todėl jo tikslas ir sumanymas buvo neteisėtai, pasinaudojant apgaule, užvaldyti neapibrėžtą kiekį pinigų. Be to, pažymėtina, kad nusikalstamam sumanymui įgyvendinti buvo naudojami tie patys apgaulės metodai – t. y. įdėti fiktyvūs skelbimai apie parduodamus automobilius ar jų detales, nuomojamas patalpas, po ko, susidomėjusiems nukentėjusiesiems buvo pasiūloma rezervuoti skelbimų objektus pervedant avansą į R. B. banko sąskaitą.
  11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Č. nusikalstamos veikos pagrįstai pripažintos kaip vienas tęstinis sukčiavimas (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį). Nekeičiant veikų kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę laikydamasis bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių, todėl jos švelninti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
  12. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. NTP-7-13375 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Valerijus Karpovas teikia antrinę teisinę pagalbą M. Č.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 28,95 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai.
  13. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, M. Č. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

8Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme - netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai