Byla 2K-535/2013
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo H. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „T.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „L.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo H. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „T.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „L.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu trejiems metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

3H. T. baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl sukčiavimo įgyjant UAB „V. I.“ turtą), 182 straipsnio l dalį (dėl sukčiavimo įgyjant UAB „V.“ turtą“, 182 straipsnio l dalį (dėl sukčiavimo įgyjant UAB „E.“ turtą), 182 straipsnio l dalį (dėl sukčiavimo įgyjant UAB „D.“ turtą), 182 straipsnio l dalį (dėl sukčiavimo įgyjant UAB „V.“ turtą), 300 straipsnio l dalį (dėl 2006 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo), 300 straipsnio l dalį (dėl 2005 m. birželio 22 d. užsakymo suklastojimo), 300 straipsnio l dalį (dėl socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimo), 300 straipsnio l dalį (dėl 2005 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedo suklastojimo), 300 straipsnio l dalį (dėl 2005 m. liepos 19 d. įgaliojimo suklastojimo) nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 straipsnio l dalies l punktas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

4Civilinis ieškinys dėl 22 247 Lt turtinės žalos atlyginimo, pareikštas UAB „V. I.“, paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; civilinis ieškinys dėl 57 283,54 Lt turtinės žalos atlyginimo, pareikštas UAB „L.“, kurios skolą perėmė UAB „V. C.“, priteistas solidariai iš H. T., I. S. ir G. S. UAB „V. C.“ naudai; civilinis ieškinys dėl 978 Lt turtinės žalos atlyginimo, pareikštas UAB „E.“, paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; civilinis ieškinys dėl 69 349 Lt turtinės žalos atlyginimo, pareikštas UAB „T.“, priteistas solidariai iš H. T. ir G. S. UAB „T.“ naudai; civilinis ieškinys dėl 5507 Lt turtinės žalos atlyginimo, pareikštas UAB „V.“, paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis: UAB „L.“ (skolą perėmė UAB „V. C.“) pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš H. T., I. S. bei G. S. solidariai priteista UAB „V. C.“ 46 877,53 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. S. ir I. S. (I. S.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8H. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrai su D. G. (kuriam byla nutraukta) ir G. S., siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, apgaule, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „A.“ vardu ir rekvizitais, nurodė G. S. ir D. G. su UAB „M.“ sudaryti mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį ir pagal ją įgyti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles bei paslaugas. 2005 m. birželio 15 d. tuo tikslu H. T. automobiliu atvežė G. S. ir D. G. į UAB „M.“ buveinę, esančią Klaipėdoje, ( - ), ir liko laukti automobilyje, o G. S. kartu su D. G. užėjo į bendrovės patalpas, kur G. S., kaip UAB „A.“ direktorius, šios įmonės vardu su UAB „M.“, atstovaujančios UAB „T.“, sudarė mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.17/67031264/1974, o D. G. išrinko bei vėliau H. T. perdavė įgytus mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis. Šios sutarties pagrindu H. T., veikdamas bendrai su G. S. ir D. G., iš UAB „M.“ žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis įgijo: dešimt vienetų telefonų aparatų „Nokia 6610i“ su dešimt vienetų SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 6490 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); aštuonis vienetus telefono aparatų „Nokia 6230“ su aštuoniais vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 7992 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); du vienetus telefono aparatų „Samsung D500“ su dviem vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 2698 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po 599 Lt).

9Tęsdamas nusikalstamą veiką, H. T., veikdamas bendrai su D. G. (kuriam byla nutraukta) ir G. S., siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, apgaule, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „A.“ vardu ir rekvizitais, nurodė G. S. ir D. G. su UAB „M.“ sudaryti mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį ir pagal ją įgyti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles bei paslaugas. 2005 m. birželio 29 d. tuo tikslu H. T. automobiliu atvežė G. S. ir D. G. į UAB „M.“ buveinę, esančią Klaipėdoje, ( - ), ir pats liko jų laukti automobilyje, o G. S. kartu su D. G. užėjo į bendrovės patalpas, kur G. S., kaip UAB „A.“ direktorius, šios įmonės vardu su UAB „M.“, atstovaujančios UAB „T.“, sudarė mobiliojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.17/67022097/1987, o D. G. išrinko bei vėliau H. T. perdavė įgytus mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis. Šios sutarties pagrindu H. T., veikdamas bendrai su G. S. ir D. G., iš UAB „M.“ žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis įgijo: šešiolika vienetų telefonų aparatų „Nokia 6230“ su šešiolika vienetų SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 15 984 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); šešis vienetus telefono aparatų „Nokia 66101“ su šešiais vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 3894 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); aštuonis vienetus telefono aparatų „Sony Ericsson T630“ su aštuoniais vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 5592 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); keturis vienetus telefono aparatų „Nokia 3220“ su keturiais vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 2596 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); tris vienetus telefono aparatų „Samsung X480“ su trim vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 1647 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt); tris vienetus telefono aparatų „Samsung E630“ su trim vienetais SIM kortelių ir abonentiniais telefonų numeriais bendros 2547 Lt vertės (sutarties pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po 99 Lt).

10Taip H. T., veikdamas bendrai su D. G. ir G. S., laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2005 m. birželio 29 d., Klaipėdoje apgaule sudarytų sutarčių Nr. 3.17/67031264/1974 ir 3.17/67022097/1987 pagrindu iš UAB „M.“ savo naudai įgijo UAB „T.“ priklausantį turtą – 60 vienetų telefonų aparatų ir 60 vienetų SIM kortelių su abonentiniais numeriais bendros 49 440 Lt vertės (sutarčių pasirašymo metu už įsigyjamus telefonų aparatus sumokėjo iš viso 1550 Lt, todėl bendrovei padarė realią 47 890 Lt turtinę žalą) bei šių sutarčių pagrindu veiklos nevykdančios ir galimybės atsiskaityti neturinčios UAB „A.“ vardu įsipareigodamas vykdyti prisiimtas turtines prievoles laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2006 m. sausio 31 d. neatsiskaitė už suteiktas UAB „T.“ mobiliojo ryšio paslaugas pagal 2006 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 13432235 ir taip apgaule išvengė 39 057,66 Lt turtinės prievolės.

11H. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad, veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., siekdamas įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės, apgaule, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „A.“ vardu ir rekvizitais, 2005 m. liepos mėn. Klaipėdoje susitiko su UAB „L.“ vadybininku M. R., kuriam prisistatė M. ir pateikė UAB „A.“ bei G. S., kaip UAB „A.“ direktoriaus, duomenis sudaryti sutarčiai dėl telefonų įsigijimo žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis bei įsipareigojimo mokėti už suteiktas paslaugas ir tuo pagrindu gavo paruoštą 2005 m. liepos 15 d. judriojo ryšio teikimo paslaugų sutartį Nr. 1644-JKMR-050715/1, kurią įsipareigojo perduoti pasirašyti UAB „A.“ direktoriui G. S.. Šiam pasirašius jis atvyko pas UAB „L.“ atstovą kartu su I. S., kurį pristatė bendrovės „A.“ direktoriaus įgaliotu atstovu, ir pateikė suklastotą 2005 m. liepos 15 d. įgaliojimą veikti UAB „A.“ vardu, kuriame G. S. parašu pasirašė H. T.. UAB „L.“ atstovas, manydamas, kad I. S. turi teisę veikti UAB „A.“ vardu, pateikė pastarajam pasirašyti 2005 m. liepos 15 d. sutarties Nr. 1644-JKMR-050715/1 priedus. I. S. pasirašius pateiktus dokumentus, UAB „L.“ atstovas H. T. ir I. S. perdavė 2005 m. liepos 15 d. sutarties Nr. 1644-JKMR-050715/1 prieduose nurodytus 38 vnt. SIM kortelių su abonento numeriais ir 38 vnt. telefonų aparatų bendros 18 962 Lt vertės: 29 vnt. – „Nokia 6100“ (sutarties priedo pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt) bendros 14 471 Lt vertės; 9 vnt. – „Samsung X480“ (sutarties priedo pasirašymo metu sumokėjo už aparatus po l Lt) bendros 4491 Lt vertės.

12Be to, jis, veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. liepos 22 d. UAB „A.“ vardu su UAB „L.“ sudarė susitarimą Nr. 1644-JKMR-050715/1 dėl 2005 m. liepos 15 d. sutarties Nr. 1644-JKMR-050715/1 sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu UAB „L.“ į UAB „A.“ sąskaitą banke pervedė 6000 Lt kaip atlygį–subsidiją mobiliesiems telefonams įsigyti. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, H. T., veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., žinodami, kad UAB „A.“ negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, patys taip pat nesilaikė 2005 m. liepos 15 d. sutartyje ir 2005 m. liepos 22 d. susitarime nurodytų sąlygų, t. y. nemokėjo mokesčio už laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 15 d. iki 2005 m. rugpjūčio 30 d. suteiktas judriojo ryšio paslaugas, taip apgaule išvengė 21 953,53 Lt vertės turtinės prievolės atsiskaityti pagal 2005 m. liepos 15 d. sutartį Nr. 1644-JKMR-050715/1 su UAB „L.“.

13Taip H. T., veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 15 d. iki 2005 m rugpjūčio 30 d., apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „L.“ turtą ir išvengė turtinės prievolės bendrovei „L.“ iš viso bendrai už 46 915,53 Lt.

14H. T. baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl penkių nusikalstamų veikų) ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl penkių nusikalstamų veikų) nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

15Kasaciniu skundu nuteistasis H. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

16Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nustatė, kad buvo padaryti tęstiniai nusikaltimai, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Kasatorius pabrėžia, kad jokių jam inkriminuotų veikų nedarė, apie jas nieko nežino, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė.

17Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, ir pažymi, jog pirmoji veika buvo padaryta ne nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2005 m. birželio 29 d., tačiau tai buvo dvi visiškai atskiros ir savarankiškos veikos, kurių viena padaryta 2005 m. birželio 15 d., o kita – 2005 m. birželio 29 d. Antroji veika padaryta ne nuo 2005 m. liepos 15 d. iki 2005 m. rugpjūčio 30 d., tačiau tai buvo dvi visiškai atskiros, viena nuo kitos nepriklausančios veikos: viena padaryta 2005 m. liepos 15 d., o kita – sudarant susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, siekiant gauti subsidiją. Nuosprendyje nurodyta, kad pastaroji veika padaryta 2005 m. liepos 22 d., tačiau byloje nėra tokios dienos susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė. Be to, tokie teismo kaltinimai apsunkina jo padėtį, nes nustačius, kad padarytos atskiros (o ne tęstinės) nusikalstamos veikos, jos turėtų būti perkvalifikuotos iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 1 dalį ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutraukta baudžiamoji teisena.

18Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-26/2006 suformuluota tęstinės nusikalstamos veikos samprata, teigia, kad, vertinant nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2005 m. birželio 29 d. padarytus veiksmus, neįrodyta, jog jie atlikti įgyvendinant vieną sumanymą ir dėl to paties dalyko. Esminė tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, o veika susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kuriuos jungia vieningas sumanymas (vieninga tyčia). Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamieji neturėjo vieno sumanymo (vieningos tyčios) ir tik sėkmingai pabaigę 2005 m. birželio 15 d. veiką (gavę 20 judriojo ryšio telefonų aparatų su 20 SIM kortelių su abonento numeriais) po dviejų savaičių sumanė veiką pakartoti. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad viso sukčiavimo metu įgyto turto (iš viso 60 judriojo ryšio telefonų aparatų su 60 SIM kortelėmis su abonento numeriais) nebuvo galima gauti 2005 m. birželio 15 d. Kasatorius pažymi, kad tai patvirtina, jog sumanymas papildomai gauti 40 judriojo ryšio telefonų aparatų kilo tik po to, kai sėkmingai buvo baigta 2005 m. birželio 15 d. veika. Šį faktą patvirtina ir tai, kad buvo sudaryta nauja sutartis gauti papildomus telefonų aparatus. Teismai nedetalizavo, kada susiformavo vieninga tyčia, kokia buvo jos apimtis. Be to, šių nusikalstamų veikų dalykas (telefonai, paslaugos), veikų padarymo būdai yra skirtingi: pirma (2005 m. birželio 15 d.) ir antra (2005 m. birželio 29 d.) veika gaunami daiktai, trečia veika (2005 m. birželio 15 d. sudarytos sutarties pagrindu) išvengiama prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas; pirmaisiais atvejais daiktai gaunami iš karto, trečiuoju – išvengiama prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas per ilgą laikotarpį.

19Kasatorius nurodo, kad nors tarp veikų, padarytų 2005 m. liepos 15 d. (įgyti 38 judriojo ryšio telefonų aparatai bei 38 SIM kortelės su abonentiniais numeriais), 2005 m. liepos 22 d. (6000 Lt pervedimas į sąskaitą kaip atlygio–subsidijos įsigyti mobiliuosius telefonus) bei nuo 2005 m. liepos 15 iki 22 d. (mokesčio nemokėjimas), viena vertus, yra tam tikro pobūdžio tęstinumas, kita vertus, baudžiamosios teisės prasme tęstinumo kriterijus šioms veikoms netaikytinas, nes: skiriasi šių veikų dalykas (daiktai, subsidija, paslaugos); nėra įrodymų, jog kaltininkai žinojo apie galimybę gauti subsidiją, t. y. iš anksto buvo numatę veiką tęsti; šių veikų neapima vieninga tyčia, nes telefonai gauti apibrėžta tyčia, o judriojo ryšio paslaugos – neapibrėžta tyčia (kaltininkai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad naudosis abonentinėmis paslaugomis ir už kokią sumą); subsidija yra specifinė rinkodaroje naudojama pardavimų skatinimo priemonė (būdas), kurią pasiūlė UAB „L.“ atstovas telefonų gavimo metu, ir tyčia gauti subsidiją pasireiškė staiga. Dėl to teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatę, kad buvo padarytos tęstinės veikos; veikas perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 1 dalį baudžiamieji procesai turėtų būti nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

20Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus. Nuosprendis grindžiamas liudytojo G. M. parodymais, nors šis turėjo motyvų jį, H. T., apkalbėti. G. M., kasatoriaus žiniomis, dėl analogiškų veikų yra nuteistas. Pasak kasatoriaus, G. M. apklausos protokoluose pateikta klaidinga informacija, dėl kurios jis, H. T., nagrinėjant bylą teisme norėjo užduoti šiam liudytojui klausimų, tačiau šis į teisiamąjį posėdį nebuvo iškviestas. Taip buvo suvaržytos nuteistojo teisės gintis Be to, teismas netinkamai vertino kaltinamojo G. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. G. S. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisėtomis priemonėmis jam buvo darytas poveikis, dėl to teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pakeitė parodymus. Taip teismas vertino įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, kad visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartį motyvavo taip: „<...> nuteistasis H. T. neneigia, kad apgaule įgijo svetimą turtą <...>“, nors tai neatitinka tikrovės.

21Kasatorius dar nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo naudojami neteisėti informacijos gavimo būdai, taikytas neteisėtas poveikis kaltinamiesiems (kaltinamajam G. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė poveikį, jog jis nurodytų ir H. T. kaip dalyvavusį darant nusikalstamas veikas). Tokie pareigūnų veiksmai yra nulemti asmeninio keršto, nes dėl jo, H. T., atskleistos informacijos keletui pareigūnų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jiems teko palikti tarnybą. Be to, ikiteisminį tyrimą kontroliavo prokuroras A. Velutis, su kuriuo jis asmeniškai pažįstamas, kuris turėjo priežasčių būti šališkas ir kuris nagrinėjo G. S. pareiškimą dėl neteisėto poveikio darymo.

22Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į nuteistojo H. T. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

23Prokuroras nurodo, kad H. T. kasaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, išvadomis dėl įrodymų vertinimo, siūlo kitaip vertinti kito nuteistojo G. S. parodymus. Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir jo apeliaciniame skunde, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, dėl to tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėti.

24Atsiliepime nurodoma, kad H. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) dėl UAB „T.“ ir UAB „L.“ didelės vertės turto įgijimo ir turtinės prievolės išvengimo apgaule.

25Teismai nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes nustatė, išsamiai įvertinę nuteistojo G. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (kad būtent H. T. jam pasiūlė būti UAB „A.“ direktoriumi, jį ir D. G. nuvežė į „T.“ saloną, kur jis kartu su D. G. pasirašė sutartis, paėmė telefonų aparatus, kuriuos perdavė H. T.; kad šis vežė jį paimti prekių ir į kitas įmones), liudytojo M. R. parodymus (kad H. T. jam, kaip UAB „L.“ atstovui, pateikė UAB „A.“ bei G. S., kaip jos direktoriaus, duomenis ir paprašė paruošti bendrovės vardu sutartį dėl telefonų įsigijimo žemesnėmis nei tikroji vertė kainomis, kad paruošta sutartis buvo perduota būtent H. T.), rašysenos specialistų išvadomis (kad 2005 m. liepos 19 d. įgaliojimą, tariamai suteikiantį teisę I. S. atstovauti UAB „A.“, pasirašė ne G. S., o H. T.; 2005 m. liepos 19 d. prašyme Sampo bankui eilutėje „Adresas“ rankraštinius įrašus A.@mail.ru parašė H. T.), kitus bylos duomenis, patvirtinančius, kad H. T. dalyvavo vykdant kitas nusikalstamas veikas, pasinaudodamas UAB „A.“ vardu (sukčiavimas UAB „V. I.“, UAB „V.“, UAB „E.“, UAB „D.“, UAB „V.“, UAB „M.“ atžvilgiu), t. y. įrodymų, gautų teisėtu būdu, visumą. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas pagrįstai perskaitė ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G. M. parodymus, nes, išnaudojus visas galimybes, jo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti nepavyko. Kita vertus, teismas, pripažindamas H. T. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, minėto liudytojo parodymais nesirėmė.

26Prokuroras laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad tik sėkmingai pardavus pirmuosius UAB „T.“ priklausančius 20 vnt. telefonų ir SIM kortelių kilo sumanymas įsigyti papildomą 40 vnt. telefonų ir SIM kortelių kiekį, dėl to šios veikos turi būti kvalifikuojamos kaip atskiros, nes jų nesieja vieninga tyčia (sumanymas). Prokuroras pažymi, kad kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir turtą (ar turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), šios veikos buvo daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant trumpam laikotarpiui ir pan. Tęstinė nusikalstama veika susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kuriuos jungia vieningas sumanymas (vieninga tyčia) ir kurių kiekvienas atskirai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir leidžia kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga). Nuteistasis H. T. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė, todėl jo tyčią teismas nustatė, įvertinęs objektyviuosius veikos požymius. H. T., veikdamas bendrininkų grupe su D. G. ir G. S., dviejų civilinių sutarčių pagrindu iš vieno ir to paties šaltinio apgaule įsigijo prekes, padarydamas žalą tam pačiam savininkui (UAB „T.“); atskiri du veikos epizodai buvo įvykdyti dviejų savaičių laikotarpiu. Tai patvirtina, kad nuteistieji, veikdami vieninga tyčia, per trumpą laikotarpį tokiomis pat aplinkybėmis iš vieno šaltinio apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefonų aparatų su SIM kortelėmis ir abonentiniais numeriais, siekdami įgyti kuo didesnės vertės svetimo turto. Pagrįstai nustatyta ir tai, kad nuteistieji tais pačiais veiksmais ne tik apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, bet ir išvengė turtinės prievolės mokėti pagal su UAB „T.“ sudarytas sutartis už šios telekomunikacijų bendrovės suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Bylos įrodymais nustatyta, kad visi mobiliojo ryšio telefono aparatai buvo suteikti už simbolinę kainą (1 Lt), nes sutartimis UAB „A.“ prisiėmė įsipareigojimus nustatytais terminais apmokėti už UAB „T.“ suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, sumokant ne mažiau kaip minimalius (50 ar 70 Lt) mėnesinius mokesčius. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo baigta pasirašius sutartis, kuriomis nuteistieji, veikdami UAB ,,A.“ vardu, prisiėmė turtinę prievolę, kurios nesiruošė vykdyti.

27Prokuroras nesutinka ir su argumentais, kuriais teigiama, kad apgaule įgyjant UAB „L.“ turtą buvo padarytos kelios pavienės nusikalstamos veikos, o ne viena tęstinė. Analogiškai, kaip ir aptartoje nusikalstamoje veikoje, H. T., G. S. ir I. S. apgaule prekes įsigijo iš to paties šaltinio, padarydami žalą tam pačiam savininkui (UAB „L.“), atskiriems veikos padarymo veiksmams nesant nutolusiems vienam nuo kito (2005 m. liepos 15 d. sudaryta sutartis, pateiktas suklastotas įgaliojimas, 2005 m. liepos 22 d. sudarytas susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimų ir tuo pagrindu gauta 6000 Lt subsidija telefonams įsigyti). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamieji tais pačiais veiksmais (sudarydami sutartis ir prisiimdami įsipareigojimus, kurių nesiruošė vykdyti) ne tik apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą (mobiliojo ryšio telefono aparatus ir 6000 Lt subsidiją), bet ir išvengė turtinės prievolės mokėti minimalius mėnesinius mokesčius pagal su UAB „L.“ sudarytą sutartį už UAB „T.“ suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo baigta pasirašius sutartis, kuriomis nuteistieji, veikdami UAB „A.“ vardu, prisiėmė įsipareigojimus (turtinę prievolę), kurių nesiruošė vykdyti.

28Kasacinis skundas atmestinas.

29Dėl įrodymų vertinimo, BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo ir tęstinės nusikalstamos veikos

30Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), teigdamas, kad jis šių nusikalstamų veikų nepadarė, kad teismai neteisingai įvertino kaltinamojo toje pačioje byloje G. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai nusikalstamas veikas įvertino kaip padarytas tęstiniais veiksmais, nes neįrodyta, jog jis neteisėtai veikė turėdamas vieną sumanymą (vieninga tyčia), tuo pačiu būdu, dėl to paties dalyko.

31Kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32Už sukčiavimą (BK 182 straipsnis) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių alternatyvių objektyvių požymių būtina nustatyti subjektyvųjį požymį – kaltę, t. y. kad asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tais atvejais, kai veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog šis asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81/2011).

33Nuosprendyje nustatyta, kad H. T., veikdamas kartu su D. G. (kuriam byla nutraukta) ir G. S., apgaule, iš anksto žinodami, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „A.“ vardu ir rekvizitais, pagal 2005 m. birželio 15 d. sudarytą su UAB „M.“ (atstovaujančios UAB „T.“) sutartį, kurią, kaip UAB „A.“ direktorius, pasirašė G. S., neteisėtai įgijo mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis bei abonentiniais numeriais, o 2005 m. birželio 29 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal kitą sutartį vėl iš šios bendrovės įgijo mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis (iš viso užvaldyta svetimo turto bendros 49 440 Lt vertės). Nustatyta ir tai, kad, minėtų sutarčių pagrindu UAB „A.“ vardu įsipareigodamas vykdyti prisiimtas turtines prievoles, jis neatsiskaitė už suteiktas UAB „T.“ mobiliojo ryšio paslaugas ir taip apgaule išvengė 39 057,66 Lt turtinės prievolės.

34Pirmosios instancijos teismas šios veikos faktines aplinkybes nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu: G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų O. M., V. K. parodymais, rašytinais įrodymais. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi G. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, o ne jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jam aiškinant, jog darant šią nusikalstamą veiką H. T. nedalyvavo, o ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Teisiamajame posėdyje G. S. pakeitė parodymus (jis aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo H. T., jog šis dalyvavo darant nusikalstamas veikas), dėl to, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas perskaitė G. S. parodymus, duotus 2008 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriais jis išsamiai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis susipažino su H. T., kaip buvo įtrauktas į nusikalstamas veikas ir pan., t. y.: jis gyveno sąvartyne, kur susipažino su I. S., kartu jie apsigyveno pas A., ten susipažino su H. (H. T.), kuris pasiūlė jam būti UAB „A.“ direktoriumi; H. T. jį nuvežė į Registrų centrą, ten jis pasirašė dokumentus, o vėliau jį ir D. G. nuvežė į „T.“ saloną, kur jis pasirašė sutartis, o D. G. paėmė telefonų aparatus ir kt. (T. 10, b. l. 151). Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi G. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie buvo gauti įstatymo nustatytu būdu, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, atitiko kitus faktinius bylos duomenis.

35Nuosprendyje taip pat nustatyta, kad H. T., veikdamas kartu su I. S. ir G. S., apgaule, pasinaudodamas ūkinės komercinės veiklos nuolat nevykdžiusios UAB „A.“ vardu, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, pagal 2005 m. liepos 15 d. judriojo ryšio teikimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „L.“, neteisėtai įgijo telefonų aparatų ir SIM kortelių su abonento numeriais (iš viso užvaldyta turto už 18 962 Lt), o 2005 m. liepos 22 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal sudarytą susitarimą dėl 2005 m. liepos 15 d. sutarties sąlygų pakeitimo gavo 6000 Lt kaip atlygį–subsidiją mobiliesiems telefonams įsigyti. Nustatyta ir tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis nesilaikė 2005 m. liepos 15 d. sutartyje bei 2005 m. liepos 22 d. susitarime nurodytų sąlygų ir nemokėjo mokesčio už suteiktas judriojo ryšio paslaugas, taip apgaule išvengė 21 953,53 Lt vertės turtinės prievolės.

36Atsakant į kasatoriaus argumentą, kad byloje nėra būtent tokios datos – 2005 m. liepos 22 d. – susitarimo dėl 2005 m. liepos 15 d. sutarties sąlygų pakeitimo, pažymėtina, jog prie susitarimą Nr. 1644-JKMR-050715/1 dėl 2005 m. liepos 15 d. sutarties Nr. 1644-JKMR-050715/1 sąlygų pakeitimo, kuriame UAB „L.“ įsipareigojo suteikti galimybę UAB „A.“ įsigyti mobiliųjų telefonų aparatus ir (ar) kitaip gauti atlygį, lygų 6000 Lt, pasirašiusio UAB „L.“ atstovo vadybininko M. R. parašo nurodyta 2005 m. liepos 22 d. data (T. 1, b. l. 34). Dėl to nuosprendyje, įvertinus ir kitus duomenis, pagrįstai konstatuota, kad šis susitarimas buvo sudarytas 2005 m. liepos 22 d.

37Faktinės šios nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos remiantis G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojos B. D. parodymais, 2007 m. gegužės 4 d. specialisto išvada Nr. 11-569 (07) (2005 m. liepos 19 d. įgaliojime, tariamai suteikiantį teisę I. S. atstovauti UAB „A.“ interesus pasirašant sutartį su UAB „L.“, pasirašyti priėmimo perdavimo aktus, paimti telefono aparatus, priimti ir pasirašyti kitas sąskaitas eilutėje „Direktorius G. S.“ pasirašė H. T.; 2005 m. liepos 19 d. prašyme Sampo bankui eilutėje „Adresas“ rankraštinius įrašus „A.@mail.ru“ parašė H. T.), kitais duomenimis. Nuosprendyje taip pat pasisakyta ir dėl darant šį nusikaltimą dalyvavusio I. S. duotų parodymų vertinimo, jam teigiant, kad G. S., o ne H. T. pasiūlė vykti paimti mobiliųjų telefonų, davė UAB „A.“ įgaliojimą ir kt.

38Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė, kad H. T. ir jo bendrininkų veiksmais buvo padarytos dvi tęstinės nusikalstamos veikos.

39Pagal teismų praktiką, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų ir apie kaltininko tyčią, jos turinį (kartu ir tyčios vieningumą), teismai sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes.

40Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, nuosprendyje pasisakyta dėl subjektyviųjų abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo H. T. veiksmuose. Jis abi nusikalstamas veikas padarė kartu su bendrininkais veikdamas išankstine tiesiogine tyčia: siekdami savanaudiškų tikslų neteisėtai UAB „A.“ vardu įgyti svetimą turtą, iš anksto neketindami vykdyti prisiimtų prievolių bei neturėdami finansinių galimybių šias prievoles įvykdyti (nuo 2005 m. birželio mėn. UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos nevykdė), sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, kad nukentėjusioms bendrovėms bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių siekė. Taigi teismai konstatavo, kad išankstinė tyčia neteisėtai įgyti svetimą turtą bei išvengti turtinės prievolės susiformavo prieš sutarčių su nukentėjusiomis bendrovėmis pasirašymą.

41Teismai nustatė, kad kaltininkai, darydami pirmąją nusikalstamą veiką (sukčiavimas UAB „T.“ atžvilgiu) pagal dvi civilines sutartis, kurios sudarytos dviejų savaičių laikotarpiu (2005 m. birželio 15 d. ir 2005 m. birželio 29 d.), iš bendrovės „T.“ apgaule UAB „A.“ vardu įgijo prekes (mobiliųjų telefonų aparatus su SIM kortelėmis ir abonentiniais numeriais) bei prisiėmė pagal šias sutartis įsipareigojimus (turtinę prievolę), kurių neketino vykdyti. Darydami antrąją nusikalstamą veiką (sukčiavimas UAB „L.“ atžvilgiu) kaltininkai sudarė vieną rašytinę sutartį (2005 m. liepos 15 d.), kurios pagrindu įgijo prekes (mobiliųjų telefonų aparatus su SIM kortelėmis ir abonentiniais numeriais) ir pagal šią sutartį prisiėmė įsipareigojimus naudotis judriojo telefono ryšio paslaugomis pagal sutarties sąlygas, o pagal vėlesnį (2005 m. liepos 22 d.) susitarimą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo įgijo subsidiją. Prisiimdami sutartinius įsipareigojimus nuteistieji įgijo turtinę teisę į subsidiją ir pagal ją gavo lėšas.

42Taigi kaltininkų atlikti nusikalstami veiksmai (kurie įvertinti kaip dvi atskiros tęstinės nusikalstamos veikos) kiekvienu konkrečiu atveju buvo susiję savo padarymo būdu ir aplinkybėmis, laiko atžvilgiu nenutolę vienas nuo kito, apgaulę naudojant prieš tą patį juridinį asmenį ir įgyjant turtą bei subsidijos forma lėšas, o taip pat išvengiant turtinės prievolės iš to paties juridinio asmens. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismų padaryta išvada, kad atskirus kaltininkų veiksmus jungė vieninga tyčia, yra pagrįsta.

43Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, kad sumanymas 2005 m. birželio 29 d. papildomai gauti 40 mobiliųjų telefonų aparatų (su 40 SIM kortelių su abonento numeriais) kilo tik po to, kai buvo sėkmingai baigta 2005 m. birželio 15 d. veika, teismai, remdamiesi bylos įrodymų visetu, pagrįstai padarė išvadą, jog kaltininkų siekis savo naudai įgyti kuo didesnį kiekį ir kuo didesnės vertės svetimo turto. Pažymėtina, kad H. T., veikdamas kartu su G. S., 2005 m. birželio–liepos mėn. sudarė fiktyvius sandorius ir su kitomis nukentėjusiomis bendrovėmis „V. I.“, „V.“, „E.“, „D.“, „V.“, neketindamas vykdyti jų metu prisiimtų įsipareigojimų ir padarydamas joms turtinę žalą. Tai, kad kasatorius ne tik neteisėtai įgijo svetimą turtą, o dėl antrosios nusikalstamos veikos – ir subsidiją, bet ir išvengė turtinės prievolės, iš anksto žinodamas, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, neduoda pagrindo pripažinti, jog jis padarė atskiras nusikalstamas veikas, nes šie veiksmai buvo tarpusavyje susiję su konkrečia panaudojant apgaulę sudaryta sutartimi (dėl pirmosios nusikalstamos veikos – su 2005 m. birželio 15 ir 29 d., dėl antrosios – su 2005 m. liepos 15 d.)

44Kadangi nuteistieji, veikdami vieninga tyčia, apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės didesnės negu 250 MGL vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai abi H. T. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

45Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

46Kasatorius neskundžia teismų procesinių sprendimų dalies, kuria jam baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio l dalyje (dėl penkių nusikalstamų veikų) bei 300 straipsnio 1 dalyje (dėl penkių nusikalstamų veikų), nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje neapklausto liudytojo G. M. parodymais, nenagrinėjamas, nes šio liudytojo ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais grindžiama nuosprendžio dalis, kuria pripažinta, kad H. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

47Kasaciniame skunde taip pat yra teigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo naudojami neteisėti informacijos gavimo būdai, taikytas neteisėtas poveikis kaltinamiesiems, pareigūnų veiksmai buvo nulemti asmeninio keršto, nes dėl H. T. pateiktos informacijos keletui pareigūnų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras A. Velutis turėjo priežasčių būti šališkas. Tokių teiginių, kurie yra abstraktūs ir neargumentuoti, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo laikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, dėl to jie paliekami nenagrinėti. Be to, panašūs teiginiai buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pateikiant motyvuotą išvadą, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas vyko šališkai, kuri kasaciniu skundu neskundžiama.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

49Atmesti nuteistojo H. T. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 3. H. T. baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl sukčiavimo... 4. Civilinis ieškinys dėl 22 247 Lt turtinės žalos atlyginimo, pareikštas UAB... 5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. S. ir I. S. (I. S.), tačiau dėl... 7. Teisėjų kolegija... 8. H. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrai... 9. Tęsdamas nusikalstamą veiką, H. T., veikdamas bendrai su D. G. (kuriam byla... 10. Taip H. T., veikdamas bendrai su D. G. ir G. S., laikotarpiu nuo 2005 m.... 11. H. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad, veikdamas... 12. Be to, jis, veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., tęsdamas nusikalstamą... 13. Taip H. T., veikdamas bendrai su I. S. ir G. S., laikotarpiu nuo 2005 m. liepos... 14. H. T. baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl penkių... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis H. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 16. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 17. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis padarė dvi tęstines... 18. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos... 19. Kasatorius nurodo, kad nors tarp veikų, padarytų 2005 m. liepos 15 d. (įgyti... 20. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus.... 21. Kasatorius dar nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo naudojami... 22. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 23. Prokuroras nurodo, kad H. T. kasaciniame skunde nesutinka su teismo... 24. Atsiliepime nurodoma, kad H. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182... 25. Teismai nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes nustatė, išsamiai... 26. Prokuroras laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad tik... 27. Prokuroras nesutinka ir su argumentais, kuriais teigiama, kad apgaule įgyjant... 28. Kasacinis skundas atmestinas.... 29. Dėl įrodymų vertinimo, BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo ir tęstinės... 30. Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl... 31. Kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.... 32. Už sukčiavimą (BK 182 straipsnis) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų... 33. Nuosprendyje nustatyta, kad H. T., veikdamas kartu su D. G. (kuriam byla... 34. Pirmosios instancijos teismas šios veikos faktines aplinkybes nustatė... 35. Nuosprendyje taip pat nustatyta, kad H. T., veikdamas kartu su I. S. ir G. S.,... 36. Atsakant į kasatoriaus argumentą, kad byloje nėra būtent tokios datos –... 37. Faktinės šios nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos remiantis G. S.... 38. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, abiejų instancijų teismai pagrįstai... 39. Pagal teismų praktiką, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182... 40. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, nuosprendyje pasisakyta dėl... 41. Teismai nustatė, kad kaltininkai, darydami pirmąją nusikalstamą veiką... 42. Taigi kaltininkų atlikti nusikalstami veiksmai (kurie įvertinti kaip dvi... 43. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, kad sumanymas 2005 m. birželio 29 d.... 44. Kadangi nuteistieji, veikdami vieninga tyčia, apgaule įgijo svetimą turtą... 45. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 46. Kasatorius neskundžia teismų procesinių sprendimų dalies, kuria jam... 47. Kasaciniame skunde taip pat yra teigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Atmesti nuteistojo H. T. kasacinį skundą....