Byla 2A-140/2012
Dėl nuomos mokesčio priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4895-661/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus specialus autotransportas“ (dabar - UAB „VSA Vilnius“) 2005 m. balandžio 27 d. sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1972 (toliau – sutartis Nr. 1972), kuria 2005 m. gegužės 5 d. - 2010 m. gegužės 5 d. laikotarpiui ieškovas išnuomavo atsakovui už 3 474,73 Lt mėnesio nuomos mokestį (1 Lt už 1 kv. m) 3 474,73 kv. m. bendro ploto pastatų kompleksą (2 389,49 kv. m katilinės pastatą; 596,17 kv. m administracinį pastatą; 43,99 kv. m siurblinės pastatą; 101,83 kv. m dujų reguliavimo punktą; 42,41 kv. m sandėlį; 300,84 kv. m dirbtuvių pastatą) esantį ( - ). 2005 m. gruodžio 2 d. šalys taip pat sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1999 (toliau – sutartis Nr. 1999), kuria 2005 m. gruodžio 12 d. - 2010 m. gruodžio 12 d. laikotarpiui už 800 Lt mėnesio nuomos mokestį ieškovas išnuomojo atsakovui du dūmtraukius, esančius ( - ) (25-28 b. l.). Ieškovo teigimu, atsakovas nemoka nuomos mokesčio, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti nuomos sutartis, iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš išnuomotų patalpų ir priteisti 68 396,68 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą, 49 428,15 Lt delspinigių ir 12,68 proc. procesinių palūkanų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nutraukė ginčo nuomos sutartis, iškeldino atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ); priteisė ieškovui iš atsakovo 68 396,68 Lt nuomos mokesčio, 24 715 Lt delspinigių, 12,68 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 323,03 Lt Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisė 2 900 Lt žyminio mokesčio ir 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie prievolės nevykdymo pasekmes, atsakovas nereagavo į įspėjimą ir toliau nevykdė prisiimtų prievolių, todėl sprendė, kad yra pagrindas nutraukti nuomos sutartis, iškeldinti atsakovą iš nuomojamų patalpų ir priteisti 68 396,68 Lt įsiskolinimą už turto nuomą (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Spręsdamas dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo reikalavimų, teismas konstatavo, kad nuomos sutartyse nustatytos netesybos už nuomininko prievolių nevykdymą yra neprotingai didelės, todėl jas sumažino per pusę, o 12,68 proc. procesines palūkanas pripažino atitinkančias LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir ieškinį šioje dalyje tenkino visiškai. Remdamasis patenkinto ieškinio reikalavimo proporcingumo principu, priteisė iš atsakovo valstybei 2 900 Lt žyminį mokestį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Ieškovas neatskleidė teismui fakto, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas sumokėjo ieškovui 24 919,49 Lt įsiskolinimą, todėl ieškovas turėjo prašyti teismą priteisti iš atsakovo tik 43 477,19 Lt skolos.

102. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodomas mokėtinas nuomos mokestis ir nesumokėtas likutis, taip pat neįrodė, kad atsakovui iš viso buvo teikiamos sąskaitos nuomos mokesčiui mokėti. Teismo sprendimas priimtas remiantis vieninteliu dokumentu - ieškovo parengta suvestine. Ieškovui nepateikus įsiskolinimą pagrindžiančių įrodymų, buvo pažeistos CPK 178 straipsnio nuostatos.

113. Sprendimo priėmimo momentu nuomos sutarties Nr. 1972 terminas jau buvo pasibaigęs, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl jos nutraukimo.

124. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas tinkamai įspėjo atsakovą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. A51-3031-(2.14.1.17-TR2) atsakovui buvo nustatytas tik 8 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti, kuris, atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, buvo per trumpas. Be to, ir ieškovas yra įsiskolinęs atsakovui, todėl neturėjo teisinio pagrindo reikšti sutarčių nutraukimo reikalavimą.

135. Priteisdamas delspinigius, teismas neatsižvelgė į atsakovas prašymą šiam reikalavimui taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir dėl jo visiškai nepasisakė. Teismo sumažintas netesybų dydis neatitinka pagrindinių teisingumo, protingumo principų bei neatkuria tarp šalių teisingumo. Atsakovas teikia atliekų vežimo paslaugas ( - ), už šias paslaugas ieškovas yra įsiskolinęs atsakovui, nesumoka ne tik pagrindinės skolos, bet ir netesybų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimu atsakovui iš ieškovo yra priteistas 31 231,68 Lt įsiskolinimas, kurio įvykdymas išdėstytas per 12 mėnesių. Ieškovas yra skolingas atsakovui 46 417,14 Lt ir už kitas paslaugas. Atsakovo sunkią finansinę padėtį lėmė ieškovo prievolių nevykdymas. Netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl delspinigių dydis turėjo būti sumažintas iki 0,02 proc. dydžio (CK 6.73 str. 2 d.).

146. Priteisdamas 12,68 proc. procesinių palūkanų, teismas pažeidė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad palūkanų norma turi būti vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Tuo tarpu teismas pritaikė 2009 m. gruodžio mėnesį paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normą - 5,68 proc.

157. Nusprendęs iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, teismas turėjo spręsti dėl iškeldinimo terminų ir patalpų perdavimo ieškovui. Neišsprendęs šių klausimų, teismas pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Ieškinys teismui buvo paduotas tuomet, kai nuomos sutartys galiojo, todėl pagal CK 6.497 straipsnio nuostatas galėjo būti nutrauktos prieš terminą.

182. Į 2010 m. vasario 11 d. įspėjimą atsakovas nereagavo, nesikreipė į ieškovą dėl prievolių įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo atsakovo įspėjimo. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo įspėjimo apie prievolių nevykdymo teisines pasekmes netinkamo vertinimo.

193. Nutraukęs nuomos sutartis, teismas tinkamai taikė CK 6.499 straipsnio nuostatas ir teisingai sprendė dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų pagrįstumo.

204. Nuomos mokesčio įsiskolinimą atsakovas sumažino bylą nagrinėjant teisme, todėl turėjo galimybę apie tai informuoti teismą. Neturėdamas duomenų apie dalinį atsiskaitymą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti dėl dalinio atsiskaitymo nėra pagrindo, nes šis klausimas bus sprendžiamas sprendimo vykdymo procese.

215. Nuomininko suvestinė apie skolos dydį yra oficialus dokumentas, kuriame pateikti buhalteriniai skaičiavimai, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimo dydį.

226. Ginčo sutartys buvo sudarytos komerciniais tikslais, todėl ieškovas turėjo teisę prašyti priteisti 12,68 dydžio procesines palūkanas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

237. Atsakovo nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, jis jau yra įvykdytas ir negali būti pagrindas vertinat ieškovo sąžiningumą šioje byloje. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, todėl ieškovo įsiskolinimo atsakovui aplinkybės neturi būti vertinamos nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacinio dalyką sudaro klausimai dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas nuomos mokesčio įsiskolinimas; dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir nuomos sutarčių pasibaigimo teisinių pasekmių; dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieškinio senaties jų reikalavimui taikymo; dėl palūkanų dydžio pagrįstumo. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą (1 t., 136-138, 142-167 b. l.).

27Dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas nuomos mokesčio įsiskolinimas

28Byloje nustatyta, kad pagal nuomos sutarčių 2 ir 3 punktus, už išsinuomotą nekilnojamąjį turtą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 3 474,73 Lt ir 800 Lt nuomos mokestį kas mėnesį, prieš prasidedant kiekvienam mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 20 dienos (1 t., 21-23, 25-27 b. l.).

29Nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo reikalavimą ieškovas grindė buhalterinius duomenis apie atsakovo prievolių vykdymą atspindinčia pažyma (1 t., 29 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą laikė tinkamu ir pagal jo duomenis priteisė iš atsakovo ieškovui 68 396,68 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovo parengta pažyma nėra pakankamas piniginės prievolės netinkamą vykdymą pagrindžiantis įrodymas, todėl, apelianto nuomone, nepateikęs mokėjimo dokumentų ieškovas neįrodė savo reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad jo padalinio parengta ir patvirtinta pažyma yra oficialus dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs buhalteriniai skaičiavimai.

30Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004;ir kt.). Taigi, juridinių asmenų ūkinių operacijų įrodinėjimo leistinomis priemonėmis pripažįstant finansinės apskaitos dokumentus, ieškovo parengta buhalterinius duomenis atspindinti pažyma, viena vertus, negali būti laikoma pakankamu atsakovo piniginės prievolės netinkamą vykdymą pagrindžiančiu įrodymu, antra vertus, CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytu oficialiu, didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu.

31Ieškovas įvykdė apeliacinės instancijos teismo reikalavimą (1 t., 170-172 b. l.) ir pateikė bylai pagal nuomos sutartis atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras ir banko sąskaitos išrašus (2 t., 9-34 b. l.), kurie patvirtina su ieškiniu pateiktoje pažymoje nurodytus duomenis ir įrodo iki 2010 m. kovo mėn. 68 396,68 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą. Įrodymų, paneigiančių finansinės apskaitos dokumentais grindžiamą nuomos mokesčio skolą, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Bylą iškėlus teisme, atsakovas dalį skolos – 24 919,49 Lt, sumokėjo ieškovui (1 t., 107-108 b. l.; 2 t., 32 b. l.), tačiau abi bylos šalys elgėsi netinkamai ir neinformavo teismo apie dalinį atsiskaitymą, todėl šis neturėjo pagrindo priteisti mažesnę, nei ieškovas reikalavo skolos sumą. Nustačius, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu atsakovo prievolė ieškovui buvo sumažėjusi, teismo priteista nesumokėto nuomos mokesčio suma mažintina iki 43 477,19 Lt (68 396,68 Lt- 24 919,49 Lt), šią sprendimo dalį keičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

32Dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir nuomos sutarčių pasibaigimo teisinių pasekmių

33Nuomos sutarčių, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, sąlygos numatė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta turtą įtraukus į privatizuojamų objektų sąrašą, šalių susitarimu ir CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose nustatyta tvarka (sutarčių 14 p.). Nuomos sutarties prieš terminą nutraukimą teismo tvarka ieškovas grindė CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovas nuomos mokesčio pagal sutartis nemoka, todėl konstatavo minėtoje teisės normoje numatyto nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą pagrindo egzistavimą. Ginčo dėl pagrindo nutraukti terminuotas nuomos sutartis prieš terminą buvimo iš esmė nėra. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo spręsti dėl nuomos sutarties Nr. 1972 prieš terminą nutraukimo, nes sprendimo priėmimo dienai jos terminas jau buvo suėjęs, nepaneigia sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo ieškinio padavimu momentu ir nepanaikina CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytų sutarties pasibaigimo dėl jos termino suėjimo ar jos nutraukimo prieš terminą teisinių pasekmių.

34Apeliantas kvestionuoja teismo išvadas, kuriomis pripažinta, kad ieškovas tinkamai vykdė pareigą įspėti atsakovą apie būtinumą įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį, teisė reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą nuomotojui atsiranda tik po to, kai jis nusiunčia nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas raštu įspėjo atsakovą apie būtinumą sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, kad įspėjimą gavęs atsakovas šios prievolės neįvykdė. Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti apie įstatymo reikalavimo įspėti nuomininką tinkamą įvykdymą, nes įspėjime buvo nustatytas per trumpas terminas. Registruotu paštu atsakovui išsiųstu 2010 m. vasario 11 d. raštu ieškovas pareikalavo atsakovą 119 068,35 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą sumokėti iki 2010 m. vasario 19 d. (1 t., 30-31 b. l.). Byloje nustatyta, kad iki įspėjimo paskutinį mokėjimą atsakovas buvo atlikęs daugiau kaip prieš metus, gavęs įspėjimą atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, prailginti įspėjimo terminą neprašė, tuoj po įspėjimo termino pasibaigimo sumokėjo nedidelę skolos dalį (8 548,46 Lt); ieškinį dėl skolos priteisimo ir nuomos sutarčių nutraukimo ieškovas teismui padavė tik 2010 m. kovo 31 d.; dar dalį įsiskolinimo atsakovas padengė bylą nagrinėjant teisme. Duomenų apie likusios skolos sumokėjimą byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad aštuonių dienų terminas sumokėti gana didelės sumos skolą yra per trumpas, tačiau paties atsakovo netinkamas mokėjimo prievolės vykdymas ir pasyvus elgesys, pasireiškęs CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos kooperuotis pažeidimu, nesiėmimu priemonių įvykdyti prievolę ir išsaugoti sutartis, lėmė nuomos mokesčio nemokėjimo teisines pasekmes. Atsakovas neįrodinėja, kad būtent dėl įspėjime nustatyto nuomos mokesčio sumokėjimo termino prievolė nebuvo įvykdyta ir dėl to buvo pažeistos atsakovo teisės. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie teismo išvadų dėl CK 6.497 straipsnio 3 dalies reikalavimo tinkamo įvykdymo neteisingumą.

35Apeliacinio skundo argumentai apie ieškovo prievolių pagal kitas sutartis netinkamą vykdymą nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

36Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal nuomos sutarčių 9.4 punkto sąlygas, pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, atsakovas įsipareigojo per 7 dienas perduoti ieškovui pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais neatskiriamais nuo turto pertvarkymais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomos sutarčių pasibaigimo jas nutraukus prieš terminą pasekmių – iškeldindamas atsakovą iš išnuomotų pastatų, neišsprendė įstatyme ir sutartyse nustatyto turto grąžinimo klausimo. Tokiu atveju, kolegijos nuomone, yra tikslinga, vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi ir sutarčių 9.4 punktu, papildyti teismo sprendimą įpareigojimu atsakovui perduoti ieškovui nuomotą turtą sutartyse sulygtos būklės. Toks įpareigojimas nustatytinas įvertinus ir ieškovo pateiktus duomenis, kad net ir pasibaigus sutartims dėl suėjusio nuomos termino atsakovas neperdavė ieškovui nuomoto turto pagal sutarties sąlygas (2 t., 36-37 b. l.).

37Dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieškinio senaties jų reikalavimui taikymo

38Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintas sutartines netesybas, rėmėsi ieškovo pateiktu netesybų už 424 dienas apskaičiavimu, nors šiam reikalavimui atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir netesybas sumažinti iki 0,02 procentų, todėl teismas pažeidė ieškinio senatį, netesybas ir jų mažinimą reglamentuojančias teisės normas bei jų taikymo teismų praktiką. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

39Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė prievolę tinkamai atsiskaityti pagal nuomos sutartis, prašė teismo priteisti iš jo skolą ir sutartyse (11 punktas) sulygtas 0,2 procento dydžio, t. y. 49 428,15 Lt. Lt, netesybas, susidariusias iki ieškinio padavimo už 68 396,68 Lt skolos sumą. Delspinigių reikalavimui atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas šio atsakovo reikalavimo neišsprendė ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio bei ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo reikalavimus (CPK 330 str.). Pagal apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktą skaičiavimą, iki ieškinio padavimo susidariusios nuomos mokesčio skolos už šešis mėnesius delspinigiai sudaro 22 668,33 Lt (2 t., 38 b. l.). Prieštaravimų dėl šios delspinigių sumos apskaičiavimo atsakovas nereiškia.

40Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.3K-3-401/2008, ir kt.).

41Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį netinkamą vykdymą nuomos sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl prašomą delspinigių sumą sumažino pusiau ir priteisė iš atsakovo 24 715 Lt netesybų. Atsakovas nesutinka su netesybų priteisimu, motyvuodamas tuo, kad teismas, turėdamas pareigą kontroliuoti netesybų dydį, nagrinėjamu atveju turėjo sumažinti delspinigių dydį iki pripažinto protingu 0,02 procentų dydžio. Į apelianto argumentus, susijusius su delspinigių priteisimu, ieškovas neatsiliepė.

42Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Miaras” v. A. D. IĮ “Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais teismui suteikta teisė mažinti netesybas, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta.

43Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant, iki kokio dydžio turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Konkrečioje faktinėje situacijoje vienu atveju tam tikras netesybų dydis gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per didelis. Dėl to teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Miaras” v. A. D. IĮ “Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nurodytas kasacinio teismo aiškinimas paneigia apelianto poziciją, kad teismų praktikoje yra nustatytas protingas 0,02 procentų netesybų dydis, iki kurio turi būti sumažintos netesybos nagrinėjamoje byloje.

44Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui sutartinių netesybų dydį pripažinti akivaizdžiai per dideliu ir jį sumažinti. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad nagrinėjant bylą trečdalį nuomos mokesčio skolos (24 919,49 Lt) atsakovas sumokėjo, todėl pagrindinę prievolę apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 43 477,19 Lt. Įvertinus pagrindinės skolos ir pagal sutartį priklausančių mokėti 22 668,33 Lt delspinigių dydžių santykį, dalies prievolės įvykdymą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju priteistini delspinigiai mažintini iki 8 000 Lt. Dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo teisminės gynybos ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, todėl laiko tarpas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, yra ilgas ir sutartinė delspinigių suma, lyginant su pagrindine prievole, taip pat yra didelė. Toks ieškovo elgesys rodo, kad didelių nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio ieškovas nepatyrė, todėl priteistinos iki 8 000 Lt sumažintos netesybos laikytinos pakankamomis minimaliems nuostoliams padengti.

45Dėl palūkanų dydžio

46CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

47Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų dydis nustatomas ne pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytus palūkanų dydžius, o pagal specialiame Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytus palūkanų dydžių apskaičiavimus. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė Įstatymą ir neteisingai nustatė priteistinų palūkanų dydį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka ir juos atmeta. Už pavėluotus mokėjimus mokėtinų palūkanų dydžio apskaičiavimą reglamentuoja Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje palūkanų norma apibrėžta kaip vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Taikydamas šias palūkanų dydžio apskaičiavimą reglamentuojančias Įstatymo normas, teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutartyse palūkanos nebuvo numatytos, kad atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado pirmąjį 2010 metų pusmetį, todėl taikė paskutinę 2009 m. gruodžio mėnesio dieną Lietuvos banko skelbtą palūkanų normą - 5,68 %, kurią padidinęs 7 procentiniais punktais, nustatė atsakovo mokėtinas 12,68 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokius palūkanų dydžio skaičiavimus kolegija pripažįsta atitinkančiais Įstatymo reikalavimus, todėl teisingais.

48Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

49Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, jeigu skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas bus paliktas galioti (1 t., 136-138, 142-167 b. l.). Prašymas grindžiamas sunkia finansine padėtimi, susidariusia dėl to, kad pagal kitų kreditorių reikalavimus laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suvaržytas didelės vertės atsakovo turtas, kad už suteiktas atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas atsakovui yra įsiskolinę dideles sumas šių paslaugų gavėjai, tarpe jų ir ieškovas, kad ieškovas reikalauja sumokėti komunalinių atliekų sąvartyno operatoriui 3 mln. viršijančią sumą. Šios aplinkybės, atsakovo teigimu, lemia atsakovo negalėjimą iš karto sumokėti ieškovui priteistą sumą. Atsakovo prašymui ieškovas prieštarauja (2 t., 4-6 b. l.).

50CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

51Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie išimtinio atvejo, lemiančio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, buvimą. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra įsisenėjęs, apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistas skolos ir delspinigių sumas, pasibaigus nuomos sutartims atsakovas naudojasi ieškovo turtu toliau už tai nemokėdamas, todėl naudos iš ginčo turto ieškovas negauna. Nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, konstatavus atsakovo mokumą, sėkmingą veiklą ir gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą, todėl priteistos iš esmės atsakovui nedidelės sumos piniginės prievolės įvykdymas niekaip negali lemti atsakovo finansinės padėties pasikeitimą taip, kad būtų nutrauktas atliekų tvarkymo paslaugų Vilniaus mieste teikimas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad sprendimo vykdymo atidėjimas vieneriems metams neigiamai atsilieps ieškovo biudžetui.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinio patenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje 117 824,83 Lt sumos ieškinį patenkinus iš dalies (priteisus iš viso

5451 477,19 Lt) pagal pareikšto ieškinio sumą yra patenkinti 43,6 procentai, o atmesti 56,4 procentai ieškinio reikalavimų.

55Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl jo reikalavimus patenkinus iš dalies pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už ieškinį mokėtino 3 356,49 Lt žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1 463,43 Lt, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios 22 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistini iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo patirtos 4,45 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (1 t., 169 b. l.) pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IP-261/IK-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteistinos.

56Apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, atsakovas apmokėjo 3 356 Lt žyminiu mokesčiu (1 t., 112, 122 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 68 396,68 Lt nesumokėtą nuomos mokestį ir 24 715 Lt delspinigių, t. y. iš viso

5793 111,68 Lt, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį, už atsakovo apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 2 793,35 Lt dydžio žyminis mokestis. Tokiu atveju pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 dalį permokėta žyminio mokesčio dalis – 562,65 Lt (3 356 Lt -

582 793,35 Lt) grąžintini atsakovui. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir teismo priteistą sumą sumažinus, ieškovas turi kompensuoti atsakovui 1 248,62 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

59Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro, atsakovo teigimu, advokatei V. R. sumokėti 1 800 Lt už apeliacinio skundo parengimą (1 t., 136-138 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad pagal 2010 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartį atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja V. R. (1 t., 80 b. l.). Patirtas teisinių paslaugų išlaidas apeliacinėje instancijoje atsakovas įrodinėja paties parengta 2012 m. sausio 4 d. pažyma, advokato padėjėjos atsakovui išrašyta 2010 m. spalio 30 d. sąskaita Nr. 10/68/VSA už 6 145 Lt ir banko nepatvirtintu 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu (1 t., 139-141 b. l.). Byloje nėra pateikti dokumentai, liudijantys atsakovo pavedimą advokatui, kuris pagal įstatymą gali būti atstovu apeliacinės instancijos teisme, parengti apeliacinį skundą ir šio pavedimo įvykdymą, išlaidų apskaičiavimą ir jų pagrindimą (CPK 57 str. 3 d., 98 str. 1 d.), todėl prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.

62Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei priteistus 68 396,68 Lt nesumokėto nuomos mokesčio sumažinti iki 43 477,19 Lt (keturiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt septynių litų 19 ct), priteistus 24 715 Lt delspinigių sumažinti iki 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų).

63Sprendimo dalį, kuria atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“ su visu jam priklausančiu turtu iškeldintas iš nuomotų negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), papildyti įpareigojimu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ per 7 (septynias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei pagal aktą tvarkingą nuomotą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), su visais atliktais neatskiriamais nuo turto pertvarkymais.

64Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ valstybei priteistą 2 900 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 1 463,43 (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt trijų litų 43 ct).

65Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

66Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ 1 248,62 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 62 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

67Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ permokėtus 562,65 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt du litus 65 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą Swedbank AB 2010 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1632.

68Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus specialus autotransportas“... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos... 9. 1. Ieškovas neatskleidė teismui fakto, kad po bylos iškėlimo teisme... 10. 2. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodomas mokėtinas... 11. 3. Sprendimo priėmimo momentu nuomos sutarties Nr. 1972 terminas jau buvo... 12. 4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas tinkamai įspėjo atsakovą... 13. 5. Priteisdamas delspinigius, teismas neatsižvelgė į atsakovas prašymą... 14. 6. Priteisdamas 12,68 proc. procesinių palūkanų, teismas pažeidė LR... 15. 7. Nusprendęs iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, teismas turėjo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė... 17. 1. Ieškinys teismui buvo paduotas tuomet, kai nuomos sutartys galiojo, todėl... 18. 2. Į 2010 m. vasario 11 d. įspėjimą atsakovas nereagavo, nesikreipė į... 19. 3. Nutraukęs nuomos sutartis, teismas tinkamai taikė CK 6.499 straipsnio... 20. 4. Nuomos mokesčio įsiskolinimą atsakovas sumažino bylą nagrinėjant... 21. 5. Nuomininko suvestinė apie skolos dydį yra oficialus dokumentas, kuriame... 22. 6. Ginčo sutartys buvo sudarytos komerciniais tikslais, todėl ieškovas... 23. 7. Atsakovo nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d.... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 26. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos... 27. Dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas nuomos mokesčio... 28. Byloje nustatyta, kad pagal nuomos sutarčių 2 ir 3 punktus, už išsinuomotą... 29. Nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo reikalavimą ieškovas grindė... 30. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės... 31. Ieškovas įvykdė apeliacinės instancijos teismo reikalavimą (1 t., 170-172... 32. Dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir nuomos sutarčių pasibaigimo... 33. Nuomos sutarčių, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, sąlygos numatė,... 34. Apeliantas kvestionuoja teismo išvadas, kuriomis pripažinta, kad ieškovas... 35. Apeliacinio skundo argumentai apie ieškovo prievolių pagal kitas sutartis... 36. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas... 37. Dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieškinio senaties jų reikalavimui... 38. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintas... 39. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė... 40. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 41. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už nuomininko pareigos mokėti... 42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam... 43. Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258... 44. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo pagrindas pirmosios... 45. Dėl palūkanų dydžio... 46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 47. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų... 48. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo... 49. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė prašymą išdėstyti... 50. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo... 51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 53. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje... 54. 51 477,19 Lt) pagal pareikšto ieškinio sumą yra patenkinti 43,6 procentai, o... 55. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK... 56. Apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma skundžiamą sprendimą panaikinti ir... 57. 93 111,68 Lt, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį, už... 58. 2 793,35 Lt) grąžintini atsakovui. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus... 59. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.... 62. Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškovui... 63. Sprendimo dalį, kuria atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“... 64. Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ valstybei... 65. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 66. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui uždarajai... 67. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ permokėtus... 68. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ prašymą dėl...