Byla e2-2031-241/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaDanutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AIR CAPITAL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AIR CAPITAL“ dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius ar ieškovas) 2016 m. rugpjūčio 3 d. teisme gautame ieškinyje prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „AIR CAPITAL“.
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui susidarė nuo 2015 m. II ketvirčio ir nuolat augo. 2016 m. 1 ketvirtyje atsakovės skola išaugo iki 10 399,76 Eur VSD įmokų ir 317,26 Eur delspinigių, o pagal 2016 m. 2 ketvirčio preliminarią ataskaitą skola yra 11 035,34 Eur VSD įmokų ir 256,70 Eur delspinigių. Ieškovas, siekdamas išieškoti iš atsakovės valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, taikė priverstinio poveikio priemones: kredito įstaigoms buvo pateikti mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo iš atsakovės sąskaitų, kurie iki šiol yra neapmokėti. Kadangi debeto mokėjimo nurodymais nurašomų sumų nepakako skolai padengti, buvo areštuotas atsakovės turtas - 1 325 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas. Skolos išieškojimas ne ginčo tvarka 2016 m. balandžio 15 d. buvo perduotas priverstiniam vykdymui, tačiau iš antstolės lėšų nebuvo gauta. Pagal registrų duomenis, atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra įkeistas, areštuotas, turto realizavimas yra apsunkintas, savo vardu įregistruotų transporto priemonių atsakovė neturi. Ieškovas išsiuntė įmonei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas ir nesumažėjo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iškėlė UAB „AIR CAPITAL“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“.
  2. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą 2016 m. pirmo pusmečio balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą įmonės turto deklaruota už 46 239 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas sudaro 40 287 Eur; turto likutinė vertė yra 4 084,71 Eur; debitoriniai įsipareigojimai sudaro 1 847 Eur. Teismas nustatė, kad nuosavybės teise registruotų transporto priemonių atsakovė neturi, kad nuosavybės teise valdomą žemės sklypą vertina 36 202,50 Eur, nors jo vidutinė rinkos vertė siekia tik 1 325 Eur, sklypui įregistruoti areštas ir priverstinė hipoteka pagal 2016 m. vasario 25 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08)319-489. Iš Viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovės skola VSDF biudžetui yra 10 992,74 Eur, atsakovė turi 7 apdraustuosius asmenis; įsiskolinimas VMI yra

    65 667,46 Eur.

  3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės valdomo turto reali didžiausia vertė sudaro 7 256,71 Eur (4 084,71 + 1 847 + 1 325), todėl pradelsti įsipareigojimai (20 048 Eur) viršija realiai valdomo turto vertę ir atsakovė yra nemoki.
  4. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei 2 straipsnio 8 punkte numatytos sąlygos atsakovės bankroto bylai iškelti.

7I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „AIR CAPITAL“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d.nutartį ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas bankroto bylą, vadovavosi iš esmės vien tik Nekilnojamojo turto registro nurodyta įmonei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutine rinkos verte (1 325 Eur), neanalizuodamas įmonės balanse apskaitytos žemės sklypo vertės. Savo išvadą dėl sklypo vertės teismas padarė neįvertinęs ir nepareikalavęs sklypo vertę pagrindžiančių įrodymų.
    2. Atsakovės ilgalaikis turtas 2016 m. rugsėjo 15 d. padidėjo ir sudaro 14 714,46 Eur, pradelsti įsipareigojimai 2016 m. rugpjūčio 31 d. sumažėjo iki 16 588 Eur. Įsiskolinimai kreditoriams pagal galimybes yra dengiami.
    3. Pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė negali būti pripažinta nemokia.
    4. Darbuotojų maitinimo paslaugų teikimo sutartis leis bendrovei jau 2016 m. gauti 2 700 Eur papildomų pajamų per mėnesį.
  2. Atsiliepime ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. ĮBĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vienas iš bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindų atsiranda tada, kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.
    2. Apeliantės pateikiama pažyma apie labiausiai tikėtiną 30 000 Eur žemės sklypo kainą rinkoje laikytina informacinio pobūdžio dokumentu, kuris neatitinka turto vertinimo ataskaitos formos bei turinio. Pažymoje nurodyta galima sklypo kaina, atsižvelgiant į viešai skelbiamus duomenis nekilnojamo turto internetinėse svetainėse, kelia abejonių tokia sklypo verte.
    3. Atsakovės valdomam žemės sklypui įregistruota hipoteka, kuri apsunkina šio turto realizavimą. Kito registruotino turto atsakovė neturi.
    4. Atsakovės padėtis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nepagerėjo. Pagal 2016 m.

      93 ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarią finansinę ataskaitą įsiskolinimas yra 10 137,69 Eur. Atsakovė nesiima jokių veiksmų įsiskolinimui padengti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „AIR CAPITAL“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2016 m. rugsėjo 16 d. Išplėstinės formos informacinės pažymos apie turto kainą, 2016 m. rugsėjo 15 d. patikslintų ilgalaikio turto einamųjų likučių apskaičiavimų pagal nusidėvėjimo normą, 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių ir debitorių sąrašo, darbuotojų maitinimo paslaugų teikimo sutarties, 2008 m. rugpjūčio 20 d. Žemės pirkimo – pardavimo sutarties kopijas.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl įmonės nemokumo, o ieškovas savo poziciją dėl šių rašytinių įrodymų galėjo pateikti atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

13Dėl faktinių aplinkybių

  1. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „AIR CAPITAL“ įregistruota 2008 m. rugpjūčio 14 d.

    14

  2. Pagal 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, atsakovė deklaravo turto už 42 935 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 38 611 Eur), 170 937 Eur įsipareigojimų (trumpalaikiai įsipareigojimai 32 550 Eur); 2015 metais patyrė 23 398 Eur nuostolių.
  3. Tarpinių balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. atsakovė deklaravo turto už 46 239 Eur, ilgalaikis turtas sudarė 40 287 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 048 Eur, nuostoliai – 7 077 Eur.
  4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise turi 1 325 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį ( - ), kuriam įregistruoti areštas ir priverstinė hipoteka pagal 2016 m. vasario 25 d. VMI prie FM sprendimą Nr. ( - ).
  5. Viešai skelbiamais www.rekvizitai.lt duomenimis 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovė turėjo 10 082,17 Eur skolą VSDF biudžetui.

15Dėl įmonės mokumo/nemokumo

  1. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš įstatyme nustatytų sąlygų.
  2. Nagrinėjamu atveju bankroto byla atsakovei iškelta dėl nemokumo. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
  3. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t. y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
  4. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų, nurodė, kad atsakovė nuo 2015 m. II ketvirčio nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarkos, įsiskolinimas didėja, priverstinis skolos išieškojimas teigiamų rezultatų nedavė. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ji pagal 2016 m. pirmo pusmečio finansinius rodiklius neatitinka ĮBĮ įtvirtintų įmonės nemokumo pagrindų, kadangi įmonės turimi įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė pripažįsta, kad šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau tvirtina, kad ir toliau yra pajėgi vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, iš to gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pažymi, kad nuostoliai lyginant juos su 2015 m. sumažėjo tris kartus, įsiskolinimai kreditoriams pagal galimybes yra dengiami. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės turto struktūrą ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastą, įsiskolinimų socialinio draudimo, valstybės ir savivaldybės biudžetams dydį, iškėlė atsakovei bankroto bylą.
  5. Atskirajame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai atsakovės turimą žemės sklypą įvertino pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą 2008 m. rugpjūčio 20 d. nustatytą vidutinę rinkos vertę, neatsižvelgė į 2008 m. rugpjūčio 20 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria sklypas buvo įsigytas už 125 000 Lt (36 202,50 Eur). Tokia vertė yra įrašyta ir į atsakovės 2016 m. pirmo pusmečio balansą. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog sprendžiant dėl įmonės nemokumo yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai su įmonės balanse įrašyto turto realia (o ne balanse nurodyta) verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-484/2013; 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2213/2012 ir kt.). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė, o, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti nustatyta ir vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė. Todėl sutiktina su apeliante, kad išvadą dėl žemės sklypo vertės pirmosios instancijos teismas padarė neįvertinęs ir nepareikalavęs šio turto rinkos vertę pagrindžiančių įrodymų.
  6. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikia 2016 m. rugsėjo 16 d. Išplėstinės formos informacinę pažymą apie turto kainą, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ) kaina rinkoje 2016 m. rugsėjo 16 d. galėtų siekti 30 000 Eur. Ieškovas kvestionuoja šioje pažymoje nurodytą galimą sklypo kainą, nustatytą atsižvelgiant į viešai skelbiamus duomenis nekilnojamo turto internetinėse svetainėse, tačiau neneigia, kad sklypo vertė akivaizdžiai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro pažymoje nurodytos ginčo turto rinkos vertės bei galėtų būti kitokia. Sutiktina su ieškovu, kad pažymoje pateikti duomenys kelia pagrįstą abejonę dėl faktinės žemės sklypo rinkos vertės. Pasitvirtinus nurodytai sklypo vertei, atsirastų pagrindas abejoti teismo nustatytu įmonės nemokumu.
  7. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad atsakovės pradelsti 20 048 Eur kreditoriniai įsipareigojimai iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo sumažėjo ir sudaro 16 588 Eur. Apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti kreditorinių įsipareigojimų sumažėjimo pagrįstumo, kadangi nėra pateikta atsiskaitymo su kreditoriais faktą patvirtinančių įrodymų.
  8. Pagal apeliantės pateikus 2016 m. rugsėjo 15 d. patikslintus ilgalaikio turto einamųjų likučių pagal nusidėvėjimo normą apskaičiavimo duomenis įmonės 2012-2016 metais įsigyto ilgalaikio turto likutinė vertė padidėjo 10 629,75 Eurais (14 714,46 Eur - 4 084,71 Eur).
  9. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino skolų atgavimo iš debitorių perspektyvų (nors iš bylos duomenų nenustatyta, kad debitoriai būtų nemokūs), įmonės vykdomos veiklos bei jos tęstinumo (įmonėje dirba 7 darbuotojai) galimybių.
  10. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio būtų galima spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą. Esant neaiškumams dėl įmonės turto vertės, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji turto vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, kad įmonės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, formaliai nustatęs atsakovės turto sudėtį, neišsiaiškino realios jo vertės, be to, nebuvo nustatyta tiksli pradelstų įsipareigojimų suma bankroto bylos iškėlimo dienai, todėl spręstina, kad esminės aplinkybės, būtinos teisingam sprendžiamo klausimo išnagrinėjimui, nenustatytos. Nustatyti tikslią atsakovės nekilnojamojo turto vertę nagrinėjamu atveju yra itin svarbu ir dėl to, jog būtent šis turtas sudaro atsakovės turimo turto esminę dalį. Vadinasi nuo konkrečios nekilnojamojo turto vertės priklauso ir atsakovės turto bei pradelstų įsipareigojimų santykis, iš kurio sprendžiama apie įmonės (ne)mokumą.
  12. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir įmonės finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016), ko pirmos instancijos teismas taip pat nevertino.
  13. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė, todėl ji turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl nepašalintų abejonių apie atsakovės valdomo turto vertę, skundžiamą nutartį tikslinga panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „AIR CAPITAL“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pagal esančius duomenis negali bylos išnagrinėti iš esmės, nes būtina rinkti naujus įrodymus (dėl žemės sklypo realios rinkos vertės, dėl 2016 m. rugpjūčio mėn. vykdyto atsiskaitymo su kreditoriais ir ilgalaikio turto įsigijimo, dėl įmonės veiklos realumo ir etc.), tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo neanalizuotas aplinkybes, reikšmingas atsakovės (ne)mokumo būklei nustatyti.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AIR CAPITAL“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai