Byla 2K-122-303/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67, 722 straipsniais, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7A. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 20 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio ( - ), kambaryje konflikto su žmona I. K. metu tyčia metė į ją žaislinį šalmą ir juo pataikė į dešinę ranką, taip padarė nukentėjusiajai I. K. dešinės pusės dilbio ir plaštakos ties pirmo piršto pagrindu sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir patinimu, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei metė į ją nuo stalo gulinčius žurnalus ir jais pataikė I. K. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai kairės pusės skruosto fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai I. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

8II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

92.

10Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė L. Jankoitė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

112.1.

12Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies c punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnyje, 10 straipsnyje, 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų nuostatų, pažeidė rungimosi principą bei nuteistojo teisę į gynybą. Siekdamas pagrįsti savo teiginius apie nukentėjusiosios tyčia inscenizuotą įvykį, nuteistasis prašė pirmosios instancijos teismo pridėti prie bylos dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiosios nesąžiningą elgesį, melagingus parodymus bei bandymus inicijuoti prieš nuteistąjį baudžiamąjį procesą, kuris būtų naudingas būsimajame skyrybų procese. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė gynybos prašymą pridėti prie bylos duomenis, kurie yra tiesiogiai susiję su byla, t. y. patvirtina nuteistojo paaiškinimus apie nukentėjusiosios provokacijas, paneigia parodymus apie tai, kad nukentėjusioji neva bijo nuteistojo, taip pat 2019 m. sausio 21 d. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įrodo, kad nukentėjusioji pažeidžia ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37952-18 nustatytas kardomosios priemonės sąlygas. Atsisakęs pridėti prie bylos A. K. ir jo gynybos teikiamus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie nuteistojo iškeltą versiją, jog ši baudžiamoji byla yra iškelta tik dėl tarp jo ir nukentėjusiosios vykstančio skyrybų proceso. A. K., vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniu skundu dar kartą paprašė pridėti prie bylos ir ištirti teisiamajame posėdyje minėtus duomenis. Apeliacinės instancijos teismui taip pat papildomai pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji ir jos atstovas nagrinėjamą bylą tiesiogiai sieja su būsimuoju skyrybų procesu, A. K. bei nukentėjusiajai priklausančio turto padalijimu. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo prašymą pridėti prie bylos jo teikiamus dokumentus bei vaizdo įrašą, o nutartyje nurodė, kad nukentėjusiosios ir liudytojų tikslas ar motyvas apkalbėti nuteistąjį nenustatytas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, iš pradžių užkirtęs kelią A. K. ir jo gynybai pateikti nuteistojo poziciją pagrindžiančius duomenis, nutartyje konstatavo, kad A. K. pozicija atmestina dėl ją patvirtinančių duomenų byloje nebuvimo.

132.2.

14Abiejų instancijų teismai taip pat nepaisė Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 20 straipsnyje, 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas BPK. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog I. K. parodymai yra nuoseklūs, o juose esantys neatitikimai nėra esminiai. Šią išvadą paneigia pačios I. K. parodymai, rašytinis pareiškimas, skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys. Nuo konflikto praėjus vis daugiau laiko, nukentėjusiosios parodymai tampa išsamesni, skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu nukentėjusioji net neužsiminė apie tariamą prieš ją smurtą, o atvykusiems pareigūnams nurodė, kad A. K. prieš ją fizinio smurto nevartojo, fizinio skausmo nesukėlė. Pastarąją aplinkybę patvirtino kaip liudytojai apklausti pareigūnai J. R. bei O. J. (O. J.). Pakartotinai į iškvietimą vykusi pareigūnė R. K. teismo posėdžio metu papildomai patikslino, kad I. K. ne iš karto nurodė, kad prieš ją buvo smurtauta, pareigūnės klausinėjo, kas yra fizinis skausmas, kokia yra atsakomybė, skundėsi tik tuo, jog buvo mestas šalmas ir pataikyta į pirštą. Antra, abiejų instancijų teismai nurodė, neva nuteistojo kaltę patvirtina ir liudytojų P. V. ir V. J. V. parodymai. Šių liudytojų parodymai yra itin prieštaringi, jie ne tik iš esmės skirtingai apibūdina tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vykusio konflikto aplinkybes, bet ir sudaro pagrindą konstatuoti, jog liudytojas V. J. V. konflikto nematė. Trečia, abiejų instancijų teismai savo išvadas dėl tariamo nuteistojo kaltumo grindė dalimi prieštaringų ir nenuoseklių mažamečio M. K. parodymų. Neatitikimai tarp M. K. ir kitų bylos dalyvių parodymų (nurodoma skirtinga konflikto kilimo priežastis, skirtingas konflikto metu toje pačioje patalpoje buvusių asmenų skaičius, nurodomi ne visi mesti daiktai) teismų yra ignoruojami ir dėl jų nepasisakoma. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva kiti liudytojai – policijos pareigūnai J. R., O. J. ir R. K. savo parodymuose patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji I. K. buvo susijaudinusi, skundėsi, jog neblaivus sutuoktinis sukėlė konfliktą, prieš ją smurtavo. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareigūnės R. K. nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina nukentėjusiosios nenuoširdumą, t. y. ne iš karto nurodė, kad buvo smurtauta, versiją apie smurtą nurodė tik po to, kai buvo išaiškinta nuteistajam gresianti atsakomybė, nesugebėjo nurodyti patirtų sužalojimų, neįvardijo visų galimai mestų daiktų.

152.3.

16Teismai, pažeidę rungimosi principą, teisę į gynybą, nekaltumo prezumpcijos principą, įrodinėjimo ir įrodymų vertimo taisykles, įtvirtintas BPK, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, tai sukliudė jiems tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, o būtent nuteistojo veiksmai buvo nepagristai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nepaneigti A. K. parodymai, kuriuose jis paaiškino, jog smurtas nebuvo naudotas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje yra įrodyti kiti būtinieji nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – pavojingi padariniai ir priežastinis ryšys. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta privataus eksperto Pauliaus Petreikio teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0275/19, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nefiksuoti išoriniai ir vidiniai sužalojimai, o užfiksuotas dešinio dilbio ir plaštakos sumušimas, pasireiškęs patinimu ir skausmingumu, nevertinamas kaip sužalojimas bei nėra vertinamas sveikatos sutrikdymo mastu. Ekspertas Janušas Rybalko (Januš Rybalko) patvirtino, kad byloje nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti ne tik dėl trauminio poveikio, bet ir dėl kitų priežasčių – ligos, intensyvaus darbo, sporto ir kt. Jis taip pat pripažino, jog šiuo konkrečiu atveju jam nebuvo užduotas klausimas, kokiomis aplinkybėmis tie požymiai galėjo atsirasti, kokios aplinkybės labiausiai tikėtinos, todėl jis neatliko diferencinės diagnostikos ir labiausiai tikėtinos sumušimo priežasties nenustatinėjo. Nepaisant jų teikiamose išvadose esančių skirtumų, abu apklausti medicinos ekspertai apeliacinės instancijos teismui patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatytas sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu, nepriklausomai nuo to, ar jis pripažintinas sužalojimu, galėjo atsirasti ne tik dėl trauminio poveikio, o būtent tariamu A. K. veiksmu, bet ir dėl kitų priežasčių – ligos, intensyvaus darbo, sporto ar kt. Turėdamas tokius medicinos ekspertų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad byloje yra nustatytas būtinųjų objektyviųjų požymių – padarinių ir priežastinio ryšio tarp jų ir nuteistojo veiksmų buvimas. Prieštaravimai tarp ekspertų parodymų, taip pat ekspertų išsakytos abejonės teismo turėjo būti vertinami nuteistojo naudai.

173.

18Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės L. Jankoitės kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo:

193.1.

20Kasaciniame skunde minimi teisės aktai, t. y. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 3 dalies c punktas, BPK 10 straipsnis, 44 straipsnio 8 dalis, reglamentuoja asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, teisę į gynybą, teisę gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją. Nors kasaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistojo teisė į gynybą buvo pažeista, tačiau šį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų, siejančių nurodomus pažeidimus su pirmiau minimų teisės aktų reikalavimais, nepateikiama. A. K., nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių, viso proceso metu naudojosi gynėjų, jo pasirinktų advokačių paslaugomis. Gynėjos advokatės L. Jankoitės dalyvavimas buvo užtikrintas nuo pirmosios įtariamojo apklausos viso ikiteisminio tyrimo metu. A. K. buvo tinkamai išaiškintos teisės ir pareigos, jis jas suprato. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nuteistojo interesams atstovavo gynėjos advokatės L. Jankoitė ir Inga Kostogriz-Vaitkienė, kurios, kaip ir pats kaltinamasis, aktyviai dalyvavo procese, reiškė savo nuomonę bei teikė prašymus. Teismo nuosprendį nuteistasis ir jo gynėja apskundė apeliacine tvarka, taigi procesinio įstatymo garantuotomis teisėmis A. K. pasinaudojo visa apimtimi.

213.2.

22Kasaciniame skunde BPK 7 straipsnio pažeidimas grindžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atsisakymu pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos A. K. advokatės pateiktus duomenis. Šie duomenys, kasatorių teigimu, patvirtino faktus, jog nukentėjusioji I. K. inscenizavo įvykį siekdama palankaus teismo sprendimo santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo byloje. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad visi nuteistojo gynėjos pareikšti prašymai buvo apsvarstyti ir išspręsti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdyje pakartotinai buvo svarstomas nuteistojo gynėjos pareikštas prašymas, susijęs su nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktinių santykių įrodinėjimu. Teismas, įvertinęs pateiktus prašymus, priėmė sprendimą jų netenkinti ir šių dokumentų nepridėti prie bylos. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys, reikšmingi faktinėms aplinkybėms nustatyti, buvo išsamiai ištirti, priimtas nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Bylos proceso metu teisme buvo laikomasi rungimosi principo reikalavimų – A. K. gynėjos advokatės naudojosi procesine teise ir teikė teismui prašymus, teismai juos nagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka. Dalis gynėjų pateiktų prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu, buvo patenkinta. Apeliacinės instancijos teismas patenkino gynybos prašymą ir atliko įrodymų tyrimą – 2019 m. spalio 3 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė ekspertus P. Petreikį ir J. Rybalko, įvertino jų paaiškinimus bei privataus eksperto P. Petreikio teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0275/19. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino tik vieną iš gynybos pateiktų prašymų, o kitus argumentuotai atmetė, visiškai atitinka teismo diskreciją procese ir neprieštarauja baudžiamojo proceso nuostatoms.

233.3.

24Prašymą panaikinti nagrinėjamoje byloje priimtus teismų sprendimus ir bylą nutraukti kasatoriai iš esmės argumentuoja tuo, kad abiejų instancijų teismai dėl A. K. kaltumo padarė klaidingas išvadas, jas grindė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkančiu įrodymų vertinimu ir tai siejama su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Kasatoriai iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde dėl įrodymų vertinimo tinkamumo. Abiejų instancijų teismai gynybos versiją dėl tariamo nukentėjusiosios I. K. siekio apkaltinti A. K. dėl veiksmų, kurių jis neatliko, atmetė remdamiesi byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Dar kartą išanalizavęs bylos proceso metu duotus nukentėjusiosios I. K. parodymus, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus, kodėl mano, kad nukentėjusiosios parodymai patikimi. Teismų padarytos išvados dėl faktinių kilusio konflikto aplinkybių ir A. K. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl įrodymų leistinumo, patikimumo ir jų vertinimo atmestos pateikiant motyvuotas išvadas. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys, reikšmingi faktinėms aplinkybėms nustatyti, buvo išsamiai ištirti, priimtas nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

253.4.

26Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kasaciniame skunde iš esmės motyvuojamas ginčijant teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismų atliktą įrodymų vertinimą. Kaltinamasis viso proceso metu neigė smurtavęs prieš sutuoktinę ir ją sužalojęs, be to, buvo keliamos abejonės dėl 2018 m. liepos 27 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole teismo medicinos eksperto J. Rybalko konstatuoto nukentėjusiosios I. K. rankos sužalojimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių abejonėms dėl nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų pašalinti – 2019 m. spalio 3 d. posėdyje teismo medicinos ekspertas J. Rybalko, išklausęs privataus eksperto P. Petreikio paaiškinimus, patvirtino savo išvadą, kad I. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Savo poziciją ekspertas J. Rybalko pagrindė sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse suformuluotu sužalojimo apibrėžimu ir medicininėje literatūroje aprašomais klasikiniais sužalojimo požymiais. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė privataus eksperto P. Petreikio teorinio pobūdžio objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius, kad nukentėjusiajai nustatytas sąnario patinimas gali būti ir dėl kokios nors ligos. Bylos medžiagoje duomenų, kad tiriamoji sirgtų kažkokiomis ligomis, kurios galėjo pasireikšti tokiais požymiais, t. y. tokios lokalizacijos patinimu, skausmu, nebuvo. Apklausta dėl šių aplinkybių nukentėjusioji nurodė, kad ji yra fiziškai stipri ir tikrai neturi jokių sveikatos problemų. Be to, smūgis vaikišku šalmu į ranką yra nustatytas nukentėjusiosios bei įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų P. V., M. K. parodymais. Taigi įvertinus bylos duomenų visumą nėra pagrindo abejoti tuo, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

274.

28Nukentėjusioji I. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės L. Jankoitės kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

294.1.

30Kasatorius skunde nepagrįstai nurodo, jog byloje buvo pažeistas rungimosi principas bei teisė į gynybą. Pažymėtina, kad kasatorius tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme aktyviai naudojosi gynyba (turėjo net ne vieną gynėją), todėl gynyba nebuvo paneigta ar suvaržyta. Kasatoriaus gynyba buvo itin aktyvi, o teismai kasatoriaus gynėjų veiksmų nevaržė, priešingai – tenkindavo visus pagrįstus jų prašymus. Be to, abiejų instancijų teismai visiškai pagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą pridėti prie bylos jo teikiamus dokumentus bei vaizdo įrašą. Šiuo atveju teismai neužkirto kelio kasatoriui ir jo gynybai pateikti duomenų, juos įvertino, tačiau jų nepridėjo, kadangi jie nebuvo susiję su byla ir neturėjo jokios įrodomosios reikšmės. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo patenkintas kasatoriaus prašymas, nereiškia, jog buvo pažeistas rungimosi principas bei kasatoriaus teisė į gynybą.

314.2.

32Kasatoriaus teiginiai, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei įrodinėjimo taisykles, o nukentėjusiosios bei kitų liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, yra prieštaringi ir jie neįrodo kasatoriaus kaltės, neatitinka tikrovės. Tai, kad skirtingų apklausų metu nukentėjusioji nevienodai nurodė kai kurias neesmines detales, negali būti laikoma pagrindu vertinti parodymus kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Šioje byloje vienodai buvo nurodomos esminės A. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Parodymuose nurodyta, kad buvo mestas vaikiškas šalmas ir juo kasatorius pataikė į ranką ties dilbiu, dėl to nukentėjusioji pajutusi deginantį dešinės rankos skausmą, po to mesta žurnalų krūva į veidą, taip nežymiai sužalojant ir sukeliant fizinį skausmą, tai ir sudaro kaltinimo esmę. Dėl kitų nukentėjusiosios išvardytų daiktų metimo kasatorius nebuvo kaltinamas. Nukentėjusioji apie pavartotą smurtą nurodė iš karto įvykio dieną atvykusiems pareigūnams. Teismai pagrįstai I. K. parodymus vertino kaip patikimus. Byloje taip pat pateikta ir nepaneigta 2018 m. liepos 27 d. specialisto išvada. Kasatorius skunde nepagrįstai ginčija mažamečio liudytojo parodymus, nors jie buvo nuoseklūs ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo teigti, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu mažametis liudytojas būtų buvęs paveiktas, jam daroma įtaka, o visi apklausoje dalyvavę asmenys, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, būtų to nepastebėję.

334.3.

34A. K. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai, todėl įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Teismai tinkamai įvertino ištirtų įrodymų visumą ir vadovavosi 2018 m. liepos 27 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole pateikta eksperto J. Rybalko specialisto išvada. Ekspertas J. Rybalko itin konkrečiais argumentais, vadovaudamasis atitinkamais norminiais aktais ir atsakydamas į visų proceso dalyvių klausimus, kategoriškai paneigė eksperto P. Petreikio, kuris buvo nusamdytas kasatoriaus iniciatyva, konsultacinę išvadą. Be to, ekspertas J. Rybalko labai aiškiai nurodė konkrečius požymius, lėmusius tokią išvadą, t. y. dviejų medicininiuose dokumentuose fiksuotų požymių visumą – fiksuotą skausmą ir patinimą. Ekspertas P. Petreikis šias svarbias aplinkybes nutylėjo, į eksperto J. Rybalko išvadas dėl šios dalies atsikirsti negalėjo.

35III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

365.

37Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės L. Jankoitės kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

386.

39Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

407.

41Atsižvelgdamas į pirmiau įstatymo ir kasacinės instancijos teismo praktikos apibrėžtas kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatorių manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Vadinasi, šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas, teigiama, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepakankami nuteistojo kaltumui nustatyti ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Dėl įrodymų vertinimo

428.

43Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

449.

45Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

4610.

47Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui.

4811.

49Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek A. K. kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus (kaltinamojo A. K., nukentėjusiosios I. K., liudytojų P. V., V. J. V., O. J., J. R., R. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus mažamečio M. K. parodymus, rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokie duomenys pagrindžia A. K. kaltę, taip pat aptarė jo gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė.

5012.

51Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinį skundą, atliko dalies įrodymų tyrimą (be kita ko, apklausė teismo medicinos ekspertus P. Petreikį ir J. Rybalko, papildomai apklausė nukentėjusiąją I. K., ištyrė apeliacinės instancijos teismui pateiktą eksperto P. Petreikio konsultacinę išvadą) ir dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, priešingai nei skunde teigia kasatoriai, motyvuotai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės; skundžiamoje nutartyje išdėstė išvadas dėl visų esminių nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, kodėl apeliantų skundo argumentai yra atmetami.

5213.

53Kasatorių skundo teiginiai, kad teismų sprendimai grindžiami prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios I. K., liudytojų P. V., V. J. V., mažamečio sūnaus M. K. bei į įvykio vietą atvykusių pareigūnų parodymais, taip pat atmestini. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

5414.

55Nagrinėjamu atveju teismai, vertindami įrodymus, taip pat ir kasatorių skunde nurodytų asmenų (nukentėjusiosios, jos tėvų ir mažamečio sūnaus, taip pat į įvykio vietą atvykusių pareigūnų) parodymus, analizavo byloje užfiksuotų parodymų turinį, kitus bylos įrodymus, taip pat proceso metu ištirtų įrodymų visumą; juos įvertino ir paaiškino tokio vertinimo priežastis; motyvavo, kurie šių asmenų parodymai ar jų dalis laikytini patikimais ir kuriais iš jų remiamasi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad juose kasatoriams abejones sukėlę nukentėjusiosios, taip pat kasaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymai buvo vertinami kompleksiškai, visų byloje esančių įrodymų kontekste.

5615.

57Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalis. Tačiau šiuo klausimu nėra keliama paties minėtos normos taikymo ar aiškinimo problema. Toks kasatorių teiginys grindžiamas nurodant galimus procesinio pobūdžio pažeidimus, nulėmusius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, konstatavimą. Pagrindiniai skundo argumentai, susiję su šiuo kasatorių teiginiu, nukreipiami dėl padarinių ir priežastinio ryšio įrodytumo. Anot kasatorių, įvertinus A. K. parodymus, konsultacinę išvadą, eksperto P. Petreikio paaiškinimus bei ekspertų P. Petreikio ir J. Rybalko nuomonę, jog nukentėjusiajai nustatytas sumušimas galėjo atsirasti ne tik dėl tariamo smurto prieš ją, bet ir dėl kitų priežasčių, teismams nebuvo pagrindo konstatuoti nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių. Tokie kasatorių skundo argumentai yra nepagrįsti.

5816.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).

6017.

61Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateikta privataus eksperto P. Petreikio teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0275/19, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog I. K. užfiksuotas dešinio dilbio ir plaštakos sumušimas nevertinamas kaip sužalojimas bei nėra vertinamas sveikatos sutrikdymo mastu (3 t., b. l. 14–17).

6218.

63Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą dėl nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo, taip pat pašalinti prieštaravimus tarp teismui pateiktos privataus eksperto P. Petreikio teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados ir 2018 m. liepos 27 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole įrašytos teismo medicinos eksperto J. Rybalko išvados, teismo posėdyje apklausė ekspertus P. Petreikį ir J. Rybalko.

6419.

65Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs abiejų ekspertų paaiškinimus, jų pateiktas išvadas, šias išvadas pagrindžiančius tyrimo metodus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, privataus eksperto P. Petreikio konsultacinę išvadą atmetė; savo daromą išvadą dėl nukentėjusiajai nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrindė teismo medicinos eksperto J. Rybalko išvada, įrašyta į medicininių dokumentų apžiūros protokolą. Išvada, kurioje konstatuota, kad I. K. nustatytas dešinės pusės dilbio ir plaštakos ties pirmo piršto pagrindu sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu, galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 20), yra pagrįsta 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, ją, kaip minėta, apklausos teisme metu patvirtino teismo medicinos ekspertas J. Rybalko. Toks specialistų išvadų rezultatų tikrinimas ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais, teisėjų kolegijos nuomone, atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-976/2017, 2K-373-976/2018, 2K-334-669/2018, 2K-97-976/2020 ir kt.).

6620.

67Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo teiginiai dėl kitų aplinkybių, kurių metu nukentėjusioji esą galėjo patirti jai nustatytą sužalojimą (pavyzdžiui, dirbdama darže, ūkio darbus, sporto metu ar pan.), taip pat teismų ištirti ir motyvuotai paneigti.

6821.

69Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), juos vertino laikydamiesi, be kita ko, ir nekaltumo prezumpcijos principo. Dėl teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimo

7022.

71Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepaisė Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies c punkto, BPK 7, 10 straipsnių ir 44 straipsnio 8 dalies, nes pažeidė rungimosi principą, A. K. teisę į gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasatorių nurodytų įstatymų normų (dėl teisės į gynybą užtikrinimo, teisės gintis per pasirinktą gynėją) nurodytos nepateikiant su tuo susijusių argumentų. Atsižvelgus į išsakomų argumentų bei teiginių turinį, matyti, jog visi, kasatorių teigimu, nurodomi normų pažeidimai išimtinai susiję su gynybos prašymų pridėti prie bylos duomenis atmetimu.

7223.

73BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-303/2017, 2K-253-693/2017, 2K-25-699/2018).

7424.

75Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. ir jo gynėja pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme reiškė prašymus pridėti vaizdo įrašą, A. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui, Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pažymą, 2017 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimą, elektroninius susirašinėjimus, valstybės įmonės Registrų centro suvestines, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kitus duomenis dėl nukentėjusiosios veiksmų, privataus eksperto P. Petreikio konsultacinę išvadą. Visi šie minėti prašymai teismų buvo apsvarstyti. Pirmosios instancijos teismas, prieš išspręsdamas vaizdo įrašo pridėjimo prie bylos klausimą, teismo posėdyje jį peržiūrėjo, išklausė nukentėjusiosios paaiškinimus, atstovų nuomones. Pažymėtina, kad dalis minėtų gynybos prašymų buvo tenkinama – apeliacinės instancijos teismas dėl duomenų reikšmės padarinių nustatymui pridėjo privataus eksperto P. Petreikio konsultacinę išvadą, kuri buvo detaliai išnagrinėta įrodymų tyrimo metu, aptarta teismo sprendime. Savo ruožtu atmesta prašymų dalis buvo motyvuota ir pagrįsta. Įvertinus atmetimo motyvus, atkreipiamas dėmesys, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui.

7625.

77Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepridėjo vaizdo įrašo, tačiau, remdamasis byloje esančia informacija ir spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, tam tikras nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes (kaip antai dėl pablogėjusios sveikatos, atsiradusios baimės ir nerimo jausmo) vertino kaip neįrodytas ir žymiai sumažino jos prašomą priteisti civilinio ieškinio dydį. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs ir atmesdamas prašymą dėl duomenų pridėjimo prie bylos, padarė išvadą, kad byloje pakanka informacijos, jog santykiai tarp šalių buvo konfliktiški.

7826.

79Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad byloje buvo padaryti pažeidimai, netenkinant gynybos prašymų; gynybos prašymai išspręsti BPK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir neprasilenkia su teismų praktika, pagal kurią, kaip minėta, teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2004, 2K-173-976/2016).

8027.

81Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai, atmesdami prašymą pridėti prie bylos vienus ar kitus duomenis, užkirto kelią gynybai dėl tokių duomenų trūkumo byloje, o kasacinio skundo teiginiai, kuriuose nurodoma tariama išskirtinė duomenų reikšmė santykiams tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo bei civilinio ieškinio klausimui spręsti, atmestini kaip nepagrįsti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, šį procesą reglamentuojančios BPK normos neįpareigoja teismų besąlygiškai tenkinti kurios nors proceso šalies prašymus, neapibrėžia, kiek ir kokių prašymų dėl įrodymų tyrimo turėtų būti patenkinta. Teisingam baudžiamajam procesui svarbu, kad visais atvejais proceso šalis būtų išklausyta, o dėl jos prašymų būtų priimti motyvuoti sprendimai. Tai ir buvo padaryta šioje byloje.

8228.

83Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi rungimosi principo, kad buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

84Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

85Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. A. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 20 d. apie 21.30 val., būdamas... 8. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. 2.... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė L. Jankoitė prašo... 11. 2.1.... 12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepaisė Lietuvos Respublikos... 13. 2.2.... 14. Abiejų instancijų teismai taip pat nepaisė Konstitucijos 31 straipsnio 1... 15. 2.3.... 16. Teismai, pažeidę rungimosi principą, teisę į gynybą, nekaltumo... 17. 3.... 18. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 19. 3.1.... 20. Kasaciniame skunde minimi teisės aktai, t. y. Konstitucijos 31 straipsnio 6... 21. 3.2.... 22. Kasaciniame skunde BPK 7 straipsnio pažeidimas grindžiamas pirmosios ir... 23. 3.3.... 24. Prašymą panaikinti nagrinėjamoje byloje priimtus teismų sprendimus ir bylą... 25. 3.4.... 26. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kasaciniame skunde iš esmės... 27. 4.... 28. Nukentėjusioji I. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K.... 29. 4.1.... 30. Kasatorius skunde nepagrįstai nurodo, jog byloje buvo pažeistas rungimosi... 31. 4.2.... 32. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą... 33. 4.3.... 34. A. K. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai, todėl... 35. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 36. 5.... 37. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės L. Jankoitės kasacinis skundas... 38. 6.... 39. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius... 40. 7.... 41. Atsižvelgdamas į pirmiau įstatymo ir kasacinės instancijos teismo praktikos... 42. 8.... 43. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.... 44. 9.... 45. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti... 46. 10.... 47. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniame... 48. 11.... 49. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek A.... 50. 12.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 52. 13.... 53. Kasatorių skundo teiginiai, kad teismų sprendimai grindžiami prieštaringais... 54. 14.... 55. Nagrinėjamu atveju teismai, vertindami įrodymus, taip pat ir kasatorių... 56. 15.... 57. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 58. 16.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso... 60. 17.... 61. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateikta privataus eksperto P.... 62. 18.... 63. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti apeliacinio skundo... 64. 19.... 65. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas,... 66. 20.... 67. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo teiginiai dėl kitų... 68. 21.... 69. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, vertindami... 70. 22.... 71. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepaisė Konstitucijos 31... 72. 23.... 73. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo... 74. 24.... 75. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. ir jo gynėja pirmosios ir apeliacinės... 76. 25.... 77. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepridėjo vaizdo įrašo,... 78. 26.... 79. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasacinio... 80. 27.... 81. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai, atmesdami prašymą pridėti prie... 82. 28.... 83. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 85. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį...