Byla 1-385-993/2020

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajai A. S., jos gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, nukentėjusiajai T. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. ( - ) gimusi ( - ) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( - ), Kaune, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB ( - ), vadybininke, šiuo metu esanti vaiko auginimo atostogose, anksčiau neteista,

3kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

6A. S. 2018 m. liepos 31 dieną apie 14.40 val., Kaune, ( - ) vairuodama automobilį AUDI Q5, valstybiniais numeriais ( - ) ir važiuodama nuo ( - ) link ( - )., ties ( - ). namu Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 129 punktų reikalavimus tuo, kad viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje, važiuodama tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu greičiu, tačiau ne mažesniu, nei 56 km/h ir ne didesniu, nei 68 km/h, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės, pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje judėjusio pėsčiojo A. S., jį parbloškė ir padarė sužalojimus, nuo kurių jis tą pačią dieną 20.10 val. gydymo įstaigoje mirė.

7II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

8Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog įvykio metu ji važiavo antra eismo juosta, matė, kad toliau pirmoje juostoje lėtai važiuoja miesto autobusas, raudonos spalvos. Jos važiavimo greitis nebuvo didelis, nors ji nežiūrėjo į greičio matuoklį, bet tuo metu galvojo, kad neviršija leistino 50 km/h greičio. Važiuodama iš toli matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, bet jokių žmonių iš kairės pusės prie pėsčiųjų perėjos nestovėjo ir per pėsčiųjų perėją nėjo, ar buvo pėsčiųjų iš dešinės pusės, ji nematė, nes vaizdą užstojo pirmą eismo juosta važiuojantis autobusas. Važiuodama link perėjos, ji stebėjo autobusą, kadangi jis nelėtino greičio ir nesiruošė stabdyti, greičio ir ji nelėtino. Ties perėja ji susilygino su autobuso vairuotoju ir staiga pajuto, kad į jos automobilį bloškiasi žmogus. Tik tada ji pradėjo stabdyti. Sustojo jau už perėjos. Autobusas taip pat sustojo pravažiavęs perėją. Sustojusi ji išlipo iš automobilio, priėjo prie gulinčio žmogaus, tada grįžo į automobilį, pasiėmė telefoną, bandė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau dėl didelio šoko, ji nesugebėjo surinkti tinkamo numerio. Tuomet pradėjo dairytis žmonių, pamatė prie autobuso stovintį vairuotoją, priėjo prie jo, paklausė pagalbos numerio, bandė susivokti, kas čia atsitiko, tada ji išgirdo moterį šaukiant, kad pagalba jau iškviesta, o autobuso vairuotojas sakė, kad vaikinukas išbėgo į gatvę, sakė, kad ir jis nesureagavo, kaip jis išbėgo. Kadangi autobusas turėjo išvažiuoti, vairuotojas pasiūlė pasidaryti garažinio numerio nuotraukas, tą ji ir padarė. Du kartus nufotografavo autobusą. Vėliau pamatė, kad moteris gaivina vaikinuką, kažkas paprašė atnešti avarinį ženklą ir vaistinėlę. Ji nuėjo į savo automobilį, atnešė vaistinėlę, avarinio kelio ženklo nerado. Dėl didelio susijaudinimo, ji net nebandė pati gaivinti žmogaus, ji nebevaldė situacijos, tokio šoko gyvenime nebuvo patyrusi. Labai dėl to atsiprašo artimųjų. Po kurio laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Tą pačią dieną ji nuvyko į klinikas, norėjo sužinoti, kaip jaučiasi vaikinas, bet informacijos jai niekas nesuteikė, nes ji nėra šeimos narys. Kitą dieną jos artimieji skambino vaikino mamai, prašė susitikti, siūlė pagalbą, ji to nedarė, nes buvo labai sunku. Susitikti ir susitarti su artimaisiais taip ir nepavyko. Ji pripažįsta, kad turėjo sulėtinti greitį prieš perėją ir įsitikinti ar niekas per ją neina, taip pat neviršyti 50 km/h greičio, tačiau, jos nuomone, eismo įvykis įvyko ir dėl vaikino kaltės, nes jis išbėgo į gatvę.

9Nukentėjusioji T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra A. S. teta, mamos sesuo, jo krikšto mama. Jų santykiai buvo labai artimi, berniukas kiekvieną vasarą pas juos atostogaudavo, atvykdavo iš ( - ). Paties įvykio ji nematė, į įvykio vietą atėjo kai jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Tą dieną, ji ėjo pailsėti prie Nemuno. Važiavo trise automobiliu, t. y. ji, sesuo ir A. Praėjus dviem valandoms berniukas pasakė, kad eina namo, jos dar liko ilgiau pabūti prie vandens. Vaikas ėjo šaligatviu link namų ( - ), link pėsčiųjų perėjos. Kelias jam buvo žinomas. Norint nueiti į namus, jam reikėjo pereiti gatvę. Jis ėjo per pėsčiųjų perėją ir ten jį partrenkė. Per gatvę jis negalėjo bėgti, nes buvo iš prigimties atsargus, atsakingas, jam niekur nereikėjo skubėti, be to avėjo šlepetes per pirštą. Jos nuomone, įvykis įvyko, nes vairuotoja skriejo dideliu greičiu ir prieš pėsčiųjų perėją nestabdė, nors tą privalėjo padaryti. Vaiko žūtis labai paveikė ją ir visą šeimą. Jai sutriko širdies darbas, niekaip jai nepritaiko vaistų, lankėsi pas psichologą, po įvykio tapo nuolatinė medikų pacientė. Savo ieškinį palaiko pilnai. Jai labai skaudu, kad dėl įvykio kaltina berniuką.

10Nukentėjusioji E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. S. yra jos sūnus. Kiekvieną vasarą jie atvažiuoja pas mamą, seserį atostogauti, susitikti su giminėmis. Įvykio dieną, ji su seserimi ir sūnumi važiavo prie upės. Pabuvęs dvi valandas, apie 14.30 val. sūnus išėjo namo, o ji su seserimi dar liko pasideginti. Apie 15.00 val. ji su seserimi taip pat jau ruošėsi važiuoti namo, kai paskambino mama, kuri paklausė ar viskas gerai, nes mato didelę avariją. Ji pasakė, kad viskas gerai, kad jos jau ruošiasi važiuoti namo, kad A. jau namuose. Už 5 minučių mama vėl paskambino, pasakė, kad sūnaus namie nėra ir, kad ji nueis prie tilto pažiūrėti, kas atsitiko. Netrukus ir jos atvažiavo prie tos vietos, pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį. Bebėgdama ji pamatė sūnaus šlepetę ir knygą ant perėjos, suprato, kad jos sūnų partrenkė. Ji bandė pasidomėti apie sūnaus būklę, bet gydytojai prie jo neprileido, pasakė, kad būklė labai sunki ir, kad reikia važiuoti į klinikas. Klinikose joms leido trumpam aplankyti sūnų, jis visas buvo prijungtas prie aparatų, gydytojai prašė laukti, bet po 20.00 val. joms pranešė, kad sūnus mirė. Atsisveikinusios su sūnumi, jos išvažiavo namo, bet vakare jai reikėjo greitosios medicinos pagalbos, ją pristatė į tas pačias klinikas, lašino vaistus, mama prie jos visą naktį budėjo. 2018 m. rugpjūčio 2 d. jos vyko pas tyrėjus, davė parodymus, vėliau susitvarkiusi dokumentus išvyko namo į ( - ). Sūnaus palaikus namo parsivežė tik rugpjūčio 11 d. ir tik tuomet galėjo jį palaidoti. Savo jausmo net negali apibūdinti, dėl sūnaus mirties sudužo jos gyvenimas, jo netektis paveikė visą šeimą. Negalėdama susitaikyti, ji pradėjo gydytis krizinių situacijų centro stacionare, gydėsi visą mėnesį, iki šiol vartoja vaistus, jiems jo labai trūksta. Sūnus buvo labai geras, pozityvus vaikas, visada apkabindavo, artimai ir šiltai su visais bendraudavo. Buvo perspektyvus, protingas jaunuolis, daug mokėsi, rašė, turėjo savo kūrybos puslapį internete. Sūnus buvo labai atsargus, laikėsi taisyklių ir kitus ragindavo laikytis taisyklių, todėl negalėjo bėgti per gatvę, be to niekur jam nereikėjo skubėti. Kaltinamoji taip ir nepaskambino, dėl žalos atlyginimo nesitarė, pagalbos nesiūlė, todėl savo ieškinį palaiko pilnai.

11Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra A. S. tėvas. Apie nelaimę jis sužinojo vėlai vakare, tuo metu jis buvo namuose, ( - ), jam paskambino J. sesuo. Kurį laiką jis nesuprato, kas atsitiko, skambino J., tačiau nebuvo galima su ja susikalbėti, jam pasakė, kad ji tik guli ir šaukia. Jis nieko negalėjo jai padėti. Namuose laukė, kol parveš sūnaus kūną. Sūnų parvežė tik rugpjūčio 11 d., padėjo draudimo kompanija, jis pasitiko karstą, atsisveikino su sūnumi. Kitą dieną jį palaidojo. Visą laiką jis negali palikti žmonos vienos, vežioja ją į konsultacijas, parveža ją namo iš darbo, sūnaus netektis visus labai paveikė ir ypač žmoną. Ji užsidaro sūnaus kambaryje ir valandą verkia, klykia. Jų namai tapo nebe jų namais, šeima liko sudaužyta, kiekvieną savaitę jie važiuoja į kapines. Sūnus turėjo daug planų, buvo visos šeimos pasididžiavimas, daug mokėsi, planavo stoti į universitetą, jis jame matydavo savo tėvo, mirusio nuo vėžio, bruožus. Dabar nei tėvo, nei sūnaus nebeturi, o jo sveikata pablogėjo, visos ligos paūmėjo.

12Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra S. S. močiutė. Įvyko dieną ji buvo poliklinikoje, jai darė masažą, nes turi problemų su stuburu. Grįžusi netoli namų iš tolo pamatė daug automobilių, paskambino artimiesiems, jie pasakė, kad yra prie upės, o A. išėjo namo. Grįžusi namo, A. nerado, todėl išbėgo į gatvę, pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį. Priėjusi prie jo, ji viską suprato, gydytojas pasakė, kad būklė sunki ir jį veža į klinikas. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo į klinikas, ten laukė. Kai pasakė, kad berniukas mirė, ji mirė kartu su juo. Iki šiol neatsigauna, nemiega, lankosi pas gydytojus, psichologą, psichiatrą, vartoja vaistus, jai nustatė gilią depresiją, ji neteko 11 kg svorio. Visa šeima labai artimai bendravo, A. pas ją kiekvieną vasarą atostogaudavo, jų santykiai buvo labai artimi ir šilti.

13Liudytojas B. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba autobuso vairuotoju. Įvykio dieną jis vairavo ( - ) maršrutinį autobusą, važiavo ( - ), pirmąja eismo juosta, apie 30-40 km/h greičiu. Žinojo, kad prieš autobusų stotelę yra perėja, prie perėjos žmonių nebuvo. Likus 5 metrams iki perėjos, ant šaligatvio krašto pamatė jaunuolį, kuris šmurkštelėjo į perėją ir bėgo. Pro jo autobusą jis spėjo prabėgti, tačiau antra eismo juosta važiavęs automobilis jį nubloškė. Jei vaikinas būtų stovėjęs prie perėjos, jis būtų stabdęs autobusą, tačiau autobuso jis net nestabdė, viskas įvyko staiga. Sustojo tik tada, kai pamatė skriejantį jaunuolį, kuris nukrito prie kelkraščio. Kadangi jis važiavo negreitai, staigaus stabdymo nebuvo, jis sustojo jau užvažiavęs ant perėjos. Vaikiną nubloškė dar toliau, nei jis sustojo. Kai sustojo, antroje juostoje pamatė automobilį, iš jo išlipo mergina, priėjo prie jo, paklausė greitosios pagalbos numerio, vairuotoja buvo šoko būsenoje, jai rankos drebėjo. Jis buvo priėjęs prie vaikino, matė, kad jam iš galvos kraujuoja, bet pagalbos jokios neteikė, nes ir jis buvo šoke, girdėjo, kaip vairuotoja kviečia greitąją pagalbą. Vairuotoja taip pat buvo priėjusi prie vaikino. Kiek pamena, jis pasiūlė jai nusifotografuoti jo autobuso garažinį numerį, telefono jai savo nedavė. Po 10 minučių jis iš įvykio vietos išvažiavo, tęsė maršrutą. Kaip ir sakė ikiteisminio tyrimo metu, kai apsuko ratą, prie jo buvo priėję vaikinai, klausė kaip čia viskas atsitiko, suprato, kad jie vairuotojos pažįstami.

14Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas B. A. parodė, kad tai įvyko labai staiga, jis net nespėjo stabdyti. Iš karto pažiūrėjo pro šoninio matymo veidrodėlį ir pamatė kaip antrąja eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis (jo markės, valstybinių numerių ir spalvos nepamena) kliudė vaikinuką ir jį parbloškė (2 t., b. l. 23-25).

15Teismo posėdžio metu perskaičius šią dalį liudytojo parodymų, liudytojas nurodė, kad taip ir sakė, kas užfiksuota.

16Liudytoja L. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog paties įvykio ji nematė, pro eismo įvykio vietą važiavo kai jaunuolis jau gulėjo prie kelkraščio. Ji važiavo ta pačia eismo puse, kai pamatė stovintį autobusą ir džipą. Norėdama važiuoti toliau jai reikėjo įvažiuoti į priešingą eismo juostą, nes buvo sudaryta kliūtis. Kadangi ji yra medicinos darbuotoja, sustojo kelkraštyje ir nuėjo prie vyruko, klausė ar iškviesta greitoji medicinos pagalba, vyrukas nejudėjo. Netrukus priėjo moteris, kuri pasakė, kad yra paramedikė ir iš karto pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, o ji kalbėjo su medikais, kuriems paskambino jos dukra, ir per ragelį skaičiavo ritmą. Medikai telefonu aiškino kaip gaivinti. Jos dukra laikė vyrukui galvą. Po kurio tai laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ji išvažiavo. Matė įvykio vietoje kaltinamąją, ji vaikščiojo, buvo susijaudinusi, pasimetusi, jos akys buvo klaikios, kalbėjo telefonu, atnešė vaistinėlę, pati vaikinukui nepadėjo tik vaikščiojo aplinkui. Autobusas stovėjo prieš perėją, dešinėje pusėje. Iš tikrųjų ji nematė perėjos, bet matė tarpą tarp atitvarų, todėl susidarė toks įspūdis, kad stovėjo prieš perėją. Ji pati buvo šoko būsenoje, todėl dabar ji negali tiksliai pasakyti kaip stovėjo autobusas ir automobilis, ji labiau buvo susikoncentravusi į vaikiną.

17Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. F. parodė, kad intensyvaus transporto priemonių judėjimo srauto nebuvo, važiavo tik pavieniai automobiliai. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Iki perėjos buvo likę apie penkiasdešimt metrų, kai pamatė, kad toje vietoje būriuojasi žmonės. Privažiavo arčiau perėjos ir persirikiavo į antrą eismo juostą, nes pirmoje stovėjo autobusas. Negali tiksliai nurodyti, kur stovėjo autobusas: už perėjos ar prieš perėją, žvelgiant jos vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi (2 t., b. l. 20-22).

18Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šią dalį parodymų, liudytoja nurodė, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

19Liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu ji buvo namuose, netoli lango, kai išgirdo trenksmą, pagalvojo, kad mašinos susitrenkė. Tada ji pažiūrėjo pro langą, pamatė raudonos spalvos autobusą ir mėlynos spalvos mašiną, pažiūrėjusi toliau, pamatė prie bortelio gulintį žmogų. Autobusas stovėjo prieš perėją, o automobilis apie 15 m. už perėjos. Matė, kaip iš mašinos išlipo moteris, mėlyna suknele, pažiūrėjo į vaikino pusę ir įsėdo atgal į savo mašiną. Po kiek laiko vėl išlipo, kalbėjo telefonu, nuėjo į bagažinę, kažko ieškojo, paskui vėl atsisėdo į automobilį. Po to išlipusi iš mašinos, nuėjo prie autobuso vairuotojo, suprato, kad jie kažką kalbasi. Pakalbėjusi, moteris vėl nuėjo iki savo automobilio. Po kurio laiko grįžo prie autobuso, vairuotojas atidarė duris ir jie abu kalbėjosi. Vėliau ji nuėjo iki savo automobilio, atsinešė tušiuką ir popieriaus lapą, užsirašė telefoną ir nuėjo atgal į automobilį ir iš jo nebeišlipo. Kaip užsirašė telefoną ji nematė, bet iš ketvirto aukšto girdėjo žodį „telefonas“. Tada autobuso vairuotojas grįžo į autobusą, atidarė duris ir iš jo išlipo keleiviai. Matė einančią autobuso keleivę, močiutę, kuri tempė krepšį su ratukais. Kita keleivė priėjo prie vairuotojos, kažką pasikalbėjo ir nuėjo. Bei autobuso vairuotojas, ne automobilio vairuotoja nepastatė kelio ženklo, prie vaikino nebuvo priėję. Netrukus autobusas išvažiavo iš tos vietos, kurioje visą laiką prastovėjo, savo padėties prieš nuvažiuodamas jis nekeitė. Matė dar, kad kažkokia mašina atvažiavo, išlipusi moteris priėjo prie berniuko, kalbėjo telefonu, kažkokia moteris darė dirbtinį kvėpavimą. Po kurio laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba, tada ir ji nusileido į apačią ir nuėjo į įvykio vietą, klausė, kas čia atsitiko, kažkas kalbėjo, kad vaikinukas išbėgo į perėją ir jį partrenkė. Kaip dabar atsimena, autobuso padėtį, tai tiksliau pasakius, autobuso ratai buvo prie perėjos, o autobuso korpusas jau buvo ant perėjos. Pateikia nuotrauką, darytą pro savo buto langą ir parodo, kur stovėjo autobuso ratai (vieta pažymėta Nr. 1) (4 t., b. l. 59).

20Liudytoja E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio diena ji lankėsi kapinėse, kurios yra netoli įvykio vietos. Kitoje gatvės pusėje. Sutvarkiusi anytos kapą, ji ėjo link savo automobilio, stovėjo ant laiptelių prie kapinių, kai pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį ir autobusą, kuris iš pradžių pristabdė prie perėjos ir sustojo, kilo klausimas, kodėl automobilis nestabdo. Po kurio laiko išgirdo stiprų garsą, pamatė krentantį žmogų. Kaip žmogus atsidūrė gatvėje ji nematė. Prieš trenksmą jo nepastebėjo, galimai buvo nukreipusi žvilgsnį. Jai pasidarė labai silpna, supanikavo, todėl ji išsikvietė sau greitąją pagalbą. Jos greitoji nuvažiavo prie avarijos vietos. Po kurio laiko ji taip pat į įvykio vietą, perėjo gatvę, atsistojo ant šaligatvio prie perėjos. Matė daug žmonių, viena paramedikė gaivino berniuką, viena moteris iškvietė greitąją, matė kaltinamąją. Matė ir vyruką, mėlynu kostiumų, kuris viskuo domėjosi, klausėsi pokalbių. Neatsimena, kaip autobusas stovėjo, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė, galvoja, kad autobusas privažiavęs perėją sustojo, nebuvo pervažiavęs perėjos.

21Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. Z. parodė, kad jai atėjus į įvykio vietą, miesto autobuso jau nebuvo. Kuriuo momentu jis nuvažiavo – nematė. Prieš įvykį kurioje vietoje pėsčiųjų perėjos atžvilgiu stovėjo autobusas, ji pasakyti tiksliai negali, bet atrodo, kad autobuso priekis buvo už perėjos (2 t., b. l. 38-40).

22Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šią dalį parodymų, liudytoja nurodė, jog taip tiksliai ir neatsimena, kur stovėjo autobusas, galvoja kad autobusas nebuvo pervažiavęs perėjos.

23Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog būdama namuose išgirdo didelį trenksmą, pagalvojo, kad susitrenkė du automobiliai, toje vietoje būna daug avarijų. Jokių stabdymo garsų negirdėjo. Neskubėdama priėjo prie lango, pamatė prieš perėją stovinį autobusą, iš kurio išlipo pagyvenusi moteris su krepšiu ant ratukų. Išlipusi ji nuėjo. Pamatė lengvąjį automobilį, iš jo išlipo moteris ir nuėjo prie autobuso vairuotojo. Moteris kažką laikė rankoje ir kažką vairuotojui padavė. Kas tai buvo, ji neįžiūrėjo. Po to vairuotojas įsėdo į autobusą ir po kelių minučių nuvažiavo. Kadangi jis padarė keistą lankstą, ji priėjo arčiau lango ir pamatė prie kelkraščio gulintį kūną. Automobilio vairuotoja vis vaikščiojo prie automobilio, kažką nuo sėdynės paėmė, kažkam skambino, pradėjo rinktis žmonės, prie žmogaus nebuvo priėjusi. Įvykis ją labai sukrėtė, todėl ji nėjo į lauką. Matė, kad moteris daro dirbtinį kvėpavimą. Po kurio laiko atvažiavo kelios greitosios. Pėsčiųjų perėja gerai matoma, važiuojant link jos, perėjos niekas neužstoja.

24Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. G. parodė, kad netrukus iš minėto automobilio išlipo moteris, apsirengusi mėlyna suknele, kuri sparčiu žingsniu atėjo pas autobuso vairuotoją. Priėjusi jam kažką kalbėjo, buvo rankų kontaktas, ar ką padavė – nesimatė. Ji atsitraukusi kelis žingsnius kalbėjo mobiliuoju telefonu, netrukus vėl grįžo prie vairuotojo ir kažką padavė. Iš karto autobuso vairuotojas grįžo į autobusą ir nuvažiavo. Jis kažkiek pavažiavęs padarė lankstą į kairę. Tai atkreipė jos dėmesį ir tuomet pamatė, kad ant gatvės važiuojamosios dalies, pirmojoje juostoje, visiškai prie pat kelkraščio bortelio guli žmogus. Suprato, kad minėtas lengvasis automobilis jį partrenkė, todėl įvykį pradėjo stebėti įdėmiau. Išvažiavus autobusui, moteris grįžo prie savo automobilio, bandė atidaryti priekines keleivio dureles, tačiau jai tai padaryti nepavyko, pro automobilio galą grįžo prie vairuotojo durelių, kažką iš salono pasiėmė, atsistojo prie automobilio šono iš namo pusės. Tuo metu jau buvo pradėję rinktis žmonės, jai kažką šaukė. Tuomet ji atsidarė bagažinę, kažko ten ieškojo. Ilgą laiką prie gulinčio žmogaus nepriėjo nei automobilio vairuotoja, nei kažkas iš susirinkusių žmonių. Netrukus privažiavo kažkoks lengvasis automobilis, iš jo išlipusi moteris pradėjo daryti nukentėjusiam širdies masažą. Tuo metu automobilio, partrenkusio žmogų, vairuotoja tai kalbėjo su mobilaus ryšio telefonu, tai su susirinkusiais žmonėmis, tačiau toli nuo savo automobilio nesitraukė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, medikai (2 t., b. l. 44-47).

25Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šią dalį parodymų, liudytoja nurodė, jog jie teisingi.

26Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną ji važiavo autobusu, ( - ) maršrutu, nuo stoties link savo namų. Autobusas buvo apytuštis. Ji sėdėjo priekinėje sėdynėje, už vairuotojo. Autobuse lyg buvo dar viena moteris. Staiga ji pajuto staigų vairuotojo stabdymą, ji pakrypo į šoną, pažiūrėjo, dėl ko taip staigiai stabdė, pamatė, kad žmogus ritasi. Kai važiavo link stotelės, ji žmogaus, ketinančio eiti per perėją, nepastebėjo. Kaip jis ėjo per perėją, ji taip pat nematė. Kai autobusas staigiai sustojo, vairuotojas atidarė priekines duris ir ji išlipo, pasiėmė savo vėžimėlį. Autobusas daugiau nejudėjo. Matė toliau stovintį automobilį. Autobuso priekiniai ratai buvo ant perėjos. Ji išlipo ant perėjos, žengė vieną žingsnį atgal, nes ant šaligatvio užlipti trukdė atitvaras, tada užlipo ant šaligatvio, truputį pastovėjo ir nuėjo link stotelės. Matė, kad mašinos vairuotoja šnekėjo su autobuso vairuotoju, prie žmogaus nepriėjo. Praėjo pro gulintį žmogų, jam niekas nepadėjo, matė jį kraujuojantį, kažkokia moteris pasakė, kad kviečia greitąją pagalbą. Kai jau buvo stotelėje, tas autobusas nuvažiavo, stotelėje nesustojo, todėl ji laukė kito autobuso. Tą dieną ji buvo su balta kepure, turėjo žalsvai languotą vėžimėlį ant ratukų. Jai parodytame vaizdo įraše ji užfiksuota.

27Liudytoja O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu ji ėjo iš parduotuvės, ta pačia eismo kryptimi, kur yra ( - ) parduotuvė, link Nemuno. Artėjo prie perėjos, kuri yra netoli ( - ) namo, per kurią jai reikėjo pereiti, norint eiti į namus. Paties įvykio nematė, bet likus maždaug 10 metrų iki tos perėjos išgirdo triukšmą. Suprato, kad kažkas atsitiko. Atėjusi prie tos vietos, pamatė didelį raudoną jungiamąjį autobusą, kuris stovėjo prie perėjos ir automobilį, stovintį toliau už perėjos. Pamatė gulintį berniuką, niekas jam pagalbos nesuteikė, vairuotoja prie jo nebuvo priėjusi, tik kalbėjo telefonu. Girdėjo, kaip ji kalbasi su dviem vyrais, kurie sakė „kodėl taip greitai leki“, o ji atsakė, kad „mano brolis ir draugas viską sutvarkys“. Autobuso numeris buvo ( - ), ( - ). Kai ji priėjo, autobusas nuvažiavo. Jai kilo įtarimas, kodėl jis taip greitai nuvažiavo, net nesulaukęs policijos. Kitą dieną į jos kiemą atėjo moteris su drauge, kadangi pradėjo loti šuo, tai ji išėjo į kiemą. Viena moteris pasakė, kad jos atėjo dėl avarijos, kur berniukas išbėgo, nors įvykio vietoje ji girdėjo žmones kalbant, kad berniukas neišbėgo. Ta moteris prašė kamerų, kurios yra prie kirpėjos salono, tačiau kirpėja pasakė, kad kameros yra išjungtos.

28Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tarnybos metu gavo pranešimą, kad ( - ). yra eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Nuvykę į įvykio vietą, pamatė „Audi“ automobilį, stovintį už perėjos ir gulintį žmogų, jis buvo nesąmoningas. Ji paklausė, kas vairavo automobilį. Vairuotoja prisistatė, jos nuėjo iki tarnybinio automobilio, patikrino jai blaivumą. Vairuotoja paaiškino, kad jog ji važiavo antra eismo juosta, pirmas eismo juosta važiavo autobusas, kuris po įvykio išvažiavo, bet ji turi nuotrauką, sakė, kad vairuotojas galės paliudyti, kad berniukas išbėgo į gatvę ir ji nespėjo sustabdyti automobilio. Vairuotoja buvo labai susijaudinusi, ji stengėsi ją nuraminti, kad galėtų duoti kuo tikslesnius paaiškinimus apie įvykį. Vairuotojos paaiškinimą ji užrašė tarnybiniame pranešime. Vėliau į vietą atvažiavo kitas ekipažas, apsaugojo įvykio vietą. Jai matant vairuotoja prie nukentėjusiojo nebuvo priėjusi, nes visą laiką buvo su ja.

29Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. P. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje, 1 kuopos, 1 būryje, vyriausiąja patrule. 2018 m. liepos 31 d. ekipaže „1718“ dirbo kartu su vyr. patruliu D. P.. Apie 14.50 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad ( - ), autoįvykis, yra sužalotų asmenų. Kadangi buvo netoli įvykio vietos, netrukus ten nuvažiavo. Į įvykio vietą atvažiavo pirmi iš policijos pareigūnų ekipažų. Atvažiavę pamatė, kad būriuojasi žmonės, pirmojoje eismo juostoje, kryptimi link ( - ) gatvės, tolokai už pėsčiųjų perėjos, ant važiuojamosios kelio dalies, netoli kelkraščio bortelio guli žmogus. Antrojoje eismo juostoje, sustojęs už pėsčiųjų perėjos, taip pat kryptimi link ( - )., stovi lengvasis automobilis Audi Q5, kurio dešinės pusės priekinis kampas buvo stipriai apgadintas. Iškart po jų atvažiavo medikai. Sustatė kūgelius įvykio vietai apsaugoti, D. P. nuėjo padėti medikams, ji susirinkusių žmonių paklausė kas automobilio Audi vairuotojas. Iš susirinkusių žmonių minios išėjo moteris apie 30 metų, apsirengusi mėlyna suknele. Jos paklausus apie įvykio aplinkybes, buvo labai pasimetusi, nuolat graudinosi, todėl ją nusivedė į tarnybinį automobilį. Alkotesteriu patikrino jos blaivumą. Paprašius papasakoti apie įvykio aplinkybes, ji dėl didelio susijaudinimo rišliai papasakoti įvykių aplinkybių nesugebėjo, nuolat kartojo, kad ji nekalta, kad viskas įvyko staiga, kad ji net nespėjo sureaguoti, nes vaikas išbėgo, kad kaip įvyko eismo įvykis galės paliudyti autobuso vairuotojas. Savo mobiliojo ryšio telefone rodė nuotraukas, kuriose matėsi raudonos spalvos autobuso fragmentai – viename valstybinis numeris, kitame garažinis numeris. Paklausus kur minėtas autobusas šiuo metu, ji pasakė, kad jis išvažiavo, kadangi turėjo grįžti į maršrutą. Moteris paklausė ar gali paskambinti mamai. Ji sutiko. Po kurio laiko prie tarnybinio automobilio priėjo kažkoks vaikinas, kuris merginą ramino. Atlikus visus pirminius reikalingus veiksmus ir atvažiavus kelių policijos pareigūnams, merginą jie nusivedė. Kažkuriuo metu priėjusi kažkokia moteris paklausė ar ji gali eiti. Ji yra pranešėja apie įvykį. Paklausus ar matė patį įvykį, ji atsakė, kad nematė – buvo atsakyta, jog gali eiti, kadangi jos skambutis bus užregistruotas. Su susirinkusiais žmonėmis nebendravo, kadangi užduotis buvo apsaugoti įvykio vietą ir užtikrinti eismo saugumą, nes buvo susidariusi didelė automobilių spūstis. Tarnybiniame automobilyje yra įmontuotas vaizdo registratorius (2 t., b. l. 55-58).

30Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuo parodymus, liudytoja nurodė, jog jos parodymai teisingai užfiksuoti.

31Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, praėjus kelioms minutėms po įvykio jis važiavo pro avarijos vietą. Pirmoje ir antroje eismo juostoje jau stovėjo automobiliai. Jis važiavo priešpriešine, pirma eismo juosta. Automobilį vairavo mokinys, o jis, būdamas instruktoriumi, sėdėjo šalia. Važiavo negreitai, gal 20-30 km/h greičiu, nes iš priekio mašinos jau bandė rikiuotis į juo eismo juostą. Iš pradžių kairėje pusėje, netoliu kelkraščio pamatė gulintį žmogų, antroje eismo juostoje pravažiavęs perėją stovėjo automobilis, prie kurio stovinti vairuotoja skambino telefonu. Matė prieš perėją stovintį raudonos spalvos autobusą, ant perėjos priešais autobusą stovėjo vairuotojas, autobuse tarp priekinės ir vidurinės dalies prie lango sėdėjo keli žmonės, autobuso tik priekinės durys buvo atidarytos. Ant šaligatvio taip pat stovėjo žmonės, niekas vaikinuko negaivino.

32Parodžius liudytojui nuotrauką, esančią byloje (4 t., b. l. 59), liudytojas nurodė, kad vairuotojas stovėjo maždaug metras nuo kelkraščio ant zebro, autobuso priekis galėjo liesti perėją, kur buvo autobuso priekiniai ratai, jis negali pasakyti, mašina stovėjo už perėjos.

33Peržiūrėjus gynėjos K. Račkauskienės ir E. M. pateiktus vaizdo įrašus, liudytojas nurodė, jog jis matė kitokį vaizdą, autobusas stovėjo kitoje vietoje, baltos mašinos šone nebuvo, nes toje vietoje jis pats planavo sustoti. E. M. pateiktame vaizdo įraše įvykio vietoje daugiau mašinų, nei tuo metu, kai jis pravažiavo. Jis jau buvo pravažiavęs įvykio vietą, nei užfiksuota E. M. pateiktame vaizdo įraše.

34Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. parodė, jog jis dirba VšĮ ( - ) vairavimo instruktoriumi. Jų mokymo centro vairavimo aikštelė yra Kaune, ( - ). 2018 m. liepos 31 d. apie 14.30 val. su mokiniu automobiliu Opel Astra, valst. Nr( - ) išvažiavo iš minėtos aikštelės. Apie 14.40-14.45 val. nuo ( - ) per tiltą įvažiavo į ( - ) Važiavo pirma juosta apie 20 km/val. greičiu. Prie ( - ) kapinių pamatė, kad priešpriešinėje pirmojoje eismo juostoje ant važiuojamosios kelio dalies guli žmogus, kiek toliau antrojoje juostoje sustojęs džipas, pastebėjo jo numerius ( - ). Taip pat pamatė, kad sudaužytas priekinis stiklas dešinėje pusėje. Taip pat jam važiuojant tolyn matė, kad prie pat pėsčiųjų perėjos (kryptimi link ( - ) g.) stovi raudonos spalvos miesto autobusas. Autobuso vairuotojas buvo išlipęs ir stovėjo ant „zebru“ pažymėtos pėsčiųjų perėjos, kažką kalbėjo ir mosikavo rankomis. Antrojoje juostoje buvo sustojęs kažkoks baltas džipas, tačiau jo nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Dar pastebėjo, kad prie automobilio išdaužtu stiklu, dešinėje automobilio pusėje, stovi moteris ir kalba mobilaus ryšio telefonu. Jis aiškiai matė visas minėtas aplinkybes, kadangi tuo metu eismas toje vietoje buvo neintensyvus, susibūriavusių pašalinių žmonių dar nebuvo. Įvykio vietoje nesustojo, kadangi matė, jog yra skambinama telefonu, pagalvojo, kad kviečiami medikai ir jis padėti niekuo negalės. Vaizdo registratoriaus jo automobilyje nėra (2 t., b. l. 53-54).

35Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos parodymus, liudytojas savo parodymus palaikė.

36Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. M. parodė, jog 2018 m. liepos 31 d. apie 14.40 val. jis vairavo jam priklausantį, automobilį BMW, valst. Nr. ( - ). Važiavo ( - ) nuo ( - ) gatvės link ( - ), antrąja eismo juosta. Pravažiavęs tiltą per Nemuną pamatė, kad priešpriešinėje pirmojoje eismo juostoje stovi sustojęs troleibusas, o antrojoje juostoje stovi tamsiai pilkos spalvos Audi, lengvasis automobilis, kurio sudaužyta dešinės pusės priekinė dalis, išdaužtas stiklas. Taip pat pamatė, kad pirmojoje juostoje, netoli šaligatvio bortelio guli žmogus. Truputį pravažiavęs už įvykio vietos, pastatė automobilį ir nuėjo link įvykio vietos, pažiūrėti ar nereikalinga kokia pagalba, kadangi tuo metu įvykio vietoje nei medikų, nei policijos pareigūnų nebuvo. Priėjęs arčiau pamatė, kad Audi automobilis stovi už perėjos maždaug 20 metrų. Matė, kad žmogus stipriai kraujuoja, kažkokia moteris pradėjo teikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą. Kiek suprato Audi automobilio vairuotoja atnešė vaistinėlę. Pamatęs, kad niekuo pagelbėti negali, nes jau atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai, iš įvykio vietos išvažiavo. Su aplinkiniais žmonėmis nebendravo, apie įvykio aplinkybes nieko kalbant negirdėjo, pats įvykio nematė. Pateikia savo automobilio vaizdo registratoriaus įrašą (2 t., b. l. 42-43).

37Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. B. parodė, jog kad A. S. yra sena jo draugė, kurią pažįsta nuo mokyklos laikų. 2018-07-31 apie pietus (tikslaus laiko neatsimena) jis nuvyko pas jos mamą (vardo, pavardės nežino), gyvenančią Kaune, ( - ) gatvėje (namo numerio nežino). Ten bebūnant, A. paskambino savo mamai. Iš jos veido suprato, kad kažkas atsitiko. A. mama jam padavė telefoną ir pokalbį tęsė jis. A. pasakė, kad padarė avariją ir partrenkė žmogų. Iš kurios Kauno vietos važiavo A. pas savo mamą - nežino. A. paklausė kurioje vietoje. A. mama jam davė savo automobilio VW Touran raktelius ir nuvažiavo į ( - )., netoli kapinių. Kadangi buvo didelė automobilių spūstis, paliko automobilį toliau ir nubėgo į įvykio vietą. Pamatė, kad automobilis Audi Q5 stovi antrojoje eismo juostoje sustojęs kažkiek už pėsčiųjų perėjos. Kokios konkrečiai dar buvo transporto priemonės sustoję - nekreipė dėmesio. A. rado sėdinčią viename iš policijos automobilių. Ji pasakė, kad partrenkė žmogų, buvo ištikta didelio šoko, rišliai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Ji rodė mobiliajame telefone nufotografavusi autobusą, kuris įvykio metu buvo prie perėjos. Sakė, kad vairuotojas galės papasakoti kaip įvyko įvykis. Iš įvykio vietos policijos pareigūnai jam leido paimti A. automobilį. Pagal A. parodytoje autobuso fotonuotraukoje matomą garažinį numerį, buvo nuvažiavęs prie Onkologijos ligoninės, kur yra galutinis sustojimas, ir sulaukė minėto autobuso. Autobuso vairuotojo paklausė kaip viskas atsitiko. Jis papasakojo, kad važiavo pirma juosta, 20-30 km/val. greičiu. Sakė, kad kažkuriuo momentu matė antrąja juosta važiuojantį A. automobilį. Tuo momentu į pėsčiųjų perėją įbėgo vaikas. Tai įvyko labai staiga, kad jis net nespėjo paspausi stabdžio pedalo. Vaikas pro autobusą prabėgo, tačiau net neapsidairęs bėgo tolyn ir buvo parblokštas antra juosta važiavusio A. automobilio. Autobuso vairuotojas sakė, kad A. tikrai negalėjo matyti išbėgančio vaiko. Taip pat dar sakė, kad autobuso priekyje sėdėjo kažkokia moteris. Įvykus įvykiui jos paklausė ar matė kas įvyko, tačiau ji pasakė, kad nieko nematė ir išlipusi išėjo. Autobuso vairuotojo paprašė, kad duotų savo telefono numerį, kurį norėjo perduoti policijos pareigūnams. Autobuso vairuotojo telefono numerį perdavė advokatei Račkauskienei, kuomet su A. buvo pas ją nuvykę. Ieškoti autobuso vairuotojo jis važiavo su savo draugu T. U.. Tikslios datos bei telefono numerio nežino, kadangi su juo bendrauja labai retai, be to liudytojas ilgą laiką gyveno užsienyje. Daugiau su autobuso vairuotoju susitikęs nebuvo, jam neskambino (2 t., b. l. 35-37).

38Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Z. parodė, jog vykdo individualią veiklą ir užsiima keleivių pavėžėjimu. 2018 m. liepos 31 d. po 14 val. (tikslaus laiko pasakyti negali) jis vairavo jam priklausantį automobilį Nissan Primera, valst. Nr. ( - ) Važiavo ( - ) nuo ( - )., link ( - ) g., apie 55 km/h greičiu. Važiuojant pamatė, kad priekyje maždaug už 500 metrų abiejose eismo juostose sustoję automobiliai, kiti automobiliai jas apvažinėja išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Suprato, kad įvykusi avarija. Privažiavęs arčiau, pamatė, kad antrojoje eismo juostoje sustojęs lengvasis AUDI Q4, pilkos spalvos. Jis už perėjos buvo sustojęs maždaug 10-15 metrų. Prie jo stovėjo 30-35 metų moteris mėlyna suknele. Jis sustojo už jo. Pastovėjo apie 1 min. laiko. Spėjo pamatyti, kad gerokai priekyje, pirmojoje juostoje prie kelkraščio bortelio guli jaunuolis. Kokios transporto priemonės stovėjo pirmojoje juostoje – nepastebėjo. Jis nufotografavo įvykio vietą ir šia žinia pasidalino „Facebook“ paskyroje „Kur stovi policija Kaune“. Tai padarė norėdamas įspėti vairuotojus, jog ( - ) įvykusi avarija, darosi spūstys ir ten geriau nevažiuoti. Pačio įvykio nematė, todėl papasakoti daugiau nieko negali (2 t., b. l. 30-31.

39Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. T. parodė, jog jis dirba UAB ( - ) naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. ( - ) 2018 m. liepos 31 d. po pietų (tikslaus laiko nežino) važiavo ( - ) nuo ( - ) gatvės link ( - ), pirmąja eismo juosta. Privažiavęs prie ( - ) kapinių, pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli kažkokios plastmasinės dalys, tuomet pamatė, kad priešpriešinėje pirmojoje eismo juostoje, netoli kelkraščio bortelio guli žmogus. Antrojoje juostoje sustojęs lengvasis automobilis Audi Q, kurio apgadintas dešinysis priekinis kampas. Jis buvo sustojęs gerokai už pėsčiųjų perėjos. Prieš pėsčiųjų perėją, pirmojoje juostoje matė stovintį troleibusą, kuris netrukus išvažiavo. Suprato, kad automobilis Audi Q partrenkė ant gatvės gulintį žmogų. Kadangi žmogus jam pasirodė panašus į jo kolegą, jis sustojo prie kapinių esančiame viešojo transporto sustojime, jam paskambino. Išsiaiškino, kad su juo viskas gerai. Įvykio vietoje iš automobilio nelipo, su susirinkusiais žmonėmis nebendravo. Matė kaip prie gulinčio žmogaus priėjusi kažkokia moteris daro širdies masažą. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas, po kokių 10 sek. ir medikų automobilis. Įvykio vietoje daugiau jokių transporto priemonių neįsidėmėjo. Kadangi pradėjo darytis automobilių spūstys, jis iš įvykio vietos išvažiavo. Jo vairuojamame automobilyje vaizdo registratoriaus nėra (2 t., b. l. 61-62).

40Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. P. parodė, jog 2018 m. liepos 31 d. apie 14.15 val. ji kartu su savo broliene G. L. ir jos dukra V. J. važiavo ( - ). Važiavo automobiliu Renault Laguna (valstybinių numerių nežino). Automobilis registruotas jos sesers L. K. vardu, tačiau ji jau 4 metai yra mirusi. Automobilį vairavo V. Važiavo nuo ( - ) link ( - ) gatvės. Važiuojant eismo nestebėjo, sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Privažiavus ( - ) kapines, V. sušuko, kad ant gatvės guli žmogus. Ji sustabdė automobilį. Jos brolienė G. iš automobilio nelipo, ji išlipo, tačiau V. jai neleido artintis prie gulinčio žmogaus. Matė, kad žmogus gulėjo pirmojoje eismo juostoje netoli kelkraščio, gal kokia 10-15 metrų už perėjos. Mačiau, kad tai jaunas vaikinas. V. nubėgo prie jo, pradėjo daryti širdies masažą. Pamačiusi ant šaligatvio stovinčią merginą, sušuko jai, kad atneštų pirmos pagalbos vaistinėlę. Mergina ją atnešė. Netrukus pradėjo rinktis pašaliniai žmonės. V. vaikinui darė širdies masažą iki atvyko medikai. Kai atvažiavo medikai bei policijos pareigūnai jos iš įvykio vietos išvažiavo. Ją ir jos brolienę G. šis įvykis labai sujaudino. V. gyvena Anglijoje, dirba policijoje, čia buvo atvažiavusi tik pasisvečiuoti. Pačio įvykio jos nematė, todėl daugiau paaiškinti nieko negali (2 t., b. l. 73-74).

412018 m. liepos 31 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Oro sąlygos geros, šviesus paros metas, sausa. Apžiūrima kelių eismo įvykio vieta – ( - ), Kaunas, kryptis link ( - ), antra eismo juosta, pėsčiųjų perėja, tiesus kelio ruožas. Prie apžiūros protokolo pridėtas eismo įvykio vietos planas, foto lentelė, skaitmeninė laikmena (1 t., b. l. 14-15, 21-27).

422018 m. liepos 31 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėta transporto priemonė – Audi Q5, valst. Nr. ( - ) priklausanti A. S.. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimai: sulankstytas priekinis bamperis (dešinės pusės kampas), įlenktas variklio dangtis, sudaužytas priekinis dešinės pusės stiklas, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas (1 t., b. l. 16-20).

432018 m. liepos 31 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, 2018 m. liepos 31 d. dirbant kartu su vyr. patruliu D. P. radijo šaukimu „1718“, apie 14 val. 51 min. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešima, kad Kaune, ( - )., prie tilto (nuo ( - ) g.) prieš ( - ) kapinių automobilis kliudė moterį, einančią per gatvę. Jie vietoje. Moteris neaišku ar gyva. Apie 50 m., pranešėjai šokas, kviečia sau GMP taip pat. Nuvykus į įvykio vietą apie 14 val. 53 min. pamatė automobilį Audi Q5, valst. Nr. ( - ), kurį, kaip paaiškėjo, vairavo A. S.. Įvykio vietoje patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu Alcotest 6810, jai nustatyta 0,00 prom. Vairuotoja paaiškino, kad važiuodama antra eismo juosta, ( - ) link ( - )., kai staiga pajuto smūgį į dešinės pusės priekinę automobilio dalį, ji pamatė, kad partrenkė į jos važiuojamą kelio dalį (per pėsčiųjų perėją) staiga išbėgusį vyrą, kurio nepamatė, kadangi pirmoje eismo juostoje staiga stabdė autobusas. A. S. aiškino, kad negali tiksliai pasakyti tikslių įvykio aplinkybių, kadangi įvykis įvyko staiga. Kaip aiškino vairuotoja, pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs maršrutinis autobusas (maršruto Nr. ( - )), valst. Nr. ( - ), tačiau ji nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės. Kaip aiškino A. S., autobuso vairuotojas teigė galintis paliudyti, kad vyras į pėsčiųjų perėją staiga išbėgo, todėl vairuotoja nesureagavo. Eismo įvykio vietoje, gatvėje gulėjo į aplinką nereaguojantis vaikinas, kuris buvo be sąmonės. Atvykus GMP 1501 jis skubiai buvo išvežtas į LSMUL. Į įvykio vietą atbėgo, kaip paaiškėjo nukentėjusiojo, kaip pati prisistatė mama E. B.. Ji taip pat skubiai išvyko į LSMUL (1 t., b. l. 28).

44Iš 2018 m. liepos 31 d. alkotesterio rodmenų matyti, kad įvykio metu A. S. buvo blaivi (1 t., b. l. 29).

45Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja M. F. 2018 m. liepos 31 d. 14:47 val. pranešė apie įvykį, nurodydama, kad šalia kapinių prie ( - ), automobilis Audi, pilkos spalvos partrenkė vyrą, jis guli be sąmonės, iš galvos bėga kraujas (1 t., b. l. 31).

46Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja E. Z. 2018 m. liepos 31 d. 14:46 val. pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 32-36).

47VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Audi Q5, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso A. S. (1 t., b. l. 40).

482018 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pateikti vaizdo įrašai: K1718 2018-07-31 14.40-16.40 ir K1719 2018-07-31 14.40-16.40. Atidarius failą K1718 2018-07-31 14.40-16.40 matosi du failai su vaizdo įrašais. Peržiūrėjus failą 20180731_144000_chl.mp4 388.31 KB matosi kaip policijos ekipažas r/š 1718 atvyksta į įvykio vietą ( - ), Kaune. Antrojoje eismo juostoje stovi lengvasis automobilis Audi Q5, valst. Nr. ( - ) antrojoje eismo juostoje stovi lengvasis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. ( - ) Atvažiuoja medikų automobilis ir Patrulių rinktinės ekipažas. 00:28:01 įrašo minutę automobilis Renault Laguna iš įvykio vietos išvažiuoja. Atsidarius failą 20180731_154000.chl.mp4 353.067 KB duomenų, turinčių reikšmę tyrimui nesimato. Atidarius failą K1719 2018-07-31 14.40-16.40 matosi du failai: 20180731_144000_chl.mp4 J.44.508 KB ir 20180731 163223 chl.mp4 33.455 KB. Peržiūrėjus minėtus failus naudingos informacijos, galinčios padėti tyrimui, nesimato (1 t., b. l. 79-80, 81-82).

492018 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas UAB ( - ), esančios ( - ), Kaune, pateikti vaizdo įrašai (du diskai). Nustatyta, kad diske Nr. 1 pateikti du failai su vaizdo įrašais. Peržiūrėjus failą Nr. 2018-07-31_14022.avi 1.972.128 KB matosi PC ( - ) automobilių stovėjimo aikštelės teritorijos vaizdas, didžioji dalis ( - ) retušuota juoda spalva, matosi tik fragmentas gatvės pirmos juostos (link ( - ) g.) bei labai nedidelė dalis antrosios juostos. Žiūrint įrašą matosi, kaip 2018-07-31 14:41:22 val. pirmąja eismo juosta link ( - ) pravažiuoja ( - ) priklausantis autobusas, raudonos spalvos, tačiau nei valstybinių numerių, nei garažo numerio nesimato. Automobilio Audi Q5 per pateiktą įrašą atpažinti neįmanoma. Peržiūrėjus failą 2018-07-31_14024.avi 2.481.582 KB matosi PC ( - ) dešinio šono lauko vaizdo kameros įrašas. Jame maža dalis gatvės matosi iš tolo, stebėti gatvės judėjimą trukdo ekrano kairėje esantis užrašas bei į PC aikštelę įvažiuojantys ir išvažiuojantys automobiliai. 14:41:28 val. matosi kaip pirmąja eismo juosta link ( - ) g. pravažiuoja ( - ) priklausantis raudonos spalvos autobusas, tačiau nei valstybinių numerių, nei garažo numerio nesimato. Automobilio Audi Q5 per pateiktą įrašą atpažinti neįmanoma. Peržiūrėjus diske Nr. 2 esančius vaizdo įrašus, tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b. l. 90-92, 93-94).

502018 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas E. M. pateiktas vaizdo įrašas. Nustatyta, kad vaizdas fiksuojamas pro priekinį automobilio stiklą. Ekrano dešinės pusės apatiniame kampe matosi, jog įrašo trukmė 00:05:02, apatiniame kairiajame kampe matosi data ir laikas – 2018 m. liepos 31 d. 12:48:03. Pradėjus peržiūrą, įraše matosi, jog automobilis važiuoja ( - ) gatve. 12:49:16 užvažiuoja ant ( - ), įvažiuoja į ( - ) 12:49:41 baigiamas pervažiuoti tiltas, matosi, jog priešpriešais važiuoja raudonos spalvos miesto autobusas SOLARIS URBINO, kurio maršruto bei garažo numerių įžiūrėti neįmanoma. Automobilis toliau važiuoja ( - ) 12:49:51 matosi, kad dešinėje pusėje viešojo transporto sustojime stovi 1 maršruto troleibusas, priekyje jo – baltos spalvos automobilis VW Transporter, valst. Nr. ( - ) Kairėje pusėje, prieš priešiniam eismui skirtoje pirmojoje eismo juostoje, ant važiuojamosios dalies matosi gulintis žmogus, antroje juostoje mėtosi galimai plastikinė automobilio detalės nuolauža. Važiuojant toliau pirmojoje juostoje stovi troleibusas, antrojoje juostoje stovi pilkos spalvos automobilis Audi. Dėl įrašo kokybės valstybinių numerių įžiūrėti neįmanoma. Toliau matoma nereguliuojama pėsčiųjų perėja, už jos abiejose prieš priešiniam eismui skirtose juostose automobilių spūstis. 12:50:37 automobilis pasuka dešinėje pusėje ir sustoja ant šaligatvio, eismo įvykio vietos nesimato, iki įrašo pabaigos 12:53:05 automobilis stovi, matoma pastato siena (1 t., b. l. 95, 96-97).

512018 m. spalio 4 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas advokatės Karinos Račkauskienės pateiktas vaizdo įrašas. Nustatyta, kad vaizdo stebėjimo įrenginiu vaizdas fiksuojamas pro priekinį automobilio langą. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matosi įrašo trukmė – 00:00:47. Automobilis, kuriame įrengtas vaizdo stebėjimo įrenginys, važiuoja ( - )., kryptimi nuo ( - ) g. link ( - ). Automobilis juda antra eismo juosta. Stebimas intensyvus automobilių eismas abejomis kryptimis. 00:00:28 įrašo sek. matoma, kad pagal minėto automobilio važiavimo kryptį, antrojoje eismo juostoje ant važiuojamosios dalies, kažkiek nutolus nuo vidurio skiriamosios juostos, guli galimai automobilio detalė; 00:00:32 įrašo sek. matoma, jog pirmojoje eismo juostoje, kryptimi link ( - ) g., prie šaligatvio, kuris nuo važiuojamosios dalies atitvertas apsaugine tvorele, guli žmogus, artėjama link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos; 00:00:36 įrašo sek. matoma antrojoje eismo juostoje, kryptimi link ( - ) pravažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stovi lengvasis automobilis Audi, kurio apgadintas priekinis dešinysis kampas; 00:00:40 įrašo sek. matoma, jog pirmojoje eismo juostoje, kryptimi link ( - ) pravažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stovi raudonos spalvos miesto autobusas (autobusui stovint, jo galinė dalis ribojasi su pėsčiųjų perėjos horizontaliu kelio žymėjimu). Vėliau įraše matomas vaizdas, tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 98, 99-100).

522018 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Asus (priklausantis nukentėjusiajam), paimtas iš įvykio vietos. Nustatyta, kad įjungus telefoną ir patikrinus telekomunikacinius ryšius matome: visi kvietimai – paskutinis ryšys 2018 m. liepos 19 d.: įeinantys skambučiai – paskutinis ryšys 2018 m. birželio 19 d., praleisti skambučiai – paskutinis ryšys 2018 m. birželio 30 d., išeinantys skambučiai – paskutinis ryšys 2018 m. liepos 19 d., SMS/MMS – paskutinis ryšys 2018 m. liepos 2 d., VIBER – paskutinis ryšys 2018 m. birželio 17 d. Pridėta telefono foto lentelė (1 t., b. l. 101-102, 103-106).

53Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos D. P. 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl telekomunikacinių įvykių analizės nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad įtariamosios draugas S. B. po įvykio buvo susitikęs su UAB ( - )“ priklausančio autobuso vairuotoju B. A., kuris yra įvykio liudytojas. Siekiant nustatyti ar įtariamoji A. S. bei jos draugas S. B. nepalaikė ryšių po įvykio, taip pat ar įvykio metu vairuojant transporto priemonę nebuvo naudotasi mobiliojo ryšio įrenginiais, gauta įtariamosios A. S. (8 604 96796) ir autobuso vairuotojo B. A. ( - ) pokalbių išklotinės 2018 m. liepos 31 d. 14.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 24.00 val. laikotarpiu. Atlikus A. S. abonento ( - ) telekomunikacinių įvykių analizę iki 2018 m. liepos 31 d. 15.30 val. nustatyta, kad:

54- 2018 m. liepos 31 d. 14:13:20 (72 sek.) gaunami internetiniai duomenys – bokštas ( - ), Kaunas;

55- 2018 m. liepos 31 d. 14:14:32 (791 sek.) gaunami internetiniai duomenys;

56- 2018 m. liepos 31 d. 14:27:43 (1056 sek.) gaunami internetiniai duomenys – bokštas ( - ), Kaunas;

57- 2018 m. liepos 31 d. 14:45:17 renkamas numeris 113 (kaip apklausoje teigė įtariamoji, mėgino surinkti bendrąjį pagalbos numerį 112) – bokštas ( - ), Kaunas;

58Vėliau taip pat buvo gaunami internetiniai duomenys. Ryšių su autobuso vairuotoju B. A. nuo 2018 m. liepos 31 d. 14.00val. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 24.00 val. nepalaikė. Atlikus B. A. abonento ( - ) telekomunikacinių įvykių analizę nustatyta, kad su įtariamąja A. S. bei jos draugu S. B. (tel. ( - )) nebendrauta (2 t., b. l. 18-19).

59Iš A. S. gynėjos Karinos Račkauskienės pateiktų nuotraukų, esančių byloje matyti, kad pirmoje nuotraukoje (IMG_2467.jpeg) pavaizduotas autobuso priekis ir numeris ( - ) antroje nuotraukoje (IMG_2468.jpeg) taip pat pavaizduotas minėtas autobusas ir jo stovėjimo vieta (2 t., b. l. 155-157). Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus skaitmenines nuotraukas, iš antros nuotraukos nustatyta, kad vaizdą fiksuoja A. S., nes automobilio stikle atsispindi jos siluetas, ką patvirtino ir pati kaltinamoji ir gulintis žmogus (4 t., b. l. 182). Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus kaltinamosios telefoną ir jame išlikusias minėtas nuotraukas, nustatyta, kad nuotrauka (IMG_2467.jpeg) padaryta 14:45 val., o nuotrauka (IMG_2468.jpeg) – 14:56 val. (2 t., b. l. 156-157, 5 t., b. l. 42). Pateiktos skaitmeninės nuotraukos, įrašytos į CD diskelį (4 t., b. l. 60).

60Iš pateikto E. B. paaiškinimo matyti, kad A. S. nuo tos vietos, kurioje poilsiavo iki pėsčiųjų perėjos turėjo neiti 550 m. Kadangi jis išėjo 14:34 val., o buvo partrenktas ne ankščiau nei 14:44 val., tai šį atstumą jis įveikė per 9-10 min., todėl jo judėjimo greitis 3,3 km/val., o toks greitis yra neskubaus ėjimo tipo. Pateikti palydovinio ir žemėlapio režimo maršrutai (4 t., b. l. 99).

61Iš UAB ( - ) pateiktos pažymos ir punktualumo duomenų matyti, kad B. A. į ( - ). stotelę turėjo atvykti 14.44 val., atvyko ankščiau 24 sekundėms. Garažinio numerio ( - ) autobusas – S. U. 12, paprastas (4 t., b. l. 100-103).

62Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. Ch. išvadoje Nr. M703/2018(02) konstatuota, kad A. S. mirties priežastis politrauma: kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizdos galvoje (veidas – galvos dalis), kaukolės kaulų lūžis, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais bei galvos smegenų skilvelius, viršutinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizda, dešinio žastikaulio lūžis, kraujosruvos bei nubrozdinimai liemens, klubų, apatinių galūnių srityje, kairės blauzdos kaulų lūžiai. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, suduodant pirminį smūgį į kūno kairį šoną. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2018 m. liepos 31 d. 20.10 val. konstatuota mirtis) (2 t., b. l. 89-94).

63Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto L. A. ekspertizės akte Nr. 11-2131(18) konstatuota, kad automobilio „Audi Q5“ važiavimo orientacinis greitis prieš pėsčiojo partrenkimą buvo apie 56-68 km/h. Automobilio „Audi Q5“ vairuotoja, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo A. S. partrenkimo, jeigu būtų važiavusi ne didesniu nei maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą jai užstoja pirma eismo juostą važiavęs autobusas, mažintų važiavimo greitį. Automobilio vairuotoja, važiuodama apskaičiuotu 56 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, jeigu pėsčiasis nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto per gatvę bėgo ramiu tempu, nedidesnių nei 10,3 km/h greičiu, automobiliui važiuojant 68 km/h greičiu – nedidesnių nei 9,3 km/h greičiu. Automobilio „Audi Q5“ sustabdymo atstumas buvusiomis eismo sąlygomis, jam važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu yra 25,3 m ilgio. Automobilio „Audi Q5“ sustabdymo atstumas buvusiomis eismo sąlygomis, jam važiuojant apskaičiuotais orientaciniais 56-68 km/h greičiais yra 29,9-40,2 m ilgio atitinkamai važiavimo greičiui. Automobilio „Audi Q5“ vairuotoja privalėjo važiuoti neviršydama maksimalaus leistino greičio, o artėdama antra eismo juosta prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai tuo metu prieš pėsčiųjų perėją pirma eismo juosta lėčiau važiavo autobusas, kuris užstojo pėsčiųjų perėjos matomumą, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinusi, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Automobilio „Audi Q5“ vairuotojos veiksmai, – važiavo viršydama leistiną greitį ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą jai užstoja pirma eismo juosta važiavęs autobusas, nesumažino važiavimo greičio, įvažiavo į perėją ir ten partrenkė tuo metu buvusį pėsčiąjį A. S., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Pėsčiasis A. S. į kitą gatvės pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja, prieš tai apsidairęs ir įvertinęs atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį bei įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Todėl pėsčiojo A. S. veiksmai, – bėgo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (nurodyta nutartyje), prieš artėjantį automobilį, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tikėtina turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (2 t., b. l. 111-117).

64Teismo posėdžio metu ekspertas L. A. palaikė ekspertizės aktą ir jame nurodytas išvadas ir paaiškino, jog buvo paskaičiuotas orientacinis automobilio važiavimo greitis prieš susidūrimą su pėsčiuoju ir nustatyta, kad automobilis važiavo nuo 56 km/h iki 68 km/h greičiu. Stabdymo žymių nebuvo, todėl greitis pagal metodiką buvo nustatomas atsižvelgiant į kūno nubloškimo atstumą. Nustatyta, kad vairuotoja, važiuodama leistinu 50 km/h greičiu ir mažindama greitį prieš perėją, nes neturėjo galimybių apžvelgti visos perėjos, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Jei pėsčiasis bėgo ramiu tempu, ne didesniu nei 10,3 km/h, vairuotoja turėjo techninę galimybę sustoti, važiuodama ir 56 km/h greičiu. Kritiniai greičiai skaičiuojami pagal formulę. Jei būtų greičiau bėgęs, techninės galimybės sustoti nebūtų turėjusi, tačiau jei būtų važiavusi leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjusi galimybę sustoti, jei žmogus per perėją bėgtų greičiau nei 10,3 km/h greičiu ir lėčiau nei 12,2 km/h. Jų ekspertinėje praktikoje laikoma, kad tokio amžiaus vyrų grupės ramus bėgimo tempas yra nuo 8 km/h iki 13 km/h. Greitas bėgimas būtų virš 13 km/h greičiu. Jo nuomone, mažai tikėtina, kad asmuo su šlepetėm galėjo bėgti maksimaliu priimtinu greičiu. Vairuotoja turėjo važiuoti leistinu greičiu, artėdama prie pėsčiųjų perėjos stabdyti ir sustoti, jei vaizdą uždengia kita transporto priemonė ir tai buvo pagrindė sąlyga eismo įvykiui kilti. Buvo įvertinti ir pėsčiojo veiksmai. Pėsčiasis turėjo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, nebėgti per perėją. Neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiu greičiu pėsčiasis judėjo per perėją, bet jei jis ėjo, tai jo greitis tik 1 km/h skirtųsi nuo bėgimo ristele. Jis galėjo ir eiti greitu tempu. Kuo lėčiau juda pėsčiasis tuo, didesnė tikimybė vairuotojui jį pamatyti ir sustabdyti. Jei asmuo būtų bėgęs greičiau, tai tikėtina, kad jį automobilis būtų parbloškęs kita automobilio puse. Mažai tikėtina, kad jis būtų spėjęs perbėgti gatvę. Atsižvelgiant į automobilio sugadinimų pobūdį, asmuo, atsitrenkęs į stiklą, iš karto buvo nublokštas. Automobilis net nestabdė prieš susidūrimą. Jei automobilis važiuotų mažesniu nei 50 km/h greičiu, tai žmogaus kūną automobilis dar kažkiek paveža ant kapoto.

65Specialisto E. I. 2019 m. birželio 14 d. išvadoje Nr. SPI-03(19) konstatuota, kad pėsčiasis A. S. buvo partrenktas 3,7-5,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kategoriškai nustatyti ar nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Audi Q5 vairuotoja A. S., važiuodama didžiausiu leidžiamu 50 km/h greičiu ir matydama pėsčiojo įbėgimo į važiuojamąją dalį momentą, būtų turėjusi techninę galimybę išvengti pėsčiojo A. S. partrenkimo, negalima. Orientaciniai spręsti ar automobilio Audi Q5 vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, esant įvairiam automobilio Audi Q5 išsidėstymui ( - ) antros eismo juostos pločio atžvilgiu bei esant įvairiems automobilio ir pėsčiojo judėjimo greičiams, galima iš tiriamojoje dalyje pateiktų lentelių. Labiausiai tikėtina, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Audi Q5 vairuotoja A. S., važiuodama apskaičiuotame 56-68 km/h intervale esančiais greičiais ir matydama pėsčiojo įbėgimo į važiuojamąją dalį momentą, nebūtų turėjusi techninės galimybės išvengti pėsčiojo A. S. partrenkimo. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Audi Q5 vairuotojos A. S. veiksmai, – važiuodama antra eismo juosta didesniu nei leidžiama greičiu ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą jai dalinai užstojo pirma eismo juosta važiavęs autobusas, nesumažino važiavimo greičio, važiuodama toliau partrenkė važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusį pėsčiąjį, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje pėsčiojo A. S. veiksmai, – pirma eismo juosta artėjant autobusui, kuris trukdė pilnai apžvelgti važiuojamąją dalį, įbėgo į pėsčiųjų perėją, kai jos nedideliu atstumu buvo neprivažiavęs antra eismo juosta artėjantis automobilis, – buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (3 t., b. l. 176-186).

66Specialistas E. I. teismo posėdžio metu palaikė savo surašytą išvadą ir paaiškino, jog pėsčiasis buvo partrenktas 3,7-5,0 atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgiant į apgadinimų pobūdį, didesnio atstumo nei 5 metrai jis įveikti negalėjo, nes automobilis būtų užvažiavęs ant salelės. Partrenkimo metu „Audi“ galėjo važiuoti 56-68 km/val. greičiu, tiksliai nustatyti neįmanoma. Tokiu greičiu važiuodama ir matydama pėsčiojo įžengimo momentą, vairuotoja turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, buvo vairuotojos veiksmai, tačiau įvertinus tai, kad pirma eismo juosta važiavo autobusas, kuris ir pėsčiajam užstojo vaizdą, tai abu eismo dalyviai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Pėsčiasis turėjo įsitikinti ar per perėją eiti yra saugu, jis turėjo įvertinti atstumą iki automobilio, vairuotoja pilnai nematydama perėjos, turėjo sulėtinti greitį, kad už autobuso pasirodžiusiam pėsčiajam, spėtų sustabdyti automobilį. Pėsčiasis galimai įvertino tik atstumą iki autobuso ir galimai pagalvojo, kad spės pro jį prabėgti. Šiuo atveju pėsčiasis nenutuokė, kad antra eismo juosta gali važiuoti kita transporto priemonė, nors praėjęs pirmą eismo juostą, turėjo įvertinti ir antra eismo juosta važiuojančio automobilio atstumą. Taigi, jei bent vienas iš eismo dalyvių būtų laikęsis kelių eismo taisyklių, eismo įvykis būtų neįvykęs. Savo išvadoje nurodė, kad pėsčiasis bėgo, nes taip buvo nurodyta ekspertizės akte bei teismo nutartyje.

67UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje MV 2019-17 konstatuota, kad prieš pat eismo įvykį, užregistruotą 2018 m. liepos 31 d. apie 14 vai. 40 min., Kauno m., ties ( - ) numeriu pažymėtu pastatu, kurio metu lengvasis automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. S., partrenkė pėsčiąjį A. S., automobilis „Audi Q5“, valst. Nr( - ) judėjo 64-68 km/h greičiu. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti maršrutinio autobuso vairuotojo B. A. parodymų, užfiksuotų jo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apklausos protokole, kad po eismo įvykio sustojęs automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. ( - ) nebuvo aplenkęs sustojusio maršrutinio autobuso. B. A. parodymai, kad pėsčiasis įbėgo į gatvės važiuojamąją dalį esant apie 7 m atstumui iki autobuso, judėjusio apie 25 km/h greičiu, vertintini kaip mažai tikėtini, nes esant nurodytoms sąlygoms pėsčiasis būtų spėjęs perbėgti pro judėjusio autobuso priekį bėgant ne mažesniu kaip 13,6 km/h greičiu, kas mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo apavą (3 t., b. l. 88-99).

68UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje MV 2019-54 konstatuota, kad artėjant link eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. liepos 31 d. 14.40 val., Kauno m., teis ( - ) numeriu pažymėtu pastatu, vietos, ties prekybos centru ( - ) (( - ), Kaunas) lengvasis automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. S., važiavo, tikėtina 79-88 km/val. greičiu, o maršrutinis autobusas, kurį vairavo B. A. – tikėtina – 38-40 km/val. greičiu (4 t., b. l. 105-127).

69Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. paaiškino, jog byloje yra pateikęs dvi specialisto išvadas ir jas palaiko. Atliekant tyrimą, vienas iš pagrindinių klausimų buvo nustatyti automobilio greitį. Panaudojant kompiuterinę programą, buvo nustatytas greitis – nuo 64 km/val. iki 68 km/val. Buvo vertinamas nubloškimo atstumas. Pėsčiojo nubloškimo atstumas priklauso nuo automobilio greičio. Atlikdamas tyrimą jis buvo įvykio vietoje, išmatavo atstumus, statistinei duomenys vėliau buvo suvesti į programą ir tada nustatomas greitis. Jis taip pat vertino ir autobuso vairuotojo nurodytus duomenis, kad pėsčiasis į gatvę įbėgo jam likus 7 metrams iki perėjos. Atsižvelgiant į tai, kad pėsčiasis turėjo perbėgti autobuso priekį, t. y. įveikti bent 3,8 metrus, tai jo greitis turėjo būti didesnis nei 13,6 km/val. Tai prilyginama greitu bėgimu tokio amžiaus vyrui, kas mažai tikėtina atsižvelgiant į apavą. Autobuso vairuotojas taip pat nurodė, kad automobilis buvo pravažiavęs perėją, bet jo aplenkęs nebuvo. Tokie parodymai neįtikėtini, nes prieštarauja objektyviai informacijai. Antroje išvadoje jis vertino automobilio ir autobuso greitį ties parduotuve ( - ) pagal parduotuvės pateiktą vaizdo įrašą. Nustatyta, kad automobilis tuo metu važiavo 79-80 km/val. greičiu, o autobusas tikėtina važiavo 38-40 km/val. greičiu. Prieš perėją abiejų transporto priemonių greičiai sumažėjo. Automobilis ir važiuodamas tokiu greičiu būtų spėjęs sustoti prieš perėją. Tam reiktų 4-5 sekundžių.

70UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje MV 2019-65 konstatuota, kad maršrutinio autobuso, kurį vairavo B. A., sustabdymo atstumas yra 21,5-23,2 m, o sustabdymo laikas – 3,0-3,1 s., jei šio autobuso greitis prieš stabdymą buvo 38-40 km/val. Jei pėsčiojo A. S. judėjimo nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto iki partrenkimo vietos laikas toks pat, kaip ir maršrutinio autobuso, kurį vairavo B. A., sustabdymo laikas (3,0-3,1 s), tai pėsčiasis nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto iki partrenkimo vietos 3,7-5,0 m atstumą įveikė judėdamas vidutiniu 4,3-6,0 km/val. greičiu (4 t., b. l. 171-174).

71Teismo medicinos konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje Nr. 0248/19 konstatuota, kad A. S. nustatyti dauginiai kūno sumušimai, tame tarpe dubens kaulų lūžiai – kryžkaulio kairės lateralinės masės kompresinis lūžis bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis – nurodo, kad tikėtinas automobilio judėjimo greitis buvo ne mažiau kaip 60-70 km/val., remiantis pateikta B. M., R. D. „Teisės medicinos pagrindai“ schema (4 t., b. l. 62-65).

72Nepriklausomos nekomercinės organizacijos „Techninių ekspertizių centras“ specialisto D. V. V. specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikęs vizualinį videogramos tyrimą specialistas aptiko nemotyvuotus cikliškus (daugkartinius) objektų judėjimo fazių pasikartojimus, kas yra galimo tarpkadrinio montažo ženklas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad videogramos faile yra keitimo ženklų. Videogramos failas buvo sukurtas 2018 m. rugpjūčio 8 d. 19 val. 55 min. 16 sek. (priedas prie bylos, 5 tome).

73Lietuvos teismo ekspertizių centro vaizdo ekspertizių ekspertas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra susipažinęs su ( - ) „Techninių ekspertizių centras“ specialisto išvada. Šioje išvadoje nurodyta terminologija ir metodai skiriasi nuo tų, kuriuos naudoja jis. Atliekant vaizdo ekspertizes išskiriami du esminiai dalykai: montažas ir redagavimas. Montažas yra turinio keitimas, o redagavimas – formos keitimas. Kaip jis suprato iš specialisto išvados, specialistas pasisakė apie turinio keitimą, nors rėmėsi forma. Jei įrašas išsaugojamas į kitą programą, tai nereiškia, kad keičiamas turinys. Nustatant turinio keitimą, reikia turėti pirminį šaltinį – patį įrenginį, kuriuo buvo padarytas vaizdo įrašas, tačiau specialistas pirminio šaltinio neturėjo, taip pat svarbu apklausti asmenį, pateikusį vaizdo įrašą. Turint patį įrenginį būtų galima įvertinti jo programinę įrangą, gal ji netvarkinga, todėl trūkinėja vaizdas. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad šiame vaizdo įraše yra cikliškumas, tačiau tai nereiškia, kad įrašas buvo montuotas. Vaizdo įrašuose pasitaiko cikliškumų. Šiuo atveju vaizdo įrašą montuojant, pavyzdžiui norint perkelti autobusą į kitą vietą, reikia specialių žinių ir įrangos, nes reikia nuolat keisti kadrus, čia vaizdas, jis juda, keičiasi plokštumos, daiktai, todėl neužtenka vieną kartą iškirpti autobusą ir jį įdėti į kitą vietą. Kiekviename kadre reiktų jį perstatyti į kitą vietą. Taigi tam reikia įgūdžių, o asmuo, turėdamas tokius įgūdžius, jokių cikliškumų, montažo pėdsakų vaizdo įraše nepaliktų. Jam nesuprantamas specialisto išvadoje nurodytas terminas „tarpkadrinis“, nes tarp kadro nieko nėra, vienas kadras, eina kitas kadras ir taip toliau. Specialisto išvadoje nėra konkrečiai nurodytų montavimo požymių, o greiti į nemotyvuoti objektų judėjimai, nebūtinai reiškia montažą.

74III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

75BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

76BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

77Kaltinamoji A. S. yra kaltinama pažeidusi KET 30 punkto ir 129 punkto reikalavimus. Pagal eismo įvykio metu galiojančio KET 30 punkto nuostatas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Tuo tarpu KET 129 punktas numato, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

78Byloje nustatyta, kad A. S. vairavo transporto priemonę gyvenvietėje – Kauno mieste, ( - )., ne mažesniu nei 56 km/val. ir ne didesniu nei 68 km/val. greičiu ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antrąja eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje judėjusio pėsčiojo A. S., jį parbloškė, padarydama jam sužalojimus, nuo kurių jis mirė. Taigi nustatyta, kad A. S. padarė net du KET pažeidimus, o būtent KET 30 punkto ir 129 punkto pažeidimus.

79Kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad viršijo leistiną 50 km/val. greitį, nors tuo metu kai vairavo, manė, kad greičio neviršija, prieš pėsčiųjų perėją nelėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir dėl to partrenkė pėsčiąjį A. S., tačiau jos nuomone, pėsčiasis pats buvo neatsargus, per perėją bėgo, neįsitikino, kad antroje eismo juostoje nėra automobilių, neįvertino atstumo, ji nepastebėjo į jos važiavimo juostą staiga įbėgusio nukentėjusiojo, nes jai vaizdą užstojo pirmąja eismo juosta važiavęs autobusas, kuris greičio nelėtino ir nestojo, o ji stebėjo ir lygiavosi būtent į autobuso vairuotojo veiksmus.

80Taigi, ginčo dėl įvykio vietos, laiko, A. S. inkriminuotų KET pažeidimų, nusikalstamos veikos padarinių, nekyla. Iš byloje ištirtų įrodymų: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, nuotraukų, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad eismo įvykis įvyko ( - )., ties namu Nr. ( - ), antroje eismo juostoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, tiesiame kelio ruože, šviesiu paros metu, esant sausai kelio dangai, geram matomumui (krūmų, medžių, kurie užstotų ženklus „Pėsčiųjų perėja“, nėra). Tarp priešingos krypties eismo juostų įrengta saugumo salelė, kuriame pastatytas ženklas „Pėsčiųjų perėja“ ir šis ženklas gerai matomas važiuojant antrąja eismo juosta, pėsčiųjų perėja paženklinta ir ant važiuojamosios dalies („Zebro“ ženklu). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad A. S. mirė dėl eismo įvykio metu patirtos politraumos, pirminį smūgį suduodant į pėsčiojo kūno kairįjį šoną. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte konstatuota, kad automobilio orientacinis greitis prieš partrenkiant pėsčiąjį buvo apie 56-68 km/val. Nors specialisto P. P. išvadoje konstatuota, kad pagal padarytus kūno sužalojimus, tikėtinas kaltinamosios važiavimo greitis prieš partrenkiant A. S. buvo 60-70 km/val., tačiau visas abejones vertinant kaltinamosios naudai, laikytina, kad jos greitis buvo toks, koks konstatuotas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte – ne mažesnis kaip 56 km/val. ir ne didesnis nei 68 km/val. Kita vertis ši aplinkybė esminės reikšmės kaltei pagrįsti neturi, nes tiek pagal ekspertizės aktą, tiek pagal specialisto išvadą, kaltinamoji viršijo nustatytą leistiną greitį, be to nustatytas važiavimo greitis nedaug ir skiriasi.

81Šioje byloje buvo keliamas klausimas ar pėsčiasis prieš žengdamas į pėsčiųjų perėją elgėsi atsargiai ir kokiu greičiu jis judėjo per perėją. Gynybos nuomone, pėsčiasis bėgo per perėją, neįvertinęs atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir neįsitikinęs ar antrąja eismo juosta nevažiuoja transporto priemonės ir taip pažeidė KET 44 punkto reikalavimus, kas galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti. Taip pat buvo keliamas vaizdinės medžiagos patikimumo klausimas, nes nukentėjusiųjų atstovo nuomone, autobuso stovėjimo vieta prieš įvykstant eismo įvykiui buvo kita, nei užfiksuota gynėjos pateiktame vaizdo įraše. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti į bylą pateiktos specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai.

82BPK bylos nagrinėjimo teisme dalyviams iš tikrųjų suteikia teises aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese. Nukentėjusieji ir jų atstovas, pasinaudodami turimomis procesinėmis teisėmis, kreipėsi į UAB ( - ), UAB ( - ), Nepriklausomą nekomercinę organizaciją „Techninių ekspertizių centras“, o kaltinamosios gynėja kreipėsi į specialistą E. I. su prašymais atlikti tyrimus dėl eismo įvykio.

83Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme – tai konsultacinė išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai. Konsultacinės išvados turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų pagrįstumą, ryšį su kitais byloje ištirtais įrodymais (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-156/2006, 2K-465/2010, 2K-436/2010, 2K-626/2011, 2K-337/2014).

84Specialisto E. I. specialisto išvadoje Nr. SPI-03 (19) konstatuota, kad pėsčiojo A. S. veiksmai, – pirma eismo juosta artėjant autobusui, kuris trukdė pilnai apžvelgti važiuojamąją dalį, įbėgo į pėsčiųjų perėją, kai jos nedideliu atstumu buvo neprivažiavęs antra eismo juosta artėjantis automobilis, – buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas nurodė, jog pėsčiasis galimai įvertino tik atstumą iki pirma eismo juosta važiavusio autobuso ir manė, kad spės pro jį prabėgti, bet jis neįvertino to, kad antra eismo juosta gali važiuoti kita transporto priemonė, neįvertino atstumo iki antra eismo juosta važiavusio automobilio. Iš esmės panaši išvada duota ir Lietuvos ekspertizės centro eksperto L. A.. Jo pasirašytame ekspertizės akte Nr. 11-2131(18) konstatuota, kad pėsčiasis A. S. į kitą gatvės pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja, prieš tai apsidairęs ir įvertinęs atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį bei įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, todėl pėsčiojo A. S. veiksmai, – bėgo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (nurodyta nutartyje), prieš artėjantį automobilį, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tikėtina turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimu. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. A. nurodė, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiu greičiu per perėją judėjo pėsčiasis, bet jei jis ėjo, tai jo greitis nuo bėgimo ristele skirtųsi tik 1 km/val. greičiu. Jei pėsčiasis būtų bėgęs greičiau, tikėtina, kad automobilis jį būtų partrenkęs kita puse. Tai, kad pėsčiasis bėgo ristele buvo nurodyta teismo nutartyje skirti ekspertizę, todėl buvo įvertinti būtent tokie pėsčiojo veiksmai.

85Taigi, iš pateikto ekspertizės akto ir specialisto išvados, specialisto ir eksperto paaiškinimų negalima tiksliai nustatyti, kokiu vis dėl to greičiu per pėsčiųjų perėją judėjo pėsčiasis, ar jis bėgo ristele, ar ėjo spartesniu žingsniu. UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje Nr. MV 2019-65 prieita išvados, kad jeigu autobuso važiavimo greitis prieš stabdymą buvo 38-40 km/val., tai sustabdymo atstumas yra 21,5-23,2 m, o sustabdymo laikas – 3,0-3,1 s. Jei pėsčiojo A. S. judėjimo nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto iki partrenkimo vietos laikas toks pat, kaip ir maršrutinio autobuso, kurį vairavo B. A., sustabdymo laikas (3,0-3,1 s), tai pėsčiasis nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto iki partrenkimo vietos 3,7-5,0 m atstumą įveikė judėdamas vidutiniu 4,3-6,0 km/val. greičiu, o tai prilyginama ramiam ėjimui. Tačiau pažymėtina, kad ši išvada yra sąlyginė, t. y. priklausanti nuo kitų aplinkybių, kurias reikia nustatyti (kaip, kad nagrinėjamu atveju – autobuso važiavimo greitį). Tokiu atveju aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių. Kadangi autobuso važiavimo greitis nebuvo tiksliai nustatytas, šią išvadą teismas vertina kritiškai. Dar vienoje UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje Nr. MV 2019-17 konstatuota, kad esant nurodytoms sąlygoms pėsčiasis būtų spėjęs perbėgti pro judėjusio autobuso priekį bėgant ne mažesniu kaip 13,6 km/h greičiu, kas mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo apavą. Šioje išvadoje ekspertas vienu iš duomenų ėmė autobuso atstumą iki pėsčiojo, pats vertino liudytojo parodymus, tačiau tikslių duomenų apie atstumą taip ir nėra nustatyta, todėl ši išvada taip pat vertintina kaip sąlyginė ir kadangi jos nepatvirtina kiti įrodymai – vertintina kritiškai.

86Didžioji dalis teisme apklaustų liudytojų nematė pėsčiojo įžengimo į perėją momento, nematė kokiu būdu jis judėjo per perėją (ėjo, ėjo greitu tempu, bėgo ristele, greitai bėgo ar pan.) ir kokiu atstumu nuo jo buvo autobusas. Tai, kad pėsčiasis per pėsčiųjų perėją bėgo, nurodė tik pirma eismo juosta važiavęs autobuso vairuotojas B. A.. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis važiavo pirma eismo juosta, vairavo miesto autobusą, važiavo apie 30-40 km/val. greičiu, nes artėjo prie stotelės, žinojo, kad prieš stotelę yra pėsčiųjų perėja. Artėdamas link perėjos, prie perėjos stovinčių asmenų nebuvo, tačiau likus kokiems 5 metrams iki perėjos, ant šaligatvio krašto pamatė jaunuolį, kuris šmurkštelėjo į perėją ir bėgo. Pro jo autobusą jis spėjo prabėgti, tačiau antra eismo juosta važiavęs automobilis jį nubloškė. Jis autobuso nestabdė, sustojo tik kai pamatė link kelkraščio skriejantį, antra eismo juosta važiavusio automobilio nublokštą jaunuolį. Autobusą sustabdė jau užvažiavęs ant perėjos. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nes nenustatyta, kad jis būtų siekęs padėti kaltinamajai išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jos padėtį, jo parodymams paneigti nėra pakankamai objektyvių įrodymų. Priešingai, liudytojo parodymus patvirtina liudytoja S. A., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji važiavo minėtu miesto autobusu, sėdėjo pirmoje eilėje už vairuotojo. Bevažiuojant ji pajuto, kad vairuotojas staiga stabdo, ji pakrypo į šoną ir pamatė besiridenantį žmogų. Kai vairuotojas sustojo, atidarė priekines dureles ir leido išlipti, daugiau iš vietos autobusas nepajudėjo, užlipti ant kelkraščio jai trukdė atitvarai, todėl ji žengė žingsnį atgal. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto gynėjos Karinos Račkauskienės pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vaizdas fiksuojamas iš automobilio, važiavusio priešinga krypties juosta link eismo įvykio vietos. Vaizdo įraše užfiksuota A. S. vairuoto automobilio stovėjimo vieta, taip pat matyti šalia kelkraščio gulintis A. S. ir pravažiavęs perėją stovintis liudytojo B. A. vairuotas autobusas, prie kurio stovi liudytoja S. A., teismo posėdžio metu iš jai parodyto vaizdo įrašo atpažinusi save. Nors dalis liudytojų, o būtent L. J., E. Z., R. G., O. K., K. K. nurodė, jog autobusas sustojo prieš perėją, tačiau, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymų nepakanka paneigti gynėjos pateiktame vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Visų pirma dėl to, kad liudytojai dėl asmeninių savybių, galimybės viską fotografiškai atsiminti ribų, vaizduotės, patirto susijaudinimo dėl paties įvykio, gali ne visiškai tiksliai atskleisti visas matytas aplinkybes, be to liudytojai, kaip matyti, iš jų parodymų, daugiau koncentravosi į gulintį žmogų, o ne kelyje išsidėsčiusias transporto priemones. Antra, teismui nėra pagrindo abejoti vaizdo įraše užfiksuotai informacijai, nes šią informaciją patvirtina ir kiti įrodymai, t. y. tik po įvykio kaltinamosios darytos autobuso fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas autobusas, jo stovėjimo vieta. Nors nukentėjusiųjų atstovas iškėlė versiją, kad šis vaizdo įrašas montuotas, koreguotas, ką, jo nuomone, patvirtina pateikta Nepriklausomos nekomercinės organizacijos „Techninių ekspertizių centras“ specialisto išvada, tačiau, teismo vertinimu, ši išvada kelia abejonių ir yra nepatikima. Išvadai parengti buvo naudojama rusiška literatūra, dalis literatūros pakankamai sena (2002 m.), nėra pakankamai duomenų, jog išvadą surašęs specialistas turi pakankamai įgūdžių ir praktikos atliekant vaizdo ekspertizes, pateiktos išvados nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos. Lietuvos teismo ekspertizių centro vaizdo ekspertizių ekspertas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog specialisto išvada jam kelia abejonių, Lietuvos teismo ekspertizių centre taikoma metodika skiriasi, o specialisto išvadoje nurodyti nemotyvuoti cikliški objektų judėjimai dar nereiškia vaizdo įrašo turinio keitimo, t. y. vaizdo įrašo montažo, nes vaizdo įrašuose pasitaiko cikliškumų ir tai gali įtakoti paties įrenginio kokybė. Kita vertus, jo nuomone, vaizdo įrašui montuoti reikia įgūdžių, o asmuo, turintis tokus įgūdžius, jokių montažo pėdsakų ar nemotyvuotų objektų judėjimų nepaliktų. Be je, pati kaltinamoji nurodė, kad partrenkė pėsčiąjį, tuo metu, kai susilygino su lėtai važiuojančiu autobusu, o autobuso vairuotojas nurodė, kad stabdė kai pamatė jau bloškiamą jaunuolį, tad, akivaizdu, kad autobusui sustoti buvo būtinas tam tikras atstumas. Taigi, nors autobuso vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo ir jo stovėjimo vieta kitais rašytiniais įrodymais nebuvo užfiksuota, tačiau aukščiau išanalizuoti įrodymai rodo, kad po A. S. partrenkimo autobusas sustojo už perėjos, taip, kaip užfiksuota gynėjos pateiktame vaizdo įraše. Kiti teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai esminės reikšmės objektų išsidėstymui patvirtinti neturi, nes juose užfiksuotas vaizdas dar vėliau negu gynėjos pateiktame vaizdo įraše, kai autobusas jau buvo išvažiavęs iš įvykio vietos. Aptarti įrodymai rodo, kad autobusas vis dėl to nebuvo sustojęs prieš perėją, tam kad praleisti pėsčiąjį A. S.. Pėsčiasis į perėją, šiuo atveju įžengė, dar važiuojant autobusui ir esant pakankamai nedideliam atstumui nuo jo, nepalaukęs ir neįsitikinęs ar autobusas prie pėsčiųjų perėjos sustos ir per perėją bėgo.

87Teismas pažymi, kad KET nėra apibrėžta, kokiu greičiu turi judėti pėsčiasis, tačiau jose įtvirtintos pėsčiųjų pareigos būti atsargiam net ir judant per pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio metu galiojusiame KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Taigi patys pėstieji kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu. Iš byloje nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, pėsčiasis, prieš įžengdamas į perėją ir judėdamas ja, vis dėl to nebuvo atsargus, kirto pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Kaip minėta, A. S. įžengė į perėją tuo metu, kai pakankami artimu atstumu važiavo didelių gabaritų ir neabejotinai sunkiasvorė transporto priemonė – autobusas. Neabejotina ir tai, kad šis autobusas jam užstojo vaizdą ir jis per jį negalėjo matyti ir įvertinti ar antroje eismo juostoje važiuoja kitos transporto priemonės ir koks atstumas iki jų. Perbėgęs pirmą eismo juostą, jis net nestabtelėjo, iš karto žengė į antrą eismo juostą, kurioje netrukus jį partrenkė A. S. vairuojamas automobilis. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios E. B. pateikti paskaičiavimai, kad atstumą nuo tos vietos, kurioje jie poilsiavo iki pertrenkimo vietos A. S. įveikė per 9-10 min., todėl įvertinus nueitą atstumą, jis judėjo 3,3 km/val. greičiu, taigi visą kelią A. S. neskubėjo, taip pat ir nukentėjusiųjų E. B., T. B. paaiškinimai, kad A. S. įvykio dieną niekur neskubėjo, tiesioj pailsėjęs ėjo namo, visad būdavo atsargus ir atsakingas, laikėsi taisyklių ir ragino jų laikytis kitiems, byloje esantis A. S. telefono apžiūros protokolas patvirtinantis, kad eidamas per perėją jis su telefonu nesikalbėjo, kas galėtų blaškyti jo dėmesį, nepaneigia to, kad šį kartą A. S. nebuvo atsargus ir rūpestingas eismo dalyvis. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte ir specialisto E. I. specialisto išvadoje Nr. SPI-03 (19) padarytas išvadas apie A. S. veiksmus, sprendžia, kad pėsčiojo A. S. veiksmai – įžengė į pėsčiųjų perėją ir bėgo (kad ir ristele) per pėsčiųjų perėją, prieš tai neapsidairęs ir neįvertinęs atstumo iki artėjančių transporto priemonių, jų greičio bei neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimu.

88Nepaisant to, jog A. S. elgėsi neatsakingai ir nesaugiai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti nustatyta pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

89Minėtame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte prieita kategoriškos išvados, kad A. S. veiksmai, – važiavo viršydama leistiną greitį ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą jai užstoja pirma eismo juosta važiavęs autobusas, nesumažino važiavimo greičio, įvažiavo į perėją ir ten partrenkė tuo metu buvusį pėsčiąjį A. S., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

90Nebejotina, kad pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama būtent pėstiesiems (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2005, 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Vairuotojas turi pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Itin dėmesingas vairuotojas turi būti artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur jis privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Todėl, vykdydami KET 30 punkto reikalavimus, vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar jis mato pėsčiųjų perėjoje žmogų.

91Akivaizdu, kad A. S. ne tik, kad nebuvo itin atidi ir, matydama, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir prie jos nesustojo, bet ir viršijo leistiną greitį, taip pažeisdama KET 30 punkto reikalavimus. Leistiną važiavimo greitį ji viršijo ir kiek tolėliau nuo pėsčiųjų perėjos, ką patvirtina UAB ( - ) eksperto V. M. išvada, kad artėdama iki eismo įvykio vietos, ties parduotuve ( - ) ir likus apie 86 metrams iki perėjos ji tikėtina važiavo 79-88 km/val. greičiu. Pažymėtina ir tai, kad ypatingai A. S. atidi turėjo būti, nes vaizdą perėjoje jai užstojo pirma eismo juosta važiavęs autobusas. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 129 punktas). Teismų praktika rodo, kad partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-185/2012 ir kt.). Taigi ištirtų įrodymų visuma, leidžia pagrįstai teigti, kad A. S. padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga padariniams kilti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte konstatuota, kad automobilio „Audi Q5“ vairuotoja, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo A. S. partrenkimo, jeigu būtų važiavusi ne didesniu nei maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą jai užstoja pirma eismo juostą važiavęs autobusas, mažintų važiavimo greitį. Taigi, teismo vertinimu, jei A. S. nebūtų viršijusi greičio, laiku pamačiusi A. S., tinkamai įvertinusi situaciją ir prieš pėsčiųjų perėją būtų laiku stabdžiusi automobilį, eismo įvykio būtų pavykę išvengti.

92Taigi konstatuotina, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

93BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargios kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerūpestingumui. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į kaltinamosios duotus parodymus apie tai, kad tuo metu kai ji vairavo automobilį, galvojo, kad neviršija leistino greičio, artėdama prie pėsčiųjų perėjos pėsčiojo nematė, nes jai užstojo autobusas ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos ji stebėjo autobuso vairuotojo veiksmus, taigi ji nesuvokė, kad esamoje situacijoje veikia rizikingai ir kelia pavojų eismo saugumui, todėl darytina išvada, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. S. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, sudarė kliūtį pėsčiajam ir jį partrenkė, t. y. kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (darbinga, turinti vairavimo patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti.

94IV. Bausmės skyrimo motyvai

95Kaltinamoji A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, lėmusį itin sunkias pasekmes – nepilnamečio asmens žūtį. Nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). A. S. ankščiau neteista, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 5-7). Šiuo metu ji niekur nedirba, nes jai suteiktos vaiko auginimo atostogos (1 t., b. l. 115). UAB ( - ) įskaitoje ji neįrašyta, Priklausomybės ligų centre neužregistruota (3 t., b. l. 2, 4). Automobilį vairavo blaivi (1 t., b. l. 29).

96Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus A. S. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

97Kaltinamoji anksčiau neteista, padarė neatsargų nusikaltimą, augina mažametį vaiką, gimusį 2017 m. (2 t., b. l. 167), privalės atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą, per savo gynėją siūlė nuketėjusiesiems susitaikyti ir sumokėti neturtinę žalą, prašė įvardinti sumą (4 t., b. l. 177-178, 5 t., b. l. 7-8), darytina išvada, jog tikslinga kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir suteikti galimybę kaltinamajai įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

98Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant ją neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ar mokytis (tęsti darbą ar mokslą).

99V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

100Teismo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventi bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, galiojusią iki 2019 m. balandžio 1 d., teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki trejų metų. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

101A. S., šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes – nepilnamečio vaiko žūtį. Eismo įvykio metu viršijo leistiną važiavimo greitį, greitį viršijo ne pirmą kartą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2016 m. ir 2017 m. ji du kartus buvo bausta už leistino greičio viršijimą. 2018 m. ji vėl viršijo leistiną greitį ir tai jau sukėlė itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Nors administracinės nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja ją kaip vairuotoją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 (trijų) metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo, taikymo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

102VI. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

103Byloje pareikštas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, kuriame nurodyta, kad jie dėl A. S. žūties jie patyrė didelę žalą. Itin artimi ryšiai su žuvusiuoju siejo šiuos žuvusiojo A. S. giminaičius: E. B. (motina) – labai artimi ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Motina visada jautė ir iki šiol jaučia švelnumą ir begalinę meilę sūnui. Motina labai didžiavosi savo sūnumi; S. S. (tėvas) – santykiai grįsti pagarba ir meile. Tėvas – autoritetas A. A. – tėvo pasididžiavimas; A. B. (brolis) – nuo A. gimimo ir iki 15 metų gyveno kartu. Labai artimi santykiai, savitarpio pagalba. Nuoširdžiai domėjosi jaunesniojo brolio pomėgiais. Visuomet stengėsi būti šalia, rūpinosi ir globojo. Didžiavosi broliu, žavėjosi jo nepaprastais sugebėjimais ir pasiekimais; L. K. (močiutė) – jaunesnis anūkas kartu su broliu kiekvieną vasarą atvažiuodavo pas močiutę. Labai artimi santykiai, tarpusavio meilė, reguliarus bendravimas telefonu ir Skype; T. B. (teta, motinos sesuo) – A. ir A. krikštamotė, neturi savo vaikų, todėl mylėjo kaip savo. Kiekvieną vasarą ilsėjosi Lietuvoje pas močiutę. Reguliariai bendravo. Artimi ir pasitikėjimu grįsti santykiai; S. S. (teta, tėvo sesuo) – A. mokytoja nuo 0 iki 4 klasės. Mokslinės – praktinės veiklos kuratorė. Atstovavo A. visų lygių renginiuose (nuopelnų sąrašas yra pridedamas). Reguliarus bendravimas. Gyvena kaimyniniame name. Gyvena viena. Suaugusi duktė su šeima gyvena Maskvoje. A. – mylimas sūnėnas ir mokinys. Labai šilti ir pagarbūs santykiai; V. L. (dėdė, motinos pusbrolis) – reguliarus bendravimas. Artimi ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Didžiavosi ir žavėjosi A.; M. L. (antros eilės močiutė) – reguliarus bendravimas, artimi ir pasitikėjimu grįsti santykiai.

104Atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo atimta gyvybė neeiliniam žmogui. Žuvusysis buvo visos šeimos viltis, laimė ir džiaugsmas, žmogus, turėjęs išskirtinių literatūrinių, mokslinių, kultūrinių sugebėjimų ir pasiekimų. Jau 16 metų A. buvo visapusiškai išprusęs, pasižymėjo didžiuliu žinių bagažu, buvo nepaprastai talentingas, įdomus tiek suaugusiems, tiek bendraamžiams. Jis buvo pirmūnas, siekė aukso medalio, ruošėsi stoti į ( - ) valstybinio universiteto tarptautinių santykių fakultetą. Puikiai mokėjo anglų kalbą, mokėsi italų ir vokiečių kalbų, nuo 2017 m. susidomėjęs mokėsi lietuvių kalbos. 2018 m. rugsėjo mėnesį už išskirtinius sugebėjimus ir aukštus pasiekimus A. gavo kelialapį į Arteką (tarptautinis vaikų centras), šia galimybe pasinaudoti jau negalėjo. Jis buvo geras ir mylinti žmogus. A. gerbė ir mylėjo visa jo aplinka. Todėl jo žūtis visiems sukėlė nepakeliamą netekties jausmą, sielvartą ir milžinišką sukrėtimą. Norėdami atsisveikinti su A., klasiokai, mokytojai, jau baigę gimnaziją mokiniai grįžo iš savo atostogų į miestą. Gimnazijos pedagogų ir mokinių kolektyvas sunkiai išgyveno netektį, patyrė praradimo, sumišimo ir beviltiškumo jausmą tokiose aplinkybėse. Mokslo metai gimnazijoje prasidėjo gedulu, kas paveikė vaikų ir suaugusiųjų psichinę – emocinę būklę. 2018 m. lapkričio 16 d., per A. gimtadienį gimnazijos moksleiviai inicijavo akciją „Antra juosta“. Vaikai patys suderino su visom institucijomis (gimnazijos administracija ir policija) akcijos eigą, patys pagamino lankstinukus apie saugų eismą kelyje ir juos dalino vairuotojams. Ši akcija nuo šiol bus vykdoma kiekvienais metais lapkričio 16 d. A. buvo savo šeimos pasididžiavimas ir viltis. Jis buvo puikus žmogus, švelnus ir mylintis sūnus. A. buvo tik 16 metų, bet jis, neabejotinai buvo visos šeimos rišamoji grandis. Šeimos planai daugeliu atvejų priklausė nuo raidos perspektyvų A. gyvenime. A. žūtis praktiškai sužlugdė jo šeimos perspektyvas ir viltis dėl ateities. Visa šeima patiria dvasines kančias, netekties ir nevilties jausmą dėl sūnaus, brolio, anūko ir sūnėno, ką jiems buvo įkūnijęs A., mirties. 2019 m. kovo mėnesį A. motina gavo pasiūlymą iš organizacijos vadovo užimti skyriaus vadovės pareigas, bet dėl stipraus emocinio sutrikimo J. buvo priversta atsisakyti pasiūlytos pareigybės. A. motina išgyveno stiprų emocinį sukrėtimą. Po įvykio, dėl staigaus sveikatos pablogėjimo stresinės situacijos fone ji negalėjo pilnavertiškai gyventi, buvo priversta gydytis stacionare, krizinių situacijų skyriuje. Mintys apie sūnaus žūtį sukelia tėvams nervinius ir moralinius išgyvenimus. Dėl tragiško įvykio šeimoje, žuvusiojo tėvui ir broliui taip pat prireikė psichologo konsultacijos. Anūko žūtis pakirto močiutės sveikatą ir psichinę – emocinę būklę, todėl ji buvo priversta kreiptis į medicinos įstaigą pagalbos. Po mylimo sūnėno žūties, A. tetos T. sveikata taip pat staigiai pablogėjo dėl stipraus streso, todėl ji kreipėsi į kardiologą bei psichiatrą. Netekties skausmas ir nerviniai išgyvenimai išprovokavo A. dėdės V., kuriam buvo atlikta tulžies pūslės operacija, ligos paūmėjimą. A. žūtis tapo negrįžtama aplinkybe, kuri sugriovė psichinę ir fizinę gerovę, lėmė visų A. šeimos narių emocinius sutrikimus. Netekties skausmas tapo nepakeliamai sunkiu išbandymu šeimos gyvenime, atnešęs dvasines kančias ir moralinę žalą. Visi ieškovai patyrė itin didelius fizinius bei dvasinius išgyvenimus, kurie laikytini neturtine žala.

105Atsižvelgiant į itin didelę žuvusiojo įtaką artimiesiems bei visuomenei, taip pat kitas prieš tai nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju visiems žuvusiojo giminaičiams priteistinos kompensacijos dėl jų patirtos neturtinės žalos, o žuvusiojo artimiausiems giminaičiams priteistinos didesnės nei vidutinės kompensacijos: tėvams (E. B. ir S. S.) – po 50 000 eurų, broliui (A. B.) – 15 000 eurų, močiutei (L. K.) ir tetai (T. B.) – po 10 000 eurų, kitiems giminaičiams (S. S., V. L., M. L.) – po 5000 eurų, iš viso priteisiant iš kaltinamosios 150 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tokia neturtinės žalos kompensacija būtų teisinga ir sąžininga, atsižvelgiant į tai, kad padaryta nebeištaisoma, sunkiausia žala, žuvo išskirtinių sugebėjimų asmenybė ir visos giminės pasididžiavimas bei ramstis, o kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, todėl turės galimybę tokią kompensaciją sumokėti.

1066.1. Dėl neturtinės žalos

107Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

108Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas, plėtodamas šią teismo praktiką, konstatavo, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Be to CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (žr., pvz., kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Taigi teisę gauti į neturtinės žalos atlyginimą turi ir kiti asmenys, t. y. ne tik mama, tėvas, brolis ar sesuo, tačiau visais atvejais turi būti nustatytas artimas, glaudus mirusiojo ir asmens, prašančio žalos atlyginimo, emocinis ryšys. Tokių asmenų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiojo išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-853/2007).

109Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai), seseriai/broliui nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019).

110Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į kaltinamojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

111Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. B. nurodė, jog dėl sūnėno netekties labai išgyvena iki šiol, su juo labai artimai bendravo, jis kiekvieną vasarą atvažiuodavo atostogauti, nuolatinius ryšius palaikydavo jam būnant namuose ( - ). Žuvus berniukui, jai sutriko sveikata, o ypač širdies veikla, skiriami vaistai nepadeda, ji lankėsi pas gydytojus, psichologą. Nukentėjusioji L. K. nurodė, jog anūko netektis ją taip pat labai paveikė, jai labai trūksta anūko, su juo artimai ir šiltai bendraudavo. Dėl nelaimės ji neteko daug svorio, susirgo depresija, sutriko miegas, ji kreipėsi į psichiatrą. Nukentėjusioji E. B. nurodė, kad sūnaus netektis sugriovė jos gyvenimą, ateities planus, iki šiol ji negali atsigauti. Po sūnaus žūties ji kreipėsi pagalbos pas psichoterapeutą, nes pati savo emocinės būsenos jau nebegalėjo suvaldyti, ją nukreipė pas psichiatrą, tada į krizinių situacijų centrą, mėnesį laiko gulėjo stacionare, iki šiol gera paskirtus vaistus. Savo išgyvenamo jausmo net negali apibūdinti, jai labai trūksta sūnaus, kuris buvo labai nuoširdus, pozityvus, mylintis, žingeidus, gerai besimokantis ir turtintis daug perspektyvų ateityje. Nukentėjusysis S. S. teismo posėdyje taip pat teigė, jog sūnaus netektis labai paveikė jo emocinei būsenai, sveikatai, dėl sūnaus netekties paūmėjo jo ligos. Sūnus buvo jo pasididžiavimas, jis priminė jam jo mirusį tėvą. Jo brolis A. po įvykio taip pat labai išgyvena, užsidarė savyje, kaltina save, kad tą kartą nevažiavo kartu su juo atostogauti ir neapsaugojo jo.

112Teismui nekyla abejonių, kad sūnaus netektis labiausiai palietė jo mamą E. B., kuri turėjo labai artimus ir šiltus santykius su sūnumi, kartu su juo gyveno, domėjosi sūnaus ateitimi, daug dėmesio skyrė jo išsilavinimui. Skausmas dėl sūnaus žūties tęsėsi ilgą laiką, savo išgyvenimus ji nurodė ir atvykusi į teismą. Tik po eismo įvykio ji atskubėjo į vietą, vėliau išskubėjo į gydymo įstaigą, matė merdintį savo sūnų ir netrukus išgirdo skaudžią žinią, kad sūnus mirė. Po sūnaus mirties J. B. teko kreiptis pagalbos į gydymo įstaigas. Pateikta medicininė pažyma patvirtina, kad ji 2018 m. rugsėjo 12 d. lankėsi diagnostikos centre pas gydytoją terapeutą, jai diagnozuotas depresinis sindromas, vidutinio sunkumo, buvo rekomenduotas medikamentinis gydymas, psichoterapeuto konsultacija, o išrašas iš stacionare gydyto ligonio kortelės patvirtina, kad E. B. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 16 d. buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigoje ( - ), nustatytas adaptacijos sutrikimas dėl ilgos depresinės reakcijos, nerimo – depresinis sindromas, išrašyti medikamentai.

113Sūnaus netektis palietė ir jo tėvą S. S., kuris taip pat kartu su juo gyveno, turėjo pagarbius ir artimus tarpusavio santykius. Atvykęs į teismo posėdį jis nurodė, kad sūnus buvo jo pasididžiavimas, jis jam priminė jo mirusį tėvą, daug vilčių buvo dedama į jo ateitį, nes sūnus buvo labai gabus. Dėl sūnaus netekties paūmėjo jo ligos. Atsisveikinti su sūnumi galėjo tik po 11 dienų, jo kūną pargabenimas į ( - ).

114Iš ieškinyje ir teismo posėdžiuose nurodytų aplinkybių matyti, kad artimus santykius su žuvusiuoju palaikė ir jo vyresnis brolis A. B.. Jie 15 metų kartu gyveno vienuose namuose, vyresnis brolis rūpinosi A. ir jį globojo, žavėjosi jo pasiekimai ir sugebėjimais. Dėl brolio mirties jis užsidarė savyje, kaltino save, kad tą kartą jo neapsaugojo.

115Teismui nekyla abejonių, kad artimus ir šiltus santykius su žuvusiuoju palaikė ir teta (mamos sesuo) T. B. ir močiutė L. K.. Nors kartu su žuvusiuoju jos negyveno, bet palaikė nuolatinį ryšį telekomunikacijos priemonėmis, be to A. S. kiekvieną vasarą atvažiuodavo į Lietuvą atostogauti. T. B. buvo A. S. krikšto mama, savo vaikų neturi, todėl mylėjo jį kaip savo sūnų. Teismo posėdyje tiek T. B., tiek L. K. nurodė, jog A. S. netektį išgyvena iki šiol. Jis mirė atostogaudamas pas jas, jos taip pat buvo įvykio vietoje, matė mirštantį sūnėną ir anūką. A. S. žūtis sukėlė ilgalaikes pasekmes jų sveikatai. Dėl nelaimės L. K. neteko daug svorio, susirgo depresija, sutriko jos miegas. Iš pateiktos medicininės pažymos matyti, kad ji nuo 2019 m. balandžio 3 d. dėl liūdesio, nerimo, apetito stokos, blogo nakties miego, pradėjo lankytis Psichikos sveikatos centre, jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, paskirtas medikamentinis gydymas. Žuvus A. S. ir jo teta kreipėsi į gydytojus, nes jai sutriko širdies veikla, kreipėsi ir dėl psichologo konsultacijos. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad T. B. buvo diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, buvo taikytas gydymas dėl miego sutrikimo, širdies veiklos sutrikimų, teikta psichologinė konsultacija išgyvenant sūnėno tragišką netektį.

116Taigi minėti nukentėjusieji iš tikrųjų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą, kas labai reikšminga priteisiant neturtinę žalą ir nustatant jos dydį.

117Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydžius teismas taip pat įvertino, jog dėl eismo įvykio žuvo jaunas, gabus, savo pasiekimais išsiskiriantis žmogus, turėjęs planų ateityje studijuoti universitete, tobulėti kūrybinėje sferoje. Teismas įvertino ir kaltinamosios turtinę padėtį ir galimybę jai atlyginti turtinę žalą, jos elgesį po įvykio. Kaip matyti ir byloje esančių duomenų, kaltinamoji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (3 t., b. l. 193. Jos vardu registruotas tik automobilis, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir kuris nukreiptinas būtent civilinio ieškinio padengimui. A. S. viena augina mažametį vaiką, šiuo metu ji nedirba, augina vaiką iki trijų metų, kaip nurodė, jos pajamos apie 800 Eur į mėnesį. Tik po įvykio kaltinamoji skambino greitajai medicinos pagalbai, tačiau dėl susijaudinimo surinko netikslų numerį, iš savo automobilio atnešė pirmosios medicinos pagalbos reikmenų rinkinį.

118Nustatant žalos dydį atsižvelgtina ir į paties žuvusiojo didelį neatsargumą, turėjusį įtakos žalai atsirasti. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismų praktikoje konstatuota, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-171/2011, 2K-299/2012, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-414-303/2020).

119Kaip byloje nustatyta žuvusysis neįsitikino ar per perėją eiti yra saugu, per perėją bėgo, taigi jis elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. A. S., kaip pėsčiasis ir eismo dalyvis, taip pat sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su antra juosta važiavusia transporto priemone išvengti, todėl jis, bėgdamas per pėsčiųjų perėją, kai jam matomumą užstojo pirma eismo juosta važiavęs autobusas, sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ir nestabdomą automobilį.

120Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, o taip pat ir protingumo, teisingumo, interesų pusiausvyros principus, asmenų, kuriems priteistas neturtinės žalos atlyginimas, skaičių, ieškinyje nurodyti žalos dydžiai, teismo nuomone, yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini. Diferencijuojant žalos sumas, teismas taip pat įvertino tai, kad patį artimiausią ryšį A. S. turėjo su mama, pateikti rašytiniai įrodymai apie padarytą ilgalaikę žalą jos sveikatai, kai tuo tarpu duomenų apie didelę ir ilgai trunkančią žalą sveikatai dėl A. S. žūties padarytą žuvusiojo tėvui ir broliui, nėra pateikta. Todėl teismas sprendžia, kad E. B. neturtinė žala atitinka 25 000 Eur, tėvo S. S. – 20 000 Eur, brolio A. B. – 7000 Eur, tetos T. B. ir močiutės L. K. – 5000 Eur sumas. Priteistinos neturtinės žalos suma E. B. mažintina 5000 Eur suma, kurią po ieškinio pareiškimo jau atlygino draudimo bendrovė (4 t., b. l. 61).

121Ieškiniu taip pat yra prašoma priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos tėvo sesei S. S., motinos pusbroliui sūnui V. L. ir močiutės sesei M. L.. Neabejotina, kad A. S. netektis palietė ir kitus artimuosius ir šeimos draugus. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytą teismų praktiką, ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti ypač artimus, glaudžius santykius, taip pat nenustatytos ir pasekmės sveikatai ar kiti sukelti ypač dideli nepatogumai, išgyvenimai dėl A. S. mirties. Todėl minėtų asmenų ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atmestini.

1226.2. Dėl turtinės žalos

123Ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti turtinę žalą ir ją prašo priteisti nukentėjusiajai E. B.. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su žuvusiojo A. S. gydymu, artimųjų kelionėmis į Lietuvą ir žuvusiojo laidojimu, o būtent išlaidos Lietuvoje sudaro: specialisto išvados parengimas 750 Eur, pokalbiai telefonu 89 Eur, bilietai 1910 Eur, vizos+kelionės draudimas 356 Eur, vertimai 40 Eur, laidojimo išlaidos 404 Eur, gydymo išlaidos 89 Eur – iš viso 3638 Eur, o išlaidos Rusijoje sudaro: laidojimo išlaidos 93420 rub., gydymo išlaidos 6000 rub., iš viso 99420 rub. (1360,28 Eur). Iš viso turtinę žalą sudaro 4998,28 Eur.

124AB ( - ) pareiškime nurodė, jog iš esmės pagrįstomis laidojimo išlaidomis pripažįsta visas išlaidas, išskyrus išlaidas eismo įvykio ekspertizei (750 Eur), nes tai gali būti pripažintos tik proceso išlaidomis ir išlaidas žuvusiojo artimųjų gydymui (201,65 Eur), nes jos nesusijusios su būtinosiomis laidojimo išlaidomis (4 t., b. l. 144-145).

125Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad A. S. laidojimo išlaidas Lietuvoje sudarė: 195 Eur už karstą, 5,78 Eur už nuotraukų rėmelį, 78 Eur už audinius, 14 Eur už foto paslaugas, 100,84 Eur už rūbus velioniui ir 4,04 Eur už kapų žvakę, iš viso 397,66 Eur (3 t., b. l. 128, 129). Pagal AB ( - ) atliktus paskaičiavimus laidojimo išlaidas Rusijoje sudarė 1277,02 Eur (4 t., b. l. 145). Taigi, iš viso laidojimo išlaidas sudarė 1674,68 Eur ir jas sutiko atlyginti AB ( - ).

126Taip pat pateikti rašytiniai duomenys rodo, kad buvo sumokėta 1910 Eur už lėktuvo bilietus, įskaitant ir už neįvykusią kelionę (3 t., b. l. 119-120, 123), taip pat sumokėta 356 Eur už vizas ir kelionės draudimą (3 t., b. l. 121-122), iš viso kelionių išlaidas (įskaitant draudimo ir vizų išdavimo išlaidas) sudaro 2266 Eur (tokios sumos ieškinyje ir prašoma). Taip pat patirtos išlaidos pokalbiams pagal T. B. sąskaitą už 2018 m. rugpjūtį – 89,04 Eur (3 t., b. l. 101, 102-118) (ieškinyje prašoma priteisti 89,00 Eur) ir 39,54 Eur už vertimo paslaugas (3 t., b. l. 125, 126-127). Šias išlaidas AB ( - ) taip pat pripažino kaip pagrįstas ir sutiko išmokėti.

127Tačiau ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti ir gydymo išlaidas. Pateikti mokėjimo čekiai (3 t., b. l. 131-132) patvirtina, kad vaistinėse Lietuvoje buvo perkami vaistai už 86,92 Eur, taip pat sumokėta 23,03 Eur už E. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas LSMUL Kauno klinikose (3 t., b. l. 140), iš viso 109,95 Eur. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 6000 Rub gydymo išlaidas, patirtas Rusijoje. Pateikti vaistinių čekiai rusų kalba (3 t., b. l. 139). Teismo vertinimu išlaidos už medikamentus nėra pagrįstos, todėl jos nepriteistinos. Iš pateiktų čekių nėra pakankamai aišku, kokiems negalavimams gydyti ir kam jie buvo perkami, byloje nėra duomenų, jog būtent šie vaistai buvo gydytojų priskirti ir būtini nukentėjusiųjų sveikatai gydyti. Nors iš į bylą pateiktų Rusijoje išduotų receptų (vertimų į lietuvių kalbą) matyti, kad nukentėjusiajai E. B. buvo skiriami receptiniai vaistai (3 t., b. l. 144, 146, 148, 150), tačiau iš pateiktų kvitų nėra pakankamai aišku, kad būtent tie vaistai ir buvo perkami, be to prašoma suma neatitinka čekiuose nurodytos sumos, o čekiai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl teismo vertinimu šios išlaidos taip pat nėra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu tik 23,03 Eur turtinė žala nekelia abejonių, nes po sūnaus žūties jo mamai E. B. taip pat buvo suteiktos medicinos paslaugos, už kurias ji susimokėjo, todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Kaip matyti, prie ieškinio taip pat pateiktas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų stacionare apskaitos forma, kurioje paskaičiuota 2599,56 Eur suma už A. S. gydymą (3 t., b. l. 142), tačiau ieškinio reikalavimas dėl šios sumos nebuvo pareikštas.

128Taigi, pagrįsta turtine žala teismas laiko 1674,68 Eur laidojimo išlaidas, 2266 Eur kelionių išlaidas (įskaitant draudimo ir vizų išdavimo išlaidas), 128,54 Eur išlaidas pokalbiams ir vertimams ir 23,03 Eur gydymo išlaidas.

129Priteisiant turtinę žalą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, išskyrus atlyginant laidojimo išlaidas (CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi byloje nustatyta, kad pats žuvusysis elgėsi labai neatsargiai, todėl turtinė žala, išskyrus laidojimo išlaidas, mažinama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant nukentėjusiojo asmens dideliam neatsargumui, tiek žalos padariusio asmens, tiek ir nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos atsiradimo yra vienoda (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Atsižvelgiant į tai, turtinė žala, išskyrus laidotuvių išlaidas, mažinama pusiau ir iš viso iš AB ( - ) priteistina 2883,47 Eur turtinė žala (1674,68+1208,79).

130Pagal BPK 104 straipsnį išlaidos specialistui gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistinos ir kaltinamojo, todėl dėl ieškinyje nurodytos 750 Eur turtinės žalos už specialisto išvados parengimą pasisakytina sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą.

131VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

132Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į A. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį AUDI Q5, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęstinas iki civilinio ieškinio atlyginimo, o jį atlyginus panaikintinas, minėtas turtas perduotinas civilinio ieškinio padengimui.

133Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 27, 80, 91, 92, 95, 98, 4 t., b. l. 60, 5 t., b. l. 11), prie bylos pridėta specialisto išvada paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, kėbulo detalė, pirmos pagalbos rinkinys, sunaikintini, kaip menkaverčiai.

134Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, sustabdymas, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintinos.

135Nukentėjusiųjų atstovas prašė nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už specialistų išvadas ir išlaidas už vertėjos paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios. Iš PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderio kvitų matyti, jog UAB ( - ) už dvi specialisto išvadas Nr. MV 2019-17 ir Nr. MV 2019-54 buvo sumokėta atitinkamai 750,20 Eur (ieškiniu prašo 750 Eur) ir 580,80 Eur, taip pat sumokėta 181,50 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (5 t., b. l. 30-35). Taip pat pateikta sąskaita 140 Eur sumai už vertimo paslaugas, kurias suteikė individualią veiklą vykdanti A. A. ir kuri išvertė Nepriklausomos nekomercinės organizacijos „Techninių ekspertizių centras“ specialisto išvadą (5 t., b. l. 36-37).

136Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

137Atsižvelgiant į tai, jog byloje iš tikrųjų buvo pateiktos minėtos specialisto išvados, ekspertas V. M. atvyko į teismą ir teisme teikė paaiškinimus dėl specialisto išvadų, teismas vertino šias specialisto išvadas priimdamas nuosprendį, todėl šios išlaidos (750+580,80+181,50) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

138Išlaidas už vertėjos paslaugas teismas nepripažįsta proceso išlaidomis, nes teismo vertinimu, tiek pateikta Nepriklausomos nekomercinės organizacijos „Techninių ekspertizių centras“ specialisto išvada, o tuo pačiu ir jos vertimas buvo perteklinis įrodymų rinkimo būdas, teismas pripažino, kad ši išvada yra nepagrįsta, nemotyvuota, todėl jos vertimo išlaidas turi prisiimti patys nukentėjusieji.

139Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

140A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

141Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar (mokslą), neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

142Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

143Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

144Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamosios A. S. priteisti: nukentėjusiajai E. B. – 20 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajam S. S. – 20 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajam A. B. – 7000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajai T. B. – 5000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajai L. K. – 5000 Eur neturtinę žalą, iš civilinio atsakovo AB ( - ) priteisti 2883,47 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai E. B., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

145Iš kaltinamosios A. S. nukentėjusiosios E. B. naudai priteisti 1512,30 Eur proceso išlaidų.

146Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. S. priklausantį turtą – automobilį AUDI Q5, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęsti iki civilinio ieškinio atlyginimo, o jį atlyginus panaikinti, šį turtą perduoti civilinio ieškinio padengimui.

147Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, sustabdymą, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr.( - ), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ ,,Regitra“.

148Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančius kompaktinius diskus, prie bylos pridėtą specialisto išvadą palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, kėbulo detalę, pirmos pagalbos rinkinį, saugomus Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, sunaikinti, kaip menkaverčius.

149Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

150Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.... 4. Teismas... 5. I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės... 6. A. S. 2018 m. liepos 31 dieną apie 14.40 val., Kaune, ( - ) vairuodama... 7. II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados... 8. Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir... 9. Nukentėjusioji T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra A. S.... 10. Nukentėjusioji E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. S. yra jos... 11. Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra A. S.... 12. Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra S. S.... 13. Liudytojas B. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba autobuso... 14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas B. A. parodė, kad tai įvyko labai staiga,... 15. Teismo posėdžio metu perskaičius šią dalį liudytojo parodymų, liudytojas... 16. Liudytoja L. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog paties įvykio ji... 17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. F. parodė, kad intensyvaus transporto... 18. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šią dalį parodymų, liudytoja... 19. Liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu ji buvo... 20. Liudytoja E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio diena ji... 21. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. Z. parodė, kad jai atėjus į įvykio... 22. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šią dalį parodymų, liudytoja... 23. Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog būdama namuose... 24. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. G. parodė, kad netrukus iš minėto... 25. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šią dalį parodymų, liudytoja... 26. Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną ji... 27. Liudytoja O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu ji ėjo... 28. Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tarnybos metu gavo... 29. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. P. parodė, kad dirba Kauno apskrities... 30. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuo parodymus, liudytoja nurodė, jog... 31. Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, praėjus kelioms minutėms po... 32. Parodžius liudytojui nuotrauką, esančią byloje (4 t., b. l. 59), liudytojas... 33. Peržiūrėjus gynėjos K. Račkauskienės ir E. M. pateiktus vaizdo įrašus,... 34. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. parodė, jog jis dirba VšĮ ( - )... 35. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos parodymus, liudytojas savo... 36. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. M. parodė, jog 2018 m. liepos 31 d.... 37. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. B. parodė, jog kad A. S. yra sena jo... 38. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Z. parodė, jog vykdo individualią... 39. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. T. parodė, jog jis dirba UAB ( - )... 40. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. P. parodė, jog 2018 m. liepos 31 d. apie... 41. 2018 m. liepos 31 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta,... 42. 2018 m. liepos 31 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 43. 2018 m. liepos 31 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos... 44. Iš 2018 m. liepos 31 d. alkotesterio rodmenų matyti, kad įvykio metu A. S.... 45. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja M. F. 2018 m. liepos... 46. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja E. Z. 2018 m. liepos... 47. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Audi Q5, valst. Nr. ( - ) nuosavybės... 48. 2018 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad... 49. 2018 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo... 50. 2018 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo... 51. 2018 m. spalio 4 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo... 52. 2018 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo... 53. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo... 54. - 2018 m. liepos 31 d. 14:13:20 (72 sek.) gaunami internetiniai duomenys –... 55. - 2018 m. liepos 31 d. 14:14:32 (791 sek.) gaunami internetiniai duomenys;... 56. - 2018 m. liepos 31 d. 14:27:43 (1056 sek.) gaunami internetiniai duomenys –... 57. - 2018 m. liepos 31 d. 14:45:17 renkamas numeris 113 (kaip apklausoje teigė... 58. Vėliau taip pat buvo gaunami internetiniai duomenys. Ryšių su autobuso... 59. Iš A. S. gynėjos Karinos Račkauskienės pateiktų nuotraukų, esančių... 60. Iš pateikto E. B. paaiškinimo matyti, kad A. S. nuo tos vietos, kurioje... 61. Iš UAB ( - ) pateiktos pažymos ir punktualumo duomenų matyti, kad B. A. į (... 62. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. Ch.... 63. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto L. A. ekspertizės akte Nr.... 64. Teismo posėdžio metu ekspertas L. A. palaikė ekspertizės aktą ir jame... 65. Specialisto E. I. 2019 m. birželio 14 d. išvadoje Nr. SPI-03(19) konstatuota,... 66. Specialistas E. I. teismo posėdžio metu palaikė savo surašytą išvadą ir... 67. UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje MV 2019-17 konstatuota, kad prieš pat eismo... 68. UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje MV 2019-54 konstatuota, kad artėjant link... 69. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. paaiškino, jog byloje yra pateikęs... 70. UAB ( - ) eksperto V. M. išvadoje MV 2019-65 konstatuota, kad maršrutinio... 71. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje Nr. 0248/19... 72. Nepriklausomos nekomercinės organizacijos „Techninių ekspertizių... 73. Lietuvos teismo ekspertizių centro vaizdo ekspertizių ekspertas K. G. teismo... 74. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 75. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 76. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 77. Kaltinamoji A. S. yra kaltinama pažeidusi KET 30 punkto ir 129 punkto... 78. Byloje nustatyta, kad A. S. vairavo transporto priemonę gyvenvietėje –... 79. Kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad viršijo... 80. Taigi, ginčo dėl įvykio vietos, laiko, A. S. inkriminuotų KET pažeidimų,... 81. Šioje byloje buvo keliamas klausimas ar pėsčiasis prieš žengdamas į... 82. BPK bylos nagrinėjimo teisme dalyviams iš tikrųjų suteikia teises aktyviai... 83. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal susiformavusią... 84. Specialisto E. I. specialisto išvadoje Nr. SPI-03 (19) konstatuota, kad... 85. Taigi, iš pateikto ekspertizės akto ir specialisto išvados, specialisto ir... 86. Didžioji dalis teisme apklaustų liudytojų nematė pėsčiojo įžengimo į... 87. Teismas pažymi, kad KET nėra apibrėžta, kokiu greičiu turi judėti... 88. Nepaisant to, jog A. S. elgėsi neatsakingai ir nesaugiai, sprendžiant... 89. Minėtame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte prieita... 90. Nebejotina, kad pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama būtent pėstiesiems... 91. Akivaizdu, kad A. S. ne tik, kad nebuvo itin atidi ir, matydama, kad artėja... 92. Taigi konstatuotina, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 93. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytas... 94. IV. Bausmės skyrimo motyvai... 95. Kaltinamoji A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, lėmusį itin sunkias... 96. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus A. S. asmenybę bei... 97. Kaltinamoji anksčiau neteista, padarė neatsargų nusikaltimą, augina... 98. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, A. S. laisvės... 99. V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai... 100. Teismo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventi... 101. A. S., šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė... 102. VI. Sprendimas dėl civilinio ieškinio... 103. Byloje pareikštas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, kuriame nurodyta, kad... 104. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo atimta... 105. Atsižvelgiant į itin didelę žuvusiojo įtaką artimiesiems bei visuomenei,... 106. 6.1. Dėl neturtinės žalos... 107. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį... 108. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies... 109. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo... 110. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas... 111. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. B. nurodė, jog dėl sūnėno... 112. Teismui nekyla abejonių, kad sūnaus netektis labiausiai palietė jo mamą E.... 113. Sūnaus netektis palietė ir jo tėvą S. S., kuris taip pat kartu su juo... 114. Iš ieškinyje ir teismo posėdžiuose nurodytų aplinkybių matyti, kad... 115. Teismui nekyla abejonių, kad artimus ir šiltus santykius su žuvusiuoju... 116. Taigi minėti nukentėjusieji iš tikrųjų patyrė didelius dvasinius... 117. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydžius teismas taip pat... 118. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina ir į paties žuvusiojo didelį... 119. Kaip byloje nustatyta žuvusysis neįsitikino ar per perėją eiti yra saugu,... 120. Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, o... 121. Ieškiniu taip pat yra prašoma priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos tėvo... 122. 6.2. Dėl turtinės žalos... 123. Ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti turtinę žalą ir ją... 124. AB ( - ) pareiškime nurodė, jog iš esmės pagrįstomis laidojimo išlaidomis... 125. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad A. S. laidojimo išlaidas... 126. Taip pat pateikti rašytiniai duomenys rodo, kad buvo sumokėta 1910 Eur už... 127. Tačiau ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti ir gydymo... 128. Taigi, pagrįsta turtine žala teismas laiko 1674,68 Eur laidojimo išlaidas,... 129. Priteisiant turtinę žalą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties... 130. Pagal BPK 104 straipsnį išlaidos specialistui gali būti pripažintos proceso... 131. VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai... 132. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į A. S. nuosavybės teise... 133. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 134. Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai... 135. Nukentėjusiųjų atstovas prašė nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už... 136. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam,... 137. Atsižvelgiant į tai, jog byloje iš tikrųjų buvo pateiktos minėtos... 138. Išlaidas už vertėjos paslaugas teismas nepripažįsta proceso išlaidomis,... 139. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 140. A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 141. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. S. paskirtos bausmės vykdymą... 142. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir... 143. Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia... 144. Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamosios A.... 145. Iš kaltinamosios A. S. nukentėjusiosios E. B. naudai priteisti 1512,30 Eur... 146. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. S. priklausantį turtą –... 147. Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai... 148. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 149. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno... 150. Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti,...