Byla e2A-989-730/2018
Dėl iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovams V. B., S. B., T. B. dėl iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos bute, esančiame ( - ), žymėjimas I-5, I-4, I-3, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; atsakovę S. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos bute, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), žymėjimas II-2, II-1; atsakovą T. B. iškeldinti iš pastato – sandėlio, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovo V. B. buvo sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NS-88/09, kuria ieškovė perdavė atsakovui V. B. laikinai naudotis tarnybines gyvenamąsias patalpas tarnybiniame bute, adresu ( - ), šios patalpos yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Atsakovas V. B. dirbo ieškovei ( - ) nuo 2005 m. spalio 14 d. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į darbo (tarnybos) pobūdį, su atsakovu buvo sudaryta nuomos sutartis. Nuo 2013 m. spalio 2 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, tačiau 2013 m. spalio 2 d. tarp Direkcijos ir atsakovo buvo sudaryta Savanoriškos veiklos sutartis. Atsižvelgiant į atsakovo 2013 m. spalio 3 d. prašymą, direktoriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymu atsakovui buvo išnuomotos tos pačios tarnybinės gyvenamosios patalpos. Tuo pagrindu tarp Direkcijos ir atsakovo buvo pasirašytas 2013 m. spalio 3 d. susitarimas, kuriuo nuomos sutarties galiojimas pratęstas iki 2015 m. spalio 2 d. Atsakovas tarnybinėse gyvenamosiose patalpose gyveno kartu su savo šeimos nariais – žmona S. B. ir sūnumi T. B., kurių gyvenamoji vieta deklaruota atsakovo nuomojamų tarnybinių patalpų adresu. Nuomos sutartis su atsakovu buvo sudaryta iki 2015 m. spalio 2 d., tačiau pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovai nuomojamų patalpų neatlaisvino ir jomis naudojasi iki šiol. Ieškovė, patikrinusi šias patalpas, nustatė, jog jose atsakovas V. B. nebegyvena ir patalpomis naudojasi jo ( - ), su kuria nuomos sutartis nesudaryta. Be to, atsakovas taip pat naudojasi ieškovės valdomu pastatu – sandėliu, dėl šio turto nuomos sutartis taip pat nėra sudaryta.

72.

8Atsakovai V. B. ir S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovams gyvenamosios patalpos gyvenamajame name, adresu ( - ), yra suteiktos nuomos teise nuo 1972 metų. Atsakovai savo gyvenamąją vietą adresu ( - ), deklaruoja nuo 1973 m. vasario 16 d. Atsakovų teisės naudotis patalpomis aplinkybės jau buvo civilinio ginčo, kurio metu ieškovė taip pat siekė iškeldinti atsakovus iš patalpų, nagrinėjimo dalyku. 2008 m. spalio 24 d. priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį iškeldinti atsakovus iš patalpų, šioje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurie patvirtina, kad atsakovai patalpomis naudojasi nuo 1972 metų. Atsakovas V. B. dirbo ( - ), todėl patalpos buvo suteiktos gyventi darbo laikotarpiui. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai nuo 1972 m. per visą laikotarpi iki šiol nebuvo nutrūkę. Nurodė, jog atsakovai neprieštarauja išsikelti iš ginčo patalpų, jeigu jiems bus suteiktos teisės aktų reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos. Atsakovai pareiškė, kad neturi kito turto, į kurį galėtų išsikelti. Teigia, kad nors atsakovai yra išsituokę, atsakovės teisė į ginčo patalpas turi būti ginama, nes, pagal 1983 m. Butų kodekso 54 straipsnio 4 dalį, net jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas. Taip pat nurodė, jog nors darbo teisiniai santykiai su atsakovu V. B. baigėsi 2015 m. spalio 2 d., tačiau patalpų nuomos teisiniai santykiai nesibaigė 2015 m. spalio 2 d., nepaisant to, jog įvyko sąlyga, kuri apibrėžė nuomos sutarties terminą, tai yra nutrūko darbo santykiai tarp nuomininko ir nuomotojo. Civilinio kodekso 6.481 straipsnyje reglamentuota, jog jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Taigi po 2015 m. spalio 2 d. atsakovams toliau naudojantis ginčo patalpomis ir ieškovei tam neprieštaraujant ginčo nuomos teisiniai santykiai tapo neterminuoti. Ieškovė nėra nutraukusi neterminuotos nuomos sutarties su atsakovais, nors pati yra 2017 m. kovo 2 d. savo rašte nurodžiusi, jog nuomos sutartį reikės nutraukti.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

123.1.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių, nuomininko iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, asmens teisės į būstą pagrindu. Konstatavo, kad atsakovui V. B. gyvenamoji patalpa buvo suteikta, kadangi jis dirbo ( - ). Nustatė, kad byloje įrodymų, jog atsakovo darbo santykiai su darbdaviu iki 1997 m., kai Kuršių nerijos miškų urėdija buvo prijungta prie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir jai perduotas Kuršių nerijos miškų urėdijos turtas, 35 darbuotojų etatai, tarp kurių atsakovo pareigybė nenurodyta, buvo nutrūkę, nėra. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas ne mažiau kaip dešimt metų dirbo bendrovėje, kuri jam suteikė gyvenamąsias patalpas. Įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas neteisėtai naudojasi nuomojamomis patalpomis, byloje nėra.

143.2.

15Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus, jog atsakovai neteisėtai naudojasi patalpomis, yra užėmę patalpas be pagrindo, atmetė kaip nepagrįstus. Konstatavo, kad atsakovas V. B. visada gyveno ir naudojosi patalpomis, esančiomis ( - ) (pirmasis aukštas ir mansarda). Nustatė, kad žodiniu susitarimu patalpomis leista naudotis ir atsakovei S. B., ten ji gyvena iki šiol. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas gyvenamosiomis patalpomis, adresu ( - ), naudojasi teisėtai. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių abejoti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, byloje pateikti rašytiniai įrodymai jų nepaneigia, priešingai, ieškovės pateikti duomenys apie nuomojamas patalpas yra prieštaringi. Pažymėjo, kad sandėlis, iš kurio ieškovė prašo iškeldinti atsakovą T. B., yra gyvenamojo namo priklausinys. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos duomenis, jog pagalbinio ūkio paskirties statinys yra priklausinys, skirtas aptarnauti pagrindinį daiktą – butą gyvenamajame name, adresu ( - ), teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, jog atsakovai šiuo statiniu naudojasi neteisėtai.

163.3.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai V. B. ir S. B. ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena ir jomis naudojasi nuo 1972 m., kitos gyvenamosios patalpos neturi, nustatė, kad atsakovas V. B. yra įgijęs teisę į senatvės pensiją, atsakovei S. B. neterminuotai yra nustatytas vidutinis spec. poreikių lygis. Konstatavo, kad už nuomojamas patalpas yra mokamas nuomos mokestis, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovai priklauso socialiai pažeidžiamų asmenų grupei. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų šios bylos kontekste neatitiktų proporcingumo principo, būtino taikant griežčiausią teisinę priemonę – iškeldinimą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, siekiamo tikslo veiksmingai naudoti valstybės turtą. Ieškovės ieškinio tenkinimas iš esmės paneigtų atsakovų teisę į būstą, su kuriuo atsakovus sieja tęstinis ir ilgalaikis ryšys, kuris yra vienintelė atsakovų gyvenamoji vieta.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

194.

20Apeliaciniu skundu ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančios patalpos. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

214.1.

22Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taikė 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdija su 35 etatiniais vienetais ir 1997 metų valstybinio biudžeto asignavimais, turimomis piniginėmis lėšomis bei turtu prie Direkcijos buvo prijungta 1997 metais aplinkos ministro įsakymu, o Direkcija įsteigta 1997 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Direkcijos ir atsakovo V. B. teisiniai santykiai atsirado Direkcijai ir atsakovui sudarius darbo sutartį 1997 m. vasario 1 d., o ne nuo 1972 m. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Direkcijai ir atsakovui V. B. sudarius Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nuomos teisiniai santykiai buvo modifikuoti į tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti 2009 m. gruodžio 31 d. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp Direkcijos ir V. B., nuostatas.

234.2.

24Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės S. B. teisių į ginčo patalpas, nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada tiksliai ir kokiu pagrindu atsakovei S. B. buvo suteikta teisė naudotis mansarda. Teigia, kad teismas, remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, sprendė, jog nuo 1983 m. žodiniu atsakovės S. B. ir Direkcijos direktoriaus susitarimu atsakovei S. B. buvo leista naudotis gyvenamajame name, esančiame Alksnynės g. 1, Neringoje, esančia mansarda. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Direkcija nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais bei jų nuoseklumu. Teismas nevertino byloje pateiktų Direkcijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. birželio 29 d. išvadų, kuriomis komisija nustatė faktines aplinkybes, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomotose patalpose atsakovas V. B. negyvena, kad šiose patalpose gyvena atsakovė S. B. ir kad dėl šių patalpų nuomos S. B. sutarties su atsakove nėra sudariusi. Be to, teismas nevertino, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovai V. B. ir S. B. yra išsituokę ir bendro ūkio neveda.

254.3.

26Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog ieškovės ir atsakovo V. B. faktinių nuomos teisinių santykių galiojimo laikotarpiu priimto bei nuo 1982 m. gruodžio 11 d. įsigaliojusio Butų kodekso 105 straipsnis numatė, jog nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti asmenys, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą; asmenys, atleisti iš pareigų, dėl kurių jiems buvo suteikta gyvenamoji patalpa, bet nenutraukę darbo santykių su šią patalpą suteikusia įmone, įstaiga, organizacija; asmenys, atleisti iš darbo, likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus; senatvės pensininkai, personaliniai pensininkai ir kt. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose Butų kodekso 105 straipsnyje įtvirtintos garantijos į nuomojamą būstą nėra. Nurodo, kad su atsakovu darbo sutartis nutraukta ir tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta savanoriškos veiklos sutartis, kuri galiojo iki 2015 m. spalio 2 d. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ne mažiau kaip dešimt metų dirbo bendrovėje, kuri jam suteikė gyvenamąsias patalpas.

274.4.

28Apeliantė teigia, kad teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad Direkcijai nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, adresu ( - ), yra kultūros paveldo objektas ir kad šis objektas reikalingas viešajam interesui užtikrinti. Direkcija ketina šį objektą panaudoti eksplozijos įrengimui ir visuomenės švietimui. Alksnynės viensėdis yra vienas iš keturių pastatų, kuris pagal planą buvo pastatytas XX a. pradžioje įkurtos Kopų priežiūros tarnybos reikmėms. Minėta tarnyba vykdė didžiulio masto kopų apželdinimo darbus visoje Kuršių nerijoje, tačiau tik Alksnynės pastatas yra likęs neprivatizuotas ir tik čia būtų galimybė parodyti visuomenei unikalią kopų sutvirtinimo ir apsodinimo istoriją.

295.

30Atsiliepimu atsakovai V. B. ir S. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

315.1.

32Dėl atsakovų teisės naudotis patalpomis ir nuomos sutarties nutraukimo atsakovai nurodo, kad atsakovams gyvenamosios patalpos gyvenamajame name, adresu ( - ), yra suteiktos nuomos teise nuo 1972 metų. Atsakovų teisės naudotis patalpomis aplinkybės jau buvo civilinio ginčo, kurio metu ieškovė taip pat siekė iškeldinti atsakovus iš patalpų, nagrinėjimo dalyku. 2008 m. spalio 24 d. priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, šioje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Teigia, kad vertinant teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, galiojimo laiko atžvilgiu aiškinimo ir taikymo aspektą, ieškovė nepagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, jiems nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, nes tam nėra teisinio pagrindo. Prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovai patalpomis naudojasi nuo 1972 metų, to ieškovė neginčijo, nepateikė įrodymų, jog patalpų atsakovams perdavimo momentas būtų kitas. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai nuo 1972 m. per visą laikotarpį iki šiol nebuvo nutrūkę ar kitaip pasibaigę. Po 2008 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendinio 2009 m. gruodžio 31 d. V. B. sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieškove V. B. teisės į gyvenamąsias patalpas nepakeitė, priešingai, atsižvelgiant į tai, jog iki tol nebuvo rašytinės nuomos sutarties, atsakovo V. B. teisę ieškovė pripažino raštu.

335.2.

34Teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog atsakovė S. B. neturi jokių teisių į ginčo patalpas. Nors atsakovai yra išsituokę, atsakovės S. B. teisė į ginčo patalpas turi būti ginama, nes, pagal 1983 m. Butų kodekso 54 straipsnio 4 dalį, net jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, todėl tiek V. B., tiek S. B. teisėtu pagrindu naudojasi ginčo patalpomis ir iškeldinimas iš jų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, būtų neteisėtas.

355.3.

36Dėl atsakovų teisės į būstą atsakovai nurodo, kad apeliantės argumentai dėl viešojo intereso yra nepagrįsti, nes patalpas name nuomojasi ne tik atsakovai, bet ir kiti asmenys, tačiau ieškovė šių asmenų naudojimosi patalpomis nemotyvuoja viešo intereso pažeidimu. Antra, ieškovė nepagrįstai viešojo intereso (visuomenės švietimo) užtikrinimo argumentu siekia, jog būtų pažeistas kitas įstatymų saugomas teisinis gėris – asmenų teisė į būstą. Atsakovai ginčo patalpose gyvena 45 metus, dėl atsakovų tęstinių ir glaudžių ryšių su konkrečia gyvenamąja patalpa šis ginčo butas gali ir turi būti laikomas būstu. Patalpos gautos dėl atsakovo darbo pas ieškovę, nuomos santykiai nebuvo nutrūkę, šį būstą neabejotinai atsakovai laiko savo namais, nes kito gyvenamojo būsto neturi. Nusprendus, jog nutrūkus darbo santykiams su ieškove atsakovai turi atlaisvinti nuomojamą patalpą, reikia atsižvelgti į tai, jog atsakovai yra senyvo amžiaus, pensininkai, neįgalūs, silpnos sveikatos, gaunantys minimaliajam darbo užmokesčiui prilygstančią senatvės pensiją, todėl neabejotinai negali pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, o kitų patalpų neturi. Tuo tarpu ieškovė, ketinanti šias patalpas renovuoti ir panaudoti ne kaip tarnybines, o kitoms reikmėms, valdo ir daugiau patalpų, taip pat tame pačiame pastate yra išnuomojusi patalpą dar kitam asmeniui, todėl darytina išvada, jog ginčo patalpos neatlaisvinimas iš esmės neturėtų pažeisti ieškovės interesų.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

396.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

417.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

43Faktinės aplinkybės

448.

452009 m. gruodžio 31 d. tarp apeliantės ir atsakovo sudaryta Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovui laikinai perduotos valdyti ir naudotis tarnybinės patalpos tarnybiniame bute, susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1), adresu ( - ). Sutarties 5 punkte nurodyta, jog nuomos terminas nustatomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Atsakovui nuomojamos patalpos perduotos 2009 m. gruodžio 31 d. 2009 m. gruodžio 30 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), priskyrimo prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ Nr. V-171 prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų, ieškovės valdomų patikėjimo teise, buvo priskirtos gyvenamosios patalpos, adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), 51,47 kv. m ploto. 2013 m. spalio 3 d. prašymu apeliantas prašė leisti savanoriškos veiklos laikotarpiu nuomotis tarnybines patalpas, esančias ( - ). 2013 m. spalio 3 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-114 Direkcijos savanoriui V. B. nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 2 d. išnuomotos tarnybinės patalpos tarnybiniame bute, 24,95 kv. m. ploto, susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1), adresu ( - ). 2013 m. spalio 3 d. tarp ieškovės ir apelianto sudarytas susitarimas dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 31 d., pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas nuomos sutarties 5 punktas, išdėstytas nauja redakcija numatant, jog nuomos sutarties terminas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 2 d. Iš byloje pateiktos Neringos savivaldybės administracijos pažymos matyti, jog ( - ), nuo 1973 m. vasario 16 d. deklaruota atsakovų V. B. ir S. B., o nuo 2000 m. lapkričio 3 d. atsakovo T. B. gyvenamoji vieta. 2017 m. kovo 2 d. raštu dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovė pasiūlė atsakovui nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. birželio 7 d., siekiant išvengti teisminių ginčų, ieškovė siūlė nuomos sutartį nutraukti šalių susitarimu, informavo, jog apeliantui neišreiškus sutikimo dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, Direkcija kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė byloje pateikė 2017 m. kovo 7 d. išvadą dėl faktinių aplinkybių nustatymo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), naudojimo, kurioje nurodoma, kad gyvenamajame name yra trys gyvenamosios paskirties patalpos: gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), 42,69 kv. m ploto, žymėjimas 1-7, 1-1, 1-2, susidedančios iš vieno kambario (išnuomotos R. P.); tarnybinės gyvenamosios patalpos tarnybiniame bute, adresu ( - ), žymėjimas II-2, II-1, susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario ir virtuvės (išnuomotos atsakovui V. B.); gyvenamosios patalpos bute, esančiame adresu ( - ), žymėjimas I-5, I-4, I-3, patikėjimo teise priklausančios Direkcijai (b. l. 30–32). Išvadoje taip pat nurodoma, jog atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartimi išnuomotose patalpose negyvena, patalpomis naudojasi A. B., su kuria nuomos sutartis nėra sudaryta; gyvenamosiomis patalpomis, žymėjimas I-5, I-4, I-3, naudojasi atsakovas V. B., nuomos sutartis su juo dėl minėtų patalpų nėra sudaryta (b. l. 30). 2017 m. birželio 29 d. išvadoje dėl faktinių aplinkybių nustatymo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), naudojimo konstatuota, jog iki 2017 m. birželio 7 d. atsakovas V. B. ir atsakovė S. B. patalpų neatlaisvino, pastatas – sandėlis, adresu ( - ), yra naudojamas gyventi, pastate gyvena atsakovo sūnus T. B., nuomos sutartis dėl šio statinio sudaryta nebuvo (b. l. 36). 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu dėl nuomojamų patalpų atlaisvinimo ir perdavimo ieškovė pakartotinai pareikalavo iš atsakovo V. B. per savaitę nuo rašto įteikimo dienos išsikelti iš patalpų kartu su šeimos nariais ir perduoti patalpas Direkcijai pagal perdavimo–priėmimo aktą, nurodė, jog atsakovui neatlaisvinus patalpų, bus kreipiamasi dėl priverstinio iškeldinimo (b. l. 39).

46Dėl ieškovės ir atsakovų tarnybinių patalpų nuomos teisinių santykių atsiradimo momento

479.

48Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovams suteiktų tarnybinių patalpų nuomos teisinių santykių, nuomininkų iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, asmens teisės į būstą pagrindų. Apeliantė įrodinėjo, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir atsakovo V. B. atsirado tik 2009 m. gruodžio 31 d. sudarius Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovai įrodinėjo, kad apeliantės ir atsakovo V. B. tarnybinių patalpų nuomos teisiniai santykiai susiklostė 1972 metais, nes nuomojamos patalpos gyvenamajame name, adresu ( - ), yra suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teise apeliantės nuo 1972 metų ir jie negali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikia remtis 2008 m. spalio 24 d. priimtu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys iškeldinti atsakovus iš patalpų, ir atsisakymą juos iškeldinti laikyti prejudiciniu faktu šioje byloje, nustatant, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp šalių yra susiklostę nuo 1972 metų.

4910.

50Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp šalių yra atsiradę nuo 1972 metų ir tai pagrindžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2008 m. spalio 24 d. sprendimu nustatyti faktai, kurie šioje byloje laikytini prejudiciniais.

5111.

52Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi būti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

5312.

54Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3153-255/2008 pagal apeliantės reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo buvo nagrinėjamos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatyti, ar atsakovai ginčo patalpas užima savavališkai ar ne, kadangi apeliantė įrodinėjo, jog atsakovai ginčo patalpas užima savavališkai, nes apeliantė neturi jokių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu atsakovas kartu su savo šeimos nariais gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose. Teismas, išnagrinėjęs teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, spręsdamas, ar atsakovai ginčo patalpas užima savavališkai, atmetė apeliantės ieškinį, nustatydamas, jog atsakovai ginčo patalpų savavališkai neužima, nes tarp ieškovės (šiuo atveju apeliantės) ir atsakovo pagal žodinį susitarimą susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kuriuos patvirtina atsakovo šeimos gyvenimas nuo 1972 m. bei gyvenamosios vietos deklaracija ginčo bute. Teismas padarydamas šią išvadą rėmėsi 1964 m. CK redakcijos 322 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formą, nuostatomis. Teismas nesirėmė CK normomis, reglamentuojančiomis tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos institutą.

5513.

56Kolegijos vertinimu, 12 punkte nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3153-255/2008 nenustatė, priešingai, nei įrodinėjo atsakovai, šioje byloje reikšmingo fakto, jog nuo 1972 m. tarp šalių buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagrindžianti, jog ieškovės ir atsakovų tarnybinių patalpų nuomos teisiniai santykiai atsirado nuo 1972 metų. Nurodytoje byloje buvo nustatytas tik faktas, jog tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tačiau ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

5714.

58Be to, apeliantė teigia, kad ji neperėmė nei atsakovo, kaip darbuotojo, etato ir (ar) sudarytos nuomos sutarties dėl gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), todėl jokie teisiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovės susiklostyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiuo apeliantės argumentu, nes remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdija su 35 etatiniais vienetais ir 1997 metų valstybinio biudžeto asignavimais, piniginėmis lėšomis bei turtu prie apeliantės buvo prijungta 1997 metais (e. b. l. 123), o Direkcija, kaip juridinis asmuo, įregistruota 1997 m. rugsėjo 29 d. (e. b. l. 122), apeliantė Kuršių nerijos urėdijos perdavimo dokumentuose nėra nurodyta kaip visų Kuršių nerijos urėdijos teisių ir pareigų (įsipareigojimų) perėmėja, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantė neperėmė Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdijos įsipareigojimų atsakovui V. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik 1997 m. vasario 1 d. apeliantė su atsakovu V. B. sudarė darbo sutartį ir 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

5915.

60Kaip byloje nustatyta, tik 2009 m. gruodžio 31 d. tarp apeliantės ir atsakovo sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovams laikinai perduotos valdyti ir naudotis gyvenamosios patalpos tarnybiniame bute, susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1), adresu ( - ). Sutarties 5 punkte nurodyta, jog nuomos terminas nustatomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. 2013 m. spalio 3 d. prašymu po darbo sutarties nutraukimo apeliantas prašė leisti savanoriškos veiklos laikotarpiu nuomotis tarnybines patalpas, esančias ( - ). 2013 m. spalio 3 d. Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-114 Direkcijos savanoriui V. B. nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 2 d. išnuomotos tarnybinės patalpos tarnybiniame bute ( - ), susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1). 2013 m. spalio 3 d. tarp ieškovės ir apelianto sudarytas susitarimas dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 31 d., pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas nuomos sutarties 5 punktas, išdėstytas nauja redakcija numatant, jog nuomos sutarties terminas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 2 d.

6116.

62Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9153-328/2012 buvo nutraukta V. B. ir S. B. santuoka ir sprendime konstatuota, kad šalys V. B. ir S. B. kartu negyvena daugiau nei dvidešimt metų. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovai nuo 1972 metų yra deklaravę gyvenamąją vietą ( - ) (e. b. l. 169). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015; kt.).

6317.

64Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir atsakovų susiklostė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu ir pasibaigė pasibaigus apeliantės ir atsakovo V. B. darbo santykiams ir 2015 m. spalio 2 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui. Kadangi tarp šalių tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai susiklostė 2009 m. gruodžio 31 d., priešingai, nei įrodinėjo atsakovai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, 1964 m. redakcijos CK ir galiojusio Butų kodekso normos netaikomos.

65Dėl atsakovų iškeldinimo

6618.

67Apeliantė prašo iškeldinti atsakovus, kadangi pasibaigė terminuotos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, o sudaryti ir (ar) tęsti nuomos sutartį apeliantė nepageidauja. Iš byloje esančių tarnybinių gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių matyti, kad šalys buvo 2009 m. gruodžio 31 d. sudariusios tarnybinio buto, esančio ( - ), nuomos sutartį, kuria suteiktos patalpos II-2 ir II-1. Ši sutartis pagal jos 5 punktą yra terminuota, tai yra galiojo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., ir šios sutarties 8.2 punktu nuomininkas įsipareigojo pasibaigus šios sutarties terminui arba nutraukus sutartį prieš terminą perduoti pagal priėmimo–perdavimo aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto (e. b. l. 15–18). 2013 m. rugsėjo 23 d. atsakovas V. B. buvo atleistas iš darbo (e. b. l. 24) ir su V. B. apeliantė 2013 m. spalio 2 d. sudarė savanoriškos veiklos sutartį (e. b. l. 25). Atsižvelgus į tai, kad darbo sutartis su atsakovu V. B. buvo nutraukta, atsakovas V. B. apeliantei 2013 m. spalio 3 d. pateikė prašymą sudaryti nuomos sutartį ir prašyme pripažino, kad nutrūkus darbo santykiams tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuoma pasibaigė (e. b. l. 26), apeliantė tenkino prašymą ir išnuomojo 2009 m. gruodžio 31 d. sutartyje nurodytas patalpas sutrumpindama nuomos terminą iki 2015 m. spalio 2 d. (e. b. l. 28).

6819.

69Šiuo atveju sprendžiama dėl atsakovų iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. CK 6.618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos; pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais (CK 6.620 straipsnis), tarnybinėmis patalpomis naudojamasi laikantis CK 6.581–6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių (CK 6.619 straipsnio 3 dalis). Taigi tarnybinių gyvenamųjų patalpų (tarnybinio buto) nuomos teisiniams santykiams taikomos gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, tačiau tik tos, kurios nurodytos CK 6.619 straipsnio 3 dalyje. CK normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarką bei sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.610, 6.611 ir kt. str.), CK 6.619 straipsnio 3 dalyje nenurodytos. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimo ir nuomos sutarties galiojimo ypatumus, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo ir iškeldinimo normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą, kai buvo išnuomotos tarnybinės patalpos, netaikomos.

7020.

71Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.618 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad šioje įstatymo normoje nustatytas specifinis tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusas, tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimas, teisė gyventi joje yra susijusi su atitinkamu darbu (tarnyba), todėl teisės tapti nuomininku negali įgyti kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2007). Taigi pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį reglamentavimą, tai yra suteikimo (suteikiamos dėl darbo (tarnybos) pobūdžio) ir nuomos sutarties pasibaigimo (sutartis pasibaigia, kai išnyksta įstatymo nustatytos sąlygos į tarnybines gyvenamąsias patalpas) teisinius ypatumus, nuomininkas, kuriam dėl darbo (tarnybos) buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai kartu su gyvenančiais šeimos nariais privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų (CK 6.620 straipsnis).

7221.

73Kaip konstatuota nutarties 17 punkte, nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad tarp šalių tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai susiklostė 1972 metais, nes, kaip konstatuota nutarties 15 punkte, šalys tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarė tik 2009 metais. Dėl gyvenamųjų patalpų naudojimo pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. P. paaiškino, jog atsakovas V. B. naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis I-4, I-3, tačiau pagal sudarytą tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovui buvo leista naudotis tik patalpomis, pažymėtomis II-1 ir II-2. Duomenų, jog apeliantė butų sudariusi nuomos sutartį su atsakovais dėl patalpų, pažymėtų plane I-4 ir I-3, nuomos byloje nėra, be to, 2017 m. kovo 7 d. išvadoje dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nurodoma, kad atsakovai patalpomis I-4 ir I-3 naudojasi neteisėtai, todėl laikoma, kad atsakovai šiomis patalpomis naudojasi neteisėtai ir neturėdami tam teisinio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad su atsakovais S. B. ir T. B. atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys per visą laikotarpį sudarytos nebuvo.

7422.

75Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso atsakovai, pasibaigus darbo santykiams, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininkais, nes gyvenamosios patalpos statusas – tarnybinė gyvenamoji patalpa – nesikeičia. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, o jos pasibaigimo terminas apibrėžtas CK 6.618 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos terminas apibrėžiamas tokiomis sąlygomis: 1) turi pasikeisti darbo (tarnybos) pobūdis arba 2) turi nutrūkti darbo santykiai su darbdaviu, arba 3) turi išnykti įstatymų nustatytos sąlygos.

7623.

77Nagrinėjamu atveju nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl, kolegijos vertinimu, apeliantė visiškai pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų jiems atsisakant tai padaryti. Pažymėtina, kad atsakovams buvo siųsti apeliantės raštai dėl sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, tačiau į apeliantės pranešimus atsakovai nereagavo, iš patalpų neišsikėlė, dėl to apeliantė pagrįstai pateikė teismui ieškinį (e. b. l. 30–31, 38–39).

7824.

79Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad, teismui nusprendus iškeldinti atsakovus, bus pažeisti atsakovų interesai, pažymėtina ir tai, kad atsakovų sūnus T. B. yra pilnametis, be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ( - ), negyvena, atvyksta tik vasarą ir savaitgaliais ir nakvoja sandėliuke. Pažymėtina, kad sudarydamos tiek 2009 m. gruodžio 31 d., tiek ir 2013 m. spalio 3 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis šalys susitarė dėl išnuomojamų patalpų adreso, ploto, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarkos, termino bei kt. ir 2015 m. spalio 2 d. baigėsi tarp šalių sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), nuomos sutarties terminas.

8025.

81Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti nuomos sutarties bei reikalaujant išsikelti, pasibaigus darbo santykiams, nuomininkas bei jo šeimos nariai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovai tinkamai vykdė sutarties sąlygas, tai yra mokėjo mokesčius ir išlaikė nuomojamą turtą, nesudaro pagrindo riboti apeliantės diskrecijos teisę spręsti dėl nuomos sutarties pratęsimo galimybės. Nustatyta, jog Direkcija 2017 m. kovo 2 d. raštu „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu „Dėl nuomojamų patalpų atlaisvinimo ir perdavimo“ informavo atsakovus, kad jie turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), ir perduoti patalpas Direkcijai (e. b. l. 38–39). Apeliantė teigia, kad atsakovai iš patalpų neišsikėlė. Minėtos aplinkybės įrodo, kad apeliantė iš anksto informavo atsakovus apie ketinimą nesudaryti naujos nuomos sutarties, tiksliai nurodė, kada ir kam perduoti nuomojamas patalpas. Direkcija, būdama teisėta gyvenamųjų patalpų valdytoja, turi teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti įstatyme numatytais būdais ir tikslais ir nuomotojas pats sprendžia, kaip tvarkyti turto patikėjimo teise valdomas patalpas.

8226.

83Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliantės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, padarė įrodymų vertinimo ir materialinių teisės normų pažeidimus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo konstatuojama, kad atsakovų naudojimasis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, nesant darbo santykių, kurių nuomos terminas pasibaigė, pažeidžia ieškovės Direkcijos teises bei teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai ieškovės ieškinys tenkinamas – V. B. iškeldinamas iš gyvenamosios patalpos bute, esančiame ( - ), žymėjimas I-5, I-4, I-3, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; atsakovė S. B. iškeldinama iš gyvenamosios patalpos bute, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), žymėjimas II-2, II-1.

8427.

85Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškeldinti atsakovą T. B. iš pastato – sandėlio, nurodė, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi, bylos duomenimis, atsakovas šiose patalpose negyvena, pastatas nėra pritaikytas gyvenamosioms patalpoms, yra gyvenamųjų patalpų priklausinys, todėl teisė naudotis šiuo daiktu pagal paskirtį negali būti nepagrįstai suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Atsakovas T. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad apsistoja (nakvoja) sandėliuke. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sandėliukas yra naudojamas gyventi (e. b. l. 36), byloje esančios fotofiksacijos leidžia daryti išvadą, kad sandėliukas yra pritaikytas gyventi (e. b. l. 37). Akivaizdu, kad sandėliukas yra naudojamas ne pagal jo tiesioginę paskirtį, jis yra pritaikytas gyventi, todėl ieškinio dalis dėl atsakovo T. B. iškeldinimo iš pastato – sandėlio, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), tenkinamas.

86Dėl atsakovų teisės į būstą ir viešojo intereso derinimo

8728.

88Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad Direkcijos valdomas pastatas – gyvenamasis namas, adresu ( - ), yra kultūros paveldo objektas ir kad šis objektas reikalingas viešajam interesui užtikrinti. Atsakovai teigia, kad apeliantė nepagrįstai remiasi viešojo intereso užtikrinimo argumentu, siekia jog būtų pažeistas kitas įstatymų saugomas teisinis gėris – asmenų teisė į būstą, nes atsakovai ginčo patalpose gyvena 45 metus ir dėl atsakovų tęstinių ir glaudžių ryšių su konkrečia gyvenamąja patalpa šis ginčo butas turi būti laikomas „būstu“ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį.

8929.

90Su šiuo apeliantės nurodytu argumentu sutinkama ir šią aplinkybę taip pat būtina įvertinti nagrinėjamos bylos kontekste, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas. Nustatyta, kad ginčo patalpos yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (e. b. l. 136–137) ir pastatui, kuriame gyvena atsakovai, suteiktas kultūros paveldo statusas (e. b. l. 163–164). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, ir tai yra visuotinai žinomas faktas.

9130.

92Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 32 punktą, saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Todėl nagrinėjamu atveju ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis įpareigojo tiek ieškovę, veikiančią valstybės vardu, tiek atsakovus, siekiančius naudotis šioje teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, tai yra butu, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant nuomos sutartis, tiek jas vykdant.

9331.

94Akivaizdu ir tai, kad atsakovai, gyvendami Kuršių nerijos teritorijoje valstybei priklausančiame būste ir būste, kuriam suteiktas kultūros paveldo statusas, galėjo ir turėjo suprasti, kad pasibaigus darbo santykiams, nutrūksta ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pažymėtina, kad šią aplinkybę supranta ir atsakovas V. B., ką pats patvirtino rašte apeliantei prašydamas sudaryti nuomos sutartį (e. b. l. 26). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovų iškeldinimas iš valstybei priklausančio būsto nepažeidžia atsakovų teisės į būstą, kadangi ginčijamo būsto statusas nėra socialinis būstas ir iškeldinimu nepaneigiama atsakovų teisė į socialinį būstą. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovas po tėvų mirties pardavė butą, esantį ( - ), ir liko gyventi valstybei priklausančiame bute. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas V. B. turėjo suprasti, kad nutraukus darbo santykius, nutrūksta ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, kaip nustatyta šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas V. B..

9532.

96Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant asmenų iškeldinimo klausimą, turi būti nustatyta šalių (patalpas užimančių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad pats patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010), tai yra klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis, kurios šiuo atveju buvo konstatuotos ir įvertintos nutarties 16, 24 ir 29 punktuose. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būsto neliečiamybės gerbimą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00, § 43–45).

9733.

98Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ir viešasis interesas reikalauja derinti tiek būsto valdytojos (apeliantės), tiek ir asmenų, turinčių poreikį į šio būsto nuomą (atsakovų), interesus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kad apeliantė atsisako sudaryti ir (ar) pratęsti nuomos sutartį, atsakovas nedirba Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje, apeliantė siekia išsaugoti kultūros paveldą (e. b.l. 163–164), ginčo patalpos yra saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekte atsakovams išnuomotose patalpose galbūt įrengtos savavališkos patalpos (e. b. l. 30–32), be to, atsižvelgdamas ir į tai, kad byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. B. ginčo patalpose negyvena (e. b. l. 30–32), atsakovas T. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad patalpose negyvena, konstatuoja, kad atsakovų iškeldinimas šiuo atveju nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, atsakovų iškeldinimas nelaikytinas neproporcingu ir viešojo intereso gynimo atžvilgiu. Tokia pozicija dera tiek su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika.

9934.

100Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos bute, esančiame ( - ), žymėjimas I-5, I-4, I-3, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; atsakovę S. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos bute, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), žymėjimas II-2, II-1; atsakovą T. B. iškeldinti iš pastato – sandėlio, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10135.

102Apeliantė prašo iškeldinti atsakovus iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

10336.

104Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas yra atidedamas ar išdėstomas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Todėl teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus / išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, t. y. sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir atidedant / išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, turi būti vadovaujamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011).

10537.

106Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad atsakovai nevykdo pareigos atlaisvinti ginčo turtą jau nuo 2015 metų (pasibaigus nuomos sutarčiai), tai yra daugiau kaip dvejus metus, be to, atsakovai teigia, kad kito nekilnojamojo turto, į kurį galėtų išsikelti, neturi. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būtina atidėti sprendimo vykdymą, kadangi atsakovams būtina susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Be to, atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai sunki, atsakovai ginčo turte gyvena pakankamai ilgą laiko tarpą, jame yra sukaupę daug įvairių daiktų ir turto. Tad natūraliai jiems reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį jie realiai galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą. Taigi, reikalauti iš atsakovų iš karto atlaisvinti visą ginčo turtą, kuris susideda iš kelių atskirų turto vienetų (butas ir sandėliukas), būtų neprotinga ir nesąžininga.

10738.

108Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

109Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

11039.

111Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

11240.

113Ieškovė ir atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį pareiškė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, gindama viešąjį interesą, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė pareiškė tris savarankiškus reikalavimus dėl kiekvieno iš atsakovų iškeldinimo, už reikalavimą dėl iškeldinimo pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas 75 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovė pareiškė tris reikalavimus dėl atsakovų iškeldinimo iš skirtingų patalpų, iš viso mokamas 225 EUR žyminis mokestis (75 EUR x 3 = 225 EUR). Atsižvelgiant į tai, iš kiekvieno atsakovo priteisiama lygiomis dalimis 225 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai, tai yra po 75 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

114Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

11541.

116Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nei ieškovė, nei atsakovai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.

117Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

118Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

119Ieškinį tenkinti.

120Atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio ( - ), žymėjimas I-5, I-4, I-3, atsakovę S. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), žymėjimas II-2, II-1, atsakovą T. B. iškeldinti iš pastato – sandėlio, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais.

121Teismo sprendimo dalį dėl atsakovų V. B., S. B., T. B. iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš minėto turto įvykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

122Priteisti valstybei iš atsakovų V. B., S. B., T. B. lygiomis dalimis po 75 EUR žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atsakovą V. B.... 7. 2.... 8. Atsakovai V. B. ir S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 2 d.... 12. 3.1.... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas... 14. 3.2.... 15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus, jog atsakovai neteisėtai... 16. 3.3.... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai V. B. ir S. B. ginčo... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. 4.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 21. 4.1.... 22. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 23. 4.2.... 24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl... 25. 4.3.... 26. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog ieškovės ir... 27. 4.4.... 28. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad... 29. 5.... 30. Atsiliepimu atsakovai V. B. ir S. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti.... 31. 5.1.... 32. Dėl atsakovų teisės naudotis patalpomis ir nuomos sutarties nutraukimo... 33. 5.2.... 34. Teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog atsakovė S. B. neturi... 35. 5.3.... 36. Dėl atsakovų teisės į būstą atsakovai nurodo, kad apeliantės argumentai... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. 6.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 41. 7.... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 43. Faktinės aplinkybės... 44. 8.... 45. 2009 m. gruodžio 31 d. tarp apeliantės ir atsakovo sudaryta Tarnybinių... 46. Dėl ieškovės ir atsakovų tarnybinių patalpų nuomos teisinių santykių... 47. 9.... 48. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovams suteiktų tarnybinių patalpų... 49. 10.... 50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, jog... 51. 11.... 52. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo... 53. 12.... 54. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto... 55. 13.... 56. Kolegijos vertinimu, 12 punkte nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą... 57. 14.... 58. Be to, apeliantė teigia, kad ji neperėmė nei atsakovo, kaip darbuotojo,... 59. 15.... 60. Kaip byloje nustatyta, tik 2009 m. gruodžio 31 d. tarp apeliantės ir atsakovo... 61. 16.... 62. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus... 63. 17.... 64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tarnybinės... 65. Dėl atsakovų iškeldinimo... 66. 18.... 67. Apeliantė prašo iškeldinti atsakovus, kadangi pasibaigė terminuotos... 68. 19.... 69. Šiuo atveju sprendžiama dėl atsakovų iškeldinimo iš tarnybinių... 70. 20.... 71. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.618 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad... 72. 21.... 73. Kaip konstatuota nutarties 17 punkte, nepagrįstais laikytini atsakovo... 74. 22.... 75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl tarnybinės... 76. 23.... 77. Nagrinėjamu atveju nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, pasibaigus... 78. 24.... 79. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad,... 80. 25.... 81. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti... 82. 26.... 83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliantės... 84. 27.... 85. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškeldinti atsakovą T. B. iš... 86. Dėl atsakovų teisės į būstą ir viešojo intereso derinimo... 87. 28.... 88. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų... 89. 29.... 90. Su šiuo apeliantės nurodytu argumentu sutinkama ir šią aplinkybę taip pat... 91. 30.... 92. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų... 93. 31.... 94. Akivaizdu ir tai, kad atsakovai, gyvendami Kuršių nerijos teritorijoje... 95. 32.... 96. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant asmenų... 97. 33.... 98. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 99. 34.... 100. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir... 101. 35.... 102. Apeliantė prašo iškeldinti atsakovus iš tarnybinės gyvenamosios patalpos,... 103. 36.... 104. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas... 105. 37.... 106. Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad atsakovai nevykdo pareigos... 107. 38.... 108. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į teismo sprendimo įvykdymo... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 110. 39.... 111. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui... 112. 40.... 113. Ieškovė ir atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie... 114. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 115. 41.... 116. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 117. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 118. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d.... 119. Ieškinį tenkinti.... 120. Atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio ( - ),... 121. Teismo sprendimo dalį dėl atsakovų V. B., S. B., T. B. iškeldinimo su... 122. Priteisti valstybei iš atsakovų V. B., S. B., T. B. lygiomis dalimis po 75...