Byla 2K-543/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (dėl neteisėto aparato namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybai pagaminimo ir laikymo) 50 MGL (6500 Lt) bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (dėl pasikėsinimo pagaminti daugiau kaip dešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, neturint tikslo realizuoti) 25 MGL (3250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 65 MGL (8450 Lt) bauda. Pritaikius BK 66 straipsnio 2 dalį, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. spalio 17 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. gynėjo advokato R. Aikevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

4Tuo pačiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

6G. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su A. K., neteisėtai pasigamino ir laikė aparatą, skirtą gaminti stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus, o būtent: 2010 metų vasarą, tikslus laikas nenustatytas, K. K. priklausančioje fermoje, esančioje Kazlų Rūdos sav., ( - ), G. K. su A. K. neteisėtai pasigamino aparatą stipriems namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį neteisėtai laikė minėtoje K. K. fermoje iki tol, kol 2010 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu aparatą surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai.

7Be to, G. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai grupe su A. K., neturėdami tikslo realizuoti, pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau nei dešimt litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, o būtent: 2010 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, minėtoje K. K. fermoje, G. K. su A. K. pasigamino 900 litrų brogos, iš kurios pasikėsino pagaminti 470 litrų (naminės degtinės) stipraus namų gamybos alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija būtų 18 proc., tačiau savo nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2010 m. spalio 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu minėtą brogą rado ir paėmė.

8Kasaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėjas advokatas R. Aikevičius prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį ir baudžiamosios bylos dalį dėl G. K. nutraukti.

9Kasatorius nurodo, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis naikintini dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl G. K. kaltės padarius kaltinime nurodytas veikas pagrindė išvestiniais liudytojų policijos pareigūnų Č. B., D. P., R. Š., R. Z. ir liudytojos tyrėjos A. B. parodymais apie tai, kad A. K. įvykio vietos apžiūros metu pripažino, jog jis aparatą naminei degtinei pagamino veikdamas bendrai G. K. Gynėjo nuomone, vien šiais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas, nes vertindamas juos teismas neatsižvelgė į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. parodymai, kuriuos girdėjo liudytojai, yra pirminiai. Antra, A. K. parodymus apie savo įtariama padarytas nusikalstamas veikas davė apklausiamas kaip liudytojas ir patys A. K. parodymai buvo teismo pripažintini neleistinais. Trečia, A. K. parodymai, iš kurių išvestiniais policijos pareigūnų ir tyrėjos parodymais rėmėsi teismas, buvo duoti, kai A. K. buvo paveiktas policijos pareigūno Č. B. grasinimų. Gynėjo nuomone, byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, patvirtinančių G. K. kaltę. 2010 m. gruodžio 22 d. eksperimento protokole yra duomenys, kad A. K. vienas nesugebėjo surinkti aparato naminei degtinei gaminti ir paaiškino, jog aparatą padėjo surinkti G. K., tačiau nagrinėjant bylą teisme A. K. įtikinamai paaiškino, kad jis nesugebėjo surinkti aparato, nes šis buvo tam nepritaikytose patalpose. Pažymėtina ir tai, kad A. K. parodymai, jog aparatą jam padėjo surinkti G. K., prieštarauja pirminiams A. K. parodymams, pagal kuriuos jis tik padėjo pagaminti aparatą, o naminės degtinės gamyba užsiėmė G. K. 2011 m. gruodžio 11 d. liudytojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole yra nurodoma, kokias naminės degtinės aparato detales pagamino G. K., tačiau tai nepatvirtina G. K. kaltės, nes šis nuosekliai aiškino, jog padėjo gaminti aparatą alui, o ne naminei degtinei, ir šis jo aiškinimas nebuvo ištirtas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais. G. K. aiškinimo nepaneigia specialisto išvada dėl to, kam skirtas pagamintas aparatas, nes joje netirta, ar tuo pačiu aparatu tik laikantis kitokios gamybos technologijos galima gaminti alų. Gynėjas nurodo, kad teismas neištyrė, ar G. K., kaip teigiama kaltinime, kėsinosi gaminti naminę degtinę. Specialisto išvadoje nurodoma, kad iš brogos galima būtų padaryti 470 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija būtų 18 procentų, tačiau pagal BK 201 straipsnio 3 dalį stiprūs namų gamybos alkoholiniai gėrimai yra tik tie, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. G. K. aiškino, kad su aparatu rengėsi gaminti alų, todėl teismas turėjo ištirti, iš kokių grūdų pagaminta broga (jei iš miežių, tai būtų patvirtina jo ginamojo keliama versija), tačiau to nepadarė. Byloje teismas nesiaiškino, ar G. K. suvokė gaminęs aparatą naminei degtinei, o ne alui gaminti, nes netyrė, ar jis turi kokį nors supratimą apie naminės degtinės ir jai gaminti skirtų aparatų gamybą, nesiaiškino, ar ant aparato, butelio su namine degtine, rasto prie fermos, yra G. K. pirštų antspaudų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus, neatsižvelgė ir į tai, kad tarp G. K. ir policijos pareigūnų dėl pastarojo į įvairias institucijas rašomų skundų buvo susiklostę konfliktiški santykiai, jog įvykio dieną, dėl sprogimo sulaikius G. K., ferma buvo apžiūrėta ir aparatas aptiktas nedalyvaujant G. K. ar kam nors iš jo šeimos narių. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas nurodytų aplinkybių taip pat netyrė, todėl neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos.

10Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras N. Marcinkevičius prašo nuteistojo G. K. gynėjo advokato R. Aikevičiaus kasacinį skundą atmesti.

11Atsiliepime nurodoma, kad pagrindiniai kasacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, rėmėsi tendencingais liudytojų parodymais, o apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, t. y. kasatorius paduotame kasaciniame skunde iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atliktą įrodymų vertinimą, o tai, kaip išplaukia iš BPK 369 straipsnio ir 376 straipsnio 1 dalies, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir dalykas. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija neturėtų nagrinėti tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų.

12Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20, 301 straipsniais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino G. K. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad G. K. nepadarė kaltinime nurodytų veikų, nes tik privirino vienai statinei dangtį bei kojas, brogos neraugė ir naminės degtinės gaminti nesikėsino. G. K. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas neabejotinai įrodyta liudytojų Č. B., D. P., R. Š., R. Z., A. B. parodymais apie tai, kad A. K. įvykio vietoje jiems prisipažino, kad aparatą ir brogą naminei degtinei gaminti jie pasigamino kartu su G. K. Byloje nėra duomenų, kad šių asmenų parodymai būtų gauti neteisėtais būdais ir dėl to negalima būtų jų laikyti įrodymais. Be liudytojų parodymų, G. K. kaltė įrodyta kita bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, eksperimento, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir kt. Kasatoriaus versija apie tai, kad aparatas buvo skirtas alui gaminti, yra patikrinta ir patikimai paneigta. Specialisto išvada nustatyta, kad įrenginys, rastas 2010 m. spalio 15 d. nenaudojamose fermose, yra aparatas naminei degtinei gaminti. Nagrinėjant bylą teisme specialistė paaiškino, kad aparatas nėra skirtas alui, nes alus yra gaminamas iš miežių salyklo ir jo distiliuoti nereikia. Nuteistojo A. K. parodymai dėl tariamos naminio alaus gamybos buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė, o vadovavosi specialistės išvada ir jos paaiškinimais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Prokuroras pažymi, kad G. K. parodymų apie naminio alaus gamybą nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Atliekant eksperimentą, A. K. nesugebėjo vienas surinkti aparato, taip patvirtindamas aplinkybę, kad aparatą surinkti jam padėjo G. K., kuris, kaip nustatyta parodymų patikrinimo vietoje metu, padėjo suvirinti ir kai kurias aparato dalis (kojas, dangtį ir kt.). Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. K. suvokė, jog gamina aparatą naminei degtinei gaminti, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl aptartų aplinkybių pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad veikdami bendrai A. K. ir G. K. pasigamino aparatą naminei degtinei gaminti ir pasikėsino pasigaminti daugiau nei dešimt litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo.

13Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė pirmosios instancijos teismo išsamiai neištirtų bylos aplinkybių. Priešingai, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo motyvus, detaliai motyvavo, kodėl juos atmeta. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitiko G. K. gynybos versijos, negali būti laikoma esminiu BPK pažeidimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų nepadaryta, todėl tenkinti G. K. gynėjo paduoto kasacinio skundo nėra pagrindo.

14Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo G. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį

15Kasaciniame skunde nuteistojo G. K. gynėjas advokatas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad byloje surinkti ir teismų ištirti įrodymai nepatvirtina G. K. kaltės padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagrindžiant šiuos teiginius, kasaciniame skunde keliamos įvairios versijos, ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, bandoma sumenkinti liudytojų parodymų ir kitų byloje ištirtų duomenų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo.

16Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Būtent pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. K. kaltu padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tokią savo išvadą grindė liudytojų Č. B., D. P., R. Š., R. Z., A. B. parodymais apie tai, kad A. K. įvykio vietoje jiems prisipažino, jog aparatą ir brogą naminei degtinei gaminti jie pasigamino kartu su G. K. Be liudytojų parodymų, G. K. kaltė dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo yra grindžiama ir kitais duomenimis, įtvirtintais įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, eksperimento, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose. Minėti įrodymai buvo gretinami su nuteistųjų A. K., G. K. parodymais, šalinami įrodymų prieštaravimai. Teismai motyvuotai pasisakė ir dėl to, kodėl yra atmetami nuteistųjų parodymai, neigiantys G. K. kaltę padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Antai teismai, spręsdami klausimą dėl rastos įrangos paskirties (t. y. ar ši įranga buvo skirta naminio alaus ar namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui), pagrįstai nesirėmė nuteistojo A. K. parodymais dėl įrangos naudojimo naminio alaus gamybai, nes juos paneigė ir specialistės išvada bei jos paaiškinimai, kuriais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad teismai atmetė nuteistųjų versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius G. K. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus. Taip pat byloje nenustatyta, kad duomenys, kuriais grindžiama nuteistojo G. K. kaltė, būtų gauti neteisėtais būdais ir dėl to negalima būtų jų laikyti įrodymais.

18Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, argumentuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai juos atmetė. Tai darydamas, apeliacinės instancijos analizavo įrodymus, inter alia patvirtinančius nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą nuteistojo G. K. veiksmuose, vertino jų pakankamumą, motyvuotai pasisakė dėl to, kodėl yra atmetami nuteistųjų parodymai, neigiantys G. K. kaltę padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

19Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami G. K. kaltu dėl aparato, skirto gaminti stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus pagaminimo bei laikymo ir pasikėsinimo neteisėtai pagaminti daugiau nei dešimt litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, neturint tikslo jų realizuoti, nepažeidė iš BPK 20 straipsnio inter alia jo 4 ir 5 dalių kylančių reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas paisė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

20Kartu kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nepagrįstai nuteistojo veiksmus įvertino ne kaip vieną nusikaltimą, o kaip nusikalstamų veikų daugetą, t. y. nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo realiąją sutaptį bei padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal dvi to paties BK straipsnio dalis – BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį.

21Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nusikaltimu buvo pripažįstamas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas gaminimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą juos realizuoti, jų realizavimas, taip pat aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas. Taigi šio nusikaltimo dalykas yra ne tik namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kiti alkoholio produktai, bet ir aparatai namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Visi minėti veiksmai, apibūdinantys neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kitais alkoholio produktais bei aparatais jiems gaminti, yra alternatyvūs ir kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad jis padarė bent vieną iš minėtų veiksmų. Jeigu asmuo padaro kelis alternatyvius veiksmus, gali kilti klausimas dėl tokių veiksmų vertinimo kaip pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ar kaip veiksmų, padarytų esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas padaro kelis BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus su skirtingais šio nusikaltimo dalykais. Antai, pavyzdžiui, pagamina aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, šį aparatą laiko ir jį panaudoja namų gamybos stiprų alkoholinių gėrimų gaminimui, turėdamas tikslą juos realizuoti. Šiuo atveju tokie asmens veiksmai paprastai pripažįstami pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), t. y. BK 201 straipsnio 1 dalį, jeigu jie yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo. Antai turi būti nustatyta, kad kaltininkas, gamindamas tokį aparatą, jį laikydamas, turėjo sumanymą jį panaudoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui ir, pagaminęs tokius alkoholinius gėrimus, šį sumanymą realizavo.

22Pagal BK 201 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) baudžiamuoju nusižengimu buvo pripažįstamas dešimt ar daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas pagaminimas, laikymas, gabenimas, neturint tikslo juos realizuoti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas pagaminęs aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (BK 201 straipsnio 1 dalis) su juo pagamina (pasikėsina pagaminti) daugiau nei dešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, neturėdamas tikslo jų realizuoti (BK 201 straipsnio 3 dalis). Nors šiuo atveju kaltininkas padaro veikas, formaliai atitinkančias skirtingose BK 201 straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau ir minėtoje situacijoje, sprendžiant klausimą, ar tai pavienis nusikaltimas, ar nusikalstamų veikų sutaptis, reikia nustatyti, kokio pobūdžio sumanymą turėjo kaltininkas atlikdamas šiuos veiksmus. Antai, jeigu nustatyta, kad kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti dešimt ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Būtent šiuo atveju, esant vieningam sumanymui dėl nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesnė nusikalstama veika – nusikaltimas apima ir mažiau pavojingą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už pavojingesnės nusikalstamos veikos – nusikaltimo – padarymą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai, nesant objektyvaus pagrindo, pasunkinta asmens, padariusio kelis veiksmus, iš kurių vienas laikomas nusikaltimu, o kitas baudžiamuoju nusižengimu, teisinė padėtis, palyginus su tuo asmeniu, kurio padaryti veiksmai, nors kiekvienas iš jų atskirai reiškia nusikaltimo padarymą, yra kvalifikuojami pagal tą pačią BK 201 straipsnio 1 dalį, nes jie šioje dalyje numatyti kaip alternatyvūs požymiai.

23Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad G. K., pagamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti daugiau kaip dešimt litrų minėtų alkoholinių gėrimų, neturint tikslo juos realizuoti, ir šį sumanymą pradėjo įgyvendinti. Taigi minėti G. K. veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo ir todėl teismų negalėjo būti kvalifikuoti kaip padaryti esant nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutapčiai, t. y. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės apėmė ir tuos veiksmus, kurie pagal BK 201 straipsnio 3 dalį laikytini baudžiamuoju nusižengimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, G. K. nusikalstamos veikos neteisingai kvalifikuotos pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, todėl teismų sprendimai dėl jo nuteisimo turi būti pakeisti.

24Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kartu su G. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nuteistas ir A. K., tačiau dėl jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinio ir kasacinio skundų nepaduota. Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, G. K. nusikalstamos veikos neteisingai buvo kvalifikuotos pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, todėl teismų sprendimai dėl jo nuteisimo turi būti pakeisti. Tai nustačius, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad ir A. K., jį nuteisus už nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, padarymą, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl keistini ir teismų sprendimai dėl A. K. nuteisimo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

26Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutarties dalis:

27G. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 3 dalies į BK 201 straipsnio 1 dalį ir paskirti G. K. 50 MGL (6500 Lt, t. y. šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą;

28A. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 3 dalies į BK 201 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. K. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

29Kitas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutarties dalis palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Tuo pačiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d.... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir... 6. G. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su A. K., neteisėtai... 7. Be to, G. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai grupe su A. K.,... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėjas advokatas R. Aikevičius prašo... 9. Kasatorius nurodo, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis naikintini dėl... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras N. Marcinkevičius prašo... 11. Atsiliepime nurodoma, kad pagrindiniai kasacinio skundo argumentai yra susiję... 12. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20, 301... 13. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės... 14. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo G. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 201... 15. Kasaciniame skunde nuteistojo G. K. gynėjas advokatas nesutinka su pirmosios... 16. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 17. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 19. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir... 20. Kartu kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nepagrįstai... 21. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314... 22. Pagal BK 201 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314... 23. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad G. K., pagamindamas aparatą namų... 24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kartu su G. K. už... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d.... 27. G. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies, 22... 28. A. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies, 22... 29. Kitas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio...