Byla 2K-156-788/2016
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio.

2Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 50 MGL, t. y. 6500 Lt (1882 Eur), dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – 20 MGL, t. y. 2600 Lt (753 Eur), dydžio bauda; pagal 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 30 MGL, t. y. 3900 Lt (1129 Eur), dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – 20 MGL, t. y. 2600 Lt (753 Eur), dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL, t. y. 10 400 Lt (3012 Eur), dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2010 rugpjūčio 3 iki 4 d. ir nustatyta, kad atlikta bausmės dalis yra 520 Lt (150 Eur) baudos.

3Priteista iš P. P. civiliniam ieškovui Lietuvos ir Kanados UAB „PM“ 170 792,36 Lt (49 464,89 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 1207,30 Lt (349 Eur) valstybei proceso išlaidų. Konfiskuota 16 420 Lt (4755,56 Eur) ir 70 Eur perduodant juos Lietuvos ir Kanados UAB „PM“ civiliniam ieškiniui padengti.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo P. P. apeliacinį skundą, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas:

5P. P. suformuluotas kaltinimas patikslintas – vietoj kaltinime nurodytų kitų organizuotos grupės narių pavardžių nurodyta, kad P. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

6Patikslinti P. P. paskirtų baudų piniginių išraiškų dydžiai: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo) paskirta 50 MGL, t. y. 6250 Lt (1810 Eur), dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl krovinių važtaraščių ir kasos pajamų orderių kvitų klastojimo) – 20 MGL, t. y. 2500 Lt (724 Eur), dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės Lietuvos ir Kanados UAB „PM“ turto įgijimo) – 30 MGL, t. y. 3750 Lt (1086 Eur), dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl krovinių važtaraščių klastojimo, nurodant neteisingus priduodamos medienos kiekius) – 20 MGL, t. y. 2500 Lt (724 Eur), dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL, t. y. 6250 Lt (1810 Eur), dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 iki 4 d., ir nustatyta, kad P. P. yra atlikęs dalį bausmės – 4 MGL, t. y. 500 Lt (144 Eur), baudos.

7Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 16 420 Lt (4755,56 Eur) ir 70 Eur konfiskavimo ir iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo paliktas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės į 16 420 Lt (4755,56 Eur) ir 70 Eur, paimtų iš P. P., apribojimas.

8Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10P. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „B“ (įregistruota ( - ); Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 14 d. įsakymu perregistruota pakeičiant pavadinimą UAB ,,B“, registracijos Nr. duomenys neskelbtini.) vairuotoju, būdamas 2003 m. liepos 1 d.–2004 m. gegužės 26 d. laikotarpiu skirtingos sudėties organizuotos grupės, kurią sudarė UAB „B“ direktorius, komercijos direktorius, buhalterė, 14 vairuotojų, Lietuvos ir Kanados UAB „PM“ dvi meistrės ir rūšiuotojas (šiems asmenims byla nutraukta dėl suėjusios senaties), narys, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendra tyčia pagal pasiskirstytus vaidmenis, darė sunkius ir apysunkius nusikaltimus – savo, UAB „B“ ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule panaikino didelės vertės turtines prievoles mokėti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčius (toliau – GPM) bei pridėtinės vertės mokesčius (toliau – PVM) ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą – UAB „PM“ – turtą.

11Nusikalstamos veikos (BK 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis), susijusios su UAB ,,B“ naudai turtinių (mokestinių) prievolių panaikinimu apgaule, padarytos tokiomis aplinkybėmis: P. P., vykdydamas organizatorių nurodymus ir veikdamas pagal jų parengtą planą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais – 14 UAB ,,B“ vairuotojų, siekdamas sau ir kitiems organizuotos grupės nariams neteisėtos priemokos prie darbo užmokesčio, prisiėmė ir vykdė nusikalstamus įsipareigojimus – UAB „B“ vardu supirko 13 244,802 kub. m medienos iš fizinių asmenų, su jais nesudarė pirkimo-pardavimo sutarčių, neišrašė kasos išlaidų orderių kvitų, sumokėjo jiems grynaisiais skirtingo dydžio pinigų sumas, gautas iš bendrovės direktoriaus. Siekdamas UAB „B“ naudai nedeklaruoti fiziniams asmenims išmokėtų pinigų, neišskaityti ir nesumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, iš bendrovės komercijos direktoriaus gavęs apsimestines medienos pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas tarp UAB ,,PF“, ,,T“, A. S. įmonės (vėliau perregistruotos į UAB ,,As“), UAB ,,RR“, ,,V“, ,,LC“, ,,P“, ,,A“, Prekybos namai ,,K“, ,,ŽG“, „D“, „C“ ir „B“, ir žinodamas, kad jos jokių realių sandorių su UAB „B“ nėra sudariusios ir medienos nepardavusios, suklastojo netikrus dokumentus, t. y. 274 UAB „B“ krovinio važtaraščius 13 244,802 kub. m medienos kiekiui, rekvizitų dalyje „Krovinį vežti perdavė“ įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva UAB „B“ medieną įgijo iš pirmiau nurodytų juridinių asmenų, ir šiuos žinomai suklastotus netikrus dokumentus perdavė UAB „B“ finansininkams, kurie nežinodami, kad pateikti netikri dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „B“ buhalterinę apskaitą ir į 2003 m. liepos 25 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 25 d., spalio 27 d., lapkričio 25 d., gruodžio 29 d., 2004 m. sausio 26 d., vasario 25 d., kovo 25 d., balandžio 26 d., gegužės mėn. PVM deklaracijas, kurias pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriui. Taip P. P., neteisėtai pagal suklastotus netikrus dokumentus sudaręs sąlygas UAB „B“ pažeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3, 6, 8, 23, 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus – nedeklaruoti fiziniams asmenims išmokėtų pinigų, neišskaityti ir nesumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, apgaule UAB „B“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 940 588 Lt (274 730 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

12P. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su kitais organizuotos grupės nariais – 14 UAB ,,B“ vairuotojų, siekdamas nuslėpti neteisėtai iš fizinių asmenų be dokumentų įgytą medienos kiekį – 13 244,802 kub. m – panaudojo UAB ,,PF“, ,,S“, A. S. įmonės (vėliau perregistruotos į UAB ,,As“), UAB „P“, ,,A“, Prekybos namai ,,K“, „ŽG“, „LC“, „I“ ir „C“ vadovų, dėl kurių baudžiamosios bylos išskirtos į atskirus tyrimus, pateiktus žinomai suklastotus PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose jie melagingai nurodė, kad UAB „B“ vykdo medienos pirkimą ir atsiskaitymą; žinodamas, kad pirmiau nurodytos įmonės realiai medienos UAB „B“ nepardavė, savo parašu patvirtino 179 PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos UAB „B“ neva pirko iš jų medieną ir už ją atsiskaitė, sumokėdama iš viso 1 544 389, 38 Lt.; be to, kasos pajamų orderių kvituose jis įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „B“ atsiskaitė su šiomis įmonėmis, t. y. neva sumokėjo visą kasos pajamų orderių kvituose nurodytą pinigų sumą grynaisiais, nors iš tikrųjų šių įmonių atstovams sumokėjo skirtingo dydžio piniginį atlygį už neatitinkančių tikrovės dokumentų pateikimą; šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus jis perdavė UAB „B“ finansininkams, kurie nežinodami, kad pateikti tikri dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „B“ buhalterinę apskaitą ir į 2003 m. liepos 25 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 25 d., spalio 27 d., lapkričio 25 d., gruodžio 29 d., 2004 m. sausio 26 d., vasario 25 d., kovo 25 d., balandžio 26 d., gegužės mėn. PVM deklaracijas, kurias pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriui. Tokiais veiksmais P. P. neteisėtai pagal suklastotus tikrus dokumentus sudarė sąlygas UAB „B“ pažeisti PVM įstatymo 3, 4, 58, 64 straipsniuose nustatytus reikalavimus – nepagrįstai įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM, sumažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą, taip UAB „B“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 1 368 098,16 Lt (396 228 Eur) PVM į valstybės biudžetą.

13Taip UAB „B“ naudai buvo panaikinta didelės vertės turtinė prievolė sumokėti į valstybės biudžetą GPM ir PVM – iš viso 2 308 686,16 Lt (668 641 Eur), dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybei.

14Nusikalstamos veikos apgaule užvaldant UAB „PM“ turtą padarytos tokiomis aplinkybėmis: P. P., vykdydamas organizatorių nurodymus ir veikdamas pagal jų parengtą planą, kartu su organizuotos grupės nariais – 14 UAB ,,B“ vairuotojų, buhaltere, dviem UAB „PM“ meistrėmis ir rūšiuotoju – veikdamas bendra tyčia, siekdamas apgaule savo, UAB „B“ ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą – UAB „PM“ – didelės vertės turtą, prisiėmė ir vykdė nusikalstamus įsipareigojimus: didino UAB ,,PM“ priduodamos medienos kiekį, sumokėjo UAB „PM“ darbuotojams asmeniškai arba įdėdamas pinigus į jų sutartą vietą UAB „B“ direktoriaus nustatytą atlygį – 50 Lt (14,48 Eur) už kiekvieną papildomai prirašytą medienos kubą (ar UAB „B“ direktoriui pačiam iš anksto sumokėjus medienos priėmėjams už priduodamos medienos kiekio didinimą nenustatyto dydžio piniginį atlygį); surašė naujus UAB „B“ krovinio važtaraščius ir į juos įrašė žinomai neteisingus duomenis – padidintos medienos kiekį; apie padidintos medienos kiekį informavo organizuotos grupės narę – UAB ,,B“ buhalterę, direktoriaus nurodymu tvarkiusią neteisėtą UAB ,,B“ buhalterinę apskaitą; 2003 m. liepos 1 d.–2004 m. gegužės 17 d. laikotarpiu atvežęs medieną į UAB ,,PM“ sandėlius, Klaipėdoje, Liepų g. 85a, pridavė 15 598,013 kub. m medienos, kurią organizuotos grupės nariai – šios bendrovės meistrės ir rūšiuotojas – išmatavo ir už gautą piniginį atlygį jos kiekį padidino nuo 0,435 iki 13,463 kub. m, iš viso 1 555,522 kub. m, taip padidino priimtos medienos vertę 170 792,36 Lt (49 464,89 Eur); išrašė 325 naujus UAB „B“ krovinio važtaraščius, jų rekvizitų dalyje ,,Krovinio kiekis arba svoris“ įrašė žinomai melagingus duomenis – padidintos medienos kiekį, ir apie tai pranešęs telefonu UAB „B“ buhalterei, juos perdavė UAB ,,PM“ meistrėms, kurios į šiuos krovinio važtaraščius įrašė žinomai melagingus duomenis – padidintą medienos kiekį, patvirtino juos savo parašu, antspaudu ir perdavė savo bendrovės finansininkams, o šie, nežinodami, kad pateikti tikri dokumentai yra suklastoti, jais remdamiesi išrašė UAB ,,PM“ PVM sąskaitas faktūras UAB „B“ apmokėti už priduotą medieną ir pervedė į UAB „B“ banko sąskaitą pinigus už medieną, tarp jų ir už prirašytą medienos kiekį, o UAB „B“ komercijos direktorius paėmė nenustatyto dydžio pinigų sumą grynaisiais ir perdavė UAB „B“ direktoriui, kuris padalijo ją organizuotos grupės nariams nenustatytomis dalimis.

15Taip organizuotos grupės narių bendrais veiksmais UAB „B“ naudai, padidinus priduodamos medienos kiekį 78 552,7725 kub. m., buvo apgaule įgytas svetimas UAB „PM“ turtas – 811 974,95 Lt (235 164,20 Eur). Nustatyta, kad P. P. nusikalstamais veiksmais UAB „PM“ padarytos žalos dydis yra 170 792,36 Lt (49 464,89 Eur).

16Kasaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kasatorius nurodo, kad teismai jam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį. Pripažindami jį organizuotos grupės nariu, teismai neatskleidė ir nedetalizavo jo ir kitų bendrininkų nusikalstamų veiksmų, savo išvadų dėl to nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo nuomone, ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatyti visi būtinieji bendrininkavimo požymiai. Teismas neatskleidė jo, kaip organizuotos grupės nario, suvokimo, jo vaidmens bendrininkaujant. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šis pažeidimas nebuvo ištaisytas. Tai laikytina esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimu, nes sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatoriaus su kitais organizuotos grupės nariais nesiejo glaudūs ryšiai, jie nebuvo pastovūs, ilgalaikiai, tai buvo tik darbo santykiai. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad kasatoriaus nusikalstami veiksmai siejami su jo, kaip vairuotojo, tiesioginių funkcijų atlikimu, tačiau tinkamai neįvertinti kasatoriaus darbo santykiai UAB „B“, neišskirti jo veiksmai, viršiję jo, kaip vairuotojo, kompetenciją, nesiaiškinta, ar pagal išsilavinimą jis galėjo (privalėjo) suvokti dalyvavimą nusikaltimo schemoje sukčiavimo PVM ir GPM srityje. Bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kasatorius, pildydamas dokumentus ir juos pateikdamas, tik vykdė vadovybės nurodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai dėl suvokimo dalyvaujant nusikalstamoje schemoje skyrėsi, tačiau tuo metu jis nesuvokė būsimo kaltinimo apimties ir teisinių padarinių, t. y. nebuvo užtikrinta teisė į žinojimą, kuo jis yra kaltinamas. Be to, teismai negalėjo pripažinti įrodymais kitų organizuotos grupės narių parodymų ir jais remtis, nes dėl šių asmenų baudžiamoji byla nutraukta. Teismai, nepagrįstai pripažindami įrodymais pirmiau aptartus duomenis, padarė esminį BPK pažeidimą.

18Kasatorius pažymi, kad jis pripažintas kaltu dėl to, jog supirko 13 244,802 kub. m medienos, kitą medienos kiekį supirko kiti asmenys, kuriems baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, tačiau bendrai padaryta žala valstybei – iš viso 2 308 686,16 Lt (668 641 Eur) – jam liko visos apimties, nors akivaizdu, kad kasatorius negalėjo valstybei padaryti tokio dydžio žalos. Iš to matyti, kad kasatoriui paliktas kaltinimas, kuris galiojo visiems organizuotos grupės nariams, nors iš kaltinimo aprašymo aišku, jog kasatorius nedalyvavo kaip bendrininkas darant nusikalstamas veikas su kitais vairuotojais, kurie bendrai padarė mokestinę žalą valstybei. Tai prieštarauja kaltinimo individualizavimui.

19Kasatorius pažymi, kad kaltinimas jam grindžiamas išimtinai ikiteisminio tyrimo metu atliktomis penkiomis specialisto išvadomis. Jo nuomone, teismas, pripažindamas Kauno apskrities VMI specialisto V. L. 2005 m. gruodžio 20 d. išvadą Nr. 07-04-04 įrodymu, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes joje besąlygiškai remtasi patikrinimo aktais, kuriuose konstatuotas juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos su UAB „B“ negalimumas vien dėl to, kad mokesčių administratorius pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus nerado visų ar dalies tikrinamos įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų (UAB „S“, „PF“, A. S. įmonės (vėliau – UAB „As“) pažymos). Toks faktų, gautų iš mokesčių administratoriaus, perkėlimas į baudžiamąją bylą prieštarauja faktinių duomenų patikrinimo, vertinimo ir liečiamumo principams. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad specialistas V. L. šios išvados netvirtino dėl joje esančių klaidų. Į pateiktus klausimus dėl klaidų specialistas aiškiai ir išsamiai neatsakė, iškilo pagrįstų abejonių dėl šio specialisto kompetencijos bei specialių žinių turėjimo išvados rašymo metu (jo išsilavinimas specialusis vidurinis, įgyta techniko–statybininko specialybė). Bylos nagrinėjimo metu gynyba ne kartą prašė dėl gausybės klaidų ir specialisto kompetencijos kilusioms abejonėms pašalinti skirti buhalterinės apskaitos dokumentų ekspertizę.

20Nuteistojo manymu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(7171)-IS1-6736 yra neišsami, joje neiškelti ir nenagrinėti klausimai, susiję su UAB „PM“ apskaitytos medienos buvimu gamyboje, ir kt. Šioje ir kitose išvadose neatsakyta, kaip UAB „PM“ fiksavo gautą medieną, nes kyla pagrįstų abejonių, kad specialistų išvadose nustatytas medienos pridavimo kiekis (9 059,5772 kub. m) negalėjo būti nepastebėtas per 10 mėnesių laikotarpį. Į tai gali atsakyti tik specialistas. Atliekant buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą nebuvo pateikta dokumentų apie galimas paklaidas. Taip pat specialistų išvadose neužsiminta ir nepaskaičiuota, kokie leidžiami natūralūs krovinio praradimo kiekiai, neskaičiuota, koks yra bendras UAB „B“ pirktos ir vėliau parduotos medienos santykinis trūkumas procentais.

21Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

22Pirmosios instancijos teismas konstatavo P. P. dalyvavimą darant apysunkius ir sunkius nusikaltimus organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą. Nusikalstamos veikos buvo iš anksto detaliai suplanuotos, jų darymo metu dalyvavo daugiau kaip du asmenys, nuteistasis turėjo konkrečias užduotis ir atliko jam pavestą vaidmenį, tarp bendrininkų buvo susitarimas. Kiekvieno bendrininko elgesys aprašytas ir įvertintas, atsižvelgiant į tai, kaip jis pasireiškė darant bendras nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu teisingos, atitinka nustatytas faktines aplinkybes.

23Pasak prokurorės, nuteistojo P. P. veikų kvalifikavimas dėl inkriminuotų nusikaltimų detaliai aptartas abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų ir pripažino, kad P. P. padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai. Kasatoriaus teiginiai, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nepagrįsti ir deklaratyvūs. Nėra pagrindo išvadai, kad priimant sprendimus buvo pažeistos šio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

24Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde P. P. keliami klausimai dėl kaltinimo apimties pakeitimo ir specialisto išvados, kaip įrodymo, neteisėtumo apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjami, todėl tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

25Nuteistojo P. P. kasacinis skundas atmestinas.

26Dėl nenagrinėtinų argumentų

27Dalis kasacinio skundo argumentų skirta įrodymų vertinimo klausimams: bandoma sumenkinti specialisto išvadų įrodomąją reikšmę, keliamas klausimas dėl specialisto kompetencijos, neva neteisingai apskaičiuoto medienos kiekio, kritikuojamas teismų atsisakymas tenkinti gynybos prašymą skirti buhalterinės apskaitos dokumentų ekspertizę. Pažymėtina, kad kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas, jų patikimumas, pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Todėl argumentai, susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, paliktini nenagrinėti.

28Dėl organizuotos grupės

29Kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija veikęs organizuota grupe, nepagrįsti. Remiantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Bendrininkavimas organizuota grupe konkrečiam asmeniui gali būti konstatuojamas nustačius, kad jis suvokė, jog nusikalstamą veiką daro būdamas tokios grupės dalyvis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-7-29-942/2016).

30Vienas iš PVM sukčiavimo ypatumų yra tai, kad nusikalstama veika atliekama pagal tam tikrą ekonominę schemą, kurioje dalyvauja ne vienas asmuo. Šiame procese, be įmonių vadovų, vienaip ar kitaip gali būti panaudojami buhalteriai, vežėjai, sandėlininkai, kitų įmonių vadovai, realios veiklos nevykdančių įmonių atstovai ir t. t. Esminis momentas, leidžiantis pripažinti tokio asmens atliktus veiksmus bendrininkavimu sukčiaujant PVM srityje, yra bendra tyčia, apimanti neteisėtą PVM lėšų įgijimą iš valstybės biudžeto arba PVM prievolės valstybės biudžetui panaikinimą arba išvengimą. Nenustačius atskiro schemos dalyvio tyčios gauti sau ar kitam asmeniui turtinės naudos apgaule, jis gali atsakyti tik už tuos nusikalstamus veiksmus, kuriuos jo tyčia apėmė, pavyzdžiui, dokumentų suklastojimą, apgaulingą ar aplaidžią apskaitą ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-29-942/2016).

31Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad P. P., būdamas UAB „B“ darbuotojas, kartu su kitais asmenimis dalyvavo gerai organizuotos nesąžiningos ekonominės veiklos (superkant ir parduodant medieną) schemoje, kurios tikslas buvo gauti neteisėtą didelės vertės naudą valstybės biudžeto ir kito ūkio subjekto sąskaita. Ši veikla atitiko kelių apysunkių ir sunkių nusikaltimų požymius. Grupės narių veikla buvo aukšto organizuotumo lygio – bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant, pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis. Nusikalstamos schemos sumanytojai instruktavo vykdytojus, kokius dokumentus reikia išrašyti, kokius duomenis juose reikia nurodyti, kam ir kiek reikia sumokėti, kam privalu paskambinti ir pranešti apie realiai nupirktos bei priduotos medienos padidintus kiekius, sumokėtų pinigų sumas. Vieni grupės nariai ieškojo medienos pardavėjų, supirkinėjo ir gabeno medieną, įrašydavo į dokumentus melagingus duomenis, parūpindavo suklastotas sąskaitas faktūras, kiti melagingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir teikė mokesčių administratoriui suklastotas deklaracijas, treti koordinavo šiuos veiksmus, taikė vykdytojų skatinimo priemones. Kruopščiai apgalvotas nusikalstamos veikos mechanizmas, jos intensyvumas, P. P. ir kitų bendrininkų konkrečių užduočių atlikimas bei bendro tikslo buvimas leido teismams konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarytos organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-543/2012, 2K-35/2013, 2K-7-29-942/2016).

32Pats P. P. nusikalstamoje ekonominės veiklos schemoje atliko pakankamai reikšmingus veiksmus ir neabejotinai suprato veikęs organizuota grupe. Nuteistasis sistemingai kiekvieną sekmadienį dalyvaudavo su kitais įmonės darbuotojais susirinkimuose ir, išklausęs įmonės vadovybės detalų instruktažą dėl neteisėtos veiklos, kartu su kitais 14 vairuotojų ją vykdė: rūpinosi medienos supirkimu, neteisėtai (be dokumentų), atsiskaitydamas grynaisiais, įgydavo iš fizinių asmenų medieną (iš viso 13 244,802 kub. m), ją finansiniuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, kasos pajamų orderių kvituose ir krovinio važtaraščiuose) įformindavo kaip pirktą iš juridinių asmenų, o priduodamas UAB „PM“, išrašydavo antruosius krovinio važtaraščius, juose padidindamas realiai pirktos medienos kiekį, apie tai detaliai informuodavo savo įmonės buhalterę ir pateikdavo finansinius dokumentus į buhalteriją. Tokius veiksmus P. P. atliko siekdamas naudos ne tik UAB „B“ vadovams ir pačiai įmonei, bet ir sau, nes už kiekvieną reisą ir fiktyviai padidintą medienos kiekį (už kiekvieną kubą) prie oficialaus atlyginimo buvo mokamos priemokos.

33Visos šios aplinkybės rodo, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog P. P. nusikalstamas veikas padarė dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje.

34Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį

35Pažymėtina, kad P. P. nuteistas už tai, kad dalyvavo organizuotai grupei vykdant tęstinius didelės vertės turto sukčiavimus, susijusius su dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu. Vienas tęstinis sukčiavimas padarytas mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo srityje (UAB „B“ naudai panaikinant didelės vertės mokestines prievoles), dėl to atitinkama žala padaryta valstybės biudžetui. Kitas sukčiavimas buvo vykdomas prieš privatų ūkio subjektą (UAB „PM“) padarant jam atitinkamos turtinės žalos.

36Pažymėtina, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

37Pažymėtina ir tai, kad teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, be to, atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės: Mokesčių administravimo įstatymo 66, 69, 70, 72, 89, 95-113, 139 straipsniai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16-18 straipsniai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(4), 51(12), 51(24), 172(1), 172(3), 172(9), 172(10), 172(16), 173(1), 173(11), 188(6) straipsniai. Taigi sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normą. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Būtent už dalyvavimą tokioje veikloje nagrinėjamojoje byloje nuteistas P. P.

38Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku organizuotos grupės nariai, dalyvaudami nesąžiningos ekonominės veiklos (medienos supirkimo ir pardavimo) schemoje, iškreipdami sudarytų sandorių tikrąjį turinį, klastodami tikrus ir sukurdami netikrus dokumentus, juos pateikdami UAB „B“ buhalterinei apskaitai, pateikdami melagingas mokesčių deklaracijas mokesčių administratoriui, UAB „B“ naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 1 368 098,16 Lt (396 228 Eur) PVM ir 940 588 Lt (274 730 Eur) GPM, dėl to padarė didelės žalos valstybės biudžetui. Pagal taikytą apgaulingos veiklos schemą P. P. ir kiti organizuotos grupės nariai UAB „B“ vardu už grynuosius pinigus supirkinėjo medieną iš fizinių asmenų, tačiau šių sandorių, iš kurių UAB „B“ turėjo išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM, neįformindavo, taip iš esmės pasisavindami iš fizinių asmenų gautas pinigų sumas, skirtas privalomiems mokesčiams sumokėti. Kita vertus, medienos pirkimas buvo melagingai apskaitomas kaip pirktas iš juridinių asmenų, neva sumokant šiems atitinkamą PVM sumą, vėliau įtraukiant šias neva sumokėtas sumas į PVM atskaitą, taip atitinkamai sumažinant į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Nors pats P. P. nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių deklaracijų pateikimą ir mokesčių sumokėjimą, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad jis suvokė taikytos mokesčių slėpimo schemos logiką ir subtilybes – veikė tiksliai pagal organizatorių nurodymus, pats klastojo krovinio važtaraščius, nurodydamas, kad medieną perka ne iš fizinio asmens, o iš juridinio asmens, fiziniams asmenims sumokėdavo 15 proc. mažiau, paaiškindamas pardavėjams, kad ši suma skirta GPM sumokėti, pasirašydavo jau užpildytose suklastotose PVM sąskaitose faktūrose, kasos pajamų orderiuose, suklastotus dokumentus pristatydavo į buhalteriją. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. P. tyčia dalyvavo nusikalstamoje veikloje fiktyviu pagrindu grobiant biudžeto lėšas. Tiek GPM, tiek PVM prievolių panaikinimas šiuo atveju buvo glaudžiai susiję ir buvo vieningos schemos sudedamaisiais elementais, todėl nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, pagrįstai teismų įvertinta kaip to paties tęstinio sukčiavimo dalykas (iš viso 2 308 686,16 Lt, t. y. 668 641 Eur).

39Tinkamai kvalifikuoti organizuotos grupės veiksmai, kuriais apgaule užvaldytas UAB „PM“ turtas. Šis sukčiavimas taip pat buvo vykdomas pagal organizatorių sugalvotą planą, kai, priduodant parduodamą medieną UAB ,,PM“ išvien veikiantiems darbuotojams, buvo dirbtinai didinamas medienos kiekis ir vėliau gaunamos iš pirkėjo didesnės sumos nei priklauso pagal sutartą medienos kainą. Tam buvo klastojami UAB „B“ krovinio važtaraščiai ir kiti dokumentai, paperkami UAB ,,PM“ dirbantys medienos priėmėjai (matuotojai), apie padidintus priduotos medienos kiekius vairuotojai pranešdavo telefonu savo įmonės buhalterei. P. P. tiesiogiai dalyvavo šioje veikloje suvokdamas, kad dėl melagingai padidinto priduodamos medienos kiekio UAB „PM“ sumokės UAB „B“ didesnę sumą nei priklauso, taigi dėl panaudotos apgaulės patirs turtinę žalą. Nustatyta, kad bendrais organizuotos grupės veiksmais UAB „PM“ padaryta 811 974,95 Lt (235 164,20 Eur) žala, o tiesioginiais P. P. veiksmais – 170 792,36 Lt (49 464,89 Eur).

40Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. P. kartu su kitais organizuotos grupės nariais padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip du tęstiniai didelės vertės sukčiavimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tiek vieno, tiek kito sukčiavimo metu buvo klastojami dokumentai (važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, pajamų orderių kvitai ir kt.), panaudojami suklastoti dokumentai, dalį dokumentų tiesiogiai klaustojo pats P. P., todėl jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti ir kaip du nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 2 dalyje.

41Dėl kitų argumentų

42Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė nuteistojo P. P. teiginius dėl neva nedetalizuoto kaltinimo. Iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, visiškai aišku, kokius veiksmus atliko nuteistasis ir kiti organizuotos grupės nariai. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo užtikrinta teisė į žinojimą, kuo jis yra kaltinamas. Pareiškus įtarimus, kasatorius susipažino su jų turiniu ir nurodė, kad įtarimų esmė jam aiški, be to, visų procesinių veiksmų metu dalyvavo gynėjas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje bylos proceso stadijoje buvo pažeista P. P., kaip kaltinamojo, teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

43Nustačius, kad P. P. padarė jam inkriminuotas veikas organizuota grupe, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta visų organizuotos grupės narių bendrais veiksmais padaryta žala valstybei ir UAB ,,PM“. Tai, kad kitiems organizuotos grupės nariams baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nemažina kasatoriaus atsakomybės dėl žalos, prie kurios prisidėjo savo nusikalstamais veiksmais. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai dėl UAB „B“ direktoriaus, komercijos direktoriaus, 14 vairuotojų, buhalterės ir juridinio asmens UAB „B“ veikų padarymo, teismai negali vertinti šių asmenų neteisėtų veiksmų pobūdžio ir masto, taip pat spręsti jų kaltės ir atsakomybės klausimus, tačiau ši aplinkybė nėra kliūtis toje pačioje byloje remtis jų parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį kitam asmeniui – šiuo atveju P. P., kuriam dėl padarytų veikų senaties terminai nebuvo suėję. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nustatydamas UAB ,,PM“ bendrą padarytos žalos dydį, tiksliai nurodė ir tai, kokia žala padaryta dėl P. P. nusikalstamų veiksmų ir būtent tokią sumą priteisė iš nuteistojo.

44Konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistojo P. P. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu P. P.... 3. Priteista iš P. P. civiliniam ieškovui Lietuvos ir Kanados UAB „PM“ 170... 4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. P. P. suformuluotas kaltinimas patikslintas – vietoj kaltinime nurodytų... 6. Patikslinti P. P. paskirtų baudų piniginių išraiškų dydžiai: pagal BK 25... 7. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 16 420 Lt (4755,56 Eur) ir 70 Eur... 8. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 9. Teisėjų kolegija... 10. P. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „B“ (įregistruota ( - );... 11. Nusikalstamos veikos (BK 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 300... 12. P. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su kitais organizuotos grupės... 13. Taip UAB „B“ naudai buvo panaikinta didelės vertės turtinė prievolė... 14. Nusikalstamos veikos apgaule užvaldant UAB „PM“ turtą padarytos tokiomis... 15. Taip organizuotos grupės narių bendrais veiksmais UAB „B“ naudai,... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 17. Kasatorius nurodo, kad teismai jam netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 18. Kasatorius pažymi, kad jis pripažintas kaltu dėl to, jog supirko 13 244,802... 19. Kasatorius pažymi, kad kaltinimas jam grindžiamas išimtinai ikiteisminio... 20. Nuteistojo manymu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007 m.... 21. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo P. P. dalyvavimą darant apysunkius ir... 23. Pasak prokurorės, nuteistojo P. P. veikų kvalifikavimas dėl inkriminuotų... 24. Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde P. P. keliami klausimai dėl... 25. Nuteistojo P. P. kasacinis skundas atmestinas.... 26. Dėl nenagrinėtinų argumentų... 27. Dalis kasacinio skundo argumentų skirta įrodymų vertinimo klausimams:... 28. Dėl organizuotos grupės... 29. Kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija veikęs organizuota grupe,... 30. Vienas iš PVM sukčiavimo ypatumų yra tai, kad nusikalstama veika atliekama... 31. Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad P. P., būdamas UAB „B“... 32. Pats P. P. nusikalstamoje ekonominės veiklos schemoje atliko pakankamai... 33. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog P. P.... 34. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300... 35. Pažymėtina, kad P. P. nuteistas už tai, kad dalyvavo organizuotai grupei... 36. Pažymėtina, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo... 37. Pažymėtina ir tai, kad teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio... 38. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, nustatė, kad... 39. Tinkamai kvalifikuoti organizuotos grupės veiksmai, kuriais apgaule... 40. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P.... 41. Dėl kitų argumentų... 42. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė nuteistojo P. P.... 43. Nustačius, kad P. P. padarė jam inkriminuotas veikas organizuota grupe,... 44. Konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Nuteistojo P. P. kasacinį skundą atmesti....