Byla 2-1356-178/2015

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Archikadas“ finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žirmuva“ bankroto byloje Nr. 2-1248-590/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Archikadas“ finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žirmuva“ bankroto byloje Nr. 2-1248-590/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl UAB „Archikadas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje teisėtumo.

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Žirmuva“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“.

6Pareiškėjas BUAB „Archikadas“ kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą reikalavimams BUAB „Žirmuva“ bankroto byloje pateikti bei patvirtinti 194 700 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Žirmuva“ bankroto byloje. Nurodė, kad reikalavimą atsakovo bankroto byloje pareiškė 2013 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus 46 dienoms nuo teismo nustatyto termino reikalavimams pareikšti. UAB „Archikadas“ vienintelis darbuotojas ir direktorius A. Ž. nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. su darbiniu vizitu buvo išvykęs į JAV, į kurią taip pat vyko ir 2013 m. vasarą. Aplinkybės apie atsakovui iškeltą bankroto bylą UAB „Archikadas“ nebuvo žinomos iki 2013 m. rugpjūčio 20 d., nes nei teismas, nei bankroto administratorius, nei kiti asmenys apie tai jo neinformavo, kas sudaro pagrindą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

7Pareiškėjas kreditorinį reikalavimą grindžia 2008 m. sausio 10 d. Tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties (toliau – Sutartis), pagal kurią pareiškėjas kaip projektuotojas įsipareigojo parengti apie 2 466 kv. m teritorijos prie ( - ) detalaus plano projektinę dokumentaciją (toliau – Detalusis planas), o UAB „Žirmuva“ kaip užsakovas - sumokėti 177 000 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad siekiant nustatyti, ar įmanoma pakeisti žemės sklypo detalųjį planą taip, kad vietoje automobilių stovėjimo aikštelės būtų galima įrengti 6 aukštų verslo centrą, dar prieš Sutarties pasirašymą buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisiją (toliau – Komisija), kuriai 2007 m. gruodžio mėnesį pritarus, ir buvo sudaryta Sutartis. Pareiškėjas šios Sutarties pagrindu parengė ir įteisino atsakovo žemės sklypo detalųjį planą. Taigi, jis savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui įvykdė tinkamai, todėl atsakovas už suteiktas paslaugas yra skolingas 194 700 Lt.

8Atsakovo BUAB „Žirmuva“ bankroto administratorius su pareiškėjo finansiniu reikalavimu sutinka ir jo neginčija. Administratorius, susipažinęs su įmonės veiklos sandoriais ir pateiktais finansiniais reikalavimais, prašo jį patvirtinti, nes iš pateiktos pareiškėjo dokumentacijos – Detaliojo plano, akivaizdu, jog darbai pagal Sutartį yra įvykdyti.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, patvirtino finansinį reikalavimą 51 262,74 Eur sumai, kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. gegužės 27 d. Todėl terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. liepos 11 d. Pareiškėjas finansinį reikalavimą pareiškė 2013 m. rugpjūčio 21 d., todėl 46 dienomis praleido teismo nustatytą ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą maksimalų 45 dienų terminą reikalavimams pareikšti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie UAB „Žirmuva“ bankroto bylos iškėlimą raštu neinformuotas, nustatyto termino metu nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą. Todėl sprendė, jog pareiškėjas terminą pareikšti finansiniam reikalavimui praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminą jam pareikšti.

11Finansinis reikalavimas kildinamas iš Sutarties, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo parengti Detalųjį planą, o UAB „Žirmuva“ - sumokėti 177 000 Lt. 2008 m. kovo 28 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2 466 kv. m teritorijos prie ( - ) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė sklypo nuomininkui UAB „Žirmuva“. Aplinkybę, kad pareiškėjas įvykdė UAB „Žirmuva“ užsakymą patvirtina parengtas Detalusis planas ir su juo susijusi dokumentacija. Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo dokumentų registro spaudas su registracijos Nr. 2260 patvirtina, kad parengti dokumentai buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. 2008 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-736, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas savo sutartinius įsipareigojimus UAB „Žirmuva“ įvykdė tinkamai. Teismas atmetė argumentus dėl Sutarties fiktyvumo, nes aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad Sutartis buvo ne tik realiai sudaryta, bet ir tinkamai įvykdyta, todėl pareiškėjas turi teisę į joje numatytą 177 000 Lt atlyginimą (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.154 str.). 2014 m. liepos 14 d. pareiškėjas išrašė sąskaitą faktūrą. Teismas netenkino finansinio reikalavimo dėl 17 700 Lt delspinigių, nes pareiškėjas šio reikalavimo nepagrindė, nenurodė, už kurį laikotarpį prašo priteisti netesybas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

13Trečiasis asmuo G. K. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškėjas terminą kreditoriniams reikalavimams reikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. UAB „Archikadas“ dirbo trys darbuotojai. A. Ž. į JAV buvo išvykęs tik nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki gegužės 30 d., apie jokią kitą šio asmens išvyką į JAV 2013 m. vasarą duomenų nepateikta. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad neva tik 2013 m. rugpjūčio 20 d. bankroto administratoriaus buvo informuotas apie atsakovui iškeltą bankroto bylą. Jis tik mėgina savo neveiklumą pagrįsti aiškiai melagingomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, todėl teismas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
2. Pagrįstų abejonių kelia pareiškėjo reikalavimo teisėtumas bei pagrįstumas iš esmės: Sutartis nepatvirtinta UAB „Žirmuva“ antspaudu; 2009 m. kovo 16 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu pareiškėjas perdavė UAB „Žirmuva“ „projektavimo darbus“ (neva projektą), parengtą Sutarties pagrindu; Verslo centro „Žirmuva“ Žirmūnų / Lakūnų g. Vilnius projekto data, nurodyta pačiame projekte, yra 2008 m. sausio 27 d., o minimo projekto dalyje „Bendros pastabos“ nurodyta, kad "<...> Šiuo metu projektas yra vystymo stadijoje. Įgaliotas projektuotojas UAB „Archikadas“ PV A. Ž. kv.atest.nr. 139. 2007 gruodžio mėn. pabaigoje projektiniai pasiūlymai su būsima teritorijos užstatymo koncepcija buvo pristatyti Vilniaus m. savivaldybės sklypų komisijai ir jiems buvo pritarta. Protokolas pridedamas. <...>"; viešais duomenimis http://www.archikadas.lt/projects2.php?catid=5 UAB „Archikadas“ rengė teritorijos prie ( - ), projektavimo darbus, o pats projektas nurodytas esąs 2007 metų; 2008 m. sausio 27 d. Verslo centro „Žirmuva“ Žirmūnų / Lakūnų g. Vilnius projekto pagrindu S. L. ir I. L. (dabar Jablonskienė) 2008 m. vasario mėn. gavo iš AB Parex banko kreditą asmeninei veiklai finansuoti. Apelianto teigimu, projektas, kurį S. L. neva 2008 m. sausio 10 d. užsakė parengti pas projektuotoją ir kurį neva gavo 2009 m. kovo 16 d., iš tiesų pareiškėjo direktoriaus A. Ž. buvo parengtas dar 2007 m., o ne 2009 m. kovo 16 d. ir labiausiai tikėtina to paties S. L. (o ne UAB „Žirmuva“) su asmeniškai A. Ž. sudarytos žodinės sutarties pagrindu. Todėl S. L. ir A. Ž., įformindami Sutartį ir 2009 m. kovo 16 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, galimai klastojo dokumentus ir juos panaudojo neegzistuojančiam finansiniam reikalavimui tvirtinti. Apelianto teigimu, tuo buvo siekiama neteisėtai perkelti asmeninę S. L. prievolę asmeniškai pareiškėjo vadovo A. Ž. atžvilgiu įmonei BUAB „Žirmuva“, t. y. siekta, kad S. L. išvengtų didelės turtinės prievolės A. Ž..
3. Nors Sutarties 2.1 ir 3.1 punktuose numatyta užsakovo pareiga pateikti projektuotojui projektinę ir planavimo užduotis, bet UAB „Žirmuva“ nei projektinės, nei planavimo užduoties pareiškėjui neteikė. Nesant kokia nors objektyvia forma išreikštos UAB „Žirmuva“ valios dėl tokių užduočių, pareiškėjas negalėjo teikti paslaugų pagal minėtą Sutartį. Byloje taip pat nėra pateikta UAB „Žirmuva“ užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti (CK 6.701 str.). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybę, jog pareiškėjas įvykdė UAB „Žirmuva“ užsakymą, patvirtina parengtas Detalusis planas ir su juo susijusi dokumentacija.
4. Teismas atsižvelgė tik į kai kuriuos duomenis, tačiau nepašalino prieštaravimų, neįsitikino, ar pateikti teismui dokumentai yra teisėti, neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei, taip pat ar duomenys, kuriais siekiama pagrįsti finansinį reikalavimą, objektyviai egzistuoja.
5. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, jog neva suteikė paslaugas UAB „Žirmuva“, į bylą tik 2014 m. gruodžio mėn. pateikė 2014 m. liepos 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ARC Nr. 199 tuščios formos jokio asmens nepasirašyto nuorašo skanuotą variantą, kurį patvirtino pareiškėjo atstovas advokatas E. R.. Byloje nėra duomenų, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros originalas būtų perduotas bankroto administratoriui bei tinkamai apskaitytas BUAB „Žirmuva“ buhalterinėje finansinėje apskaitoje už 2014 metus. Apelianto teigimu, tokios originalios autentiškos PVM sąskaitos-faktūros iš esmės nėra ir niekada neegzistavo. Spalvotos PVM sąskaitos-faktūros skanuotės pateikimas tik į bylą jau po bankroto bylos iškėlimo praėjus daugiau negu 19 mėnesių neįrodo fakto, kad Sutartis buvo įvykdyta būtent UAB „Žirmuva“ užsakymu ir šios įmonės naudai. Teismas nesiaiškino dėl PVM sąskaitos-faktūros tikrumo bei realumo.
6. Visi neva atlikti darbai nebuvo apskaityti nei pareiškėjo, nei UAB „Žirmuva“ buhalterinėje apskaitoje, nebuvo užpajamuoti šių įmonių balansuose, nebuvo sudaryta šių įmonių skolos suderinimo aktų, patvirtinančių UAB „Žirmuva“ skolą, nebuvo pareikšta pretenzijų UAB „Žirmuva“, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo rengti minėtų įmonių inventorizacijų dokumentai. Ūkio subjektui neįtraukus į buhalterinę apskaitą visų privalomų dokumentų, t.y. ne tik buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Archikadas“ kreditorinį reikalavimą, bet ir Sutarties, apelianto teigimu, minėta Sutartis negalioja ab initio, nes buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo nuostatų. Pareiškėjo veiksmai, kai neva už suteiktas 2009 m. kovo 16 d. (perdavimo-priėmimo akto data) paslaugas PVM sąskaita-faktūra išrašoma praėjus penkiems metams, t. y. 2014 m. liepos 14 d., nėra suvokiama ir objektyviai nepaaiškinama. Pareiškėjas PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Žirmuva“ vardu vėliausiai privalėjo išrašyti ir savo apskaitos registruose užregistruoti (įtraukti) ne vėliau kaip praėjus 4 mėnesiams po neva suteiktų paslaugų – 2009 m. liepos 16 d., tačiau to neatliko ir nenurodė jokių tokio neveikimo priežasčių (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d.). Be to, 2014 m. liepos 14 d. PVM sąskaitoje-faktūroje net nenurodoma, kokios būtent sutarties pagrindu ji išrašyta. Pareiškėjas išrašyti minėtą PVM sąskaitą-faktūrą 2014 m. liepos 14 d. jau po bankroto bylos iškėlimo neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas, konstatuodamas, jog 2014 m. liepos 14 d. sukurta PVM sąskaita-faktūra neva pagrindžia atliktus darbus, nepašalino pagrįstų abejonių dėl galimai suklastoto dokumento. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti sąskaitoje nurodytus asmenis A. Ž. ir S. L..
7. Aplinkybę, jog realiai Sutartis buvo sudaryta ir visas joje numatytas paslaugas asmeniškai S. L. naudai ir interesams suteikė asmeniškai A. Ž., kuris, būdamas architektas, turi pakankamai žinių ir patirties atlikti Sutartyje nurodytus darbus, patvirtina ir 2008 m. vasario 22 d. sudaryta kreditavimo sutartis tarp AB Parex bankas ir S. L. bei I. L., pagal kurią ne UAB „Žirmuva“ sudarė kredito sutartį, o asmeniškai savo interesų naudai S. L. bei I. L., kredito lėšas šie asmenys panaudojo būtent architekto A. Ž. paslaugoms apmokėti. Dėl to šios ūkinės operacijos ir nebuvo apskaitytos nei UAB „Žirmuva“, nei UAB „Archikadas“ buhalterinėje apskaitoje, nebuvo prievolės A. Ž. išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą S. L., nes sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų.

14Pareiškėjas BUAB „Archikadas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Komisijai pritarus, tarp pareiškėjo ir atsakovo sudaryta Sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo parengti Detalųjį planą ir jį įteisinti, o atsakovas - už tai sumokėti 177 000 Lt. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu patvirtino naują žemės sklypo detalųjį planą. Sutarties šalys 2009 m. kovo 16 d. sudarė projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė visus savo iš Sutarties kylančius įsipareigojimus, nekart ragino atsakovą įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau šis negalėjo to padaryti. Dėl šių aplinkybių, taip pat ir dėl savo paties sunkios finansinės padėties pareiškėjas PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, nes neturėjo lėšų pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) sumokėti bei nesiėmė teisinių veiksmų prieš atsakovą.
2. Teismas, atnaujinęs nežymiai praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo iš esmės vienintelis darbuotojas ir direktorius A. Ž. nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. su darbiniu vizitu buvo išvykęs į JAV, kur taip pat vyko ir 2013 m. vasarą; pareiškėjas nebuvo įtrauktas į BUAB „Žirmuva“ bankroto bylą ir asmeniškai apie ją informuotas; aplinkybės apie bankroto bylą ar siekį ją iškelti pareiškėjui nebuvo žinomos iki 2013 m. rugpjūčio 20 d., nes nei teismas, nei atsakovo bankroto administratorius, nei kiti asmenys jo apie tai neinformavo; iškart po to, kai tapo žinoma, jog atsakovui iškelta bankroto byla, pareiškėjas nedelsiant pateikė kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjui iškelta bankroto byla, jo kreditorių teisių gynimas priskiriamas viešojo intereso sričiai. Todėl jo pagrįstas kreditorinis reikalavimas negali būti atmestas vien tik tuo pagrindu, jog jam pateikti nežymiai dėl informavimo stokos praleistas terminas.
3. Apeliantas klaidingai ir atsietai nuo visų bylos įrodymų visumos tik sau naudinga linkme interpretuoja aplinkybes esą Detalusis planas buvo parengtas iki Sutarties sudarymo. Apelianto kaltinimai apie dokumentų klastojimus, neteisėtus veiksmus ar Sutarties apsimestinumą yra nepagrįsti. Apelianto pozicija ir jo atstovų paaiškinimai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl apelianto teiginiai apie Sutarties realumo trūkumą vertintini kritiškai.
4. Apelianto samprotavimai ir niekuo nepagrįsti bei bylos medžiagai prieštaraujantys spėliojimai esą Detalusis planas parengtas 2007 m., o UAB „Žirmuva“ neturi pareigos atsiskaityti su pareiškėju Sutarties aplinkybių kontekste, kuomet pareiškėjas ne tik turėjo parengti Detalųjį planą bet ir jį suderinti bei įteisinti teisės aktų numatyta tvarka, yra nepagrįsti ir aiškiai prieštaraujantys tikrovei.?Žemės sklypas priklausė ir iki šiol priklauso atsakovui, todėl atmestini apelianto argumentai, kad esą reali Sutartis buvo sudaryta tarp visai kitų asmenų. Vėlesnis PVM sąskaitos-faktūros išrašymas nepaneigia ir nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kurios itin reikšmingai padidino jo valdomo turto vertę.

15Atsakovas BUAB „Žirmuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Administratorius, susipažinęs su įmonės veiklos sandoriais bei pareiškėjo pateikta dokumentacija, sprendė, jog darbai pagal Sutartį yra įvykdyti, todėl pateiktas finansinis reikalavimas pagrįstas.
2. Pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti ir nežinojo apie UAB „Žirmuva“ bankroto bylos aplinkybes, jam apie tai tapo žinoma tik 2013 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, jog kreditorinis reikalavimas bankroto administratoriui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 21 d., akivaizdu, kad pareiškėjas su finansiniu reikalavimu į administratorių kreipėsi nedelsiant. Pareiškėjas šį terminą praleido nežymiai dėl netinkamo informavimo apie UAB „Žirmuva“ iškeltą bankroto bylą, todėl teismas teisėtai bei pagrįstai atnaujino praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.
3. Apelianto teiginys, kad pareiškėjas Detalųjį planą parengė dar 2007 m., prieštarauja byloje esantiems įrodymams. UAB „Žirmuva“ užsakymo įvykdymą patvirtina pareiškėjo parengtas Detalusis planas ir su juo susijusi dokumentacija. 2008 m. kovo 28 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2 466 kv. m teritorijos ( - ) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė sklypo nuomininkui UAB „Žirmuva“. Be to, 2008 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Detalusis planas ir jo sprendiniai. Jis parengtas, suderintas bei įteisintas teisės aktų numatyta tvarka. Todėl pareiškėjas savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui įvykdė tinkamai, o pateiktas finansinis reikalavimas laikytinas pagrįstu.?
4. Teismas byloje tyrė ir vertino įrodymų visumą: Sutartį, 2009 m. kovo 16 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, Detaliojo plano parengimo ir įteisinimo dokumentus, PVM sąskaitos-faktūros duomenis, liudytojų parodymus ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog Sutartis ne tik buvo realiai sudaryta, bet ir tinkamai įvykdyta. Teismas išvadas grindė bylos medžiaga, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Todėl apelianto teiginiai dėl netinkamo PVM sąskaitos-faktūros vertinimo atmestini.

16IV.

17Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

19Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria atnaujintas praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei patvirtintas pareiškėjo UAB „Archikadas“ kreditorinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

22Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

23Apeliantas teigia, kad nepagrįstos teismo išvados, jog pareiškėjas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

24ĮBĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pateikimo tvarka, pagal kurią kreditorius savo reikalavimą administratoriui gali pateikti per teismo nustatytą terminą. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

25Teismų praktikoje pažymėta, jog teismo, įgyvendinant jam ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą, nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos, yra procesinis, nes kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte apibrėžta maksimalia šio termino riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Atsižvelgiant į tai, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti yra procesinis, dėl to jo atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos inter alia ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013; Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013).

26Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 str. 6 d.), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama. Dėl to apeliantas negali atskirojo skundo grįsti argumentais dėl nepagrįsto procesinio termino atnaujinimo. Šios aplinkybės sudaro savarankišką atskirojo skundo argumentų, susijusių su termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, atmetimo pagrindą net ir nevertinant jų pagrįstumo bei nepasisakant dėl jų esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad terminas pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujintas nepagrįstai, išsamiau nepasisako, tik nurodo, kad nei apelianto argumentai, nei kitos bylos aplinkybės ir neteikia pakankamo pagrindo manyti, jog terminas būtų praleistas dėl itin aplaidaus paties pareiškėjo elgesio.

27Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

28Jau minėta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, t. y. gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

29Apeliantas teigia, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes Detalusis planas parengtas dar 2007 metais, Sutartis yra apsimestinė, taip pat Sutartis ir darbų priėmimo – perdavimo aktas galimai yra suklastoti, be to, pareiškėjas neišrašė PVM sąskaitos – faktūros. Teisėjų kolegija su apelianto išdėstytais argumentais nesutinka.

30Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

31Kaip minėta, finansinis reikalavimas kildinamas iš Sutarties, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo parengti Detalųjį planą, o užsakovas UAB „Žirmuva“ įsipareigojo sumokėti 177 000 Lt atlyginimą (t. 2, b.l. 11). Siekiant įsitikinti, ar tokį planą patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybė, prieš sudarant Sutartį, buvo kreiptasi į Komisiją dėl žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo su UAB „Žirmuva“. Šis klausimas svarstytas 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas „pritarti“ (t. 2, b.l. 7-10). Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė preliminariai nurodė, kad pageidaujami Detaliojo plano sprendiniai yra galimi. Todėl tik gavus minėtą Komisijos sprendimą (pritarimą), buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas ir pradėjo rengti Detalųjį planą. Taip pat į bylą pateikta 2008 m. kovo 28 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2 466 kv. m. teritorijos prie ( - ) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė sklypo nuomininkui UAB „Žirmuva“ (t. 1, b.l. 145-146).

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybę, jog pareiškėjas įvykdė UAB „Žirmuva“ užsakymą patvirtina byloje esantys įrodymai: Detalusis planas bei su juo susijusi dokumentacija (t. 1, b.l. 97-180). Taigi, neginčytinas plano parengimo faktas, be to, jame nurodytas rengėjas - pareiškėjas, o organizatorius UAB „Žirmuva“. Todėl tiek Sutarties šalys, tiek Detaliajame plane nurodytos šalys (projektuotojas ir užsakovas), taip pat minėtų dokumentų dalykai sutampa. Tai, kad Detalusis planas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo dokumentų registro spaudas su registracijos Nr. 2260 (t. 1, b.l. 97) bei įvairių institucijų (Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir kt.), tikrinusių parengto Detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, išvados (t. 1, b.l.103, 104, 105-106). Pareiškėjas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus yra įvykdęs tinkamai, ką patvirtina ne tik 2009 m. kovo 16 d. projektavimo darbų perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas Sutarties šalių (t. 2, b.l. 14), bet ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 1-736 (t. 2, b.l. 12-13). Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti įrodymais apelianto argumentai, kad Detalusis planas parengtas 2007 metais, o Sutartis ir darbų priėmimo – perdavimo aktas yra suklastoti, Sutartis yra apsimestinė bei negaliojanti. Apelianto argumentai, kad minėtais dokumentais buvo siekiama neteisėtai perkelti asmeniškai S. L., kuris gavo paskolą iš PAREX banko, prievolę asmeniškai pareiškėjo vadovo A. Ž. atžvilgiu įmonei BUAB „Žirmuva“, laikytini deklaratyviais bei prieštaraujančiais byloje esančių įrodymų visumos kontekstui. Pažymėtina, kad UAB „Žirmuva“, atstovaujama direktoriaus S. L., dar 2007 m. lapkričio 15 d. įgaliojo A. Ž. tvarkyti visus reikalus, susijusius su plano rengimu, būtent bendrovės interesais (t. 1, b.l. 177), S. L. kreditą iš banko gavo dar prieš metus iki projektavimo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir daug kartų didesnei (289 620 Eur) sumai (t. 2, b.l. 92-96). Tiek Sutartis, tiek darbų priėmimo – perdavimo aktas, tiek Detalusis planas pasirašyti pareiškėjo ir atsakovo kaip juridinių asmenų, kuriuos atstovavo tam įgalinimus turintys asmenys – direktoriai, atitinkamai A. Ž. ir S. L., žemės sklypas priklausė ir iki šiol priklauso būtent atsakovui.

33Iš esmės sutiktina su apelianto argumentais, susijusiais su 2014 m. liepos 14 d. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros galimu kritiniu vertinimu, nes iš pateikto šios PVM sąskaitos-faktūros nuorašo matyti, kad ji nė vienos iš šalių nepasirašyta, nepateiktas šios sąskaitos originalas, ji išrašyta praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo projektavimo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Be to, ir pareiškėjas nurodo, kad dėl jo paties sunkios finansinės padėties PVM sąskaita – faktūra išrašyta nebuvo, nes neturėjo lėšų pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) sumokėti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sąskaita – faktūra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Todėl už atliktus darbus savalaikiai neišrašyta PVM sąskaita – faktūra nedaro pačios Sutarties negaliojančia ir tokia aplinkybė negali būti savarankišku pagrindu BUAB „Žirmuva“ nevykdyti Sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti už tinkamai atliktus projektavimo darbus. Net ir nesant išrašytos PVM sąskaitos – faktūros nebūtų pagrindo išvadai, kad Sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ar civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių neatsirado bei kitų bylos įrodymų kontekste savaime nepaneigtų pareiškėjo reikalavimo teisės atsiskaityti už atliktą darbą. Dėl to ginčo išsprendimui nėra reikšmingi apelianto argumentai dėl nepagrįsto teismo atsisakymo apklausti apie sąskaitos išrašymo aplinkybes liudytojais A. Ž. ir S. L..

34Todėl nustačius, kad Detalusis planas parengtas, suderintas bei įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka, spręstina, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus ir turi teisę į joje numatytą 177 000 Lt atlyginimą (CK 6.1 str., 6.38 str.). Pastebėtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto 2015 m. liepos 3 d. prašymas išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos surinktą informaciją apie UAB „Archikadas“ kontrolės veiksmų metu nustatytus rezultatus. Šis prašymas pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, todėl negali būti tenkinamas. Tuo tarpu apelianto atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, todėl prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 98 str. 1 d., 3 d.).

36Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.