Byla 2A-896-480/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-970/2015 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei O. G. dėl sklypo ribų nustatymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo bei atsakovės O. G. priešieškinį ieškovei R. B. dėl sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti jos 0,0570 ha žemės sklypo, Sodininkų bendrijos (toliau – SB) ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribą su O. G. 0,0620 ha žemės (sodo) sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), pagal IĮ „Žemata“ 2014 m. birželio 20 d. atlikto 0,0570 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinių matavimų bylos plano 2 ir 3 XY koordinates; 2) įpareigoti atsakovę O. G. savo sodo namelį, unikalus Nr. ( - ), sklypo plane žymimą 1S1ž, pašalinti iš ieškovės sklypo, esančio ( - ); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos sklypas suformuotas pagal SB ( - ) teritorijos planavimo dokumentą ir sodo sklypo kadastro duomenų sklypo planą, atsakovė yra gretimo žemės (sodo) sklypo savininkė. Atsakovės žemės sklype yra sodo namelis, du ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai (lauko tualetas). Pagal jos 2002 m. liepos 17 d. sodo sklypo planą atsakovės sodo namelis pastatytas ant šalių sklypų ribos. Atsakovė 2010 – 2011 m. atliko sodo namelio rekonstrukciją, jį praplėsdama ir apšildydama, pristatydama prie ūkinio pastato malkinę, dėl ko atsakovės sodo namelis padidėjo ir jau žymiai patenka į ieškovės sklypą. Ieškovė ne kartą atsakovei siūlė sutrumpinti namelio stogą, kad vanduo nebėgtų ant jos sodo namelio ir kuo mažiau vandens patektų į jos žemės sklypą, tačiau atsakovė stogo nepataisė. Ieškovės užsakymu 2013 m. IĮ „Žemata“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių duomenų bylą. Sklypo ženklinimas buvo atliekamas du kartus, kviečiant gretimų sklypų savininkus, atsakovė buvo atvykusi į matavimus, tačiau atsisakė pasirašyti. Ženklinant žemės sklypo ribas dalyvavo antstolis S. V., kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo sklypo ribų posūkio taškuose įrengtus riboženklius ir nustatė, kad atsakovės sodo pastatas yra įsiterpęs jos sklype 0,50 m. Atsakovė sodo namelį pastatė 0,50 m jos žemės sklype be jos sutikimo ir taip pažeidė jos turtines teises ir teisėtus interesus, dėl to turi būti įpareigota pašalinti sodo namelį iš jos sklypo.

5Atsakovė O. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypų Nr. 136 ir Nr. 137 ribą pagal UAB „Geoturtas“ 2015 m. kovo 16 d. žemės sklypo Nr. 137, unikalus Nr. ( - ), sklypo plotas 614 kv. m., esančio ( - ), atliktą matavimą ir UAB „Geoturtas“ projektuotą 2015 m. kovo 16 d. žemės sklypo planą M1:500, kuriame sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – koordinatė (X 5992298.51), koordinatė (Y 503622.02) ir skaičiumi 1 – koordinatė (X 5992325.89), koordinatė (Y 503635.23) ir 2015 m. kovo 16 d. sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei pripažinti atsakovei O. G. teisę įregistruoti žemės sklypo Nr. 137, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribų paženklinimo – parodymo 2015 m. kovo 16 d. aktą ir UAB „Geoturtas“ projektuotą 2015 m. kovo 16 d. žemės sklypo planą M1:500 be ieškovės R. B. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 1997 metais įsigijo 6,20 arų žemės sklypą su sodo nameliu, kuris buvo pastatytas 1989 metais. Viename plane sodo namelis buvo pažymėtas apie 50 cm nuo ieškovės žemės sklypo ribos, kitame – ant ribos. Žemės sklypas nebuvo pažymėtas riboženkliais, tačiau tarp šalių žemės sklypų buvo nutiestas šiferis, kuris baigėsi šalia namelio sienos. Šiuos šiferius laikė sodo sklypo riba. 2009 m. jos sutuoktinis užsakė sodo namelio rekonstrukcijos projektą, kuris buvo suderintas su Druskininkų savivaldybės architektu, gauti visi reikalingi leidimai. 2009 m. rudenį pagal projektą sodo namelis buvo pradėtas rekonstruoti, jis buvo padidintas žemės sklypo vidinėje pusėje, apšildytas, atlikta stogo rekonstrukcija ir pakeista stogo danga, papildomai įrengta kanalizacija, prie ūkinio pastato pristatyta malkinė. 2010 metais rugpjūčio mėnesį UAB „Geoturtas“ atliko kadastrinius matavimus ir žemės sklypo planas buvo pateiktas patikrai, tačiau kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti, nes su nustatytomis žemės sklypo ribomis nesutiko ieškovė. Reikėjo kreiptis į teismą, kad galėtų įregistruoti kadastrinius matavimus, tačiau 2011 m. mirė vyras, todėl tuo metu kreiptis į teismą neturėjo galimybių. Pastatų rekonstrukcija buvo baigta 2011 metais. 2013 metais gavo ieškovės skundą dėl tvoros, malkinės ir šulinio, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad pastatai atitinka reikalavimus. Kadastrinių matavimų procedūra 2015 m. sausio 5 d. buvo atnaujinta, suformuota kadastrinių matavimų byla, kuri patikrinta ir nustatyta, jog žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Sodo namelis yra ieškovės žemės sklypo ribose, kadangi riba tarp žemės sklypų nėra nustatyta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Druskininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino visiškai; nustatė žemės sklypų Nr. 136 ir Nr. 137 ribą pagal UAB „Geoturtas“ 2015 m. kovo 16 d. atliktą žemės sklypo Nr. 137, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), matavimą ir projektuotą žemės sklypo planą, kuriame sklypų riba pažymėta tašku 4 (koordinatė X 5992298.51, koordinatė Y 503622.02) ir tašku 1 (koordinatė X 5992325.89, koordinatė Y 503635.23) bei pripažinti atsakovei O. G. teisę įregistruoti žemės sklypo Nr. 137, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 2015 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą be ieškovės R. B. sutikimo; priteisė iš ieškovės R. B. 800,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei O. G. bei 32,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės, ieškovei nuosavybės teise 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,0570 ha ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, žemės sklypas, esantis ( - ), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, projektinio sklypo Nr. 136. Atsakovei nuosavybės teise 2011 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso 0,0620 ha ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, žemės sklypas, esantis ( - ), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, projektinio sklypo Nr. 137, su jame esančiais statiniais – sodo nameliu, dviem ūkiniais pastatais ir lauko tualetu. Sodo namelis bei ūkinis pastatas pastatyti pagal statybos leidimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Visi registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Duomenų, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype sodo namelis bei ūkinis pastatas ir terasa būtų pastatyti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, byloje nėra. Nors ieškovė ieškinyje nepareiškė reikalavimo nugriauti neteisėtai rekonstruoto sodo pastato ar nuardyti jo tam tikrą dalį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išsakytus argumentus bei reikalavimą pašalinti sodo pastatą, detaliau pasisakė ir dėl atsakovės atlikto sodo namelio rekonstrukcijos teisėtumo. Teismas sprendė, kad atsakovės sodo namelis bei ūkinis pastatas teisėtai buvo pastatyti atsakovei priklausančiame žemės sklype, mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovės vyro užsakymu 2009 m. buvo atliktas sodo namelio rekonstrukcijos projektas, kuris suderintas su Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju. Pagal rekonstrukcijos projektą nuo 2010 m. iki 2011 m. buvo rekonstruotas atsakovės sodo namelis ir ūkinis pastatas. Atsakovė iš išorės apšildė sodo namelio, ūkinio pastato vientisą sieną bei ją paaukštino nuo 2,90 m iki 3,40 m bei prie šio pastato pristatė priestatą, esantį 2,80 m nutolusį nuo sodo namelio galinės sienos. Atsakovė nurodė, kad sienos apšildymas sudarė apie 20 cm, šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad prie sodo namelio buvo pristatytas priestatas, kuris su buvusiu sodo nameliu, ūkiniu pastatu ir terasa sudaro vientisą statinį, teismas sprendė, jog atsakovė rekonstravusi sodo namelį iš esmės perstatė buvusį statinį, atlikus atsakovės sodo namelio rekonstrukciją sumažėjo atstumas nuo atsakovės buvusio sodo namelio iki žemės sklypo ribos, todėl jam buvo būtinas gretimo žemės sklypo savininko (ieškovės) sutikimas. Byloje duomenų, kad atsakovė buvo gavusi ieškovės raštišką sutikimą dėl sodo namelio, ūkinio pastato ir terasos rekonstrukcijos, nėra, atsakovės sodo namelis rekonstruotas neturint gretimo sklypo savininko (ieškovės) sutikimo, kas pažeidė statinio rekonstrukcijos metu galiojusio Reglamento bei LR sodininkų bendrijos įstatymo reikalavimus. Tačiau šiai dienai vertinant atsakovės atliktos rekonstrukcijos teisėtumą yra aktualios ir taikytinos SĮ 23 str. 1 d. 5 p. ir 25 d. nuostatos. Teismas sprendė, kad ieškovė pretenzijas pareiškė 2013 m. rugpjūčio 13 d., t. y., praleidus SĮ 23 str. 25 d. nustatytą vienerių metų terminą, todėl atsakovės sodo namelio rekonstrukcijos pripažinti savavališka nėra pagrindo. Ieškovės reiškiamas reikalavimas pašalinti atsakovės sodo pastatą iš jos žemės sklypo yra tiesiogiai susijęs su žemės sklypo ribų nustatymu. Pagal šalių žemės sklypų pirminius planus ginčo ribos skiriasi. Šalių žemės sklypų ribų posūkių taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl ieškovės užsakymu IĮ „Žemata“ 2014 m. atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, o UAB „Geoturtas“ 2015 m. sudarė atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš abiejų šalių atliktų kadastrinių matavimų bei faktinio žemės sklypo naudojimo matyti, kad tikslūs kadastriniai matavimai bei faktinis žemės sklypo naudojimas nesutampa su pirminiais žemės sklypo dokumentais, nes skiriasi žemės sklypų ribų ilgiai ir plotas. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad iš esamų dokumentų nustatyti, jog riba tarp šalių sklypų yra aiški, nėra galimybės, ši riba nėra įregistruota atlikus tikslius kadastrinius matavimus, todėl ji nustatytina teismine tvarka atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei juose esančius statinius. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad faktiškai ginčo riba visuomet buvo laikoma į žemės įkasti šiferio lakštai, kurie ėjo iki atsakovės pastato sienos, toliau ginčo ribą žymėjo atsakovės pastato siena. Iš IĮ „Žemata“ žemės sklypo plano matyti, kad ginčo riba žemės sklypo plane pažymėta per atsakovei nuosavybės teise priklausantį rekonstruotą pastatą. Pagal IĮ „Žemata“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą, ieškovės žemės sklypo plotas nurodytas 0,0584 ha. Nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą ieškovės pageidaujamu būdu, t. y., pagal faktinį sklypo naudojimą, pasikeistų žemės sklypų plotai – ieškovės žemės sklypo plotas padidėtų 0,0014 ha, o atsakovės – atitinkamai sumažėtų, nustačius ribą pagal atsakovės pateiktą planą, atsakovės žemės sklypas sumažėtų 0,0006 ha, o ieškovės žemės sklypas padidėtų 0,0009 ha. Atlikus šalių žemės sklypų kadastrinius matavimus abiejų šalių žemės sklypo plotai skiriasi, tačiau pagal abejus kadastrinius matavimus šalių žemės sklypų plotai skiriasi leistinos paklaidos ribose. Byloje nustatyta aplinkybė, jog šiferiai įkasti atsakovės žemės sklype, o ieškovė šiuo atveju faktiškai naudojasi kaimyninio žemės sklypo dalimi. Tai, kad atsakovė to neginčijo, negali būti sprendžiama, kad atsakovė ieškovei perleido dalį nuosavybės. Ta aplinkybė, kad ankstesni abiejų žemės sklypų savininkai, remdamiesi geros tarpusavio kaimynystės santykiais, susitarė žemės sklypo ribą šiferio lakštais pažymėti atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiems, nei esamiems savininkams. Atsakovei priklausantys pastatai po rekonstrukcijos pagal pirminius atsakovės žemės sklypo dokumentus išliko atsakovės žemės sklypo ribose, tuo tarpu, ieškovės kadastriniai matavimai pažymint ginčo ribą, buvo atlikti pagal į žemės įkastus šiferio lakštus, t. y., faktinį sklypo naudojimą, dėl ko ši žemės sklypo riba eina per atsakovės statinį, o tai pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. Be to, pagal ieškovės atliktus kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų, o be atsakovės sutikimo, jos žemės sklypas negali būti mažinamas, todėl teismas sprendė, jog patvirtinus ginčo ribą pagal ieškovės atliktus kadastrinius matavimus būtų pažeisti atsakovės interesai. Ginčo riba UAB „Geoturtas“ žemės sklypo plane pažymėta taškuose Nr. 1 ir Nr. 4 eina lygiai su atsakovės rekonstruoto pastato siena. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. ( - ) patvirtina, kad buvo patvirtinti atsakovės kaimyninio sklypo kadastro duomenų pakeitimai pagal 2015 m. kovo 11 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Iš žemės sklypo planų matyti, kad atsakovės ir kaimyninio žemės sklypų ribos paženklintos ir žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte aprašytos 2015 m. kovo 16 d., riba tarp šių sklypų nustatyta 29,66 m (atsakovės kadastro duomenų byla), taigi ieškovės atstovo argumentas, jog ši žemės sklypo riba dirbtinai sutrumpinta nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės bei kaimyninio žemės sklypo Nr. 135 riba sutampa, teismas sprendė, jog atsakovės žemės sklypo ribos pagrįstai matuotos nuo šios žemės sklypo ribos. Atsakovė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ne pirmą kartą. Iš byloje esančio UAB „Geoturtas“ sudaryto žemės sklypo plano matyti, kad pirmi kadastriniai matavimai atsakovės žemės sklype buvo atlikti 2010 m., t. y., dar prieš ieškovei atliekant savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus šiuos kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo plotas nustatytas 0,0613 ha, ginčo riba nustatyta sulig atsakovės pastato siena. UAB „Geoturtas“ 2015 m. atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nustatytas 0,0614 ha, t. y., 0,0001 ha daugiau nei 2010 m., todėl teigti, kad atsakovės žemės sklypo plotas yra dirbtinai sumažintas nėra pagrindo. Kaip jau minėta, pagal UAB „Geoturtas“ atliktus sklypo Nr. 137 kadastrinius matavimus ginčo riba eina sulig atsakovės pastato siena, šiuo atveju atsakovės žemės sklypas sumažėja iki 0,0614 ha (nuosavybės teise jai priklauso 0,0620 ha), tuo tarpu ieškovės žemės sklypas padidėtų iki 0,0579 ha (nuosavybės teise ieškovei priklauso 0,0570 ha), atsakovė sutinka, kad jos žemės sklypas būtų mažesnis, plotas sumažintas įstatymų leistinose ribose, todėl teismas sprendė, kad ginčo riba pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą būtų tinkamiausia ir labiausiai atitiktų šalių teisėtus interesus, o ieškovės interesai nebūtų pažeisti, nes jos žemės sklypo plotas patvirtinus ginčo ribą pagal UAB „Geoturtas“ atliktus kadastrinius matavimus nesumažėtų, o padidėtų. Tarp šalių žemės sklypų jokio valstybinės žemės sklypo nėra, todėl nustačius ginčo ribą pagal atsakovės kadastrinius matavimus valstybinės žemės sklypas neatsiras, o nustatyta riba skirs abiem šalims priklausančius žemės sklypus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė R. B. apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 63-73) prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis dėl sklypų ribų nustatymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta apeliantės 0.0570 ha žemės sklypo ir O. G. 0.0620 ha žemės (sodo) sklypo riba ir pagal teritorijos planavimo dokumentus ir pagal faktinį naudojimą. IĮ „Žemata” atlikdama kadastrinius matavimus rėmėsi Teritoriniais planavimo dokumentais, faktine žemės sklypo riba, todėl ginčo riba turi būti nustatyta pagal šios įmonės žemės sklypo plane nustatytą ribą. Tačiau teismas su argumentais, jog ginčo riba yra (tapo) aiški, nesutiko, teigdamas, kad neturi teisinio pagrindo.

112. Teismas nepagrįstai vertino atsakovės sklypo tik šoninių ribų ilgio duomenis. Sklypų ribų ilgio duomenys nesukuria ribos problemos - ginčo dėl ribos. Ginčą dėl ribos sukuria atsakovės sklypo pločio ribos pagal ( - ), ilgis, jos pailginimas. Apeliantės sklypo plotis 19 m. tiek 2002 m. liepos 17 d. žemės sklypo plane, tiek ir IĮ „Žemata” 2014-06-20 parengtame 0.0570 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Atsakovės sklypo plotis pagal pradinį 1992-06-30 dienos planą prie ( - ) g. 20 m, o pagal UAB „Geoturtas“ 2015 m. kadastrinių matavimų planą sklypo plotis šioje vietoje 20,78 m. Pagal teismo skundžiamą sprendimą nustačius sklypų ribą, atsakovei atitenka 0,78 m. pločio ieškovės žemės juosta.

123. Teismas nenustatė, kodėl sklypų kadastriniai matavimai nesutampa ir kas sukuria ribų konfliktą - atsakovės sklypo šoninių ribų ilgio sumažinimas ir/ar atsakovės sklypo galinės (pločio) ribos ilgio 0,78 metro pailginimas UAB „Geoturtas“ 2015 m. kadastrinių matavimų plane. Ribų konfliktą sukūrė atsakovės sklypo UAB „Geoturtas“ 2015 m. kadastrinių matavimų plane, prie ( - ) gatvės, galinės ribos ilgio 0,78 metro pailginimas iki 20,78 m ilgio, o atsakovės sklypo šoninių ribų sutrumpinimas, ribų konflikto nesukuria, tačiau sukūrė atsakovės sklypo ploto deficitą, - iki 614 kv. m, vietoje 620 kv. m registruoto ploto, kai tuo tarpu faktinis atsakovės sklypo plotas yra 633,6 kv. m.

134. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog šiferiai įkasti atsakovės žemės sklype, o ieškovė šiuo atveju faktiškai naudojasi kaimyninio žemės sklypo dalimi. Jokios bylos aplinkybės ir duomenys to nepatvirtina. Lakštus įkasdami atsakovė ir buvęs ieškovės sklypo savininkas tokiu būdu nužymėjo faktinę sklypo ribą. Apeliantė tokį sklypą pirko ir naudojosi pagal šį žymėjimą. Atsakovė pripažino, kad tai ir yra sklypų riba. Atsakovė dirbtinai tyčia sukūrė žymius neatitikimus tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos.

145. Ginčo ribos nustatymas pagal IĮ „Žemata” 2014-06-20 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą atitinka pagrindinius sprendime nurodomus kriterijus: ribų išsidėstymą dokumentuose; pagal faktinį naudojimo, faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus. Tačiau jame neatsižvelgta į ribų išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, t. y. į atsakovės sodo namelį (rekonstruotą) ir į tai, kad jie nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų, nes sodo namelio faktinė buvimo vieta sklype pažeidžia jam dokumentuose skirtą buvimo vietą.

156. Teismas pažeidė CPK 182 str. 5 p. ir 185 str. reikalavimus, teismo priimtas sprendimas neatitinka nei faktinėms bylos aplinkybėms, nei teisei. Nors šalys pripažino, kad sklypo riba eina į žemę vertikaliai įkastais šiferio lakštais, teismas nustatyta riba nesivadovavo. Pastatas buvo 0,40 m nuo ribos, šis R. J. J. nurodomas atstumas beveik atitinka atsakovės statinio buvimo vietai - 50 cm nuo ginčo žemės sklypų ribos, nurodytai 1989 m. nužymėjimo brėžinyje. Nužymėjimo brėžinys 1989-05-11 suderintas su Druskininkų m. vyr. architektu, 1989-05-11 išduotas leidimas. Tačiau nei vienas 0.0620 ha sklypo savininkas: nei A. S., nei atsakovė nepadarė sklypo kadastrinių matavimų tiksliai sodo namelio vietai nustatyti. Šis sodo namelis iki atsakovės rekonstrukcijos buvo elementariausias vagonėlis. A. S. jį sklype padėjo ne jam nustatytoje vietoje. Tai patvirtina liudytojo R. J. J. 1989-05-04 sutikimas, kuriuo jis tariamai sutinka, kad sodo namelis būtų prie ribos. Tačiau šio sutikimo liudytojas nepripažino, sakydamas, kad A. S. net nepažinojo. Atsakovei sutikimo liudytojas duoti negalėjo, nes jos šeima šį sklypą įgijo 1997 m. Be to, teismas negalėjo šiuo sutikimu vadovautis, nes tai nustatyta tvarka nepatvirtinta dokumento kopija.

16Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 82-84) prašo apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais ir jos pateiktu faktinės situacijos vertinimu. Liudytojas R. J. J. nurodė, kad tam, jog pažaboti žolių augimą, į žemę jis įkasė šiferio lakštą, kurį laikė žemės sklypo riba. Liudytojas patikino, kad šiferio lakštas buvo įkastas ne tarp pastatų (kur buvo tikroji žemės sklypų riba), bet kadangi kaimyninis žemės sklypas (atsakovės žemės sklypas), buvo didesnis negu jo, todėl jis su kaimynu sutarė žemės sklypų ribą šiferio lakštais pažymėti, ne per pastatų vidurį, o sulig kaimynui priklausančio pastato siena. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. J. J. sudėti lakštai, buvo faktiškai sudėti patraukus savo sklypo ribą į kaimyninį sklypą, kas patvirtina, kad apeliantė šiuo metu faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei jai priklauso, pagal žemės sklypų dokumentus, t. y. kartu naudojasi ir atsakovės žemės sklypo dalimi. Teismo sprendimas, nustatyti bendrą žemės sklypų ribą pagal atsakovės pateiktą planą yra pagrįstas ir priimtas įvertinus visas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, bei įvertinus liudytojo apklausos metu nustatytus duomenis. Nustačius bendrą ginčo žemės sklypų ribą pagal atsakovės pateiktą UAB „Geoturtas“ parengtą planą apeliantės teisės ir interesai nebūtų pažeisti, nes jos sklypo plotas nesumažėja, o netgi padidėja, taip pat neatsiranda jokių kitų neigiamų teisinių ar faktinių pasekmių, dėl tokios bendros ginčo žemės sklypų ribos nustatymo. Apeliantės teikiamoje IĮ „Žemata“ parengtoje kadastro duomenų byloje esančiame paženklinimo - parodymo akte nėra pasirašęs nei vienas kaimyninio žemės sklypo savininkas. Tuo tarpu atsakovės teikiamoje UAB „Geoturtas“ parengtoje kadastro duomenų byloje esančiame paženklinimo - parodymo akte yra pasirašę visi besiribojančių žemės sklypų savininkai (išskyrus apeliantę), taip pat yra pasirašiusi SB ( - ) pirmininkė. Gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, kurie išreikšti parašu, yra svarbus faktas, kuris suponuoja tai, jog pasirašę asmenys neprieštarauja dėl tokių bendrų ribų nustatymo, o šios ribos atitinka jų interesus ir pretenzijų dėl to nekelia.

17Atsakovė O. G. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 86-91) prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

181. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių sklypų riba yra neaiški, iš esamų dokumentų nėra galimybės jos nustatyti, ši riba neįregistruota atlikus tikslius kadastrinius matavimus. Vadinama problema atsakovės sklypo pločio ribose neduoda pagrindo daryti kitokią išvadą, nes atlikti kadastriniai matavimai atsakovės kaimynės iš dešinės pusės L. S. aiškiai nustatė sklypo ribą iš dešinės pusės, kurios ilgis yra 29,66 m., todėl sumažinus atsakovės sklypo plotį prie kelio (ko siekia ieškovė) atsakovės sklypo plotas dar daugiau sumažėtų, tokiu būdu viršytų net ir leistiną ribą, o apeliantės plotas atsakovės sklypo ploto sąskaita išdidėtų, tokiu būdu ir dalis gyv. pastato patektų į ieškovės sklypo ribas.

192. Apeliantės argumentai, kad faktinę šalių pripažintą ribą patvirtina 2002-07-17 ieškovės žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus, niekuo nepagrįstas, nes tiek jos sklypo planas (1992-04-24) bei atlikti kadastriniai matavimai ieškovės sklype IĮ „Žemata“ patvirtina, kad žemės sklypo ribos visuose apeliantės įvardijamuose trijuose planuose skiriasi, kaip ir skiriasi šio sklypo plotas, o tai tik dar kartą patvirtina, kad apeliantės sklypo ribos buvo visą laiką besikaitaliojančios ir neaiškios, jos nebuvo tiksliai nužymėtos riboženkliais.

203. Patenkinus atsakovės priešieškinį, jai priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nepadidėjo, negu buvo įsigytas nuosavybėn; dėl priimto teismo sprendimo netapo mažesnis ir apeliantės žemės sklypas. Būtent šalių ginčo išsprendimas pagal apeliantės pateiktą žemės sklypo planą prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas; nė vienas performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto.

214. Apeliantė tvirtindama, kad teismas, spręsdamas dėl jos ir atsakovės O. G. žemės sklypų ribų, nepagrįstai analizavo tik šių sklypų plotus ir kraštinių ilgius, tačiau neatsižvelgė į šių sklypų plotį, pateikia savo nuomonę, kaip teismas turėjo vertinti planą, tačiau nenurodo, kokių teisės normų reikalavimus pažeidė teismas, tirdamas nurodytus bylos duomenis. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė ir įvertino visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, paisė sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovavosi taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.

225. Atsakovės kaimynė iš dešinės įregistravusi kadastrinius matavimus, kurie yra teisingi, atsakovei nėra galimybės dirbtinai mažinti ar didinti savo sklypo plotą, todėl ieškovė niekuo nepagrįsdama tiesiog teigia, kad atsakovė dirbtinai tyčia sukūrė žymius neatitikimus tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos. Teismas argumentavo šią aplinkybę išsamiai, pažymėdamas, kad atsakovė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ne pirmą kartą, 2010 metų duomenys rodo, tad tokie apeliantės argumentai nepagrįsti.

236. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovės sodo namelis iki rekonstrukcijos buvo vagonėlis, neva A. S. jį sklype padėjo ne jam nustatytoje vietoje, neva R.J. J. tariamai sutiko, kad sodo namelis būtų prie ribos. Šio sodo namelio statyba buvo vykdoma 1989 m., tai patvirtina VĮ RC pateiktas išrašas, 1989-05-11 statybos leidimas, 1990-12-10 statybos leidimas ūkio pastato statybai, vėliau šie statiniai įregistruojami VĮ Registrų duomenų bazėje, o tai patvirtina, kad tai yra ne laikini ir kilnojami statiniai. Nepagrįsti teiginiai dėl R. J. J. sutikimo, nes tuo laiku kaimyno sutikimas buvo sudaromas laisva forma. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų rašytinio sutikimo neteisėtumą. R. J. J. nuo 1989 m. iki 2002-08-01 buvo šio žemės sklypo savininkas, niekada nekėlė ginčo dėl esamų statinių, savo veiksmais patvirtina, kad toks sutikimas buvo duotas.

247. Apeliantė nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taip pat ji nenurodo argumentų, susijusių su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas nesirėmė ieškovės pateiktu ginčo sklypų planu. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

28Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ir besiribojančio žemės sklypo, priklausančio atsakovei O. G., ribą pagal jos pateiktą IĮ „Žemata“ parengtą kadastrinių matavimų planą, įpareigoti atsakovę savo sodo namelį pašalinti iš ieškovės sklypo ir visiškai patenkintas atsakovės O. G. priešieškinis, kuriuo ji prašė nustatyti bendrą jai priklausančio žemės sklypo ir besiribojančio žemės sklypo, priklausančio ieškovei R. B., ribą pagal jos pateiktą UAB „Geoturtas“ parengtą kadastrinių matavimų planą bei pripažinti jai teisę įregistruoti ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą be ieškovės sutikimo.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

30Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 185 straipsnio reikalavimus, teismo priimtas sprendimas neatitinka nei faktinėms bylos aplinkybėms, nei teisei.

31Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Teismas nepažeidė CPK 182 straipsnio 5 dalies nuostatų, vertindamas šalių pripažintą aplinkybę, jog į žemę įkastus šiferio lakštus jos laikė sklypo riba, kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma, išsamiai argumentuodamas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), savininkės (1 t., 8, 11-15 b. l.). Ieškovei R. B. nuosavybės teise 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,0570 ha ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, žemės sklypas, esantis ( - ), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, projektinio sklypo Nr. 136 (1 t., 8-9 b. l.). Atsakovei O. G. nuosavybės teise 2011 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso 0,0620 ha ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, žemės sklypas, esantis ( - ), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, projektinio sklypo Nr. 137, su jame esančiais statiniais – sodo nameliu, dviem ūkiniais pastatais ir lauko tualetu (1 t., 11-15, 17 b. l.). 2009 m. atsakovės sutuoktinio J. G. užsakymu atliktas sodo namo rekonstrukcijos projektas, kuris 2009 m. spalio 8 d. suderintas su Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju (1 t., 47-50 b. l., 2 t., 19-23 b. l.). Pagal šį rekonstrukcijos projektą 2011 metais pavasarį buvo baigtas rekonstruoti atsakovės sodo namelis (1 t., 29-40 b. l.). Ieškovės užsakymu IĮ „Žemata“ 2013 m./2014 m. atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų bylą pateikė tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų teritorinis padalinys 2014 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. ( - ) konstatavo, jog ieškovės žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 20 p., nes žemės sklypo riba kerta statinį (atsakovės rekonstruotą sodo namelį) (1 t., 64 b. l.). Atsakovės užsakymu 2015 m. UAB „Geoturtas“ atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau šalių ginčą dėl sklypo ribos nustatymo nagrinėjant teisme, kadastrinių matavimų bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius nederino.

33Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sklypų ribų nustatymo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta apeliantės 0.0570 ha žemės sklypo ir O. G. 0.0620 ha žemės (sodo) sklypo riba ir pagal teritorijos planavimo dokumentus ir pagal faktinį naudojimą. IĮ „Žemata” atlikdama kadastrinius matavimus rėmėsi Teritoriniais planavimo dokumentais, faktine žemės sklypo riba, todėl ginčo riba turi būti nustatyta pagal šios įmonės žemės sklypo plane nustatytą ribą. Tačiau teismas su argumentais, jog ginčo riba yra (tapo) aiški, nesutiko, teigdamas, kad neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, t. y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

34Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškovės atstovo argumentais, kurie iš esmės ir atkartojami apeliaciniame skunde, jog ginčo riba yra aiški. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2002 m. liepos 17 d. žemės sklypo plane ieškovei priklausančio žemės sklypo ilgis su atsakovei priklausančiu žemės sklypu yra 29,55 m (1 t., 9 b. l.). Iš atsakovei priklausančio žemės sklypo matyti, kad sklypo ilgis besiribojantis su ieškovei priklausančiu žemės sklypu yra 31,00 m, atsakovei priklausantis statinys yra šalia žemės sklypo ribos (1 t., 17 b. l.), sodo namelio, statomo kolektyviniame sode ( - ) skl. Nr. 137, nužymėjimo brėžinyje ginčo ribos ilgis yra 30,00 m, o atsakovės statinys nurodytas 50 cm nuo ginčo žemės sklypų ribos (atsakovės kadastro duomenų byla). Taigi, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, pagal šalių žemės sklypų pirminius planus ginčo ribos skiriasi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2013 m. spalio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ( - ) nustatyta, jog atsakovės pastatas galimai yra šalia ieškovės žemės sklypo ribos (1 t., 59 b. l.). Nagrinėjamu atveju, šalių žemės sklypų ribų posūkių taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl ieškovės užsakymu IĮ „Žemata“ 2014 m. atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, o UAB „Geoturtas“ 2015 m. sudarė atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš abiejų šalių atliktų kadastrinių matavimų bei faktinio žemės sklypo naudojimo, kaip pagrįstai argumentavo pirmosios instancijos teismas, matyti, kad tikslūs kadastriniai matavimai bei faktinis žemės sklypo naudojimas nesutampa su pirminiais žemės sklypo dokumentais, nes skiriasi žemės sklypų ribų ilgiai ir plotas. Nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teisingai spręsti, kad iš esamų dokumentų nustatyti, jog riba tarp šalių sklypų yra aiški, nėra galimybės, ši riba nėra įregistruota atlikus tikslius kadastrinius matavimus, todėl ji nustatytina teismine tvarka atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei juose esančius statinius (CK 4.45 str.).

35Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog šiferiai įkasti atsakovės žemės sklype, o ieškovė šiuo atveju faktiškai naudojasi kaimyninio žemės sklypo dalimi. Nurodo, kad lakštus įkasdami atsakovė ir buvęs ieškovės sklypo savininkas tokiu būdu nužymėjo faktinę sklypo ribą. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos pirminiais žemės sklypo planais, kolektyvinių sodų išplanavimo projektu, liudytojo R. J. J. parodymais. Iš pirminio atsakovės žemės sklypo plano pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo žemės sklypo riba nurodyta 30 m, atsakovės žemės sklype įregistruotas pastatas nuo ginčo žemės sklypo ribos atitrauktas 50 cm (atsakovės kadastro duomenų byla). Liudytojas R. J. J. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovės žemės sklype esantis pastatas buvo apie 40 cm nuo ginčo žemės sklypo ribos. Išklausytas 2015 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas, kuriame parodymus davė liudytojas R. J. J., patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė ir vertino šio liudytojo parodymus. Druskininkų miesto sodininkų bendrijos 1992 m. birželio 30 d. patvirtintame žemės sklypo plane, ginčo žemės sklypo riba nurodyta 31 m., ginčo pastatas pažymėtas šalia ginčo ribos (1 t., 17 b. l.). Liudytojas R. J. J. teismo posėdyje nurodė, kad jo žemės sklype (sklypo Nr. 136) taip pat buvo pastatytas pastatas (laikinas statinys). Jo ir kaimyno pastatai buvo vienas šalia kito, riba tarp jo ir kaimyninio žemės sklypo ėjo tarp šių pastatų. Tam, kad neitų žolės, į žemę įkasė šiferį, kurį laikė ir žemės sklypo riba. Nenorėjo kasti šiferio tarp pastatų, pas kaimyną buvo didesnis žemės sklypas, todėl su kaimynu sutarė, jog šiferį įkas iki kaimyno pastato sienos. Vėliau šalia esantį žemės sklypą nusipirko G., su jais jokių ginčų dėl žemės sklypo ribos nebuvo. Šiuos šiferio lakštus šalys vertino kaip jų žemės sklypų ribą nuo pat žemės sklypų įsigijimo momento. Iš pirminių žemės sklypo planų bei kolektyvinių sodų išplanavimo projekto, kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ginčo riba planuose nurodyta tiesi linija (1 t., 9, 17-16, 60-62 b. l.), taigi R. J. J. šiferio lakštus į žemę įkasus ne tarp kaimyninių sklypų pastatų, o sulig atsakovei priklausančiu pastatu, leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog R. J. J. šiferio lakštai sudėti faktiškai patraukus savo sklypo ribą į kaimyninį sklypą, kas patvirtina, kad ieškovė faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei jai priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, t. y. ir atsakovės žemės sklypo dalimi. Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas, remdamasis geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais, to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 str.).

36Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kodėl sklypų kadastriniai matavimai nesutampa ir kas sukuria ribų konfliktą - atsakovės sklypo šoninių ribų ilgio sumažinimas ir/ar atsakovės sklypo galinės (pločio) ribos ilgio 0,78 metro pailginimas UAB „Geoturtas“ 2015 m. kadastrinių matavimų plane. Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų žemės sklypų kaimyniniai sklypai (projektiniai sklypo Nr. 135 ir Nr. 138) yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus (1 t., 16 b. l.), kas turi įtakos formuojant šalių žemės sklypus. Tuomet gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba turi būti nustatoma taip, kad vienodai būtų suvaržytos kiekvieno jų savininkų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Atlikti kadastriniai atsakovės kaimynės iš dešinės pusės L. S. (sklypo Nr. 138) aiškiai nustatė sklypo ribą iš dešinės pusės, kurios ilgis yra 29,66 m (1 t., 16, 3 t. b. l. 34-37), todėl, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovės argumentai, jog ši žemės sklypo riba dirbtinai sutrumpinta, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės žemės sklypo ribos pagrįstai buvo matuotos nuo sutampančios L. S. sklypo ribos. Tokiu atveju, kaip nepagrįstai teigia apeliantė ir ko ji iš esmės siekia, jei atsakovės žemės sklypo riba būtų nustatyta pagal pirminiuose dokumentuose nustatytą 20 m ribą, t. y. sumažinus atsakovės sklypo plotį prie ( - ) gatvės galutinės ribos ilgio 0,78 m pagal UAB „Geoturtas“ parengtą planą, atsakovės sklypo plotas dar labiau sumažėtų, o apeliantės sklypo plotas atsakovės sklypo sąskaita padidėtų, ir tokiu būdu dalis atsakovės pastato (plane žyminas G) patektų į apeliantės sklypo ribas. Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Nėra pagrindo teigti, kad šalių žemės sklypai po kadastrinių matavimų persidengia, kadangi nei vieni kadastriniai matavimai nebuvo ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Apeliantės žemės sklypo plotas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0570 ha, atsakovės žemės sklypo plotas – 0,0620 ha. Nustačius bendrą ginčo žemės sklypų ribą pagal apeliantės pateiktą IĮ „Žemata“ parengtą planą apeliantės žemės sklypo plotas būtų 0,0584 ha, o atsakovės žemės sklypo plotas būtų 0,0609 ha. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pagal UAB „Geoturtas“ atliktus sklypo Nr. 137 kadastrinius matavimus ginčo riba eina sulig atsakovės pastato siena, šiuo atveju atsakovės žemės sklypas sumažėja iki 0,0614 ha (nuosavybės teise jai priklauso 0,0620 ha), tuo tarpu ieškovės žemės sklypas padidėtų iki 0,0579 ha (nuosavybės teise ieškovei priklauso 0,0570 ha), atsakovė sutinka, kad jos žemės sklypas būtų mažesnis, plotas sumažintas įstatymų leistinose ribose (LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas), įvertinęs įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus ginčijamos sklypo ribos nustatymo kriterijus, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ginčo riba pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą būtų tinkamiausia ir labiausiai atitiktų šalių teisėtus interesus, o ieškovės interesai nebūtų pažeisti, nes jos žemės sklypo plotas patvirtinus ginčo ribą pagal UAB „Geoturtas“ atliktus kadastrinius matavimus nesumažėtų, o padidėtų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, jog ginčo ribos nustatymas pagal IĮ „Žemata” 2014-06-20 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą atitinka pagrindinius sprendime nurodomus kriterijus: ribų išsidėstymą dokumentuose; pagal faktinį naudojimo, faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus.

37Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

38Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo; jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

40Iš apeliantės atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 400 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (3 t., 91-94 b. l. ).

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Druskininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. ( - ) atsakovei O. G., a. k. ( - ) 400 (keturis šimtus) Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti jos... 5. Atsakovė O. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Druskininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė R. B. apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 63-73) prašo Druskininkų... 10. 1. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis dėl sklypų ribų... 11. 2. Teismas nepagrįstai vertino atsakovės sklypo tik šoninių ribų ilgio... 12. 3. Teismas nenustatė, kodėl sklypų kadastriniai matavimai nesutampa ir kas... 13. 4. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatyta... 14. 5. Ginčo ribos nustatymas pagal IĮ „Žemata” 2014-06-20 parengtą žemės... 15. 6. Teismas pažeidė CPK 182 str. 5 p. ir 185 str. reikalavimus, teismo... 16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į... 17. Atsakovė O. G. atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 86-91) prašo... 18. 1. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių sklypų riba yra neaiški, iš... 19. 2. Apeliantės argumentai, kad faktinę šalių pripažintą ribą patvirtina... 20. 3. Patenkinus atsakovės priešieškinį, jai priklausantis nuosavybės teise... 21. 4. Apeliantė tvirtindama, kad teismas, spręsdamas dėl jos ir atsakovės O.... 22. 5. Atsakovės kaimynė iš dešinės įregistravusi kadastrinius matavimus,... 23. 6. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovės sodo namelis iki... 24. 7. Apeliantė nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 28. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį... 30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad... 31. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad... 32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų,... 33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sklypų... 34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi teisinio... 35. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kodėl sklypų... 37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 38. Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą,... 39. Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į... 40. Iš apeliantės atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Druskininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą... 43. Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. ( - ) atsakovei O. G., a. k. ( - ) 400...